Renginiai

Pavilijono knygų savaitgalis

Jau trejus metus iš eilės vykstantis „Paviljono“ knygų savaitgalis – vienoje jaukiausių Vilniaus vietų knygų mylėtojus suburianti renginių serija.

Renginių programa

 

„Paviljono“ knygų savaitgalio veiksiančios knygų mugės darbo valandos:

 

- Penktadienį: 15-20 val.

- Šeštadienį: 12 -20 val.

- Sekmadienį: 12-19 val.

Skelbiamas Vilniaus klubo premijos konkursas apie Vilnių

Vilniaus klubas ir Lietuvos leidėjų asociacija skelbia jau ketvirtąjį Vilniaus klubo premijos konkursą, kuriame bus vertinamos knygos apie Vilnių, išleistos 2017–2018 metais. Vilniaus klubo premijos laureatas bus paskelbtas vasario 11 dieną ir apdovanotas vasario 21–24 d., tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu. Premijos dydis – 1000 Eur. Leidyklai, nurodytu periodu išleidusiai daugiausiai knygų apie Vilnių, bus įteiktas padėkos raštas.  

Konkursui kviečiame pateikti grožinės, memuarinio pobūdžio, edukacinės, mokslo populiarinimo srities knygas, albumus, knygas vaikams, išleistas 2017–2018 metais Lietuvoje ir kitose šalyse, kurių tematika – Vilniaus miestas.
Paraiškas dalyvauti konkurse priima Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) iki 2018 m. gruodžio 7 d. Paraiškas prašome atsiųsti el. paštu (grazvile@lla.lt), o teikiamos knygos 2 egzempliorius atsiųsti arba atnešti adresu Vokiečių g. 18A, Vilnius. Paraiškoje (paraiškos forma laisva) nurodomi šie duomenys: paraiškos teikėjas, kontaktiniai duomenys, knygos autorius (autoriai, sudarytojai), leidėjas, išleidimo metai, literatūros žanras, trumpas knygos aprašymas. Dėl knygų būtina iš anksto susisiekti ir susitarti nurodytu el. pašto adresu arba telefonu (+370 675 75692).
 
Premijos tikslas – skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti apie Vilniaus miestą ir jį populiarinti bei išrinkti ir apdovanoti Premijos laureatą. Šiuo konkursu siekiama kasmet įvertinti išleistas knygas apie Vilniaus miestą, kurios skatina pažinti Lietuvos sostinę, populiarina Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą ir per knygą, kaip miesto vizitinę kortelę, ugdo vilniečių ir miesto svečių susidomėjimą bei pagarbą Lietuvos sostinei. Konkursui pateiktas knygas atrenka ir vertina Konkurso komitetas, kurį sudaro Lietuvos leidėjų asociacijos deleguoti literatai bei kritikai ir Vilniaus klubo atstovai.
 
Ankstesniais metais Vilniaus klubo premija buvo skirta: 2018 metais Vidui Poškui už knygą „Nedingęs Vilnius“ (leidykla „Tyto alba“); 2017 metais autorių leidybiniam kolektyvui už knygą „Vilnius 1900–2016. Architektūros gidas“ bei jos vertimus į anglų ir vokiečių kalbas (leidykla „Lapas“); 2016 metais Gražinai Mareckaitei už knygą „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“ (R. Paknio leidykla).
 
Konkurso nuostatus rasite čia
 
Iškilus klausimams rašykite el. adresu ruta@lla.lt

Iliustruotojai kviečiami dalyvauti tarptautiniame bežodžių knygų konkurse

Iki 2019 sausio 31 d. viso pasaulio iliustruotojai kviečiami dalyvauti šeštajame Tarptautiniame bežodžių, arba tyliųjų, knygų konkurse „Silent book contest 2019“.

Konkurse laukiami niekur nepublikuotų bežodžių knygų projektai, tai reiškia, kad visa istorija turi būti perteikta vien vaizdais. Nėra ribojama nei knygos tema, nei žanras, nei adresato amžius – vertinamas knygų originalumas, istorija ir kt.

Iš visų gautų knygų projektų tarptautinė specialistų komisija atrinks nuo 5 iki 10 finalininkų – jie bus paskelbti artėjant Bolonijos vaikų knygų mugei, kurioje ir bus eksponuojami jų darbai. Konkurso laimėtojas gaus 4500 eurų piniginį prizą, o knygą išleis leidykla „Carthusia Edizioni“.

Nuo 2014 rengiamame konkurse jėgas yra išbandę ir lietuvių iliustruotojai, du iš jų – 2015 m. Lina Mumgaudytė su knyga „The Hunter“ (liet. „Medžiotojas“) ir 2016 m. Aušra Kiudulaitė su knyga „Nothing but an Ordinary Trip“ (liet. „Paprasčiausia kelionė“) – buvo patekę tarp finalininkų.

Konkursą organizuoja Mulaco miestas, Montereggio Paese dei Librai asociacija ir Tarptautinė knygų miestelių organizacija bendradarbiaudami su Bolonijos vaikų knygų muge, IBBY Italijos skyriumi ir kitomis organizacijomis.

Norintiems dalyvauti konkurse, taikomas 50 eurų dalyvio mokestis.

Daugiau informacijos rasite konkurso rengėjų interneto svetainėje
https://silentbookcontest.com

Tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“

Šių metų lapkričio 8–11 dienomis Vilniuje vyks jau trečiasis tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Pasak organizatorių, festivalio metu vyks susitikimai su vienais ryškiausių šalies ir pasaulio literatūros autorių, čia netrūks jaudinančių temų, atvirų pokalbių, puikios muzikos, vizualių performanso bei dramaturginių elementų.

„Vilniaus lapai“ – tai tarptautinis literatūros festivalis Lietuvos sostinėje Vilniuje. Renginio centre – žinomų, skaitytojų pamėgtų Lietuvos ir pasaulio rašytojų susitikimai su publika įvairiose Vilniaus vietose, atviras autoriaus ir skaitytojo dialogas, gyvai skambantys poetų ir prozininkų balsai, viešai skaitoma bei interpretuojama kūryba.

Keletą dienų vykstančio festivalio moto – „Autografai“, tai simbolizuoja artimą autoriaus ir skaitytojo santykį. Renginio geografinis epicentras – Menų spaustuvė, kurioje literatūra, rašytojo ir skaitytojo susitikimas paverčiamas gyvu veiksmu. Festivalio programoje gausu nemokamų renginių – literatūros skaitymų, muzikinių improvizacijų, ekspozicijų pristatymų, performansų, literatūros inspiruotų kino filmų.

Vienas pagrindinių renginio tikslų – padėti platesnei visuomenei atrasti šiuolaikinę literatūrą, ją pamėgti, paversti ją gyva kasdienės kultūros dalimi. „Vilniaus lapai“ skatina skaitytojus pažvelgti į rašytoją kaip į savo amžininką, kalbantį patraukliai ir suprantamai.

2016 m. startavęs festivalis sulaukė didžiulio susidomėjimo – pilnų salių, žiniasklaidos dėmesio, jis spėjo įgyti ir literatūrinės bendruomenės pasitikėjimą. Festivalį kartu su partneriais organizuoja Lietuvos Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija bei Lietuvos rašytojų sąjunga.

 

Išsamią vestivalio programą rasite čia: http://www.vilniauslapai.lt/

DEMOS knygnešiai

Lapkričio 2 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks „DEMOS knygnešių“ renginys.

Knygų vakare bus pristatomos DEMOS leidyklos išleistos knygos, kurių pagrindinė idėjinė gija yra kapitalizmo, perskverbusio politinio, socio-ekonominio ir kultūrinio gyvenimo, kritika.

Mintimis dalinsis politinės filosofijos knygų autorius Prof. Dr. Andrius Bielskis, DEMOS redaktorius Dr. Egidijus Mardosas ir menininkas Denisas Kolomyckis.

DEMOS leidybinės veiklos strateginis tikslas yra leisti socialiai progresyvias knygas demokratijos teorijos, žmogaus teisių, psichoanalizės, lyčių lygybės, išsilaisvinimo teologijos temomis. Iki šiol DEMOS kritinės minties institutas yra išleidęs 6 knygas: „Demokratija be darbo judėjimo?” (Sud. A.Bielskis) (2009) (leista kartu su leidykla 
„Kitos knygos”); Slavoj Žižek „Smurtas” (versta iš angl. k. „Violence”) (2010); Alasdair MacIntyre „Marksizmas ir krikščionybė” (ang. k. „Marxism and Christianity”) (2012); Jacqueline Legaut „Žodžio įstatymai” ir „Psichoanalizė, lyg niekur nieko” (2013) (pranc. k. „Les Lois de la parole: Conversation avec Camille” ir „La psychanalyse, l'air de rien: Conversation avec Camille”); Andrius Bielskis „Nešventas sakramentas. Ideologija, tikėjimas ir išsilaisvinimo politika“ (2014); Skaidra Trilupaitytė „Kūrybiškumo galia? Neoliberalistinės kultūros politikos kritika“ (2015).

Tikimės aktyvios diskusijos. Visi kviečiame, įėjimas laisvas.

„Vilniaus lapai“: rudenišką sostinę nušvies Lietuvos ir pasaulio literatūros žvaigždės

Lapkričio 8–11 dienomis sostinėje vyksiantis tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ ketina ir vėl paliudyti, kad puikūs rašytojai skaitančiai visuomenei yra tokios pat ryškios žvaigždės, kaip ir melomanams – muzikos pasaulio korifėjai. Trečią rudenį iš eilės rengiamo festivalio dienomis organizatoriai žada susitikimus su vienais ryškiausių šalies ir pasaulio literatūros autorių, čia netrūks jaudinančių temų, atvirų pokalbių, puikios muzikos, vizualių performanso bei dramaturginių elementų.

Per keturias festivalio dienas suplanuota 20 renginių, didžioji dalis jų šiemet vyks Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6) – Vilniaus senamiestyje įsikūrusiame šiuolaikinių scenos menų centre. Kaip ir ankstesniais metais, kai didžioji renginio susitikimų dalis vyko Nacionaliniame dramos teatre (šiuo metu uždarytame rekonstrukcijai), norima pabrėžti, kad rašytojas yra turintis ką pasakyti menininkas ir autoritetas, iš kurio laukiama viešo ir ryškaus rezonanso.

Pasak festivalio organizatorių, jau pirmaisiais festivalio metais paaiškėjo, kad skaitytojai išsiilgę gyvo pokalbio su rašytojais, o pastarieji – bendravimo su skaitytojais. Pasirodė, kad tokie susitikimai yra įdomūs ir naudingi abiem pusėms – tai patvirtino ir per kelias dienas išpirkti bilietai, ir netgi anšlagai, dėl kurių organizatoriai turėjo mažesnes sales skubiai keisti didesnėmis.

Svarbiausi šių metų festivalio renginiai – susitikimai su dviem Lietuvos ir trimis užsienio autoriais, iš pastarųjų net du atvyks iš Didžiosios Britanijos (bendradarbiaujant su Britų taryba). Pagrindinėmis festivalio temomis žada būti šiuolaikinio žmogaus laikysena sparčiai kintančiame, globaliame, neramumų krečiamame pasaulyje, kuris taip ir išlieka iki galo nepažinus.

Be pagrindinių renginių, kuriems siūloma iš anksto įsigyti bilietus, įvairiose Menų spaustuvės erdvėse numatyta net 13 nemokamų skirtingų žanrų susitikimų su poetais, prozininkais, pasakotojais, aktoriais ir muzikantais. Vaikams skirti teatralizuoti literatūros skaitymai vyks Valstybės pažinimo centre, teatro „Meno fortas“ ir Menų spaustuvės patalpose.

Lapkričio 8 d., ketvirtadienį, bare „Peronas“, kuris įsikūręs geležinkelio stotyje, vyks festivalį apšildantis „Literariumas“ – aktorės Aldonos Vilutytės sumanytas renginys. Jame poetai suvienija pajėgas kartu su aktoriais ir drauge pristato poetų kūrybą.

Lapkričio 9 d., penktadienį, numatytas festivalio atidarymo renginys, jo metu bus pristatytos dvi parodos – bukinisto Jono Valonio parengta knygų dedikacijų paroda „Išlįsk iš lapų“ ir trijų autorių – Dainiaus Dirgėlos, Benedikto Januševičiaus bei Vytauto Suslavičiaus – fotografijos paroda „Fotografiniai Vilniaus lapai“, primenanti 2016 ir 2017 metų „Vilniaus lapų“ akimirkas.

Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-10-18-vilniaus-lapai-rudeniska-sostine-nusvies-lietuvos-ir-pasaulio-literaturos-zvaigzdes/172416

Mariaus Jovaišos naujojo albumo „Neregėta Lietuva“ pristatymas

Naujoji „Neregėta Lietuva“ pristato tai, kuo mes, lietuviai, didžiuojamės ir ką branginame: mūsų aplinką, protėvių mums paliktą kultūros paveldą ir dabartinį užsidegimą sukurti klestinčią ateities Lietuvą. Albumo autorius fotografas ir verslininkas Marius Jovaiša Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje visuomenei pristatys svarbiausias albumo dalis ir papasakos apie dvejus metus trukusį kūrybinį procesą.

Švenčiant valstybės atkūrimo šimtmetį, M. Jovaišos nuomone, reikėtų pristatyti ir nuostabų mūsų šalies kraštovaizdį, ir išmaniuosius darbus – savo naujajame albume autorius rodo naujausių laikų Lietuvos žmonių veiklą technologijų srityje, intelektinio darbo kūrinius.

Kraštovaizdžio skyriuje pateikiami nuostabaus grožio miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai, fotografuoti iš oro ypatingoje šviesoje įvairiais metų laikais.

Naujausiems Lietuvos pasiekimams skirta knygos dalis meninės fotografijos priemonėmis pristato mokslinių tyrimų, pramonės inovacijų, informacinių technologijų, radioelektronikos, išmaniojo dizaino, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų sritis.

