Aukštoji literatūra – tai gausių, slėpiningų, neaprėpiamų ir antgamtiškai subtilių dvasinių išteklių saugykla, į kurią pasinėrus galima tyliai, būnant pačiam su savimi, o drauge įsiliejus į intymiausius kito žmogaus sielos šaltinius, pasistiprinti, prisotinti sielą giliausių pojūčių, išgryninti savo dvasinį kvėpavimą ir į pasaulį pažvelgti apsivalius nuo sprangaus nerimo bei neužtikrintumo jausmo, kuriamo intensyvaus ir monotoniško visuomeninio mechanizmo. Ji atskleidžia „realybės“ sąvokos netvarumą, išlaisvina nuo įvairius laikmečius kaustančių normų, suteikia galimybę atsikratyti visuomenės iškeltų autoritetų bei vertybių ir pasinerti į asmenišką, niekam kitam nepriklausantį kontaktą su akimirka, joje žėruojančia amžinybe. Šioje literatūroje atsiveriantys vidinio pasaulio peizažai, sklidini vaizdinių, asociacijų, nuojautų, giluminių akimirkos išgyvenimų, sąmonės srautų, bei atsiskleidžiantis santykis su pasaulyje slypinčiais aukštesnės būties atspindžiais atgaivina žmoguje jutiminį subtilumą, o juk būtent gelminis pojūtis veda prie tiesos branduolio, nes jis – tai skverbimasis dieviškosios tikrovės link.
Vis dėlto skaitymas pasaulyje nėra populiari veikla (bent jau kalbant apie „Skaitymą“ iš didžiosios raidės, apimantį aukštąją literatūrą). Akivaizdžiai populiariausi ir pelningiausi visuomenėje paplitę spausdinti tekstai yra įnirtingai reklamuojami abejotinos vertės bestseleriai (ryškios erotinės ar detektyvinės tematikos) arba įvairiausi žurnalai, dažnai koncentruoti į paskalas. Todėl ir šiaip gana žemi bendro skaitymo lygio duomenys pasaulyje neabejotinai dar labiau nukristų taikant jiems kokybės kriterijus. O juk vis dėlto skaitymo lygis stipriai susietas su šalies išsivystymo lygmeniu.
Meksikos rašytojas ir literatūros kritikas Juanas Domingo Argüelles remdamasis statistika teigia, kad turtingose ir išsilavinusiose šalyse vidutiniškai vienas gyventojas perskaito nuo dešimties iki penkiolikos ar galbūt dvidešimties knygų per metus, pavyzdžiui, Meksikoje vidutiniškai perskaitoma vos viena, o gal ir mažiau knygos per metus. Ir vis dėlto net ir turtingose šalyse skaitymo problema aktuali, nes siekiama kelti piliečių mentalitetą, ugdyti analitinį mąstymą, o dešimt knygų per metus dar nėra pakankamai tvirtas pagrindas saviugdai.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-11-30-kam-burtai-lems-skaityti-knyga-o-kam-tik-knyga/137842
