Nuotraukos autorius: Lina Ever

Berlyne siaučia 15-asis Tarptautinis literatūros festivalis. Daugybė renginių, skaitymų, diskusijų, susitikimų su autoriais, autografų medžiojimas, bandymas nusifotografuoti su kokia garsenybe. Kažkas panašaus į Vilniaus knygų mugę, bet be turgaus ir pigesnių knygų ieškotojų. Vienintelis prekybinis elementas čia – nedidelis knygynėlis su festivalyje pristatomais naujais kūriniais, kad įsigytumėte po renginio ir turėtumėte kur pasiimti autoriaus autografą. Čia ne tik nerasite pigesnių knygų, bet į beveik visus renginius turėsite pirkti bilietus – dažniausiai po 8 eur už renginį arba 20 eurų kainuojantį visos dienos bilietą. Niekas neburba, čia įprasta mokėti ir už literatūros renginius, net ir organizuojamus knygynuose, ką Lietuvoje būtų sunku įsivaizduoti. Net nesuprantu, kodėl žmonės už dainuojamą kūrybą noriai moka pinigus, bet skaitomų eilių ar romano ištraukų nori klausytis už dyką. Turbūt išlepinome juos per mugę organizuodami begales nemokamų renginių.

Šeštadienį šiek tiek jaudindamasi žingsniuoju į susitikimą su populiariausia Turkijos rašytoja, daugiausiai gyvenančia Londone, Elif Šafak. Devynių romanų autorės knygos išverstos į 40 kalbų. Prieš mėnesį perskaičiau jos knygą "40 meilės taisyklių". Negaliu pasakyti, kad atsivėrė akys ar kažką supratau gyvenime, kad kažką sužinojau, išmokau, įsigilinau, bet skaityti buvo labai smagu. Kažkas tarp meilės romano ir patarimų rinkinio “kaipmylėtiirbūtimylimai”, atskiesto Turkijos egzotika, Šechrezados pasakų dvelksmu, dervišų šokiais ir viduramžių buitimi, kurie pamoko šiek tiek infantilią niujorkietę tapti laisva ir pagaliau gyventi taip, kaip ji pati nori ir kaip liepia jos širdis. Man gal pritrūko romano vingių ir šiuolaikinių nuotykių, nes visas pagrindinis veiksmas knygoje vyko prieš aštuonis šimtus metų, kai gyveno ir kūrė sufijų mistikas Rumis. Ir tų keturiasdešimties taisyklių gal buvo per daug. Juokauju, kad gal būtų užtekę ir dvidešimties. Bet po susitikimo su autore supratau, kad Turkijos moterims reikia jų daugiau, nes joms iki laisvės dar labai toli. Kai kas sako, kad jos romanas "Stambulo pavainikė" daug geresnis, kai kas - kad prastesnis. Kai perskaitysiu, būtinai pasakysiu savo nuomonę. Autorė rašo lengvai ir kartu labai poetiškai, kartais jos stilius bizantiškomis puošmenomis iš tiesų panėšėjo į populiariausio Turkijos rašytojo O.Pamuko stilių.

Plačiau skaitykite: http://berlynodienorastis.blogspot.de/2015/09/elif-shafak-papuose-berlyno-literaturos.html