„Tikiu būsimo albumo sėkme. Matau, kad ji jau pareina“, – balandžio pradžioje, sveikindamas M. Jovaišą projekto pristatymo proga, sakė Nacionalinės bibliotekos vadovas prof. dr. Renaldas Gudauskas. „Mūsų Nacionalinė biblioteka tarsi specialiai sukurta tokiems projektams. Esame laimingi būdami šio projekto dalimi. Ir man ypač džiugu, kad per aukščiausios kokybės meną bus pristatytas modernios Lietuvos mokslas, švietimas, inovaciniai ir technologiniai pasiekimai“, – pažymėjo R. Gudauskas.

Kviečiame visus į oficialų naujojo albumo „Neregėta Lietuva“ pristatymą Nacionalinėje bibliotekoje.

Trumpai apie renginį

Data spalio 22 d.
Laikas 16 val.
Vieta atrijus prie vitražo, III a.; atrijus V a.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Partneris Marius Jovaiša, marius@neregeta.lt
Rėmėjas kelionių organizatorius „Novaturas“
Daugiau informacijos neregetalietuva.lt, socialiniame tinkle „Facebook“ 

LLA dalyvauja Rygos knygų mugėje

Spalio 19-21 dienomis Rygos kongresų rūmuose vyksta Rygos knygų mugė, o jos išvakarėse Latvijos leidėjus, mokytojus ir bibliotekininkus mūsų kolegos iš Latvijos leidėjų asociacijos bei ALDUS projekto pakvietė dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Kaip knyga susitinka su skaitytoju“, kurioje pranešimą apie Lietuvos literatūros renginius skaitė ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.

Trumpai Europos leidybos rinką pristatė ir apie vykdomus projektus bei leidėjų prisistatymą Europos parlamento nariams papasakojo Europos leidėjų federacijos (FEP) prezidentas Rudi Vanschoonbeek. Taip pat jis papasakojo ir apie Antverpeno knygų mugę, kuri vyksta jau nuo 1931 metų. Knygų mugę organizuoja Belgijos leidėjai ir knygų prekybininkai, ji vyksta 12 dienų ir joje apsilanko 150.000 lankytojų kasmet. Per šias nepilnas dvi savaites uždirbama 3 proc. visos metinės leidėjų apyvartos.

Įdomiai apie leidybos situaciją bei Lisabonos knygų mugę pasakojo jos organizatorius bei Portugalijos leidėjų ir knygų prekybininkų asociacijos vykdomasis direktorius Bruno Pires Pacheco. Lisabonos knygų mugės išskirtinumas tas, jog ji vyksta parke, po atviru dangumi. Portugalijoje yra 400 aktyviai dirbančių leidėjų, o elektroninės knygos sudaro tik 1 proc. visos leidybos rinkos. Portugalijoje galioja fiksuotos kainos politika. Nuolaidos knygoms gali būti taikomos tik po 18 mėnesių nuo jų išleidimo, o iki sueis 18 mėnesių terminas – tik 25 dienas per metus – būtent knygų mugės metu nuolaida gali buti iki 20 proc. Vien 2017 metais Portugalijoje buvo išleista 10.400 pavadinimų knygų – 867 per mėnesį, arba 28 per dieną! Vidutinė vienos knygos kaina 2017 metais – 12.5 EUR. 73 procentai knygų yra parduodama knygynuose, likusios – prekybos centruose. Bestseleriu Portugalijoje laikoma knyga, kurios parduodama daugiau nei 10.000 kopijų, vidutinis knygos tiražas – 1.200.
 
 
Knygų mugė vyksta centriniame Lisabonos parke – ji patogiai pasiekiama, yra daug vietos parkuoti automobiliams. Mugės biudžetas – 900.000 EUR. Mugę remia savivaldybė, privatūs rėmėjai, kurių indėlis sparčiai auga, patys leidėjai, nemažai uždirbama iš maisto prekybos, bilietų į knygų mugę nereikia. Lisabonos savivaldybė yra pagrindinis partneris, prisidedantis finansine parama, logistika, sumažintais arba panaikintais mokesčiais mugės organizatoriams. Taip pat savivaldybė yra atsakinga už programą vaikams.
 
Mugės metu vyksta apie 1600 kultūrinių renginių: diskusijos, knygų pristatymai, kinas, teatras, iliustracijų parodos, užsiėmimai vaikams, muzika, net joga. Populiarus yra vadinamasis „marselfie“ – lankytojų selfie su Portugalijos prezidentu Marcelo Rebelo de Sousa, kuris yra skaitytojas ir didžiulis knygų gerbėjas. Knygų mugę reklamuoja visos pagrindinės šalies televizijos, taxi vairuotojai, net ATM bankomatuose galima rasti informaciją apie mugę. 200 vaikų 8-10 m. amžiaus kiekvienos mugės metu turi galimybę likti miegoti mugėje – stovykloje su pasaka. Dieną jie vaikšto po mugę, o miegoti lieka palapinėse parke, kur klausosi įvairių istorijų ir negali įsinešti ten savo mobiliųjų telefonų.
 
Apie Estijoje vykstantį festivalį Head read pasakojo viena jo organizatorių – leidėja Krista Kaer. Angliškai atrodantis festivalio pavadinimas iš tiesų yra estiškas – išvertus tai reiškia „geros eilutės“. Pirmasis festivalis įvyko 2008 metais ir per visus tuos metus sulaukė garbingų svečių iš užsienio – festivalyje viešėjo Margaret Atwood, David Mitchel, John Banwille. Įrašų ir nuotraukų bei dar daugiau informacijos ieškokite čia.
 
Prie festivalio nuolat dirba apie dešimt žmonių, jo tikslas – populiarią literatūrą pritraukti arčiau skaitytojo. Festivalio laikas – gegužės pabaigoa, renginiai vyksta kavinėse, o Rašytojų sąjunga yra pagrindinė festivalio vieta. Visi renginiai yra nemokami, išskyrus kai kuriuos atvejus: jeigu renginiai vyksta kartu su filmų pristatymais, reikia pirkti bilietą į filmą, jeigu renginys vyksta muziejuje, susimokėti už muziejaus bilietą, jeigu bažnyčioje, į kurią įėjimas yra mokamas, taip pat reikia sumokėti prašomą mokestį, tačiau kainos yra labiau simbolinės.
 
Peter van Duijvenboden, Nyderlandų organizacijos „Lezen“ projektų vadovas, pasakojo apie skaitymo iššūkius, su kuriais jie susiduria Nyderlanduose. Organizacija ieško atsakymų į klausimus, kodėl vaikai skaito mažiau ir stengiasi šią situaciją keisti. „Skaityti nėra paprasta: turi žinoti raides, išmokti skaityti, mokėti susikoncentruoti“ - sakė pranešėjas. Daugėja vaikų, kurie vengia skaitymo. Kai kurie net turi „skaitymo baimę“ – jų tėvai neskaito, jie nemato skaitančio žmogaus pavyzdžio ir įsivaizduoja, kad skaitymas yra „kažkas ne man“. Jis išvardijo keletą taisyklių, kuriomis vadovaujamasi dirbant su vaikais ir jaunimu:
 
1. Neskaitančio vaiko nereikia klausti, kokias knygas jis mėgsta, bet būtina klausti apie jo pomėgius.
2. Palaikyti kiekvieno skonį, gebėjimus, gerbti jo pasirinkimą.
3. Padėti susikurti pasitikėjimo jausmą – kad būtų knygų mokykloje, klasėje, namie.
4. Skatinti socialinę motyvaciją: vaikas turi turėti su kuo pasikalbėti apie knygą, kurią perskaitė – kas jam patiko, galbūt šokiravo. 
 
Latvijos nacionalinės bibliotekos vaikų literatūros centro direktorė Silvija Tretjakova, puikiai pažįstama ir Lietuvos žmonėms, dirbantiems su skaitymo skatinimu, pasakojo apie didžiausią Latvijos projektą „Vaikų žiuri“, taip pat apie dvejus metus veikiantį projektą, skatinantį į skaitymo procesą įsitraukti tėvelius senelius, brolius – vyriškąją šeimos dalį. Į organizuojamus projektus įtraukia per 800 viešųjų ir tiek pat mokyklų bibliotekų. 
 
Prieš konferenciją vyko ekskursija naujojoje Latvijos nacionalinėje bibliotekoje. Įspūdinga ir pati biblioteka, ir vaizdai pro langus, už kurių atsiveria nuostabi Rygos architektūra. Bibliotekos fojė veikia knygos muziejus, kurį rekomenduojame aplankyti, jeigu tik būsite Rygoje.
 
Juta Pīrāga iš latvianliterature.lv dar sykį pasidžiaugė Latvijos intraverto kampanijos sėkme – per metus pasirodė 43 Latvijos rašytojų knygos anglų kalba ir 63 knygos buvo išverstos į kitas kalbas. Latvijos intraverto filmuką kviečiame pasižiūrėti čia. O Juta baigė savo pranešimą teiginiu, kad dažniausiai kitų šalių žmonės per literatūrą pamilsta ir šalį. Ryga pasirodė pakankamai ekstravertiška, atvira, tad ir iš artimiausių kaimynų yra ko išmokti.

Knygų paroda – 100 svarbiausių lituanistinių mokslo knygų Lietuvos atkūrimo 100-mečiui

2018 m. spalio 16 d. (antradienį) 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje (II a.), atidaroma lituanistinių knygų paroda. Keturi lituanistiniai mokslo institutai – Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas – šiai parodai atrinko 100 pastarojo dešimtmečio svarbiausių pavadinimų knygų ir jų serijų, rodančių lituanistikos mokslo brandą ir tematikos bei žanrų platų spektrą.

Per paskutinius du nepriklausomybės dešimtmečius institutai išleido per 1500 pavadinimų leidinių: mokslo šaltinių publikacijų, sintetinių mokslo veikalų, monografijų, raštų serijų, serijinių, meno leidinių, mokslo periodikos, vadovėlių ir chrestomatijų. Tikimasi, kad ši paroda leis susidaryti geresnį įspūdį, kokius darbus humanitarai dirba kasdien, ir kuo jų darbai naudingi visuomenei. Kiekviena iš šių knygų, mokslininkų rengtų ilgai ir kruopščiai, kartu yra ir gero knygos dizaino pavyzdys.

Atidarymo metu vyks diskusija „Ateities lituanistika: uždaviniai ir rizikos“. Diskusijoje dalyvaus: istorikė dr. Ramunė Stukienė, kalbininkė dr. Albina Auksoriūtė, literatūrologas dr. Mindaugas Kvietkauskas, filosofas dr. Naglis Kardelis. Diskusiją ves prof. dr. Danguolė Mikulėnienė.

Parodos metu taip pat veiks unikali knygų instaliacija „Aktualios akademinės knygos“. Bus galima susipažinti su toje pačioje salėje esančiomis prof. Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos knygomis, kurias parengė ir išleido keturi lituanistiniai institutai. Šios knygos bus pažymėtos specialiais ryškiais skirtukais.

Paroda veiks iki š.m. spalio 30 dienos.

Lietuvių leidyba, literatūra ir knygos menas bus pristatyti jubiliejinėje 70-ojoje Frankfurto knygų mugėje

Spalio 10 d. (antradienį) knygų leidėjai ir leidybos specialistai rinksis į jubiliejinę – 70-ąją – tarptautinę Frankfurto knygų mugę. Vienas reikšmingiausių metų renginių, skirtų leidybos sektoriui, šiemet pasitinka šūkiu „Idėjos, kurios išjudina pasaulį“. Garbės viešnia šįkart knygų mugėje skelbiama Gruzija. 

 
Tarptautinė Frankfurto knygų mugė kasmet sutraukia leidėjus, autorius ir literatūros agentus iš įvairių šalių. Tai bene didžiausia knygų, medijų, autorių teisių ir licencijų prekybos vieta visame pasaulyje. Čia savo leidybinę veiklą, autorius ir naujausius leidinius pristato ir Lietuvos leidėjai.  
 
Kaip ir kasmet, Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) organizuoja lietuvių knygų leidybos, literatūros ir knygos meno pristatymą nacionaliniame Lietuvos stende Nr. C95, 5.0 salėje. Čia savo literatūrines naujienas reprezentuos leidyklos „Alma littera“, „Tikra knyga“, „Dominicus Lituanus“, „VU leidykla“ ir „Lapas“. Kitų LLA narių knygos bus pristatomos atskiroje, nacionalinėje kolekcijoje. 
 
Nacionaliniame Lietuvos stende informacija apie Lietuvos knygų leidybos sektoriaus tendencijas, dalomąja medžiaga apie LLA narius ir kitus Lietuvos knygų leidėjus dalinsis LLA administracijos darbuotojos ir penkių leidėjų darbo grupė, kurią sudaro:
 
• Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė („Alma littera“)
• Jaunius Lingys („Tikra knyga“)
• Benas Bėrantas („Dominicus Lituanus“)
• Asta Urbanavičiūtė („VU leidykla“)
• Ūla Ambrasaitė („Lapas“)
 
Frankfurto knygų mugėje dalyvaujančius Lietuvos leidėjus, institucijų atstovus bei jų užsienio partnerius LLA spalio 10 d., trečiadienį, 17 val. kvies į Lietuvos leidėjų nacionalinio stendo atidarymą.
 
 
Frankfurto knygų  mugė – tai  viena  didžiausių  tarptautinio  lygio  knygų mugių  pasaulyje.  Kasmet  į  Frankfurtą prie Maino Vokietijoje susenka per 8,000 dalyvių iš daugiau nei 100 šalių ir aplanko beveik 280.000 lankytojų.
Daugiau informacijos apie parodą čia.

Haiku skaitymai

Spalio 11 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks Haiku skaitymai.

Haiku – japonų lyrikos žanras. Kiekvienas žodis yra svarbus ir turi išsakyti mintis. Atrenkami tik patys reikalingiausi žodžiai. Sakoma, kad šis žanras – tai vieta susitikimo tarp autoriaus ir skaitytojo. Savo mintis autorius turi parodyti, bet ne pasakoti, taip pat jis turi rašyti apie realius, o ne išgalvotus įvykius, naudojant paprastus žodžius ir paliekant skaitytojui vietą pamąstymui, atsirandantiems pojūčiams (kaip neužbaigta mintis, kurią skaitytojas gali pats užbaigti). Tai realybė, bet ne lyrika.

Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus rezidencijų projektas „Trys eilutės – gili prasmė. Haiku kūrybinės dirbtuvės“ gavęs dalinę Klaipėdos miesto savivaldybės paramą, spalio 8 – 14 dienomis Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre Nidoje vykdo Haiku rašymo dirbtuves. Dirbtuvėse dalyvaus 6 aktyviausi Haiku kūrėjai. Vyks teoriniai užsiėmimai apie Haiku literatūros žanrą, literatūrą, klasikinių japoniškų Haiku vertimo į lietuvių kalbą praktikos ir praktinės rašymo dirbtuvės, kuriose rašytojai kurs Haiku skirtus paminėti ir švęsti Lietuvos šimtmetį. Dirbtuvėms vadovaus patyrę Haiku literatūros ir kūrybos specialistai.

Numatoma ir toliau organizuoti renginius, skatinančius jaunų žmonių kūrybiškumą, ugdančius estetinį skonį, domėjimąsi literatūra, menu ir populiarinti Haiku poezijos žanrą Lietuvoje, o svarbiausia meilę tėvynei.

Metų knygos rinkimai: skelbiami ryškiausių kūrinių penketukai

Šiemet, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. Keturioliktą kartą vykstanti akcija skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą.

Šiemet knygų penketukai buvo renkami net penkiose kategorijose. Be tradicinių vaikų, paauglių, knygos suaugusiesiems ir poezijos knygų penketukų, atsirado ir nauja publicistikos ir dokumentikos kategorija. Publicistikos ir dokumentikos knygų penketukai renkami pirmą kartą, todėl šiais pirmaisiais metais buvo vertintos knygos, parašytos nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Kitose keturiose kategorijose dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Vaikų ir paauglių knygų penketukus šiemet atrinko: komisijos pirmininkė Inga Mitunevičiūtė (Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vadovė), Diana Gancevskaitė (rašytoja, literatūrologė), dr. Aurelija Gritėnienė (Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja), Rita Karpavičienė (Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė), Justinas Vancevičius ( literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovas). 

Suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisiją šiemet sudarė: komisijos pirmininkė Giedrė Kazlauskaitė (kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vyriausioji redaktorė), Andrius Jakučiūnas (rašytojas), Antanas A. Jonynas (poetas), Gediminas Kajėnas (literatūros žurnalo „Metai“ publicistikos redaktorius), Donata Mitaitė (literatūros kritikė).

Publicistikos ir dokumentikos knygų penketukas:

  • Rūta Oginskaitė. Gib a kuk: pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuose, Tyto Alba, 2017
  • Sigitas Parulskis. Amžinybė manęs nejaudina, Alma Littera, 2018
  • Giedra Radvilavičiūtė. Tekstų persekiojimas: esė apie rašytojus ir žmones, Apostrofa, 2018
  • Aurimas Švedas. Irena Veisaitė: Gyvenimas turėtų būti skaidrus, Aukso žuvys, 2016
  • Tomas Venclova. Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey (iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys), Apostrofa, 2017

 

Knygų suaugusiesiems penketukas:

  • Laura Sintija Černiauskaitė. Šulinys, LRS leidykla, 2018
  • Gabija Grušaitė. Stasys Šaltoka: vieneri metai, Lapas, 2017
  • Leonardas Gutauskas. Pravardės, LRS leidykla, 2018
  • Herkus Kunčius. Lietuviškos apybraižos, LRS leidykla, 2018
  • Antanas Šileika. Basakojis bingo pranešėjas (iš anglų kalbos vertė Vitalijus Šarkovas), Baltos lankos, 2018

 

Poezijos knygų penketukas:

 

Knygų vaikams penketukas:

  • Daiva Čepauskaitė, dailininkė Ieva Babilaitė. Baisiai gražūs eilėraščiai, Žalias kalnas, 2017
  • Marius Marcinkevičius, dailininkė Aušra Kiudulaitė. Draugystė ant straublio galo, Tikra knyga, 2017
  • Violeta Palčinskaitė, dailininkė Irena Daukšaitė. Eilėraščiai iš namų, Tyto alba, 2017
  • Neringa Vaitkutė, dailininkė Monika Mitkutė. Klampynių kronikos, Nieko rimto, 2018
  • Jurga Vilė, dailininkė Lina Itagaki. Sibiro haiku, Aukso žuvys, 2017

 

 Knygų paaugliams trejetukas:

  • Ilona Ežerinytė. Verksnių klubas, Dominicus Lituanus, 2017
  • Aidas Jurašius, dailininkė Inga Navickaitė. Pypas ir jo nutikimai, Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2017
  • Justinas Žilinskas, dailininkas Gediminas Skyrius. Kaukas Gugis ir kerų karas, Aukso žuvys, 2017 

 

Už labiausiai patikusią knygą visose kategorijose galima balsuoti iki 2019 m. vasario 17 d. interneto svetainėse http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt ir www.lrt.lt, elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius.

Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje 2019 metų vasario mėnesį.

„Metų knygos rinkimų“ penketų knygas pristato ekspertų komisijos nariai

Publicistikos ir dokumentikos knygos

Rūta Oginskaitė. Gib a kuk: pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuose

Su Grigorijumi Kanovičiumi, nuo 1993 m. gyvenančiu Izraelyje, Rūta Oginskaitė kalbasi jau po to, kai 2013 m. išleidęs romaną „Miestelio romansas“ rašytojas pasakė, kad deda tašką – naujų knygų nebebus. Persipinantys G. Kanovičiaus ir jo žmonos Olgos pasakojimai leidžia žvilgtelėti į plačią gyvenimo panoramą: skaitytojai sužino nuo prieškario besitęsiančią gyvenimo istoriją, kalbama apie literatūrą, teatrą, kiną, apie buitį, apie tai, ką reiškė būti žydu sovietinėje Lietuvoje ir ką reiškia jau senatvei artėjant atsidurti Izraelyje. Savo kūriniuose įamžinęs Lietuvos žydų gyvenimą rašytojas sako, kad jį visada labai domino atsisveikinimas ir atmintis. (Donata Mitaitė)

Sigitas Parulskis. Amžinybė manęs nejaudina

Vienaip galima skaityti Sigitą Parulskį „Lietuvos ryte“, kitaip – knygoje. Spaudos faktas parodo, kad publicistika vis dar gali būti drąsi, kandi, ironiška, neįkyriai skelbti progresyvias politines ar kultūrines idėjas. Publicistika yra idealus būdas darbštaus rašytojo formai palaikyti. Beje, knyga mišri – pradžioje Parulskio gerbėjai ras ir apysaką. Kaip būdinga šio autoriaus stiliui, prozoje prisriegiami graikų mitai. Publicistikai taip pat būdingas mitinis mąstymas – veikiausiai kaip žaidimas skaitytojų mentalitetu. (Giedrė Kazlauskaitė)

Giedra Radvilavičiūtė. Tekstų persekiojimas

Ši knyga parašyta ne bet kaip ir ne bet kam: labiausiai – rudeniniams žmonėms. Šmaikštaus ir vaizdingo stiliaus, nors tai ir nėra distiliuota grožinė literatūra, galėtų mokytis bet kuris rašytojas, turįs pretenzijų į prozą. Nors autorės nerasi socialiniuose tinkluose, atrodo, ji turi slaptą aistrą internetui – bent jau yra kaip reikiant patyrinėjusi antraščių gamybos ir popkultūros mechanizmus. Knyga žanro požiūriu ribinė – nėra aiškios skirties tarp publicistikos ir eseistikos, recenzijos ir prozos. Toji žanrinė difuzija – taip pat pranešimas. (Giedrė Kazlauskaitė)

Aurimas Švedas. Irena Veisaitė: Gyvenimas turėtų būti skaidrus

 „Man buvo ir yra labai skaudus lietuvių ir žydų priešiškumas, nes pati esu ‚autentiška‘ litvakė, tai yra Lietuvos žydė, ar, jei norite, žydų kilmės lietuvė. Manyje gyvos abi kultūros“, sako viena ryškiausių šiandienės Lietuvos asmenybių, teatrologė, germanistė, viešoji intelektualė Irena Veisaitė, kalbinama istoriko Aurimo Švedo. Jųdviejų pokalbiai aprėpia platų laiką, pradedant tarpukariu, baigiant dabartine Nepriklausoma Lietuva, nevengiama dramatiškų asmeninių patirčių (paskutinis pasimatymas su mama ligoninėje karo pradžioje, getas ir pabėgimas iš jo), prisimenamos ir aptariamos įvairiopos tolesnio gyvenimo patirtys, darbai, sutikti žymūs ar tiesiog asmeniškai svarbūs žmonės. (Donata Mitaitė)

Tomas Venclova. Nelyginant šiaurė magnetą. Pašnekesiai su Ellen Hinsey

Šioje knygoje Tomas Venclova – viena iškiliausių mūsų kultūros asmenybių – kalbasi su amerikiečių poete, literatūros kritike bei vertėja Ellen Hinsey. Kalbasi taip, tarytum skaitytum intriguojantį romaną, kupiną netikėtų istorijos vingių, įdomiausių personažų ir jų nuotykių, sklidiną apmąstymų bei įžvalgų apie kultūrą, istoriją, visuomenę, kūrybą, dabartį. Nors tai autobiografinė knyga, tačiau joje aprėpiama kur kas daugiau nei vienas gyvenimas. Per asmeninę patirtį T. Venclova kalba apie savo šeimą, sovietmečio atmosferą, disidentinį judėjimą Lietuvoje bei Rusijoje, ryšius su tokiomis asmenybėmis kaip Ana Achmatova bei Josifas Brodskis, emigraciją bei naują gyvenimą Vakaruose. Ši knyga – atviras savo vietos kalboje ir istorijoje apmąstymas. (Gediminas Kajėnas)

 

Knygos suaugusiesiems

Laura Sintija Černiauskaitė. Šulinys

Naujasis L. S. Černiauskaitės romanas gali būti perskaitomas vienu ypu, jis tarsi vientisas audinys, sudarytas iš skirtingų, tačiau pasikartojančių rašto motyvų. Daugiabriaunė istorija keliauja per kelias kartas ir paliečia skirtingus, tačiau savitai susijusius žmones. Rašytoja labai jautriai aprašo kūdikio mirties, apleisto vaiko, nemylimos moters, vaikžudystės temas. Ji jų neanalizuoja, o pasakoja kaip betarpiškas stebėtojas, ne gvildena, o tartum švelniai prisiliečia. Kad ir rodytųsi, jog knygos temos siejasi su Lietuvos kriminalinių įvykių realijomis, vien tik tuo apsiriboti būtų maža. Rašytoja nuo istorijos tik atsispiria ir poetiškai, jautriai, su aukščiausia literatūrine pavara neria į jautriausias žmonių tarpusavio santykių piktžaizdes. Nuosekli pasakojimo linija, pasikartojantys motyvai, trūkinėjantis, tačiau paradoksaliai vientisas pasakojimas kviečia skaitytoją pažvelgti į „šulinį“ – paslaptį, sapną, nuojautą, baimę, kitonišką pasaulį. (Gediminas Kajėnas)

Gabija Grušaitė. Stasys Šaltoka

Gabijos Grušaitės knyga „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ lietuvių literatūros kontekste išsiskiria tuo, kad tai tekstas apie dabartį (ir apie gerokai platesnį nei lietuviškas kontekstą): apie šiuolaikiniam žmogui ir šiuolaikiniam pasauliui kylančius iššūkius. Romane iškyla daug madingų socialinių temų: globalizacija, informacinės visuomenės problemos, žiaurus elgesys su gyvūnais, korupcija ir t. t. Šios knygos tvirtybė – gana dinamiškas siužetas ir (kas nedažnai pasitaiko lietuvių literatūroje) nepriekaištingas, įvaizdžiais bei metaforomis neapveltas kompozicinis karkasas, kurį užkloja neišradinga, bet sklandi kalba. (Andrius Jakučiūnas)

Leonardas Gutauskas. Pravardės

Savo apysakų knygos veikėjams Leonardas Gutauskas suteikia biblinius ar šiaip Europos kultūroje žinomų veikėjų vardus: Odisėjas, Marija Magdalena, Herodotas, Van Gogas, Lozorius. Kartais atpažįstame savotiškų sakmių personažais paverstus realiai gyvenusius žmones, nors dažniau jie tiesiog kūrybinės vaizduotės sukurti, rašytojo apgyvendinti ir veikiantys žiaurių įvykių kupinais pokario metais ar vėlyvesnio sovietmečio laikotarpiu, patiriantys gilius nuopuolius, bet sugebantys ir vėl prisikelti. Pasakotojo talentu apdovanoto rašytojo kalba nepaprastai žodinga, derinanti aukštąją ir žemąją stilistiką. (Donata Mitaitė)

Herkus Kunčius. Lietuviškos apybraižos

Tai neįtikėtino smagumo ir šmaikštumo senųjų mitų griovėjo ir naujųjų alegorijų kūrėjo Herkaus Kunčiaus knyga. Pasiremdamas istorinėmis nuotrupomis ir legendomis apie žymių tikrų ir pramanytų asmenybių – Rusijos caro Petro I, Napoleono, Lenino, Hitlerio, Gorbačiovo, Monako princesės, Hanibalo Lekterio – lankymąsi Lietuvoje, rašytojas, žvelgdamas iš dabarties perspektyvos, kuria sąmojingą bufonadą, karnavališką kvazitikrovę, kunkuliuojantį fantazija ir sykiu apčiuopiamai reljefišką, o svarbiausia – kaip reta juokingą pasakojimą, kviesdamas pasinerti į groteskišką istorijos versiją, kurioje pramanas liejasi laisvai. Juk, paties autoriaus žodžiais tariant, „šiandien niekas negali pasakyti, koks pasaulis buvo prieš šimtą ar daugiau metų, nes istorija mėgsta meluoti, o dabartis ją gundo suvokti savaip“. (Antanas A. Jonynas)

