Kultūros ministerija, siekdama išrinkti geriausias meninio apipavidalinimo ir poligrafinio atlikimo Lietuvos leidyklų 2018 metais išleistas knygas bei paskatinti knygų dailininkus, dizainerius, iliustruotojus, leidėjus ir spaustuvininkus, skelbia Knygos meno konkursą.
Teikti knygas konkursui turi teisę visi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys, vykdantys leidybinę ir spausdinimo veiklą, taip pat knygų autoriai ir dailininkai.
Konkursui priimamos knygos pagal šias temines grupes:
Knygos pateikiamos po vieną egzempliorių į Kultūros ministerijos kanceliariją (J. Basanavičiaus 5 d., LT-01118 Vilnius) iki 2019 m. sausio 14 d.
Daugiatomiai leidiniai konkursui pateikiami vienu tomu arba pilnu rinkiniu.
Kartu su knyga pateikiami šie dokumentai:
Konkursui neteikiami leidiniai, neatitinkantys knygos formato (žurnalai, kalendoriai, atvirukai, plakatai ir pan.).
Daugiau informacijos https://lrkm.lrv.lt/lt/skelbimai/skelbiamas-knygos-meno-konkursas-4
2018 m. LLA ir toliau sėkmingai atstovavo Lietuvos leidėjus Londono ir Frankfurto knygų mugėse bei tarptautinio bendradarbiavimo projekto „PUBCOOP“ renginiuose Bukarešte ir Valensijoje. Šioms veikloms buvo organizuojamos leidėjų darbo grupės, todėl dalis LLA narių turėjo galimybę pristatyti lietuvių autorių knygas leidėjams ir literatūros agentams iš kitų šalių. Leidėjų darbas davė puikių rezultatų – lietuviškai parašytos knygos prakalbo įvairiomis užsienio kalbomis.
Itin aktyvūs buvo vaikų knygų leidėjai, šiandien galintys pasidžiaugti, kad jų knygas įvertino ne tik Lietuvos skaitytojai, bet ir užsienio leidėjai, pasiryžę jas leisti savo kalba. Nors statistika rodo, jog vaikų knygų leidyba Lietuvoje šiek tiek traukiasi (nuo 457 pavadinimų 2016 metais iki 376 pavadinimų 2017–aisiais), tai netrukdo lietuviškoms knygoms keliauti per pasaulį.
Puikiais šių metų darbo rezultatais dalijasi leidyklos „Tikra knyga“ kūrybos vadovė Daiva, literatūros agentas, vaikų rašytojas Benas Bėrantas bei leidyklos „Flintas“ eksporto ir autorių teisių vadybininkė Agnietė Motuzė.
Pasirodys Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje
Ne vieną apdovanojimą pelniusi Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knyga „Sibiro haiku“ (leidykla „Aukso žuvys“) savo sėkme tarp lietuvių skaitytojų užsitikrino kelią ir į kitas šalis: ja pirmiausiai susidomėjo Prancūzijos, o vėliau ir Italijos leidėjai („Topipittori“). Knyga prancūzų kalba pasirodys jau kitų metų balandį, o italų kalba – spalį.
Sėkmė bendradarbiaujant su didžiosiomis Europos valstybėmis šiemet lydėjo ir B. Bėranto pirmąją knygą vaikams „Riešutortas“ (leidykla „Nieko rimto“). Ši dailininkės Vilijos Kvieskaitės iliustruota knygelė bus išleista vokiškai (leidykla „Magellan Verlag“) ir prancūziškai (leidykla „Kimane éditions“).
Išskirtinis latvių ir rumunų dėmesys
Lietuvos leidėjų asociacijos dalyvavimas tarptautiniame projekte „PUBCOOP“ paskatino lietuviškų knygų vertimus į rumunų kalbą. Tačiau kaimynų latvių susidomėjimas vaikų autoriais iš Lietuvos – ne ką mažesnis.
Gražiausios 2016 metų knygos vaikams ir jaunimui bei 2017 metų knygos vaikams titulus pelniusios Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės knygos „Laimė yra lapė“ (leidykla „Tikra knyga“) autorių teisės buvo parduotos Latvijos leidyklai „Jānis Roze“ ir Rumunijos leidyklai „Cartemma Store SRL-D“. Pastaroji taip pat nupirko ir šiemet Metų knygos rinkimuose dalyvaujančios Mariaus Marcinkevičiaus bei Aušros Kiudulaitės knygos „Draugystė ant straublio galo“ teises vertimui. Šiai leidyklai sprendimas leisti lietuvių autorių knygas pasiteisino – leidyklos „Tikra knyga“ atstovės D. Rudytės teigimu, rumunų skaitytojai jau išpirko kone pusę ką tik pasirodžiusios knygos „Laimė yra lapė“ tiražo. Jau prieš Londono knygų mugę anglų kalba prabilusi ši knyga sulaukė daugybės komplimentų ir iš skaitytojų, ir iš kritikų.
Kelioms Lietuvos vaikų knygų leidykloms atstovaujančiam B. Bėrantui taip pat pavyko užmegzti kontaktus su latvių ir rumunų leidėjais. Kaimynus jis įtikino išleisti ir dar dvi lietuvių autorių knygas – Šarūnės Baltrušaitienės ir Edgaro Strauko knygos „Kaip zuikis jausmus pažino“ (leidykla „Nieko rimto“) teisės parduotos leidyklai „Latvijas Mediji“, o knygos „Sibiro haiku“ – leidyklai „Liels un mazs“. „Sibiro haiku“ latviškai bus išleista 2020 metų pavasarį.
„PUBCOOP“ projekto metu, viešėdama 2018 m. Bukarešto knygų mugėje, su Rumunijos leidėjais susipažino ir leidyklos „Flintas“ atstovė A. Motuzė – rumunų leidykla „Nomina“ nupirko Kęstučio Navako knygų „Žvėreliai mokosi draugauti“ ir „Žvėreliai mokosi svajoti“ (iliustracijos Marijos Smirnovaitės) bei Rasos Dmuchovskienės knygos „Skruzdėliukas Nežiniukas“ (iliustracijos Gintaro Jociaus) teises.
Knyga „Skruzdėliukas Nežiniukas“ šiemet jau pasirodė estų (leidykla „Uhinenud Ajakirjade“), o kitais metais bus išleista latvių (leidykla „Latvijas Mediji“) bei azerbaidžaniečių (leidykla „Qalem LRS“) kalbomis.
Lietuvos leidėjų asociacijos dalyvavimą tarptautinėse knygų mugėse ir projekto „PUBCOOP“ veiklose dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Metams artėjant pabaigos link jau galime pažvelgti atgal ir įvertinti knygų leidybos ir prekybos tendencijas šalyje. Kokiomis knygomis šiemet labiausiai domėjosi lietuvių skaitytojai? Kas nustebino prekybininkus?
„Pegase“ karaliavo Rūta Šepetys
Knygynų tinkle „Pegasas“ , kurį sudaro daugiau nei trisdešimt knygynų, įskaitant prieš penkerius metus Vilniuje atidarytą didžiausią knygyną Baltijos šalyse, šiais metais perkamiausia knyga tapo lietuvių kilmės autorės Rūtos Šepetys romanas „Tarp pilkų debesų“. Kaip 15min pasakoja tinklo rinkodaros vadovė Greta Kalvaitytė, ši knyga buvo populiari ir skaitytojų mėgstama nuo pat jos išleidimo. „Tačiau į pirmas pozicijas ji pateko ir dėl to paties pavadinimo filmo, kurio premjera įvyko šiemet spalio mėnesį. Be to, „Pegaso“ knygynuose galima įsigyti šią knygą su filmo viršeliu, tai buvo išskirtinis leidimas kino filmo proga“, – aiškina G.Kalvaitytė.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/perkamiausios-siu-metu-knygos-kuo-domejosi-lietuviu-skaitytojai-286-1065508?fbclid=IwAR0Dqg_eV0fNSu0unKYPsLoq5qAZav0gLPIj_Mgz7fsJLZlhHyRgrZT3smU&copied
2018-ų metų lapkričio 6-ą dieną aštuoniasdešimt metų sukanka unikalios meninės prigimties kūrėjui Leonardui Gutauskui – tapytojui, poetui, prozininkui, vaikų knygų autoriui ir iliustruotojui.
Jis gimė Kaune, bet, ištrėmus tėvą, vaikystėje augo Vepriuose (Ukmergės raj.), globojamas senelės. Baigęs vidurinę mokyklą, 1957–1965 studijavo Vilniaus dailės institute. Maždaug tuo pačiu laiku lietuvių kultūroje ėmė reikštis ir kaip dailininkas, ir kaip rašytojas: 1960 m. pradėjo dalyvauti parodose, o 1961 m. išleido pirmąją knygą – poezijos rinkinį „Ištrūko mano žirgai“. Iki šiol Gutauskas yra ištikimas abiem savo talentams: žiemą Vilniuje tapo paveikslus, o vasarą rašo knygas savo sodyboje Mardasave (Varėnos raj.).
Literatūrinė Gutausko kūryba skyla į du laikotarpius. Kaip suaugusiems skirtų knygų autorius, pirmuoju laikotarpiu jis buvo pasinėręs į poeziją. Antrasis laikotarpis prasideda 1990 m., kai išeina romano „Vilko dantų karoliai“ pirmoji dalis. Nuo tada gausiau leidžiami proziniai kūriniai, poezijos rinkinių bepasirodo vienas kitas. Panašus, netgi dar griežtesnis eiliuotųjų ir prozinių knygų pasiskirstymas būdingas ir Gutausko kūrybai vaikams.
Vaikų literatūroje Gutauskas debiutavo XX amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje eilėraščių rinkiniu „Du žvirbliai“ (1969), kurį pats ir iliustravo. Tai, kad ir teksto, ir piešinių autorius yra tas pats asmuo, to meto literatūroje buvo neįprasta, nauja. Naujoviškai atrodė ir liaudies menų – tautosakos ir tautodailės – kūrybiška stilizacija. Šiandien vaikų knygų lentynoje rikiuojasi daugiau nei 20 Gutausko poezijos ir prozos rinkinių. Juos pavartęs nesunkiai atpažįsti autorių – per penkis kūrybos dešimtmečius suformuota unikali gutauskiška tekstų ir iliustracijų stilistika. Jos pradmenys pastebimi pirmojoje knygoje, tad galima tik stebėtis tokia ištikimybe pasirinktiems meninio pasaulio kūrimo principams.
Gutausko kūrybą vaikams vienija nuostata pažindinti jaunąjį skaitytoją su pasauliu, perduodant ne tik esminę informaciją apie daiktus ir reiškinius, bet ir pasaulio grožio pajautą. Nemažą eiliuotosios Gutausko poezijos dalį galima vadinti daiktų poezija. Šis įvardijimas ypač tinka knygoms apie paukščius („Girių giesmės devynbalsės“, 1972) ir žuvis („Sidabro žuvys žaidžia“, 1981), tačiau ir kituose rinkiniuose dažnai vaizduojami gyvosios ir negyvosios gamtos daiktai, reiškiniai (eilėraščiai „Saulė“, „Linas“, „Alyvos“, „Strazdas ir gegužiukas“, „Akmuo ir vėjas“ ir kt.). Poetinis pasaulis kuriamas operuojant medžiaga, surinkta iš liaudies dainų, senųjų mitinių tikėjimų, pasakų, mįslių. Poezija statiška, paremta iš liaudies meno perimtu principu vaizdo struktūroje derinti realiąją ir idealiąją plotmes: realiąją plotmę formuoja tikroviškieji objekto duomenys, o idealioji kuriama panaudojant etnografines detales, karaliavimo atributus, dvaro realijas, sudvasintus saulės, mėnesio, žvaigždžių įvaizdžius, pastoviąsias objektų savybes apibūdinant epitetais auksinis, sidabrinis, aukštas. Būdingas realiosios ir idealiosios plotmių suliejimo pavyzdys – eilėraštis „Kregždė“:
Oi tu kregžde
Blezdingėle,
Kas prakirpo
Uodegėlę?
Lengvas tavo
Nuometėlis,
Balto lino
Prijuostėlė.
Saulės auksu
Plunksnos austos,
Molio pilys
Stovi aukštos.
Ar muselėms
Po kraigu
Tavo snapo
Nebaugu?
Plačiau skaitykite: http://rubinaitis.lnb.lt/index.php?1451390944
Mintimis ir savo patirtimis apie skaitymą ir knygas dalinasi Andrius Mamontovas, Eglė Daugėlaitė, Beata Nickolson ir kt.
Plačiau skaitykite: http://www.knyguvaikai.lt/apie/zinomi-zmones-apie-skaityma/?fbclid=IwAR2iLQPtFgJdKfA9kObDphX_gI8_C2pQzfB5tIDPXMMjJuFZ28XaKvZM8RQ
„2015 metais sukėlusi furorą romanu „Silva rerum“, Kristina Sabaliauskaitė grįžta su akinamu tęsiniu“, „Taip retai nutinka, bet antroji dalis dar labiau pribloškianti“, „Skaitykite ir mėgaukitės“ – taip rugsėjo pabaigoje prestižinės leidyklos „Wydawnictwo Literackie“ lenkų kalba išleistą ir šių metų Šv. Jeronimo premijos laureatės Izabelos Korybut-Daszkiewicz išverstą lietuvės romaną dažniausiai pristatydavo Lenkijos literatūros kritikai.
„Kvapą gniaužiantis istorinis romanas. Be jaudinančio turinio, rašytoja patiekia didžiulę dvasinę puotą nuostabiu, nepaprastai meistrišku stiliumi, kuriuo tiesiog mėgaujamasi skaitant. Sudėtingi sakiniai, išplėstinės frazės, homeriški aprašymai tikrai reikalauja susikaupimo, tačiau būtent todėl įstringa atmintyje. Šiandien mažai kas vartoja tokią spalvingą, plastišką ir kilnią kalbą“, – rašo kultūros portalo Wywrota.pl literatūros kritikė Beata Igielska.
„Šioje tetralogijoje labiausiai stulbina tai, kad sulaukėme romano, kuris – nors parašytas svetima kalba – idealiai įsirašo į lenkiškų tekstų įvairovę – ir kanoninių, ir šiuolaikinių. O visa tai dėl to, kad čia susiduriame su literatūra, kuri peržengia įprastines ribas ir pasakoja apie esmines, fundamentalias kultūrines patirtis, suprantamas visiems buvusios Abiejų Tautų Respublikos gyventojams.
Interviu portalui 15min.lt K. Sabaliauskaitė kadaise yra sakiusi, kad lietuvių literatūrą derėtų suprasti plačiau ir į ją įjungti tuos tekstus apie Lietuvą, kurie buvo parašyti kitomis kalbomis – kad ir Czesławo Miłoszo „Isos slėnį“, Romaino Gary „Aušros pažadą“ ar jidiš kalba parašytus Chaimo Grade romanus.
„Tai puikus sumanymas: jis išvaduoja mus ne vien nuo ribojančios tautinės perspektyvos, bet ir leidžia prie mūsiškių autorių priskirti tokią nuostabią rašytoją kaip K. Sabaliauskaitė“, – recenzijoje rašo vieno įtakingiausių ir skaitomiausių Lenkijos savaitraščių „Tygodnik Powszechny“ kritikas, literatūrologas ir filosofas Krzysztofas Żwirskis. Jis tetralogiją „Silva rerum“ vadina visos Vidurio Europos atminties pasakojimu, o autorę lygina su geografines sienas peržengiančių klasikų kūryba.
„K. Sabaliauskaitė nekuria ant karštųjų, istorijos atraižų nederina atsitiktinai ar prišokamai. Patenkame į tiesiogiai suprantamų daiktų mišką – per meno istorikės dėmesio nusipelnančius objektus, bet ir perkeltine prasme: laiko sudaiktintų, dehumanizuotų gyvenimų mišką, kuriems autorė sugrąžina deramą vietą istorijoje, supindama jas į siužetą, atgaivinamą jautrumo ir vaizduotės“, – literatūros žurnale „Czas literatury“ rašo literatūrologas ir vertėjas Kamilis Pecela.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-10-31-k-sabaliauskaites-silva-rerum-ii-lenkiskasis-leidimas-pranoko-pirmosios-dalies-triumfa/172615
„Jo keliai gumbuoti. Išnarstyti pirštai. / Nuodinga karpa ant nosies kyšo.“ – mama ar tėtis skaito mažyliui ir mato, kaip didėja vaiko akys ( Julia Donaldson, Axel Scheffler. „Grufas“. Išvertė Violeta Palčinskaitė, leidykla „Alma littera“, 2013 m.). Jis stebi Grufo paveikslėlį, bandydamas ir pats įsivaizduoti, ar realybėje toks gyvūnas įmanomas. Liečia pirštukais piešinį lape ir mato, kad Grufas – tik nupieštas, išgalvotas. „Jo akys geltonos, liežuvis juodas. / Jis visas dygliuotas, visas spuoguotas“ – dar labiau plečiasi mažylio akys ir jis jau galėtų slpėtis po antklode nuo šio baisūno, bet kartu negali atsitraukti nuo puikaus Axelo Schefflerio nupiešto Grufo. „Bet kas tas baisūnas – jo aštrūs nagai. / Jo dantys, jo iltys – menki juokai…“ – pagaliau iš tiesų gali pasidaryti baisu, nes, atrodo, pabaisa išnyra tikrame miške, o ne tik yra kuriama mažyčio peliuko vaizduotėje. Bet vis vien smalsumas nugali ir tėveliams tenka versti puslapį po puslapio iki paskutinės eilutės, kurioje „Peliukas riešutą rado. Riešutas buvo gardus.“ Sunku įsivaizduoti, koks būtų buvęs Grufas, jeigu jis nebūtų gimęs Axelo Schefflerio vaizduotėje ir spalvotų pieštukų pagalba nugulęs į knygą. O ir dailininko sumanytas pirminis Grufas buvo šiek tiek baisesnis! (http://www.gruffalo.com/world-of/the-story) Tačiau dabar viso pasaulio vaikai šį gražų baisuoklį (argi ne keistas žodžių junginys?) pažįsta būtent tokį ir jie abu su peliuku yra tikros žvaigždės. Žvaigždės, kurių pliušinių pilna pasaulio knygynuose ir vaikų šventėse. Tačiau vaikus žavi ne tik Grufas, o ir pats eiliuotas tekstas, kurį perskaičius keletą kartų lengvai įsimena ir vaikai, ir suaugę, o pamatę Grufo atvaizdą gali sušukti: „Grufas – tai Grufas. Nejaugi nesupratai?“ Toks yra paveikslėlių knygų stebuklas – žodžių ir piešinių pagalba sukurti džiaugsmą, netikėtumą ir skaitymo malonumą.
Plačiau skaitykite: http://www.knyguvaikai.lt/apie/zodziu-ir-paveiksleliu-stebuklas/?fbclid=IwAR05SvcXjGHuk8-nOfw1TxKUYG0TtU58Qbr4pq866QSUrH1mhtHXOsr-QzY
Kate DiCamillo – viena žymiausių amerikiečių vaikų literatūros autorių. Jos tekstai išsiskiria gebėjimu jautriai ir tuo pačiu atvirai pasakoti vaikams apie gyvenimo skaudulius bei išbandymus.
Viename interviu rašytoja, svarstydama apie atsakomybę būti sąžiningai su skaitytojais, išdėstė savo poziciją: „Manau, mūsų darbas – pasitikėti skaitytojais. Manau, mūsų darbas – matyti ir leistis būti matomais. Manau, mūsų darbas – mylėti pasaulį.“
Susitikimuose Kate DiCamillo vaikams dažnai pasakoja savo istoriją: vaikystėje ji nuolat sirgo, ir, kai buvo maža mergaitė, jos tėtis paliko šeimą. Ją nuolat lydėjo patiriama netektis, liūdesys, bejėgystė. Tačiau tuo pačiu metu ji pradėjo svajoti, kad bus rašytoja. Tad pradėjusi kurti vaikams, aiškiai žinojo, kad nebandys jų apgaudinėti, jog nėra liūdesio, baimės ar skausmo. Priešingai – juk literatūroje galima apie visa tai pasakoti ir leisti pažinti, tuo pačiu padedant rasti išeitį. Ir vaikai tai jaučia – po susitikimų jie prieina ir pašnibžda, kad taip pat yra ko nors netekę, serga ar jaučiasi silpni, bet dabar tiki, kad viskas bus gerai.
Naujoje, lietuvių kalba pirmą kartą išleistoje Kate DiCamillo knygoje „Tigro šuolis“ (vertė Nijolė Regina Chijenienė, leidykla „Nieko rimto“, 2018 m.) labai intensyviai jaučiamos pačios autorės vaikystės patirtys. Pagrindinis knygos veikėjas – Robas, po mamos mirties su tėčiu persikėlęs gyventi į pigų motelį atokiame Amerikos miestelyje. Berniukas serga – jo kojos išbertos ir nuolat peršti, tačiau niekas nežino, kaip gydyti ligą. Mokykloje Robas patiria patyčias, o jo tėvas dirba menkai apmokamą darbą ir nuolat turi žemintis. Abu nutarę apie savo sielvartą nekalbėti ir jokiu būdu jo neišleisti. Tad kur berastum geresnę vietą slėptis nuo visų?
Tačiau viskas pasikeičia, kai vieną dieną Robas randa TIGRĄ! Patį tikriausią, uždarytą narve ir paslėptą pašiūrėje. Tuo pačiu metu į kasdienybę įsiveržia dar viena laukinukė – nauja klasės draugė Siksta Beili. Iš pilkos masės ji išsiskiria ryškiomis mergaitiškomis suknelėmis ir tvirtu kumščiu. Užuot nuolankiai kentusi patyčias, ji narsiai ginasi! Be to, Siksta turi nepaprastą galią – Robas jai papasakoja viską, net tai, ko jokiu būdu niekam nepasakytų. Net apie tigrą! Ir, žinoma, ši užsispiria būtinai išleisti žvėrį į laisvę.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-10-12-knyga-vaikams-tigro-suolis-apie-pasleptus-jausmus/172328
Kadangi tai, ką papasakosiu, atpasakosiu ir kokiomis įžvalgomis pasidalinsiu tekste, atkeliauja iš visiškai asmeninės patirties, tekstą rašysiu pirmuoju asmeniu ir neabsoliutinsiu nė vieno teiginio: viskas, kas čia parašyta, galėjo nutikti tik man, nors ir labai tuo dvejočiau.
Dar prieš gerus keletą metų apie Metų knygos rinkimus nežinojau nieko, nors visada skaičiau daug, kai X > 30 knygų per metus, nors nebuvau nei rašytoja, nei tos kategorijos žmogus, kuris identifikuoja save kaip turintį laiko skaityti. Neįspūdingas skaičius, bet, aišku, žiūrint, su kuo lygini. Norėčiau galvoti, kad apie šiuos rinkimus nežinojau nieko dėl to, kad man niekada nerūpėjo knygų reitingavimas – visada skaičiau tai, kas man atrodė įdomu, o ir problemų išsirinkti niekada nebūdavo.
Vis dėlto per metus Lietuvoje išleidžiama tiek, kad net ir didis išrankuolis nelabai kaip pasiskųs: naujausiais mano girdėtais duomenimis, per pastaruosius metus buvo išleista per tris tūkstančius naujų knygų. Dar skaitau angliškai, prieš keletą metų niekas nekalbėjo apie tai, kad iš kur nors gautas pdf failas nėra labai didelė dorybė. Žodžiu, jokių bėdų su skaitymu. Prieš metus, kai mano knygos rankraštis jau buvo pasklidęs po leidyklų elektroninių paštų dėžutes, mano susidomėjimas tuo, kas vyksta leidybos ir leidinių realizavimo rinkoje, gerokai padidėjo.
O šiais metais nelaukti Metų knygos rinkimų jau nebebuvo kaip, nes ant rinkimų komisijos stalo atgulė ir mano kūrinys. Nepateko mano knyga į penketukus, bet šitas tekstas ne apie tai. Daug knygų nepateko, o mano tik viena iš jų. Taigi grįžtu prie Metų knygos rinkimų.
Kiekvieną pirmadienį susitinku su norinčiais rašyti žmonėmis (dėl įdomumo ir smalsumo pasakysiu, kad vidutinis tų žmonių amžius – apie kokius 38 metus, nuo 19-os iki gerokai daugiau), o pirmadienį po paskelbtų penketukų atėjau gerokai anksčiau, su tokiu dideliu polėkiu pasikalbėti ir aptarti, kaip ten kam tie penketukai.
– Na, – sakau jiems, – ir kaip jums penketukai?
Į mane suklapsėjo dešimt porų akių.
– Tikrai? Negi nieko nežinote? – dar būna nustebina dalykai, bet galvojau, gal šiaip šiandien publika nenusiteikusi kalbėti.
– Em... nauja kategorija dokumentikos paskelbta, kažkas buvo nominuotas dvejus metus iš eilės, kažkuri knyga išleista po rugsėjo.
Tai buvo viskas, ką rašantys žmonės žinojo. Turiu čia pasakyti, kad nė vienas iš šių žmonių nevadina savęs profesionaliu rašytoju, nors du iš jų yra išleidę savo knygas, apie kurias, taip pat kaip ir apie mane, jūs greičiausiai nieko nežinote. Priežastys įvairios, bet čia jau visai kita tema, nors tekstas apie tai, kaip labai neapsimoka būti rašytoju, vis tiek kada nors subręs.
Dar kalbant apie rašančiuosius ir norinčiuosius rašyti, rašau tokį mažą pusketvirto tūkstančių sekėjų tinklaraštį apie rašymą, kurio čia nereklamuosiu, bet norėdami tikrai lengvai susirasite. Tinklaraščio bendruomenė vidutinio aktyvumo, apie įrašą „Metų knygos rinkimų“ nominančių tema ką nors pasakyti turėjo vos keli žmonės. Įrašas pasiekė per du tūkstančius žmonių. Nedidelis įrodymas, kad šitie rinkimai yra visiškai nišinis renginys, apie kurį net ir daug skaitantys žmonės nieko nežino, bet vis šioks toks.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-10-14-kas-ka-mano-apie-metu-knygos-rinkimus/172347
Literatūrologė Inga Mitunevičiūtė LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ pristato dvi knygas – Romo Treinio „Dziedas“ ir Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Dūdaitės „Sivužas“.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/i-mituneviciutes-knygu-apzvalga-noriu-tiketi-kad-skaitau-ne-knyga-o-gyvenima-286-1044570?c=286&copied
Berlyno miesto rotušėje lietuvių rašytojui Alvydui Šlepikui ir vertėjui Markui Roduner spalio 10 dieną įteiktos skatinamosios Georg Dehio premijos už romaną „Mein Name ist Marytė“ (liet. „Mano vardas – Marytė“).
Šį apie „vilko vaikų“ likimus pasakojantį kūrinį 2012 metais išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Po trijų metų Marko Rodunerio išverta knyga pasirodė ir Vokietijoje (Mitteldeutscher Verlag, 2015). „Jo [Alvydo Šlepiko] jautrus ir sykiu nesentimentalus pasakojimas Lietuvoje sukėlė diskusijas apie mažai žinomą, tačiau vis dar aktualią temą. Skatinamoji premija skiriama ir už šio lietuviško balso sklaidą Vokietijoje, už kurią esame dėkingi nusipelniusiam vertėjui Markui Roduneriui“, – taip savo sprendimą pagrindė premijos žiuri. Padėkos kalboje rašytojas Alvydas Šlepikas pabrėžė karo beprasmybę: „Rašiau knygą puikiai suvokdamas, kad jokia knyga, netgi Biblija, pasaulio pakeisti į gerąją pusę nebegali. Tačiau susipažinęs su nepelnytai nutylėta Rytų Prūsijos pokario našlaičių istorija supratau, kad privalome apie tai rašyti, kalbėti. Rašydamas šią knygą suvokiau vieną – karas yra siaubinga, nenatūrali žmonių būsena ir nesvarbu, kas puola, kas ginasi, visi pralaimi. Vieni žūsta, kiti patiria badą, netektis, kančias, treti praranda žmoniškumą, tampa žudikais, nors jeigu karo nebūtų, jie gal būtų tokie pat normalūs žmonės kaip ir mes. Todėl privalome rašyti, kalbėti, šaukte šaukti apie karo neįmanomybę. Tai galbūt ir sizifiškas, bet būtinas darbas. Norėčiau padėkoti už man suteiktą garbingą apdovanojimą Georg Dehio premijos steigėjams Vokiečių kultūros forumui – Rytinė Europa ir Vokietijos vyriausybės kultūros ir medijų ministrei, suprantama, premijos žiuri, taip pat dėkoju tiems, kurių dėka pasirodė šita knyga, būtent Mitteldeutscher Verlag bei Lietuvos kultūros institutui ir mano bičiuliui Markui Roduneriui.“
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/rasytojui-a-slepikui-ir-vertejui-m-roduneriui-berlyne-iteikta-georg-dehio-premija-uz-romana-mano-vardas-maryte-286-1043346?c=286&copied
Slovėnijos rašytojų sąjunga ketvirtadienį protestavo prieš vieną konservatyvių pažiūrų žurnalo „Demokracija“ paskelbtą apsakymų konkursą, pavadindama jį nepriimtina „rasistinės propagandos“ forma.
Viena iš sąlygų yra ta, kad apsakymas privalo mokyti vaikus, kad „gera gyventi tradicinėje šeimoje“ ir dera gyventi tik tarp „savo rūšies“ atstovų. Žurnalas „Demokracija“ atsakė į jam skirtą kritiką savo interneto svetainėje. „Bandydamas išsaugoti savo nacionalinę, kultūrinę ir religinę autonomiją, vienybę ir identitetą esi vadinamas žiauriu arba rasistu“, – rašoma joje paskelbtame straipsnyje. Žurnalas, kurio pagrindiniame interneto puslapyje skelbiamos kelios šiurpios prieš imigrantus ir musulmonus nuteikiančios istorijos, konkurso nugalėtojui siūlo 300 eurų premiją. Dalis žurnalo akcijų priklauso Vengrijos žiniasklaidos kompanijoms, glaudžiai susijusioms su nacionalistinių pažiūrų tos šalies premjeru Viktoru Orbanu.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/slovenijos-rasytojai-smerkia-antiimigrantisko-apsakymo-konkursa-286-1043336?c=286&copied
Leidykla „Tyto alba“ pranešime žiniasklaidai rašo, kad išleidžia devintą rašytojo Tomo Dirgėlos knygą vaikams – „Benas – sapnų siuvėjas“.
Tik po tėvų mirties Benas iš senelio sužino esąs nepaprastas berniukas – jis moka susiūti nutrūkusius žmonių sapnus ir dar bent dešimt minučių leisti jiems pabūti sapnų karalystėje. Bet netikėtai jo adatą nugvelbia porelė milijardierių, kurie tingi rūpintis savo dukra ir nori, kad ji amžinai sapnuotų ir nelįstų tėvams į akis. O kas būna, kai sapnų adata patenka į blogas rankas? Tikrai ne pyragai. Benas su seneliu ją turi žūtbūt susigrąžinti. T.Dirgėla – rašytojas, LRT radijo laidos vaikams kūrėjas ir vedėjas – geriausiai jauniesiems skaitytojams pažįstamas kaip detektyvinės serijos „Domas ir Tomas“ autorius. Pirmoji šios serijos knyga „Domas ir Tomas. Dingusios šluotos byla“ 2017 m. pelnė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Antrąją premiją už geriausią metų knygą vaikams. „Benas – sapnų siuvėjas“ – devintoji autoriaus knyga vaikams. Tomas Dirgėla. Benas – sapnų siuvėjas. – Vilnius: Tyto alba, 2018. – 125 p. Dailininkė Dalia Karpavičiūtė.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/vaiku-literaturos-lentyna-papilde-nauja-t-dirgelos-knyga-286-1043002?c=286&copied
Prezidento Valdo Adamkaus rinktinės kalbos, pakeitusios Lietuvą
Valdas Adamkus „Esu vienas iš jūsų: rinktinės Prezidento kalbos“. Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m. Sudarytojas – Arnas Ališauskas. Nuotraukų autorė – Džoja Gunda Barysaitė. Dailininkė – Ilona Kukenytė.
Prezidento Valdo Adamkaus (šias pareigas Jo Ekscelencija ėjo 1998–2003 ir 2004–2009 metais) laikysena – politiko, piliečio, valstybės vadovo, tiesiog žmogaus – iki šiol prisimenama kaip tam tikras etalonas. Dialogo kultūra, kurią dažnai ir noriai minėjo Prezidentas, buvo akivaizdi pastanga artinti mus, Lietuvą, prie tokios tikrovės, kur kalbamasi ramiai, pagarbiai, argumentuotai, pasitikint. Kur klausomasi kito.
Tokios ir Prezidento kalbos – iškylančios iš dvidešimties metų senumo istorijos ir šiandien skaitomos iš naujo. Tai – tikrai daug daugiau nei politiniai tekstai, daug daugiau nei tiesioginė reakcija į laiko iškeltas problemas ir aktualijas. Galbūt tai – minėto dialogo tąsa. Nesibaigianti, nesenstanti. Galbūt – šūsnis eskizų: Prezidento Valdo Adamkaus portreto, Lietuvos portreto, Europos ir pasaulio portreto.
O galbūt – dar vienas mėginimas atsakyti į klausimą, kurį Lietuvos žmonėms, ypač
jaunimui, savo dialoge nuolat kėlė ir kelia Prezidentas: kas, jeigu ne Jūs?
Daugiau nei dienoraščiai
Sigitas Geda „Žalieji pergamentai“. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018 m. Dailininkė – Deimantė Rybakovienė.
Poeto, eseisto, vertėjo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Sigito Gedos (1943–2008 m.) kūrybos gerbėjams – geros naujienos. Smalsiems kultūrinio lauko tyrinėtojams – taip pat. Ką tik pasirodė naujausia Sigito Gedos dienoraščių knyga „Žalieji pergamentai“, kurioje sudėti tekstai, rašyti 2006 metais. Tai trečiasis poeto dienoraščių tomas, išleistas po autoriaus mirties. Šiemet Sigitui Gedai būtų sukakę 75-eri.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-10-03-knygu-lentyna-v-adamkaus-kalbos-g-norvilas-vaikams-poetines-s-gedos-pajautos/172176
Kuo spinakeris, šotas, brasas, falas, gykas, topenantė yra susiję su literatūra? Tai buriuotojams seniai žinomi terminai, kurie, anot žurnalistės, buriuotojos ir 2018-ųjų metų pirmosios knygos konkurso laureatės Monikos Baltrušaitytės, skamba kaip burtažodžiai, nereikalaujantys jokių išnašų. Neseniai išleistame novelių rinkinyje „Išėję prie upės“ ji nei bando įtilpti į žanrą, nei plaukti škėmiškame sąmonės sraute. M.Baltrušaitytė tiesiog sėdasi prie stalo ir rašo.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/pirmosios-knygos-konkurso-laureate-m-baltrusaityte-knyga-nera-mano-gyvenimo-atspindys-286-1038548?c=286&copied
Vilniuje, adresu Vilniaus g. 9, atsidarė internetinės knygų prekybos platformos „Knygos.lt“ knygynas.
Knygynas įsikūrė 110 kv. m. ploto patalpose, „Knygos.lt“ investicijos į jo veiklą siekia 100 tūkst. eurų. „Naująjį knygyną atidarę patogioje miesto vietoje, tikimės dar didesnio susidomėjimo, ypač vertinant rinkos susidomėjimą mažmenine prekyba. Antrajame knygyno projekte dar labiau orientavomės į skaitytojų lūkesčius bei įpročius – įrengėme daugiau vietų prisėsti, pavartyti knygas, jas patogiai išsirinkti mėgaujantis kava“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas „Knygos.lt“ vadovas Dovydas Pauliukonis.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/vilniuje-dar-vienas-knygos-lt-knygynas-286-1041180?c=286&copied
Ar yra šiandien žmonių, kurie įsivaizduoja savo gyvenimą be interneto? Elektroninės paslaugos, virtualus bendravimas ar informacijos paieška bei dalijimasis tapo tokia pat kasdieninio gyvenimo dalimi kaip gebėjimas skaityti ar rašyti.
Lietuvos kultūros institutas stiprina tarptautinėje Londono knygų mugėje užmegztus ryšius. Instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė dalyvauja Jungtinės Karalystės Modernių kalbų tyrimų institute organizuojamame vertimų temai skirtame susitikime „Poezijos vertimų ateitis: keliai ir patirtys“ (The Future of Poetry Translation: Pathways and Practices), rengiamame pažymėti spalio 4 dieną minimai Nacionalinei poezijos dienai.
Diskusijoje „Vertimai po Brexit“ A. Žilinskienė, Petra Freimund (Austrijos kultūros forumas), Gabriela Mocan (Rumunijos kultūros institutas), Fiona Sampson (projektas „PoetTrio“) ir poetė, vertėja Elaine Feinstein dalysis sukaupta literatūros vertimų ir jų sklaidos patirtimi, svarstys apie tai, kaip literatūros vertimai gali tapti kultūriniu įrankiu kovai prieš naujai besiklostančią Britanijos izoliaciją.
Kituose projekto „PoeTrio“ renginiuose poetai, vertėjai ir įvairių kultūros institucijų atstovai aptars savo patirtis, diskutuos, kaip paskatinti poezijos vertimus, aptars galimus bendradarbiavimo būdus ateityje.
Visą renginio programą – organizatorių puslapyje https://modernlanguages.sas.ac.uk/events/event/16567
(arba – Keli prisiminimai apie grafinės novelės „Sibiro haiku“ autorių Jurgos Vilės ir Linos Itagaki dalyvavimą Geteborgo knygų mugėje)
Įtaigiausiai apie šį Geteborgo nuotykį, visus sutiktus švedus, lietuvius ir šarkas Jurga ir Lina papasakojo štai čia. Tuo tarpu Lietuvoje „Aukso žuvų“ išleista „Sibiro haiku“ toliau renka titulus: vos prieš keletą dienų paskelbta, kad grafinė novelė pateko į Metų knygos rinkimų knygų vaikams penketuką (ji jau pelnė 2017-ųjų meniškiausios ir geriausios knygos vaikams ir paaugliams apdovanojimą). Įdomu, ar pačios „novelistės“ klausia savęs, kodėl pirmasis jų kūrinys sulaukė tokio pripažinimo? Joms grįžus iš Švedijos, pabandėme apie tai pasikalbėti neeiliuotai.
Lokalu ar globalu
Į rugsėjo 27-30 dienomis Geteborge vykusią didžiausią ir svarbiausią Šiaurės Europoje knygų mugę J. Vilė ir L. Itagaki atvežė savo istoriją apie Sibiro tremtį, pateiktą per vaikišką pasaulio suvokimo prizmę. Natūralu, kad Lietuvoje kilo klausimų, ar tokį turinį įmanoma (ir „dera“) perteikti vaikams ir dar – komiksų forma, tačiau į juos yra atsakyta išpirktais tiražais ir garbingais apdovanojimais. Knyga pradėjo sparčiai keliauti ir už Lietuvos ribų – džiaugiamės pranešimais, kad ja susidomėjo Italijos, Prancūzijos ir kitų šalių leidyklos – bet norisi klausti, ar užsienio skaitytojams (ypač – mažiesiems) yra žinomi mūsų istorijos vingiai, ar jiems pakanka konteksto?
Knygos autorės kol kas dar tik laukia kitomis kalbomis skaitančiųjų reakcijų: „Nors knyga jau išversta į anglų ir prancūzų kalbas, beveik pusė knygos – į švedų kalbą, o taip pat šiuo metu dar verčiama ir į italų, realiai kitų šalių skaitytojai jos dar neskaitė (nebent leidėjai, skaitantys rankraštį angliškai). Todėl daugiausia užsieniečių dėmesio ir reakcijų susilaukia Linos iliustracijos. Sužinoję apie ką kalba knyga, žmonės žavisi idėja, tema, jos „hibridiniu“ žanru“, – pasakoja Jurga.
Grafinėje novelėje „Sibiro haiku“ savo tėčio patirtis sudėjusi autorė pripažįsta, kad knygos temą galima vadinti lokalia, bet svarbiausia yra tai, kaip ji pateikta. „Abi su Lina jaučiamės pasaulio pilietėmis, rašydamos ir piešdamos taip pat. Pasaulio pulsas mums svarbus. Todėl ši lokali istorija gali būti perskaityta kaip labai universali. Juk joje svarbiausia ne istoriniai faktai ir datos, o Žmogus. Be to, tremtis, nesavanoriškas namų palikimas šiandien ir vėl yra labai aktuali tema“, – svarstė autorė.
J. Vilė ir L. Itagaki Geteborge ne tik pristatė savo knygą, bet ir dalyvavo diskusijoje apie grafinės novelės žanro svarbą šiuolaikiniuose pasakojimuose, pasakojimo vaizdais ir skaitytojų amžiaus ryšius.
„Lietuvoje komiksai dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Tai buvo viena iš pokalbio temų: apie komiksų įtakas mūsų kūrybai, kurių realiai Lietuvoje nelabai patyrėme“, – mugės diskusiją prisiminė Jurga Vilė. „Su kolege rumune Sorina Vazelina kalbėjome apie tai, kaip šis žanras leidžia prisiliesti prie itin subtilių temų (benamiai, abortai, suteneriai, organų pardavėjai ir pan.), svarstėme, kodėl istoriniai komiksai dabar tokie populiarūs, kaip galime jais prabilti į jaunesnius skaitytojus. Įdomu tai, kad Rumunijoje komiksai egzistavo gerokai seniau, dar prieš komunistinį rėžimą, o ir dabar paplitę žymiai plačiau nei Lietuvoje“, – prisiminė Jurga.
Susitikimai
Geteborge susitiko ne tik grafinė novelė „Sibiro haiku“ su potencialiais skaitytojais, leidėjais ir kolegomis iš įvairiausių pasaulio šalių. „Pirmiausia susitikome mes, Lina ir aš, taip, kaip anksčiau nebuvome susitikusios: kelionėje ne po Lietuvą, o į užsienį, lėktuvu. Darbas, ilgi pokalbiai, naujos idėjos, nauji projektai sklandė ore“, – pasakojo J. Vilė.
Atsitiktinai mugės savaitgalį Geteborge svečiavosi ir „Sibiro haiku“ vertėja į švedų kalbą Dovainė Žemgulytė, gyvenanti Švedijoje nuo vienuolikos metų. „Dovainė – energijos pliūpsnis, nuostabi erudicija, nuoširdumas. Susitikome ir mūsų knygos vertimo į švedų kalbą redaktorių švedą, poetą Joną Ellerströmą, itin retą paukštį. Seminare kartu su mumis dalyvavusi rumunė S. Vazelina – nenušlifuotas grynuolis. Ir, žinoma, vietos lietuviai: puikūs, palaikantys, atidūs, smalsūs, žingeidūs“, – dalijosi „Sibiro haiku“ autorė.
P.S. Lietuvės Geteborge surengė ir popierinių gandrų lankstymo dirbtuves. Po dirbtuvių gandrai, pasak Jurgos, išskrido į šiltesnius kraštus. „Tai dėsninga. Staiga pajutome, kad žiema jau visai čia pat“.
Lietuva Geteborgo knygų mugėje pristatoma nuo 2005 m. Iki šiandien buvo pristatytos Jurgos Ivanauskaitės, Sigito Parulskio, Eugenijaus Ališankos, Tomo Venclovos, Jurgio Kunčino, Vaivos Grainytės, Rimvydo Širvinsko, Paulinos Eglės Pukytės ir kitų autorių kūriniai. Geteborgo knygų mugė yra didžiausias ir svarbiausias tarptautinis literatūros renginys Šiaurės šalyse. Mugę kasmet aplanko apie 100 tūkstančių lankytojų, į programą kasmet įtraukiama daugiau nei 3000 įvairių renginių. 2018 metų knygų mugės temos: pagarba, žiniasklaida ir atvaizdai. Leidinio pristatymą Geteborgo knygų mugėje rėmė Lietuvos kultūros institutas. Organizavo Lietuvos kultūros atašė Šiaurės šalyse.
