Nuotraukos autorius: Rusnė Dakinevičiūtė

Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) organizuotoje, Kultūros ministerijoje vykusioje konferencijoje „Knygų leidyba: iššūkiai intelektinės nuosavybės industrijos sektoriui“ buvo pristatyti išsamūs Lietuvos leidybos rinkos ir jos stagnavimo priežasčių tyrimai, taip pat intelektinės nuosavybės teisinio reglamentavimo studija, Nacionalinio knygų prekyboje katalogo (NKPK) teikiamų paslaugų, sprendimų ir galimybių apžvalga, užsienio specialistų prezentacijos. Konferencijos dalyviams buvo išdalinta išsami konferencijos medžiaga ir LLA parengti leidiniai. 

Pirmoje konferencijos dalyje Creditreform Lietuva atstovas Saulius Žilinskas pristatė Lietuvos knygų leidybos sektoriaus tyrimo rezultatus, kurie bus tikslinami bei pristatyti kitų metų LLA visuotiniame susirinkime. Teisininkė Aistė Augustauskaitė (Alma littera įmonių grupė) pristatė atlikto studijos „Iššūkiai intelektinės nuosavybės industrijos sektoriui“ rezultatus, o išsamus atliktos studijos leidinys išdalintas konferencijos dalyviams. Romanas Matulis (Clear Digital World rinkodaros vadovas) taip pat pristatė tyrimą „Knygų leidybos rinkos stagnavimas kaip internetinio „piratavimo“ pasekmė“. 

• A. Augustauskaitės pranešimas „Iššūkiai intelektinės nuosavybės apsaugai: žala autoriams, leidėjams, visuomenei“;
• Intelektinės nuosavybės teisinio reglamentavimo studija „Iššūkiai intelektinės nuosavybės apsaugai: žala autoriams, leidėjams, visuomenei“;
• R. Matulio pranešimas „Knygų leidybos rinkos stagnavimas kaip internetinio „piratavimo“ pasekmė“. 
  
  
  

Antroje konferencijos dalyje tarptautinių leidybos ir platinimo standartų specialistas Graham Bell (EDItEUR) pristatė standartizuotų metaduomenų bazių svarbą bei ONIX ir ISNI standartus. Azar Hussan (Faber&Faber) apžvelgė leidinių klasifikacijos standarto tarptautinei knygų prekybai THEMA galimybes. Aida V. Dobkevičiūtė ir Marius Pareščius pristatė NKPK paslaugas, sprendimus ir galimybes. 

• Graham Bell pranešimas „Metaduomenys, leidyba ir platinimas: tarptautiniai standartai“;
• Azar Hussain pranešimas „Knygų platinimas ir prekyba: kodėl THEMA?“;
• Aidos V. Dobkevičiūtės pranešimas „Nacionalinis knygų prekyboje katalogas (NKPK): paslaugos ir sprendimai“;
• Išsami NKPK teikiamų paslaugų, sprendimų ir galimybių apžvalga.
  
  
  

Įžanginę konferencijos kalbą tarė kultūros viceministras Arnas Neverauskas. Jis pažymėjo, kad šiandien leidybos sektorius susiduria su dideliais iššūkiais ir vienas didžiausių jų – vis platesnis interneto naudojimas. A. Neverauskas pastebėjo, kad į interneto naudojimą reikia žiūrėti ne kaip į grėsmę, o kaip į galimybę leidybai rasti naujas nišas verslui. Viceministras taip pat pasidžiaugė, kad tiek Lietuvos leidėjai, tiek ir institucijos aktyviai bendradarbiauja su užsienio partneriais – leidėjai atveria tokias naujas milžiniškas rinkas kaip Kinija, o institucijos inicijuoja Lietuvos kaip garbės viešnios dalyvavimą Londono knygų mugėje 2018 m. ir Leipcigo knygų mugėje 2017 m.