Antanas Šileika. Basakojis bingo pranešėjas

Angliškai rašantis, tačiau ir akylesniems Lietuvos skaitytojams jau gerai pažįstamas lietuvių kilmės Kanados rašytojas Antanas Šileika savo atsiminimų knyga „Basakojis bingo pranešėjas“ akivaizdžiai patvirtina, kad globali Lietuva jau seniai yra ne vizija, bet tikrovė. Tai bene pirmoji knyga lietuviškai, kurioje savo patirtimi bei istorija, gyvendamas tarp dviejų kultūrų, dalijasi pokario emigrantų palikuonis. Autoriaus pasakojimas nėra nei istoriškai nuoseklus, nei itin išsamus. Kiekvienas fragmentas – tartum atskiras apsakymas, per kurį atskleidžiama Toronto priemiesčio paauglio tapimo rašytoju, dėstytoju bei žurnalistu istorija. Autorius kalba žaismingai, nors jo pasakojime vienu metu glūdi ir juokas, ir liūdesys. Tapatybė ir emigracija, savos vietos po šia saule paieškos, kūryba ir šeima, namai ir gimtinė – tai bene svarbiausios šios A. Šileikos atsiminimų knygos temos, papasakotos taip, tarytum visa tai būtų išgalvota. (Gediminas Kajėnas)

 

Poezijos knygos

Greta Ambrazaitė. Trapūs daiktai

Debiutuojančios poetės pirmoji eilėraščių knyga, anot Neringos Butnoriūtės, intriguojanti elegantiška tamsa, sapnišku siurrealizmu ir, sakytum, gotiška estetika. Pasak pačios autorės, „rašymą lemia [...] poreikis fiksuoti įspūdį, rinkti akimirkų nuorašus, neprarasti pastabumo spalvingai tikrovei ir vaizduotės kūriniams, nugirsti poteksčių obertonus, ieškoti vardų savųjų plokščių tektonikai. Kartais laiką norisi tirštinti, jei ir neproporcingai, intuityviai, jei ir negrabiomis rankomis rėminant visa persmelkiantį trapumą.“ O pridurti užtenka tik tiek: kad daiktas būtų trapus, jis turi būti kietas. (Antanas A. Jonynas)

Gintaras Bleizgys. Xeranthemum

„Xeranthemum“ – dvyliktoji poeto ir prozininko Gintaro Bleizgio knyga, devintoji eilėraščių, pavadinta gyvybingumą, nemirtingumą ir amžinybę simbolizuojančio daugiamečio augalo vardu. Tai stiprus patirčių rinkinys, kuriame tekstai pinasi gamtos, augalų, prisiminimų ir pojūčių gijomis. Jomis poetas grįžta prie savo didžiausių ribinių išgyvenimų, ir per juos, anapus jų susitinka su lietuvių literatūros tradicija bei savo pašaukimu. (Andrius Jakučiūnas)

Marius Burokas. Švaraus buvimo

Ketvirtasis poeto eilėraščių rinkinys. Marius Burokas – vienas subtiliausių šiandienos poetų, už kurio paprasto, taupaus žodžio matyti solidi poetinė mokykla ir sodrus kultūrinis fonas. Fotografiškai vaizdi metafora autentiškai atveria prisiminimų, nevalingos atminties klodus. Poetinę brandą liudija moderniai interpretuojama tradicija, ironiškas ir saviironiškas santykis su dabartimi. Ir kas itin svarbu – neprimygtinis, bet nuolat skambantis atsakingo buvimo leitmotyvas. Šiuo požiūriu knygoje išskirtinė meilės artimiausiems žmonėms, šeimos, tėvystės tema, reta ir nauja šiandienos poezijoje. Nekasdienė jautrios ir skaidrios lyrikos knyga. (Antanas A. Jonynas)

Tomas Petrulis. Triukšmo gyvatė

Seniai žinomo, bet tik 2017 m. debiutinę knygą „Triukšmo gyvatė“ išleidusio jauno poeto Tomo Petrulio kūryboje fiziologija, kūniškumas, nešvankybė persilieja su religiniais, krikščioniškais motyvais, absurdu ir filosofiniais turiniais, o netikėti nuokrypiai, sandūros ir dermės, niekais paverčiančios skaitytojo išankstinius lūkesčius, kuria savitą eilėraščių tekstūrą. Fiziologinis dvasingumas – štai kaip derėtų apibūdinti šią knygą gaubiančią aurą. (Andrius Jakučiūnas)

Kornelijus Platelis. Įtrūkusios mėnesienos

Visi žinome, kad būna įskilusios amforos, o įtrūkusios mėnesienos?.. Antikos gyventojus rekonstruojančiuose eilėraščiuose autorius kalba iš moters pozicijų. Tai nėra lengva mįslė, paaiškinama ištikimybe klasikinei tradicijai ir mitopoetikai. Nors knygoje esama ir kitokio kalbėjimo – asmeniško, introspektyvaus, grakštaus lyg „nebylioji nuotaka mirties“. „Karstinių reiškinių“ geologija dar nebaigta. (Giedrė Kazlauskaitė)

 

Knygos vaikams

Daiva Čepauskaitė. Baisiai gražūs eilėraščiai

Debiutinė Daivos Čepauskaitės poezijos knyga vaikams – tarsi gaivaus oro gurkšnis, kurio taip seniai laukėme. Tradicinės formos, bet šiuolaikinio, vaikams aktualaus turinio, paprasta, bet ne banali. Tobulas kalbos pojūtis, idealus rimas, netikėti palyginimai ir minties posūkiai, puikios personifikacijos, autorės sugebėjimas paversti poezija ir blynų kepimą, ir vorą po lova – visa tai jau dabar leidžia įrašyti šią knygą į lietuvių vaikų poezijos aukso fondą. (Inga Mitunevičiūtė)

Marius Marcinkevičius, Aušra Kiudulaitė. Draugystė ant straublio galo

Pagal geriausias paveikslėlių knygų tradicijas sukurta „Draugystė ant straublio galo“ žavi teksto ir vaizdo derme bei puikiomis iliustracijomis, papildančiomis tekstą ir suteikiančiomis jam dar daugiau prasmių. Amžina didelio ir mažo opozicija ir draugystės tema siūlo vaikams patrauklų pasakojimą, išeinantį už teksto ribų ir virstantį šauniu žaidimu, praskaidrinančiu ilgas laukimo valandas eismo spūstyse ar poliklinikų koridoriuose. Tai puiki knyga skaityti šeimoje, padėsianti kurti skaitymo kartu ritualą. (Inga Mitunevičiūtė)

Violeta Palčinskaitė. Eilėraščiai iš namų

Violetos Palčinskaitės vardas asocijuojasi su lietuvių vaikų poezijos klasika ir tuo, ką šis žodis suponuoja – aukščiausia kokybe, išliekančia verte ir nepavaldumu laikui. Nauja autorės knyga gimė iš vaikų stebėjimo, todėl yra be galo artima vaikų pasauliui. Tobulai surimuota kasdienybė – žaidimai, vaikiški barniai ir susitaikymai, mamos laukimas, sudužęs puodelis, blogas sapnas ir net išmanūs telefonai – viskas virsta poezija. (Inga Mitunevičiūtė)

Neringa Vaitkutė. Klampynių kronikos

Neringos Vaitkutės išgalvotas „Klampynių kronikų“ pasaulis nuo pat pirmo puslapio įtraukia skaitytoją į nuotykius ir kiek chaotišką mažo miestelio, kuris nepažymėtas žemėlapiuose ir kurio neranda guglas, gyvenimą. Tarsi universalioje erdvėje ir laike vykstantis veiksmas kartu sukuria įspūdį, kad visa tai šalia ir gali nutikti kiekvienam, o riba tarp dviejų pasaulių – išgalvoto ir tikro – labai trapi. Knygos vaizduojamame pasaulyje po vienu stogu gyvena žmonės ir baubai, palėpėse suka lizdus aitvarai, o nuėjęs į mišką gali netyčia parsivesti namo laumės vaiką. Mitologiniai elementai darniai įpinti į kartais kvapą gniaužiantį pasakojimą, artimą vaikų taip mėgstamoms šiurpėms ir siaubo istorijoms. Autorei pavyko sukurti dinamišką istoriją, ryškius ir įsimintinus personažus, atspindėti vaikų psichologijos niuansus ir parašyti kūrinį ypač vaizdinga kalba, kuri praturtins ne vieno skaitytojo žodyną. (Inga Mitunevičiūtė)

Jurga Vilė, Lina Itagaki. Sibiro haiku

Tai knyga-įvykis, knyga-staigmena, savo atsiradimu nustebinusi ne vieną skaitytoją ir privertusi ištarti: „Pagaliau! Seniai tokios laukėme!“ Autorės pasirinkta skaudi tema – Sibiro tremtis, reikalauja ne tik ypatingo kalbėjimo, kai apie ją pasakojama vaikui, bet ir nepaprastos formos, pateikimo būdo. Tad ši knyga derina savyje grožinį pasakojimą, komiksų elementus, laiškų intarpus, poeziją, tačiau kartu yra vientisa, pasakojanti istoriją tekstu ir iliustracijomis, kviečianti nagrinėti kiekvieną puslapį, atspindinti skaudžią patirtį, bet nestokojanti humoro ir šmaikštumo. Moderni, leidžianti skaitytojui pasirinkti savo skaitymo būdą, kai ką nutylinti ir padedanti atrasti patiems bei neabejotinai priverčianti prie jos sugrįžti ne vieną kartą. (Inga Mitunevičiūtė)   

  

Knygos paaugliams

Aidas Jurašius. Pypas ir jo nutikimai

Žavingas nonsensiškas pasakojimas apie Pypą, keliaujantį Vingiais, kai kuriems skaitytojams atvers galbūt niekada nepatirto įstabiai malonaus ir uždegančio skaitymo džiaugsmo skrynią. Neįtikėtinoje, unikalią kelionę pasakojančioje knygoje sudėti absurdiškai juokingi, o kartu filosofiški pasakojimai, priversiantys kone apie viską (o ypač – apie mūsų net nesusimąstant ištariamus žodžius) nuo šiol galvoti kiek kitaip. Nors tikriausiai Labai Kitaip. Išmonė, absurdas, kūrybiškos autoriaus šėlionės ne tik nepaleis skaitytojo, bet ir sukels nevaldomą juoką ar bent kikenimą, privers susimąstyti, net paliūdėti. Tokių personažų mūsų literatūroje, matyt, dar nebūta, tad pats metas su Pypu, Moralu ir Šurum Burum keliauti Vingiais į Tiriamąjį Žygį. (Tik nepamirškite prisisegti saugos diržų, nes dar iš už kampo išlįs Maža Kas...) (Diana Gancevskaitė)

Ilona Ežerinytė. Verksnių klubas

Paauglė Lina laikinai gyvena viena – jos tėvai išsiskyrę, su atskirai gyvenančia mama santykiai nesiklosto, o tėvas gydosi priklausomybių centre. Kuris iš šios subyrėjusios šeimos narių iš tiesų yra suaugęs? Kuris jų savarankiškiausias? Kaip kiekvienas jų lipdo savo nenuspėjama vaga pasisukusį gyvenimą? Ar tos vagos besisieja? Nepaisant vienišės būdo, Lina netikėtai atranda „Verksnių klubą“, kuriame įvairų liūdesį išgyvenantys paaugliai susirenka bendrystėje jį išbūti. Iššūkių ir liūdesio paženklintas ne vien pagrindinės veikėjos gyvenimas – tai patiria ir kiti jos bendraamžiai. Ar įmanoma liūdesį išgyventi skaidriai? Ar jis sumažėja, kai juo pasidalini? Ar pačių klubo įkūrėjų sugalvotos bendravimo taisyklės trukdo ar padeda? O kas nutinka, kai tarp narių atsiranda stipresni jausmai?.. (Diana Gancevskaitė)

Justinas Žilinskas. Kaukas Gugis ir kerų karas

Tai – jau antroji knyga, pasakojanti apie kauko Gugio nuotykius (pirmoji – „Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas“, 2006). Štai Gugis jau ūgtelėjęs, jau visas kaukajaunis. O su paauglyste nenuoramą kauką užgula ir aibė iššūkių bei rūpesčių: eiti į karą ginti giminės garbės, nutylint išaiškėjusį melą, ar pasipriešinti gilioms tradicijoms ir ieškoti kelio taikos link? Ar patikėti priešais? Kurio balso klausytis – sąžinės ar senolių? O gal širdies? Drauge su Gugiu per šią įtampos, paslapčių ir netikėtumų tirštą istoriją keliaujantis skaitytojas neišvengs pamatinių bręstančio žmogaus klausimų. „Kaukas Gugis ir kerų karas“ įstabia, gyva, spalvinga kalba ne tik pasakoja konkrečią istoriją, nutikusią Gugiui, bet ir byloja apie mus supantį iššūkių pilną pasaulį ir kasdienius asmeninius sprendimus, kurie keičia ne tik kiekvieno mūsų gyvenimą, bet ir šeimos, bendruomenės, šalies, viso pasaulio istorijos tėkmę. (Diana Gancevskaitė)

Knygos „Ugnis ir įniršis Donaldo Trumpo Baltuosiuose rūmuose“ pristatymas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Tyto alba“ maloniai kviečia į Michaelo Wolffo knygos pristatymą. Drauge su renginio vedėjais mėginsime įminti mįslę, atsakymo į kurią vis dar nežino pasaulis: kaip visiškai nesistemišką žmogų, iškilusį per tos pačios politinės valdžios, kurios jis siekia, kritiką, suderinti su didžiule JAV politine mašina?

Dramatišku realybės trileriu vadinamą knygą pristatys ir jos temomis diskutuos:

  • Aurelijus Katkevičius – kultūrologas, vertėjas, žurnalo „Verslo klasė“ vyriausiasis redaktorius;
  • Aidas Puklevičius – žurnalistas, prozininkas;
  • Linas Kojala – dėstytojas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų  instituto doktorantas, Rytų Europos studijų centro direktorius.