Rugsėjo 26 d. Seimo Kultūros komitetas svarstė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20, 201, 65, 78 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-2415), kuriuo siekiama pagerinti autorių ir gretutinių teisių gynimo reglamentavimą Lietuvoje, o taip pat nustatyti efektyvesnį kompensacinio atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais ir kūrinių atgaminimą reprografijos būdu, paskirstymą.
Siekiant sudaryti teisines sąlygas taikyti autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo priemones, kurios užkirstų kelią neteisėtam autorių teise saugomo turinio atgaminimui ir viešam paskelbimui internete, įstatymo projektu siūloma suteikti naują funkciją Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK). LRTK, įgyvendindama šią funkciją, turėtų teisę duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teise saugomą turinį, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę (iki tol, kol pašalinamas autorių teise saugomo turinio pažeidimas).
Siekiant efektyvesnio 25 procentų surinkto kompensacinio atlyginimo paskirstymo siūloma, jog: 1/5 dalis minėto kompensacinio atlyginimo butų skiriama naujos LRTK funkcijos vykdymui; 2/5 dalys būtų skiriamos kolektyvinio administravimo organizacijų kūrybinėms, šviečiamosioms ir (ar) autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms; 2/5 dalys būtų skiriamos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai, administruojamai Lietuvos kultūros tarybos, numatant, kad iš šios dalies bus finansuojamos kitų subjektų (ne kolektyvinio administravimo organizacijų) vykdomos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos priemonės.
Komiteto patobulintam įstatymo projektui komitetas pritarė bendru sutarimu.
Įpusėjus rugsėjui, mėnesiui, kuris daugumai asocijuojasi su mokslų, naujų projektų ir darbų pradžia, pirmokai jau apsipranta mokyklos suoluose, o mokytojai pilnose klasėse vaikų. Rudens pradžia būna iššūkis ne tik vaikams, bet ir tėvams.
Vienas didžiausių darbų pirmose klasėse yra mokytis ir mokyti skaityti. Kaip mokyti vaiką skaityti, kad jis neišsigąstų ir skaitymas jam teiktų didelį džiaugsmą? Apie tai pasakoja Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Edukologijos katedros vedėja Lina Pečiulienė.
Rugsėjo pradžia daugeliui asocijuojasi su mokslais ir darbais. O ką šis mėnuo reiškia Jums?
Man, kaip ir kitiems, rugsėjis asocijuojasi su darbų pradžia, galvoje sukasi nauji planai, o gyvenime būna šiek tiek chaoso, kol susidėlioja darbo ir šeimos tvarkaraščiai. Žinoma, rugsėjis asocijuojasi ir su mokslu. Mokytis mėgau visada, tad man šis laikotarpis yra šventinis.
Į mokyklas sugrįžta moksleiviai, į universitetus – studentai. Ar pastebite, kaip jie pasikeičia po vasaros?
Moksleivių turiu tik artimoje aplinkoje, matau, kaip dauguma, deja, nenori eiti į mokyklą, jiems rugsėjis kelia daug nerimo ir įtampos. Labai norėčiau, kad būtų kitaip… Studentų motyvacija kiek kita – jie žino, kodėl studijuoja. Tačiau, žinoma, jiems irgi kartais norisi ilgesnių atostogų ar greičiau pabaigti studijas, nes šiuolaikiniai studentai neretai dirba, kai kurie turi šeimas, tad suderinti viską būna ne visada paprasta.
Būna tėvelių, kurie nori, kad jų vaikai pradėtų lankyti mokyklą jau mokėdami skaityti ir rašyti. Ar toks požiūris teisingas?
Nors daliai vaikų nėra sunku pradėti rašinėti ir skaitinėti prieš mokyklą, pradėdamas ją lankyti vaikas tikrai dar neprivalo nei skaityti, nei rašyti. Taigi, nei tėvai, nei pedagogai neturėtų sureikšminti šių dalykų ir vertinti vaiko pasirengimo ir brandos iš šios perspektyvos. Tačiau ir vieni, ir kiti turėtų pasirūpinti padaryti viską, kas būtina, kad vaikas sėkmingai įvaldytų rašymą ir skaitymą, kai tam ateis laikas.
Ar yra koks receptas, kaip pradėti mokyti vaikus skaityti? Kaip juos sudominti, kad jie pamėgtų ir norėtų vystyti šį įgūdį?
Kad vaikas pradėtų skaityti, visų pirma jis turi norėti tai daryti. Jis turi domėtis knygomis, tekstu, skaitymą savaime laikyti įdomia ir vertinga veikla. Suformuoti tokias nuostatas – tėvų ir pedagogų atsakomybė. Tėvai tai gali padaryti žiūrinėdami knygeles bei skaitydami vaikui nuo pat mažumės. Svarbu pabrėžti, kad teigiamos nuostatos negali būti formuojamos vaiką bandant įtikinti, kad reikia padirbėti. Knyga ir skaitymas turi būti smagi šeimos ir vaiko gyvenimo dalis, ypatingas laiko leidimo būdas, teikiantis daug džiaugsmo. Svarbu, kad suaugusieji tai įsisąmonintų ir įstengtų mėgautis pačiu procesu, leistų vaikui pasirinkti knygas ir trukmę, kad vertinamas būtų ne rezultatas – perskaityta knyga, įsiminta raidė, o pats skaitymo procesas. Jeigu vaikas prašo paskaityti, domisi knygomis, pastebite vaiką „skaitant“, vartant knygeles, vadinasi, judate teisinga kryptimi. Skaitant drauge su vaiku plečiasi jo žodynas, vaikas įsimena, kad skaitoma iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią, ima suvokti, kad rašte užkoduoti atskiri žodžiai, pastebi, kaip skiriasi jų ilgis, randa panašumų, po truputį įsimena raideles, nors tai nėra paprasta, mat pirmiausia Lietuvoje vaikai pažindinami su didžiosiomis raidėmis, o dauguma knygų leidžiamos įprastai. Šie dalykai, kaip ir gebėjimas rišliai kalbėti sudėtiniais sakiniais bei pasakoti ir kurti istorijas, yra labai svarbūs būsimam mokiniui.
Kad skaitymo ir rašymo procesas būtų sėkmingas, vaiko tartis turėtų būti taisyklinga, pakankamai išlavėjusi jo foneminė klausa ir fonologinis suvokimas, t. y. vaikas turi gebėti išgirsti garsus žodyje, pasakyti žodžių su tam tikru garsu, suploti tiek kartų, kiek žodyje yra skiemenų. Eiliuotų tekstų skaitymas, ritmingos dainelės, mažųjų jodinimas, pirštukų žaidimai ir tam tikros tikslingos veiklos padeda lavinti šiuos gebėjimus nuo mažens.
Svarbu pabrėžti, kad vaikai, visų pirma, mokosi sieti garsą su raide, ne raidės pavadinimu. Noriu atkreipti į tai dėmesį, nes suaugusieji raides dažniausiai vardija jas pavadindami, o vaikas, pavyzdžiui, išmokęs, kad M yra „em“, turės sunkumų pradėdamas skaityti. Raidžių pavadinimus reiktų palikti antrai klasei, kai jau apygerė skaitymo technika. Garsų vaikui nereikia mokytis atmintinai, kitaip nei raidžių pavadinimų, visgi mes, suaugusieji, raides dažniausiai pavadiname ir net nesusimąstome apie tai.
Nors apie skaitymą kalbama daugiau, vaikams rašymas yra ne mažiau svarbi veikla. Kai kuriems rašymą lengviau įvaldyti nei skaitymą, nes tai nėra vien protinė veikla, ji labiau siejasi su kūnu ir dėl to yra artimesnė vaiko prigimčiai. Nors rašant ir skaitant smegenyse vyksta kiek kiti procesai, abu gebėjimai yra susiję su raidės ir garso sąsajų suvokimu, tik vienu atveju vyksta užkodavimo, o kitu atveju – iškodavimo procesas. Yra tyrimų, kurie pagrindžia idėją, kad vaikas mokosi skaityti pirmiausia rašydamas pats. Neretai pirmieji perskaitomi žodžiai yra būtent tie, kuriuos vaikas pirmiausia yra rašęs – paties vardas, mama, tėtė. Kitaip tariant, kad taptum geru skaitytoju, ne mažiau svarbu būti geru rašinėtoju (ne rašytoju!).
Mažyliai brauko pirmas keverzones nesuteikdami joms didesnės prasmės. Pamažu jos tampa prasmingomis, nes tam tikru periodu simbolių pagalba vaikas jau bando perteikti mintį ir pagaliau vaikas ima skirti savo piešinį nuo „rašto“. Čia taip pat svarbu neperspausti, neskubėti „pritempti“ keverzonių prie rašymo ar konkrečių objektų iliustravimo, kol pačiam vaikui tai dar tik mėgavimasis procesu ir jis pats nepriskiria savo menui simbolinės prasmės. Namuose ar darželyje reikia sudaryti sąlygas šiems eksperimentams ir džiaugtis bet kokiomis vaiko pastangomis, tačiau kartu yra būtina leisti vaikui patirti ir tai, ką su rašymo ir piešimo priemonėmis veikia suaugusieji ar vyresni vaikai. Matydamas, kad auklėtoja užrašo jo vardą ant piešinėlių, vieną dieną jis to imasi pats. Kai vaikas jau pats vardija, ką nupiešė ar „parašė“ – perteikti rašymo prasmę vaikui tampa dar lengviau. Galima jam pasiūlyti nupiešti ar „užrašyti“ ką nors svarbus: savo vardą ant darbelio, atvirutę ar pan. Vyresnieji paprastai noriai kopijuos tikras raides pagal pavyzdį. Svarbu netaisyti vaiko netobulo rašymo, neieškoti klaidų. Dalis vaikų rašo veidrodiniu principu, tai yra norma ir turėtų išnykti savaime (paprastai iki septynerių metų), tačiau visada galima pasikonsultuoti su specialistu, nes yra būdų, kaip pagelbėti vaikui.
Džiugi žinia Haruki Murakami gerbėjams: išleistas apsakymų rinkinys lietuvių kalba
Haruki Murakami „Aklas gluosnis, mieganti moteris“. Vilnius: „Baltos lankos“, 2018 m. Iš japonų kalbos vertė Gabija Čepulionytė ir Jurgita Ignotienė.
Haruki Murakami vis dar išlieka vienas mėgstamiausių rašytojų Lietuvoje: autoriaus knygos visuomet susilaukia didelio susidomėjimo ir yra vienos perkamiausių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Leidykla „Baltos lankos“ dar kartą džiugina visus Haruki Murakami gerbėjus ir pristato apsakymų rinkinį „Aklas gluosnis, mieganti moteris“.
Apsakymų rinkinyje veikia katės žmogėdros, nusikaltėlė beždžionė, aštrieji varnai, taip pat – svajonės, kurios mus formuoja, ir dalykai, kurių trokštame. Ištrūkę į viltingą susitikimą Italijoje, romantiškai ir nuodėmingai pabėgę į Europos pietus, atostogaudami Havajuose ar tiesiog įsisukę į kasdieniškus reikalus Murakami herojai susiduria su neaprėpiama netektimi ir seksualumu, jonvabalio švytėjimu ir neįveikiamu atstumu tarp tų, kurie turėtų būti patys artimiausi.
Dvidešimt keturių apsakymų rinkinyje, kurie buvo parašyti nuo 1980-ųjų iki 2005-ųjų metų, naujai atsiskleidžia Haruki Murakami meistriškumas. Jo apsakymai – ir siurrealistiški, ir žemiškai paprasti – liudija autoriaus talentą perteikti platų žmogaus patirčių spektrą, mokyti ir nepaliaujamai stebinti skaitytoją.
Knyga, kurioje nieko nėra neįmanoma
Jaroslavas Melnikas „Rojalio kambarys: apsakymai ir apysakos“. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018 m. Viršelio dailininkas – Zigmantas Butautis.
Jaroslavo Melniko knyga „Rojalio kambarys“ pirmą kartą pasirodė prieš 15 metų. Šiemet ji buvo išrinkta viena geriausių šimtmečio lietuvių literatūros knygų („Šimtmečio 100 knygų“ sąraše užėmė 15 vietą) ir vėl grįžta į knygynų lentynas, kviesdama naująją skaitytojų kartą pasinerti paslapčių ir mistikos pilną apsakymų ir apysakų pasaulį.
Jaroslavą Melniką kritikai lygina su J. L. Borgesu ir F. Kafka, J. Saramago ir J. Cortázaru. Jo prozą apibūdinama kaip egzistencialistinė, metaforiška. Išoriškai atpažįstamas situacijas rašytojo plunksna paverčia pokalbiais apie pačius giliausius dalykus. Kas mes tokie? Kodėl esame? Kas mūsų laukia? – štai pagrindiniai laikui nepavaldūs klausimai, kuriuos kelia šio unikalaus autoriaus kūryba.
„Rojalio kambaryje“ gausu pačių netikėčiausių situacijų. Pasvarstykime, kas nutiktų mūsų pačių ir mūsų artimųjų gyvenimui, jei kiekvienas žinotumėme savo mirties datą. O jei staiga, užuot senę, pradėtume jaunėti? Galbūt esame tik kažkieno kuriami personažai? Kuo tapsime, jei mūsų gyvenamoji erdvė ims trauktis, o namuose pradės dingti kambariai?
J. Melniko knygos yra triskart patekusios į Metų knygos rinkimų penketuką („Pasaulio pabaiga“, „Tolima erdvė“, „Maša arba postfašiszmas“), buvo įtrauktos į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Vėliau, išleistos Ukrainoje, keturis kartus tapo BBC Metų knygos finalistėmis, o romanas „Tolima erdvė“ pripažintas „BBC Metų knyga“. Šis romanas, 2017 metais išverstas į prancūzų kalbą, buvo paskelbtas Metų knyga Prancūzijoje (premija Libr à nous), apie ją daug rašė prancūzų žiniasklaida.
Vis dėlto naujajai skaitytojų kartai ši knyga bus nežinoma. Tačiau akivaizdu, kad laikas neįveikė jos aktualumo. Neseniai Lietuvoje pagal apysaką „Likimų knyga“ buvo pastatytas filmas „Paskutinė diena“ (rež. Klaudija Matvijevaitė), pagal apysaką „Rojalio kambarys“ rengiamas to paties pavadinimo filmas. 2018 m. „Rojalio kambarį“ skaitytojai išrinko viena iš geriausių lietuvių literatūros šimtmečio knygų. Tais pačiais metais „Rojalio kambarys“ buvo išverstas į anglų kalbą ir išleistas Didžiojoje Britanijoje.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-09-05-knygu-lentyna-nauji-h-murakami-apsakymai-j-melniko-egzistenciniai-klausimai-genijai-ir-ju-muzos/171644
15min pristato projekto „Vilnius – literatūros erdvė“ vaizdo įrašus, kuriuose lietuvių rašytojai skaito savo kūrybą pasirinktoje sostinės erdvėje.
Projektu „Vilnius – literatūros erdvė“ siekiama vizualiai pristatyti šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir ją kuriančius rašytojus. Kiekvienas projekto dalyvis pats pasirenka vieną savo grožinių tekstų ir konkrečią Vilniaus miesto erdvę, kurioje norėtų jį perskaityti. Tokiu būdu savitai pristatoma šiuolaikinė lietuvių literatūra ir Vilnius kaip modernus ją kuriančiųjų miestas. Šįkart savo eilėraštį „Transformatorinė“ iš knygos „Grimzdimas“ skaito Gytis Norvilas. Į anglų kalbą jį vertė Rimas Užgiris.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/vilnius-literaturos-erdve-savo-eiles-skaito-gytis-norvilas-286-1021524?c=286&copied
Artėjant popiežiaus vizitui, leidyklų atstovai tikina, kad susidomėjimas knygomis apie pontifiką auga, tačiau šalies knygynuose tokių knygų pasirinkimas nėra didelis. Didžiausio pirkėjų dėmesio knygynai tikisi popiežiaus vizito išvakarėse.
Šiuo metu knygynuose daugiausia pirkėjų dėmesio sulaukia popiežiaus Pranciškaus pamokslų, kalbų, maldų rinkinys „Šio gyvenimo laimė“. Jame pontifikas dalijasi asmeninėmis istorijomis ir linksmais nutikimais. Netrukus turėtų pasirodyti ir jaunimui skirta knyga. Pasirinkimas net ir artėjant popiežiaus vizitui gana kuklus – vos 4 knygos.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/pirkejai-plusta-i-knygynus-isigyti-leidiniu-apie-popieziu-prancisku-286-1019578?c=286&copied
Leidykla „Tyto alba“ pranešime žiniasklaidai rašo, kad su nauju viršeliu pakartotinai išleidžiama rašytojos Jurgos Ivanauskaitės romaną „Miegančių drugelių tvirtovė“. Knyga pirmą kartą išleista 2005 m. Pagal jį 2012 m. pastatytas to paties pavadinimo filmas, kurį režisavo Algimantas Puipa.
Plačiau skaitykite: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/pakartotinai-isleidziama-j-ivanauskaites-knyga-mieganciu-drugeliu-tvirtove-286-1018792?c=286
Keistai nutiko lietuvių kalboje – mokslinės fantastikos terminą prisijaukinome jau seniai, o štai fantasy (fentezi) vis kažkuo neįtinka, nors visas pasaulis šį terminą vartoja ir nesuka sau galvos. Gi mums reikia tai maginės (ar magiškosios) fantastikos, tai literatūrinės pasakos. Žinoma, viskas susitarimo ir vartojimo tradicijos reikalas, bet turbūt bet kam gali kilti klausimas – tai kas toji fantasy, ir kuo ji skiriasi, pavyzdžiui, nuo pasakų? Juk ir vienur, ir kitur – blėniai, išsigalvojimai, drakonai, zombiai...
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/justinas-zilinskas-kas-yra-ir-su-kuo-valgoma-fantasy-286-1002470?c=286&copied
Įžanga. Arba šiek tiek apie antis
Ar prisimenate jaunąjį Kolfildą? Tą, iš J. D. Salingerio „Rugiuose prie bedugnės“? Ir jo klausimą – vieną iš daugybės klausimų – taip ir likusių be atsako. „Aš gyvenu Niujorke, todėl galvojau apie tvenkinį, kuris yra Centriniame parke, netoli Pietinio išėjimo. Spėliojau, ar jis jau bus užšalęs, kai grįšiu, o jei taip, tai kur dėsis antys. Įdomu, kur jos dingsta, kai vanduo sušąla į ledą? Gal kas atvažiuoja sunkvežimiu, sugaudo jas ir nugabena į kokį zoologijos sodą? O gal jos pačios išskrenda kur nors?“
Jei Kolfildas gyventų šiais laikais, kažin ar jį kamuotų panašaus pobūdžio klausimai. Sėdėdamas ant suoliuko prie ledėjančio tvenkinio, nuo šalčio grumbančiais pirštais jis spaudytų išmanųjį. Dėl ančių likimo vargti ilgai nereikia...
Man rūpėjo kitas klausimas: kur dingsta knygos, kai skaitytojų širdys sušąla į ledą? Kitaip tariant, kur mes, knygiai, dedame (ne)mylimas knygas, tuštindami savo lentynas?
Buvau viena tų, kurie kategoriškai teigia: svarbiai knygai namuose vietos visada atsiras. Tik tas svarbumas... Augau, brendau, senau – keičiausi. Kai kurios knygos keitėsi ir vis dar keičiasi kartu su manimi. Gal beveik visos. Vienos nukeliavo banalybių žemėn, kitos priešingai – pasidengė išminties dulkėmis.
Pabandžiusi internete paieškoti atsakymo į klausimą „Kur iškeliauja knygos“, atsakymų beveik ir neradau. Bene įdomiausią, tikrai išsamų pasakojimą parašė žurnalistė Giedrė Milkevičiūtė. Po Vilnių ir kitus miestus pabarstytos ,,lesyklėlės”, bibliotekų mainų lentynos, bukinistų knygynai, interneto svetainės – tai jau nebe naujiena.
Ar tikrai?
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-08-21-kur-iskeliauja-knygos/171365
Smagios knygo mažiesiams.
Plačiau: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-08-14-vaiku-knygu-lentynu-naujienos/171311
Kodėl kuriama prieštara tarp lietuviškosios tapatybės ir vakarietiškų vertybių, kodėl kai kurių intelektualų pasisakymuose lietuvių mentalitetas vertinamas kaip destrukcinis ir priešingas laisvos Europos civilizacijai arba kodėl brėžiama takoskyra tarp vakarietiško kritiškumo ir neva šventų tautiškų vertybių.
Viešojoje erdvėje kylančius prieštaravimus dėl lietuvių kultūros ir simbolinių figūrų vertės mėgino aiškintis akademinio seminaro „Literatūros salos“, šiais metais vykstančio netoliese dr. Jono Basanavičiaus tėviškės, dalyviai. Kaip aiškino literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, neigiamai konstruojamo lietuvių mentaliteto šaltiniai gali būti labai skirtingi. „Bet kuriuo atveju, lietuviai yra atsilikę – ar tai būtų per dideli katalikai, ar per dideli pagonys“, – įvairius viešumoje išgirstamus argumentus minėjo mokslininkas.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/literatu-stovykloje-polemika-del-s-daukanto-ir-j-basanaviciaus-286-1013576?c=286&copied
Daugelis tėvų savo vaikams linki gero ir supranta, kad būtent nuo jų priklauso, kokį ryšį vaikas užmegs su pasauliu. Tai, ką vaikas išmoksta pirmaisiais savo gyvenimo metais, išlieka visą likusį gyvenimą. Todėl mes stengiamės vaikus sveikai maitinti, rengti pagal metų laiką, skatiname juos judėti, mokome įvairiausių dalykų, kurie, tikimės, jam bus naudingi gyvenime. Drauge su vaikais žaidžiame, skaitome, juokiamės, kalbiname juos, supažindiname su aplinka. Pirmas ir svarbiausias pamokas vaikai gauna iš tėvų, iš savo šeimos.
Skaitymas jau nuo kūdikystės turėtų būti svarbi kasdienybės dalis. Tačiau skaitymo įgūdžių tyrimai rodo, kad Lietuvoje net 65 proc. tėvų teigia neskaitantys savo vaikams iki 2 metų ir 24 proc. tėvų – 3–6 metų vaikams. Tačiau skaitydami drauge mes kuriame skaitymo tradiciją. Vaikui, augančiam namuose, kuriuose yra knygų, šeimoje, kurioje imti knygą į rankas yra įprasta, skaitymas atrodys toks pat natūralus dalykas kaip ir valytis dantis prieš miegą ar užsidėti kepurę, kai lauke šalta ar sninga. Kas jūsų šeimoje yra didžiausias skaitymo iniciatorius? Ar tik ne mažiausias šeimos narys? Juk labai dažnai vaikai atkeliauja pas mamą, tėtę ar senelius su knyga rankose ir prašo paskaityti arba tiesiog padainuoti, pasekti pasaką. Labai svarbu tuo metu rasti laiko bent trumpai istorijai – paskaitykite drauge su vaiku, pavartykite paveikslėlių knygas, pasekite pasaką. Net penkiolika minučių gali turėti nepakeičiamos naudos jūsų vaikui.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/ruta-elijosaityte-kaikare-apie-skaityma-puikius-vaikus-ir-nuostabius-ju-tevelius-286-1002496?c=286&copied
Vėsiuose knygynuose šį mėnesį jūsų lauks ir naujos knygos, kvepiančios kaitria vasara bei dažais, ir porą knygų, susidomėjimas kuriomis vis neatslūgsta. Tai skaitiniai įvairioms amžiaus grupėms ir skoniams, originalūs ir verstiniai.
Visai netrukus pasirodys itin laukiamas antrasis poeto, rašytojo, Nacionalinės premijos laureato Kęstučio Navako romanas „Privatus gyvulėlių gyvenimas“ ir vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos knyga vaikams „Virėjos Irenos byla“ iš serijos apie jaunuosius detektyvus Domą ir Tomą.
Skaitykite su malonumu, juk geros knygos keičia gyvenimus.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-08-09-leidyklos-tyto-alba-vasaros-pabaigos-naujienos/171249
Inga Dagilė – grafikos dizainerė ir vaikų knygų iliustruotoja. Jos kurtos knygos yra pelniusios gausybę apdovanojimų. Visgi sėkmę „grožio konkursuose“ lemia ne tik iliustracijos, bet ir bendras knygos apipavidalinimas. Tad šį kartą norime žvilgtelėti į menkiau pažįstamą grafikos dizainerio profesiją. Kaip knygą vaikams prakalbinti ne tik pasakojama istorija ir iliustracijomis, bet ir kompozicijomis, šriftais, spalvomis, gal net paraščių „pauzėmis“?
Iš šono kartais atrodo, kad sėkmingiems kūrėjams viskas klostosi lengvai, be didelių pastangų. Žinojimas, kad visiems pasitaiko sunkumų atpalaiduoja ir įkvepia. Pasidalinkite, su kokiomis kūrybinėmis nesėkmėmis yra tekę susidurti profesiniame kelyje? Kaip ta pati situacija atrodo iš laiko perspektyvos?
Baigusi mokslus dailės akademijoje buvau griežtai apsisprendusi, kad į spaudą nieku gyvu nelįsiu. Gąsdino didelė atsakomybė ir klaidų, kurių atspausdintame leidinyje jau nebeištaisysi, baimė. Todėl sąmoningai vengiau tokių užsakymų. Ilgai dirbau su internetiniais projektais, o po vaikų auginimo metų netikėtai atsiradę pasiūlymai iliustruoti Rositos Makauskienės „Svajonių kalną“, vėliau Evelinos Daciūtės „Drambliai ėjo į svečius“ viską apvertė aukštyn kojom. Supratau, kad kurti knygas yra pats didžiausias smagumas. Ir kur aš anksčiau buvau? Kiekviena nauja knyga yra didžiulis iššūkis, atsakomybė, daug kūrybos ir keletas taisyklių, o viską vainikuoja apčiuopiamas į knygos formą sugulęs rezultatas. Klaidų baimė niekur nedingo, tačiau kartu išugdė kruopštumą, dėmesingumą, įnešė sveiko jaudulio. Sumaketavus knygą, galutinius failus peržiūri nemažai žmonių, todėl didelių klaidų čia retai pasitaiko. Vienoje mano maketuotoje knygoje yra žodyje praleista raidė. To nepastebėjo nei autorė, nei redaktorė, nei kūrybos vadovė, nei aš.
Knyga buvo išleista be vienos raidės, ir nors raidės trūko labai matomoje vietoje, to daugelis skaitytojų taip ir nepastebėjo.
Vėliau knygos tiražas buvo kartojamas ir turėjau progą šią klaidą ištaisyti. Kita mano nesėkmė yra vienos knygos maketas. Jis gavosi puikus, tad lyg ir sėkmė, tačiau mano knygos įsivaizdavimas, kurį aš galiausiai įgyvendinau, prieštaravo kūrinio iliustruotojos įsivaizdavimui. Be jokių piktumų, su abipuse pagarba ji negalėjo priimti mano varianto, o aš – jos. Smalsu, kurį variantą pasirinko leidykla? Rudenį turėtume pamatyti. Daugelis nesėkmių lieka užkulisiuose nepastebėtos ir tik nedaugelis apie jas sužino ar pamato. Galbūt kitas popierius būtų labiau tikęs, kitas formatas pigiau kainavęs, o kitoks įrišimas būtų knygai suteikęs norimą efektą. Viso to dar tik mokausi.
Prie knygos prisiliečiate iš įvairių pusių – tiek iliustruodama, tiek kurdama knygos dizainą. Ar galima teigti, kad iliustravimas yra kūrybiškesnis darbas, o knygos dizainas, maketavimas – daugiau amatas? O gal toks palyginimas knygų dizainerį gali net įžeisti?
Iš dalies su tuo sutikčiau, nes man pačiai maketavimas yra gerokai paprastesnis užsiėmimas nei iliustravimas. Yra knygų kategorijos, kurias maketuoti galima puikiausiai išmokti. Knygas vaikams priskirčiau prie tų, kurioms amato žinių nepakanka. Jas maketuojant, reikia kūrybiškumo ir įsijautimo. Kas tinka vienai, gali visiškai netikti kitai, standartiškose situacijose panaudoti sunkiai suderinami šriftai tam tikrame kūrinyje kartu su iliustracija gali suskambėti tiesiog tobulai.
Maketavimas knygą gali pastiprinti arba sumenkinti, nebūtinai gražus maketas yra patogus naudoti. Maketuotojas gali įtakoti knygos skaitymo malonumą.
Netinkamai parinktas raidžių dydis, tarpai tarp eilučių, nepatogiai išdėliotas tekstas, per mažas teksto kontrastas su iliustracija gerokai apsunkina skaitymą, istorijos suvokimą, tai gali sukelti knygos atmetimo reakciją. Nors gali atrodyti, kad šis darbas yra labai svarbus, vis tik, mano manymu, svarbiausi žmonės kuriant knygą vaikams yra autorius ir iliustratorius. Jei istorija nevykusi, o iliustracijos neskoningos, geras maketas knygos neišgelbės.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-07-29-nebe-istaisomos-klaidos-spaudoje/171052
Pristatome reportažų ciklo „Iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“ naują laidą apie gyvenimo būdo žurnalus ir meilės istorijas.
Kaip ir šiais laikais, taip ir ankstesniais amžiais, gyvenimo būdo žurnalai, trumpos meilės istorijos, žinomų žmonių gyvenimų aprašymai buvo svarbi literatūros sritis žmogaus (ypač kilmingo asmens) gyvenime. Tai buvo galimybė pažvelgti į kitų šalių madas, kultūrą, stilių. Kaip atrodė XVIII a. pab.–XIX a. madai bei stiliui skirti žurnalai? Kokios istorijos buvo pasakojamos apie žymius asmenis?
Reportažų cikle „Iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“ plačiajai visuomenei paprastai ir suprantamai pasakosime, kas įdomaus ir intriguojančio sukaupta Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Štai, pavyzdžiui, tokią karštą vasarą galite pasigaminti citrinų limonado!
Citrinų limonado receptas (iš Encyclopédie domestique, Paris, 1822)
4 citrinos; Pinta vandens; Pusė svaro cukraus.
Nupjauti citrinų žievelę kaip įmanoma giliau. Pašalinti baltąją dalį, esančią tarp vaisiaus ir žievelės. Tada į pintą vandens išspausti šių citrinų sultis, įdėti pusę svaro cukraus ir palaikyti 2–3 valandas.
Vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=GhXlSkzolrU
Filmuotos knygos:
Norinčius plačiau išgirsti apie to laikotarpio mados žurnalus, kviečiame klausytis gyvensenos kultūros leidinių autoriaus dr. Eugenijaus Skerstono paskaitos: https://www.youtube.com/watch?v=KE53wgMpPks
Kitos reportažų ciklo „Iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“ laidos:
Ne paslaptis, kad renkantis knygą norima išsirinkti kuo geresnę. Siekiama, kad ir vaikai pajustų geros literatūros magiją. Tik kaip išsirinkti tą knygą iš tūkstančių leidžiamų?
„Geriausios visų laikų knygos“, „Visų laikų populiariausios knygos“, „Skaitomiausios knygos“ – į pagalbą ateina populiariojoje žiniasklaidoje sudaromi knygų sąrašai, kuriuose pateikiamos literatūros kritikų, įžymių visuomenės veikėjų ar interneto vartotojų išrinktos knygos. Šie sąrašai turėtų ir padėti atrasti vertas perskaityti knygas, ir parodyti, kiek daug knygų dar nėra perskaityta.
Dažnai į tokius sąrašus pakliūva vadinamoji knygų klasika. Prie knygos pritvirtinta etiketė „klasika“ norom nenorom suponuoja, kad knyga yra vertinga. Tik kokią knygą galima vadinti vaikų literatūros klasika ir ar tikrai ją visada verta skaityti?
Galima būtų išskirti keletą klasikinių knygų bruožų.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-07-13-is-kur-gimsta-vaiku-literaturos-klasika/170843
„Ši knyga nėra žmonių parašyta“ – skelbia knygos anotacija. Ir ją perskaityti sunkoka – čia nei dantiraštis, nei piktografijos, nei raidynas. Tarsi ideogramos, bet nė vienas ženklas nėra identiškas kitam. Kas tai? Apie unikalią knygą „Vabzdžių kalba“ („The Language of Bugs“) Londono knygų mugėje kalbamės su menininku, knygų dizaineriu iš Kinijos Zhu Yingchunu.
Regis, viskas prasidėjo nuo cikados. „Stovėdamas tarp medžių pamačiau ant lapo nutūpusią cikadą. Man tik pradėjus tapyti, ji užšoko ant dažų paletės, iš jos – ant mano eskizų sąsiuvinio, ir pradėjo jame „piešti“. Užlipo man ant rankos, tada – vėl ant popieriaus. Užtėškiau lašelį vandens, cikada jame paplaukiojo. Jos paliktos žymės atrodė labai dailiai“, – rašo menininkas Zhu Yingchunas.
O galbūt viskas prasidėjo nuo žalio vabalo. „Dirbdamas sode pastebėjau kai ką, kas mane labai nustebino: baltos žymės augalų lapų paviršiuje, bet patys lapai neperkąsti. Prie jų tupėjo žalias vabalas. Tie raštai mane pribloškė – tokie rituališki, tarsi kažkas būtų meldęsis dangui. Būtent šis atsitiktinis atradimas mane paskatino keisti savo mąstymą. Pradėjau atidžiau stebėti vabzdžius – juk sodininkavimas nėra mano profesija. Netrukus pastebėjau kitą baltai išvagotą lapą. Jo ornamentai man pasirodė labai panašūs į senovės Kinijos filosofo Laodzi kaligrafines Tao išraiškas“, – sako Zhu (pasak senovės kinų filosofijos, Tao – tai pasaulyje egzistuojanti nematoma jėga, kuri kuria ir palaiko gyvybę, tai didysis vienis, kelias. Kartu – kryptis, kuria eina vidinę intuiciją turintis žmogus).
Plačiau skaitykite: http://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/apie-ka-knygas-raso-vabzdziai-872907
Graikijos kultūros ministerija trečiadienį pranešė, kad tekstas ant vienos molinės lentelės, rastos senovinių olimpinių žaidynių vietoje, tikriausiai yra seniausia iki šiol rasta Homero epinės poemos „Odisėja“ rašytinė ištrauka.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/graikijoje-rasta-seniausia-rasytine-odisejos-istrauka-286-999842?c=286
Palangos biblioteka, kaip ir pats kurortas, turi sezoną. Vasarą – skaitytojų pikas, visai nesvarbu, ar lyja, ar saulė šviečia. Bibliotekininkės pasakoja, kad dalį knygų sezono pabaigoje tenka nurašyti – jas poilsiautojai skaito prie jūros, todėl dažnai sušlampa ir „sužvejoja“ daug smėlio. Kartais, pasakoja moterys, nuo grąžinamų knygų sklinda žuvies kvapas.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/dali-knygu-palangos-bibliotekai-tenka-nurasyti-atnesa-slapias-su-smeliu-zuvies-kvapu-286-995074?c=286
Rašytojo Tomo Dirgėlos iniciatyva virto realybe – išleistas pirmas internetinio žurnalo apie vaikų literatūrą „Knygų vaikai“ numeris. Jį galima skaityti nemokamai.
Leidinio apie vaikų literatūrą idėja rašytojui T.Dirgėlai kilo balandį. Tuomet jis feisbuke skelbė, kad šios idėjos įgyvendinimui reikia 400 eurų – neilgai trukus reikalingos lėšos buvo surinktos. Prie leidinio pasirodymo prisidėjo ne tik skaitytojai, rašytojai, bet ir leidyklos. Pirmame numeryje – ne tik pokalbiai su knygų vaikams autoriais, bet ir žvilgsniai į naujausias knygas, pažintys su literatūriniais personažais ir dar daug kitų temų.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/skaitykite-nemokamai-isleistas-pirmas-zurnalo-apie-literatura-knygu-vaikai-numeris-286-996806?c=286
Šį spalį bus treji metai, kai įkūriau nepriklausomą knygyną „Juodas šuo“. Iš to, kas žmonėms nebereikalinga ir išmetama, atrenku vertingiausias knygas ir migruodamas po Lietuvą surandu joms naujus šeimininkus. Knygų paieška sudarė sąlygas nuvykti į Jungtines Amerikos Valstijas, ten domėjausi lietuvių išeivijos leidiniais – noriu, kad apie šią mūsų istorijai svarbią leidybą sužinotų kuo daugiau žmonių. Šiuo metu tai pagrindinė „Šuns“ misija.
Pasakojimą pradėsiu atsispirdamas nuo 2013 metų, nors, pasak dr. Naglio Kardelio, jei nuramintume vidinį įsitikinimą esamojo amžiaus bei jo problemų unikalumu, atsivertę tarpukario spaudos puslapius, atrastume analogiškų ar net identiškų problemų svarstymą, kuris dažną nustebintų įžvalgumu ir išvadų naujumu.
Prieš penkerius metus „Pegasui“ atidarant didžiausią knygyną Vilniuje buvo skelbiama: ši netradicinė knygų parduotuvė – tai žingsnis naujos koncepcijos knygynų link. Klausiate, kokia ji? Vis dar nežinau, pasak kūrėjų – erdvus knygynas. Be šabloniškai skambančių pažadų lavinti vaizduotę, žadinti smalsumą, plėsti akiratį, atmintyje įstrigo skyrių ekspertai, kurie – buvo žadama – pagal lankytojų skaitymo įpročius ir poreikius teiks aukšto lygio konsultacijas. Tikiuosi, kad konsultantai tai daro, ir žinia netapo tik dar viena piarine akcija.
Ar didžiausio knygyno pažadai pildosi, tegu vertina „Akropolio“ lankytojai ir moksliniai tyrimai. Pats tuo metu svarsčiau apie asmeninio knygyno įkūrimą ir į tinklinius knygynus užsukdavau nebent ieškodamas idėjų, ką daryti kitaip. Smalsiai stebėjau nuolatos kintantį Lietuvos knygų prekybininkų žemėlapį – manau, turime šiek tiek iniciatyvų, kurios kloja nepriklausomų knygynų kultūros pamatus, siūlo ar siūlė naujas lankytojų migravimo koncepcijas.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-07-06-skaitytojai-migruokite-ne-tinkle/170672
Atostogos – ne tik poilsio, kelionių ir susitikimų metas, bet ir laikas, kai daugiau dėmesio skiriame knygoms. Kad skaitinius pasirinkti būtų lengviau, leidykla „Baltos lankos“ paruošė knygų atostogoms atmintinę: čia rasite ir ryškių, įtraukiančių vasariškų skaitinių, ir kokybiškų detektyvų bei įtampos ir paslapčių kupinų trilerių.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-07-05-atostogos-su-baltomis-lankomis-nuo-vasarisku-skaitiniu-iki-paslaptingu-trileriu/170726
„Dar gurinių“ – taip ir vadinasi žinomo literatūros kritiko, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Valentino Sventicko nauja eseistinių užrašų knyga. Panašią originalaus žanro knygą „Guriniai“ yra išleidęs 2013 m., už ją apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės literatūrine premija. „Dar gurinių“ išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, knygos dailininkė Deimantė Rybakovienė.
Guriniais autoriaus gimtinės apylinkėse yra vadinami trupiniai. Dažniausiai tai – duonos trupiniai. Nesunku suprasti, kad literatūros kritikas taip gali vadinti savo užrašus, atsirandančius... savaime. Dažniausiai jie trumpi, eskiziški, neįpareigojantys knygos skaityti nuo pradžios iki galo.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-07-02-dar-guriniu-literaturos-kritiko-uzrasai/170641
Siaučiant finansų krizei Vienas Toks Kultūros Ministras yra pareiškęs, kad naujų knygų per krizę gali ir nebūti – esą bibliotekos pilnos neskaitytų puikių knygų. Šiuos jo žodžius kultūros bendruomenė tąsyk sutiko su dideliu priešiškumu – kaip įrodymą, kad ministras pasirengęs padėti valdantiesiems susidoroti su rašytojais ir literatūros industrija, anuomet dar tik besikuriančia.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/andrius-jakuciunas-10-patarimu-skaitytojams-kaip-patikimai-apsisaugoti-nuo-nauju-knygu-kulturos-286-995564?c=286
Kiekvienais metais Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) skelbia vertingiausių verstinių knygų rinkimus, – ekspertai atrenka kūrinius, kurie nusipelno rimtą, išliekamąją vertę turinčias knygas mėgstančių žmonių dėmesio. Čia – pokalbis su šias knygas atrinkusiais ekspertais apie tai, kokie buvo 2017-ieji knygų leidyboje, kokios tendencijos pastebimos, kuo ypatingos į vertingiausių verstinių knygų penketuką patekusios knygos.
Įsibėgėjus vasarai, planuojantis atostogas, linkime neužmiršti ir knygų. Pateikiame karščiausių literatūros naujienų sąrašą, kuriame kūrinių sau turėtų rasti įvairių žanrų mėgėjai. Nuo vasariškų, romantiškų meilės istorijų iki aukštos prabos trilerių, detektyvų, klasikinių autorių kūrinių ir rimtos, kokybiškos literatūros.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/ka-skaityti-vasara-15-naujienu-knygu-megejams-286-993988?c=286
Niekada nesužinosime, kokį šunį poetas Gintaras Gutauskas (1968 06 16 Šiauliai–2000 05 29 Kaunas) būtų atsivedęs į savo 50-mečio kūrybos vakarą, kiek eilėraščių rinkinių būtų išleidęs iki šios dienos, kokius laurus pelnęs… Gyvenant pasirodė dvi knygos: „Pasivaikščiojimas be šuns“ (Kaunas: „Keturi vėjai“, 1990 m.) ir „Žaidimai Dievo laukuose“ (Kaunas: „Nemunas“, 1996 m.), po G. Gutausko mirties poetė Violeta Šoblinskaitė sudarė rinktinę „Metas keliaut, mylimoji“ (Kaunas: „Nemunas“, 2001 m.) ir parašė išmintingai jautrų „Pabaigos žodį“.
Kūrybos antologijoje „Kauno vainikai“ (Kaunas: „Nemunas“, 2000 m.) publikuojama G. Gutausko autobiografija, kuri, tepatvirtina pažinoję Gintarą, trumpai ir raiškiai atspindi poeto asmenybę
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-06-19-poetui-gintarui-gutauskui-50/170476
Ne kartą buvome mokyti nespręsti apie knygą iš jos viršelio. O ar galima spręsti apie knygą iš jos iliustracijų? Ar piešiniai gali pataisyti vidutiniškai parašytą kūrinį? Iliustruotojo ir grafikos dizainerio TADO ADOMAVIČIAUS meilė knygoms ir jų iliustracijoms atvedė jį iki leidyklos „Nieko rimto“ durų.
Šios leidyklos išleista knyga „Tvanų šeimynėlė. Geri kaimynai“ tapo pirmąja, kurią Tadas iliustravo. Koks piešinių stilius šiuo metu labiausiai patinka vaikams ir jaunimui? Ar dailininkas turi svajonių knygą, kurią norėtų iliustruoti? Kaip jis nupieštų šią vasarą? T. Adomavičius mielai sutiko įsileisti skaitytojus į savo kūrybos erdvę.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-06-27-grafikas-tadas-adomavicius-geros-iliustracijos-gali-sustiprinti-silpnoka-kurini/170573
Tobuli atostogų romanai!