PIRMOJI DALIS

Pirmoji konferencijos sesija buvo skirta Lietuvos leidybos situacijos apžvalgai. Creditreform Lietuva atstovas Saulius Žilinskas pristatė knygų leidybos sektoriaus tyrimo rezultatus, kuris apibendrino laiką nuo paskutinio 2012 m. atlikto tokio paties pobūdžio tyrimo. Tyrimo metu padarytos išvados atskleidė, kad leidybos sektorius Lietuvoje stagnuoja: leidybos paslaugų eksportas nedidėjo dėl didelės pasaulinės konkurencijos; e-leidyba neaugo dėl didelių plagijavimo ir piratavimo mastų; įtaką leidybos rinkai darė vis blogėjanti demografinė padėtis; neaugo pirkėjų pajamos ir uždarbis; per maža valstybės parama ir finansavimas neleido sumažinti produkcijos kainų. S. Žilinskas išskyrė miestų  ir kaimų bibliotekų fondų mažėjimą kaip svarbią leidybos gyvybingumo problemą. Taip pat S. Žilinskas pastebėjo, kad neigiamą įtaką leidybai darė ir mokestinė politika – nors nuolat buvo didinamas minimalus atlyginimas, dėl to tuo metu buvo uždarytos apie 2 000 įmonių. Pranešėjas atkreipė dėmesį ir į kelis optimistiškus Lietuvos leidybos sektoriaus požymius – po krizės leidėjai Lietuvoje sėkmingai atsiskaitė su bankais, turto areštų buvo nedaug ir tai indikuoja tam tikrą rinkos stabilumą. Taip pat optimistiškai nuteikia antrame metų ketvirtyje fiksuota padidėjusi leidyklų produkcija bei nedidėjanti knygų savikaina. 

Kaip vieną svarbiausių Lietuvos leidybos stagnavimo priežasčių Aistė Augustauskaitė išskyrė intelektinės nuosavybės prastą apsaugą ir knygų piratavimo žalą. Atlikta studija parodė, kad  įstatyminė bazė įgyvendinant intelektinės nuosavybės apsaugą yra pakankamai aiškiai apibrėžta, bet didžiausia problema su kuria susiduriama – realus teisės aktų įgyvendinimas. Kaip vieną iš galimų teigiamų precedentų Lietuvoje pranešėja įvardino dabartinę teisminę bylą tarp Lietuvos leidėjų Alma littera, Baltos lankos, Tyto alba, Vaga, Jotema ir tinklalapio www.visosknygos.com.  A. Augustauskaitė pristatė bylos eigą ir leidėjų pasiektus laimėjimus bandant įgyvendinti intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymus. Atlikta studija taip pat parodė, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti intelektinės nuosavybės apsaugą, būtina griežtinti atsakomybę nacionaliniu lygiu, įdiegti vokišką sistemą, kai įspėjamieji laiškai siunčiami vartotojams, įkurti instituciją, kuri fiksuotų ir stabdytų intelektinės nuosavybės pažeidimus internetinėje erdvėje. 

Pirmąją konferencijos sesiją pabaigė Romanas Matulis su pranešimu „Knygų leidybos rinkos stagnavimas kaip internetinio piratavimo pasekmė“, kurio metu buvo pristatyti ir atlikto tyrimo rezultatai. R. Matulis pastebėjo, kad vystantis internetui, leidybos sektorius nuolat traukėsi. Kai IT įmonių, jų pajamų ir jose dirbančių žmonių skaičius nuolat didėjo, leidėjų, jų pajamų ir jiems dirbančių žmonių skaičius vis mažėjo. Tyrimas atskleidė, kad žmonės vis mažiau laiko skiria skaitymui, o jei knygos yra atsisiunčiamos internetu, dažniausiai tai daroma nemokamai. Remiantis pasauline piratavimo statistika, Lietuva šiuo metu užima trečią vietą.  

Po pirmosios konferencijos dalies vykusioje diskusijoje buvo užduotas klausimas, kodėl vis dėlto leidėjai neleidžia e-knygų Lietuvoje. A. Augustauskaitė pažymėjo, kad leidėjai kaip verslininkai neturi lėšų inveticijoms į el.leidybą, nes ji yra nuostolinga.  Tai nulemia el. knygų piratavimas. Norint situaciją keisti, būtina sėkmingai įgyvendinti esamus intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymus. R. Matulis pritarė, kad būtina perimti vokiškąjį modelį, kai baudžiami ne tik įvairių nelegalaus turinio platformų steigėjai ir operatoriai, bet ir patys vartotojai.

A. Augustauskaitė taip pat pastebėjo, kad piratavimas tobulėja – kai anksčiau buvo daromos tiesiog spausdintų knygų kopijos, dabar galima atsisiųsti ir išleistas el.knygas. A. Augustauskaitė išskyrė piratavimo kaip nusikaltimo edukacijos trūkumą. Platų problemos viešinimą gali koordinuoti vos kelios didesnės Lietuvos leidyklos, todėl žmonės dažnai net nežino, kad daro nusikaltimą siųsdamiesi skenuotas knygas iš nelegalių leidinių sklaidos portalų. 

Graham Bell pastebėjo, kad svarbu viešinti ne tik piratavimo žalos svarbą, bet ir sugebėti parodyti, kokias papildomas pridėtines vertes turi legalus turinys ir teisėtai platinai leidiniai. 