Michaelas Wolffas – amerikiečių rašytojas, žurnalistas ir apžvalgininkas („USA Today“, „The Hollywood Reporter“, „GQ“) išleido šešias knygas, be kitų, – žiniasklaidos magnato Ruperto Murdocho biografiją. „Ugnis ir įniršis“ – septintoji jo knyga, iškart tapusi pasauliniu bestseleriu.

Tai  dokumentinė proza apie pirmuosius Donaldo Trumpo prezidentavimo metus (nuo 2016 m. lapkričio 8-osios, dienos po rinkimų, iki 2017 m. spalio), kai buvo atleistas vyriausiasis strateginis prezidento patarėjas Stephenas Bannonas, kurio rinkimų planas kurti kampaniją priešinantis politikos elitui ir visai biurokratinei sistemai, daugelio vertintojų manymu, atvedė Respublikonų partijos kandidatą į Baltuosius rūmus.

Per šiek tiek daugiau negu valandą, ne visai nešališku Steve’o Bannono vertinimu, apsvaigęs Trumpas virto netikinčiu Trumpu, o paskui – visiškai išsigandusiu Trumpu. Bet dar turėjo įvykti galutinė transformacija: staiga Donaldas Trumpas tapo žmogumi, kuris patikėjo, kad jis visiškai nusipelnė būti Jungtinių Valstijų prezidentu ir sugebės juo būti. 

Michael Wolff

Trumpai apie renginį

Data spalio 2 d.
Laikas 17.30 val.
Vieta Valstybingumo erdvė. II a.
Trukmė 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ ›

Kviečiame į Skaitytojų klubą!

Prisiekusius skaitytojus, knygų mėgėjus, visus, neįsivaizduojančius gyvenimo be grožinės literatūros, kviečiame burtis draugėn – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiklą pradeda Skaitytojų klubas!

„Jeigu jums patinka skaityti ir mėgstate padiskutuoti apie perskaitytas knygas, esate puikus kandidatas į klubo narius. Net jeigu iki šiol niekada nedalyvavote tokiose diskusijose, – juk visada gerai pradėti ką nors naujo. Per susitikimus visi kalbėsime, ir visi klausysimės, – nes tik mokant išklausyti kitus gali atsiskleisti pasaulio įvairovė.

Klube taikysime biblioterapijos elementus, taigi sieksime, kad kiekvienas dalyvaujantis įsitrauktų ir atsiskleistų.  Pokalbyje skatinsim išsakyti savo unikalius išgyvenimus, patirtus skaitant konkrečią knygą. Susitikimuose taikysime kūrybiškumą skatinančius metodus, sieksime, kad kiekvienas dalyvaujantis pajustų kūrybos džiugesį“,  – sako klubo iniciatorės ir vedėjos, Nacionalinės bibliotekos darbuotojos ir Lietuvos biblioterapijos asociacijos valdybos narės doc. dr. Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė.

Per pirmąjį renginį bus trumpai pristatyta, kas yra biblioterapija, kokių esama jos rūšių, kaip biblioterapija taikoma bibliotekose ir kitose įstaigose.  Dalyviams bus surengtas kūrybinio rašymo seminaras, jie taip pat drauge išsirinks knygą bendram skaitymui.

„Kurdamos klubą, siekiame ne tik sudaryti ir praplėsti biblioterapinį poveikį turinčių literatūros kūrinių sąrašą, bet svarbiausia – suburti mėgstančiųjų skaityti grupę, patiriančią dalinimosi skaitymo malonumą bei kūrybiškumo bendrystę“, – tikina vedėjos. Idant kiekvienas dalyvis turėtų tam laiko ir gautų dėmesio, susitikimai vyks nedidelėje (iki 15 žmonių) grupelėje. Klubo nariai rinksis kartą per mėnesį, antrąjį mėnesio antradienį, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Tolesnis grafikas bus nustatomas bendru susitarimu. Maloniai kviečiame ir laukiame visų suaugusiųjų skaitytojų!

Trumpai apie renginį

Data spalio 9 d.
Laikas 18 val.
Vieta 235 susitikimų kambarys, II a.
Trukmė 1,5–2 val.
Dalyvavimas vietų skaičius ribotas, būtina registracija.

Prasideda Poetinis Druskininkų ruduo

Tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ šiemet prasidėjo jau pavasarį, paminėdamas pasaulinę poezijos dieną tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Vasarą Vilniuje ir Kaune vyko susitikimai su poete iš Naujosios Zelandijos Hera Lindsay Bird, rugpjūtį pradėjo veikti nauja interneto svetainė www.pdr.lt. Tačiau kulminacija – kaip ir kasmet – ta pati ir nepakeičiama: rudens festivalis Viniuje ir Druskininkuose. Poetinis Druskininkų ruduo šiemet vyks jau 29 kartą. Šių metų festivalio tema „Poezija: triukšmas ir įniršis“. 

Ir šiemet kviesime į almanacho poetų skaitymus, jaunųjų poetų skaitymus, lietuvių poetų skaitymus, platformos VERSOPOLIS poetų pristatymą, diskusiją, parodų atidarymus, apdovanojimų vakarą, laureatų ir svečių vakarą Vilniuje, almanacho pristatymą Vilniuje, poezijos popietę jauniesiems skaitytojams.

Kviečiame ir festivalio senbuvius, ir tuos, kurie iki šiol dar nėkart festivalyje nesilankėte. Visi renginiai nemokami, o programa nuolat pildoma, ją galite sekti čia: http://pdr.lt/lt/festivalis/programa

Šiemet festivalis buvo nominuotas Londono knygų mugės Excellence Awards Literatūrinių festivalių kategorijoje greta Tarptautinio Konrado literatūros festivalio Lenkijoje ir Džordžtauno literatūros festivalio Malaizijoje, taip pat įvertintas EFFE Label ženklu 2017-2018 metams.

 

Daugiau skaitykite: https://www.facebook.com/events/266961914154038/

Poetinis Druskininkų ruduo 2018 : „Poezija: triukšmas ir įniršis“

Tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ šiemet prasidėjo jau pavasarį, paminėdamas pasaulinę poezijos dieną tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Vasarą Vilniuje ir Kaune vyko susitikimai su poete iš Naujosios Zelandijos Hera Lindsay Bird, rugpjūtį pradėjo veikti nauja interneto svetainė www.pdr.lt.

 

Tačiau kulminacija – kaip ir kasmet – ta pati ir nepakeičiama: rudens festivalis Vilniuje ir Druskininkuose. Poetinis Druskininkų ruduo šiemet vyks jau 29 kartą. Šių metų festivalio tema „Poezija: triukšmas ir įniršis“.

Ir šiemet visi kviečiami į almanacho poetų, jaunųjų poetų bei lietuvių poetų skaitymus, platformos VERSOPOLIS poetų pristatymą, diskusiją, parodų atidarymus, apdovanojimų vakarą, laureatų ir svečių vakarą Vilniuje, almanacho pristatymą Vilniuje, poezijos popietę jauniesiems skaitytojams.

Kviečiami ir festivalio senbuviai, ir tie, kurie iki šiol dar festivalyje nesilankė. Visi renginiai nemokami, o programa nuolat pildoma, ją galite sekti čia: http://pdr.lt/lt/festivalis/programa.

 

Poetinis Druskininkų ruduo – tai tarptautinis kasmetinis literatūros festivalis, pirmoje spalio pusėje rengiamas Druskininkuose ir Vilniuje. Tai festivalis-laboratorija, skirtas poetams, kritikams, literatūros tyrinėtojams ir leidėjams, į kurį maloniai kviečiama publika.

Pagrindinis festivalio siekis – telkti poetų bendruomenę, sudaryti sąlygas dalytis savo kūryba, apmąstyti ir vertinti kūrinius, įvardyti kaitos tendencijas. 1990 metais festivalį pradėjo rengti Lietuvių P.E.N. centras, o 2001 metais visą vadybą perėmė visuomeninė organizacija „Poetinis Druskininkų ruduo“. Nuo 1997 metų Druskininkuose jį globoja Centras „Dainava“. Festivalis išsiskiria savo anoniminiais eilėraščių konkursais, kuriuose gali dalyvauti visi norintys, ir sąsajų ieškojimu su kitais menais.

Festivalis kasmet leidžia almanachą, kuriame pristatoma jo svečių kūryba originalo kalba su vertimu į lietuvių kalbą ir 5–6 lietuvių autorių kūriniai su vertimais į anglų kalbą. Vis daugiau veiklų vykdoma ir ne festivalio metu – susitikimai, skaitymai, dalyvavimas Vilniaus knygų mugėje, Pasaulinės poezijos dienos minėjimas, vaikų ir jaunimo ugdymas.

Katkų literatūros draugija skelbia antrojo sezono atidarymą

Po pirmojo Katkų literatūros draugijos sezono, kuriame su rašytojais, kritikais bei politikais skaitytos knygos ir diskutuota, Draugija skelbia antrojo sezono atidarymą.

Šiandien mūsų švietimas, o ypač universitetinės studijos išgyvena krizę, kurios neišgyvendina nei aktyvėjančios politikų ir ekspertų pastangos. Ar tai reiškia, kad intelektualinis lavinimasis atsidūrė istorijos šiukšlyne? Ar „didžiųjų duomenų“ technologinis efektyvumas ir socialinių tinklų burbulai galutinai nugalėjo humanistiką? O gal dvasinis gyvenimas tiesiog iš universitetų išsikėlė į nuošalias, egzotiškas vietas, panašias į Hermanno Hesses žymiojo romano Kastaliją? Kokią studijų prasmę, žvelgdami į savo studentavimą, mato tarybinį, potarybinį (ir Vakarų) universitetą perėjusi vidurinė karta? Kokia jų prasmė anapus „diplomo ir gero darbo“ – žinios, dėstytojo ir studento santykis, pats patyrimų ir apmąstymų laikas – turėtų atsiverti dabar į universitetus ateinančiam jaunimui?

Apie tai rašytojas ir eseistas Laurynas Katkus kalbėsis su politiku ir menininku, ilgamečiu Dailės akademijos dėstytoju, Seimo nariu Arūnu Gelūnu ir verslo konsultantu, Tomo Akviniečio laisvųjų menų kolegijos Kalifornijoje absolventu Vytautu Adomaičiu.

Kaip įprasta Katkų literatūros draugijoje, pašnekovai cituos iš Hesses „Stiklo karoliukų žaidimo“ ir kitų rinktinių knygų, taip pat kaip paprastai į diskusiją kviečiami įsijungti ir klausytojai.

Diskusija vyks spalio 2 dieną 19 val. edukacijos centre „Miesto laboratorija“ (Antakalnio g. 17-13). Daugiau informacijos rasite čia.

Daugiau apie Katkų literatūros draugiją skaitykite čia.

Šaltinis: 15min.lt

VI Klaipėdos knygų mugė: „Laimei, Rėza“ – atrasti ir padovanoti

2018 m. spalio 4-6 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vyks VI Klaipėdos knygų mugė (KKM).

Kasmet auganti ir vis daugiau spalvų įgaunanti KKM jau tapo ryškiu miesto kultūriniu reiškiniu. Jos metu didžiausias dėmesys skiriamas knygai ir jas rašantiesiems, tačiau KKM programa pasižymi ir renginių gausa, skirta įvairaus amžiaus lankytojui – naujausių knygų pristatymai, susitikimai ir diskusijos su knygų autoriais ir leidyklų atstovais, edukaciniai renginiai,  meno parodos, filmų peržiūros, koncertai, spektakliai,  konkursai ir žaidimai. Tradicinė Klaipėdos knygų mugė tarsi knygų gurmanų puota, kurios meniu galima rasti pačios įvairiausios lektūros ir užsiėmimų, skatinančių skaitymą ir kūrybiškumą.  Šio renginio tikslas – populiarinti knygą ir skaitymo tradicijas Klaipėdos mieste bei Vakarų Lietuvos regione. Šiemet ji skiriama Valstybės atkūrimo šimtmečiui.

„Laimei, Rėza”, – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais organizuodami VI Klaipėdos knygų mugę kviečiame prisiminti lietuvių literatūros istoriką ir kritiką, poetą, folkloristą, žymiausią XIX a. pradžios Prūsų Lietuvos kultūros puoselėtoją Liudviką Rėzą, kuris prieš 200 metų „atrado“ ir „padovanojo“ mums Donelaitį: išlikusius originalus ir nuorašus sudėjo į vieną kūrinį, pavadino jį „Metais“, išvertė į vokiečių kalbą ir 1818 m. Karaliaučiuje kartu su vertimu išspausdino.

Spalio 4 d. 12.00 val. KKM atidarymo proga bus pristatyta nauja  kompaktinė plokštelė „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Pirmą kartą vienoje plokštelėje įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas, kurį įskaitė Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas. Atidarymo renginyje dalyvaus Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė), leidėjas, aktorius Sigutis Jačėnas.

Valstybės atkūrimo šimtmečiui, įvairioms istorinėms datoms ir įvykiams pažymėti skiriami tokie renginiai kaip KKM metu veiksianti Kauno apskrities viešosios bibliotekos parengta paroda „Tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“,  aktorės Virginijos  Kochanskytės ir klarnetininko Valdo Andriuškevičiaus  atliekama meninė programa „Šimtmečio dialogas: dedikacija poetams Sigitui Gedai ir Maironiui“, dzūkų vakaras „Dzūkiškai ant jūros kranto“. Astridos Petraitytės „Algirdas. Iš Kauno. Kuriant valstybę“, Vasilijaus Safronovo, Vytauto Jokubausko, Vyganto Vareikio, Hektoro Vitkaus "Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija", Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos „Vardą rašysim ant laiko delnų“ knygų pristatymai. Tradiciškai, Klaipėdos knygų mugės metu bus įteikta Klaipėdos atminties premija „Prūsa“.

