Prieš šventes Darbo partijos garbės pirmininkas Viktoras Uspaskich išleido savo pirmąją psichologinę knygą – „Mano ligos ir priešai – mano geriausi mokytojai“. Joje politikas su skaitytojais dalinasi gyvenimo įvykiais, kurie, anot V. Uspaskich, pakeitė jo gyvenimą ir išmokė į jį žvelgti kitomis akimis. Šis kūrinys yra ir tam tikras naudingų patarimų rinkinys.

„Ši knyga yra skirta tiems, kurie nori žongliruoti problemomis, išmokti teisingai dirbti, ilsėtis, miegoti, valgyti, bendrauti, būti laimingiems ir lydimiems sėkmės karjeroje, visuomenėje ir šeimoje, būti turtingiems, sveikiems, ir puikios fizinės formos. Mano istorija skaitytojams padės mokytis iš mano klaidų ir jų nekartoti“, – apie knygą pasakoja V. Uspaskich.

Knyga pasirodė per didžiausias metų šventes ir bus visiems pasiekiama nemokamai internetine nuoroda: www.uspaskichknyga.lt. Beje, knygos originalas parašytas rusiškai, o į lietuvių kalbą išversti tik pirmieji 100 puslapių, tačiau kas savaitę jų daugės.

„Sužinoję, kad rašau, daug žmonių kreipėsi su prašymu knyga pasidalinti dar iki švenčių. Kiekvieną savaitę internete publikuosime vis daugiau į lietuvių kalbą išverstų knygos ištraukų“, – sako V. Uspaskich.

Ištrauka iš knygos:

Viskas viename žmoguje 

Protu nesuvokiamas kontrastas.

Šiaurė, toli nuo civilizacijos, tremtinių gyvenvietė, jokio vyksmo, viskas ant išmirimo ribos, didelė skurstanti šeima, duona ant stalo – prabanga ir ne kiekvieną dieną, darbas sulaukus vos vienuolikos.

Ir – milijonierius, sėkmingas verslininkas, politikas, ministras, darni šeima, puikūs vaikai.

Ir – lyg skradžiai į prarają, į miglą, alkoholis, azartas, lyg po narkozės gyvenimas skendi rūke ir nesėkmėse, o kad nepasirodytų per maža – didžiulė puokštė ligų, gyvenimas pakimba ant plauko.

Išėjau iš šio uždaro, pragariško rato, viską surinkau į krūvą. Sukroviau ant svarstyklių. Ir pasvėriau LAIMĖS svarsčiu.

Daug epizodų prabėgo mintyse, bet vienas užstrigo iš vaikystės. Nepatikėsite, tačiau taip ir nesugebėjau prisiminti nė vieno niūraus savo vaikystės momento! Dar pabandžiau ir supratau – o juk laimė visai kitur. Laimę suteikia ne duona kasdieninė. Pasirodo, aš buvau pakankamai laimingas ten, toli, be duonos ant stalo.

Vis dėlto, kam aš kažko siekiau, lėkiau, skubėjau, rizikavau, kažko ieškojau, dirbau dieną naktį, gudravau, galbūt kažkur kažką iš ko nors atiminėjau? Deja, bet mano taupyklėje laimės nepadaugėjo. KODĖL???

Kiekvienas gali sau užduoti tą patį klausimą ir šioje knygoje rasti atsakymą.

Dėkoju likimui, kad man buvo suteikta galimybė išmokti tas pamokas dar šiame gyvenime ir likti gyvam, pajusti tikrą laimę, pataisyti sveikatą ir judėti toliau. Pirmoje knygos dalyje pateiksiu tam tikras šių dienų realijas, kurios nėra labai malonios, todėl pasistengsiu jas šiek tiek sušvelninti, tačiau esmę paliksiu. Noriu, kad jūs pajustumėte ir suprastumėte mastą tos situacijos, kurioje reikėjo gyventi, kovoti ir ne tik nepasiduoti, bet priešingai, augti, pakeisti savimonę bei tapti laimingu.

Dabar, kad būtų suprantamiau, apie ką ši knyga, pateiksiu nedidelę pamokančią gyvenimišką situaciją. „Noriu gyventi šalia Dievo“ – tokiomis keistenybėmis sūnus nuolat kvaršindavo galvą tėvui. Tėvas vydavo jį kuo toliau nuo savęs, tačiau geroji motina švelniai šypsodamasi sūnui atsakydavo: „Toli iki Dievo, vaikeli. Mylėk žmones ir gyvensi šalia Dievo.“