ANTROJI DALIS

Antroje konferencijos sesijoje pristatytos galimybės kaip naudojant naujausius standartus ir inovacijas optimizuojamas leidėjų ir platintojų bendradarbiavimas. Graham Bell pristatė du standartus – autorių atpažinimo standartą ISNI ir knygos metaduomenų standartą ONIX. ISNI yra išsamus autorių atpažinimo standartas, kuris padeda išvengti dezinformacijos ieškant patikimų duomenų apie autorius. ONIX standartas yra visus svarbius leidinio metaduomenis apimantis standartas, kurį naudojant galima palengvinti leidėjų ir platintojų bendradarbiavimą, optimizuoti veiklą. Pateikta statistika atskleidė, kad naudojant sistemingus ir teisingai užpildytus metaduomenis, knygų pardavimas ženkliai išauga. Pagrindinis ONIX privalumas – galimybė konvertuoti šiuo standartu apibrėžtus metaduomenis į įvairius formatus. Šiuo metu tai aktualiausias knygų leidybos standartas pasaulyje – jis naudojamas Š. Amerikoje, Vakarų Europoje, Japonijoje, Rusijoje, dalyje Rytų Europos, P. Korėjoje, Kinijoje. 

Azar Hussain pristatė dar vieną tarptautinį standartą THEMA. THEMA – leidinių klasifikacijos standartas tarptautinei knygų prekybai. Naudodami šį tarptautinį standartą, leidėjai sutaupo daug laiko, pinigų ir žmogiškųjų resursų, nes nebereikia rankiniu būdu konvertuoti duomenų į reikiamus formatus, nereikia vertimų bei IT sprendimų. Šiuo metu THEMA naudojama jau 20-yje šalių kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Vokietija, Prancūzija, Švedija, Japonija, Lietuva ir kt. Šis standartas yra ypač išsamus ir tai padeda tiek optimizuojant platintojų bei leidėjų darbą, tiek siekiant geresnių pardavimų. 

Konferencijos pabaigoje Aida V. Doblevičiūtė (LLA vykdomoji direktorė) pristatė NKPK bei jo paslaugas ir sprendimus. LLA inicijuotas ir kurtas NKPK – nauja, pagal tarptautinius standartus susisteminta metaduomenų bazė, skirta knygų leidybos sektoriaus dalyviams ir specialistams. Čia renkama ir nuolatos atnaujinama leidinių bibliografinė ir komercinė informacija. NKPK padeda rinkti ir teikti išsamią informaciją apie rinkoje esančias knygas, analizuoti išleistų knygų gyvavimo ciklą, skatinti išleistų knygų pardavimus, literatūros kūrinių autorių teisių pardavimus ir eksportą. NKPK portale visuomenei (www.nkpk.lt) teikiamos informacija apie naujausias išleistas knygas (http://www.nkpk.lt/naujos-knygos) ir nuorodos, kur galima knygą įsigyti.

Anot Aidos V. Dobkevičiūtės, iki dabar Lietuvoje nebuvo bendros, tarptautinius standartus atitinkančios leidinių metaduomenų bazės ir metaduomenų mainų tarp leidėjų, knygų platintojų ir bibliotekų. NKPK duomenų bazėje jau dabar yra virš 30 000 pilnų leidinių įrašų bei 200 000 bibliografinių leidinių įrašų iki 2012 m. Esminis NKPK duomenų bazės išskirtinumas – informacija apie leidinius pateikiama ne vienam, o visiems knygų sektoriaus dalyviams (leidėjams, knygų platintojams, knygynams, bibliotekoms, mokslo įstaigoms). Per 300 knygų leidybos sektoriaus dalyvių jau turi galimybę peržiūrėti ir įvertinti NKPK duomenų bazę.

Aida V. Dobkevičiūtė pažymėjo, kad NKPK teikia paslaugas trims skirtingoms Naudotojų grupėms. Leidėjams (1-oji grupė) NKPK pateikia vieną bendrą sistemą ir platformą, kurioje galima teikti informaciją apie leidinį knygų platintojams, siūlyti knygas bibliotekoms ir mokslo įstaigoms. Taip pat suteikiama patraukli konkurencinė aplinka dalytis informacija bei sukuriamas naujas rinkotyros ir rinkodaros instrumentas. Bibliotekos (2-oji grupė) gali operatyviai užsisakyti leidinių bibliotekų knygų fondams, rasti komercinę informaciją bibliotekų viešųjų pirkimų konkursams. Duomenų bazė galės būti naudojama kūrinio statusui nustatyti siekiant kūrinį skaitmeninti ir viešinti. Leidėjų duomenys pateikiami ONIX formatu ir lengvai konvertuojami bei teikiami didmenininkams, knygų platintojams, mažmenininkams, bibliotekoms, mokslo institucijoms, knygų klubams ir kt. (3-ioji grupė).

Renginys dalinai finansuotas LR Kultūros ministerijos Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos lėšomis.