Spalio 6 d., šeštadienį,  laukiame šeimų edukacinėse dirbtuvėse „Šimtas inkilų LAISVĖS paukščiams“, kurių metu  pagaminti inkilai, padabinti šimtmečio simbolika ir lietuviškais žodžiais, dar keletą metų primins Valstybės atkūrimo šimtmetį.

KKM kasmet vis daugiau sulaukia svečių iš užsienio šalių. Šiemet  KKM dalyvaus vaikų rašytoja, dramaturgijos ir kūrybinio rašymo mokytoja, nuosavo lėlių teatro įkūrėja iš Farerų salų Rakel Helmsdal, rašytoja iš Vokietijos Jutta Noak. Bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetu KKM metu veiks knygos meno, pop-up arba trmačių objektų iš popieriaus  kūrybinės dirbtuvės, kurias ves popieriaus meno dizaineris,  iliustratorius iš Prancūzijos Eric Singelin ir grafikos dizainerė Agathe Demois.

Klaipėdos knygų mugės rengėjai – Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka ir Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacija (LiMViLA). Šiemet joje  dalyvaus: „Raidynėlis“, „Eglė“, „Charibdė“, „Gelmės“, „Kauko laiptai“, „Pypliotyra“, „Andrena“, „Homo liber“, „Verba Vera“, „Margi raštai“, „Muzikija“, „Druka“, „Libra memelensis“, „Lieparas“,  „Žara“,  Klaipėdos universiteto leidykla, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras,  Vilniaus etninės kultūros centras, Lcc tarptautinio universiteto biblioteka, Prancūziškas knygynas, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.Knygų mugės dalyviams gausią edukacinių ir kultūrinių renginių programą pasiūlys Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas, Lietuvos aklųjų biblioteka, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Šiaulių apskrities  Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho bajoraičio viešoji biblioteka, VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“, Vilniaus neįgaliųjų dienos centras, Vilniaus etninės kultūros centras.

Ruošiamės tikrai knygų gurmanų puotai! Su VI Klaipėdos knygų mugės dalyviais ir jos programa kviečiame susipažinti – www.klaipedosknygumuge.lt

„Sibiro Haiku“ bus pristatyta svarbiausioje knygų mugėje Šiaurės šalyse Geteborge

Rugsėjo 27 –30 dienomis Geteborge vyks didžiausia ir svarbiausia Šiaurės Europoje knygų mugė. Išskirtinio dėmesio ir pripažinimo Lietuvoje sulaukusi Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinė novelė „Sibiro Haiku“ bus pristatyta mugės dalyviams ir lankytojams.

Paremta tikrais faktais „Sibiro Haiku“ pasakoja tremties istoriją vaiko akimis – švelniu, emocingu, subtiliu būdu. Grafinė novelė jau skaičiuoja trečią tiražą (leidykla ,,Aukso žuvys”) ir yra laimėjusi meniškiausios ir geriausios 2017 metų knygos vaikams ir paaugliams titulus.

Kartu su užsienio autoriais Jurga Vilė ir Lina Itagaki diskutuos apie grafinės novelės žanro svarbą šiuolaikiniuose pasakojimuose bei pasakojimo vaizdais ir skaitytojo amžiaus ryšius. Autorės taip pat surengs popierinių gandrų lankstymo dirbtuves. Specialiame renginyje Šiaurės šalių leidėjams bus pristatyta Lietuvos kultūros instituto organizuojama Lietuvių literatūros vertimų rėmimo programa.

Lietuva Geteborgo knygų mugėje pristatoma nuo 2005 m. Iki šiandien buvo pristatytos Jurgos Ivanauskaitės, Sigito Parulskio, Eugenijaus Ališankos, Tomo Venclovos, Jurgio Kunčino, Vaivos Grainytės, Rimvydo Širvinsko, Paulinos Eglės Pukytės ir kitų autorių kūriniai.

Geteborgo knygų mugė yra didžiausias ir svarbiausias tarptautinis literatūros renginys Šiaurės šalyse. Mugę kasmet aplanko apie 100 tūkstančių lankytojų, į programą kasmet įtraukiama daugiau nei 3000 įvairių renginių. 2018 metų knygų mugės temos: pagarba, žiniasklaida ir atvaizdai.

Leidinio pristatymą Geteborgo knygų mugėje remia Lietuvos kultūros institutas 
Organizuoja Lietuvos kultūros atašė Šiaurės šalyse

Berlyne prasidėjo literatūros berlinalė: joje keliami ir klausimai, kuriuos visuomenė mielai užmirštų

Literatūros berlinalė – taip vakar vykusio 18 Berlyno literatūros festivalio atidarymo metu jį pavadino vienas organizatorių ir išdidžiai vardijo skaičius.

Pilnametystės sulaukusiame festivalyje šiemet dalyvauja 250 autorių iš 5 žemynų, 50 šalių. Per dešimt dienų numatyta 300 renginių, dalyvaus 75 moderatoriai, 15 vertėjų, laukiama 30 tūkstančių žiūrovų. Berlyno literatūros festivalis visai pelnytai pavadintas berlinale – jis, kaip ir vienas žymiausių Europos filmų festivalių, įsitaisęs žymiausių pasaulio literatūros festivalių dešimtuke (pagal kai kuriuos šaltinius – netgi penketuke) sutraukia ne vien kūrėjus, bet ir kritikus, leidyklų atstovus, agentus bei visus kitus, kurie domisi literatūrinio gyvenimo įvykiais ir tendencijomis. Dar daugiau – tiek Berlinalė, tiek Berlyno literatūros festivalis ne tik apžvelgia, kas sukurta, bet savotiškai išryškina naujas sroves, atranda naujus balsus ir prisideda prie to, kas bus kuriama ir taps populiaru ateities pasaulyje.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/berlyne-prasidejo-literaturos-berlinale-joje-keliami-ir-klausimai-kuriuos-visuomene-mielai-uzmirstu-286-1025708?c=286&copied

Pilnametystės sulaukusiame festivalyje šiemet dalyvauja 250 autorių iš 5 žemynų, 50 šalių. Per dešimt dienų numatyta 300 renginių, dalyvaus 75 moderatoriai, 15 vertėjų, laukiama 30 tūkstančių žiūrovų. Berlyno literatūros festivalis visai pelnytai pavadintas berlinale – jis, kaip ir vienas žymiausių Europos filmų festivalių, įsitaisęs žymiausių pasaulio literatūros festivalių dešimtuke (pagal kai kuriuos šaltinius – netgi penketuke) sutraukia ne vien kūrėjus, bet ir kritikus, leidyklų atstovus, agentus bei visus kitus, kurie domisi literatūrinio gyvenimo įvykiais ir tendencijomis. Dar daugiau – tiek Berlinalė, tiek Berlyno literatūros festivalis ne tik apžvelgia, kas sukurta, bet savotiškai išryškina naujas sroves, atranda naujus balsus ir prisideda prie to, kas bus kuriama ir taps populiaru ateities pasaulyje.


Skaitykite daugiau:
https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/berlyne-prasidejo-literaturos-berlinale-joje-keliami-ir-klausimai-kuriuos-visuomene-mielai-uzmirstu-286-1025708?c=286&copied

Rytai susitinka su vakarais: patirčių iš IBBY kongreso pristatymas

Kas dvejus metus vykstantis Tarptautinės vaikų knygos tarybos (IBBY) kongresas – puiki proga išgirsti, kas vyksta kitų pasaulio šalių vaikų literatūros ir vaikų skaitybos srityje, kuo domisi tyrinėtojai, leidėjai, mokytojai, bibliotekininkai, vaikų literatūros kūrėjai. Jų čia susirenka iš daugiau nei 70-ies valstybių!

IBBY šiuo metu sieja tarptautines institucijas ir pavienius asmenis iš daugiau nei 70-ies valstybių, pagal galimybes jie siekia skatinti skaitymą ir rūpinasi knygų vaikams estetine ir pedagogine verte. Šių metų 36-ojo kongreso, vykusio Atėnuose, tema „Rytai susitinka su Vakarais“. Kelių dienų pasaulinio masto renginyje – daug diskusijų, pranešimų, susitikimų su kūrėjais, taip pat tradiciškai buvo įteiktas vienas reikšmingiausių vaikų literatūros apdovanojimų – H. Ch. Anderseno medalis.

Iš kongreso parsivežtais įspūdžiais, naujienomis ir įdomybėmis dalysis Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir skaidos skyriaus vadovė Inga Mitunevičiūtė, Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Asta Gustaitienė, aktorė, rašytoja ir vertėja Diana Gancevskaitė, Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vyriausioji tyrėja Eglė Baliutavičiūtė ir leidyklos „Tikra knyga“ vadovas Jaunius Lingys. Renginį moderuos dr. Kęstutis Urba.

Renginys vyks rugsėjo 12 d. 18.00-20.00 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje (III-iame aukšte). Įėjimas laisvas.

Diskusija yra renginių ciklo „Pokalbiai apie vaikų literatūrą“ dalis. Ciklas organizuojamas Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento ir IBBY Lietuvos skyriaus. Visi ciklo renginiai yra filmuojami, o įrašai publikuojami Nacionalinės bibliotekos „Youtube“ kanale.
 
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
 
Naujienas apie renginį galite sekti Facebooke:  
https://www.facebook.com/events/530130130759926/

Vasara su knyga per literatūrinę Europą: pėdsakai Vilniuje

Du mėnesius trukęs asociacijos „Slinktys” projektas „Su knyga per literatūrinę Europą: pėdsakai Vilniuje” artėja prie pabaigos. Šią savaitę Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kiemelyje bus surengti paskutiniai jo renginiai.

Antradienio vakare, 18 val. renginys, skirtas Vilniuje gyvenusiems žydų rašytojams Isaakui Meyeriui Dickui, Moshei Kulbakui, Abraomui Suckeveriui, Abraomui Karpinovičiui. Šių XIX–XX a. rašytojų kūryboje, ypač M. Kulbako, A. Suckeverio, A. Karpinovičiaus, itin ryški Vilniaus tematika. Vilnius atsiveria, kaip „psalmynas iš molio ir geležies”, su savo istorijomis ir tragedijomis, tradicijomis ir likimais.

 

Rašytojų kūrybą skaitys aktorius Daumantas Ciunis ir literatūrologas, poetas, vertėjas Mindaugas Kvietkauskas. Smuiku grieš Saulė Buikaitė, o renginį ves ir su minėtų rašytojų gyvenimo bei kūrybos detalėmis supažindins kultūros istorikė ir bibliografė dr. Lara Lempertienė.

 

Projekto pabaigos renginys – rugsėjo 8 d. 13.30 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kiemelyje vyksiančio Skaitymo festivalio metu. Jame bus prisiminti visi šio projekto autoriai bei kūriniai. Tai bus intensyvi intelektualiai pažintinė skaitymo valanda. Kūrinius skaitys aktoriai Birutė Mar, Aleksas Kazanavičius, juos savo improvizacijomis jungs trimitininkas Linas Rupšlaukis.

 

Projekto „Su knyga per literatūrinę Europą: pėdsakai Vilniuje”, skirto Vilniaus įkūrimo 695-osioms metinėms metu, buvo surengta 10 renginių, kurių metu klausytasi 26-ių 14 tautybių rašytojų, kurie Vilniuje yra palikę savo pėdsakus, kūrybos.

Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, partneriai – Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka.

Rašytojo Roko Flicko kūrybos vakaras

Rugsėjo 13 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje įvyks rašytojo Roko Flicko kūrybos vakaras. Dalyvaus: rašytojas R. Flickas, aktorė R. Arbačiauskaitė, filologė J. Saulėnienė.

Flicko kūryba įveda skaitytoją į „artimiausios kaimynės, giminaitės, kraujo sesės Prūsų Lietuvos“ istorijos ir kultūros lauką. Romanais „Pradingę klajojančiame smėlyje“, „Emma, pastoriaus duktė“ ir jo tik pasirodžiusiu šio romano tęsiniu „Išlikę karo verpetuose“, „Šiaurės Sachara“, „Paskutinis traukinys“ rašytojas sukūrė Prūsijos meninį paminklą. Nugrimzdusios nebūtin kažkada galingos Prūsijos valstybės „atminimo sargai“ – menas, religija, žmonių moralė. Tai – valstybės gyvybės šaltinis. O žmogaus santykyje su istorija, tikyba, menu slypi jo gyvenimo prasmė. Prieš pozityvią kultūros atmintį ir visagalis, viską nešantis su savimi laikas bejėgis. Jo didenybė laikas tada tampa istorinių ir dvasinių vertybių saugykla. Toks rašytojo R. Flicko Prūsijos epopėjos penkiatomio meninis kodas.

Rašytojo R. Flicko kūrybą skaitytojai pamėgę. Romanas „Emma, pastoriaus duktė“ 2015 m.  pripažintas labiausiai skaitoma knyga, o 2017 m. populiariausių autorių ir knygų bibliotekose dešimtuke romanas „Pradingę klajojančiame smėlyje“ užėmė aštuntąją vietą. Pats autorius tame dešimtuke įvardintas septintuoju. 

Renginys nemokamas

Kviečiame dalyvauti!

Vilnius skaito poeziją ant žolės

Rugpjūčio 29 d. 18.30 kviečiame į paskutinius, rūgpjūčio mėnesio poezijos skaitymus ant žolės, šįkart išskirtinai moteriškus, bet gal tuo ir ypatingus :) kuriuose dar labiau "ant žolės" savo kūrybą pristatys poetės Lina Buividavičiūtė, Vitalija Pilipauskaite-Butkiene ir Jurgita Jasponyte.

https://www.facebook.com/events/2362607603754343/

LINA BUIVIDAVIČIŪTĖ - literatūros kritikė, poetė, sapnuotoja, mama, svajotoja, abejojančioji, stovinti vietoje, serganti, sveikstanti, bėganti su vilkais. 2017 m. išleido pirmąją poezijos knygą "Helsinkio sindromas". Lina - labai originali poetė jau spėjusi atrasti savo kūrybos gerbėjų ratą.