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-06-27-knygu-lentyna/170578
Prasidėjo vasara – atėjo metas planuoti atostogas. Atostogų būna įvairių, tačiau smagiai ir prasmingai atostogaujant tikrai nebūtina toli keliauti ar aukštai kopti. Geroms atostogoms pakanka gerų istorijų. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla šią vasarą pasitinka šūkiu: atostogauk knygose! Pateikiame knygų žemėlapį, kuriuo vadovaudamiesi atostogas suplanuosite nepriekaištingai.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-06-12-lietuvos-rasytoju-sajungos-leidyklos-vasaros-naujienos/170362
Sakoma, kad žmogus gimsta kaip baltas popieriaus lapas, todėl jo elgesys – ugdymo ir auklėjimo rezultatas. Tačiau būna, jog ir suaugę žmonės, nepriklausomai nuo savo pastangų, atsiduria tokiose situacijose, kurių metu atsiskleidžia jų vaikiškos patirtys, išmokti neteisingi elgesio modeliai ar nepasitikėjimas savimi. Gyvenimo provokatoriumi vadinamas rašytojas ir gyvenimo tikslų koučeris Alexas Monaco naujoje leidyklos „Alma littera“ išleistoje knygoje „Sielos drabužiai“ ragina nusimesti nepasitikėjimą kuriančias abejones ir įpročius, kurie trukdo laimingam gyvenimui.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/gyvenimo-provokatoriumi-vadinamas-alex-monaco-apie-nauja-knyga-kvepalu-reikia-ne-tik-kunai-bet-ir-sielai-286-982294?c=286
Ką jau galima paskaityti, o kas dar laukia? Nepraleiskite ką tik išleistų knygų ir susiplanuokite būsimus skaitinius. Vasara ilga, be to, ji geriausias laikas skaityti net ir sudėtingas knygas – ilsintis, be skubos, be nerimo ir nereikalingų iššūkių. Skaitymas ilgina laiką, knygos ilgina gyvenimą, rašoma leidyklos „Tyto alba“ pranešime. O ką skaityti vasarą? Leidykla pristato savo naujienas.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/ko-laukti-skaitytojams-leidykla-tyto-alba-atskleidzia-vasaros-naujienas-286-983316?c=286
Septyni vaikai. Du anūkai. Populiarus tinklaraštis „7 taškai“. Kūrybos agentūros vadovės kėdė. Daugybė paskaitų susitikimų ir bendrystės idėjos terapiniame romane „Vandeninės moterys“. Už gyvenimo patirtis SABINA DAUKANTAITĖ yra dėkinga savo vaikams. Už klaidas – irgi.
„Be klaidų gyvena tik dievai“, – sako Sabina, kurią šį savaitgalį bus galima sutikti ir jos istorijų pasiklausyti Anykščiuose, literatūros festivalyje visai šeimai „Nuotykiai tęsiasi!“
Sabina, jūsų knyga „Vandeninės moterys“ buvo tiesiog išgraibstyta. Smalsu, kiek kartų pati ją skaitėte?
Rašydama knygą nuolat skaičiau tai, ką buvau parašiusi praėjusį kartą. Skaičiau ir perrašinėjau, kol supratau, kad šlifuodama tekstus sugaištu gerokai daugiau laiko, negu juos rašydama. Jei būčiau leidusi sau tobulinti, gali būti, kad iki šiol knyga nebūtų baigta. Leidykla laukė rankraščio sutartu metu, todėl neturėjau laisvės gyventi šiuo „nėštumu“ kiek tik panorėsiu, spaudė terminas. Kai knyga buvo išleista, kurį laiką negalėjau nė puslapio perskaityti. Buvau persisotinusi šia istorija. Tik dabar paimu į rankas ir pasklaidau, bet nuo pradžios iki galo dar nesu jos perskaičiusi ir nežinau, ar skaitysiu.
Knyga tarsi gimė iš tinklalapio „7 taškai“. Kodėl nusprendėte, kad jos reikia?
Esu lengvai sugundoma kūrybinėmis galimybėmis. Mane išprovokuoti kūrybiniam veiksmui yra vieni niekai. Leidykla pasiūlė, o aš, kelias dienas padvejojusi, sutikau. Buvo tikras iššūkis tinklaraščio miniatiūras paversti rišliu didelės apimties tekstu, gyvenimiškus, filosofinius etiudus išraityti į romaną. Rašydama knygą, tarsi žaidžiau seniai parašytais tinklaraščio tekstais, suteikdama jiems naują draminį kontekstą, jungdama į vientisą loginę grandį iki tol visiškai tarpusavyje nesusijusius parašymus.
Sakyčiau, šios knygos man prireikė tik tuomet, kai savo pastangomis pradėjau ją kurti.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-06-05-septyniu-vaiku-mama-apie-skaitymo-troskuli-ir-silke/170257
Neišvengiamai ateis vasaros atostogos. Laisvės nuo pamokų, namų darbų ir mokyklos metas. Vis dėlto dažnas moksleivis kuprinėje greičiausiai parsineš sąrašą knygų, kurias rekomenduojama (arba privaloma) perskaityti per vasarą. Užplūdę bibliotekas, įdarbinę suaugusius, vaikai nešis namo ne po vieną, o po kelias knygas. Juk kuo daugiau knygų perskaitysi, tuo bus geriau, bus daugiau ir geresnių pažymių? Viena perskaityta knyga lygi dešimtukui. Turbūt yra tekę susidurti su tokia lygtimi.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/ismokime-neklausti-kiek-knygu-perskaitei-klauskime-kaip-perskaitei-knyga-286-980330?c=286
A.Smetonos vyriausybės įkurta karinė bazė Kanadoje, iš kurios galima nuskristi į Marsą, nacizmą pašiepiančios satyros, stebinančios ateities vizijos ir smegenis atpalaiduojantys nuotykiniai siužetai – visa tai, nors ir neminima per literatūros pamokas, yra lietuvių literatūros istorijos dalis.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/nacis-kuriam-suleido-zydo-hormonu-ir-vytuko-kelione-i-marsa-mazai-pazistama-tarpukario-lietuvos-fantastika-pasizymejo-neitiketinais-siuzetais-286-979814?c=kultura
„Literatūra ir menas“, „7 meno dienos“ bei „Metai“ įsteigė Kultūros periodinių leidinių asociaciją. Tikimasi, kad prie jos prisijungs ir kita kultūrinė periodika.
Asociacijos tikslas – ginti periodinių leidinių interesus ir jiems atstovauti, ugdyti kultūrinius visuomenės poreikius, propaguoti profesionaliąją kultūrą, kultūros ir meno analizei bei refleksijai taikyti aukščiausius profesionalumo kriterijus. Pirmajai dvejų metų vadovo kadencijai išrinkta savaitraščio „7 meno dienos“ vyriausioji redaktorė Monika Krikštopaitytė, nurodo steigėjai. „Ilgainiui išryškėjo suvokimas, kad gerbiam vienas kito darbą labiau, nei norime konkuruoti, o kultūros leidinių skirtingumas yra privalumas ir turtingesnės visuomenės požymis. Asociacija yra proga susikalbėti tarpusavyje ir būti geriau girdimiems, kai svarstomi nauji ar seni rėmimo modeliai“, – sakė M. Krikštopaitytė.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/ikurta-kulturos-leidiniu-asociacija-1104-978228?c=kultura
Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Antrasis pasaulinis karas“ naujieną – Paulo Brickhillo atsiminimus „Didysis pabėgimas“. Šioje knygoje autorius pasakoja neįtikėtiną istoriją apie tai, kaip daugiau nei 600 vokiečių stovykloje „Stalag Luft III“ kalinamų belaisvių sutelkė jėgas, kad paspruktų.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/p-brickhillo-didysis-pabegimas-atsiminimai-apie-pabegima-is-belaisviu-stovyklos-286-978734?c=kultura
Leidykla „Vaga“ pristato dvi naujai išleistas knygas: Adamo Kahane'o „Bendradarbiauti su priešu“ ir Davido Lebovitzo „Apartamentas“.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/laisvalaikiui-ir-pazinimui-dvi-naujos-knygos-286-971138?c=kultura
Kartais besisukiodami kasdienybėje pamirštam pastebėti aplink save esančių daiktų. O jie tikrai galėtų papasakoti įdomiausių istorijų. Juk tiek mato ir žino! Rašytoja Audronė Meškauskaitė ir dailininkė Jurga Šulskytė savo knygoje „Interviu su daiktais“ (leidykla „Nieko rimto“) žurnalisto Jurgio lūpomis prakalbino ir sagą, ir šukas, ir lagaminą, ir dar keletą daiktų, kurių gyvenimo istorijos ne tik stebina, bet ir įkvepia.
Plačiau skaitykite: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/rasytoja-a-meskauskaite-ir-dailininke-j-sulskyte-kurejos-prakalbinusios-daiktus-286-972404?c=kultura
Pateikiame informaciją apie naujausius vaikų ir jaunimo literatūros leidinius, remdamiesi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos elektroniniu leidiniu „Informacija apie Lietuvoje išleistus leidinius, gautus Nacionalinėje bibliotekoje“.
Plačiau skaitykite: http://rubinaitis.lnb.lt/index.php?1403125561
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka sukūrė interneto platformą (e. paslaugą), skirtą kūrinių, gretutinių teisių objektų ir nesaugomų objektų teisėms identifikuoti ir ženklinti pagal „Creative Commons“ licencijas ir Europeana teisių pareikštis.
Naujoji paslauga aktuali kūrėjams, kurie savo kūrinių nuotraukas ar įrašus skelbia internete, todėl svarbu nurodyti, kokiomis sąlygomis paskelbtą turinį galima naudoti kitiems vartotojams, o gal to išvis negalima daryti. Taip skatinama pagarba autorių teisėms. Vartotojams sudaromos sąlygos greitai ir lengvai rasti dominantį turinį su informacija apie jo naudojimo sąlygas, pavyzdžiui, skolintis nuotraukas, vaizdo ar garso įrašą kitiems darbams kurti ir pan.
Kūrėjams užtenka šalia skelbiamo internete kūrinio nurodyti „Creative Commons“ licenciją, ir toks kūrinys internete tampa lengviau randamas dėl to, kad dauguma interneto platformų leidžia naudotojams filtruoti turinį pagal priskirtas licencijas. Kūrinius su nurodytomis naudojimo teisėmis paieškų sistema geriau reitinguoja.
Šia paslauga taip pat siekiama, kad atminties institucijų ir kitų kultūros organizacijų viešinamas skaitmeninis kultūros paveldo turinys skatintų skaitmeninėje erdvėje skelbiamų kūrinių ir objektų ženklinimą, teisėtą pakartotiną naudojimą ir sklaidą.
„Turinio ženklinimas išplečia paveldo duomenų sklaidos galimybes, kartu ugdo visuomenės pagarbą intelektinei nuosavybei ir nepakantumą neteisėtam jos naudojimui. Skaitmeninio kultūros paveldo atvirumas ir ženklinimas gerokai padidina jį saugančios ir pristatančios organizacijos interneto svetainės lankytojų ar elektroninės paslaugos naudotojų skaičių ir išplečia jų geografiją. Platesnė sklaida užtikrina įvairesnį kultūros paveldo naudojimo kontekstą, pavyzdžiui, naudojant juos naujuose meno kūriniuose, praplečiant ar kuriant naujus enciklopedijų bei tinklaraščių įrašus, integruojant juos į skaitmenines mokymo priemones. Be to, didesnis susidomėjimas paveldo objektais atkreipia naudotojų dėmesį ir į kitas atminties institucijų teikiamas paslaugas“, – sukurtos naujos e. paslaugos panaudojimo galimybes atminties ir kultūros institucijoms atskleidžia Nacionalinės bibliotekos vadovas prof. dr. Renaldas Gudauskas.
Nacionalinė biblioteka kartu su partneriais prieš metus parengė išsamią Suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros paveldo turinio naudojimo teisių priskyrimo bei ženklinimo metodiką, rekomendacijas ir schemą, o dabar sukūrė ir skaitmeninio turinio naudojimo teisių ženklinimo žinyną ir priemonę.
Artimiausiu metu Nacionalinė biblioteka organizuos seminarus, kuriuose kultūros ir atminties institucijų specialistams, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Vilniaus dizaino kolegijos studentams pristatys naują e. paslaugą ir sukurtos priemonės galimybes.
Daugiau informacijos apie šį projektą, dalinai finansuotą iš Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos, kurią administruoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, galite sužinoti mūsų svetainėje.
Šią vasarą Vilniuje, populiariose, žmonių lankomose vietose – skveruose, aikštėse – veiks mobili knygų skaitykla po atviru dangumi „Vilnius skaito“. Tai – naujas, unikalus, pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas projektas, kurio metu gegužės-rugpjūčio mėn. lauko skaitykloje kiekvienas miesto gyventojas ar svečias nemokamai galės skaityti naujausią, įvairaus žanro literatūrą specialiai tam pritaikytoje erdvėje.
Vilniuje skaitykla pradės veikti gegužės 24 d. Lukiškių aikštėje. Vėliau kas mėnesį ji keis lokaciją ir kelsis į kitas miestiečių pamėgtas vietas, ir iš viso veiks 100 dienų iki rudens. „Artėjančio 700 metų jubiliejaus proga Vilnius rengiasi tapti „Pasaulio knygų sostine“. Toks titulas labai tinka daugiataučiam, atviram, draugiškam ir daug veidų turinčiam Vilniui. Mūsų miestas – daugelį amžių skirtingomis kalbomis ir pačių įdomiausių pasakotojų rašyta knyga. Skaityklos po atviru dangumi yra tarsi įžanga į „Pasaulio knygų sostinės“ projektą. Esu tikras, kad vilniečiai ir miesto svečiai pamils šią pramogą, kviečiu visus pasimėgauti vasara ir knyga pirmoje atviroje skaitykloje miesto centre!” – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Skaitykloje planuojama turėti apie 1000 knygų, suskirstytų į temines lentynas, skirtų įvairaus amžiaus ir skonio skaitytojams. Didžiąją dalį knygų skolina pagrindinis projekto partneris – Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka, naujausių knygų taip pat dovanoja leidyklos „Baltos lankos“, „Alma Litera“, „Sofoklis“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, „Vaga“, „Tyto alba“. Knygas bus galima skaityti įsitaisius ant patogių sėdmaišių, tačiau knygų išsinešti nebus galimybės.
Skaityklos erdvė taip pat bus naudojama įvairiems viešiems miesto renginiams, pavyzdžiui, susitikimams su rašytojais, literatūros, poezijos skaitymams, knygų pristatymams, bus rengiami „šeimadieniai“ ir pan.
Projekto „Vilnius skaito“ idėjos sumanytojai ir organizatoriai – UAB „Gera pramoga“, praėjusiais metais Vilniaus miestui padovanoję Vilniaus gatvės atidarymo renginį. Projekto „Vilniaus gatvė švenčia“ metu per visą gatvę buvo nutiestas rekordinio ilgio raudonas kilimas. Šiais metais renginių organizavimo agentūra, pasitelkdama partnerius ir rėmėjus, bei globojant Vilniaus miesto savivaldybei, tęsia gražių darbų miestui tradiciją ir dovanoja skaityklą, kurios tikslas – skatinti miestiečius prasmingai leisti laiką skaitant kokybišką literatūrą. Projekto koordinatorė, „Gera pramoga“ projektų skyriaus vadovė Jurga Mandrijauskaitė teigia, kad ši idėja jau žinoma pasaulyje ir ne kartą matyta kelionių metu didžiuosiuose pasaulio miestuose.
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/pramogos/renginiai/vilniecius-kvies-skaitykla-po-atviru-dangumi-vilnius-skaito/ .
Balandžio 23-ioji – simboliška ir prasminga data visai pasaulio literatūrai. Siekdama atkreipti dėmesį į kasmet vis sudėtingesnį geros ir kokybiškos knygos kelią pas skaitytoją LLVS balandžio 23-iąją, Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną, skelbia 2018 metų Antipremijos laureatus.
Leidykla „Didakta“ – už lengvabūdišką požiūrį, kad leidėjo misija baigiasi įsigijus teises išleisti knygą sensacinga tema, tokią kaip Davido Ebershoffo „Danų mergina“ (2016), ir nesuvokimą, kad tai dar ir meno kūrinys, nusipelnantis deramo vertimo. Donatas Masilionis – už savo kaip literatūros vertėjo gebėjimų pervertinimą ir niekam tikusį vertimą, niekais pavertusį originalo meninę kokybę.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/lietuvos-literaturos-verteju-sajunga-isrinko-2018-m-antipremijos-laureata-286-960836?c=kultura
Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, vertėjas Almis Grybauskas, pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga.
Jam bus įteikta ir Kauno miesto savivaldybės įsteigta Maironio premija. Poetas įvertintas už eilėraščių knygą „Toli blizga“. A.Grybauskas – poetas ir vertėjas, Jotvingių premijos laureatas (už eilėraščių rinktinę „Apžvalgos spiralė“, 2007), apdovanotas PEN klubo diplomu už geriausią 2000 metų vertimą į lietuvių kalbą (J.Hašeko „Šveikas“). Jis yra išleidęs poezijos knygas „Spalvoti nuotaikų žibintai“ (1976), „Bandymai apkabinti“ (1978), „Atklydimai“ (1983), „Žuvys“ (2007), rinktines „Mugė“ (1988), „Apžvalgos spiralė“ (2006).
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/poezijos-pavasario-laureatas-a-grybauskas-286-961514?c=kultura
Tarpukariu buvusiuose Tiškevičių rūmuose įsikūrusi Vrublevskių biblioteka rekonstruoja pastatą. Po statybų buvusios saugyklos taps atviromis erdvėmis, įsikurs Knygos muziejus. Bibliotekos pagrindu tapo Vrublevskių šeimos nuo 19 amžiaus kauptas archyvas. Tarpukariu veikusi draugija bibliotekai remti pirko ir aukojo lituanistinį, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės paveldą. Šioje bibliotekoje mokslininkai vis dar randa naujų, pasaulio istoriją papildančių faktų. Čia galima rasti ir kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos rankraštį, ir vienintelį išlikusį Lietuvos didžiojo kunigaikščio spaudą.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/vrublevskiu-bibliotekoje-bus-atidarytas-knygos-muziejus-1104-961296?c=kultura
Antano Škėmos „Balta drobulė“ leidimas praėjusiais metais Vokietijoje sulaukė itin idelio dėmesio. Sėkmingi Ričardo Gavelio knygų vertimai į užsienio kalbas. Kaip seksis šių dviejų autorių knygų leidimams anglų kalba? „Baltą drobulę“ (į anglų kalbą vertė Karla Gruodis) ir R. Gavelio knygą „Jauno žmogaus memuarai“ (į anglų kalbą vertė Jayde Will) išleidusios škotų leidyklos Vagabond Voices vadovas Allanas Cameronas pardavimų ir publikos reakcijos prognozuoti kolkas nedrįsta, tačiau yra įsitikinęs itin aukšta abijų knygų menine verte.
Plačiau skaitykite: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/r-gavelio-ir-a-skemos-knygu-anglu-kalba-leidejas-tai-unikalus-kuriniai-286-944602
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga jau devintą kartą skelbia vertingiausių Metų verstinių knygų sąrašus.
LLVS ekspertai, remdamiesi Lietuvos nacionalinės bibliotekos bibliografiniais duomenimis ir gautais pasiūlymais, atrinko vertingiausių 2017 m. knygų šiuolaikinės literatūros ir klasikos sąrašus.
LLVS ekspertai:
Elžbieta Banytė, Marius Burokas, Jurga Katkuvienė, Audrius Ožalas, Dalia Zabielaitė
Vertingiausių 2017 metų verstinių knygų šiuolaikinės literatūros ir klasikos sąrašai pristatyti Vilniaus knygų mugėje.
Už šiuolaikinės literatūros Metų verstinę knygą balsuoti kviečiame LLVS tinklalapyje www.llvs.lt iki birželio 1 d.
Metų verstinės knygos projekto tikslas – padėti skaitytojams, bibliotekoms, knygynams atsirinkti reikšmingus šiuolaikinės pasaulio literatūros kūrinius ir klasikos kanoną kuriančius tekstus, skatinti diskusijas apie perskaitytas knygas. Kartu siekiama pristatyti ir populiarinti grožinės literatūros vertėjo profesiją.
Projektą remia: Kultūros Taryba
Projekto partneris: Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
2017 M. VERSTINĖS ŠIUOLAIKINĖS LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Abdollahi, Ali. Sielos smailė lanke. Iš persų k. vertė Austėja Merkevičiūtė. – LLVS.
2. Ahava, Selja. Iš dangaus krintantys dalykai. Iš suomių k. vertė Urtė Liepuoniūtė. – Homo liber.
3. Aleksijevič, Svetlana. Cinko berniukai. Iš rusų k. vertė Algimantas Mikuta. – Alma littera.
4. Atkinson, Kate. Griuvėsių dievas. Iš anglų k. vertė Rasa Drazdauskienė. – Tyto alba.
5. Barnes, Julian. Laiko triukšmas. Iš anglų k. vertė Nijolė Regina Chijenienė. – Baltos lankos.
6. Coetzee, John Maxwell. Jėzaus mokyklos metai. Iš anglų k. vertė Rasa Drazdauskienė. – Sofoklis.
7. Daoud, Kamel. Merso. Naujas tyrimas . Iš prancūzų k. vertė Liucija Baranauskaitė Černiuvienė. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
8. Dutli, Ralph. Paskutinė Sutino kelionė. Iš vokiečių k. vertė Rūta Jonynaitė. – Sofoklis.
9. Ferrante, Elena. Naujoji pavardė. Iš italų k. vertė Ieva Mažeikaitė-Frigerio. – Alma littera.
10. Flanagan, Richard. Siauras kelias į tolimąją šiaurę. Iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė. – Baltos lankos.
11. Halberstadt, Anna. Vilniaus dienoraštis. Iš anglų k. vertė Marius Burokas. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
12. Han, Kang. Vegetarė. Iš korėjiečių k. vertė Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas. – Vaga.
13. Jachina, Guzel. Zuleicha atmerkia akis. Iš rusų k. vertė Zita Marienė. – Alma Littera.
14. Kent, Hannah. Gerieji žmonės. Iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. – Baltos lankos.
15. Koch, Herman. Vasarnamis su baseinu. Iš olandų k. vertė Aušra Gudavičiūtė. – Baltos lankos.
16. Maalouf, Amin. Samarkandas. Iš prancūzų k. vertė Stasė Gervienė. – Žara.
17. Mwanza Mujila, Fiston. Klubas "Tram 83". Iš prancūzų k. vertė Dainius Gintalas. – Kitos knygos.
18. Myśliwski, Wiesław. Akiratis. Iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
19. Mytting, Lars. Plauk su skęstančiais. Iš norvegų k. vertė Viktorija Gercmanienė. – Alma littera.
20. Pamuk, Orhan. Tos keistos mano mintys. Iš turkų k. vertė Justina Pilkauskaitė-Kariniauskienė. –Tyto alba.
21. Patchett, Ann. Vieningieji. Iš anglų k. vertė Anita Kapočiūtė. Baltos lankos.
22. Raud, Rein. Rekonstrukcija. Iš estų k. vertė Danutė Sirijos Giraitė. – Apostrofa.
23. Seethaler, Robert. Visas gyvenimas. Iš vokiečių k. vertė Rūta Jonynaitė. – Baltos lankos.
24. Sjón. Iš didžuvės nasrų. Iš islandų k. vertė Rasa Baranauskienė. – Apostrofa.
25. Slimani, Leļla. Lopšinė. Iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
2017 M. VERSTINĖS LITERATŪROS KLASIKOS SĄRAŠAS
1. Aleksijevič, Svietlana. Karo veidas nemoteriškas. Iš rusų k. vertė Alma Lapinskienė. – Alma littera..1.
2. Beauvoir, Simone de. Palaužta moteris. Iš prancūzų k. vertė Jonė Ramunytė. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
3. Bioy Casares, Adolfo. Morelio išradimas. Iš ispanų k. vertė Jorūnė Rimeisytė. – Charibdė.
4. Blatty, William Peter. Egzorcistas. Iš anglų k. vertė Jurga Brastavičiūtė. – Sofoklis.
5. Borges, Jorge Luis. Visuotinė nešlovės istorija. Iš ispanų k. vertė Linas Rybelis. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
6. Bukowski, Charles. Dailiausia moteris mieste. Iš anglų k. vertė Gediminas Pulokas. – Kitos knygos.
7. Canetti, Elias. Fakelas ausyje. Iš vokiečių k. vertė Austėja Merkevičiūtė. – Sofoklis.
8. Crnjanski, Miloš. Kraustymaisi. Iš serbų k. vertė Julija Gulbinovič. – Aukso žuvys.
9. Gombrowicz, Witold. Lenkiški prisiminimai. Iš lenkų k. vertė Irena Aleksaitė. – Odilė.
10. Gary, Romain. Ledi L. Iš prancūzų k. vertė Erika Sabaliauskaitė. – Baltos lankos.
11. Gary, Romain. Meilutis: smauglio vienatvė Paryžiuje. Iš prancūzų k. vertė Diana Bučiūtė. –Baltos lankos.
l2. Kiš, Danilo. Boriso Davidovičiaus kapas. Iš serbų k. vertė Laima Masytė. – Kitos knygos.
l3. Mailer, Norman. Nuogieji ir mirusieji. Iš anglų k. vertė Povilas Gasiulis.– Kitos knygos.
l4. Rozewiczius, Tadeuszas. Vanduo puodelyje. Iš lenkų k. vertė Eugenijus Ališanka. – Apostrofa.
l5. Racine, Jean. Faidra. Iš prancūzų k. vertė Vladas Braziūnas, Genovaitė Dručkutė. – Žara.
l6. Rūmī, Djalāl-ad-Dīn Muhammad. Meilės ir išminties knyga. Iš anglų k. vertė Eugenijus Ališanka. – Alma littera.
l7. Tammsaare, Anton Hansen. Tiesa ir teisingumas. D. 2. ir D. 3. Iš estų k. vertė Danutė Sirijos Giraitė. –"Krantų" redakcija.
l8. Wild, Oscar. Salomė. Iš prancūzų k. vertė Vytautas Bikulčius. – Žara.
l9. Wolf, Virginia. Tarp veiksmų. Iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė. – Vaga.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje restauruotas unikalus dokumentas – pergamentas, išsaugojęs trijų Radvilų giminės vyrų parašus.
16-ojo amžiaus pabaigoje rusėnų kalba surašytu raštu Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Rudasis patvirtina, kad pardavė sklypą Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei, kuri įsigytoje žemėje ketina statyti bažnyčią. Taip pat skaitykite: Vrublevskių bibliotekoje – paroda literatei Pranciškai Uršulei Radvilienei Nepraleiskite progos pamatyti istorinę retenybę – rusėniškąją Bibliją Istorikų teigimu, pergamentas ypatingas, nes ant jo pasirašė net trys Radvilų giminės vyrai: Mikalojus Radvila Rudasis ir du jo sūnūs, Mikalojus ir Kristupas. Žemę bažnyčiai statyti Radvilos ne dovanojo, o pardavė, nors ši giminė prieš 500 metų įstatymais ir privilegijomis siekė, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje evangelikų teisės būtų tokios kaip ir Romos katalikų, rėmė daugelio evangelikų bažnyčių statybą, mokslą ir meną.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/vrublevskiu-bibliotekoje-restauruotas-unikalus-dokumentas-su-radvilu-parasais-1104-918036
Gruodžio 5-ąją laidoje: šalyje septintus metus vyksta akcija „Knygų Kalėdos“; pristatyta menotyrininko V. Poškaus knyga „Menininko dirbtuvė: 42 istorijos“. „Susitikimuose“ – rašytoja Gaja Guna Eklė. „Vaikų knygų lentynoje“ aptariame Sonios Hartnet knygą „Sidabrinis asiliukas“.
Laidos vaizdo įrašą žiūrėkite: http://www.penki.lt/lt/Knygos-per-Penki-TV-Knygu-Kaledos-ir-menininku-dirbtuviu-paslaptys.video?id=274975
Lapkričio 7-osios laidoje: Rasos Sagės debiutinis romanas „Laimingi žmonės keliauja dviračiais“; Miglės Anušauskaitės komiksų knyga „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika“; Gabijos Grušaitės romanas „Stasys Šaltoka. Vieneri metai“. Vaikų knygų lentynoje – leidyklos „Tikra knyga“ naujiena „Draugystė ant straublio galo“.
Laidos vaizdo įrašą žiūrėkite: http://www.penki.lt/lt/Knygos-per-Penki-TV-drasa-lauzyti-stereotipus-pagal-G-Grusaite-ir-A-J-Greimas-komikse.video?id=274737
Tarptautinė Londono knygų mugė, kasmet suburianti leidybos specialistus iš viso pasaulio, jau paskelbė paraiškų priėmimą į vieną svarbiausių mugės renginių – „LBF Excellence Awards for 2018“ apdovanojimus. Juose Lietuvai jau pavyko sublizgėti pernai – apdovanojimą pelnė Laisvosios rinkos institutas už savo ekonomikos vadovėlį.
Šiemet visi leidėjai maloniai kviečiami ir vėl teikti paraiškas bei nepraleisti galimybės būti pastebėtiems ir įvertintiems kitų metų Londono knygų mugėje, kuri mūsų šaliai bus ypatinga – Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, bus pristatytos kaip 2018 m. knygų mugės „Market Focus“.
Informaciją apie apdovanojimų kategorijas ir taisykles galima rasti čia:
Džiugu, kad šiemet apdovanojimų kategorijos pasipildė specialiomis Baltics nominacijomis leidėjams:
Open to countries outside the UK only:
Spalio 10 d., leidėjams iš viso pasaulio plūstant į Frankfurtą, Europos leidėjų federacijos (FEP) prezidentas Henrique Mota organizacijos narių vardu kreipėsi į Kultūros ministrus, tarp jų ir LR Kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, sveikindamas sulaukus jau 69-osios Frankfurto knygų mugės – vieno svarbiausių leidybos sektoriaus renginių.
Išplatintoje deklaracijoje H. Mota pabrėžė knygų ir skaitymo svarbą Europos sutelktumui bei stiprios Europos knygų industrijos reikšmę tiek vietiniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.
Atsižvelgdami į ES autorių teisių reformą, Europos leidėjai siekia visapusiškos autorių teisių apsaugos, kuri aktuali ne tik autoriams, bet ir leidėjams, ir yra svarbus kūrybos pagrindas bei reikšmingas sektoriaus gyvybiškumo šaltinis.
Todėl siūloma šį aspektą įtraukti į Europos kultūros reikalų programą (ypač kalbant apie skaitmenines knygas), kuriant strategiją, kuri skatins plataus spektro darbų pasirinkimo ir prieinamumo laisvę skaitytojams, kartu garantuodama sąžiningą atlyginimą šių darbų autoriams ir leidėjams.
Tikimasi, kad licencijavimo sprendimai turės pirmenybę naujų autorių teisių išimčių atžvilgiu. O tuo atveju, kai šios išimtis, kurios, viliamasi, netaps taisykle, pasirodys pateisinamos, bus garantuojamos kompensacijos visoms susijusioms šalims.
Deklaracijos pabaigoje FEP prezidentas pažymėjo, kad leidėjai palankiai įvertino 2016 m. gruodžio mėnesio pasiūlymą leisti federacijos narėms-valstybėms apmokestinti e-knygas, taikant mažesnį PVM tarifą, ir paraginti savo šalies vyriausybes kuo greičiau sudaryti susitarimą, leidžiantį visoms ES valstybėms pasinaudoti šia lengvata.
Europos leidėjų federacija (FEP) apima 28 nacionalines knygų ir žurnalų leidėjų asociacijas Europoje. Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) šios organizacijos nare tapo 2003 m.
Visą deklaraciją anglų kalba rasite: https://www.fep-fee.eu/FEP-Declaration-for-Ministers-of
Vaikų literatūra dažnai lieka paraštėse. Ir tokia situacija yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vaikų literatūros ekspertė Eglė Baliutavičiūtė sako, kad, palyginti su suaugusiųjų knygomis, vaikams skirti kūriniai tik pradeda kurti savo pozicijas, o tam didelį postūmį davė britų autorės J.K.Rowling knygų serija apie visą pasaulį sužavėjusį mažąjį burtininką Harį Poterį.
„Menkinti, su pašaipa žvelgti į vaikų literatūrą, mano įsitikinimu, gali tik diletantas, nesuprantantis apie ką kalba. Vaikų literatūra paprasčiausiai per įvairi. Čia tas pats, kas visą literatūrą apskritai vertinti pagal kelis naivius grafomanus“, – sako Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vyriausioji tyrėja.
Pasak jos, kasmet knygynų lentynas ir skaitytojus pasiekia gera ir kokybiška literatūra vaikams ir jaunimui. Tik ją sunku atrasti – tarp dienos šviesą išvystančių kūrinių nemažai ir mėgėjiškos kūrybos, tad ieškant knygų skaitymui tenka pasitelkti ne tik įvairius vertinimo kriterijus, bet ir uoslę. „Bet kokiu atveju visai naujos knygos rinkimasis bus loterija“, – patirtimi dalijasi E.Baliutavičiūtė.
Kokias knygas ir autorius vaikams ir jaunimui rekomenduoja ekspertė? Kodėl susidūrėme su situacija, kai vaikų mėgstama poezija išgyvena ne pačius geriausius laikus ir jaučia poetų stygių? Galų gale – kodėl vaikų literatūra atsidūrė paraštėse ir skirtingose šalyse vertinama skirtingai? Į šiuos klausimus atsakymų ieškome kalbėdamiesi su vaikų ir jaunimo literatūros eksperte, knygų apžvalgininke E.Baliutavičiūte.
– Pradėkime nuo pradžių – kiek kiekvienais metais Lietuvos skaitytojus pasiekia knygų vaikams ir jaunimui?
– Per metus išleidžiama apie 3400 pavadinimų knygų, vaikų ir jaunimo literatūros – apie 600. Didžioji dalis šių leidinių – grožinė literatūra, likusios – pažintinė. Tiesa, vadovėliai neįskaičiuojami.
– Kiek iš šių knygų yra autorių lietuvių?
– Lietuvių autorių grožinių kūrinių pasirodo šiek tiek per 100. Tačiau nemažą dalį šių tekstų sudaro mažų tiražų savilaida, kuri dažniausiai platinama artimųjų rate, dovanojama vietinėms bibliotekoms, bet plačiojo skaitytojų ir vaikų literatūros pirkėjų rato nepasiekia. Labai dažnai tai prasta, mėgėjiška, savilaidos literatūra, su atitinkamo lygio iliustracijomis ir maketu, primena brošiūrėles. Kokią dalį sudaro tokios knygos, nėra sekama, tai labai sąlygiškas, kokybinis vertinimas, tačiau iš praktikos matau, kad tokių knygų yra daugiau nei trečdalis.
– Kiekvieną mėnesį pasirodo bent po kelias naujas knygas vaikams ir paaugliams. Kaip skaitytojui arba tėvams atsirinkti, kurios iš jų yra tikrai vertos dėmesio?
– Išsirinkti tikrai gerą knygą iš pačių naujausių tikrai nelengva užduotis. Belieka mėginti pavartyti knygą, paskaityti aprašymą ir pora pirmųjų puslapių, įsitikinti, ar iliustracijos yra kokybiškos. Patikrinkite, kokias dar knygas yra išleidusi ta leidykla, ieškokite atsiliepimų internete, kelkite diskusijas, pavyzdžiui, „Facebook“ yra speciali grupė „Vaikų literatūra“. Bet kokiu atveju visai naujos knygos rinkimasis bus loterija, bet nemanykite, kad kitaip būtų ir man. Nors, aišku, dirbantys šioje srityje turi išsiugdę „uoslę“, geba atpažinti tam tikrus ženklus, signalizuojančius kokybę, bet ir jie apsigauna. Galų gale, net ir gera knyga gali būti ne jūsų ar jūsų vaiko skonio.
– Gal galite rekomenduoti autorius ar knygas, į kurias tėvai ar patys vaikai bei paaugliai turėtų atkreipti dėmesį?
– Gerų knygų yra tiek daug, kad pirmiausia rekomendaciją norėčiau pradėti nuo ko kito: apdovanojimų. Jie yra puikus orientyras, o leidėjai mėgsta ant galinio ar net priekinio viršelio pažymėti, ką knyga yra pelniusi.
Lietuvoje vyksta Metų knygos rinkimai, kuriuose šalia suaugusiųjų prozos ir poezijos penketukų, būna ir vaikų bei paauglių knygų penketukai. Taip pat kasmet vaikų knygų apdovanojimus rengia Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius, kuriam ir pati priklausau. Kasmet per H.Ch. Anderseno gimtadienį (balandžio 2 d.) organizacija apdovanoja reikšmingiausius rašytojus, iliustratorius, vertėjus ir kt. Visą šią informaciją bei knygų rekomendacijų galima rasti organizacijos puslapyje www.rubinaitis.lnb.lt.
Taip pat gerų lietuvių autorių knygų galima ieškoti tarp labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ vykdomo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso bei leidyklos „Alma littera“ organizuojamo Jaunimo ir paauglių literatūros konkurso išleistų knygų.
Ieškantiems kokybiškos užsienietiškos vaikų literatūros, vertėtų atkreipti dėmesį į H.Ch.Anderseno, dar vadinamą vaikų literatūros Nobeliu, A.Lindgren premijas, Newberry bei Carnegie medalių laimėtojus ir įvairius kitus apdovanojimus.
Autorių ir knygų, į kurias verta atkreipti dėmesį, galėčiau išvardyti keletą puslapių, tad paminėsiu tik kelias pirmas į galvą šovusias knygas, kurios man pačiai labai labai patinka.
Mažiesiems, kuriems dar greičiausiai skaito kiti: M.Sendak „Kur gyvena pabaisos?“, A.de Lestrade ir V.Docampo „Didysis žodžių fabrikas“, Janosch „Panama labai graži“, L.Pinfold „Juodas šuo“, Sh.Tan „Prarastas daiktas“, K.Navakas ir M.Smirnovaitė „Udo ir Dra niekaip nesusikalba“.
Jau paaugusiems, savarankiškai skaitantiems vaikams: G.Morkūnas „Grįžimo istorija“, K.DiCamillo „Pasaka apie Desperą“, D.Almond „Skeligas“, S.Kozlov „Ežiukas rūke“, L.Sepúlveda „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti“, L.Sachar „Duobės“.
Paaugliams: M.Ende „Momo“, S.de Mari serija „Paskutinis orkas“, L.Lowry „Siuntėjas“, M.Haddon „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“, T.Bowler „Upės sūnus“.
– Kartais susidaro įspūdis, kad vaikų ir jaunimo literatūra yra kažkur paraštėje – apie ją kalbama nedaug. Ar aš klystu? Kodėl susidarė tokia situacija?
– Vaikų literatūra palyginti su suaugusiųjų literatūra yra gana naujas reiškinys, ypač įsibėgėjęs antroje XX a. pusėje. Ji vis dar kuria savo pozicijas. Be iš tiesų vaikų literatūra tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje ne visada yra vertinama, neretai nustumiama į paraštes, priimama nerimtai, kaip kažkas „vaikiška“ su menkinamąja gaidele, neintelektualu. Viena vertus, suprantu, kad paprastai suaugusieji iškelia ir aptarinėja tai, kas jiems svarbu ir įdomu, tačiau tai nepateisina neatsižvelgimo, atstūmimo, menkinimo. Menkinti, su pašaipa žvelgti į vaikų literatūrą, mano įsitikinimu, gali tik diletantas, nesuprantantis, apie ką kalba. Vaikų literatūra paprasčiausiai per įvairi. Čia tas pats, kas visą literatūrą apskritai vertinti pagal kelis naivius grafomanus.
Tačiau reikia pažymėti, kad situacija pastaraisiais dešimtmečiais Vakaruose sparčiai kinta ir tam nemažai įtakos turėjo „Hario Poterio“ fenomenas. Iki tol dažniausiai suaugusiųjų skaitiniai pereidavo į vaikų skaitybą, bet šis J.K.Rowling kūrinys taip stipriai paveikė rinką, leidėjus ir skaitytojus, kad vis daugiau vaikų literatūros knygų yra skiriama tiek vaikams, tiek suaugusiems, tos pačios knygos net leidžiamos skirtingais viršeliais pagal numatomą auditorijos amžių ir pan. Taigi į vaikų literatūrą žiūrima vis rimčiau ir adekvačiau.
Daugiau skaitykite: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/vaiku-literatura-neivertinta-bet-svarbi-kaip-rinkti-knygas-vaikams-ir-sudominti-skaitymu-286-854120
Šaltinis: 15min.lt
Pirmojoje naujojo sezono laidoje kviečiame atrasti geriausias vasaros knygas, kurias atrinko ir pristato literatūros kritikė Jūratė Čerškutė. Drauge pasiūlysime aplankyti ir savaitgalį vykusį Skaitymo festivalį, kuriame ieškosime atsakymo į klausimą, kaip skaitymas padeda palaikyti gerą formą. Pirmieji rudens „Susitikimai“ Jums padovanos nuoširdų pokalbį su šilutiške Igne Zarambaite jos jaukiuose namuose. „Vaikų knygų lentynoje“ – knyga „Stoglaipiai“.
Vaizdo įrašą žiūrėkite čia.
Niurnbergo valstybinis teatras kartu su projekto vadovu Christian Papke kviečia Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių dramaturgus išbandyti jėgas jų rengiamame dramos konkurse.
Dar 2004 m. Ch. Papke inicijavo dramos ir teatro projektą „TALKING ABOUT BORDERS“ (liet. „Kalbėjimas apie ribas“), kuris jau po metų tapo ypač sėkmingas savo kategorijoje. Rytų Europos autoriai kviečiami teikti savo tekstus dramos konkursui, kurio pagrindinė tema – gyvenimas socialinių pokyčių epicentre.
Šio projekto tikslas – geriau susipažinti su kaimynais iš Rytų Europos per jų artistinius pasiekimus ir šiandieninį įnašą į savo šalies kultūrinį gyvenimą. Šio konkurso dėka rašytojai turi galimybę parodyti savo kūrybiškumą tarptautiniame lygmenyje, atkreipti į save Vakarų Europos teatralų dėmesį ir keistis idėjomis.
Iki šiol konkurse spėjo sudalyvauti daugybė pjesių kūrėjų iš Makedonijos, Serbijos, Kroatijos, Bosnijos-Hercogovinos, Albanijos, Bulgarijos, Rumunijos, Ukrainos, Gruzijos, Armėnijos, Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos.
Kiekvienas autorius iš Rytų Europos šalies, nesvarbu, ar jis profesionalas, ar tik pradedantysis, gali teikti savo pjesę konkursui. Tarptautinė komisija išrinks tris labiausiai pagrindinę temą atitikusius kūrinius ir apdovanos prizais. Visos pjesės bus vertinamos anonimiškai ir tik susumavus balsus bus atskleistas laimėjusio darbo autorius. Laimėtojas gaus 3 500 € premiją; antrą vietą užėmęs – 2 000 €; trečią – 1 500 €. Papildomas prizas laimėtojams – jų pjesių vertimas į vokiečių kalbą ir pristatymas skaitant jas apdovanojimų ceremonijoje Niurnberge. Laimėtojai bus pakviesti joje sudalyvauti.
