Nuotraukos autorius: Šarūnas Mažeika
Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ ketvirtadienį užsuko ir Vilniaus miesto rotušę, kur buvo įteikta Vilniaus miesto savivaldybės mero premija.
Šią premiją Remigijus Šimašius už knygą „100 istorinių Vilniaus reliktų“ įteikė poetui, vertėjui, literatūros kritikui Dariui Pocevičiui. Premijos dydis – 1000 eurų.
R. Šimašius pastebėjo, kad „Poezijos pavasaryje“ ši premija teikiama poetui, bet ne už poezijos knygą. „Man atrodo, komisija išrinko labai gerai. Jei rašai apie miestą, ir rašai iš širdies, su meile, pastebi tokius dalykus, kurių kiti nepastebi, labai gerai. Premija už tokią knygą – manau, tai labai įdomus posūkis. Tad sveikinu sąlyginai poetinės knygos autorių ir noriu jam padėkoti už šią knygą, už šį darbą“, – sakė Vilniaus meras R. Šimašius.
Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas poetas Antanas A. Jonynas pasidžiaugė, kad „Poezijos pavasario“ dalyviai kasmet susirenka į miesto rotušę.
„Poezijos pavasaris“ pakankamai šlovina Vilnių“, – sakė A. A. Jonynas ir pristatė iš užsienio į festivalį atvykusius poetus.
Padėkos kalboje laureatas atskleidė, kad Vilniaus reliktus tyrinėja labai nuoširdžiai, intensyviai – kiekvieną dieną vaikšto, keliauja po miestą. Radęs ką nors įdomaus, visada nori išsiaiškinti tos įdomybės istoriją, todėl vis traukia į archyvus.
„Manau, apie Vilnių ar kurį nors kitą miestą daugiau pasako ne stori istorikų foliantai, kurie būna politizuoti, romantizuoti, o gyvoji istorija – tai, kas liko mūsų gatvėse, tarpuvartėse, ant namų sienų arba po jomis. Tai man yra labai svarbu. Būtų gerai, kad tie reliktai pasakytų apie miestą daugiau. Deja, jie yra nykstantys“, – pastebėjo D. Pocevičius.
Anot jo, tuos reliktus naikina trys dalykai – visagalis laikas, muziejininkai ir valdininkai.
„Apie laiką – visiems suprantama, aiškinti nereikia. Kodėl naikina muziejininkai? Todėl, kad jie, norėdami padaryti gerą darbą – išsaugoti kurį nors reliktą, išima jį iš viešosios erdvės ir nukiša į rūsius, archyvus, saugyklas ir jis tampa neprieinamas žmonėms. Jo kaip ir nebelieka“, – dėstė rašytojas.
D. Pocevičius neslėpė savo ateities planų – rašo šios knygos tęsinį, taip pat planuoja parašyti knygą apie Vilniaus kavines.
Lietuvių poetų išeivių vardu žodį tarė nuo 1999 m. Miunsteryje, Vokietijoje, gyvenanti Alicija Rybalko.
Kelis Juditos Vaičiūnaitės, laikomos Vilniaus miesto poete, eilėraščius perskaitė aktorė Jūratė Vilūnaitė. Renginyje saksofonu grojo Janas Maksimovičius.