VITALIJA PILIPAUSKAITĖ - BUTKIENĖ - trijų vaikų mama, poetė, lektorė, dula. Autorė laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbtą 2015-ųjų Pirmosios knygos konkursą (eilėraščių rinkinys „Kvėpuoju“). Šis rinkinys tapo tikra sensacija, po kurios žymūs literatūrologai pratrūko skanduoti straipsniais ir pasisakymais socialiniuose tinklapiuose, kad turime poezijoje tikrai rimtą poetę įmynusią poezijos paslaptį. Vitalija taip pat yra aktyvi visuomenės veikėja su tėvyste, vaikyste susijusiose srityse, buvusi VšĮ "Prieraišiosios tėvystės centro" vadovė, direktorė. Moteris taip
yra viena iš VšĮ Dulų asociacija įkūrėjų.

JURGITA JASPONYTĖ - dviejų dukrelių mama, rašytojo, vertėjo Mariaus Buroko žmona, poetė išleidusi eilėraščių rinktinę "Šaltupė" (Rašytojų sąjungos leidykla, 2014). 2015m. jai įteikta Zigmo Gėlės premija už geriausią metų poetinį debiutą . Autorė šiuo metu jau yra parengusi ir antrąją savo kūrybos knygą, kuri jau yra atiduota leidyklai. Jurga taip pat yra ir viena iš Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos darbuotojų, kuriai šią vasarą teko padirbėti ir mūsų skaitykloje.

Paaiškėjo populiariausiųjų bibliotekose dešimtukai: nuo V. Račicko iki Kakės Makės

Asociacija LATGA kaip ir kiekvieną vasarą Kultūros ministerijai pateikė kompensacinio atlyginimo paskirstymo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose ataskaitą. Remiantis jos duomenimis, tradiciškai buvo sudaryti populiariausių bibliotekose autorių ir knygų dešimtukai.

Paaiškėjo, kad tarp Lietuvos grožinės literatūros autorių bibliotekose populiariausia Irena Buivydaitė-Kupčinskienė, vaikų ir jaunimo literatūros kategorijoje 2017 m. ir vėl nepralenkiamas buvo Vytautas Račickas, kurį pelnytai galima vadinti populiariausiu rašytoju bibliotekose.

Nuo meilės romanų iki istorijos

„Penkioliktus metus iš eilės paskirstėme autoriams kompensacinį atlyginimą už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose pagal sutartį su LR Kultūros ministerija už praėjusius metus. Šiemet ši suma siekė beveik 240 tūkst. eurų. 

Jau tapo gražia tradicija skirstant atlyginimą sykiu parengti populiariausiųjų autorių ir jų kūrinių bibliotekose sąrašus, remiantis 65 bibliotekų, kuriose įdiegta Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema (LIBIS), pateiktais duomenimis. 

Beje, siekdami paskatinti autorius aktyviau kurti ir registruoti kūrinius pas mus, įdiegėme naujovę – lietuvių autorių grožinę literatūrą suskirstėme į dvi dalis, kad būtų aiškiau, kokius autorius ir knygas bibliotekose renkasi suaugusieji, o kokias – vaikai ir paaugliai. Dar norėtumėme pabrėžti, kad šie dešimtukai iki galo neatspindi skaitymo tendencijų, nes nemaža visuomenės dalis knygas įsigyja knygynuose“, – akcentus sudėlioja Asociacijos LATGA Kūrinių panaudos ir reprografinio atgaminimo poskyrio vadovė Jurga Bražiūnienė. 

2017 m. bibliotekose tarp grožinės literatūros autorių, rašančių suaugusiems, populiariausia buvo prozininkė ir vertėja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė, kurios knygos buvo paimtos per 16 tūkst. kartų. Antrąją vietą pasidalijo šviesaus atminimo lietuviškos literatūros klasikas Romualdas Granauskas ir moterims skirtų romanų autorė Jolita Herlyn, gyvenanti ir kurianti Vokietijoje. Jų abiejų knygos buvo paimtos lygiai tiek pat kartų – po 11 182. Trečiojoje vietoje – istorinių romanų autorė Gina Viliūnė, kurios knygos paimtos daugiau nei 10 tūkst. kartų. 

Populiariausiųjų lietuvių grožinės literatūros knygų sąrašo viršuje – Jurgio Kunčino „Tūla“, G.Viliūnės „Imperatoriaus meilužė“, I.Buivydaitės-Kupčinskienės „Kitapus veidrodžio“. Visos šios knygos perskaitytos po daugiau nei 3 tūkst. kartų. 

Bus renkami šių metų Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijų laureatai

Kultūros ministerija kviečia teikti siūlymus 2018 metų Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijoms gauti. Jotvingių premija skiriama kasmet už per pastaruosius dvejus metus išleistą geriausią poezijos knygą, skaičiuojant nuo vieno Poetinio Druskininkų rudens festivalio iki kito.

Jaunojo jotvingio premija skiriama už geriausią jaunojo autoriaus poezijos, verstinės poezijos ar poezijos kritikos knygą, išleistą per pastaruosius dvejus metus, taip pat skaičiuojant nuo vieno Poetinio Druskininkų rudens festivalio iki kito. Jaunojo jotvingio premija skiriama kūrėjui, išleidusiam knygą iki 35 metų, arba vyresnio amžiaus kūrėjui, išleidusiam pirmąją originaliosios poezijos, verstinės poezijos ar poezijos kritikos knygą.

Kandidatus premijoms iki rugsėjo 10 dienos gali teikti leidyklos, meno kūrėjų asociacijos ir kūrybinės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

Pretendentus premijoms gauti atrenka kas antrais metais asociacijos „Poetinis Druskininkų ruduo“ sudaroma komisija. Į komisiją vieną atstovą deleguoja Kultūros ministerija ir šešis atstovus skiria asociacija „Poetinis Druskininkų ruduo“. Jotvingių premija yra 40 bazinių socialinių išmokų (BSA) dydžio (760 Eur), o Jaunojo jotvingio – 16 BSA dydžio (608 Eur).

2018 metų premijos jų laureatams bus įteiktos Poetinio Druskininkų rudens metu, spalio 6 d., „Dainavos“ centre Druskininkuose.

Poetiniai Druskininkų rudenys pradėti rengti poeto Sigito Gedos iniciatyva, pirmoji Jotvingių premija 1985 metais įteikta Kornelijui Plateliui. Jaunojo jotvingio premija skiriama nuo 1998 metų.

Tarptautinis literatūros forumas „Šiaurės vasara“

Tarptautinis šiuolaikinės literatūros forumas „Šiaurės vasara“ šiemet Vilniuje ir Biržuose vyks rugpjūčio 16–19 dienomis. Tai renginys ne vien specialistams ir profesionalams. Jame laukiami visi, kurie nori turiningai ir įdomiai praleisti laiką.


„Šiaurės vasara“ – tai literatūros skaitymai, atviri seminarai, muzika, alternatyvios programos, filmų pristatymai, galimybė išgirsti kuo įvairesnius požiūrius, diskutuoti su forumo dalyviais ir svečiais aktualia tematika, nemokama kultūrinė programa.

Forumas kasmet pasiūlo vis kitą, tačiau socialiai aktualią temą, kuri skatina Šiaurės ir Baltijos šalių bendravimą, tarpusavio supratimą, toleranciją, sudaro sąlygas vystytis naujoms kūrybinėms idėjoms ir mintims. Pastarųjų metų „Šiaurės vasaros“ temos: 2015 m. – „Knyga kaip projektas“, 2016 m. – „Literatūra. Reklama. Vertė“, 2017 m. – „Rašytojas svetur, jo kūriniai su mumis“. Šių metų tema – „Valstybė: proza ir poezija“.

Nuo 2013 m. forumas „Šiaurės vasara“ vyksta Biržų krašto muziejuje „Sėla“, jo sumanytoja ir scenarijaus autorė – rašytoja, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Giedra Radvilavičiūtė. Forume susitinka ne tik Lietuvos literatūros bendruomenė, bet ir filosofai, menotyrininkai. Seminarų tikslas – diskutuojamą temą apžvelgti kuo įvairesniais kampais.


 
P R O G R A M A

Ketvirtadienis. Rugpjūčio 16-oji

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Vileišių rūmai), Antakalnio g. 6, Vilnius

18.00 Knygos Gytis Vaškelis „Laisvės inžinierius: Petras Vileišis – gyvenimas ir darbai“ pristatymas-ekskursija Vileišių rūmuose


Penktadienis. Rugpjūčio 17-oji

11.00 Išvykimas iš Vilniaus (nuo Halės turgavietės, registruotis el. paštu rutaeli@gmail.com)

15.00 Atvykimas į Biržus, Muziejus „Sėla“, Radvilų ekspozicinė salė

19.00 Forumo atidarymas

19.30 Vakaro susitikimai ir skaitymai: poetą Rimvydą Stankevičių kalbina literatūros kritikė Jurgita Žana Raškevičiūtė

21.00–21.30 Pertrauka

Muziejus „Sėla“, II aukšto arkada

21.30 Forumo dalyvių skaitymai „Užrašykit ant mūsų šitą pilį...“ Skaito Forumo draugai ir visi norintys


Šeštadienis. Rugpjūčio 18-oji

Muziejus „Sėla“, Biržų pilies arsenalas

10.00 Seminaras-diskusija. Veda Laima Kreivytė

Aurimas Švedas. Kodėl rašytojų kuriami pasakojimai apie istoriją yra reikalingi praeities tyrinėtojams?

Jūratė Čerškutė. Apie rašytoją, mylėjusį valstybę ironijos ir kritikos būdu

Dace Meiere (Latvija). Lietuvių literatūros vertimai Latvijoje ir jų (ne)sėkmės

11.30–12.00 Pertrauka

12.00 Seminaro-diskusijos tęsinys

Donata Mitaitė. „Kai leidžiamės į slėnį...“ Mirtis Tomo Venclovos poezijoje

Kornelijus Hellis (Austrija). Autoportretas su Robertu Musiliu

Mindaugas Sereičikas. Karas ir visuomenė

13.30–14.30 Pertrauka

14.30 Seminaro-diskusijos tęsinys

Inga Bodnarjuka-Mrazauskas ir Juta Pīrāga (Latvija). Latvijos literatūros intravertai prisistato užsienyje. Reklamos strategijos ir perspektyvos

Uogienių aukcionas. Veda rašytojas Alvydas Šlepikas (surinktos lėšos bus skirtos nupirkti ŠV dalyvių knygoms, jos bus padovanotos socialiai remtinoms šeimoms)

16.00–16.30 Pertrauka

16.30 Diskusijos-seminaro tęsinys

Tomas Mrazauskas. Pokalbiai ant sofos – knygos dizaino ir leidybos konferencija Rygoje

Jurga Klapatauskaitė-Bužinskienė. Lietuvos 100-metis: Vilnius, J. Basanavičiaus gatvė

17.30–19.00 Pertrauka

Muziejus „Sėla“, Radvilų ekspozicinė salė

19.00–19.30 Baisiai gražus pusvalandis su Daiva Čepauskaite

Muziejus „Sėla“, II aukšto arkada

Pokalbiai ir skaitymai

20.00–21.30 Svečiuose – rašytojas Herkus Kunčius. Kalbina literatūros kritikas, vertėjas Laimantas Jonušys

Naktinėjimai. Muziejus „Sėla“, I aukšto arkada

22.00 Rūtų darželio diskoteka su DJ Uršule ir DJ Alvydu


Sekmadienis. Rugpjūčio 19-oji

Muziejus „Sėla“, Biržų pilies arsenalas

11.00 Seminaras-diskusija. Veda Rūta Elijošaitytė-Kaikarė

Dalius Jonkus. Miesto filosofija: tarp anonimiškumo ir individualizacijos

Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. O kuo mes blogesni? Keletas įžvalgų keliaujant per tris Baltijos šalis

12.00–12.30 Pertrauka

12.30 Šiaurės vasara“ tęsiasi

Kęstutisa Navakas su nauja knyga. Penkiolika klausimų autoriui. Klausimus pateikia visi

Andrius Zalieska-Zala, grupės „Arbata“ vokalistas, idėjinis ir dvasinis lyderis seks savo pasakas

14.00 Atsisveikinimas. Muziejus „Sėla“, II aukšto arkada

15.00 Išvykimas į Vilnių nuo pilies aikštelės.

 

 

 

Rugpjūčio mėnesio kino programa Nacionalinėje bibliotekoje

Paskirkime rugpjūčio mėnesį gražiam atsisveikinimui su nepakartojamai karšta šių metų vasara ir ruoškimės pasitikti gėrybių kupiną rudenį. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriu Lietuvos kino centru maloniai kviečia žiūrovus patirti lietuviškos kino klasikos siūlomą vasaros bei rudens skonį. Lietuvos kino centras suteikia galimybę Nacionalinės bibliotekos lankytojams rugpjūčio mėnesį pamatyti šiuos filmus: „Mano vaikystės ruduo“, „Anglų valsas“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Velnio nuotaka“.

 

Rugpjūčio 10 d. 12 val. – Kino popietė. Filmas „Anglų valsas“ (rež. Gytis Lukšas)

 

Kostiuminė melodrama, sukurta pagal Johno Galsworthy pjesę „Džoja“, kuri nukelia į XIX a. pabaigos Angliją. Tų laikų atmosfera sukuriama filmuojant rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės sodyboje, skambant Viačeslavo Ganelino muzikai, o aktoriams dėvint akį traukiančius kostiumus.

 

Filme perteikiama ne tik XIX a. Anglijos aura, bet taip pat atsargos pulkininko Tomo Houpo ir jį supančių žmonių nepaprastos gyvenimo istorijos. Į pulkininko užmiesčio namą atvažiuoja giminaičių ir svečių iš Londono. Čia juos pasitinka tebejauna „gyvanašlė“, kurios vyras ilgam paliko šalį, Molė Gryn iš Londono, jos flirto objektas Morisas Leveras ir „gyvanašlės“ dukra Džoja. Nusigyvenęs pulkininkas T. Houpas domisi tik aukso kasyklų savininku M. Leveru, pro pirštus žiūri į jo ir „gyvanašlės“ M. Gryn romaną, dėl kurio išgyvena duktė Džoja. Kino juostos veiksmas kreipia žiūrovų mintis amžinųjų klausimų link – filme nagrinėjamos jaunosios kartos maksimalizmo ir suaugusiųjų melo bei prisitaikėliškumo, „amžinų santuokos saitų“ ir neištikimybės priešpriešos ir kitos socialinės temos.