2018 m. išskirtinis dėmesys konkurse bus skiriamas Baltijos šalimis: Latvijai, Estijai ir Lietuvai. Unikali šių šalių kultūrų įvairovė, tikima, atvers kelius netikėtiems siužetams ir įdomiems kūrybiniams sprendimams. Tad visi šios srities kūrėjai kviečiami dalintis savo patirtimi, per dramą atskleidžiant, kuo gyvena, dėl ko nerimauja ir džiaugiasi jų šalies žmonės.
Konkursas „TALKING ABOUT BORDERS“ bus pristatytas 2017/2018 m. teatro sezono pabaigą vainikuojančiame keturių dienų festivalyje Niurnbergo valstybiniame teatre 2018 m. birželio pab. (konkrečios datos dar bus tikslinamos).
Daugiau informacijos apie projektą ir dalyvavimo sąlygas:
www.staatstheater-nuernberg.de
Kontaktinis asmuo:
Laura Kiehne
Tarp visos gausios verstinės literatūros paaugliams paklysti lengva. Kiekvienas viršelis žada nepakartojamus nuotykius, paslaptis, įspūdžius, magiją, o žiūrėk, čia tik pirma ciklo knyga, yra dar trys, o gal keturios. Todėl ir Frances Hardinge „Melų medį“ (Nieko rimto, 2017) atsiverčiau atsargiai (tik perskaitęs visą sužinojau, kad ji gavusi porą rimtų apdovanojimų), ir netrukus, kad ir kaip banaliai tai beskambėtų, nebegalėjau padėti į šalį.
Vis dėlto mano negebėjimas atsitraukti nebūtinai yra rekomendacija kiekvienam (turbūt tikrai stebinau aplinkinius, kad mėgavausi ja, greta iš scenos griaudžiant ne prasčiausioms Lietuvos grupėms, vis kviečiančioms: „Nu, ar gerai jums?!“). Ši knyga, mano kukliais stebėjimais, nėra tipiška dabartinė paauglių literatūra – pirmiausia tuo, kad joje ypač jaučiasi literatūros klasikos dvelksmas: ramaus, dirbtinai neužaštrinto pasakojimo, kruopščios detalės ir dėmesio vidinėms būsenoms, ne tik nuotykiui. Tad tolimesnę pastraipą galbūt supras ne kiekvienas, tačiau štai kaip maišyčiau „Melų medžio“ receptą.
Paimkime Astrid Lindgren „Kalio Bliumkvisto nuotykius“ ir perkelkime veiksmą iš mažo Švedijos miestelio į lietingą, šlapią, niaurią Anglijos salą su tamsiais akmeniniais namais, griežtais XIX a. luomų papročiais, Dauntono abatijos intrigiūkštėmis ir gerokai nemalonesniais bei ryžtingesniais blogiečiais nei pas madam Lindgren. Tai bus aplinka. Tada seklį Kalį pakeiskime mergaite. Ne, ne Eva Lota, o Mattie iš Charles Portis romano (ir puikaus brolių Coenų filmo) „True Grit“ („Tikras ryžtas“), veikusia taip pat XIX a., tiktai Laukiniuose Vakaruose. Taip išvysime Feitę Sanderli, pagrindinę veikėją. O tada viską pagardinkime dar žiupsneliu gotikos (kad ir Merry Shelly „Frankenšteino“), nejaukiais to laiko papročiais (žiurkių pjautynėmis, mirusių šeimos narių fotografavimu, savižudžių nelaidojimu) bei keistu, mistiniu mokslu (pats Melų medis). Štai jums ir kokteilis – tikra kruvinoji Merė.
Kaip jau prasitariau, tai – detektyvas, o Feitė – seklė. Tik ar lengva XIX a. mergaitei iš kilmingos šeimos ja būti, kai ne tik mergaitės, bet ir moters vieta – kažkur šešėlyje, nuolankumo užkampyje? Gal ir nelengva, bet kai kito kelio tiesiog nėra, juo tenka eiti. Be to, Feitė – paauglė, vadinasi, viską pasaulyje jaučia stipriau, sodriau, todėl – ir konfliktai su motina, ir vargas su broliuku, ir žudiko paieškos, ir sudėtingos simpatijos kitiems, ir tas pojūtis – esi mergaitė, todėl tavo pasaulis daug labiau iš anksto lemtas kitų: tais laikais tu negali atrodyti per daug protinga, apsiskaičiusi, tu neturi teisės įeiti į mokslinių darbų zoną, tu esi antrarūšė, tu privalai slapstytis. Ilgainiui emancipacijos elementas tampa kertine kūrinio ašimi. Dar vienas man labai patikęs momentas – knyga ištikima pavadinimui, ji tikrai daug kalba apie melą: melą kaip įrankį, melą kaip ginklą ir melą kaip destrukciją. Nemeluokit, vaikučiai? Ne, viskas daug sudėtingiau. Ir tai – tik privalumas kūriniui.
Apibendrinu: gerai sukaltas, turiningas kontekstu ir detalėmis, nebanalus, neplokščias detektyvas, kurį su džiaugsmu perskaitys skaitantis paauglys (bet vargu ar ji įkandama „Nevykėlio dienoraščio“ skaitytojams) ir suaugęs.
Šaltinis: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/knyga-melu-medis-neplokscias-detektyvas-286-851568
Siūlome paskaityti jums ištrauką iš neseniai lietuvių kalba išleisto Jessie Burton romano „Mūza“ (išeldio leidykla „Baltos lankos“, vertė Emilija Ferdmanaitė) ištrauką
Lietingą 1967–ųjų rugpjūčio rytą būsima poetė Odelė Bastijo lipdama akmeniniais Londono Skeltono meno galerijos laiptais pajunta, kaip krūtinėje ima daužytis širdis. Prie durų jos laukia Loris Skotas, vyras, kurį matė tik vienąkart, tačiau taip ir nesugebėjo pamiršti. Po pažastimi jis spaudžia iš motinos paveldėtą nežinomo dailininko paveikslą. Kartu su Odelės viršininke, ekscentriškąja Skeltono kuratore panele Kvik, jie pasineria į paslaptimis ir apgavystėmis išvagotą paveikslo istoriją.
Visa tiesa apie paveikslą glūdi viename 1936–ųjų Ispanijos kaime, pripažinto meno kūrinių prekeivio namuose, kuriuose jis gyvena kartu su žmona ir dukterimi Olivija Šlios, svajojančia tapti dailininke. Netrukus į jų trapų pasaulį įsiveržia tapytojas, revoliucionierius Izaokas Roblesas ir jo jaunutė sesuo Tereza ir šitai pakeičia jų gyvenimus iš pamatų.
„Mūza" – tai magiškas pasakojimas apie ypatingas asmenybes ir jų troškimus, apie meilę ir apsėdimą, apie autentiškumą ir išdavystes. Apie netikėtus kelius, kuriais istorijos potvyniai ir atoslūgiai neišvengiamai formuoja ir nulemia žmonių likimus.
Loris mane surado rugpjūčio penkioliktąją. Buvo septynios ryto, ir aš skubėjau į ankstyvą pamainą. Krautuvės tebebuvo uždarytos, autobusai Čaringo Kryžkelės keliu važinėjo rečiau. Žingsniavau Pal Malu – įprastai gyvybe trykštanti gatvė buvo tuščia, paskendusi žalsvoje šviesoje. Visą savaitę lijo, ir grindinio akmenys buvo šlapi nuo apyaušrio liūčių, medžiai vėjyje siūbavo tarsi jūržolės. Esu mačiusi kur kas smarkesnio lietaus, tad manęs jis nebaugino: saugodama nuo purslų, įbrukau Express, kurį nešiau Pamelai, į rankinuką, perėjau Karltono sodus ir patraukiau į Skeltono aikštės centrą. Praėjau pro pjedestalą, ant kurio stovėjo seniai mirusio politiko statula, vaizduojanti tuščio žvilgsnio senioką, kurio apsiaustą dergė balandžiai. Anksčiau būčiau pasmalsavusi, kas gi jis toks – tačiau penkeri metai Londone ištrynė bet kokį domėjimąsi Viktorijos laikų kriošenomis. Begalybėn įsmeigtas statulos žvilgsnis tik didino mano nuovargį.
Pakėliau akis į Skeltoną. Prie durų stoviniavo aukštas liesas jaunuolis, vilkintis patrintą odinį švarką. Jis buvo siauro veido ir labai tamsių rudų plaukų. Priėjusi arčiau supratau, kad tai jis. Pajutau, kaip gniaužia gerklę, susitraukia skrandis, krūtinėje daužosi širdis. Ėmiau lipti laiptais, ieškodama rankinuke Skeltono durų rakto. Šį kartą Loris buvo su akiniais, jų stiklai blizgėjo ryto šviesoje. Po pažastimi spaudė paketą, suvyniotą į rudą popierių – į tokį mėsininkai vynioja savo prekes. Pamatęs mane Loris išsišiepė.
– Labas, – tarė jis.
Koks jausmas pamatyti Lorio šypseną? Pamėginsiu apibūdinti: tarytum gydūnas būtų uždėjęs delnus man ant krūtinės. Mano kelių girnelės pavirto į košę, žandikaulis dilgčiojo, burna išdžiūvo. Panūdau jį apkabinti ir pasakyti: „Tai tu, tu atėjai.“
– Sveiki. Kuo galiu padėti? Jo šypsena suvirpėjo.
– Neprisimeni? Susipažinome vestuvėse. Buvau su Barbaros šutve. Tu skaitei eilėraštį ir nenorėjai su manimi šokti.
Aš susiraukiau.
– A, tikrai. Kaip sekasi?
– Kaip man sekasi? Tau neįdomu, kodėl aš čia?
– Dabar septynios valandos ryto, pone… hmm?
– Skotas, – tarė jis, ir šypsena dingo jam nuo veido. – Loris Skotas.
Praėjau pro jį ir negrabiai įkišau raktą į spyną. Kas man darosi? Po visų fantazijų apie tai, kaip mes būsime kartu, susidūrusi su tikrove vėl tapau tokia pat neperkalbama kaip iš pradžių. Stumtelėjusi duris įžengiau į vidų, jis nusekė įkandin.
– Atėjote su kuo nors susitikti? – paklausiau.
Jis pervėrė mane priekaištingu žvilgsniu.
– Odele. Po velnių, apėjau visas šio miesto galerijas, visus muziejus, kad tave surasčiau.
– Mane?
– Taip.
– Penkias savaites nesugebėjai manęs surasti? Galėjai paklausti Patriko Minamoro.
– Suskaičiavai, – nusijuokė jis.
Iškaitau ir nusisukusi ėmiau tikrinti paštą. Jis iškėlė rudo popieriaus paketą ir tarė:
– Atnešiau liūtaites.
– Ką tokias?
Mano balse aiškiai skambėjo įtarimas. Jis šyptelėjo.
– Mamos paveikslą. Paklausiau tavo patarimo. Kaip manai, ar rasiu, kas man jį įvertintų?
– Nė neabejoju.
– Patikrinau tavo pastebėtus inicialus, I. R. Nieko neradau. Greičiausiai paveikslas bevertis.
– Ketini jį parduoti?
Tebesvaigstančia galva, nemaloniai tuksenančia širdimi apėjau medinį registratūros stalą. Dar niekada gyvenime nebuvau su vaikinu tokia tiesmuka.
– Galbūt. Pažiūrėsim.
– Maniau, tavo motina jį dievino?
– Mano motina dievino mane, – atšovė jis, su niūria šypsena dėdamas paketą ant stalo. – Juokauju. Aš nenoriu jo parduoti, bet jeigu jis ko nors vertas, bent žinosiu, nuo ko pradėti. Tas šunsnukis Džeris – atsiprašau už žodyną – bet kurią akimirką gali išspirti mane lauk.
– Argi tu neturi darbo?
– Darbo?
– Už kurį būtų mokama?
– Esu dirbęs praeityje.
– Tolimoje ir nebeatmenamoje?
– Kokia tu kritiška, – vyptelėjo jis.
Tiesą pasakius, aš tikrai buvau kritiška žmonių, kurie nenori dirbti, atžvilgiu. Visi, su kuriais susipažinau atvykusi į Londoną: Sintė, batų parduotuvės merginos, Semas, Patrikas, Pamela, – turėjo darbus. Vien būti Londone reiškė turėti darbą. Ten, iš kur esu kilusi, nuosavas darbas – vienintelis būdas pabusti iš ilgo miego, lydėjusio ištisas laukuose dirbusias kartas. Tai buvo vienintelė išeitis. Sunku pakeisti visą gyvenimą tave lydinčias žinutes, juo labiau kad jos išsiųstos anksčiau, nei tu gimei.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/knygos-istrauka-jessie-burton-romanas-pasakojimas-apie-ypatingas-asmenybes-ir-ju-troskimus-muza-286-837180
Austrijos ambasada kviečia menininkus dalyvauti programoje ,,Artist-In-Residence“ Austrijoje 2018. Šiai programai Austrijos Federalinio kanclerio tarnyba ir organizacija ,,KulturKontakt Austria“ numato skirti 50 stipendijų.
Rezidencijų vietos – Vienos ir Zalcburgo miestai.
Šios programos tikslas: supažindinti užsienio menininkus su Austrijos meno scena ir kultūrine aplinka bei užmegzti kontaktus su vietos kūrėjais. Viešnagės metu bus lankomos meno galerijos, studijos ir muziejai, bendraujama su literatūros ir leidybos atstovais, supažindinama su muzikiniu Vienos ir Zalcburgo gyvenimu.
Reikalavimai paraiškų teikėjams:
Susidomėjusieji turėtų iki š. m. rugsėjo 18 d. užpildyti paraišką specialioje interneto platformoje: https://work.artists-in-residence-austria.at/.
Vasarą daugelis žmonių patvirtins: du poreikiai – leisti laiką puikioje draugijoje ir skaityti geras knygas – ypač sustiprėja. O jeigu pabandytume gerą draugiją ir skaitymą suderinti? Rašytojos Loretos Jastramskienės esė knyga „Bilietas į Grįžulo Ratus“ – kaip tik tiems, kurie ilgis jausti priverčiančių tekstų gelmės ir vakarų su solidžia kompanija.
Laidos vaizdo įrašas: http://player.penki.lt/flowplayer/player.php?autoplay=no&ObjectID=274150&lang=LT&host=penkitv
Klasika jau vadinami banglentininko prisiminimai pirmadienį laimėjo naujai įsteigtą literatūros premiją „Prix America“ kaip geriausia knyga, išleista JAV arba parašyta apie Jungtines Valstijas.
Žurnalo „The New Yorker“ žurnalistas Williamas Finneganas už „Barbaro dienas“ (Barbarian Days), sulaukusias tokių recenzijų, apie kurias dauguma rašytojų gali tik pasvajoti, jau yra pelnęs Pulitzerio premiją.
Naujienų agentūrai AFP jis sakė, kad knyga prasidėjo kaip neryžtingas „prisipažinimas“ apie jo slaptą idealios bangos amžinai ieškančio banglentininko gyvenimą.
Žurnalas „The New York Review of Books“ pavadino ją „absoliučiai įtikinama džiaugsmo nerimtą temą traktuoti rimtai studija“.
Prancūzijoje skiriamos „Prix America“ vertinimo komisija su tuo sutiko ir paskelbė, kad jei ši knyga būtų apie „seksą ar narkotikus, ji būtų laikoma viena svariausių mūsų turimų knygų apie aistros poveikį, apsėdimo sūkurį, sunkumą atprasti nuo“ žalingų įpročių.
65 metų W. Finneganas AFP sakė, kad jaučiasi „priblokštas laimėjęs su knyga (apie banglentes), kai aplink tiek didelių romanų“.
„Nepaprastai džiaugiuosi. Galvoju, kad vertintojai suprato visą knygos ambiciją“, – sakė jis.
Rašytojas pridūrė, kad 20 metų rašius knygą „sulaukti, kai kažkas pasako tau, kad tavo knyga yra literatūra ir skaitoma kaip grožinė literatūra, yra tiesiog nuostabu“.
Premiją „Prix America“ skiria prancūzų literatūros žurnalas „America“, įkurtas atspindėti JAV valdant Donaldui Trumpui.
Autorius sakė, kad knygos populiarumą iš dalies galėjo nulemti tai, kad jo pasakojimas baigiasi prieš D. Trumpo iškilimą į valdžią, kurį jis pavadino katastrofa.
Vertintojai W. Finneganą, kuris yra rašęs apie pilietinius karus Lotynų Amerikoje, Sudane ir Balkanuose, taip pat gyrė už aiškų Amerikos užsienio politikos poveikio supratimą.
„Viena per knygą besidriekiančių gijų yra neįtikimas pažeminimų, kuriais JAV baudė tuos, kas nesutiko su jos pasaulio vizija, aprašymas“, – pridūrė komisija.
W. Finneganas prieš tapdamas žurnalistu keliavo po pasaulį kaip banglentininkas entuziastas. Į žurnalistiką jis atėjo aprašęs, kaip mokė „spalvotuosius“ vaikus apartheido Pietų Afrikos Respublikoje (PAR). To darbo jis ėmėsi, kai banglenčių sportu užsiiminėjo Kapo pusiasalyje.
Jo kolegos iš „The New Yorker“ George'o Packerio gerai įvertinta knyga „Irimas“ (The Unwinding) apie „Amerikos valstybės audinio irimą“ taip pat buvo patekusi į „trumpąjį“ sąrašą.
Daugiau skaitykite: http://www.delfi.lt/veidai/kultura/naujai-isteigta-literaturos-premija-prix-america-laimejo-banglentininko-prisiminimai.d?id=75056864
Šaltinis: www.delfi.lt
Didžiulės, išsamios dvitomės monografijos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ pirmoji dalis – ant knygos sudarytojo filosofo Arūno Sverdiolo stalo. „Šią knygą laikome kertiniu, pačiu svarbiausiu 2017-ųjų, – A. J. Greimo metų, – akcentu“, – sako jis.
Pirmieji į rankas šį leidinį (leidykla „Baltos lankos“), turintį daugiau kaip 700 puslapių, šiandien paims „Santaros-Šviesos“ suvažiavimo dalyviai. Jis bus populiarus ir tarp kitą savaitę prasidedančio pasaulinio semiotikų kongreso dalyvių.
Pasak knygos sudarytojo, pirmajame tome – labai daug naujos medžiagos, atskleidžiančios A. J. Greimo asmenybę: jo paties autobiografiniai rašiniai, Lietuvoje beveik nežinomi interviu iš prancūziškų leidinių, laiškai, pirmą kartą pilnai pateikiami užrašyti pokalbiai su Sauliumi Žuku, įvairių žmonių atsiminimai, Thomo F. Brodeno studija apie A. J. Greimo metus Lietuvoje ir rašinys, skirtas jo pokarinei rezistencinei veiklai Paryžiuje.
Kitais metais turėtų pasirodyti antroji dvitomio dalis, kurioje bus susitelkta ties teorinėmis A. J. Greimo idėjomis. Yra jo paskaitų, kurios niekada nebuvo užrašytos – visiškai nauji, labai svarbūs tekstai.
„Paskaitos įdomios tuo, kad yra gerokai paprastesnės nei jo raštai. O tai didelis dalykas, jei mėginote jį skaityti“, – nusijuokia prof. habil. dr. A. Sverdiolas.
Taip pat antroje dalyje bus virtinė A. J. Greimo prancūzų mokinių tekstų, kurie atskleis, ką jiems reiškė Greimo semiotika ir kaip jie savarankiškai plėtojo jos idėjas. Bus ir lietuvių semiotikų tekstų A. J. Greimo tematika.
Pradėjo nuo kalbotyros
– Kaip paprastam skaitytojui paaiškintumėte, kas yra semiotika ir koks buvo A. J. Greimo kelias jos link? – DELFI klausė prof. A. Sverdiolo.
Jis pradėjo nuo kalbotyros. Studijavo Grenoblyje, Romanas Jakobsonas jį laikė jaunu gabiu prancūzų kalbininku.
Semiotiką paprasčiausia būtų suprasti kaip kalbotyros tęsinį. Jei galima tyrinėti fonemas, leksemas ar sakinius kaip prasmės vienetus, tai A. J. Greimas užsibrėžė įrodyti, kad egzistuoja ir dar didesnių vienetų – tekstų – vidiniai dėsningumai. Kitaip tariant, bendri principai, kaip tie tekstai randasi.
Pateiksiu konkretų pavyzdį. Vladimiras Propas, tirdamas rusų stebuklines pasakas, aptiko 7 ar 8 formalius elementus, kurie pasikartoja bet kurioje pasakoje. A. J. Greimui ši teorija, savotiška pasakos „gramatika“, atrodė gera pradžia. Jis siekė ją sugriežtinti, sumažinti elementų skaičių, o svarbiausia – pritaikyti kiekvienam pasakojimui. Tad mokome studentus atpažinti ir iškelti gelmines logines struktūras, kurios glūdi bet kuriame tekste.
Klasikinis A. J. Greimo darbas yra Guy de Maupassant‘o apsakymo „Du draugai“ studija. 6-7 puslapių kūriniui paskyrė ištisą knygą, kad išnarstytų visus siužeto, semiotiškai – generatyvinio tako, niuansus.
Pasiekė tokių dalykų, kurių skaitytojas niekaip nepastebėtų: novelė apie du pokvailius bičiulius, karo metu išėjusius pažvejoti ir vokiečių sušaudytus, anot A. J. Greimo, yra pasakojimo apie Jėzaus Kristaus nukryžiavimą transpozicija. Visur įžvelgiamas nukryžiavimas dėl tikėjimo. Kitaip tariant, Kristaus auka yra šio pasakojimo gelminė struktūra.
Semiotikų sriuba
– A. J. Greimo šimtmetis įtrauktas į UNESCO minimų sukakčių sąrašą. Vienas jam skirtų renginių šiemet vyko net Peru!..
Lotynų Amerikoje A. J. Greimo semiotika gana populiari. Tarkime, Brazilijos semiotikos asociacija turi kelis tūkstančius narių.
– Kokia tokio populiarumo priežastis?
Į savo universitetus lotynų amerikiečiai kviečia daug prancūzų, tarp jų yra ir A. J. Greimo mokinių. Jo metodologiją jie taip išplėtojo, kad dabar ten veikia semiotinių studijų programos, kokių nerasi ir Europos universitetuose.
Šiaip jau A. J. Greimo semiotika populiari net Pietų Korėjoje, apskritai Tolimuosiuose Rytuose.
– Štai, prašau. O mėgstama pabrėžti, esą semiotika nepasiekė savo tikslų, nesugebėjo pakeisti tradicinės literatūrologijos...
Iš tiesų A. J. Greimo ambicijos, kai kūrė savąjį metodą, buvo itin didelės. Jis manė, kad humanitariniams mokslams reikia tokio metodologinio pagrindo, kokiu gamtos mokslams yra matematika. Įsivaizduojate, kokia analogija?!
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/veidai/kultura/a-j-greimas-ka-reiskia-jusu-rabiniski-gincai.d?id=75021670
Šaltinis: www.delfi.lt
Gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – švęsti garsiai ir plačiai jau tapo tradicija. Trečius metus iš eilės Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) ir Lietuvos spaustuvininkų asociacijos (LISPA) bendras projektas „Lietuva skaito!“ sulaukė didelio rašytojų ir visuomenės įsitraukimo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Lietuvaičiai noriai ir entuziastingai jungėsi prie šios lietuvių tautai ir kultūrai reikšmingos datos minėjimo, rinkosi kartu pasidžiaugti lietuviško žodžio skambesiu ir originalia lietuvių autorių kūryba.
Kvietė skaityti, kur bebūtum
Šiais metais vienos dienos skaitymo skatinimo akcija „Lietuva skaito!“ tapo ypač interaktyvi. Su šūkiu „Čia – skaitymo erdvė. Prisijunk!“ startavusi virtuali skaitymo platforma www.lietuvaskaito.lt kvietė visus tautiečius, esančius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, imti į rankas išmaniuosius telefonus, planšetes ar sėsti prie kompiuterio ekrano ir skaityti.
Šios e-skaitymo platformos dėka pavyko įgyvendinti 2017 m. akcijos tikslą – populiarinti jaunuosius lietuvių rašytojus. Portale www.lietuvaskaito.lt visų prisijungusių laukė net 46 kai kuriems jau gerai pažįstami, kai kuriems dar neatrasti jaunieji autoriai ir 161 jų tekstas. Čia skelbiamos prozos, poezijos, dramos kūrinių, literatūros vaikams ir paaugliams ištraukos tapo puikia galimybe susipažinti su jaunosios kartos lietuvių rašytojais (iki 32 metų), atrasti jų talentą ir naujas spalvas šiuolaikinėje lietuvių literatūroje.
Tad visi, esantys ne Lietuvoje ar tiesiog negalėję dalyvauti gegužės 7-osios renginiuose, buvo laukiami e-skaitymo platformoje ir raginami skaityti, nesvarbu, kur bebūtų – autobuse, traukinyje, kavinėje, parke ar namuose. Tai sudarė sąlygas išplėsti akcijos ribas ir į šią skaitymo skatinimo iniciatyvą įtraukti Pasaulio lietuvių bendruomenę – jos nariai skaitė lietuviškus tekstus įvairiuose pasaulio kampeliuose.
Virtualus skaitymo virusas plito greitai
Dar prieš gegužės 7-ąją pasirodęs šiųmetis akcijos „Lietuva skaito!“ reklaminis filmukas it koks smagus virusas netruko pasklisti socialiniuose tinkluose (https://www.youtube.com/watch?v=tgWVYHA8BL8). Nuotaikingas video, pristatantis populiariausias skaitymo pozas, kvietė visus atrasti savąją – kokono, ciklopo, o gal išmaniojo lemūro?
Filmukas linksmino savojo kino seanso laukiančius „Forum Cinemas“ žiūrovus, kėlė nuotaiką iš taško A į tašką B vykstantiems Vilniaus viešojo transporto keleiviams, pasitikdavo į knygynus „Vaga“ užsukančius knygų mylėtojus.
Ir tai ne vienintelis dėmesį traukiantis akcentas akcijos „Lietuva skaito!“ pristatyme šiemet. Užsukusių į portalą www.lietuvaskaito.lt laukė linksmas komiksų kūrėjos Gerdos Jord komiksas, kuriame dailininkė pabandė originaliai atsakyti į klausimus: kas?, ko?, kam?, ką?, kuo? ir kur? skaito. Tai savotiškas pasakojimas apie knygą, jos kelionę istorijos vingiuose ir šiandienos aktualijose.
Vilniuje – vieši skaitymai ir ne tik
Gegužės 7-ąją vilniečių ir miesto svečių laukė aibė įdomių kultūrinių renginių. Simboliška, kad šventinio sekmadienio, sutapusio su Motinos diena, minėjimą pradėjo IBBY Lietuvos skyriaus ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuojamas renginys šeimai „Skaitome Lietuvos šimtmečio knygas vaikams“. Jo metu buvo pristatytas 100 geriausių lietuviškų knygų vaikams ir paaugliams sąrašas. Dalies knygų ištraukos buvo dainuojamos, deklamuojamos, vaidinamos. Bibliotekos salę užpildė gausus būrys tėvelių su mažaisiais knygų skaitytojais, atėjusiais pažiūrėti aktorių Gedimino Storpirščio ir Neringos Varnelytės pasirodymo, padainuoti drauge su „Teatriuko“ kolektyvu, paklausyti aktoriaus Vaidoto Žitkaus ir jaunųjų skaitovų skaitymų, minti žinomo televizijos veido Loretos Sungailienės užduodamas mįsles.
Šventės estafetę perėmė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI) ir jų organizuojamas renginys „Klasikos skaitymai. Kazys Bradūnas“. Įstabių Vileišių rūmų kieme turėjusio vykti renginio nesugadino prastas oras – klasikos gerbėjai noriai rinkosi instituto viduje paklausyti Kazio Bradūno kūrybos. Novatorišką pasirodymą paruošė MC Mesijus (Žygimantas Kudirka), dainavo folkloro ansamblis „Dijūta“, rūmų viršuje vyko Sigutės Chlebinskaitės dirbtuvės vaikams.
Poezijos gerbėjai sekmadienio popietę buvo dvigubai apdovanoti – Bernardinų sodo lankytojus džiugino iš garsiakalbių sklindančios jaunųjų poetų eilės, o nepabūgę lietaus rinkosi į „Terasa 360“. Nuostabūs nuo terasos stogo atsiveriantys Vilniaus senamiesčio vaizdai pasitiko jaunųjų poetų kūrybos skaitymus „Poezijos pokaitis“. Tyliai kapsint lietaus lašams ir skambant Lino Rupšlaukio trimito melodijoms savo kūrinių ištraukas skaitė Dovilė Bagdonaitė, Simonas Bernotas, Ramunė Brundzaitė, Nerijus Cibulskas, Žygimantas Kudirka, Paulius Norvila, Tomas Petrulis, Indrė Valantinaitė, Dovydas Grajauskas, Lina Buividavičiūtė.
Viešus jaunųjų rašytojų kūrybos skaitymus pratęsė „Paviljone“ vykęs „Prozos povakaris“. Šių dienų prozininkų – Marijaus Gailiaus, Povilo Šklėriaus, Ievos Toleikytės, Jurgos Tumasonytės, Sauliaus Vasiliausko, Akvilės Žilionytės, Kristinos Tamulevičiūtės – skaitomas ištraukas palydėjo Jono Juozo Valonio sukamų vinilų muzika.
Renginių dieną Vilniuje užbaigė „Drama iki vidurnakčio“. Kino teatre „Pasaka“ jaunųjų dramaturgių Teklės Kavtardzės, Dovilės Statkevičienės ir Vaivos Grainytės pjesių ištraukas skaitė ne tik jaunieji, bet ir daugumai jau gerai pažįstami aktoriai: Rimantas Bagdzevičius, Arūnas Vozbutas, Gediminas Rimeika, Gabija Urniežiūtė, Greta Grinevičiūtė ir kiti.
Leidėjų, rašytojų ir bibliotekų iniciatyvos netrūko
Prie akcijos noriai prisijungė ir knygų pristatymus bei kūrybos skaitymus organizavo patys rašytojai, leidėjai ir bibliotekos. Kauno miestas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną paminėjo jau gegužės 5-ąją – Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka organizavo „Knygos teatro“ skaitymus „Pakalnučių metai.
Sekmadienio rytą Kauno pensionate „Gerumo namai“ eiles iš savo poezijos knygos „Sielos preliudai“ skaitė Silvija Beatričė Petkevičiūtė. Kartu su leidykla „Verslas ar Menas“ organizuotame renginyje neregė poetė dalijosi M. K. Čiurlioniui skirtais eilėraščiais ir pozityvą spinduliuojančiomis mintimis.
Vaikų rašytojas Tomas Dirgėla pakartojo pernai metais puikiai sutiktą iniciatyvą ir skaitė savo sukurtų personažų Tomo ir Domo nuotykių istorijas Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose. Itin skaitomų knygučių vaikams autorius pasidalino ne tik savo kūryba, bet ir dovanomis – knygomis.
Gegužės 7-ąją švęsti ne vieną dieną, o visą mėnesį kvietė ir leidykla „Terra Publica“ – turas „Nemunu per Lietuvą“ ir gamtininko bei rašytojo Selemono Paltanavičiaus skaitymai pasiryžo aplankyti ne vieną Lietuvos miestą.
Akcijos rezultatai – džiuginantys
Susumavus šių metų „Lietuva skaito!“ rezultatus beliko pasidžiaugti – skaitymo skatinimo akcijai skiriamas dėmesys neblėsta. Organizatorių renginiuose noriai dalyvauja ne tik rašytojai, bet ir lietuviškai literatūrai prijaučiantys skaitytojai, entuziastingai įsitraukia ir savo renginius pristato leidėjai, bibliotekos ir patys knygų autoriai.
Akcijos „Lietuva skaito!“ statistika:
Renginių skaičius - 18
Miestų skaičius - 11
Publikuoti jaunieji autoriai - 46
Renginiuose dalyvavę kūrėjai - 58
Renginių lankytojai - 700
Partneriai ir rėmėjai - 15
Paskelbti jaunųjų aturoių prozos, poezijos, vaikų ir jaunimo literatūros tekstai, pjesės - 161
„Lietuva skaito!“ Facebook paskyros sekėjai - 2400
„Lietuva skaito!“ Facebook paskyros pranešimai - 67
„Lietuva skaito!“ Facebook renginiai - 7
Facebook pranešimų parodymai naujienų sraute - 114000
„Lietuva skaito!“ vaizdo klipo parodymai Facebook naujienų sraute - 77000
„Lietuva skaito!“ vaizdo klipo peržiūros - 29000
Įkelti įrašai į „Lietuva skaito!“ Youtube kanalą - 23
„Lietuva skaito!“ reklaminio klipo parodymai Forum Cinemas kino teatruose - 14498
BNS pranešimai - 6
Daugiau apie akciją galima išgirsti ir paskaityti:
2017 m. birželio 12 d. Europos Komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas grožinės literatūros vertimų projektams (dvejų metų; kvietimo Nr. EACEA 15/2017).
Parama skiriama 3-10 grožinės literatūros knygų vertimui, leidybai ir sklaidai. Paramos dydis - iki 100 000 €, intensyvumas - 50 %. Paraiškas gali teikti tik leidyklos arba leidyklų grupės. Paraiškų teikimo terminas - liepos 25 d. 12 val. Briuselio laiku.
Daugiau informacijos: http://kurybiskaeuropa.eu/kultura/literaturos-vertimu-projektai
Netgi geriausiai įvertintoms knygoms, kurių autoriai pelnė svarbiausius visų laikų literatūrinius apdovanojimus, kartais reikia palaukti, kol jos bus išleistos Lietuvoje. Vienai populiariausių Maurice‘o Sendako klasikinių paveikslėlių knygai „Kur gyvena pabaisos“ prireikė 54-erių metų, kad ją į rankas paimtų mažieji mūsų šalies skaitytojai.
Šaltinis: http://www.penki.lt/lt/54-erius-metus-Lietuvos-vaiku-laukta-kultine-knyga.video?id=273863
Lietuvos kultūros taryba baigia skelbti antrojo 2017 m. finansavimo konkurso rezultatus. Dalinis finansavimas paskirtas architektūros, fotografijos, literatūros, muzikos, šokio, teatro ir tarpsritiniams projektams, taip pat Lietuvos nacionalinio paviljono 16-oje Venecijos architektūros bienalėje įgyvendinimui, menininkų rezidencijoms Lietuvoje bei Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų tvarkymui. Iš viso šiame finansavimo etape 686 projektams paskirstyta apie 5 mln. eurų.
2017 m. į LKT dalinio finansavimo kreipėsi daugiau nei 2,5 tūkst. juridinių asmenų, kurie pateikė beveik 6 tūkst. iniciatyvų. Pateiktose paraiškose nurodytas kultūros ir meno projektų finansavimo poreikis sudarė daugiau nei 77 mln. eurų. Dalinis finansavimas šiais metais paskirtas 1782 projektams.
Dalinis finansavimas skirtas 15 architektūros projektų, jiems paskirstyti 126 tūkst. eurų. Finansuoti projektai bus įgyvendinami didžiuosiuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bei Lygumuose, Pakruojo rajone. Dalinis finansavimas paskirtas trims leidybos, keturiems sklaidos Lietuvoje ir užsienyje, vienam edukaciniam ir dviem kultūros paveldo projektams, taip pat dviem parodoms ir trims kūrybinėms dirbtuvėms.
Finansuotos dvi dešimtys fotografijos projektų, jiems paskirstyta kiek daugiau nei 107 tūkst. eurų. Dalini finansavimas skirtas devynioms fotografijų parodoms ir jų ciklams, penkiems leidybos ir kritinių refleksijų projektams. Dalinis finansavimas paskirtas ir Panevėžio tarptautinei fotografijos bienalei „Žmogus ir miestas“, edukacinių užsiėmimų ciklui, Lietuvos pristatymui Niujorko meno leidinių mugėje.
Literatūros srityje finansuoti 46 projektai, jiems paskirstyta 190 tūkst. eurų. Dvi trečiąsias finansuotų iniciatyvų sudaro leidybos projektai. Dalinis finansavimas paskirtas 17 verstinių ir 18 originalių, lietuviškų kūrinių, taip pat edukaciniams projektams, konferencijoms, sklaidai regionuose, leidiniams Brailio raštu.
Muzikos srities projektams paskirstyta kiek daugiau nei 390 tūkst. eurų, kurie paskirstyti 67 projektams. Didžioji finansuotų projektų dalis – apie du trečdalius – rengiama regionuose, projektai gana proporcingai pasiskirstę po visą šalį. Tradiciškai muzikos srities projektai pasižymi didele žanrine įvairove: nuo šiuolaikinės akademinės muzikos, nacionalinės klasikos, iki džiazo ir neakademinės muzikos. Tarp finansuotų projektų profesionalūs kūrybos projektai ir jų sklaida Lietuvoje, festivaliai ir leidybos projektai.
Dalinis finansavimas paskirtas 11 šokio projektų. Daugiausia finansuotas naujų spektaklių sukūrimas – planuojama, kad bus pristatytos penkių naujų šokio spektaklių premjeros. Finansavimas paskirtas ir keturiems jau sukurtų spektaklių sklaidos Lietuvoje ir vienam sklaidos užsienyje projektui. Šokio sričiai skirtomis lėšomis taip pat finansuotas XI tarptautiniam menų festivalis „Plartfotma“ ir Vyčio Jankausko šokio teatro dvidešimtmečio renginys.
Teatro sričiai šiame etape paskirstyta kiek daugiau nei 372 tūkst. eurų. Dalinis finansavimas skirtas 24 skirtingų spektaklių ir vienos pjesės sukūrimui, finansuoti trys festivaliai, 6 sklaidos Lietuvoje. Gastrolių į užsienį vyks Oskaro Koršunovo teatras, Eimunto Nekrošiaus Teatras „Meno fortas“, „Teatriukas“ ir teatras „Atviras ratas“. Be to, dalinis finansavimas paskirtas ir kritiniai minčiai – teatro kritiko Valdo Gedgaudo recenzijų rinktinės „Recenzijose sninga“ ir leidinio anglų kalba „Šiuolaikinis Lietuvos teatras. Vardai ir spektakliai“ leidybai. Iš viso šiame etape finansuotas 41 teatro srities projektas.
31 finansuotam tarpsritiniam projektui paskirstyta 185 tūkst. eurų. 11 iš finansuotų projektų – festivaliai. Projektai bus įgyvendinami Anykščiuose, Baibokuose, Kaune, Kėdainiuose, Naujasodyje, Palomenėje, Palūšėje, Plutiškėse, Rokiškyje, Šilutėje, Šiauliuose, Vilniuje ir Žagarėje.
Dalinis finansavimas paskirtas 11 menininkų rezidencijų Lietuvoje. Rezidencijose lankysis daugiausia tarpdisciplininio meno atstovai, taip pat fotografijos, literatūros, dailės, muzikos kūrėjai. Menininkų rezidencijos bus rengiamos Anykščiuose, Druskininkuose, Ežerėlyje, Klaipėdoje, Kaune, Kražiuose, Leipalingyje, Nidoje, Palangoje, Seirijuose, Širvintose, Veisiejuose, Vilniuje ir Vyžuonoje. Rezidencijų projektas šį karta paskirstyti 69 tūkst. eurų.
Lietuvos kultūros tarybos sprendimu 16-oje Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovaus Architektūros fondas su projektu „Nacionalinio paviljono statyba“. Šio projekto koncepcija rengta atsižvelgiant į tai, kad architektūros bienalė vyks Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį. Pasak projekto rengėjų, projektas suvokiamas kaip šalį lokaliai ir globaliai vienijantis, architektūros praktikas analizuojantis procesas, ieškantis alternatyvių architektūros formų. Projekte keliami bendruomeniškumo, racionalumo, įsitraukimo klausimai, siekiant pasitikrinti kokiems žingsniams esame subrendę ir ar nacionalinio paviljono statyba šiandien vis dar aktuali. Pasirengti įgyvendinti Lietuvos nacionalinį paviljoną 16 - oje Venecijos architektūros bienalėje 2017 m. skirti 29 tūkst. eurų, o įgyvendinti projektą 2018 m. – 145 tūkst. eurų.
Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų tvarkymui šiais metais paskirta kiek daugiau nei 60 tūkst. eurų, paskirstant juos keturiems projektams. Asociacija „Mes“ planuoja rengti ekspediciją į Rusiją ir Kazachstaną. Prie tremtinių ir politinių kalinių kapų tvarkymo šiemet prisijungia ir „Nepatogus kinas“ planuojantis ekspediciją „Lapteviečių pėdomis“. Populiarumo sulaukusi ir pripašinimą pelniusi Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ iniciatyva „MISIJA SIBIRAS'17“ šiemet bus įgyvendinama Irkutske. O viešoji įstaiga „Bistrampolio dvaras“ lietuvių kapus planuota sutvarkyti Krasnojarsko, Altajaus, Irkutsko ir Buriatijos kraštuose.
Kartu su antrojo 2017 m. finansavimo konkurso pabaiga pasibaigė ir pirmoji Lietuvos kultūros tarybos kadencija. Per ketverius pirmosios kadencijos metus užregistruota apie 25 tūkst. paraiškų, finansuota beveik 8000 projektų, įvyko 302 Tarybos ir 346 ekspertų darbo grupių posėdžiai.
Pirmosios kadencijos Lietuvos kultūros tarybą sudarė: pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, menotyrininkė, Lietuvos mokslo premijos laureatė Rūta Janonienė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, bibliotekininkė Rima Maselytė, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Pempė, dailininkas Saulius Valius, tautinių mažumų atstovė, filosofė, dailės kritikė Pillė Veljataga, kultūros vadybininkas, muzikos edukologas Remigijus Vilys ir fotomenininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Stanislovas Žvirgždas. Naujosios kadencijos Lietuvos kultūros daryba darbą turėtų pradėti birželio pabaigoje.
BANDOMŲJŲ VERTIMŲ SKATINIMO PROGRAMOS 2017 METŲ I ETAPO REZULTATAI
KNYGŲ VERTIMŲ SKATINIMO PROGRAMOS 2017 METŲ I ETAPO REZULTATAI
Šaltinis: http://lithuanianculture.lt/2017-m-i-ojo-pusmecio-vertimu-skatinimo-programos-rezultatai/
Su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“? Šios trys ir dar 97 lietuviškos knygos pateko į Lietuvos šimtmečiui skirtą sąrašą „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“.
Praeitų metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje pusę metų balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių – 40 proc. jų sudarė mokytojai ir bibliotekininkai, taip pat aktyviai balsavo tėvai ir vaikų literatūros entuziastai.
Atskirai už knygas balsavo ir šešiolika vaikų literatūros žinovų: vaikų literatūros dėstytojų ir doktorantų bei šia sritimi nuosekliai besidominčių mokytojų, bibliotekininkų, literatūrologų. Susumavus abiejų grupių vertinimus išrinktas lietuviškų vaikų ir paauglių knygų šimtukas.
Žvilgtelėjus į sąrašą akivaizdu, kad ne veltui Lietuva vadinama lyrikų kraštu. Pirmajame sąrašo dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai – net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos, o pirmose vietose atsidūrė Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“. Iš viso eiliuotų knygų į šimtuką pateko net 30. Likusios dvi knygos pirmajame dešimtuke yra pasakos. Toliau sąraše netrūksta realistinės prozos, liaudies pasakų ir smulkiosios tautosakos rinkinių, yra po vieną paveikslėlių ir pažintinę knygą.
Net 65 sąrašo knygos yra išleistos sovietmečiu – tai daugeliui tikrai girdėta lietuvių vaikų literatūros klasika, sukurta Eduardo Mieželaičio, Ramutės Skučaitės, Kazio Sajos ir kitų. 14 knygų išleistos jau XXI a., likusios – XIX a. pabaigos, ikikarinės, tarpukario bei paskutiniojo XX a. dešimtmečio knygos.
