Nuotraukos autorius: Žygimanto Gedvilos
Kaimyninės Lenkijos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija analizuoja Lenkijos knygų rūmų pateiktą projektą, pagal kurį norima įteisinti, kad knygynuose knygas perkantys lenkai galėtų susigrąžinti dalį sumokėtų sumų. Esą tai paskatintų lenkus daugiau skaityti. Lietuva šiuos metus pasitiko išaugusiais mokesčiais rašytojams, poetams ir vertėjams, o apie mokestines lengvatas tegalime pasvajoti.
Kaip pranešė Lenkijos naujienų portalas rp.pl, yra šansų, kad lenkai galės susigrąžinti dalį knygynuose išleistų pinigų, kas per metus gali siekti ir kelis šimtus zlotų.
„Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija patvirtino, kad analizuoja Lenkijos knygų rūmų projektą, kuriame siūlomos naujos mokestinės lengvatos, kurios galėtų paskatinti lenkus daugiau skaityti. Rūmai siūlo, kad išlaidos knygynuose lenkams leistų susigrąžinti net kelis šimtus zlotų per metus“, – rašo rp.pl.
Žvalgosi į italus
Tai ne pirmas panašus mokestinių lengvatų pasiūlymas, tarkim, buvo lengvatų internetui ar būstui įsigyti. O šįkart – knygų pardavimams skatinti. Anot idėją pasiūliusios leidyklos „Claroscuro“ atstovų, juos įkvėpė italai. Italijoje svarstomas projektas, pagal kurio pirminius siūlymus, italai, kurie knygos per metus išleidžia iki 2000 eurų, galėtų atgauti 19 proc. sumokėto pridėtinės vertės mokesčio. Tačiau iš tų 2000 eurų tūkstantį reikėtų išleisti mokykliniams ir aukštojo mokslo vadovėliams, o kitą tūkstantį – bet kokioms knygoms. Tiesa, ir Italijoje projektas dar tik svarstomas.
Teisininkai mano, kad ši lengvata tikrai būtų pakeliama Lenkijos biudžetui, juolab kad tai galėtų tapti priežastimi, kodėl knygų būtų nupirkta daugiau. O daugiau parduotų knygų, daugiau įplaukų į tą patį biudžetą. Grąžintina suma negalėtų viršyti vienam žmogui kelių šimtų zlotų, o juos susigrąžinti turėtų teisę 8-10 knygų per metus įsigyjantys žmonės
Kol kas Lenkijoje knygų nenuperkama itin daug. Nacionalinės bibliotekos skaičiavimais, 2015 metais tik 11 proc. lenkų per metus įsigijo daugiau nei dvi knygas, o bent vieną – kas ketvirtas lenkas.
Lietuvoje mokesčiai tik auga
Lietuvoje, kaip skaičiuojama, per dešimtmetį knygos pabrango kelis kartus, o tą lėmė ne tik augantys mokesčiai, bet ir mažėjantis gyventojų skaičius, menkstantys knygų tiražai. Iš toliau tikėtis kainų mažėjimo nereikėtų – nuo šių metų sausio 1 dienos pasikeitė autorinių sutarčių apmokestinimas.
Nuo sausio 1 dienos dirbantys pagal autorinę sutartį „Sodrai“ mokės mokesčius ne nuo pusės, o nuo visų pajamų. Tai galioja tiems, kurie neturi darbo sutarčių. Tokie pokyčiai atsirado kartu su „Sodros“ mokesčių pakeitimais, kuriems pritarė šios kadencijos Seimas.
„Naujojo autorių apmokestinimo modelio, mokesčių didinimo pasekmių neišvengsime: dar brangs knygos ir mažės jų prieinamumas, bibliotekos įsigis mažiau naujų ir populiarių knygų, sumenks autoriams išmokama autorinio atlyginimo dalis, bankrutuos dalis leidyklų, lietuvių autorių knygos taps visiškai nekonkurencingos palyginti su verstinėmis“, – 15min yra sakiusi Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Aida V. Dobkevičiūtė.
Lenkai nustebino
Išgirdusi apie naująjį pasiūlymą Lenkijoje, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė sakė, kad bet kokios mokestinės paskatos žmones nuteikia labai gerai.
„Nežinau, ar daug būtų tokių, kurie netingėtų kaupti, rinkti, pateikti sąskaitas, yra tų techninių dalykų. Bet yra labai gražus politinis gestas, kuris parodo, kad šalis rūpinasi, jog skaitymo įgūdžiai nemažėtų ir kad puoselėtume savo kalbą bei kūrybinį raštingumą“, – kalbėjo A. V. Dobkevičiūtė.
Šiuo metu Londono knygų mugėje esanti A.V.Dobkevičiūtė sakė kaip tik turėsianti progą kaimynų lenkų pasiteirauti apie šį projektą – Lenkija perduos estafetę Lietuvai būti garbės viešnia šioje parodoje kitais metais.
Lietuvoje šiuo metu knygoms taikomas 9 proc. pridėtinės vertės mokestis, elektroninėms, kol nepakeista Europos Sąjungos direktyva, – 21 proc. Tad galimybė susigrąžinti dalį išleistos sumos, tikėtina, skatintų pirkti daugiau knygų. „Ypač jaunimas, kuris mokosi, ta paskata pasinaudotų. Bet galbūt ir įvairesni žmonės, nors vyresni žmonės ne tiek ir daug gali išleisti pinigų knygoms, dažniau jas skolinasi iš bibliotekų“, – sakė leidėjų asociacijos vadovė.
Kuo daugiau knygų būtų nuperkama, tuo leidyklos galėtų daugiau investuoti į naujų leidinių, vertimų paiešką ir tokiu būdu išleisti daugiau pavadinimų knygų.
„Tai, kad dabar yra labai didelis nuosmukis ir mes taip ir neatsigavome po 2008 metų krizės, o dabar kitaip apmokestinami, „įsodrinami“ kūriniai, daro tendencijas įdomiomis. Netrukus turės būti svarstomas „Sodros“ įstatymo pakeitimas, kur mes pateikėme prašymą, kad intelektinis turtas nebūtų „įsodrintas“. Nes tai labai sumažins autorių pajamas. Toks įdomus valstybės požiūris – vienur kelia mokesčius, net nepasitarę, nepasižiūrėję, kokią tai gali padaryti įtaką mūsų sektoriui, o po to svarsto pakeitimus Kultūros ministerijoje“, – Lietuvos valdžios požiūriu skundėsi A.V.Dobkevičiūtė, tvirtindama, kad iniciatyva Lenkijoje atrodo labai graži.
Išleidžiamų knygų mažėja: 2008 metais Lietuvoje buvo išleista 7,3 mln. vienetų 4580 skirtingų pavadinimų knygų. 2015 metais – jau tik 4,3 mln. vienetų 3410 skirtingų pavadinimų knygų.
