Ar nebūtų dabar smalsu sužinoti, koks buvo oras tą dieną, kai gimei, kiek tuo metu kainavo ledų porcija, kas buvo pirmasis žmogus, kuriam pamojavai, ar kuri spalva pirmaisiais gyvenimo metais patiko labiausiai?

Tam tėvai ir pildo kūdikio pirmųjų metų knygas. Kai visi įspūdžiai dar švieži sugula vienoje knygoje, kur kas lengviau dalytis prisiminimais ateityje. Daug ko net neaptariame su mama ar tėčiu, apie daug ką nė nepagalvojame. O atvertus prisiminimų knygą, prieš akis iškyla ta gyvenimo dalis, kurios ne tik patys nepamename, bet ir tėvai jau maišo detales.

Vienas tokių albumų neseniai buvo sukurtas ir dailininkės Sigutės Ach. Apie „Pirmuosius kūdikio metus su Ežiuku ir Meškiuku“ (leidykla „Nieko rimto“) ir vaikystės atminimų svarbą – knygos autorės mintys.

– „Pirmieji metai su Ežiuku ir Meškiuku“ visai neseniai pasirodė. Koks jūsų įspūdis išvydus knygą?

– Labai graži, jauki, pati panaši į mažą švelnų vaikelį. Ją labai malonu tiesiog turėti rankose. Manau, tai vienas kokybiškiausių leidyklos „Nieko rimto“ leidinių.

– Ar tokį albumą ar kažką panašaus apie jus pildė tėvai? O jūs – apie savo vaikus?

– Mano tėvų laikais buvo tik fotografijų albumai, bet esu vieną kitą savadarbį prisiminimų albumą mačiusi, jie darė didelį įspūdį. Mat vos gimus vaikeliui tikrai sunku susikaupti fiksuoti svarbias akimirkas. Aš apie savo vaikus pradėjau rinkti medžiagą, kai jie pradėjo kalbėti. Užrašinėdavau jų tarpusavio pokalbius (jų amžiaus skirtumas nedidelis, tai pokalbiai būdavo išties juokingi), lig šiol turiu tą knygelę.

Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/vaikai/rasytoja-sigute-ach-kaip-sukurti-pirmaja-knyga-vaiko-prisiminimu-albuma-551-543343