Seniausia sąrašo knyga – Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868); prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904), Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905). O naujausios šimtuke atsidūrusios knygos – Akvilinos Cicėnaitės „Niujorko respublika“ (2015) ir Rebekos Unos „Atjunk“ (2015).
„Viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos“, – teigia projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ iniciatorius dr. Kęstutis Urba.
Tikėtina, kad išrinkti kūriniai bus pasitelkiami organizuojant įvairius renginius, konkursus, šventes Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo metais ir taps orientyru ieškantiems laiko patikrintų, reikšmingų ir vertingų vaikų literatūros knygų.
Projektą sumanė ir įgyvendino Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Sąrašo pristatymą visuomenei gegužės 7 d., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, tradicinės akcijos „Lietuva skaito“ metu, parėmė Lietuvos leidėjų asociacija.
Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai
1. Salomėja Nėris. EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ (1940)
2. Sigitas Geda. BALTOJI VARNELĖ (1985)
3. Maironis. JŪRATĖ IR KASTYTIS (1957)
4. Vytė Nemunėlis. MEŠKIUKAS RUDNOSIUKAS (1939)
5. Vytautas Petkevičius. GILĖS NUOTYKIAI YDŲ ŠALYJE (1964)
6. Kazys Binkis. KIŠKIŲ SUKILIMAS (1937)
7. Vytautė Žilinskaitė. KELIONĖ Į TANDADRIKĄ (1984)
8. Kostas Kubilinskas. STOVI PASAKŲ NAMELIS: pasakų rinktinė (1974)
9. Eduardas Mieželaitis. ZUIKIS PUIKIS (1949)
10. Justinas Marcinkevičius. GRYBŲ KARAS (1958)
11. Petras Cvirka. CUKRINIAI AVINĖLIAI (1935)
12. GULBĖ KARALIAUS PATI: lietuvių liaudies pasakos (sud. Aldona Liobytė, 1963)
13. Vytautė Žilinskaitė. ROBOTAS IR PETELIŠKĖ (1978)
14. Martynas Vainilaitis. BRUKNELĖ (1991)
15. Jonas Biliūnas. KLIUDŽIAU (1987)
16. Kazys Binkis. ATŽALYNAS (1938)
17. Vytautas V. Landsbergis. ARKLIO DOMINYKO MEILĖ (2004)
18. GYVASIS VANDUO: lietuvių liaudies stebuklinės pasakos (sud. Bronislava Kerbelytė, 1989)
19. Salomėja Nėris. SENELĖS PASAKA (1950)
20. SUŽEISTAS VĖJAS: lietuvių liaudies mitologinės sakmės (sud. Norbertas Vėlius, 1987)
21. Vytautas V. Landsbergis. OBUOLIŲ PASAKOS (1999)
22. Vytautas Račickas. ZUIKA PADŪKĖLIS (1985)
23. Šatrijos Ragana. IRKOS TRAGEDIJA (1977)
24. Anzelmas Matutis. MARGASPALVĖ GENIO KALVĖ: eilėraščių rinktinė (1980)
25. Kęstutis Kasparavičius. KVAILOS ISTORIJOS (2005)
26. Vincas Pietaris. LAPĖS GYVENIMAS IR MIRTIS (1930)
27. Lina Žutautė. KAKĖ MAKĖ IR NETVARKOS NYKŠTUKAS (2010)
28. Kazys Boruta. DANGUS GRIŪVA (1955)
29. Janina Degutytė. PELĖDŽIUKO SAPNAS (1969)
30. Jonas Avyžius. AŠTUONETAS IŠ TREPSĖS NAMŲ (1967)
31. Vytautas Petkevičius. KODĖLČIUS (1974)
32. Janina Degutytė. BALTAS GULBIŲ SOSTAS (1984)
33. Jonas Biliūnas. JONIUKAS (1948)
34. Justinas Marcinkevičius. LAUKINĖ KRIAUŠĖ: rinktinė (1973)
35. Kazys Saja. EI, SLĖPKITĖS! (1971)
36. Vytautas Misevičius. DANUKO DUNDULIUKO NUOTYKIAI (1979)
37. MENU MĮSLĘ KETURGYSLĘ: lietuvių liaudies mįslės (1970)
38. LIETUVIŠKOS PASAKOS (iš Jono Basanavičiaus rinkinių vaikams paruošė Jonas Stukas, 1969)
39. Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. DVYLIKA BROLIŲ JUODVARNIAIS LAKSČIUSIŲ (1932)
40. Violeta Palčinskaitė. NAMAI NAMUČIAI (1977)
41. Vytautas Tamulaitis. SKRUZDĖLYTĖS GREITUTĖS NUOTYKIAI (1935)
42. Gendrutis Morkūnas. IŠ NUOMŠIKO GYVENIMO (2010)
43. Petras Cvirka. NEMUNO ŠALIES PASAKOS (1948)
44. Bitė Vilimaitė. ROJAUS OBUOLIUKAI (1981)
45. Motiejus Valančius. VAIKŲ KNYGELĖ (1868)
46. Gendrutis Morkūnas. BLUSYNO PASAKOJIMAI (2008)
47. Juozas Erlickas. BILIETAS IŠ DANGAUS, ARBA JONO GRIGO KELIONĖ (1990)
48. ČIR VIR VIR PAVASARIS: smulkioji lietuvių tautosaka (1971)
49. Martynas Vainilaitis. EŽIO NAMAS (1967)
50. Justinas Marcinkevičius. VORO VESTUVĖS (1973)
51. Vytautas Bubnys. ARBERONAS (1969)
52. Juozas Erlickas. BOBUTĖ IŠ PARYŽIAUS, ARBA LAKŠTINGALA ZARASUOSE (1995)
53. Kazys Jakubėnas. ABĖCĖLĖ (1958)
54. Antanas Vienuolis. UŽKEIKTIEJI VIENUOLIAI (1950)
55. Algimantas Zurba. ŠIMTADIENIS (1975)
56. Vytautas V. Landsbergis. RUDNOSIUKO ISTORIJOS (1993)
57. Martynas Vainilaitis. MANO VOLUNGĖLĖ: rinktinė (1975)
58. Kostas Kubilinskas. VARLĖ KARALIENĖ (1962)
59. Lazdynų Pelėda. MOTULĖ PAVILIOJO (1951)
60. Vytautas Račickas. ŠLEPETĖ (1996)
61. Kostas Kubilinskas. LEDINUKAS (1971)
62. Petras Tarasenka. UŽBURTI LOBIAI (1956)
63. Ramutė Skučaitė. ŽVANGUČIAI: rinktinė (1976)
64. Jonas Avyžius. BARDO NUOTYKIAI IR ŽYGIAI (1987)
65. Pranas Mašiotas. KAI KNYGAS DRAUDĖ: apysakos ir apsakymai (sud. Kęstutis Urba, 1993)
66. Kazys Saja. BŪRIMAS OBUOLIO SĖKLOM (1985)
67. Gendrutis Morkūnas. GRĮŽIMO ISTORIJA (2007)
68. UŽBURTA KARALYSTĖ: lietuvių liaudies pasakos (1957)
69. Kazys Saja. KLUMPĖS (1958)
70. Vytautė Žilinskaitė. MELAGIŲ PILIS (1968)
71. Gintaras Beresnevičius. KAUKUČIAI IR VARINIS ŠERNAS (2007)
72. Aloyzas Každailis. LAIVAI IR JŪRININKAI (1981)
73. Kristina Gudonytė. BLOGOS MERGAITĖS DIENORAŠTIS (2009)
74. Kazys Boruta. JURGIO PAKETURIO KLAJONĖS (1963)
75. Žemaitė. KAIP JONELIS RAIDES PAŽINO (1966)
76. Aldona Liobytė. APIE NARSIĄ VILNIAUS MERGAITĘ IR GALVAŽUDĮ ŽALIABARZDĮ (1970)
77. Bronė Buivydaitė. AUKSINIS BATELIS (1936)
78. Violeta Palčinskaitė. AŠ VEJUOS VASARĄ: pjesių rinktinė (1982)
79. Balys Sruoga. GIESMĖ APIE GEDIMINĄ (1938)
80. Pranas Mašiotas. IR AŠ MAŽAS BUVAU: kūrybos rinktinė (sud. Vincas Auryla, 1956)
81. Kęstutis Kasparavičius. DINGĘS PAVEIKSLAS (2007)
82. Anzelmas Matutis. GIRIOS TELEVIZORIUS (1973)
83. Žemaitė. RINKINĖLIS VAIKAMS (1904)
84. Aldona Liobytė. KUPRIUKAS MUZIKANTAS: pjesių rinktinė (1984)
85. Mykolas Sluckis. GERI NAMAI (1955)
86. Antanas Vaičiulaitis. PASAKOS (1989)
87. Vytautas Petkevičius. DIDYSIS MEDŽIOTOJAS MIKAS PUPKUS (1969)
88. Renata Šerelytė. KRAKATUKŲ PIEVELĖ (2007)
89. Petras Tarasenka. PABĖGIMAS (1957)
90. Violeta Palčinskaitė. SENAMIESČIO LĖLĖS (1987)
91. Alma Karosaitė. ASILĖLIS (1999)
92. Ramutė Skučaitė. LAIŠKAS SEKMADIENIUI (1998)
93. Jurga Ivanauskaitė. STEBUKLINGA SPANGUOLĖ (1991)
94. Salomėja Nėris. BALTAIS TAKELIAIS BĖGA SAULYTĖ (1956)
95. Akvilina Cicėnaitė. NIUJORKO RESPUBLIKA (2015)
96. Vaižgantas. ALEKSIUKAS IR MOTUTĖ (1976)
97. Ramutė Skučaitė. TAKELIS IŠ NAUJO: rinktinė (2001)
98. Rebeka Una. ATJUNK (2015)
99. Vytautas Petkevičius. SIEKSNIS SPRINDŽIO VAIKAS (1966)
100. Rimantas Černiauskas. SLIEKO PASAKA (2007)
Šaltinis: „15min.lt“
Daugiau skaitykite paspaudę šią nuorodą.
„Lietuva skaito!“ – tai visuomeninis renginys ir vienos dienos skaitymo skatinimo akcija gegužės 7 d., kada Lietuva mini Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.
Akcijos rengėjai kviečia lietuvius ir lietuviškai kalbančius pasaulio piliečius imti į rankas lietuvišką knygą ir skaityti kartu. „Lietuva skaito!“ akcija vyksta visur, kur tik galime rasti lietuvišką knygą ir skaitytoją, kviečia skaityti, deklamuoti ir dainuoti kūrinius kartu su rašytojais ir atlikėjais.
Organizatoriai Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) ir Lietuvos spaustuvininkų asociacija (LISPA) jau trečius metus kviečia dalintis skaitymo virusu, nepaisyti geografinių šalių sienų, amžiaus ar pilietybės cenzo. Šiais metais gegužės 7-ąją minėsime ir švęsime pirmąjį gegužės sekmadienį kartu su Mamos diena.
Kaip ir kasmet, akcija tikisi didelio visuomenės įsitraukimo ir žiniasklaidos dėmesio. Džiaugiamės, kad turime galimybę kurti, rašyti ir leisti gimtąja kalba parašytas knygas ir jas skaityti.
Akcijos organizatoriai kviečia leidėjus, bibliotekas, socialines organizacijas, pasaulio lietuvių bendruomenę prisijungti ir įtraukti savo skaitymų renginius į bendrą „Lietuva skaito!“ akcijos renginių programą.
2017 m. akcijos „Lietuva skaito!“ šūkis: Čia – skaitymų erdvė. Prisijunk!
2017 m. akcijos „Lietuva skaito!“ tikslas: populiarinti jaunųjų Lietuvos rašytojų kūrybą ir skatinti šią kūrybą.
Artimiausiu metu startuos ir e-skaitymo platforma jauniesiems autoriams bei jų kūriniams (atrinkti 43 autoriai) populiarinti. Čia skaitytojai ras:
Renginiai
Organizuojami 5 pagrindiniai renginiai Vilniuje:
Rezultatai
2016 m.: http://www.lla.lt/lt/Veikla/lietuva_skaito
2015 m.: http://www.lla.lt/uploads/documents/Lietuva%20skaito%202015%20rezultatai.pdf
Kontaktinis asmuo: Gražvilė Lukoševičiūtė (LLA) 8 63739123, grazvile@lla.lt
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas bei Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius kvietė moksleivius rinkti 2016 m. perskaitytų mėgstamiausių knygų penketukus.
Iš viso buvo gauta daugiau nei 1600 anketų, kurios buvo nagrinėjamos dviejose grupėse – paauglių (7–12 kl.) ir vaikų (1–6 kl.).
Septintose – dvyliktose klasėse besimokančių moksleivių anketų buvo gauta daugiau nei 600, kuriose jie surašė savo mėgstamiausias knygas, skaitytas 2016 m. Iš visų gautų anketų 60 proc. yra merginų anketos, 24 proc. – vaikinų ir 16 proc. – anoniminių anketų. Anketose paminėta daigiau nei 760 knygų pavadinimų.
Paauglių 2016 m. mėgstamiausių knygų penketukas toks:
Taip pat buvo išrinkti paauglių mėgstamiausių knygų serijų bei lietuvių autorių knygų penketukai.
Paauglių mėgstamiausių knygų serijų penketukas:
Paauglių mėgstamiausių lietuvių autorių knygų penketukas:
Pirmose – šeštose klasėse besimokančių moksleivių anketų buvo gauta beveik 1000. Iš jų 577 anketos mergaičių, 337 – berniukų, kitos – anoniminės. Anketose paminėta 990 knygų pavadinimų, iš kurių 276 lietuvių autorių knygos, 36 – poezijos, 34 – liaudies pasakos, 70 – pažintinės knygos.
Anketose vaikai surašė savo 2016 m. skaitytas mėgstamiausias knygas.
Vaikų 2016 m. mėgstamiausių knygų penketukas toks:
Taip pat buvo išrinkti vaikų mėgstamiausių knygų serijų bei lietuvių autorių knygų penketukai.
Vaikų mėgstamiausių knygų serijų penketukas:
Vaikų mėgstamiausių lietuvių autorių knygų penketukas:
Mėgstamiausių knygų penketukai renkami nuo 1992 metų. Juos visus rasite čia: mėgstamiausių knygų penketukai.
Modernaus meno centro (MMC) leidykla kovo 23–26 d. svečiavosi tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje, kurioje Lietuva šiemet dalyvavo garbės viešnios teisėmis.
Lietuvos kultūros instituto kuruojamame Lietuvos stende mugės svečiai galėjo pavartyti Jolantos Marcišauskytės parengtą kultūrinį gidą „Vilnius Sculpture Walks“, Monikos Krikštopaitytės nuotykių ir meno knygą „Kultūringa pelė Stasė“ bei dailininko Algimanto Julijono Stankevičiaus-Stankaus „Žaliąjį sąsiuvinį“.
Kartu su dar dviem dešimtimis lietuviškų leidinių MMC knygos padėjo tūkstančiams mugės svečių keliauti po Lietuvos kultūros žemėlapį.
Daugiau apie MMC leidinius - knygyne.
Kovo 28-osios laida skirta Tarptautinei vaikų knygos dienai paminėti, tad šįkart visas mūsų dėmesys sutelktas į vaikų literatūrą. Kartu su Vaiva Rykštaite lankysimės mitologiniais motyvais dosniuose Havajuose. Vėliau keliausime į kitą planetos pusę – Suomiją, kurioje gimė du šmaikštūs personažai – broliai Tatas ir Patas. Kelionę tęsime Lietuvoje, kur vaikų literatūros tyrėjai skambina pavojais varpais ir bando atkreipti dėmesį į poezijos žanro sąstingį. Laidos pabaigoje bandysime suvokti savo jausmus ir pažinti spalvas kartu su „Spalvų monstriuku“.
Visą laidos įrašą rasite paspaudę šią nuorodą.
Šaltinis: http://www.penki.lt/lt/Knygos-per-Penki-TV-ar-lietuviu-vaiku-poezija-istiko-mirtis.video?id=273079
Šiemet kovo mėnuo kaip niekada gausus tarptautinių leidybos specialistų ir kultūros renginių. Kovo 14–16 d. vyks Londono knygų mugė, o kovo 23–26 d. – Leipcigo. Pastarojoje šiemet Lietuva pasitinkama kaip Garbės viešnia. Tad į šiuos abu tarptautinius renginius vyksta ir Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) atstovai kartu su leidėjų ir specialistų darbo grupėmis.
Lietuvos dalyvavimą šiose knygų mugėse organizuoja ir koordinuoja Lietuvos kultūros institutas (LKI). LLA aktyviai dalyvauja kaip projektų partneris rengiant leidėjų atstovavimą, leidybos pristatymą ir kultūrinių bei specialistų renginius.
Šiuose itin svarbiuose Lietuvos leidybai ir kultūrai tarptautinio lygio renginiuose bus siekiama kuo geriau pristatyti mūsų šalį bei teikti visą reikalingą informaciją apie lietuvišką literatūrą, leidėjus ir leidybos situaciją. Todėl abejose knygų mugėse Lietuvos stenduose dirbs LKI ir LLA atstovai, kurie pristatys išskirtines instituto ir asociacijos atrinktų knygų kolekcijas, plačiai ir išsamiai pristatančias Lietuvą.
Jungtiniuose Lietuvos stenduose LLA atstovai taip pat teiks informaciją ir apie Lietuvos leidybos sektorių bei dalinsis leidėjų kontaktais ir informacija apie leidyklas. Mugių dalyviai ir lankytojai, besidomintys Lietuvos leidybos situacija bei konkrečios tematikos leidinius pristatančiomis leidyklomis bus aprūpinti specialia dalomąja medžiaga: lankstinukais su LLA narių pristatymais ir kontaktais, Didžiuoju Lietuvos leidėjų katalogu su pagrindinių leidyklų aprašymais ir kontaktine informacija bei neseniai parengta Lietuvos leidybos sektoriaus apžvalga.
LLA knygų mugėse taip pat pristatys ką tik startavusį ir sparčiai Lietuvos leidėjų bei autorių pildomą internetinį autorių teisių katalogą „Lithuanian Books“: www.ltbooks.nkpk.lt. Šiuo katalogu siekiama populiarinti lietuvišką literatūrą pasaulyje, skatinant užsienio leidėjus versti ir leisti Lietuvos autorių kūrinius savo šalyse. Tai internetinė platforma, kurioje galima rasti įvairios tematikos lietuviškų knygų aprašymus, autorių biografijas ir kontaktus asmenų, reprezentuojančių konkrečių knygų autorių teises
Į tarptautinę Londono knygų mugę vyksta LLA deleguoti atstovai, atsakingi už projekto “Lietuva, Latvija ir Estija – Garbės viešnios 2018 m.” programos rengimą prie LRKM, t.y. LLA nariai leidyklos “Alma littera” vadovas Arvydas Andrijauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė, LLA vykd.direktorė Aida V. Dobkevičiūtė.
Į tarptautinę Leipcigo knygų mugę vyks, savo autorius lydės ir renginiuose dalyvaus LLA narių ir leidėjų darbo grupė: leidyklos “Alma littera” projektų vadovė Viktorija Rutkauskaitė, leidyklos „Apostrofa“ vadovė Giedrė Kadžiulytė, leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos redaktorius Saulius Repečka, leidyklos „Tyto alba“ redaktorė Lolija Spurgienė.
Stenduose dirbs LLA projektų vadovai Mantas Civilka (Leipcigo KM), Gražvilė Lukoševičiūtė (Leipcigo, Londono KM), Rusnė Dakinevičiūtė (Londono KM).
Lietuvos renginių Londone programa
Knygų kolekcija Londono knygų mugei
Lietuvos renginių Leipcige programa
Kvietimas dalyvauti Lietuvos stendo atidaryme Leipcigo knygų mugėje
Pasibaigus Vilniaus knygų mugei kviečiame iš arčiau pažvelgti į akcijos „Metų knygos rinkimai“ apdovanojimus bei pasklaidyti gražiausias 2016 m. knygas. Taip pat laidoje Jūsų laukia interviu su aktoriumi Regimantu Adomaičiu, kurio jubiliejaus proga buvo išleista Daivos Šabasevičienės knyga „Smėlio pilys“. Pačių mažiausiųjų laukia susitikimas su mielais ir draugiškais drambliukais.
Laidą galite peržiūrėti čia.
Lietuvos leidėjų asociacija (LLA), siekdama nušviesti Lietuvos knygų leidybos situaciją, visai leidėjų bendruomenei ir plačiajai visuomenei pateikia apžvalgą „Knygų leidybos sektoriaus vystymasis Lietuvoje“.
Tyrimą atliko UAB „Creditreform“, o apžvalgą parengė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“.
Apžvalgoje aptariami surinkti statistiniai duomenys ir pateikiamos įžvalgos apie:
Apžvalgą „Knygų leidybos sektoriaus vystymasis Lietuvoje“ rasite čia.
2800 puslapių rankraščio per 4 metus
Mano knygų lentynoje guli 12 pilnai prirašytų užrašų knygelių, kurios susikaupė per paskutinius 4 metus (tai 2012 m. skaičiai, kasmet mano prirašytų storų sąsiuvinių padaugėja po 3-6, o 2016 m. pildau #28 — MJ red. pastaba). Iš viso 2800 puslapių, o gal ir šiek tiek daugiau. Jos pilnos idėjų, pastebėjimų, planų, įvykių aprašymų, klausimų, knygų santraukų ir kitokios rūšies informacijos, kuri šiandien yra aukso vertės, nes išrinkta, sužymėta ir lengvai valdoma. Anksčiau negalėjau net įsivaizduoti, kad sugebėčiau tiek prirašyti, tačiau dabar tai jau įprasta. Ir labai džiaugiuosi šiuo įgūdžiu, nes būtent rašymas man padeda idėjas reguliariai paversti realybe ir judėti į priekį, o ne laikyti jas nepasiekiamuose atminties kloduose.
Tačiau dauguma žmonių vis dar nesinaudoja užrašais ir dažnai būna įsitikinę, kad kasdienis užrašų knygelių pildymas tebūtų laiko gaišimas. Noriu pasidalinti savo patirtimi ir paneigti tokį mąstymą.
Kodėl užpildytos užrašų knygelės atsiperka su kaupu
Štai kelios priežastys, kodėl jau šiandien verta pradėti naudoti popierinius užrašus:
Visa tai mes prarastume, jeigu rašymą ignoruotume.
Popierius prieš elektroninius prietaisus: kas patogiau?
Gali iškilti natūralus klausimas: ar tikrai efektyvu rašyti ant popieriaus, kai turime telefonus ir kompiuterius? Juk yra dešimtys ypatingai gerų programų, kurios leidžia greitai ir patogiai vesti kasdienius užrašus, vykdyti paiešką ir priskirti kategorijas.
Man šis klausimas iškilo daugybę kartų, todėl atlikau nemažai eksperimentų ir dažnai keisdavau savo Moleskine ar teNeues užrašų knygeles į mobilųjį telefoną, nešiojamus ir iPad kompiuterius su Evernote, Pages ir netgi VIM, vėl grįždamas prie popieriaus, ir vėl atgal. Skaitmeniniu formatu per šį laiką esu prirašęs dar gerus 4000 puslapių...
Bet galų gale radau atsakymą: popierius ir kompiuteris turi savo atskirus panaudojimo atvejus, ir abu svarbūs. Šiandien aš naudoju ir popierinius užrašus, ir Evernote programą kompiuteryje.
Mano išvada tokia:
Idėjoms, įžvalgoms, klausimams ir pastebėjimams fiksuoti labiausiai tinka popierius, nes jis duoda visišką laisvę. Tik ant popieriaus galima laisvai piešti, modeliuoti, mąstyti ir be apribojimų žymėti. Tačiau ant popieriaus man asmeniškai nepatogu rašyti ilgesnius tekstus, pvz. straipsnių juodraščius.
Kompiuteris, atvirkščiai, patogus rašyti ilgesnes pastabas, įvykių aprašymus, kaupti nuorodas į informacijos šaltinius internete. Tačiau juk taip dažnai norisi pailsėti nuo elektroninių prietaisų.
Mažo ir didelio formato popierines užrašų knygutes bei sąsiuvinius margina tokie žinomi verslininkai ir koučeriai kaip Anthony Robbins, Robin Sharma, Tim Ferriss, Richard Branson ir daugelis kitų.
Daugiau skaitykite: http://www.virsmai.lt/pasakojimai/2012/6/7/popieriniu-uzrasu-magija
Kitą savaitgalį, vasario 23–26 d., „Litexpo“ parodų centre rengiama 18-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė (VKM). Antrą dešimtmetį baigiantis skaičiuoti renginys iš esmės nesikeičia – tai keturios intensyvaus vyksmo dienos, gausi kultūrinė programa ir daugybė lankytojų. Tačiau už šventinio fasado, antrajame plane, nuotaikos liūdnesnės: leidėjai abejoja, ar lietuvių literatūros leidyba turi ateitį.
Net aršūs VKM kritikai jau kelinti metai pripažįsta, kad mugė, anksčiau vis pavadinama knygų turgumi, atlieka aiškias kultūrinio forumo funkcijas ir tapo vienu iš didžiausių, solidžiausių kultūrinių šalies vyksmų bei didžiausia regiono knygų muge. Skaičiuojama, kad šiemet VKM dalyvaus per 300 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio šalių, vyks daugiau nei 400 kultūrinių renginių.
Lietuviški ženklai
Šių metų mugės tema – „Lietuviški ženklai pasaulyje“. Pasak jos rengėjų, tie ženklai – tai Lietuvos žmonės, „išsibarstę po visą pasaulį ir savo kūryba, mokslu, atradimais, idėjomis turtinantys kitų šalių kultūrą, meną ar mokslą, kartu paliekantys ryškius pėdsakus įvairialypiame Lietuvos kultūros paveiksle“. Šiemet mugėje svečiuosis 19 tokių „lietuviškų ženklų“ – lietuvių kilmės rašytojų, menininkų bei mokslininkų, gyvenančių ir dirbančių užsienio šalyse ir savo veikla garsinančių Lietuvą pasaulyje. Tarp jų – poeto Kazio Bradūno dukra Elena Bradūnaitė iš JAV, rašytoja Akvilina Cicėnaitė iš Australijos, grafikas Stasys Eidrigevičius iš Lenkijos, rašytojai iš Vokietijos Lina Ever ir Jolita Herlyn, Rūta Mataitytė (Norvegija), Algis Mickūnas (JAV), Kęstutis Nakas (JAV), šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valdas Papievis (Prancūzija), Tomas Venclova (JAV) bei Dalia Staponkutė (Kipras), mokslininkė Violeta Kelertienė (JAV) ir kiti.
Kiti lietuviškieji ženklai kiek labiau nutolę nuo Lietuvos. „Kai šiemet Nobelio literatūros premija buvo paskirta Bobui Dylanui, ar 2013 m. – chemikui Michaeliui Levittui ir ekonomistui Robertui Shilleriui, džiaugėmės, kad jie kilę iš Lietuvos ar bent jų seneliai išvykę iš Lietuvos. Liūdėjome, kai mirė žinomas Kanados dainininkas, poetas Leonardas Cohenas, – jo močiutė kilusi iš Kauno. Tokie ženklai mums svarbūs ir savo ruožtu kyla klausimas, kaip mes juos suvokiame, ką jie mums reiškia. Apie tai ir svarstysime Vilniaus knygų mugėje“, – sakė Gytis Vaškelis, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas.
Leidėjai neatsigauna
Kiekvienam, kasmet laukiančiam mugės, kultūrinėje jos programoje pasižyminčiam „būtinus aplankyti“ susitikimus, diskusijas, pristatymus, koncertus, parodas etc, VKM regisi kaip turininga keturių dienų šventė, kurios pagrindiniai veikėjai yra knygos, jų rašytojai ir leidėjai. Pastariesiems, pasak Aidos Dobkevičiūtės, Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) vykdomosios direktorės ir mugės organizacinio komiteto narės, gyvenimas neatrodo toks šventiškas.
„Kokios buvo nuotaikos ką tik vykusiame Lietuvos leidėjų sąskrydyje? – retoriškai klausė p. Dobkevičiūtė pristatant šių metų mugę. – Pasakysiu tiesiai šviesiai: slogios. Leidėjai svarstė, ar gali būti, kad pasikartos 2008–2009 m. krizė, nes per 8 metus daugeliui kitų verslo šakų pavyko atsigauti, įveikti krizę ir augti, tačiau knygų leidybos verslo rodikliai yra vargani.“
Pasak p. Dobkevičiūtės, kasmet išleidžiamų naujų pavadinimų knygų skaičius iki šiol nepasiekė 2008 m. rezultatų, kai buvo išleista per 4.500 naujų pavadinimų knygų. 2016-aisiais kritimas stabilizavosi, Lietuvoje buvo išleista apie 3.400 pavadinimų knygų.
Bendras knygų tiražas taip pat liko perpus sumenkęs: 2008 m. jis buvo perkopęs 7 mln. egzempliorių, 2016 m. – vos daugiau nei 4 mln.
„Tokia liūdną statistiką lėmė 2008 m. krizė ir vadinamoji naktinė mokestinė reforma – išaugęs PVM tarifas, autorių honorarų apmokestinimas. Be abejo, visa tai pabrangino knygas ir dar labiau sumažino žmonių perkamąją galią bei norą išlaidauti perkant ne pirmojo būtinumo prekes, o knygos ir yra tokios. Paskiau ir euras savo padarė“, – kalba LLA vykdomoji direktorė.
Tikrų leidyklų - mažiau
Perpus sumažėjęs išleidžiamų knygų skaičius, menki lietuvių autorių kūrinių tiražai ir jų honorarai skaudžiai kerta ne tik daugumos leidyklų pajamoms, bet ir investicijoms į naujus kūrinius. Anot p. Dobkevičiūtės, šiuo metu Lietuvoje liko 61 leidykla, per metus išleidžianti daugiau nei 10 pavadinimų knygų.
„Tai leidyklos, kurios ieško turinio, investuoja ir rizikuoja jį išleisdamos, parduoda knygas ir iš gautų pajamų leidžia naujas. Kalbu apie privačias leidyklas“, – sako p. Dobkevičiūtė. Jos teigimu, yra daugybė įmonių, kurios deklaruoja leidybos veiklą savo įstatuose ir išleidžia kad ir paprasčiausią brošiūrą per metus, nusipirkę vieną ISBN numerį, tačiau tikrovė yra kiek kitokia ir ši statistika tikrosios padėties neatspindi.
Lietuviškasis paradoksas
Aktyviam knygų skaitytojui, kuriam teko VKM mugėje valandėlę kitą pastovėti eilėje prie mėgstamo rašytojo autografo, ko gero, sunku būtų patikėti, kad lietuvių autoriai Lietuvoje nėra tokie populiarūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tiksliau, jie labai populiarūs, bet... ne visai. LLA duomenys rodo, kad lietuvių literatūra sudaro net du trečdalius kasmet leidžiamų visų knygų pavadinimų ir apie pusę bendrojo metinio tiražo, ir tai džiugina, tačiau vidutinis verstinės literatūros tiražas beveik dvigubai pranoksta lietuvių autorių kūrinių tiražus. Kalbant paprasčiau, 2015 m. verstinių knygų vidutinis tiražas buvo beveik 2.000 egzempliorių, lietuvių autorių – tūkstantis.
Šioje vietoje aišku: kiekvienas leidėjas pasakys, kad tiražas yra pirmoji sąlyga, kuri daro įtaką knygos savikainai ir, be abejo, jos kainai knygynuose.
„Taigi, lietuvių autoriai, nors turėdami tvirtą poziciją leidybos rinkoje, tikra to žodžio prasme pasiekiami ranka Vilniaus knygų mugėje ir išties labai populiarūs, skaitomumu nusileidžia verstinei literatūrai. Ką tai reiškia? Kad nuo sausio 1-osios auganti mokestinė našta autoriams ir atlikėjams gresia gana liūdna ateitimi ir pačiai lietuvių literatūrai“, – svarsto p. Dobkevičiūtė.
Paklausta, ar tai reiškia, kad lietuvių autorių knygų bus išleidžiama vis mažiau, LLA vadovė sako, jog leisti lietuvių autorių literatūrą gali tapti prabanga. Ypač – vertingo turinio knygas, albumus, spalvingas ir išradingas knygeles vaikams, kurios yra ne tik rašytojų, bet ir iliustruotojų, fotografų, dizainerių kūryba.
Skandinavai, mes ir programos
Įspūdingų skaičių pažėrė ir Lolita Varanavičienė, leidyklos „Tyto alba“ direktorė, mugės organizacinio komiteto narė. Anot jos, leidėjai knygas leidžia ne vien individualiems skaitytojams, bet ir bibliotekoms, tačiau realybė yra tokia, jog Lietuvos periferijos bibliotekose naujos knygos žmonės laukia eilėje 6–7 savaites.
Priežastis paprasta: nors yra nustatytos Bibliotekų plėtros strateginės kryptys 2016?2022 m., 2016 m. pavasarį patvirtinta Bibliotekų plėtros programa ir t. t., tačiau, kaip dažnai Lietuvoje atsitinka, popieriuje yra viskas nepalyginti gražiau nei realybėje.
Dar šiek tiek skaičių iš p. Varanavičienės arsenalo: Lietuvoje bibliotekoms, skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, vienam žmogui skiriamas 1 Eur knygoms įsigyti. Skandinavijoje – 45 Eur. Namų ūkis Lietuvoje per metus knygoms išleidžia 80 Eur, Nyderlanduose – 400 Eur.
Tačiau žmonės, leidėjai taip pat, yra sumanūs ir ieško įvairiausių išeičių. Antai LLA prisidėjo prie tarptautinės programos „Kūrybiška Europa“ remiamų projektų, vienas iš jų yra skirtas mugių bendradarbiavimui ir viešinimui. Kitas – populiarinti nepopuliarių kalbų, tokių kaip lietuvių, literatūros sklaidą ir kurti įrankius užsienio leidėjams.
Pasak p. Dobkevičienės, pirmieji žingsniai pavyko – šių metų mugėje svečiuosis 27 leidėjai iš Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Valensijos ir kt. šalių, Kultūros instituto kvietimu atvyksta gausi Jungtinės Karalystės leidėjų grupė.
„Tiek svečių specialistų niekada neturėjome, tikimės, jog Lietuvos ir užsienio leidėjai susiras vieni kitus ir užmegs kontaktų“, – sako LLA vadovė.
Šaltinis: http://vz.lt/laisvalaikis/pomegiai/2017/02/19/knygu-muge--ne-vien-dziaugsmo-trimitai#ixzz4ZEUrtVSB
Atliepdamas 2017 metų Vilniaus knygų mugės temą „Lietuviški ženklai pasaulyje“, Lietuvos kultūros institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, rengia Lietuvos literatūros vertimų parodą „Lietuviškos knygos pasaulyje“.
Parodoje eksponuojama 115 Lietuvos autorių knygų, išleistų įvairiose užsienio šalyse 33 pasaulio kalbomis. Paroda atidaroma vasario 14 d. 11.00 val.
Knygos suskirstytos į 8 kategorijas, atspindinčias Lietuvos literatūros panoramą: čia yra ir kolektyvinės rinktinės, poezija, proza, dokumentinė literatūra, taip pat knygos, skirtos vaikams ar išskirtiniai vertimai (pavyzdžiui – Neringos Abrutytės eilėraščių rinktinės danų ir graikų kalbomis, Tomo Venclovos eilėraščių knyga kinų kalba, lietuvių poezijos rinktinė persų kalba, Vandos Juknaitės pokalbiai su vaikais „Tariamas iš tamsos“ hebrajų kalba ir kitos).
Parodos knygų egzemplioriai paimti iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų ir Lietuvos kultūros institute kaupiamos lietuvių literatūros vertimų bibliotekos, tarp jų ir leidiniai, kuriuos rengia ir leidžia pats Institutas.
Vertimų istorijos
Pasak parodos sudarytojos, Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorės Rūtos Mėlynės, tiksliai suskaičiuoti įvairiomis kalbomis prabilusių lietuviškų knygų tiesiog neįmanoma. „Atrastume ne vieną dėmesio vertą istoriją, kruopščiau patyrinėję lietuviškų knygų nuotykius kitose šalyse. Daug kam būtų smalsu sužinoti, kokiomis kalbomis, kokiose šalyse ir kodėl prabilo ta ar kita lietuvio autoriaus knyga, kas yra knygos vertėjas ir į kokias dviprasmybių pinkles pateko ją versdamas, kaip susiklostė tolesnis knygos likimas, kai iš globėjiškų leidėjo rankų ji pateko į margą ir nenuspėjamą potencialių skaitytojų pasaulį“, – pasakojo R. Mėlynė.
Viena tokių istorijų – apie 2016 metais Vokietijoje pasirodžiusį Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimą į vokiečių kalbą. Per dviejų šimtų metų kūrinio gyvavimą – tai jau penktasis „Metų“ vertimas į vokiečių kalbą, skaičiuojant nuo pirmojo, kurį 1818 metais paskelbė Liudvikas Rėza. Pernai pasirodžiusio vertimo autorius – šešerius metus Klaipėdos universitete dėstęs, dabar jau garbaus amžiaus pastorius iš Berlyno Gottfriedas Schneideris, ėmęsis iš naujo versti vokiečių kalba ir taip prieinamą kūrinį tiesiog iš ilgesio ir noro laiškuose papasakoti Vokietijoje likusiai žmonai apie Lietuvą ir ypatingą, įprastais žodžiais neperteikiamą jos dvasią. Grįžęs į Vokietiją, vertimus parodė specialistui ir, sulaukęs teigiamo įvertinimo, nutarė išversti visą kūrinį. Tačiau vertimas dar ilgokai pragulėjo pastoriaus stalčiuje ir proga jį išleisti pasitaikė beveik po dviejų dešimtmečių.
Kai kurių knygų vertimai iškeliavo į pasaulį kartu su jų autoriais, įsipindami į jų likimus kitose šalyse. Didžiausias keliauninkas ir plačiausiai skaitomas bei žinomas tarp intelektualų yra Tomas Venclova.
Jo knygos yra išverstos į 15 kalbų ir sulaukė net 38 leidimų įvairiose užsienio šalyse. Keliauti mėgsta ir poetas eseistas Eugenijus Ališanka, todėl 11 jo knygų pasklido pasaulyje 6 kalbomis. Į 12 kalbų išverstos Icchoko Mero, į 11 – Sauliaus Tomo Kondroto, į 7 Grigorijaus Kanovičiaus knygos.
Paskui vertėją lietuvę Vytenę Muschik, kuriai antraisiais namais tapo Vokietija, iškeliavo ir tikrasis Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų „Lietuviai prie Laptevų jūros“ rankraštis, atrastas stiklainyje, užkastame į žemę, jau po autorės mirties. Vertėjos iniciatyva 2014 metais Vokietijoje pasirodžiusi knyga išsyk tapo bestseleriu, o vokiškas leidimas pritraukė ir kitus: 2016 m. pasirodė suomiškas, šiemet turėtų išeiti prancūziškas, o, naujausiomis žiniomis, jau deramasi dėl angliško bei rumuniško leidimų.
Kai kurioms knygoms pasisekė, kad Lietuva tapo antraisiais namais jų vertėjams – ispanei Carmen Caro Dugo, šveicarui Markui Roduneriui, švedui Jonui Öhmanui, azerbaidžaniečiui Mahyrui Gamzajevui, ukrainiečiams Vladui Žurbai ir Vasiliui Kapkanui, amerikiečiui Jaydui Willui, poetui ir bardui iš Maskvos Georgijui Jefremovui.
600 Lietuvos autorių knygų per Nepriklausomybės metus
2001 metais Lietuvos valstybė pradėjo remti nacionalinės literatūros vertimus į įvairias užsienio kalbas. Šiam tikslui įgyvendinti buvo sukurta Lietuvių literatūros vertimų skatinimo programa, kurią beveik dešimtmetį vykdė viešoji įstaiga „Lietuviškos knygos“, o toliau ir iki šiol sėkmingai tęsia Lietuvos kultūros institutas.
Siekiant išdalyti valstybės skiriamas Vertimų skatinimo programos lėšas, dukart per metus rengiamas konkursas, kuriame turi teisę dalyvauti užsienio šalių leidėjai, sumanę savo šalyje išleisti lietuvių autoriaus knygos vertimą. Tokių leidėjų skaičius kasmet auga, o paraiškų konkursui visuomet pateikiama gerokai daugiau, nei leidžia finansinės programos galimybės. O jos pastaraisiais metais, atsižvelgiant į artėjančius Lietuvos pristatymus tarptautinėse Leipcigo ir Londono knygų mugėse, taip pat gerokai išaugo – nuo 30 tūkst. eurų 2012-ais iki 100 tūkst. eurų 2016 metais. Dėl paramos kūrinio ištraukos vertimui kreipiasi ir patys vertėjai, todėl kasmet paremiama 15-20 kūrinių ištraukų vertimų, kurie vėliau labai praverčia, ieškant leidėjų lietuvių autoriaus knygai.
Vertimų skatinimo programa vykdoma jau 16 metų ir per šį laikotarpį nuo 2001-ųjų jos dėka išleistos 246 Lietuvos autorių knygos 29 kalbomis – mažiausiai po 15 lietuviškų knygų kasmet.
Duomenis apie lietuvių literatūros vertimus nuo 1990-ųjų, tai yra per visus 26-erius Lietuvos nepriklausomybės metus pateikia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, tačiau ir šie skaičiai nėra galutiniai. Šių metų pradžios duomenimis bibliotekos fonduose buvo maždaug 550-ies pavadinimų Lietuvos autorių knygos 38 kalbomis, išleistos už Lietuvos ribų. Į šį skaičių nepatenka užsienio kalbomis Lietuvoje leidžiamos knygos, reprezentaciniai užsienio leidėjams skirti leidiniai – antologijos, ištraukų rinktinės, kurias rengia ir leidžia Lietuvos kultūros institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ar bet kuri kita Lietuvos leidykla.
Palyginus Lietuvos nacionalinės bibliotekos ir Lietuvos kultūros instituto duomenis galima teigti, jog per 26-erius Lietuvos nepriklausomybės metus užsienyje išleista apie 600 Lietuvos autorių knygų.
Tarp kalbų, į kurias nuo 2001-ųjų verčiami lietuvių autorių kūriniai, pirmauja vertimai į vokiečių (48), rusų (26), anglų (24), lenkų (20), italų (19), švedų (15) kalbas. Kai kuriomis kalbomis per šį laikotarpį išleista vos po vieną lietuvišką knygą: tai azerų, estų, graikų, hebrajų, japonų, norvegų, olandų, persų, turkų.
Yra ir vertėjų rekordininkų, pavyzdžiui, vienintelio lietuvių literatūros vertėjo į slovėnų kalbą Klemeno Pisko dėka per 10 metų Slovėnijoje išėjo 10 lietuviškų knygų, tarp jų Jurgos Ivanauskaitės, Kazio Borutos, Sigito Parulskio, Lauros Sintijos Černiauskaitės romanai, išsami Tomo Venclovos poezijos rinktinė, Vytautės Žilinskaitės, Ingridos Vizbaraitės ir Kęstučio Kasparavičiaus knygos vaikams. Šiuo metu nenuilstantis vertėjas rengia Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ vertimą. Negana to, kiekvienam savo vertimui jis pats ieško ir sėkmingai suranda leidėją. Nedaug nuo slovėno atsilieka ir Mirjana Bračko, vertėja į kroatų kalbą. Jos bibliografijoje jau 9, o šiemet pasirodys ir 10-oji lietuviška knyga – jau keletą metų savojo leidėjo Kroatijoje ieškanti Giedros Radvilavičiūtės esė rinktinė.
Šaltinis: „15min.lt“
Daugiau skaitykite paspaudę šią nuorodą.
Konkurso komisijos sprendimu, 2017 m. Vilniaus klubo premija skirta autorių leidybiniam kolektyvui už knygą „Vilnius 1900–2016. Architektūros gidas“ bei jos vertimus į anglų ir vokiečių kalbas.
Architektūros gido atsiradimą inicijavo Architektūros fondas, leidybą tęsia leidykla „Lapas“, o vokišką vertimą išleido Berlyne įsikūrysi leidykla „DOM publishers“. Leidinius rengia gausus architektų, architektūros tyrėjų ir fotografų kolektyvas – Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Marija Drėmaitė (sudarytojos), Nijolė Lukšionytė, Karolis Kučiauskas, Diana Kontrimaitė, Algimantas Mačiulis, Vaidas Petrulis, Jurgita Rimkevičienė, Indrė Ruseckaitė, Jūratė Tutlytė, Aida Štelbienė, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė (tekstų autoriai), Audrius Ambrasas, Raimondas Urbakavičius ir Norbert Tukaj (fotografai).
Vilniaus klubo premija bus įteikta Vilniaus knygų mugėje vasario 25 d., šeštadienį, 17 val. 5.3 salėje. Renginyje bus parodyti fragmentai iš šiuo metu pvz.lt (Rudolfo Levulio ir Pauliaus Mazūro) kuriamo architektūrinio filmo „Neatpažinti statybiniai objektai (NSO)“. Renginio moderatorė – Jūratė Čerškutė. Renginyje dalyvaus Rita Bartkevičienė, Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Marija Drėmaitė.
Šiais metais konkurse buvo vertinamos knygos apie Vilnių, išleistos per 2015-2016 metus. Premijos dydis – 1000 €. Visą knygų, kurios pretendavo į Vilniaus klubo premiją, sąrašą rasite paspaudę šią nuorodą.
Premijos tikslas – skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti apie Vilniaus miestą ir jį populiarinti. Konkursu siekiama kasmet įvertinti išleistas knygas apie Vilniaus miestą, kurios skatina pažinti Lietuvos sostinę, populiarina Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą per knygą kaip miesto vizitinę kortelę, ugdo vilniečių ir svečių žingeidumą ir pagarbą Lietuvos sostinei, bei išrinkti ir paskelbti Premijos laureatą.
Vilniaus klubo premijos nuostatai skelbiami Lietuvos leidėjų asociacijos el. svetainėje www.lla.lt.
Europos skaitmeninio skaitymo laboratorija (EDRLab) yra inovatyvi, ne pelno siekianti organizacija, įsikūrusi Paryžiuje. Ji priklauso IDPF ir Readium fondo vyriausiajai valdybai bei yra programinės įrangos kūrėjo W3C narė. Pagrindinės EDRLab užduotys yra skatinti sėkmingą standarto EPUB adaptaciją Europoje ir tiekti resursus Readium fondo atviro kodo programinių įrangų vystymui. Šios laboratorijos steigėjai yra: Editis, Hachette, Madrigall, Media Participations, Syndicat National de l’édition, Cercle de la Librarie, Centre National du Livre, Cap Digital, Prancūzijos kultūros ministerija, Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministerija. Asociacija plečiasi itin greitai, todėl numatoma, jog 2016 metų pabaigoje narių skaičius turėtų pasiekti net 50.
Niujorko viešoji biblioteka (NYPL) yra nemokamas edukacijos ir informacijos tiekėjas ne tik Niujorko gyventojams. Turinti net 92 padalinius – įskaitant mokslines bibliotekas ir filialus – Bronkse, Manhetene, Steiteno saloje, biblioteka siūlo prieigą ne tik prie nemokamos medžiagos, kompiuterių, bet ir galimybę sudalyvauti paskaitose, parodose, programavimo kursuose ir dar daug įvairiausių užsiėmimų įvairaus amžiaus žmonėms. Niujorko biblioteką kasmet aplanko apytiksliai 18 mln. nuolatinių lankytojų, o internetinėje svetainėje nypl.org teikiamais resursais naudojasi dar daugiau milijonų gyventojų iš viso pasaulio.
Tačiau ką bendro turi šios dvi organizacijos? Visai neseniai jos nusprendė bendradarbiauti ir sukurti atviro kodo mobiliąją programėlę, remiantis Readium EPUB 3 skaitymo varikliu. Ši kooperacija apima tris aspektus: kontrolė, prieiga ir tobulėjimas mobiliųjų telefonų naudotojų patyrimams gerinti.
Šiuo metu EDRLab vysto Readium LCP - tai nepriklausoma, sąveikaujanti ir prieinama skaitmeninių teisių valdymo technologija, kurią galima patalpinti bet kokioje atviro kodo Readium SDK aplikacijoje. EDRLab prisidės prie šios technologijos integravimo bibliotekoje, anot partnerių, ši technologija padės greičiau ir efektyviau skolinti el. knygas. Taip pat NYPL ir EDRLab dalinasi bendra vizija – gerinti skaitmeninių publikacijų ir skaitymo platformų prieinamumą skaitytojams. Abi organizacijos užtikrina, jog supaprastinta mobilioji aplikacija bus prieinama tiek IOS tiek Android naudotojams.
Pastaraisiais metais išaugo skaitytojų, bandančių gauti prieigą prie el. knygų naudojantis mobiliaisiais prietaisais, kaip atsaką į tai EDRLab ir NYPL kuria evoliucinį žingsnį, vystydami Readium SDK pirminį kodą, pagrindinės užduotys – geresnis veikimas, stabilumas, kodo aiškumas ir dokumentacija. Architektūrinė aplikacijos fazė jau prasidėta, tad 2017-aisiais metais galėsime susipažinti su galutine ir patobulinta Readium versija Readium 2. Partneriai patikina, jog šis projektas bus geriausias atviro kodo skaitymo įrenginys skirtas EPUB 3 dokumentams ateinančiais metais.
Kaip ir kada gimė kolaboracija tarp EDRLab ir Niujorko viešosios bibliotekos (NYPL)?
„Mūsų asociacija yra Readium fondo narė, kurio vyriausioji valdybos narė Europoje yra EDRLab. Būdami fondo nariais, EDRLab ir NYPL atrado panašių tikslų – tobulinti EPUB ir el. skaitymo sistemų sąveiką ir prieinamumą“, - pasakojo James English, NYPL projekto Library Simplified produkto vystymo inžinerijos vadovas. Šiuo metu aplikacija yra pasiekiama ir vadinasi Open eBooks (tai yra bendros iniciatyvos dalis, siekiant tiekti el. knygas vaikams iš nepasiturinčių šeimų) ir SimplyE (NYPL bibliotekos klientams skirta e-skaityklės mobilioji aplikacija).
Valdantieji švelnina Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, kurie nuo šių metų pradžios padidino „Sodros“ įmokų naštą smulkiam verslui ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Ramūnas Karbauskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis, Seime registravo įstatymo pataisą, kuri grąžintų autorių pajamas iki pakeitimų buvusi apmokestinimą.
Iki 2017 m. sausio 1 d. „Sodros“ įmokos buvo skaičiuojamos nuo pusės autorinių pajamų, jeigu autorius su išmokančių autorinius neturėjo darbo santykių. O nuo šių metų pradžios „Sodros“ įmokas reikia mokėti nuo visų autorinių pajamų nepriklausomai nuo to, ar asmuo susijęs su juos išmokančiu darbo santykiais, ar ne.
Ramūnas Karbauskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis, penktadienį užregistravo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą, kuri grąžina autorinių apmokestinimą nuo pusės pajamų.
Projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, jog pagal autorines sutartis gautoms pajamoms, kurios bus gautos iš to paties darbdavio, su kuriuo sudaryta darbo sutartis, kaip ir dabar būtų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo 100% pajamų. Siūloma, kad ši pataisa įsigaliotų nuo 2017 m. sausio 1 d.
Licencijos – be „Sodros“
Taip pat siūloma nustatyti, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Kitaip tariant, siūloma, kad „Sodros“ įmokos nebūtų skaičiuojamos ir nuo autorių pajamų, gautų iš Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros. Taip pat siūloma atleisti nuo „Sodros“ įmokų pajamas, gautas pagal licencines sutartis.
„Verslo žinios“ anksčiau yra rašiusios, jog kartais norint išvengti „Sodros“ įmokų sudaromos autorinės licencinės sutartys.
Taip pat projekte siūloma nustatyti, jog nuo pusės pajamų „Sodros“ įmokas galėtų mokėti ir sportininkai bei atlikėjai. Nuo 2017 m. sausio 1 d. jie turi „Sodros“ įmokas mokėti nuo visų pajamų.
Kiti pakeitimai dėl verslo liudijimų, individualios veiklos pajamų, mažųjų bendrijų narių ir individualių įmonių savininkų išlieka. Jų švelninti kol kas nesiūloma.
Šaltinis: http://vz.lt/finansai-apskaita/2017/01/13/autoriams-siulo-grazinti-mokesciu-lengvata#ixzz4VuZoQ7di
Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) kreipėsi į Seimo komitetus (raštas) dėl mokestinių lengvatų meno kūrėjams panaikinimo ir įsigaliojusios naujos socialinių draudimo įmokų mokėjimo tvarkos. Šią savaitę LLA atstovai susitiks su Kultūros komiteto nariais.
Taip pat nuo praėjusių metų gruodžio 14 d. knygų leidėjai laukia susitikimo su Kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson (raštas).
Raginame leidėjus, autorius ir kitų organizacijų atstovus viešinti informaciją apie žlugdančius Lietuvos kultūrą politinius sprendimus.
2016 m. rengiant ir priimant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo naują redakciją, valdžios institucijos nederino socialinių draudimo įmokų reguliavimo pakeitimų su socialiniais partneriais.
Bet ne tik tai! Toks neapgalvotas kūrėjų ir autorių teisių turėtojų apmokestinimas prieštarauja teisės aktams, autoriaus teisei laisvai disponuoti savo kūriniu ir neturi netgi loginio pagrindo, apart paprasčiausio noro surinkti daugiau mokesčių neatsižvelgiant į visuomenės interesus.
Visų pirma, autoriaus kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityse. Sudarydamas autorinę licencinę sutartį autorius teisių turėtojas perduoda turtines teises naudoti kūrinį, todėl sutarties esmė yra terminuota turtinių autoriaus teisių licencija kūrinio naudojimui ir sklaidai už tam tikrą atlyginimą. Tai savanoriškas dviejų nepriklausomų šalių susitarimas, savo esme neturintis nieko bendra su darbuotojo ir darbdavio santykiais.
Antra, intelektinė nuosavybė kaip ir bet kuri kita materiali nuosavybė yra turtas. Vadovaujantis įstatymų leidėjo logika privalomosiomis socialinio draudimo įmokomis turėtų būti apmokestinamos ir visos kitos iš bet kurio materialaus turto gautos pajamos (pvz. nekilnojamo turto, automobilių ir t. t.), bet taip nėra. Autorių turtinės teisės gali būti perleidžiamos, nuomojamos, paveldimos ar dovanojamos. Jas, kaip ir bet kurį kitą turtą galima prarasti nukreipus išieškojimą į autoriaus turtą, jos taip pat gali būti sutuoktinių bendrai užgyvento turto dalis.
Trečia, valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai intelektinės nuosavybės (turto) turėtojo ir kitos šalies santykius, o taip pat ir disponavimą tokiu turtu, prilygino darbuotojo ir darbdavio santykiams. Toks intelektinės nuosavybės traktavimas yra visiškai nesuderinamas su LR autorių ir gretutinių teisių įstatymu, Berno konvencija dėl Literatūros ir meno kūrinių apsaugos, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir bendra pasauline praktika. Atlikus intelektinės nuosavybės ir autorinių atlyginimų (honorarų) apmokestinimo ES valstybėse analizę išsiaiškinta, kad intelektiniu turtu disponuojantis gyventojas apmokestinamas tik gyventojų pajamų mokesčiu.
Šiais metais pakeitus pajamų pagal autorines licencines sutartis tvarką visos su autorinio honoraro išmokėjimu susijusios išlaidos padidėja apie 46,5 % su ta sąlyga, kad autoriui išmokamo honoraro suma lieka ta pati. Didžioji Lietuvos autorių dalis ne tik kuria, bet ir dirba samdomais darbuotojais, taip sumokėdami SODROS ir sveikatos draudimo mokesčius. Tad autoriaus honorarų pakartotinis arba net daugkartinis apmokestinimas yra dubliuojamas ir skurdina kūrėjus.
Pažymėtina, kad Socialinio draudimo įmokomis autorinės licencinės sutartys analogiškai buvo apmokestintos ir nuo 2009 m. sausio 1 d., tačiau labai greitai buvo suprasti tokio apmokestinimo trūkumai, todėl 2009 m. kovo mėn. toks apmokestinimas buvo skubiai koreguotas, o nuo 2010 m. sausio mėn. jo atsisakyta.
Knygų leidyba Lietuvoje yra smulkus verslas ir biudžetinių įstaigų (muziejų, institutų, bibliotekų ir kt.) mokslinė-šviečiamoji veikla. Skaitmeniniame amžiuje ji „susitraukė“. Tai rodo ne tik leidyklų apyvartų, darbuotojų skaičiaus mažėjimas, knygų pardavimų kritimas, bet ir naujų leidžiamų knygų pavadinimų skaičius bei tiražai. Nuo 2008 m. naujų išleidžiamų knygų pavadinimų kasmet mažėjo 15–20 proc. Sumenkęs iki 1200 egz. tiražų vidurkis nekito. Maži tiražai ir padidėję mokesčiai, euro valiutos įvedimas lėmė knygų brangimą ir atitinkamai sumažino perkamumą ir prieinamumą, nuskurdino turinio įvairovę bei paskatino nelegaliai skenuotų knygų piratavimą internete.
Tokius sprendimus priimantys politikai turi suprasti, kad naujojo autorių apmokestinimo modelio, lengvatų kūrėjams panaikinimo, mokesčių didinimo pasekmių neišvengsime: dar brangs knygos ir mažės jų prieinamumas; bibliotekos įsigys mažiau naujų ir populiarių knygų; sumenks autoriams išmokama autorinio atlyginimo dalis; bankrutuos dalis leidyklų; lietuvių autorių knygos taps visiškai nekonkurencingos palyginti su verstinėmis.
Tačiau kas prisiims atsakomybę? Šiandien net ministerijose nėra žinoma, kieno iniciatyva ir kas rengė šias pataisas, o praėjusios kadencijos Seimo nariai nepamena kada už jas balsavo.
Knygų leidėjai neabejoja, kad meno kūrėjams panaikintos lengvatos ir įsigaliojusi nauja socialinių draudimo įmokų mokėjimo tvarka, net keletą kartų padidinti mokesčiai darys didžiulę neigiamą įtaką visiems Lietuvos kultūros dalyviams ir procesams. Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) kreipėsi į Seimo komitetus dėl nuo 2017 metų sausio 1 d. įsigaliojusių teisės aktų rengimo ir taikymo.
Dar 2016-ųjų vasarą didžiausiems šalies interneto teikėjams buvo įteiktas Asociacijos LATGA ieškinys, kuriame reikalaujama panaikinti prieigą prie piratinės svetainės „Linkomanija.net“. Bylos procesas vis dar tęsiasi, o Asociacijai LATGA byloje atstovaujantį patyrusį advokatą Andrių Iškauską labiausiai stebina atsakovų teiginiai, kad esą „Linkomanija.net“ nepažeidžia autorių teisių ir nedaro jokios žalos autoriams. Tokių, švelniai tariant, keistų argumentų nesupranta ir žinomi Lietuvos muzikos bei filmų kūrėjai.
Didžiausia žala – kino kūrėjams
Neseniai Lietuvos muzikos verslo asociacijos organizuotoje antipiratinėje akcijoje „Pradėk nuo savęs“ dalyvavęs jaunimo pamėgtos roko grupės „ba.“ lyderis Benas Aleksandravičius atskleidžia, kad „Linkomanijoje“ nelegaliai buvo platinamas ir jo albumas.
„Mes paprašėme albumą išimti, ir jis buvo išimtas. Bet niekas nežino, kada mūsų dainos ten vėl atsidurs. Taigi man tikrai negaila, tegu blokuoja tą „Linkomaniją“. Juolab kad senio ar marozo, kuris torentais naudojasi 10 metų, lengvai neperauklėsi. Džiaugiuosi, kad jauni žmonės, kurie mūsų klausosi, yra inovatyvūs ir mielai naudojasi legaliomis muzikos platformomis, kuriose esančių dainų autoriams už perklausas ar parsisiuntimus mokami pinigai“, – sako Asociacijos LATGA narys B.Aleksandravičius.
Su scenos kolega linkusi sutikti ir viena populiariausių šalies atlikėjų Justė Arlauskaitė-Jazzu, kurios autorines teises Lietuvoje taip pat administruoja Asociacija LATGA. Akcijoje „Pradėk nuo savęs“ aktyviai dalyvavusi dainininkė mano, kad atsiradus daugybei legalių muzikos platformų, vis mažiau žmonių naudosis piratinėmis svetainėmis. Tačiau ji sako jokiu būdu nepateisinanti tokių svetainių kaip „Linkomanija.net“ egzistavimo, todėl visiškai pritaria autorių teisių gynėjų sprendimui pasitelkti Vakaruose jau išbandytą kovos būdą – prieigos prie piratinių svetainių panaikinimą.
„Aš nepateisinu jokių vagysčių, kūrinių – taip pat. Taip, piratavimas gal ir nėra tokia didelė problema asmeniškai mums su Leonu Somovu – koncertuojame didelėms auditorijoms, todėl nemažai uždirbame vien tik iš koncertų. Yra tokių muzikos autorių, kurie koncertuoja rečiau ir gerokai mažesnėse salėse, todėl jiems yra gyvybiškai reikalingi ir tie pinigai, kuriuos jie uždirba iš albumų leidybos ar muzikos platinimo legaliose platformose. Ypač tai aktualu jauniems, neseniai karjerą pradėjusiems muzikantams. Žinoma, bene labiausiai dėl piratų nukenčia šalies kino kūrėjai. Visi žinome, kad pastatyti filmą kainuoja labai daug lėšų, o piratai padarydami filmus prieinamais internete gerokai sumažina galimybes užsidirbti iš bilietų kino teatruose“, – pastebi J.Arlauskaitė-Jazzu.
Nėra ką kvestionuoti
Asociacijos LATGA nario, žinomo kino režisieriaus Donato Ulvydo nuomone, Vakarų šalyse vis dažniau taikomas piratų pažabojimo būdas, panaikinant prieigą prie nelegaliai kūrinius talpinančių svetainių, turėtų būti efektyvus ir Lietuvoje, mat visos kitos priemonės, pavyzdžiui, reikalavimai išimti kūrinius, yra neveiksmingos ir primena Don Kichoto kovą su vėjo malūnais.
„Praktiškai visi mano filmai buvo ten patalpinti. Kai paprašydavome vieną ar kitą filmą išimti, svetainės administratoriai kartais sureaguodavo. Bet netrukus pamatydavome, kad kūriniai ir vėl yra „Linkomanijoje“. Ilgainiui tekdavo pripažinti, kad kovojame su vėjo malūnais“, – sako D.Ulvydas, sukūręs tokius populiarius filmus kaip „Tadas Blinda. Pradžia“, „Valentinas vienas“, „Kaip pavogti žmoną“ bei kitus.
Jis sako nemėginęs skaičiuoti, kokią žalą patyrė vien dėl šios nelegalios svetainės veiklos. „Tai padaryti nėra sunku – tereikia sužinoti filmo parsisiuntimų skaičių ir padauginti jį iš kino bilieto kainos“, – sako režisierius, kaip tik besiruošiantis savo naujo filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ premjerai.
Nors griebtasi įvairių saugumo priemonių, jis neatmeta galimybės, kad vasario viduryje kino teatruose pasirodysiantis filmas gali atsidurti tiek „Linkomanijoje“, tiek kitose piratinėse svetainėse. O tai, suprantama, gali gerokai sumažinti filmo pajamas.
Todėl režisieriui interneto teikėjų išvedžiojimai apie tai, kad „Linkomanija.net“ nedaro žalos autoriams yra visiškai nesuprantami. „Apmaudu, kad interneto teikėjai palaiko ne mus, autorius, o tuos, kurie negaili pinigų sparčiam internetui, kad galėtų nelegaliai parsisiųsti filmų ar muzikos. Manau, kad kvestionuoti, ar tai turi egzistuoti, negalima, nes tai yra nelegali veikla. Visų pirma, „Linkomanijai“ (ir kitoms panašioms platformoms) NIEKAS nesuteikė teisių platinti filmus ar muziką, o antra – piratai NIEKADA neatsiskaito su autoriais už parsisiuntimus. Manau, kad tiek argumentų visiškai pakanka“, – dėsto D.Ulvydas.
Prarado uždarbį
Jam linkęs pritarti ir kitas gerai žinomas kino režiserius Emilis Vėlyvis, kuris taip pat daugelį metų kovojo su „Linkomanija.net“ dėl to, kad jo filmai nebūtų viešai prieinami. Dėl filmo „Redirected / Už Lietuvą!“ platintojai „Linkomanijos“ administratoriams rašė net keliasdešimt laiškų, mat filmas vėl ir vėl atsirasdavo svetainėje.
Pačiam režisieriui labiausiai apmaudu dėl filmo „Zero 2“ – jis pats asmeniškai dar prieš juostos premjerą rašė laiškus „Linkomanija.net“ administratoriams, kad šie nekeltų rinkmenos į internetą bent iki tol, kol jis bus rodomas kino teatre. Nors atsakymo iš piratų tuomet negavo, režisierius vylėsi, kad jie įsiklausys į jo prašymą. „Deja, „Zero 2“ „Linkomanijoje“ atsidūrė dar tada, kai buvo rodomas kino teatruose ir pateko į populiariausių filmų trejetą. Suprantama, bilietų pardavimai ženkliai smuko, dėl to filmo kūrėjų komanda prarado nemažai uždarbio. Aš vėliau sužinojau, kas tuo metu vadovavo „Linkomanijai“ ir organizavo filmo patalpinimą į svetainę. Mano pokalbis su jais asmeniškai dar nebaigtas – labai tikiuosi, kad mes su jais dar susitiksime gražiame ir tamsiame Vilniaus skersgatvyje“, – juokauja režisierius. Jis skaičiuoja, kad vien „Zero 2“ kūrybinė grupė dėl piratų veiklos patyrė nuo 100 iki 200 tūkst. Eur žalą.
„Linkomanijos“ byloje Asociacijai LATGA atstovaujantis advokatas Andrius Iškauskas stebisi atsakovų pozicija: „Interneto paslaugų teikėjai visais būdais siekia neblokuoti „Linkomanijos“. Labiausiai glumina jų tvirtinimas, kad „Linkomanija“ neplatina kūrinių, nepažeidžia autorių teisių ir nedaro jokios žalos autoriams. Juk visi žinome, kad yra visai kitaip.“
Asociacija LATGA jungia daugiau nei 4600 įvairiausių sričių Lietuvos autorių, o taip pat atstovauja milijonų užsienio autorių teises mūsų šalyje.
Šaltinis: Asociacija LATGA
Paskutinė išeinančių 2016 metų laida bus ypatinga. Joje laukia susitikimas su ypatingu svečiu – kunigu Algirdu Toliatu, kuris nudžiugino savo sekėjus knyga „Žmogaus ir Dievo metai“. Taip pat kviečiame Jus kartu pavartyti iš naujo išleistą knygą „Kalėdų giesmė“ ir apsilankyti naujame literatūriniame festivalyje „Vilniaus lapai“. Na, o rašytoja Danguolė Kandrotienė patiems mažiausiems skaitytojams paruošė puikią dovaną – knygos „Pasaiba“ tęsinį.
Visą laidos įrašą rasite čia: http://www.penki.lt/lt/Knygos-per-Penki-TV-Vilniaus-lapai-ir-interviu-su-kunigu-Algirdu-Toliatu.video?id=271965
Naujai išrinkta Asociacijos LATGA taryba praėjusią savaitę paskelbė 7 didžiulio dėmesio sulaukusio konkurso „Jaunojo menininko stipendija“ laimėtojus. Tarp laimingųjų pateko fotografas Tadas Kazakevičius, rengiantis fotografinę seriją „Tautos Lietuvoje“, kurioje įamžins visų 154 Lietuvoje gyvenančių tautų atstovus, žinomas žurnalistas ir rašytojas Marijus Gailius, rašantis romaną-antiutopiją „Oro“, bei dar 5 jaunieji menininkai.
Populiariausia – tarpdisciplininių menų sritis
Muzikos srities stipendiją laimėjo elektroninės-eksperimentinės muzikos albumą ketinanti išleisti Lina Pranaitytė, audiovizualinių menų – Vaiva ir Ignas Staniai, kursiantys filmą apie dailininką Antaną Kmieliauską, dailės – Remigijus Gataveckas, ruošiantis sieninės tapybos projektą „Nebereikia žaislų, reikia šeimos“, dramos – Ieva Stundžytė, kurianti pjesę „Sekta“, o tarpdisciplininių menų srityje daugiausia Tarybos narių balsų gavo Povilas Ramanauskas, žadantis surengti parodą „Refleksijos“ bei išleisti savo kūrybos katalogą. Visi 7 konkurso laimėtojai kas mėnesį visus metus gaus 272 Eur dydžio stipendijas. Konkursą „Jaunojo menininko stipendija“ iš dalies finansuoja Kultūros ministerija pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių kūrybinės veiklos programą. Paraiškas galėjo teikti asmenys nuo 18 iki 35 metų amžiaus.
Trečią kartą surengtame konkurse dalyvavo net 156 įvairių meno sričių atstovai. Daugiausia – net 40 jaunų menininkų – pretendavo į tarpdisciplininių menų srities stipendiją, 36 – į dailės srities stipendiją. Dėl muzikos srities stipendijos varžėsi 22 kūrėjai, dėl audiovizualinių menų – 17, dėl fotografijos – 17, dėl literatūros – 13, dėl dramos – 12.
„Skirdami stipendijas, tradiciškai didžiausią dėmesį kreipėme į siūlomos idėjos konceptualumą – nebalsavome už debesyse plaukiojančius projektus, kurie sunkiai realizuojami. Ekspertai projektų peržiūrų etape dirbo labai atidžiai ir nuoširdžiai, paraiškų vertinimams skyrė daug laiko. Iš vienos pusės džiugu, kad tiek daug paraiškų gavome. Iš kitos pusės liūdna, kad labai daug puikių jaunų menininkų turime nuvilti. Telieka jiems palinkėti nenuleisti rankų ir konkurse dalyvauti kitąmet“, – sako Asociacijos LATGA tarybos prezidentas Teisutis Makačinas.
Vertina kaip padrąsinimą
Iš Palangos kilęs literatūros srities stipendijos laimėtojas M. Gailius įsitikinęs, kad Lietuvoje netrūksta galimybių jauniesiems menininkams. „Domiuosi kultūros procesais ir pats tiesiogiai juose dalyvauju, tad įvairių konkursų skelbimai vis pakliūna į akiratį. Manau, neturėtume skųstis, kad Lietuvoje trūksta galimybių. Veikia nemažai įvairių fondų, ir nebūtinai mūsų šalyje, – tik spėk pretenduoti ir dalyvauti. Šiuo metu mano prioritetas yra rašyti romaną, todėl, pavyzdžiui, į tarptautines žurnalistines stipendijas net netaikau: nors smalsu ir atrodo verta, neturiu kada rašyti ir domėtis apie viską“, – sako šiuo metu „Žinių radijuje“ kultūros aktualijų laidas vedantis žurnalistas.
Pirmąjį savo romaną „Oro“ rašantis Marijus akcentuoja, kad paskirtoji Jaunojo menininko stipendija jam yra moralinis paskatinimas pabaigti pradėtą darbą. „Žinant, kaip sunku yra pragyventi sostinėje jaunam žmogui, stipendija motyvuoja labiau morališkai nei finansiškai. Smagus pats faktas, jog Asociacijos LATGA taryba tiki idėja ir investuoja į autorių, jo rankraštį. Nors rašytojo darbas yra vienišiaus užsiėmimas, stipendija primena, kad vis dėlto esi ne vienas, kad turi mecenatą, o jo užnugarį vertinu kaip padrąsinimą ir raginimą pagaliau baigti romaną“, – sako rašytojas, 2012 m. tapęs Pirmosios knygos konkurso laureatu ir išleidęs pirmąją savo knygą – novelių rinkinį „Šlapias spalis“.
„Mano pirmasis romanas – ekologinė antiutopija, paremta idėja, kurią, apmąstydamas šiuolaikinį žmogų ir domėdamasis klimato tyrimais, auginu dešimt metų, dar nuo studijų laikų. Kūrybos impulsas kyla iš nuostabos, kad mūsų civilizacija klesti ir žmogui niekada istorijoje dar nebuvo taip patogu gyventi, užtat visa ši gerovė pastatyta kaip kortų namelis. Literatūriniu rašymu tikrinu jo trapumą“, – sako rašytojas.
Įgyvendins grandiozinį projektą
Iš Šiaulių kilusio, kurį laiką Didžiojoje Britanijoje gyvenusio, o galiausiai Vilniuje apsistojusio fotografo, reklamos agentūros „McCann Vilnius“ meno vadovo Tado Kazakevičiaus naujoku meno pasaulyje taip pat nepavadinsi. Jo kūryba pristatoma tarptautiniame fotografijos tinklaraštyje „Photograpfy Life“, nemažo dėmesio sulaukė jo fotografijų serija „Nepažįstamieji“, kuriose menininkas fiksavo senyvo amžiaus vyriškius iš visos Europos, šalia kadrų pasakodamas jų istorijas. O labiausiai fotografą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje išgarsino ciklas „Tai, ko nebebus“, kuriame jis įamžino nykstančio Lietuvos kaimo portretus, lokacijas, simbolius.
„Tiesą sakant, paraišką užpildžiau nieko nesitikėdamas, todėl žinia, kad gavau Asociacijos LATGA stipendiją, tapo malonia staigmena“, – prisipažįsta fotografas. Jaunojo menininko stipendiją T. Kazakevičius panaudos fotografinės serijos „Tautos Lietuvoje“, kurioje analizuos kiekvienos Lietuvoje gyvenančios tautos portretą, sukūrimui. „Lietuva šimtus metų yra multikultūrinė ir svetimtaučiai mūsų aplinkoje yra natūralus reiškinys. 2011 m. vykusio paskutiniojo gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena net 154 tautų atstovai. Idėja nufotografuoti kiekvienos tautos atstovą kilo sekant nūdienos aktualijas – ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams noriu aiškiai suformuoti poziciją, kad Lietuva nėra priešiškai nusiteikusi atvykėlių atžvilgiu“, – dėsto menininkas.
Fotografiją savo gyvenimu būdu vadinantis Tadas akcentuoja, kad svetimtaučių portretus kurs naudodamas analoginę fototechniką, todėl didžiąją stipendijos dalį, ko gero, teks išleisti juostelėms, popieriui ir pan. Menininkas neabejoja, kad projektą įgyvendinti bus nelengva, todėl greičiausiai prireiks ir visuomenės pagalbos. „Žinoma, nevaikščiosiu po gatves ir nebelsiu į kiekvienas duris. Juolab kad jas atidariusieji nebūtinai ir panorės dalyvauti projekte. Reikės sugalvoti būdų, kaip tuos kitų tautų atstovus prisivilioti. Ko gero, teks ir savo kolegų pagalbos prašyti“, – šypsosi T. Kazakevičius. Fotografo darbus darbus galima pamatyti svetainėje www.tedkozak.com. Daugiau informacijos apie Jaunojo menininko stipendiją ir jos laimėtojus galima rasti svetainėje www.latga.lt ir Asociacijos LATGA feisbuko paskyroje.
Lietuvos kultūros ministerija, siekdama išrinkti geriausias meninio apipavidalinimo ir poligrafinio atlikimo Lietuvos leidyklų 2016 metais išleistas knygas, skelbia Knygos meno konkursą.
Teikti knygas konkursui turi teisę visi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys, vykdantys leidybinę ir spausdinimo veiklą, taip pat knygų autoriai ir dailininkai.
Konkursui priimamos knygos pagal šias temines grupes:
Knygos pateikiamos po vieną egzempliorių Kultūros ministerijos kanceliarijai (J. Basanavičiaus 5 d., LT-01118 Vilnius) iki 2017 m. sausio 16 d.
Daugiatomiai leidiniai konkursui pateikiami vienu tomu arba pilnu rinkiniu.
Kartu su knyga pateikiami šie dokumentai:
Konkursui negali būti teikiami leidiniai, neatitinkantys knygos formos ir funkcijų reikalavimų (žurnalai, segtuvų bylos, kalendoriai nuplėšiamais lapais).
Papildoma informacija teikiama Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamente (Rasa Balčikonytė, tel. (8- 5) 2193588, el.p. rasa.balcikonyte@lrkm.lt).
Knygos anketą peržiūrėti ir atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą.
Knygos vertinimo anketą peržiūrėti ir atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą.
Gruodžio 6-osios laidoje: Prezidentė paskelbė šeštųjų „Knygų Kalėdų“ startą; pristatyta dviejų intelektualų – V. Landsbergio ir R. Zemkausko – pokalbių knyga „Bus geriau“; „Susitikimuose“ vieši Danutė Kalinauskaitė, pasakojanti ne tik apie naujausią knygą „Skersvėjų namai“, bet ir savo kūrybos virtuvę; „Vaikų knygų lentynoje“ – Jurio Zvirgzdinio knyga „Liūto riaumojimas“.
Laidos įrašą žiūrėkite čia: http://www.penki.lt/lt/Knygos-per-Penki-TV-Knygu-Kaledos-V-Landsbergio-ir-D-Kalinauskaites-knygos.video?id=271703
Tai - UAB „Papyrus Lietuva” nominacija Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos organizuojamame Knygos meno konkurse, prie kurio UAB „Papyrus Lietuva” prisijungia jau ketvirtus metus.
Ateinančiųjų metų 18-oji Vilniaus knygų mugė skelbia, jog mėgins atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje bei juos perskaityti. Papyrus konkurse taip pat gausu ženklų - išmonės, pasirinkimo, tradicijų, atsiskleidžiančių knygos meno ir tipografikos derinyje. Juos pažinti, pamatyti ir įvertinti mums padės skirtingų sričių specialistų komisija.
Knygų po 1 egzempliorių lauksime iki 2017 m. sausio 30 d. adresu Ukmergės g. 120, 08105, Vilnius.
Papildoma informacija teikiama:
El. paštu: vilija.liutkeviciene@papyrus.com
Tel.: 8 686 41129, 8 (5) 272 4609.
Papyrus Knygos meno konkurso komisijos nariai:
Šaltinis: https://www.papyrus.com/ltLT/news/46100025/view.htm
Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) organizuotoje, Kultūros ministerijoje vykusioje konferencijoje „Knygų leidyba: iššūkiai intelektinės nuosavybės industrijos sektoriui“ buvo pristatyti išsamūs Lietuvos leidybos rinkos ir jos stagnavimo priežasčių tyrimai, taip pat intelektinės nuosavybės teisinio reglamentavimo studija, Nacionalinio knygų prekyboje katalogo (NKPK) teikiamų paslaugų, sprendimų ir galimybių apžvalga, užsienio specialistų prezentacijos. Konferencijos dalyviams buvo išdalinta išsami konferencijos medžiaga ir LLA parengti leidiniai.
Pirmoje konferencijos dalyje Creditreform Lietuva atstovas Saulius Žilinskas pristatė Lietuvos knygų leidybos sektoriaus tyrimo rezultatus, kurie bus tikslinami bei pristatyti kitų metų LLA visuotiniame susirinkime. Teisininkė Aistė Augustauskaitė (Alma littera įmonių grupė) pristatė atlikto studijos „Iššūkiai intelektinės nuosavybės industrijos sektoriui“ rezultatus, o išsamus atliktos studijos leidinys išdalintas konferencijos dalyviams. Romanas Matulis (Clear Digital World rinkodaros vadovas) taip pat pristatė tyrimą „Knygų leidybos rinkos stagnavimas kaip internetinio „piratavimo“ pasekmė“.
Antroje konferencijos dalyje tarptautinių leidybos ir platinimo standartų specialistas Graham Bell (EDItEUR) pristatė standartizuotų metaduomenų bazių svarbą bei ONIX ir ISNI standartus. Azar Hussan (Faber&Faber) apžvelgė leidinių klasifikacijos standarto tarptautinei knygų prekybai THEMA galimybes. Aida V. Dobkevičiūtė ir Marius Pareščius pristatė NKPK paslaugas, sprendimus ir galimybes.
Įžanginę konferencijos kalbą tarė kultūros viceministras Arnas Neverauskas. Jis pažymėjo, kad šiandien leidybos sektorius susiduria su dideliais iššūkiais ir vienas didžiausių jų – vis platesnis interneto naudojimas. A. Neverauskas pastebėjo, kad į interneto naudojimą reikia žiūrėti ne kaip į grėsmę, o kaip į galimybę leidybai rasti naujas nišas verslui. Viceministras taip pat pasidžiaugė, kad tiek Lietuvos leidėjai, tiek ir institucijos aktyviai bendradarbiauja su užsienio partneriais – leidėjai atveria tokias naujas milžiniškas rinkas kaip Kinija, o institucijos inicijuoja Lietuvos kaip garbės viešnios dalyvavimą Londono knygų mugėje 2018 m. ir Leipcigo knygų mugėje 2017 m.
PIRMOJI DALIS
Pirmoji konferencijos sesija buvo skirta Lietuvos leidybos situacijos apžvalgai. Creditreform Lietuva atstovas Saulius Žilinskas pristatė knygų leidybos sektoriaus tyrimo rezultatus, kuris apibendrino laiką nuo paskutinio 2012 m. atlikto tokio paties pobūdžio tyrimo. Tyrimo metu padarytos išvados atskleidė, kad leidybos sektorius Lietuvoje stagnuoja: leidybos paslaugų eksportas nedidėjo dėl didelės pasaulinės konkurencijos; e-leidyba neaugo dėl didelių plagijavimo ir piratavimo mastų; įtaką leidybos rinkai darė vis blogėjanti demografinė padėtis; neaugo pirkėjų pajamos ir uždarbis; per maža valstybės parama ir finansavimas neleido sumažinti produkcijos kainų. S. Žilinskas išskyrė miestų ir kaimų bibliotekų fondų mažėjimą kaip svarbią leidybos gyvybingumo problemą. Taip pat S. Žilinskas pastebėjo, kad neigiamą įtaką leidybai darė ir mokestinė politika – nors nuolat buvo didinamas minimalus atlyginimas, dėl to tuo metu buvo uždarytos apie 2 000 įmonių. Pranešėjas atkreipė dėmesį ir į kelis optimistiškus Lietuvos leidybos sektoriaus požymius – po krizės leidėjai Lietuvoje sėkmingai atsiskaitė su bankais, turto areštų buvo nedaug ir tai indikuoja tam tikrą rinkos stabilumą. Taip pat optimistiškai nuteikia antrame metų ketvirtyje fiksuota padidėjusi leidyklų produkcija bei nedidėjanti knygų savikaina.
Kaip vieną svarbiausių Lietuvos leidybos stagnavimo priežasčių Aistė Augustauskaitė išskyrė intelektinės nuosavybės prastą apsaugą ir knygų piratavimo žalą. Atlikta studija parodė, kad įstatyminė bazė įgyvendinant intelektinės nuosavybės apsaugą yra pakankamai aiškiai apibrėžta, bet didžiausia problema su kuria susiduriama – realus teisės aktų įgyvendinimas. Kaip vieną iš galimų teigiamų precedentų Lietuvoje pranešėja įvardino dabartinę teisminę bylą tarp Lietuvos leidėjų Alma littera, Baltos lankos, Tyto alba, Vaga, Jotema ir tinklalapio www.visosknygos.com. A. Augustauskaitė pristatė bylos eigą ir leidėjų pasiektus laimėjimus bandant įgyvendinti intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymus. Atlikta studija taip pat parodė, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti intelektinės nuosavybės apsaugą, būtina griežtinti atsakomybę nacionaliniu lygiu, įdiegti vokišką sistemą, kai įspėjamieji laiškai siunčiami vartotojams, įkurti instituciją, kuri fiksuotų ir stabdytų intelektinės nuosavybės pažeidimus internetinėje erdvėje.
Pirmąją konferencijos sesiją pabaigė Romanas Matulis su pranešimu „Knygų leidybos rinkos stagnavimas kaip internetinio piratavimo pasekmė“, kurio metu buvo pristatyti ir atlikto tyrimo rezultatai. R. Matulis pastebėjo, kad vystantis internetui, leidybos sektorius nuolat traukėsi. Kai IT įmonių, jų pajamų ir jose dirbančių žmonių skaičius nuolat didėjo, leidėjų, jų pajamų ir jiems dirbančių žmonių skaičius vis mažėjo. Tyrimas atskleidė, kad žmonės vis mažiau laiko skiria skaitymui, o jei knygos yra atsisiunčiamos internetu, dažniausiai tai daroma nemokamai. Remiantis pasauline piratavimo statistika, Lietuva šiuo metu užima trečią vietą.
Po pirmosios konferencijos dalies vykusioje diskusijoje buvo užduotas klausimas, kodėl vis dėlto leidėjai neleidžia e-knygų Lietuvoje. A. Augustauskaitė pažymėjo, kad leidėjai kaip verslininkai neturi lėšų inveticijoms į el.leidybą, nes ji yra nuostolinga. Tai nulemia el. knygų piratavimas. Norint situaciją keisti, būtina sėkmingai įgyvendinti esamus intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymus. R. Matulis pritarė, kad būtina perimti vokiškąjį modelį, kai baudžiami ne tik įvairių nelegalaus turinio platformų steigėjai ir operatoriai, bet ir patys vartotojai.
A. Augustauskaitė taip pat pastebėjo, kad piratavimas tobulėja – kai anksčiau buvo daromos tiesiog spausdintų knygų kopijos, dabar galima atsisiųsti ir išleistas el.knygas. A. Augustauskaitė išskyrė piratavimo kaip nusikaltimo edukacijos trūkumą. Platų problemos viešinimą gali koordinuoti vos kelios didesnės Lietuvos leidyklos, todėl žmonės dažnai net nežino, kad daro nusikaltimą siųsdamiesi skenuotas knygas iš nelegalių leidinių sklaidos portalų.
Graham Bell pastebėjo, kad svarbu viešinti ne tik piratavimo žalos svarbą, bet ir sugebėti parodyti, kokias papildomas pridėtines vertes turi legalus turinys ir teisėtai platinai leidiniai.
ANTROJI DALIS
Antroje konferencijos sesijoje pristatytos galimybės kaip naudojant naujausius standartus ir inovacijas optimizuojamas leidėjų ir platintojų bendradarbiavimas. Graham Bell pristatė du standartus – autorių atpažinimo standartą ISNI ir knygos metaduomenų standartą ONIX. ISNI yra išsamus autorių atpažinimo standartas, kuris padeda išvengti dezinformacijos ieškant patikimų duomenų apie autorius. ONIX standartas yra visus svarbius leidinio metaduomenis apimantis standartas, kurį naudojant galima palengvinti leidėjų ir platintojų bendradarbiavimą, optimizuoti veiklą. Pateikta statistika atskleidė, kad naudojant sistemingus ir teisingai užpildytus metaduomenis, knygų pardavimas ženkliai išauga. Pagrindinis ONIX privalumas – galimybė konvertuoti šiuo standartu apibrėžtus metaduomenis į įvairius formatus. Šiuo metu tai aktualiausias knygų leidybos standartas pasaulyje – jis naudojamas Š. Amerikoje, Vakarų Europoje, Japonijoje, Rusijoje, dalyje Rytų Europos, P. Korėjoje, Kinijoje.
Azar Hussain pristatė dar vieną tarptautinį standartą THEMA. THEMA – leidinių klasifikacijos standartas tarptautinei knygų prekybai. Naudodami šį tarptautinį standartą, leidėjai sutaupo daug laiko, pinigų ir žmogiškųjų resursų, nes nebereikia rankiniu būdu konvertuoti duomenų į reikiamus formatus, nereikia vertimų bei IT sprendimų. Šiuo metu THEMA naudojama jau 20-yje šalių kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Vokietija, Prancūzija, Švedija, Japonija, Lietuva ir kt. Šis standartas yra ypač išsamus ir tai padeda tiek optimizuojant platintojų bei leidėjų darbą, tiek siekiant geresnių pardavimų.
Konferencijos pabaigoje Aida V. Doblevičiūtė (LLA vykdomoji direktorė) pristatė NKPK bei jo paslaugas ir sprendimus. LLA inicijuotas ir kurtas NKPK – nauja, pagal tarptautinius standartus susisteminta metaduomenų bazė, skirta knygų leidybos sektoriaus dalyviams ir specialistams. Čia renkama ir nuolatos atnaujinama leidinių bibliografinė ir komercinė informacija. NKPK padeda rinkti ir teikti išsamią informaciją apie rinkoje esančias knygas, analizuoti išleistų knygų gyvavimo ciklą, skatinti išleistų knygų pardavimus, literatūros kūrinių autorių teisių pardavimus ir eksportą. NKPK portale visuomenei (www.nkpk.lt) teikiamos informacija apie naujausias išleistas knygas (http://www.nkpk.lt/naujos-knygos) ir nuorodos, kur galima knygą įsigyti.
Anot Aidos V. Dobkevičiūtės, iki dabar Lietuvoje nebuvo bendros, tarptautinius standartus atitinkančios leidinių metaduomenų bazės ir metaduomenų mainų tarp leidėjų, knygų platintojų ir bibliotekų. NKPK duomenų bazėje jau dabar yra virš 30 000 pilnų leidinių įrašų bei 200 000 bibliografinių leidinių įrašų iki 2012 m. Esminis NKPK duomenų bazės išskirtinumas – informacija apie leidinius pateikiama ne vienam, o visiems knygų sektoriaus dalyviams (leidėjams, knygų platintojams, knygynams, bibliotekoms, mokslo įstaigoms). Per 300 knygų leidybos sektoriaus dalyvių jau turi galimybę peržiūrėti ir įvertinti NKPK duomenų bazę.
Aida V. Dobkevičiūtė pažymėjo, kad NKPK teikia paslaugas trims skirtingoms Naudotojų grupėms. Leidėjams (1-oji grupė) NKPK pateikia vieną bendrą sistemą ir platformą, kurioje galima teikti informaciją apie leidinį knygų platintojams, siūlyti knygas bibliotekoms ir mokslo įstaigoms. Taip pat suteikiama patraukli konkurencinė aplinka dalytis informacija bei sukuriamas naujas rinkotyros ir rinkodaros instrumentas. Bibliotekos (2-oji grupė) gali operatyviai užsisakyti leidinių bibliotekų knygų fondams, rasti komercinę informaciją bibliotekų viešųjų pirkimų konkursams. Duomenų bazė galės būti naudojama kūrinio statusui nustatyti siekiant kūrinį skaitmeninti ir viešinti. Leidėjų duomenys pateikiami ONIX formatu ir lengvai konvertuojami bei teikiami didmenininkams, knygų platintojams, mažmenininkams, bibliotekoms, mokslo institucijoms, knygų klubams ir kt. (3-ioji grupė).
Renginys dalinai finansuotas LR Kultūros ministerijos Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos lėšomis.
Lietuvos muzikos ir kino pasaulio atstovams Kalėdos atėjo anksčiau – baigiantis 2016-iesiems Asociacijos LATGA taryba paskirstė dviejų fondų – Kūrybinės veiklos ir Socialinio-kultūrinio fondo lėšas net 56 meno projektams. Iš viso – per 171 tūkst. Eur. „Nežinau, ar be LATGA finansavimo galėtumėme įgyvendinti projektus. Ši parama yra tarsi egzistencinė gija“, – sako Lietuvos muzikos informacijos centro (LMIC) vadovė Asta Pakarklytė.
Nuo hiphopo iki rimtosios muzikos
Neseniai išdalintame Socialinio-kultūrinio fonde buvo sukaupta rekordinė suma – net 89700 Eur. Buvo gautos 37 projektų paraiškos, dalinis finansavimas skirtas 28. Šis fondas yra skirtas muzikos kūrinių autoriams, kurie yra sutikę su 6% atskaitymais nuo jiems išmokamo autorinio atlyginimo (honoraro).
Abiejų fondų veiklą koordinuojanti Asociacijos LATGA sekretorė-referentė Gailė Jurgaitytė prognozuoja, kad 2017 metai bus itin skalsūs lietuviška muzika besidomintiems melomanams, nes gauta daug prašymų finansuoti muzikos albumų įrašus ir leidinius (kompaktines ir vinilines plokšteles).
Dalinį finansavimą iš Socialinio-kultūrinio fondo gavo įvairių stilių muzikos kūrėjai. Kitąmet naujais albumais ketina pradžiuginti „Golden Parazyth“, Leonas Somovas, „The Roop“, Markas Palubenka, „Vydraga“, „Sisters on Wire“, „Baltic Balkan“, savo solines programas ruošia „Liūdnų slibinų“ nariai Aistė Lasytė ir Dominykas Vaitiekūnas. Ketinama įamžinti kompozitorės Galinos Savinienės, džiazo muzikantų Giedriaus Nako ir Kęstučio Lušo bei kitų autorių kūrybą.
2600 Eur finansavimas skirtas hiphopo grupės „G&G Sindikatas“ dvigubo gyvo garso muzikinio albumo „Unplugged“ leidybai. Seniausia Lietuvos repo grupė neseniai surengė tris gyvo garso koncertus Rusų dramos teatre ir visus juos įrašė. Grupės vadybininkas Justas Čekuolis tikisi, kad dvigubas albumas su atrinktais įrašais bus išleistas dar pirmoje 2017-ųjų metų pusėje. „Grupė labai vertina jai skirtą finansavimą, nes albumo leidybos kaštai dideli. Be to, albumą ketiname išleisti ne tik kompaktinių, bet ir vinilinių plokštelių pavidalu“, – sako jis.
5000 Eur dviems projektams gavusi VšĮ „Vinilo studija“ kitąmet ketina pradžiuginti dviem išskirtiniais leidiniais – vinilo plokštelėmis, kuriose bus įamžinti iš archyvų ištraukti vertingi įrašai. Pirmiausia ketinama išleisti įrašytas, tačiau neišleistas grupės „Saulės laikrodis“ dainas, vėliau – perleisti legendinį Teisučio Makačino albumą „Disko muzika“. „Ko gero, dar turėsime pridėti ir savo pinigų, paieškoti rėmėjų, bet be LATGA finansavimo net nebūtumėme pradėję projekto. Pirmąjį albumą ketiname išleisti dar iki Knygų mugės, taip pat šiomis išskirtinėmis plokštelėmis prekiausime ir savo muzikos parduotuvėlėje“, – sako VšĮ „Vinilo studija“ vadovas Artūras Franckevičius.
Parama – tualetams įrengti
Svarstant kam skirti finansavimą, pasitaikė ir kurioziškų situacijų. „Nors autorių socialinėms-kultūrinėms reikmėms atskaitytų lėšų kaupimo ir paskirstymo tvarkos apraše gana aiškiai išdėstėme, kad finansavimas skiriamas su kūryba susijusiai veiklai, vis dėlto pasitaiko tokių, kurie paraiškose prašo skirti pinigų biotualetų nuomai ar apsaugos tarnybų paslaugoms. Suprantama, tokiais atvejais Taryba pinigų neskiria“, – pasakoja fondų veiklą koordinuojanti G. Jurgaitytė iš LATGA.
Kiek anksčiau išdalinto Kūrybinės veiklos fondo lėšų šaltiniai – 10% atskaitymai nuo kompensacinio atlyginimo, surinkto už audiovizualinių kūrinių ir fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais. Šiame fonde šiais metais surinkta 81700 tūkst. Eur, jie skirti 28 projektams įgyvendinti.
„Kūrybinės fondas įsteigtas atsiradus vadinamajam Tuščios laikmenos mokesčiui. Kurį laiką siūlyti projektus galėjo visų sričių autoriai, nes jie visi gaudavo ir kompensacinį atlyginimą. Deja, ne dėl mūsų kaltės, o dėl netobulo įstatymo šiemet į finansavimą galėjo pretenduoti tik muzikos ir audiovizualinių menų srities projektai“, – akcentuoja Asociacijos LATGA direktorius Jonas Liniauskas.
Asociacijai LATGA buvo pristatytos 45 muzikos srities ir 22 audiovizualinių projektų paraiškos. Taryba skyrė 55200 Eur 19 muzikos projektų ir 26500 Eur 9 audiovizualiniams projektams įgyvendinti.
Dėmesys kinui
Kai kurie projektai jau įgyvendinti arba yra įgyvendinami šiuo metu. Paskutinius filmus Kaune pristatančiam tarptautiniam festivaliui „Scanorama“ buvo skirta 3000 Eur. Šiais pinigais buvo finansuojama Šiuolaikinio meno centre rodyta žinomo menininko Deimanto Narkevičiaus kuruojama eksperimentinių filmų programa „Tai nutiko čia“ bei kino industrijai skirti renginiai.
Asociacijos LATGA taryba finansavimą skyrė ir netrukus prasidėsiančiam tarptautiniam moterų filmų festivaliui Šeršėliafam 2016“, pavasarį vyksiančio „Kino pavasario“ studentų filmų konkursui bei Vilniaus tarptautiniam trumpųjų filmų festivaliui.
„Džiaugiamės galėdami pirmą kartą prisidėti prie tokių puikių tarptautinių festivalių, suteikiančių galimybę gėrėtis tikru kinu iš įvairių pasaulio šalių. Juolab kad mūsų asociacija su daugeliu pasaulio kolektyvinio administravimo organizacijų turi ilgametę bendradarbiavimo patirtį ir atstovauja jiems priklausančių kino srities autorių teisėms Lietuvoje“, – sako Asociacijos LATGA Audiovizualinių kūrinių poskyrio vadovė Vilma Juraškienė.
Taip pat finansavimas skirtas keliems vietiniams kino projektams – pavyzdžiui, Tautodailininkų sąjungos fondo kuriamam pilno metro dokumentiniam filmui „Nuogi jausmai medyje“, vaidybiniam filmui „Advokatas“, dokumentinių trumpo metro filmų ciklui apie dailininkus „Įkvėpti laisvės“ ir kt.
Gauta parama jau naudojasi ir muzikos autoriai. Šią savaitę prekyboje pasirodo naujas sostinės electropop komandos „Lemon Joy“ albumas „Willkommen“, kuriam dalinį finansavimą skyrė Asociacijos LATGA taryba. „Šiais laikais, kai daug muzikos persikėlė į internetą, daugeliui muzikantų albumas „fiziniu“ pavidalu yra prabangos dalykas. Dėkojame Asociacijai LATGA už tai, kad ji prisideda prie to, jog galime palepinti gerbėjus ne tik virtualiu, bet ir „apčiuopiamu“ albumu“, – sako grupės dainų autorius, Asociacijos LATGA narys Igoris Kofas.
Muzikinių projektų sąraše – ne tik įvairiausių muzikos stilių leidiniai (kompaktines ir / arba vinilines plokšteles padedami LATGA leis Alvydas Jegelevičius, Vladas Bagdonas, Kristijonas Ribaitis, grupės „Arbata“, „Ir visa tai kas yra gražu“ ir kt.), bet ir Lietuvos muzikos autorius jungiančių organizacijų programos.
Lietuvos muzikos informacijos centras (LIMC) iš Socialinio-kultūrinio fondo gavo 9000 Eur, kuriuos išleis lietuviškos muzikos sklaidai užsienyje ir savo internetinės platformos palaikymo bei tobulinimo darbams. „Didelę dalį pinigų panaudojame tarptautinių muzikos parodų stendų išlaidoms padengti. Spalį dalyvavome „world“ muzikai skirtoje parodoje „WOMEX“, kitais metais ketiname vykti į dar tris profesionalų muges užsienyje: Frankfurto muzikos mugę ir „Classical:NEXT“ Roterdame, kurios orientuotos į klasikinės muzikos tradiciją ir šiuolaikines jos formas, bei MIDEM, kuri skirta įvairiems žanrams, tačiau didžiausią dėmesį sutelkia į populiariąją muziką. Norėčiau pabrėžti, kad LATGA skirtas finansavimas mūsų veiklai yra kritiškai reikšmingas. Nors mūsų projektus remia ir Lietuvos kultūros taryba, bet be LATGA finansavimo Lietuvos muzikos kultūros atstovavimas tarptautinėse platformose būtų žymiai silpnesnis, blankesnis ir prastesnės kokybės“, – sako LIMC vadovė Asta Pakarklytė.
Ir tai dar ne visos geros naujienos iš Asociacijos LATGA, vienijančios per 4600 autorių. Asociacijos LATGA organizuojamas ir Kultūros ministerijos iš dalies finansuojamas konkursas Jaunojo menininko stipendijai laimėti šiemet sulaukė itin didelio dėmesio – gautos net 155 paraiškos. Kam bus skirtos 7 įvairių meno sričių stipendijas, paaiškės gruodžio viduryje. Daugiau informacijos apie Asociacijos LATGA veiklą rasite interneto svetainėje latga.lt ir feisbuko paskyroje.
2016-11-08 įvyko Asociacijos LATGA Tarybos posėdis, kurio metu paskirstytos Socialinio-kultūrinio fondo lėšos:
Socialinio-kultūrinio fondo lėšų skirstymas:
2016-10-18 Įvyko Asociacijos LATGA Tarybos posėdis, kuriame paskirstytos Kūrybinės veiklos fondo lėšos.
Kūrybinės veiklos fondo lėšų skirstymas:
Plačiau apie fondų veiklą - http://www.latga.lt/fondai.html
Lapkritis pasitinka ne tik vėsa ir baigiančiais nukristi lapais, bet ir gausiomis literatūrinio pasaulio naujienomis. Šioje rudeniu nuspalvintoje laidoje „Knygos per „Penki TV““ kviečia į renginį, kuriame buvo paskelbta paauglių ir jaunimo literatūros konkurso, inicijuojamo leidyklos „Alma littera“, nugalėtoja. Taip pat Jūsų laukia susitikimas su Lietuvos gamtininku Selemonu Paltanavičiumi, kurio knyga „Maži ežiuko sapnai“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Kartu su akad. Algirdu Gaižučiu nagrinėsime vaikų ir paauglių estetinio bei meninio ugdymo klausimus. O jaunųjų skaitytojų laukia nauja jiems skirtų knygų apžvalga.
Nuoroda į apžvalgos vaizdo įrašą: http://www.penki.lt/lt/Knygos-per-Penki-TV-A-Gaizucio-ode-vaikystei-ir-S-Paltanaviciaus-gyvenimo-meile.video?id=271230
15min kas mėnesį pristato naujas knygas, kurių nereikėtų praleisti pro akis. Šįkart pristatome 5 neseniai pasirodžiusias įvairių žanrų knygas.
Šį kartą mėnesio knyga tapo Emily St. John Mandel knyga „Vienuolikta stotis“. Parašyti originalų postapokaliptinį romaną šiais laikais atrodo gana sudėtinga užduotis. Paslysti ant klišių ir ant jau aprašytų vaizdinių yra be galo lengva. Tačiau Emily St.John Mandel pavyko. „Vienuolikta stotis“ – puikiai parašytas, nemažai filosofinių poteksčių turintis romanas su stipriais personažais, smarkiai išsiskiriantis iš kitų distopinių, postapokaliptinių romanų. Šis sąrašas – subjektyvus požiūris, o kokios knygos įspūdį paliko jums?
MĖNESIO KNYGA
Emily St. John Mandel „Vienuolikta stotis“ (Rašytojų sąjungos leidykla, iš anglų kalbos vertė Nijolė Regina Chijenienė)
KAM: Ieškantiems originalaus distopinio romano
KITOS REKOMENDUOJAMOS KNYGOS
Lauren Groff „Moiros ir Furijos“ („Baltos lankos“, iš anglų kalbos vertė Aistė Kvedaraitė-Nichols)
KAM: Ieškantiems įdomia forma parašytos knygos apie santuoką ir joje slepiamas paslaptis
Ian McEwan „Vaiko gerovė“ („Jotema“, iš anglų kalbos vertė Rasa Racevičiūtė)
KAM: Mėgstantiems santūriu stiliumi parašytas giliai psichologines knygas
Jorge Luis Borges „Smėlio knyga“ (Rašytojų sąjungos leidykla, iš ispanų kalbos vertė Linas Rybelis)
KAM: Norintiems perskaityti vienus įdomiausių XX a. smulkiosios prozos kūrinius
Margarita Matulytė, Agnė Narušytė „Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija 1839–1945“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla)
KAM: Besidomintiems fotografija, Lietuvos meno istorija
Knygų pristatymo vaizdo įrašą rasite paspaudę šią nuorodą.
Šioje laidoje „Penki TV“ kviečia Jus atversti naują rašytojo Regimanto Dimos istorinį romaną „Bronislovas ir imperatorius“, kurio painus ir intrigų kupinas siužetas pakvies pasinerti į XIX a. nuotykius. Taip pat Jūsų laukia susitikimas su kone žinomiausiu Lietuvoje vaikų literatūros kritiku Kęstučiu Urba, išgirsite pasakojimą apie jo kelią į vaikų literatūrą, kūrybą ir, žinoma, knygas mažiausiems skaitytojams. Laidoje taip pat pamatysite reportažą iš Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų skyriaus atidarymo šventės. Jūsų taip pat laukia rubrika vaikams, Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių vaikų knygų penketukas ir konkursas knygai laimėti.
Visą laidos įrašą rasite paspaudę šią nuorodą.
Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas.
Dvyliktą kartą vykstančiais knygų rinkimais siekiama skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą, patrauklų ir privilegijuotą užsiėmimą. Šiemet knygų penketukai išrinkti tik trijose kategorijose: knygos suaugusiesiems, poezijos knygos ir knygos vaikams. Pasak knygų vaikams ir paaugliams vertinimo komisijos pirmininkės Renatos Šerelytės, šiemet paauglių knygų penketukas nėra teikiamas dėl nepakankamai kokybiškų tekstų, estetinių reikalavimų neatitikimo, redaktoriaus darbo trūkumo.
Norime, kad į pastabas pagaliau reaguotų ir leidėjai, ir patys autoriai atsakingiau žvelgtų į knygos koncepciją, estetinę jos išvaizdą ir teksto kokybę“, – teigia R. Šerelytė. Akcijoje dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2015 m. rugsėjo 1 dienos iki 2016 m. rugpjūčio 31 dienos.
Knygų vaikams penketuką šiemet atrinko: R. Šerelytė (rašytoja, vertinimo komisijos pirmininkė), Goda Baranauskaitė (filologė, Vilniaus universiteto magistrantė), Rūta Elijošaitytė (VšĮ „Laikas skaityti“ direktorė), Eglė Nachajienė (Vilniaus „Ryto“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė), Asta Skujytė-Razmienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Etnologijos studijų programos doktorantė, Tautosakos archyvo skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja).
Knygų suaugusiesiems ir poezijos ekspertų komisiją šiemet sudarė: Rimantas Kmita (rašytojas ir literatūros kritikas, komisijos pirmininkas), Gytis Norvilas (poetas, savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius), Giedra Radvilavičiūtė (rašytoja), Neringa Mikalauskienė (rašytoja, literatūros kritikė), Virginija Cibarauskė (literatūros kritikė).
Knygų suaugusiesiems penketukas:
Poezijos knygų penketukas:
Knygų vaikams penketukas:
Už labiausiai patikusią knygą visose kategorijose galima balsuoti interneto svetainėse http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt ir www.lrt.lt; elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu: „Metų knygos rinkimams“, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 413 kab., LT-01504 Vilnius. Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje 2017 metų vasario mėnesį.
Viena svarbiausių šalies leidyklų „Tyto alba“ ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu kvietė susipažinti lietuvių literatūros naujienomis – renginyje dalyvavo net 11-a autorių, kurių knygos ką tik pasirodė ar jau netrukus pasieks knygynų lentynas.
Kaip teigė leidyklos direktorė Lolita Varanavičienė, šį susitikimą galima pradėti nuo geros naujienos – knygos Lietuvoje nemirė, o lietuvių autoriai kaip niekad geidžiami ir laukiami, nors skaitytojų, deja, mažėja. „Šiųmetė [rašytojų] grupė mums patiems atrodo labai įdomi. Turime klasikų ir debiutantų, grožinės literatūros, negrožinės bei tarpinio žanro pavyzdžių. Yra leidyklos surastų grynuolių ir mus pasirinkusių patyrusių autorių, kurie iki šiol knygas leido kitose leidyklose“, – sakė L.Varanavičienė.
Savo kūrinį pirmasis pristatė eseistas Eugenijus Ališanka, kurio knyga „Empedoklio batas. Tolimųjų reisų esė“ pasirodė dar šį birželį. Knygoje E.Ališanka gilinasi į šiandienio žmogaus situaciją, o kultūriniais kontekstais prisotintus tekstus konstruoja atsisakydamas linijinio pasakojimo.
Paklaustas, kaip gimė knygos pavadinimas, rašytojas teigė, jog jam jaunystėje didelį įspūdį padarė graikų filosofo Empedoklio teorija, teigianti, jog pasaulį valdo meilės ir neapykantos jėgos, o kosmose skraido įvairios kūno dalys, kurios šių jėgų dėka jungiasi į įvairiausias kombinacijas.
„Literatūrinis tekstas, bent jau kaip aš jį dabar įsivaizduoju, atsiranda labai panašiai. Yra tam tikros detalės, tam tikri vaizdiniai, atmintys, vaizduotės nuoplaišos, sapnai – ir visa tai vienaip ar kitaip jungiasi tekste“, – sakė rašytojas. Tęsdamas pasakojimą apie knygos pavadinimo gimimą, E.Ališanka priminė ir legendą apie Empedoklį – sakoma, kad jam įšokus į ugnikalnį, šis išspjovė vieną filosofo batą.
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/leidykla-tyto-alba-pristate-11-nauju-lietuviu-rasytoju-kuriniu-286-680993
Šaltinis: http://www.15min.lt
(Tekstas publikuotas dienraštyje 7 meno dienos 2016-05-27)
KALBAMĖS SU ILIUSTRUOTOJU KĘSTUČIU KASPARAVIČIUM IR JO PARODOS KURATORE DR. JOLITA LIŠKEVIČIENE
Bolonijos vaikų knygų mugės metu šio miesto Meno ir istorijos bibliotekoje (Biblioteca dʼArte e di Storia di San Giorgio in Poggiale) balandžio 6–29 d. veikė dailininko Kęstučio Kasparavičiaus retrospektyvinė paroda „Dirigentas su teptuku“, pristatanti 30 jo kūrybos metų, apie 100 iliustracijų ir knygų. Parodą surengė Lietuvos kultūros institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos kultūros atašė Italijoje Julija Reklaite.
Bolonija yra ypatinga iliustruotojo biografijos erdvė: čia jis buvo įvertintas garbingu UNICEF diplomu „Illustrator of the Year“ (1994), apdovanotas „Award for Excellence“ (2003), net 13 kartų jo iliustracijos buvo atrinktos į kasmetinę konkursinę iliustruotojų parodą („Illustrators Exhibition“). Bolonijos bibliotekoje įrengti stendai leido parodos lankytojams iš arti apžiūrėti kiekvieną Kęstučio Kasparavičiaus kūrinių detalę, pakeliauti visais piešinių ir vaizduotės labirintais, praeiti pro visas duris, pažiūrėti į visus langus…
Pasak parodos kuratorės dr. Jolitos Liškevičienės, būtent tai sudaro išskirtinio Lietuvos dailininko ir rašytojo kūrybos esmę: joje užkoduota vaizduotę išlaisvinanti galia. Apie Bolonijos patirtis ir parodoje nubrėžtą Kęstučio Kasparavičiaus kūrybos kelią kalbėjomės Vilniuje, prie dailininko stalo, kur gimė visas didžiulis jo diriguojamų personažų „choras“ (ir šios parodos sumanymas).
Kaip suformulavote parodos koncepciją?
Jolita Liškevičienė: Iš tiesų buvo taip: kiekvienas turėjome savo viziją, Kęstutis su manąja iš pradžių nesutiko.
Kęstutis Kasparavičius: Jolita norėjo į parodą įtraukti visą mano kūrybą nuo pat pradžių – 1984-ųjų iliustracijų leidiniui „Įdomiųjų darbų pamokos“. Man neatrodė, kad verta – juk pradėjau nuo choro dirigavimo M.K. Čiurlionio meno mokykloje, Vilniaus dailės institute baigiau dizaino specialybę – jau 26-erių. Iki tol net nebuvau bandęs iliustruoti. Taip išėjo, kad gan greitai, nuo 1990-ųjų, pradėjau dirbti su vokiečių leidėjais. Manau, kad mano kūrybos pradžia buvo tai, ką kiti daro dar būdami studentais. Aš mokiausi piešdamas savo pirmąsias iliustracijas!
J. L.: O aš manau, kad tikrai vertėjo parodyti ir šį etapą: tarkime, 1989 m. išleistos „Lietuviškos pasakos“ buvo labai didelės apimties ir reikšmingas darbas, taip pat ir „Baronas Miunchauzenas“ (1987). Juk negali menininkas iš karto būti brandus, labai įdomu stebėti jo raidą. Kęstučio kūryba pirmose knygose yra kitokia negu mums pažįstama dabar, jis naudojo kitą techniką – spalvino akvarele, štrichavo, taip išgaudavo apimtis. Tuo metu Kęstutis Kasparavičius daug mokėsi iš meno istorijos, ieškojo pirmavaizdžių, taip pat jau matome pirmuosius siurrealizmo bruožus – visa tai pristatėme pirmojoje parodos dalyje kaip savojo stiliaus paiešką. Nuo 1992-ųjų dailininko braižas pradėjo labai stipriai keistis, įvyko lūžis, susijęs su vokiško konteksto įtaka. Per dešimtį metų (iki 2002 m.) Kęstutis Kasparavičius tapo tuo, kuo yra dabar, ištobulinęs nonsenso estetiką ir kitus unikalius savo kūrybos bruožus.
O kaip vis dėlto prie to prisidėjo darbas su vokiečių užsakymais?
K. K.: 1990 m. pelniau apdovanojimą „Auksinis pieštukas“ Belgrade ir tai atvėrė kelią tarptautiniams užsakymams. Dirbti Vokietijos miesto Eslingeno leidyklai tikrai nebuvo lengva, mano patirtis su „Vaga“ ar „Vyturiu“ buvo visiškai kitokia, darydavau, kaip išeina, niekas neturėdavo pastabų. Eslingene viskas buvo kitaip: siųsdavau eskizus jų meno redaktoriui Matthiasui Bergui, perpiešdavau po keletą sykių, šlifuodavau. Reikalavimų būdavo daugybė, net galėdavo paprašyti keisti techniką. Ir keičiau – iš pradžių sukandęs dantis, galvojau, kad gal visai neblogai man sekėsi štrichuoti… O dabar džiaugiuosi, kad išėjau tokį muštrą. Manau, kad pirmosios pora knygelių ne kaži kaip pavyko, bet paskui įsivažiavau.
J. L.: Vokietijos leidėjai reikalavo kanonų, griežto iliustracijų kiekio, laikytis terminų.
K. K.: Ir negalėdavai ginčytis, nes jie – aukšto lygio, patyrę profesionalai, kurie, beje, yra man sakę, kad labiau mėgsta dirbti su jaunais dailininkais. Manau, kad ši patirtis ir padarė mane tikru iliustruotoju.
J. L.: Šiame etape labiausiai Kęstučio Kasparavičiaus vaizduotę išlaisvino iliustracijos Edwardo Learo knygai „Antis ir kengūra“ („Esslinger“, 1992). Learas vadinamas nonsenso estetikos pradininku literatūroje vaikams. Man atrodo, kad šis užsakymas buvo lemtingas Kęstučiui: jis galų gale gavo galimybę nebūti pririštas prie teksto. Parodos Bolonijoje katalogo viršelyje įdėjome iliustraciją iš šios Learo knygos, nes joje – Kasparavičiaus kūrybos esencija: čia yra ir knygos autoriaus portretas, ir kartu dailininko autoportretas. Skrybėlė yra tarsi vaizduotė, o joje – įvairios durys, laiptai, langai, kviečiantys užeiti ir skaitytojo fantaziją. 1992–2002 m. laikotarpiu, kurį mes parodoje įvardijome kaip pagrindinių stilistinių krypčių susiformavimo laiką, išlaisvėjo ir dailininko personažai, jo iliustracijose pradėjo veikti siužetas. Šiųmetinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje teko dalyvauti vienoje diskusijoje, jos dalyviai klausė – kada galima pasakyti, kad iliustracija knygai yra gera? Tada, kada tampi iliustracijos dalyviu, žiūrėdamas į ją jautiesi, tarsi atsidūrei jos viduje.
Beje, šiame Kęstučio Kasparavičiaus kūrybos laikotarpyje išskyrėme ir dvi kitas stilistines kryptis: tvirtėjant nonsenso estetikai, jis iliustravo ir klasikos kūrinius: „Pinokis“ („Coppenrath Verlag“, 1993), tos pačios leidyklos užsakytas „Spragtukas“ (1998), „Coliukė“ („Nieko rimto“, 2005), kitas knygas. Kaip žinome, visose pasakose yra reali ir fantastinė erdvė – būtent ši, be abejo, Kęstučiui visada daug artimesnė. Trečioji kryptis – realistinė estetika: Kasparavičius kūrė iliustracijas Fiodoro Dostojevskio „Sąžiningam vagiui“ („Grimm Press“, 1994). Taip pat jis pradėjo dirbti su amerikiečiais – leidykla „Boyds Mills Press“, kurie reikalavo tik realizmo.
Plačiau skaitykite: http://lithuanianculture.lt/vaizduotes-pasaulio-dirigentas/
Šiandien Seime, istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje, pagerbti aktyviausi 2015 metų skaitytojai ir skaitomiausių knygų autoriai. Bibliotekų metams paminėti skirtame renginyje pasveikinti daugiau kaip 130 knygų mylėtojų iš beveik 70 Lietuvos bibliotekų.
Dalyvius pasveikino šio šventinio renginio iniciatorė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, skaitomiausių knygų lietuvių autoriai – rašytoja, menotyros mokslų daktarė Kristina Sabaliauskaitė ir vaikų rašytojas Vytautas Račickas, žodį tarė viena iš vyriausių skaitytojų iš Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Regina Kuneikienė (84 metai) ir jauniausios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitytojos Dainidos-Irenos Blažytės (4 metai) tėtis Robertas-Dainius Blažys, taip pat pripažintas aktyviausiu Nacionalinės bibliotekos skaitytoju.
Seimo Pirmininkė L. Graužinienė sveikinimo kalboje pažymėjo, kad žmonės, saugantys ir populiarinantys lietuvišką knygą, nuo mažens skatinantys skaityti vaikus, organizuojantys ir kviečiantys visuomenę į įvairius kultūros renginius, gali būti vadinami knygnešiais. „Šiandien tie žmonės yra bibliotekininkai. <...> Tikiuosi, kad šie Bibliotekų metai ir jiems skirtos iniciatyvos duos teigiamą impulsą bibliotekų atsigavimui ir plėtrai, susitikimams su rašytojais, kūrybos vakarams, knygų aptarimams, jaunųjų rašytojų skatinimo renginiams“, – sakė parlamento vadovė.
Pasak Seimo Pirmininkės, „šioje salėje sėdintys įvairiausio amžiaus skaitytojai iš visos Lietuvos gali paliudyti, kad neįsivaizduoja savo gyvenimo be bibliotekų, neretai – nė dienos be savo mylimų rašytojų kūrinių! Dauguma iš Jūsų, susirinkusių į šią salę, perskaito daugiau nei šimtą knygų per metus! Be to, ši iniciatyva dar kartą įrodė, kad meilė knygai neturi amžiaus ribų“. Ji atkreipė dėmesį, kad aktyviausiais bibliotekos skaitytojais yra tapę ir vienos šeimos nariai – suaugęs ir vaikas. „Tai tik patvirtina, kad garantuotas būdas paskatinti mažuosius pamilti knygas – tėvams savo pavyzdžiu įkvėpti vaikus nuo ankstyvo amžiaus imti knygą į rankas ir džiaugtis ja kasdien“, – sveikindama susirinkusiuosius kalbėjo parlamento vadovė.
Kaip teigė L. Graužinienė, šiuolaikiniame technologijų pasaulyje niekas neatstos ypatingos bibliotekų aplinkos, gyvai verčiamų knygos puslapių magijos ir, be abejo, to nenusakomo knygų kvapo.
Skaitomiausių knygų autorė K. Sabaliauskaitė tvirtino, kad skaitymas – tai didžiulis malonumas, o knyga – dvasinis penas. „Be skaitymo mūsų sielas ištinka paprasčiausias dvasinis badas. Neskaitanti visuomenė – tai nuskurdusi, nuskurusi, išbadėjusi, nuo pasaulio atsiliekančių dvasios ubagų visuomenė, kurios neišgelbės jokios technologijos. Todėl sveikinu Jus, vis dar skaitančius ir jau skaitančius, didelius ir mažus. Tai paliudijimas, kokie atviri esate pasauliui ir nuotykiui, kurį dovanoja knyga. O mažiesiems skaitytojams pavydžiu baltu pavydu dėl to, jog žinau, kiek daug puikių knygų Jūsų laukia. Pavydžiu to atradimo stebuklo, kurį Jūs jausite skaitydami jas pirmą kartą“, – sveikindama bibliotekas ir aktyviausius skaitytojus sakė rašytoja K. Sabaliauskaitė.
Vienas iš skaitomiausių knygų vaikams autorius rašytojas Vytautas Račickas teigė vaikams rašantis todėl, kad suaugę žmonės gali gyventi ir be knygų, o vaikai negali. Rašytojas pabrėžė, kad ypač vertina tiesioginį autoriaus ir skaitytojo bendravimą, nes tai padeda suprasti skaitytojo poreikius.
Aktyviausiems skaitytojams pagerbti skirtame renginyje pasirodė dainuojamosios poezijos atlikėjas Žilvinas Ališauskas, o jaunuosius skaitytojus Seimo rūmuose pasitiko rašytojos Linos Žutautės sukurtas personažas Kakė Makė.
Vitražo galerijoje eksponuojama skaitomiausių lietuvių autorių knygų paroda. 2015 metais skaitytojai dažniausiai iš bibliotekų ėmė šių mūsų šalies autorių knygas: Kristinos Sabaliauskaitės, Romualdo Granausko, Irenos Buivydaitės, Andriaus Tapino, Rūtos Vanagaitės, Roko Flick, Nijolės Narmontaitės, Aldonos Ruseckaitės, Apolinaro Čepulio, Algimanto Čekuolio, Alvydo Šlepiko.
Vaikai mieliausiai rinkosi Linos Žutautės, Vytauto Račicko, Vytauto V. Landsbergio, Kristinos Gudonytės, Rebekos Unos, Danguolės Kandrotienės, Tomo Dirgėlos knygas.
Lietuvos Respublikos Seimas, kurio sprendimu 2016-ieji paskelbti Bibliotekų metais, pakvietė šalies bibliotekas išrinkti aktyviausius 2015 metų skaitytojus – vieną suaugusįjį ir vieną vaiką (iki 18 metų). Į šią Seimo iniciatyvą atsiliepusių bibliotekų išrinkti knygų mylėtojai – nuo mažiausio iki vyriausio – pakviesti į renginį Seimo rūmuose. Dviem vyriausioms aktyviausioms skaitytojoms – 86 metai, o jauniausiajai skaitytojai – tik 4,5 metų.
Lietuvos kultūros instituto vykdoma Vertimų skatinimo programa pirmą šių metų pusmetį finansuos 23 Lietuvos klasikų ir šiuolaikinių autorių knygų vertimus į vokiečių, anglų, ukrainiečių, prancūzų, italų, graikų, rusų kalbas. Didžioji dalis šių vertimų pasieks skaitytojus jau 2017 metais.
Pasak Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, panašias literatūros sklaidos programas turi kone kiekviena Europos šalis: „Literatūros vertimų skatinimas yra viena esminių ilgalaikės kultūros sklaidos priemonių. Išversta ir išleista knyga pradeda naują gyvenimą kitoje šalyje, ji perkama, skaitoma bibliotekose.“
Siekiant kultūros sklaidos vientisumo ir kryptingumo, vienas iš Vertimų skatinimo programos atrankos prioritetų yra paraiškos iš tų šalių, kur šiuo metu vystomi strateginiai Lietuvos kultūros pristatymo projektai: „Neatsitiktinai net dešimties autorių tekstai bus verčiami į vokiečių kalbą – 2017 m. Lietuva bus pagrindinė tarptautinės Leipcigo knygų mugės viešnia. 2018-aisiais kartu su Latvija ir Estija būsime Londono knygų mugės dėmesio centre, tad siekiame patekti ir į britų knygų leidybos rinką. Labai svarbūs yra vertimai į ukrainiečių kalbą, tokiu būdu užtikrinant, kad šių metų Lietuvos ir Ukrainos kultūros bendradarbiavimo projektas nebus vienkartinė renginių serija“, – reziumavo programos koordinatorė, Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė Kotryna Pranckūnaitė.
2016 m. pirmajame Vertimų skatinimo programos etape bus finansuojami šie Vokietijos leidyklų planuojamų knygų vertimai: Antano Škėmos „Balta drobulė“ (vert. Claudia Sinning, leidykla „Guggolz Verlag“), Alvydo Šlepiko „Lietaus dievas ir kiti“ (vert. Markusas Roduneris, „Mitteldeutscher Verlag“), „Lietuvių liaudies pasakų rinktinė“ (vert. Irena Ülkekul, „Mitteldeutscher Verlag“), Eugenijaus Ališankos „Gatvė tarp dviejų bažnyčių“ (vert. Claudia Sinnig, „KLAK Verlag“), Marijos Drėmaitės „Architektūra ir gyvenamoji statyba sovietinėje Lietuvoje“ (vert. į anglų kalbą – Darius Sužiedėlis, „DOM Publishers“), Algirdo Sabaliausko „Mes baltai“ (vert. Sandra Herrman, „Dr. Ludwig Reichert Verlag“).
Austrijos leidykla „Wieser Verlag“ rengiasi publikuoti net tris Corneliaus Hellio vertimus: Laimono Briedžio „Vilnius. City of Strangers“, Rimvydo Stankevičiaus „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ ir Renatos Šerelytės „Vėjo raitelis“.
Užsienio leidėjai domisi Undinės Radzevičiūtės romanu „Žuvys ir drakonai“: Vokietijoje knygą leis „Residenz Verlag“ (vert. C. Hellis), Jungtinėje Karalystėje – leidykla „And Other Stories“ (vert. Romas Kinka). Beje, „Žuvys ir drakonai“ – pirmas lietuvių autoriaus romanas, išverstas ir išleistas Jungtinėje Karalystėje.
Taip pat savo kelią pas anglakalbius skaitytojus pradės Jurgio Kunčino „Tūla“ (vert. Elizabeth Novickas, „Pica Pica Press“, JAV), , Ričardo Gavelio „Jaunojo žmogaus memuarai“ (vert. Jayde‘as Willas, „Vagabond Voices“, JK). Rimas Uzgiris vers Ilzės Butkutės „Poezijos rinktinę“ JAV leidyklai „A Midsummer Night‘s Press“.
Ukrainoje pasirodys Liongino Baliukevičiaus „Partizano Dzūko dienoraštis“ (vert. Vasilis Kapkanas, „Calvaria Publishing House“), Ellen Hinsley „Magnetic North. Conversations with Tomas Venclova“ (iš anglų k. verčia Oleksii Panych), knygą išleis Centre for Research of the History and Culture of East European Jewry, kuris imsis ir lietuvių autorių tekstams apie žydus Lietuvoje skirto almanacho „Egupec“ leidybos (tekstus almanachui vers Aušrelė Taranenko). Garsi Ukrainos poetė Marianna Kiyanovska verčia Gintaro Grajausko „Poezijos rinktinę“ leidyklai „Kompaniya Krok“.
Bus finansuojami du Prancūzijos leidyklas sudominę vertimai: Algirdo Juliaus Greimo „Iš arti iš toli“ (vert. Lina Perkauskytė, „Éditions Lambert-Lucas“) ir Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (vert. Jūratė Terleckaitė, „Editions du Rocher“). Italijos leidykla „Del Vecchio Editore“ leis Giedros Radvilavičiūtės „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ (vert. Adriano Cerri ir Irina Dvizova), Graikijos leidykla „Nefeli Publications“ – Dalios Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“ (vert. Sotirios Souliotis). „Ivan Limbakh Publishing House“ (Rusija) planuose – Tomo Venclovos „Pagyrimas salai“ (vert. Vitalij Asovski, Anna Gerasimova, Georgij Jefremov ir kt.)
Plačiau skaitykite: http://lithuanianculture.lt/dar-dvidesimt-trys-lietuviu-literaturos-kuriniai-prasneks-septyniomis-pasaulio-kalbomis/
Gegužės 14 dieną poeto Martyno Vainilaičio sodyboje-muziejuje Vaitakarčmio kaime, Varėnos rajone, vyko 5-asis vaikų meninės kūrybos festivalis „Susitikimas ežio dvare“, kurį organizavo Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
Festivalio metu tradiciškai įteikta literatūrinė Martyno Vainilaičio premija, kurios laureatu šiemet tapo poetas Rimvydas Stankevičius, parašęs eiliuotą pasaką lietuvių mitologinių sakmių motyvais „Pūgos durys“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014). Pasak premijos skyrimo komisijos pirmininko doc. dr. Kęstučio Urbos, ir turiniu, ir eiliavimo meistryste „Pūgos durys“ labai artima M. Vainilaičio sakmėms. Premiją ir laureato diplomą rašytojui įteikė Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta.
Sodyboje-muziejuje veikė dailininko Šarūno Leonavičiaus piešinių paroda R. Stankevičiaus knygos „Pūgos durys“ motyvais.
Į premiją, be „Pūgos durų“, pretendavo dar dvi knygos: Kotrynos Zylės „Milžinas mažylis“ („Aukso žuvys“, 2014) ir Virginos Šukytės „Stebuklų pripoškėjęs pasaulis“ („700 eilučių“, 2015).
Plačiau skaitykite: http://rubinaitis.lnb.lt/index.php?-362451987
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė neslepia, kad yra didelė knygų gerbėja. „Esu knygų žiurkė“, – laidai „15min knygos“ pasakojo ekonomistė. O kokius kūrinius ji skaito?
Į interviu I.Šimonytė atvyko nešina savo mėgstamiausia knyga – čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko romanu „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“.
Knyga – 1987 metų leidimo. Tokios dar reikėtų gerai paieškoti. Viename iš jos puslapių – sunkiai įskaitomas bibliotekos antspaudas. „Jei žinočiau, kuriai bibliotekai ši knyga priklauso – grąžinčiau. Kol kas ji lieka pas mane“, – sako I.Šimonytė.
Šis romanas jai – knygų knyga, kuri perskaityta per 20 kartų, tačiau vis dar žavi savo sąmoju.
Ką skaito Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja? Kokių knygų ji vengia? Kodėl knygos brangios? Jūsų dėmesiui – mėnesio „15min knygos“ interviu su I.Šimonyte.
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/i-simonyte-spausdintos-knygos-egzistuos-kol-bus-tokiu-isprotejusiu-del-knygu-kaip-as-286-629553
Vietname, Hošimino mieste, šių metų pradžioje atverta specialiai knygoms skirta gatvė. „Sipa USA“ fotografai apsilankė šiame skaitytojų rojuje.
Gatvės ilgis – per 100 metrų. O joje įsikūrę 20 knygynų, specialiai skaitymui ir diskusijoms skirtų erdvių. Čia taip pat galima rasti kavinių, leidyklų atstovybių ir, žinoma, daug skaitančių žmonių.
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/literaturos-rojus-vietname-skaitytojai-renkasi-i-knygoms-skirta-gatve-286-630363
Knygynas knygynui nelygu. Šitas man turėjo magišką aurą, kuri man jame dirbant virto kasdienybe, bet savo ypatingumą išlaikė visada.
1981–1990 m. dirbau vadinamajame Užsienio literatūros knygyne Vilniuje (paskutinius trejus metus puse etato, nes jau gaudavau vertimų). Oficialiuose dokumentuose jis buvo vadinamas Kapitalistinių ir besivystančių šalių literatūros knygynu, todėl buvo nepainiotinas (nors kai kas painiojo) su daug seniau įkurta vadinamųjų socialistinių šalių literatūra prekiaujančia „Draugyste“ Gedimino (tuo metu Lenino) prospekte (dabar ten vienas iš „Vagos“ knygynų).
O šis veikė Mokytojų namų pastate priešais Moniuškos skverelį, paskui dėl remonto trumpam buvo iškeltas į Dominikonų (tada Garelio) gatvę ir ilgam – į Šv. Mikalojaus (tada Kretingos) gatvę priešais to paties vardo bažnyčią, o galiausiai vėl sugrįžo į Mokytojų namus, bet jau į didesnį plotą.
Kaipgi aš jame atsidūriau? 1980 m. Vilniaus universitete anglistiką baigiau gerais rezultatais, bet neturėjau jokio noro dirbti pedagoginį darbą – nei universitete, nei juolab mokykloje. Dėl dviejų priežasčių – iš principo toks darbas man svetimas ir jam nesu gabus, be to, nenorėjau, jeigu būčiau dėstęs universitete literatūrą, pakliūti į privalomų ideologinių nuostatų pinkles. Tiesą sakant, pastarosios galimybės ir nebuvo (pusiau atsitiktinai atsirado kiek vėliau, bet ja nepasinaudojau) – visi, baigusieji anglų kalbą, buvo siunčiami į provinciją dirbti mokytojais, bet nemaža dalis susiveikdavo per blatą (dažniausiai padedami tėvų) asmeninius „pareikalavimus“ iš darboviečių Vilniuje ar kokiame kitame didesniame mieste. Taip ir aš pakliuvau vertėju į Žemės ūkio ekonomikos institutą Vilniuje – į kalną pakopomis lipantį pastatą dabartinėje Kudirkos gatvėje.
1981 m. pradžioje dabar jau nebežinau per kokius kanalus atėjo pasiūlymas dirbti tame knygyne, o kadangi institute verčiau nuobodžias nesuprantamybes (daugiausia Skaičiavimo centrui), kiek pasvarstęs sutikau. Knygynas buvo atidarytas anksčiau, ir jame, žinoma, lankydavausi. Puikiai atsimenu pirmą apsilankymą – lentynos dar buvo pustuštės, bet jau tada nusipirkau Dickenso „Our Mutual Friend“ ir su malonumu perskaičiau su visai kitokiu, negu jūsų įsivaizduojamu, požiūriu į Dickensą, bet tai jau kita istorija.
Tokie knygynai Sovietų Sąjungoje buvo įsteigti po 1975 m. Helsinkio sutarties, kuria sovietai buvo priversti veidmainiškai įsipareigoti gerbti žmogaus teises, puoselėti kultūrinius mainus ir pan. Regis, šių knygynų Sovietijoje buvo įsteigta septyniolika – visų „respublikų“ sostinėse, t. p. tuometiniame Leningrade ir Novosibirske. Vilniuje jis atidarytas 1978 m. spalį.
Plačiau skaitykite: http://www.satenai.lt/2016/05/15/is-knygiaus-atsiminimu/
Rašytoja iš Pietų Korėjos Han Kang pirmadienį laimėjo „Man Booker“ tarptautinę premiją ir pasidalijo 50 tūkst. svarų (63 500 eurų) apdovanojimą su savo vertėja Deborah Smith, kuri ėmė mokytis korėjiečių kalbos vos treji metai prieš imdamasi vertimo.
45 metų Han Kang, rašytoja ir kūrybinio rašymo mokytoja, jau sulaukusi sėkmės Pietų Korėjoje, dabar, po „Vegetarės“ (The Vegetarian, Chaesik ju-ui-ja) pergalės, tikriausiai sulauks ir tarptautinio pardavimo šuolio.
„Man tokia garbė, – sakė ji AFP. – Šiame veikale figūruoja protagonistė, kuri nori tapti augalu ir palikti žmonių padermę, kad išsigelbėtų nuo tamsiosios žmogaus prigimties pusės.“
„Per šį ekstremalų naratyvą, jaučiau, galėjau paklausti sunkaus buvimo žmogumi klausimo“, – sakė Han Kang.
Ji yra pirmoji rašytoja iš Pietų Korėjos, gavusi „Man Booker“ premiją, kuri skiriama už geriausią romaną anglų kalba, išleistą Jungtinėje Karalystėje.
Vertinimo komisijos pirmininko Boydo Tonkino „lyriška ir kankinančia“ pavadinta knyga pasakoja apie tai, kaip paprasta moteris atsisako konvencijų trimis skirtingais atžvilgiais.
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/man-booker-tarptautine-premija-pirma-karta-laimejo-rasytoja-is-pietu-korejos-286-627959
Ričardas Šileika – smulkmenų meistras, kurio poezija gimsta iš kasdienybės detalių. Jis kuria nekurdamas ir būtent tai paradoksalus Ričardo meno grožis, kurį gali atrasti supakuotą mažuose maišeliuose, „užvakuotą“ stiklainiuose ar eksponuojamą degtukų dėžutėse, užfiksuotą nuotraukose ar surašytą atvirlaiškiuose.
R. Šileiką kalbina Rasa Judickaitė.
Ką Jums reiškia būti žinomu žmogumi? Ar tai Jums svarbu? Ar siekiate pripažinimo?
Iš pradžių mums, Rasa, reikia išsiaiškinti, kas yra žinomumo sąvoka.
Sakykim, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Algirdą Šeškų – esu pagrįstai įsitikinęs – toli gražu žino net ne visi jo kolegos fotografai. Jųjų ausų nėra pasiekusi Šeškaus pavardė, o ką jau kalbėti apie jo kūrybą, meno darbus, albumus, knygas, parodas.
Ar žinomas žmogus vadintinas tasai, kurio vardą ir pavardę gausiai pateikia interneto paieškos sistema?
Žinomumas yra labai sąlygiška kategorija. Štai mudu, Rasa, susipažinome kavinėje „Balti drambliai“ ir dabar esame abu žinomi žmonės – vienas kitam.
Aš pats pažįstu apie porą šimtų žmonių. Tai yra su jais visais esu kartą ar kelis susitikęs ir bendravęs. Išeina, aš jiems esu žinomas žmogus. Ir jie man visi žinomi.
Toliau rutuliojant šį reikaliuką išaiškėja, kad visgi man labiau už žinomumą priimtinesnis pažįstamumas, tai yra tam tikras santykis.
Jūsų kūryba labai įvairi. Kodėl Jūs neišsitenkate, pavyzdžiui, vien tik poezijoje? Kas atsitinka, kad renkatės tokią meno įvairovę?
Matyt, apie tokius kaip aš sakoma nenusėdi vietoje. Kokioje vietoje? Manding, aš realios sėdimos vietos iš tikrųjų ir neturiu. Mes visi neturime jokių vietų. Tai tik iliuzija. Štai važiuodamas autobusu stoviu prie lango, vos tik krusteliu pažymėti taloną, žiū - mano „turėta“ vieta jau užimta kito – beviečio. Visos vietos, visi titulai, visos minkštos ir pusminkštės kėdės, visi „mano“ yra šakėmis ant vandens rašyti.
Pasaulis įvairialypis, įvairiaplaukis, įvairiaskonis, įvairiapozis, todėl geidu ragauti jo visų kąsnelių. Mane labiausiai domina kitiems pro akis praslystantys dalykai. Adata šieno vežime, yla maiše ir juodas katinas juodame kambaryje. Smulkmenos. Kurios viso sąmonės eterio negožia savo aktyviu socialumu, politiškumu, globalumu. Kurios tik praslysta pro pirštus, pro traukinio langą, kurios pasimeta tarp knygos puslapių, užkrenta už lovos, telpa į kišenę ir patogiai įglunda saujoje.
Įvairovė – išsimovus rankovė. Surimavau nesąmoningai. Tai, žinai, Rasa, kad man rūpi, kad knieti, kad maga. Smalsu – nors susiriesk. Gal priežastis ta, kad esu pernelyg atviras aplinkai? Gal priežastis ta, kad esu pernelyg plevėsuojantis, imlus, kibus, magnetiškas? Gal priežastis ta, kad esu ne profesionalas, o visiškiausias mėgėjas.
Tikėtina, kad pati įvairovė renkasi ir pasirenka mane. Savo giesmėms giedoti, savo lizdus krauti ir kiaušinaičius perėti. Aha-ha.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-05-19-atvirlaiskis-rasai-pokalbis-su-ricardu-sileika/144496
Jeigu vaikystėje rinkote „Turbo“ gumos popierėlius, turėjote telefoną „Nokia 3310“, žiūrėdavote „Mauglį“, jeigu Jūsų tėvai ir seneliai dalyvavo Sąjūdyje, o Jūs matėte, kaip sovietinė Lietuva tampa vakarietiškąja, jeigu žinote, kas yra 90 – ųjų karta – didelė tikimybė, jog naujas Gerdos Jord komiksų romanas „Gertrūda“ yra ir apie jus. „Knygstarterio“ platformoje knyga šiuo metu ieško savo skaitytojų.
„Gertrūda“ – jau antrasis Gerdos Jord komiksas suaugusiems ir jaunimui. 2014 m. autorė kartu su Migle Anušauskaite išleido komiksą apie Darių ir Girėną „10 litų“. Knyga vėliau buvo apdovanota „Patriotų premija“.
„Gertrūda: grafinis Y kartos dienoraštis“ – tai komiksas apie Gertrūdą, gimusią 1985 m. Tarybų Lietuvoje, Marijampolės teritorijoje, ir mačiusią, kaip sovietinė šalis įsiveržia į Vakarų blizgesį. Kartu tai pasakojimas apie visą kartą, gimusią ant Nepriklausomybės slenksčio. Kartą, kuri dar žiūrėjo „Mauglį“ per „Šilelį“, bet po kelerių metų turėjo mokytis dirbti kompiuteriu. Kartą, kuri mokėsi n-tojoje vidurinėje mokykloje, iki nakties žaisdavo su draugais kieme, klausėsi „Foje“, patyliukais sliūkindavo į savo kambarį po mokyklos šokių, matė, kaip tėvai Kauno klinikose duoda kyšius seselėms, kartą, kuri pirmą kartą į užsienį išvyko užsidirbti skinant braškes ir išgyveno daug kitų dalykų, kuriuos ši knyga pažadina iš atminties miegamojo. Drauge tai ir jautrus pasakojimas apie draugystę, šeimą, meilę, savęs paieškas.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-05-17-lietuviskas-komiksas-suaugusiems-apie-90-uju-karta-iesko-savo-skaitytoju/144415
Lietuvoje prasidėjus „Poezijos pavasariui“ pasirodo ir daugiau poezijos knygų. Šį kartą dvi naujienas pristato ir leidykla „Versus aureus“.
Pirmoji Manto Balakausko poezijos knyga „Roma“ – kaip įrodymas, kad Roma yra ne tik Nerono, Felinio ir didžiųjų prekybos centrų amžinasis miestas. Roma yra ir amžinoji būsena, kurią išgyvena žmogus, žmonių pora, žmonių bendruomenė. Būsena, kupina keisčiausių paradoksų ir atviro žiaurumo, akivaizdaus absurdo ir kankinančių neurozių. Bet kartu – nepakartojamo grožio, t. y. poezijos, sklindančios vaizdais, žodžiais ir nuojautomis, besislepiančios pasaulio kultūros grynuoliuose ir (tyčia ar netyčia) vulgarizuotoje kalboje. Viskas yra Roma. Viskas yra poezija.
Nauja Justino Marcinkevičiaus (1930–2011) poezijos rinktinė „Viešpatie, nejaugi neprašvis?“ Apimanti ir atverianti autoriaus kūrybą nuo pirmosios knygos iki rinkinio, sudaryto iš po rašytojo mirties rastų eilėraščių. Marcinkevičiškai atpažįstama iš gimtosios istorijos, kultūros, kalbos, žmogaus santykio su laiku temų. Ir kartu – šiek tiek kitokia, nei anksčiau išleistos Justino Marcinkevičiaus rinktinės: daugiau dėmesio skirianti individualiai refleksijai, dažniau bylojanti ne dainuoti, o mąstyti ir matyti skirtomis intonacijomis, labiau atitinkanti filosofinės lyrikos kanoną.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-05-16-poezijos-pavasariui-nauja-j-marcinkeviciaus-rinktine-ir-pirmoji-m-balakausko-knyga/144372
Trys mobilios komiksų skaityklos duris atvėrė ir bibliotekos filialuose, išsidėsčiusiuose skirtingose Šiaulių miesto dalyse. Lankytojai mokosi komiksais pasakoti įvairias istorijas, jiems rengiami teminiai komiksų kūrimo konkursai, edukaciniai užsiėmimai.
„Turėjom galimybę dalyvauti projektų konkurse, kurį daliniam finansavimui gauti organizavo Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Projekto „Komiksų erdvė bibliotekoje“ idėjos iniciatorė yra bibliotekos direktorė Irena Žilinskienė, kuri stažuodamasi Prancūzijoje, nusprendė, kad modernizuojant Lietuvos bibliotekas reikia įkurti komiksų centrą bibliotekoje. Komiksų centras yra puiki terpė jaunimui realizuoti save“, – apie projektą pasakoja Šiaulių viešosios bibliotekos specialistė projektinei veiklai Kristina Mikliuvienė.
Pasak Ritos Božienės, mobilios komiksų skaityklos koordinatorės, ji plečiasi ir įsikurs vis naujose bibliotekų erdvėse. Šiemet komiksų skaityklą atidarė Šaltinėlio biblioteka. Pagrindinis užsiėmimas kol kas – lankytoju supažindinimas su komikso žanru. Taip pat čia jau planuojama organizuoti konkursą – kūrybines dirbtuves „Lietuvių nuotykiai Europoje“.
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/komiksu-centre-siauliu-bibliotekoje-svecias-is-prancuzijos-dalijosi-patirtimi-su-vietos-jaunimu-286-628403
Didžiosios Britanijos Leidėjų asociacijos skelbiamais duomenimis, 2015 metais popierinių knygų pardavimai išaugo iki 2,76 mlrd. svarų sterlingų (2014 metais siekė 2,748 mlrd. svarų sterlingų). Taigi, knygų pardavimai augo pirmą kartą per ketverius metus. Tuo tarpu elektroninių knygų pardavimai krito pirmą kartą nuo skaityklių išradimo. Elektroninių knygų pardavimai krito nuo 563 mln. svarų sterlingų iki 554 mln. svarų sterlingų.
Leidėjų asociacijos atstovas Stpehenas Lotinga sakė: „Tie, kas pranašavo knygų mirtį, greičiausiai neįvertino to, kaip žmonės mėgsta popierių“.
Vardinamos kelios priežastys, kodėl žmonės grįžta prie popierinių knygų – ne tik tai, kad žmonėms labiau patinka skaityti popierines knygas, bet ir tai, kad vis labiau populiarėja negrožinė literatūra, kurią dažnai dėl joje esančio vizualinio turinio sunku pilnavertiškai atvaizduoti skaityklėse. Be to, įtakos tam turėjo ir labai populiarios suaugusiems skirtos spalvinimo knygos.
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/spausdintos-knygos-grizta-ju-pardavimai-augo-pirma-karta-per-4-metus-286-626475
Šis leidinys – apie istorijos žingsnių aidus Vilniuje, jo urbanistikoje. Pasakojama apie mažai žinomus ar plačiau nenušviestus istorinius faktus, parinkus tuos, kurie turėjo didelę įtaką mūsų miesto raidai.
Knygoje taip pat pateiktos šviesuolių įžvalgos, aiškinančios magiškosios Vilniaus traukos priežastis. Kartu pasakojama ir apie vilniečius, jų spalvingus charakterius, nuopelnus mūsų kultūrai. Kiekvienas pasakojimas turi savyje atskirą laiko giją. O apskritai šio naratyvų šiupinio dalys tarpusavyje beveik nesusietos, tačiau visgi išdėstytos chronologine seka.
Laikas, žengiantis per senąjį Vilnių – knygos ašis; todėl ir pradedama ji nuo pasakojimo apie Katedros aikštės laikrodį. Leidinį sudaro tekstai, per pažinimą skatinantys miestą mylėti ir jį globoti. Kursyvu išskirti tie tekstai, kurie panašesni į laiko pagražintus ir nušlifuotus kuriozus ar net anekdotus.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-05-09-liberto-klimkos-rimtos-juokingos-ir-graudzios-senojo-vilniaus-istorijos/144096
Nobelio premijos laureatė nekolekcionuoja baisumų
Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos skaitytojams padovanojo savo autografą. Knygoje „Černobylskaja molitva“ („Černobylio malda“) rašytoja rusų kalba parašė žodžius, kurie lietuviškai skamba taip: „Mano skaitytojams Panevėžio mieste – apmąstymams“.
Giliems apmąstymams nuteikia „Černobylio malda“, apie kurią pati autorė sakė, kad ši knyga ne apie Černobylį, bet apie pasaulį po Černobylio, apie epochą, kuri kada nors taps mitologija. Apie tai, ką teko išgyventi po baisiosios katastrofos, pasakoja dar gyvi išlikę liudytojai.
To paties pavadinimo spektaklyje, kurį J. Miltinio dramos teatre režisavo Linas Marijus Zaikauskas, scenografiją sukūrė Margarita Misiukova, skamba vienišo žmogaus balsas – Liusios Ignatenko (jaudinantis aktorės Eglės Špokaitės vaidmuo) pasakojimas. Jos gyvenimo tragedija. Atominės elektrinės sprogimas atėmė jos mylimą vyrą Vasią, myriop pasmerkė dukterį, sužalojo artimųjų sveikatą ir likimus.
„Mano tikslas nėra kolekcionuoti baisumus, aš renku medžiagą apie tai, kaip išlikti žmogumi. Manau, kad žmogumi galima išlikti visada, bet sieloje turi degti žvakė, ir reikia eiti su ta žvake per visą gyvenimą. Kitos išeities nėra“, – kalbėjo rašytoja Svetlana Aleksijevič po spektaklio, kuris ją sugraudino iki ašarų, premjeros.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-05-06-cernobylio-malda-apie-mirti-ir-meile/144025
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) šiemet septintą kartą rengia projektą „Metų verstinės knygos rinkimai“, kuriame skaitytojai kviesti išrinkti vertingiausią verstinę šiuolaikinės literatūros knygą. Čia – pokalbis apie vieną iš sąrašo knygų – Bernardo Atxaga romaną „Obabakoak“ (išleido leidykla „Kitos knygos“, iš ispanų kalbos vertė Aalma Naujokaitienė).
LLVS ekspertai ir knygų vertėjai į sąrašą pakliuvusias knygas pristato Lietuvos radijo laidoje „Ryto allegro“, pokalbius pateikia ir 15min. Šįsyk – literatūros eksperto Audriaus Ožalo ir vertėjos Almos Naujokaitienės pokalbis apie romaną „Obabakoak“.
Baskiško magiškojo realizmo šedevras paslaptingu pavadinimu „Obabakoak“ tapo garsiausia baskų literatūros knyga, buvo ekranizuotas ir išverstas daugiau kaip į 30 kalbų.
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/metu-verstines-knygos-rinkimai-b-atxaga-obabakoak-literaturoje-ieskantiems-magijos-286-621521
Kai vaikščiosite po pavasarinį Vilnių, įsiskaitykite – miesto grindiniai ir sienos po šio savaitgalio prabilo įvairių laikotarpių ir kultūrų Vilniaus kūrėjų citatomis, poezijos eilutėmis. Taip prakalbinti Vilnių ir paskleisti skaitymo virusą mieste Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną sumanė Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Laikas skaityti“ ir Lituanistų sambūris.
Kaip praneša Vilniaus miesto savivaldybė, po savaitgalio netikėčiausiose sostinės vietose atsiradusios Marcelijaus Martinaičio, Jurgos Ivanauskaitės, Icchoko Mero, Ričardo Gavelio, Sigito Parulskio ir kitų ryškių asmenybių mintys, naktimis išrašytos menininko Jurgio Tarabildos tiesiog ant grindinio ar sienos, priverčia stabtelėti, stebėtis ir leistis po miestą ieškoti vis naujų užrašų.
„Vilnius tekstais prabilo nuo Neries pakrantės iki Užupio, nuo Europos aikštės, iki Rūdninkų skvero. Kviečiu įvairiose miesto vietose atrasti Vilniaus rašytojų kūrybą ir bent trumpam stabtelėti, perskaityti ir susikaupti žodžiams, jų prasmei“, – skaityti Vilnių kviečia miesto meras Remigijus Šimašius.
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/per-savaitgali-citatomis-ismargintos-vilniaus-erdves-skleidzia-skaitymo-virusa-286-624057
Tiesiog laikas pralėkė taip greitai, kad jie net nespėjo apsižiūrėti, o jaunoji Nuotaka jau stovėjo čia, veikiausiai atvykusi atlikti to, kas su visų formaliu pritarimu buvo seniai sutarta, - ištekėti už Sūnaus.
Buvo apmaudu pripažinti, kad, remiantis faktais, Sūnaus nebuvo.
Alessandro Baricco (Alesandras Barikas, g. 1958 m.) – italų literatūros fenomenas. Filosofas, muzikos kritikas, vienas populiariausių italų rašytojų pasaulyje. Jis yra parašęs 12 romanų, „Jaunoji Nuotaka“ – naujausias jo kūrinys.
Prabangioje užmiesčio viloje pagal savus ritualus ir papročius gyvena turtinga, keista, atsaini Šeima. Dieną namiškius apima jaudulys ir džiugesys, tiesiogiai proporcingi nakties nerimui ir kančiai, mat, pasak legendos, būtent naktį karta po kartos miršta visi šeimos vyrai ir moterys. Dėdė per miegus žarstosi išminties perlais ir net žaidžia tenisą. Romus ir tvirtas Tėvas kiekvieną ketvirtadienį tam tikru reikalu važiuoja į miestą. Dukra savotišku būdu kovoja su naktinės mirties siaubu. Paslaptingos praeities Motina gyvena apgaubta legendinio grožio auros. Knygos čia uždraustos, nes jos atitraukia žmones nuo gyvenimo, kuriame viskas jau ir taip yra, tik reikia įsiklausyti...
Nepajudinamą šios Šeimos gyvenimo ritmą palaiko visur esantis liokajus Modestas. Sūnaus nėra, jis išvykęs į užjūrį tvarkyti klestinčio tekstilės verslo reikalų ir namo siunčia tik gremėzdiškas ir keistas dovanas. Ir jaunutė Nuotaka, sugrįžusi iš užjūrio, kad ištekėtų už Sūnaus. Ji laukia, stebėdama nekintamus ritualinius įpročius, iš kurių įspūdingiausias – gausūs pusryčiai, neturintys nei galo, nei krašto. Viskas, rodos, sukasi tik apie viena – Sūnaus laukimą.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-05-02-naujausias-a-baricco-romanas-jaunoji-nuotaka/143805
Gegužės 3 dieną Maironio premija už eilėraščių ir prozos knygą „Nepaslaptis tokia balta“, kurią išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“, skirta poetei, vertėjai, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei Ramutei Skučaitei.
Poetas, kuriam skiriama premija, tampa tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu. Kauno miesto savivaldybės įsteigta Maironio premija siekia 3000 eurų ir yra skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Komisija laimėtoją rinko iš penkių kandidatų. Į Maironio premiją taip pat pretendavo Erika Drungytė ir jos knyga „Patria“, Aldona Gustas su knyga „Padovanok man obuolį iš anapus“, Vytauto Kazielos knyga „Vieta ir kiti nutylėjimai“ bei Artūras Valionis su knyga „Iš natų“.
„Stebina kone 20 metų trunkantis autorės kūrybinis renesansas – kasmet po vieną ar kelias knygas. Sugebėjimą nesikartoti, nesusipainioti tarp adresatų, aktyviai rašant įvairiomis manieromis ir skirtingoms amžiaus grupėms (o kur dar vertimai), turbūt galima laikyti vienu iš Skučaitės ypatingumo ženklų. Ir nors pati rašytoja nesyk deklaravo neskirstanti poezijos į vaikų ir suaugusiųjų, „Nepaslaptis tokia balta“ – leidinys subrendusiam skaitytojui. Knygoje neabejotinai (ne tik pagal skaičių, bet ir pagal kūrinių siunčiamos žinios dimensiją) dominuoja poezija. Tačiau aiškiausi pranešimai skaitytojui, apie ką, su kuo ir kaip ši poezija kalba, išreikšti proziniuose intarpuose: Sakau tiek, kiek noriu pasakyti. Kiek sau leidžiu. Kiek galiu. Šitie – dabar ištarti, parašyti – žodžiai uždengia kitus: tebūna tiems kitiems ramu (p. 63).“ (Antanas Sheshi)
„Ramutės Skučaitės knyga „Nepaslaptis tokia balta“ persmelkta autobiografiškumu ir liudija dramatiškus Lietuvai kelių XX a. dešimtmečių okupacijos metus. Rinkinys sudarytas iš 76 eilėraščių ir 27 autobiografinių ritminės prozos miniatiūrų. Pastarosios praplečia, tartum paaiškina atskirų eilėraščių prasmes ir vienija juos į semantinę visumą. Jose sukrečiantys tėvų arešto fragmentai, dėdės (generolo K. Skučo), išduoto savųjų tautiečių, tragedija, savistabos įžvalgos, autorės credo ir pan.“ (Ona Danutė Klumbytė)
„Ne tik eilėraštis, ne tik eilėraščių knyga yra (ar turi būti) struktūra. Struktūriškas yra ir poezijos laikmetis; kad ir XXI amžiaus lietuvių poezija. Ji turi savo avangardą, priešakinį būrį, nors po trupinį atnaujinantį poetiką, uždaresnę, ne visiems suprantamą, turi ir savo atviraširdžius, leidžiančius eilėraščius už savo pinigus. Būtinasis poetinės laikmečio struktūros dėmuo – eilėraščiai, kurie rašomi iš patirties, iš tos jos dalies, kurią perima poetinė kalba, garantuojanti kokybę, lygį ir kartu suprantamumą, prieinamumą. R. Skučaitės poezijos knygos priskirtinos tam būtinajam laikmečio poezijos dėmeniui: atvira skaitančiam, bet saugoma savitos intonacijos, labiau intonacijos negu poetikos, nors ir neatskiriamų“. (Viktorija Daujotytė)
Ramutė Skučaitė gimė 1931 10 27 Kaune. Tėvai buvo mokytojai, dėdė – tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministras. 1940 m. tėvas suimtas ir ištremtas į Pečiorą. R. Skučaitėį Sibirą ištremta 1949 m. Ten dirbo medžio apdirbimo fabrike, baigė Zimos vidurinę mokyklą. 1952–1956 m. neakivaizdžiai studijavo prancūzų kalbą Irkutsko užsienio kalbų pedagoginiame institute. 1953–1954 m. mokytojavo Zimoje. 1956 m. su mama grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. 1956–1959 m. Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą. Dirbo „Eltoje“, „Genio“, „Žvaigždutės“, „Vakarinių naujienų“ redakcijose. 1992 m. redagavo žurnalą „Ant mamytės kelių“. Dramaturgė, vertėja, operų libretų autorė ir vertėja, dainų tekstų autorė, publicistė. Pirmieji eilėraščiai suaugusiesiems spaudoje pasirodė 1957 m., o vaikams – 1959 m. „Genyje“. Vaikams skirta didesnioji kūrybos dalis. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1969 m.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-05-04-2016-uju-poezijos-pavasario-laureate-ramute-skucaite/143888
2016-aisiais, Nacionaliniais bibliotekų metais, tęsiame pažintis su naujais Lietuvos bibliotekų globėjais, pasiryžusiais puoselėti, palaikyti bibliotekų veiklą ir skatinti žmones, ypač jaunąją kartą, nepamiršti knygos. Jau antruoju Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Globėju tapo ir savo vardo lentyną pristatė greičiausias Dakaro ralio lietuvis, „General Financing team Pitlane“ komandos narys Benediktas Vanagas.
Iniciatyvos „Atrask vaikystės biblioteką“, kurią įgyvendina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektas „Bibliotekos pažangai 2“, tikslas – į bibliotekas pritraukti ir jų globėjais padaryti įdomius bei iniciatyvius Lietuvos žmones, galinčius ir norinčius prisidėti prie bibliotekose vykdomų veiklų, priartėti prie vietos žmonių ir su jais pasidalinti savo žiniomis bei patirtimi.
Trumpai kalbiname Benediktą apie tai, koks jo santykis su biblioteka, knyga ir, be abejo, Utena.
– Atidengėte „Globėjo knygų lentyną“ Utenos bibliotekoje. Ką jums tai reiškia?
– Man tai tikrai didelis įvykis, nes knygos yra aukštą vietą mano pasaulėžiūroje užimanti švietimo priemonė. Būti tapatinamam su knygomis man yra didelis pasiekimas ir įvertinimas.
– Kas Jus sieja su Utena? Kodėl pasirinkote būtent Utenos biblioteką?
– Utenoje yra mano šaknys: mano tėvukas yra kilęs iš Utenos krašto, mano mama yra gimusi Utenoje. Čia daugelį metų organizuojame „Halls Winter Rally“, kuris yra didžiausias Lietuvoje renginys žiemos metu.
Utena yra puikus miestas su puikia bendruomene, o ir savivalda puikiai dirba savo gyventojams. Man čia labai patinka, o dar nuo šiol atstovausiu moderniąją Utenos A. ir M. Miškinių viešąją biblioteką – man didelė garbė būti jos globėju.
– Kokias pirmąsias knygas sudėjote į jūsų globojamos bibliotekos lentyną?
Aš manau, kad knygos yra pats geriausias būdas pasitikrinti tai, ką žinai. Į globėjo lentyną sudėjau tas knygas, kurios man gyvenime yra pakankamai svarbios. Tai Antuano de Sent Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry) „Mažasis princas“, Paulo Koelijo (Paulo Coelho) „Alchemikas“ ir Robino Šarmos (Robin Sharma) „Vienuolis, kuris pardavė ferrarį“.
Nors tai yra pakankamai lengvai skaitomos knygos, bet gerų citatų jose netrūksta. Taip pat mane sužavėjusi knygos – tai Styvo Džobso (Steve Jobs) biografija bei knyga apie Vinstoną Čerčilį (Winston Churchill), kurį cituoju gana dažnai.
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/benediktas-vanagas-knyga-atsiranda-tada-kai-jos-labiausiai-reikia-286-620479
Gegužės 3 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko diskusija „Išmani biblioteka – urbi et orbi“, kurios metu buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Vilniaus miesto savivaldybės bendradarbiavimo.
Prieš aštuonerius metus prasidėjusi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pagrindinio pastato rekonstrukcija artėja prie pabaigos. Šių metų rudenį Nacionalinė biblioteka jau atsivers plačiajai visuomenei. Visus tuos rekonstrukcijos metus biblioteka funkcionavo, tačiau ne visu pajėgumu. Dabar bibliotekos laukia rimtas uždavinys – visavertiškai sugrįžti į viešąjį per tą laiką smarkiai pasikeitusį gyvenimą, apibrėžti naujas savo perspektyvas ir galimybes.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuojamo diskusijų ciklo tikslas – įvairiais aspektais pristatyti modernios bibliotekos koncepciją kartu įvertinant įvairių viešosios erdvės dalyvių lūkesčius, nuomones, poreikius.
Diskusijoje „Išmani biblioteka – urbi et orbi“ dalyvavo Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis, Ministro Pirmininko patarėjas kultūrai Faustas Latėnas.
Diskusijos metu Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo, jame akcentuojamas Nacionalinės bibliotekos vaidmuo formuojant palankią kūrybinių industrijų plėtros aplinką.
Daugiau renginio nuotraukų ›
Balandžio 23 dieną, Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną, Naisiuose buvo apdovanoti trečiojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso nugalėtojai.
Šventę pradėjo rašytoja Dalia Staponkutė, susirinkusiuosius pasveikino vienas iš fondo steigėjų Ramūnas Karbauskis, o dr. Kęstutis Urba aptarė konkurso istoriją bei pristatė trečiojo konkurso apžvalgą.
Galiausiai į sceną pakviesti ir konkurso laureatai – tarę po keletą žodžių jie perskaitė ištraukų iš savo kūrinių, kuriuos fondas išleis knygų serijoje „Vaikų bibliotekėlė“ ir nemokamai dalys bibliotekoms, darželiams, mokykloms bei kitoms įstaigoms.
Tarp konkurso laureatų yra net dvi IBBY Lietuvos skyriaus narės – antrosios ir trečiosios vietos laimėtojos Eglė Baliutavičiūtė (apysaka „Mano brolis, kurio man nereikėjo“) bei Neringa Dangvydė (apysaka „Vaikas su žvaigžde kaktoj“). Pirmoji vieta skirta Ilonai Ežerinytei už pasakų knygą „Šunojaus diena“, debiuto premija – Linai Darbutaitei-Kulikauskienei už eilėraščių knygą „Baltas Dangus“, o premija už gražiausias iliustracijas – Virginijui Malčiui už iliustruotą pasaką „Do Do ūsai“. Laureatai apdovanoti piniginėmis premijomis, kaltinėmis gandrų statulėlėmis ir diplomais.
Plačiau skaitykite: http://rubinaitis.lnb.lt/index.php?1657616943
Kalbėdami apie vaikų knygas, džiaugiamės jų spalvotumu, įvairove, žaismingumu ir dideliu pasirinkimu. Kai kalbame apie paauglių knygas, viskas tampa daug sudėtingiau – t.y. iškyla ne viena problema, klausimų, į kuriuos vienareikšmiškai atsakyti nėra lengva. Pradedant nuo tokių kaip „mano paauglys nieko neskaito“, baigiant – „mano paauglys skaito tik „menkaverčio“ turinio knygas“ arba kad apskritai paaugliams skirtų knygų pasiūla gerokai menkesnė. Mano pačios paauglei lietuvių kalbos mokytoja pasakė, kad „neužskaitys“ kaip perskaitytų knygų tų, kurios „neturiningos“. Mokytojos pozicija tvirta – ji griežtai pasisako prieš a la nevykėlio tipo dienoraščių knygeles ir romantišką paauglių literatūrą. Jau geriau išvis neskaityti, nei skaityti tokias knygas. Ėmiau ir susimąsčiau – o kokia mano pozicija? Viena vertus, skaitymą galime sulyginti su tokiu įgūdžiu kaip vandens gėrimas. Juk gerti galime ir coca cocolą, ir sultis, ir gazuotus gėrimus, ir žaliuosius kokteilius, ir arbatą bei kavą, bet mums gyvybiškai būtinas tik vanduo – būtent be jo negalėtume išgyventi ilgiau nei 3 paras. Todėl svarbu, kad gertume vandenį (skaitytume geras knygas), o visa kita – tik nebūtinas, kartais – ir žalingas priedas (menkavertė literatūra). Bėda tik ta, kad skaitymo įgūdis nėra fiziologinis ir jis turi susiformuoti tik stiprių vidinių iniciatyvų bei poreikio dėka. O kaip formuotis skaitymo įgūdžiui, jei nieko neskaitai išvis? Paauglystė apskritai yra sudėtingas tarpsnis, su savais iššūkiais ir poslinkiais, vykstantis ne visiems vienodu laiku, skirtingomis aplinkybėmis. Gal todėl ir yra taip sudėtinga su paauglių knygomis – paaugliai patys yra sunkiai apibrėžiami, įspraudžiami į rėmus, todėl jiems skirtas knygas vertinti vien geros, turiningos literatūros atžvilgiu, man regis, kartais gali būti pernelyg principinga pozicija, atgrasanti nuo skaitymo apskritai.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-04-29-paauglys-knyga-neskaitysiu/143621
Skaityti sudėtingus kūrinius ne kiekvienas gali, o leidėjas turi orientuotis į vartotoją, taigi daugiausia leidžiama populiarioji literatūra, o geros knygos lieka už borto, LRT RADIJUI sako knygyno „Eureka“ vadovė Eurika Stogevičienė.
„Taip atsiranda užburtas ratas: leidėjai leidžia knygas, kurių prašo skaitytojai. Bibliotekos taip pat, atsižvelgdamos į skaitytojų poreikius, užsisakinėja tokias knygas, kokias skaitytojai skaito. Nobelio literatūros premijos laureatų jos užsisakinėja kur kas mažiau negu lengvų meilės romanų“, – pastebi E.Stogevičienė.
– Kokias knygas skaitydavote vaikystėje?
– Skaityti pradėjau penkerių metų, abi dukros taip pat. Mano tėvai turėjo nemažą biblioteką, tad vaikystėje skaitydavau viską iš eilės. Kai pradėjau eiti į biblioteką, pasitaikydavo ir fantastikos, ir detektyvų, nemažai pasakų.
– Ar dabar skaitote vaikišką literatūrą?
– Skaitau labai nedaug, nes mūsų knygynas yra akademinis, orientuotas į rimtą literatūrą ir beveik neturime vaikiškų knygų. Tačiau paskaitau kartu su paaugle dukra, kai jai kokią nors knygą užduoda mokykloje.
– Ką skaitote dabar?
– Bandau perskaityti knygas, kurias rekomenduoja mūsų aplinkoje esantys žmonės – knygyne yra susibūrusi literatų, rašytojų, leidėjų ir vertėjų bendruomenė, kurie pasidalija informacija apie knygas. Iš jų sužinome apie naujai išleistas knygas, apie skaitytojų skaitomas knygas. Taip pat skaitome recenzijas, draugaujame su vertėju ir poetu Mariumi Buroku, kuris yra vienas puikiausių literatūros žinovų Lietuvoje, jis labai dažnai lankosi knygyne ir daug pasakoja apie knygas.
– Darbas Jus įpareigoja gerai išmanyti literatūrą, ar tam reikia daug pastangų?
– Tai vyksta savaime, nes tai yra ir darbas, ir malonumas. Visi dirbantys knygyne mėgsta skaityti. Šiuo metu su mumis dirba rašytoja Jurga Tumasonytė ir anglų filologijos studentas Benas Grigas – jie nepaprastai daug skaito ir dalijasi, tuo, ką perskaito.
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/knygyno-vadove-geros-knygos-vis-dar-lieka-uz-borto-286-620017
Balandžio 23-ioji – simboliška ir prasminga data visai pasaulio literatūrai. Siekdama atkreipti dėmesį į kasmet vis sudėtingesnį geros ir kokybiškos knygos kelią pas skaitytoją ir didėjančias intelektinės nuosavybės (autorių teisių) problemas, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga šią dieną skelbia 2016 metų Antipremijos laureatus.
Šiais metais antipremijų susilaukia:
VGTU leidykla „TECHNIKA“ už ypač svarbaus Lietuvos filosofijai ir visai Lietuvos humanitarinei bendruomenei Martino Heideggerio veikalo „Būtis ir laikas“ (2014 m.) nevykusį vertimą, kuriuo haidegeriškoji filosofinė terminija buvo neatsakingai nublokšta į Lietuvos kultūrinės terpės paribius ir kuris dėl daugelio priežasčių neturėjo išvysti dienos šviesos.
Leidykla „Gimtasis žodis“ ir vertėja Laima Račienė už nevykusį knygos „Tarp eilučių: Lilianos Lunginos gyvenimas, jos papasakotas Olego Dormano filme“ vertimą, kuris laikytinas profesine išdavyste ir didžiausia nepagarba tiek kolegės Lilianos Lunginos, tiek gimtajam žodžiui. Vertimo recenzija bus publikuojama žurnale „Literatūra ir menas“.
Leidykla „Obuolys“ už neleistiną knygos (Jussi Adler-Olsen romano „Atpirkimas“) vertėjo nuslėpimą: tituliniame puslapyje nurodyta, kad vertė UAB „Vertimų biuras”, nors juridinis asmuo neturi neturtinių autoriaus teisių. Be to, vertimų biurai verčia techninius tekstus ir dokumentus, tad kyla pagrįsta abejonė dėl gebėjimo versti grožinę literatūrą ir autoriaus atsakomybės už vertimo kokybę.
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga nuo 2007 m. skiria Antipremiją už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą ir gerų leidybos tradicijų nepaisymą per pastaruosius trejus metus: už nevykusius grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus (už originalo iškraipymą, prastą lietuvių kalbą, aklą sekimą kitu to kūrinio vertimu), už netikusį redagavimą, už vertėjo teisių pažeidimą (vertėjo pavardės neminėjimą, vertimų kartotinius leidimus be sutarties, nesąžiningą leidėjų elgesį su vertėjais).
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/2016-metu-antipremijos-obuolio-leidyklos-knyga-verte-vertimu-biuras-286-615911
Lietuvoje per dešimtmetį sumažėjo bibliotekų ir jose besilankančiųjų, tačiau skaitantys bibliotekose į jas ateina dažniau, skelbia Statistikos departamentas, palyginęs pernai metų ir 2005–ųjų metų duomenis.
Paskelbti duomenys rodo, kad Lietuvoje bibliotekų mažėja: pernai jų šalyje buvo 2 tūkst. 549, prieš dešimtmetį – 3 tūkst. 20 bibliotekų. Per metus Lietuvoje sumažėjo 14 bibliotekų. Sumažėjo ir jose skaitančių žmonių: palyginti su 2014 metais, skaitytojų skaičius bibliotekose pernai sumažėjo 25 tūkst., o palyginti su 2005 m. – 319 tūkst.
2015 metais bibliotekose buvo 1 mln. 249 tūkst. registruotų skaitytojų – jose lankėsi beveik kas antras šalies gyventojas. Vienai bibliotekai vidutiniškai teko po 500 skaitytojų.
Pernai gyventojai bibliotekose apsilankė 23 mln. kartų. Per metus vienas skaitytojas bibliotekoje lankėsi vidutiniškai 19 kartų, arba dažniau nei kartą per mėnesį. Apsilankymų skaičius bibliotekoje didėja – prieš dešimtmetį vienas skaitytojas bibliotekoje apsilankydavo vidutiniškai 17 kartų.
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/bibliotekose-mazeja-skaitytoju-bet-jie-ateina-dazniau-286-616567