 

Filme vaidina Audinga Aukštikalnytė, Vaiva Mainelytė, Eugenija Pleškytė, Henrikas Kurauskas, Ona Knapkytė, Vidas Aleksandravičius, Gediminas Storpirštis, Gytis Padegimas ir kt.

 

Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).

 

Rugpjūčio 17 d. 12 val. – Kino popietė. 12 val. Filmas „Vasara baigiasi rudenį“ (rež. Gytis Lukšas)

 

Psichologinėje dramoje vaizduojamas iš įkalinimo vietų į gimtąją sodybą grįžusio Jakimkaus ir jo našlaičiu tapusio sūnaus Viliaus gyvenimas. Viliui atidėjo šaukimą į armiją, nes reikėjo slaugyti motiną, dabar jis kasa melioracijos griovius ir jam pavyko įkalbėti viršininką, kad priimtų į tą patį darbą tėvą. Kartu jie vyksta kasti melioracijos griovio į tolimą vienkiemį, kurio šeimininkė dar jaunyva našlė Milda, auginanti mažą dukrelę. Jakimkai apsistoja pas ją, žaidžia su mažyle Laimute, kažkaip ir patys toje draugijoje vidujai atšildami. Pagal Romualdo Granausko scenarijų kurtame filme pasakojama gyvenimiška drama apie meilės trikampyje atsidūrusį tėvą ir sūnų, siužete subtiliai įkomponuotos Lietuvos istorinės realijos.

 

Filme vaidina Vaiva Mainelytė, Algimantas Masiulis, Valentinas Masalskis, Justina Širvinskaitė, Valdas Žilėnas ir kt.

 

Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).

 

Rugpjūčio 21 d. 17.30 val. – „Dangaus lageryje“ (rež. Riccardo Denaro). Susitikimas su vienuole Nijole Sadūnaite.

 

Filme užfiksuotas netikėtumas susitinkant su žmonėmis, kurie pakeičia mūsų gyvenimą. Taip nutiko ir Matteo, filmo personažui, kuris susipažino su N. Sadūnaite, lietuve vienuole, patyrusia KGB persekiojimą. Moterimi, kurios istorija tokia tolima, o žmogiškumas toks artimas, liudijančia, kad įmanoma būti laisvam net ir blogiausiame iš žemiškųjų pragarų. Italai jos elgesį pavadino „gailestingumo sėkla“, „liudijimu su šypsena iš lagerio“, o ją pačią – „žmogumi, laisvu nuo neapykantos“.

 

Filme vaidina aktoriai neprofesionalai: lietuvaitė vertėja Julija ir jaunuolis iš Italijos Matteo, atkuriamas Nijolės Sadūnaitės gyvenimas.

 

Rugpjūčio 24 d. 12 val. – Kino popietė. „Velnio nuotaka“ (rež. Arūnas Žebriūnas)

 

Pirmasis lietuvių miuziklas pagal Kazio Borutos „Baltaragio malūną“ apie amžinąją gėrio ir blogio kovą bei gerųjų gyvenimo ir meilės pradų triumfą. Rojuje kyla vietinio pobūdžio maištas. Naudodamiesi proga, angelai ima puotauti, šokti, kol atsipeikėjęs Aukščiausiasis rūsčiais žaibais išsvaido nepaklusniuosius. Vienas jų Pinčiukas, nužemintas iki velniuko, pliumpteli tiesiai į senyvo malūnininko Baltaragio kūdrą. Žmogus ir nelabasis sudaro sandėrį:  Pinčiukas išpildys Baltaragio norus, o ką šis įgis ateityje, priklausys jam, mikliajam Pinčiukui. Baltaragis nežinodamas pasižada atiduoti savo dukterį Jurgą. Ši užauga tikra gražuolė, deja, Jurga pamilsta ne Pinčiuką, o šaunųjį berną Girdvainį.

 

Ši kino popietė puiki proga prisiminti nuotaikingą istoriją ją nuo seno pamilusiems arba patirti malonių įspūdžių jos nemačiusiems.

 

Miuzikle vaidina Vaiva Mainelytė, Regimantas Adomaitis, Gediminas Girdvainis, Regina Varnaitė ir kt. Dainuoja Asta Chomentauskienė, Vytautas Kernagis, Jonas Rupša, Birutė Dambrauskaitė ir kt.

 

Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).

 

Linkime gerų įspūdžių.

 

Trumpai apie filmus

 

Diena Vieta Laikas Filmas
Rugpjūčio 3 d. Kino salė, V a. 12 val. Mano vaikystės ruduo
1977 m., vaidybinis, 80 min., rež. Gytis Lukšas
Rugpjūčio 10 d. Kino salė, V a. 12 val. Anglų valsas
1982 m., vaidybinis, 70 min., rež. Gytis Lukšas
Rugpjūčio 17 d. Kino salė, V a. 12 val. Vasara baigiasi rudenį
1981 m., vaidybinis, 90 min., rež. Gytis Lukšas
Rugpjūčio 21 d. Konferencijų salė, V a. 17.30 val. Dangaus lageryje
2016 m., dokumentinis-vaidybinis, 120 min., rež. Riccardo Denaro. Susitikimas su Nijole Sadūnaite
Rugpjūčio 24 d. Kino salė, V a. 12 val. Velnio nuotaka
1973 m., vaidybinis, 77 min., rež. Arūnas Žebriūnas

Milijonas žingsnių, šimtai eilėraščių

Misija baigta. Gegužę trys vyrai į Lietuvos miestus ir miestelius nešė lietuvių autorių poeziją. Naujieji knygnešiai. Jie – tai aktoriai Artūras Dubaka ir Balys Ivanauskas bei operatorius Edvinas Bandorius – žmonės, pėsčiomis nukeliavę apie 500 km. Maršrutu palei Nemuną ir Nerį jie aplankė 20 bendruomenių ir kiekvienai padovanojo po poetinį performansą. Iš vieno susitikimo dvi melžėjos spruko nesupratusios, kam visa tai. Kitą dieną trijulė žygį pradėjo pasistiprinusi pica ir dieną baigė vėlgi pavaišinti pica. Planavome pakalbėti apie ėjimą ir poeziją, bet išėjo pokalbis apie ėjimo poeziją. Interviu vyko automobilyje, kad vaikinams nebetektų daugiau eiti – bent kol kas.

 

– Atsimenu, kartą susitariau su kolege, kad pavežtų. Sustojo prie tilto jos „Audi“. Įneriu į mašiną, o vairuotojas ir klausia: ką jūs čia veikiate? Pasirodo, tai buvo tokia pati „Audi“, bet ne ta pati! Kaip dabar jaučiatės – ar įlipę į tą mašiną, ar savo rogėse, kai tiek toli nuėjote?

Artūras: Kai buvau ketverių ar penkerių, atsimenu, nuėjau su mama į parduotuvę sekdamas paskui jos paltą. Mano dėmesys tik sekundei nukrypo į žaislą, bet aš toliau ėjau paskui mamą. Greit ėjo, todėl sušukau: „Mama, palauk!“ Ji atsisuka, o ten buvo jau ne mano mama.

– Kiekvienas esame ne ten, kur reikia, nuėjęs. Pakalbėkime apie jūsų žygdarbį per puikų tarpininką – poetišką Valdo Papievio romaną „Eiti“. Citata: „Vaizdai keitė vaizdus, žingsniai kartojo žingsnius – jis ėjo ir ėjo. Lyg viskas, ką žinojo, mokėjo, galėjo, būtų susilydę į vienintelį gebėjimą eiti, arba lyg iš visko, ką žinojo, mokėjo, galėjo, būtų likęs tik vienintelis gebėjimas eiti, monotoniškais žingsniais matavo atstumus ir reljefą piešdamas šių vietovių žemėlapį, kurio niekam, nė jam pačiam nereikėjo.“ Neabejotina, kad jūs pamatėte gražių vietovių ir sutikote įdomių žmonių, o ar aprašytoji sąmonės būsena atpažįstama?

Artūras: Vos pradėję kelionę mes daug kalbėjome, tačiau antrąją žygio pusę žymiai daugiau pratylėjome. Dažnai ėjome atsiskyrę per kelis metrus. Kai karšta ir monotoniška, turbūt iš tikro nieko nelieka, tik ėjimas. Tad iš pradžių labiau fiksavome vaizdus, o paskui perėjome į vidinį išgyvenimą. Mieste užsiaugini sarkazmo skūrą, o ėjimas pravalė sąmonę.

 

Plačiau skaitykite: http://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/milijonas-zingsniu-simtai-eilerasciu-872846

Rašytojui Tomui Venclovai – Getingeno universiteto garbės daktaro laipsnis

Poetui, publicistui, vertėjui, literatūros tyrinėtojui, akademikui Tomui Venclovai birželio 22 d. įteiktas Getingeno universiteto filosofijos fakulteto garbės daktaro laipsnis. Ceremonija vyko pasaulietiniams renginiams skirtoje Šv. Povilo bažnyčioje (Paulinerkirche).

„Man didelė garbė gauti daktaratą viename žymiausių Europos ir pasaulio universitetų. Jis garsus ypač pasiekimais tiksliųjų mokslų srityje, bet humanitarui svarbūs tokie su juo susiję vardai, kaip Georg Christoph Lichtenberg, Jacob ir Wilhelm Grimm, Arthur Schopenhauer, Nicolai Hartmann, Ulrich von Wilamowitz-Moellendorf“, – savo kalboje pažymėjo T. Venclova. Poetas taip pat paminėjo du Lietuvos veikėjus, kurie studijavo šiame universitete: Vilniaus Universiteto klasikinės filologijos profesorių Gottfriedą Groddecką ir Jurgį Zauerveiną-Girėną, sukūrusį Mažosios Lietuvos himną „Lietuvninkais mes esam gimę“. Neužmirštas buvo ir Getingeno universiteto profesorius Hermannas Minkowskis, vienas žymiausių pasaulio matematikų, gimęs Kaune, Aleksote. Jo ir jo brolio Oskaro, irgi mokslininko, vardu yra pavadinta viena Kauno gatvė.

Getingeno Georgo Augusto universitetas yra vienas reikšmingiausių Vokietijos universitetų, ypatingą dėmesį skiriantis moksliniams tyrimams. Universitetą 1737 metais įkūrė  Didžiosios Britanijos karalius Georgas Antrasis, kuris taip pat buvo ir Hanoverio kunigaikštis vardu Georgas Augustas. Universitetas greitai tapo vienu didžiausių universitetų to meto Europoje, pasaulyje garsėjantis pasiekimais matematikos moksluose. Jame dirbo net 45 Nobelio premijos laureatai. 1933 metais į valdžią atėjus Hitleriui dauguma mokslininkų buvo priversti pasitraukti. Po Antrojo Pasaulinio karo universitetas vėl atgijo ir tapo vienu svarbiausių Vokietijos universitetų. Šiuo metu universitete yra 13 fakultetų, jam priklauso 40 institutų ir mokslinių centrų, čia studijuoja 31 654 studentai. 

Kultūros ministerijos informacija

Dalia Staponkutė – Tarptautinio literatūros festivalio „Big Book Festival“ Varšuvoje dalyvė

Lietuvių prozininkė, eseistė, filosofė ir vertėja Dalia Staponkutė dalyvauja Tarptautiniame literatūros festivalyje Varšuvoje „Big Book Festival“. Birželio 24 d. įvyksiančioje apskrito stalo diskusijoje „Moterų planeta. Kas pasikeistų, jeigu pasaulį valdytų moterys?“ su skaitytojais susitiks rašytojos iš Čekijos, Izraelio, Lenkijos, Lietuvos, Moldavijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Slovakijos.

Diskusiją, kurią šiais metais festivalis nutarė skirti moterims po to, kai buvo paviešinti nukentėjusių nuo seksualinio priekabiavimo moterų kaltinimai ir atsirado pasaulinis judėjimas #Me too,  moderuos vienas žymiausių Lenkijos žurnalistų Michał Nogaś. Diskusija bus transliuoja gyvai per You Tube kanalą.

Po susitikimo su literatūros festivalio „Big Book Festival“ dalyviais Dalia Staponkutė susitiks su Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovais. Lietuvos Respublikos ambasadoje įvyks diskusija „Gyvename pasaulyje kaip lietuviai". Birželio 27 d. Dalia Staponkutė vyksta į Vroclavą. Knygyne „Tajne komplety“ įvyks D. Staponkutės kūrybos vakaras „Kalbinės trajektorijos: tarp Baltijos ir Viduržemio periferijų“.

D. Staponkutė yra kelių knygų ir daugybės publikacijų autorė, mokslininkė, vertėja, aktyvi akademinių projektų dalyvė. Verčia iš graikų, anglų kalbų, yra išvertusi K. Kavafio, graikų, kipriečių, lietuvių (į graikų kalbą) poetų eilėraščių. Nuo 2005 m. – Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė, nuo 2007 m. – Rodo tarptautinio rašytojų ir vertėjų centro valdybos narė ir dvikalbio literatūrinio žurnalo „Helios“ redaktorė, nuo 2015 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė, nuo 2017 m. – žurnalo „Pasaulio lietuvis“ vyriausioji redaktorė. Kipre gyvenančios rašytojos knyga „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji Odisėja“  (leidykla „Apostrofa“) 2014 m. buvo išrinkta kūrybiškiausia metų knyga, o 2015 m. - Metų knyga Lietuvoje.

Daugiau informacijos rasite čia:

https://bigbookfestival.pl/2018/05/04/okragle-stoly-autorow-i-czytelnikow/

Kultūros ministerijos informacija

Nuotraukos autorius: Bartłomiej Chrzanowski

V. Mickaus knygos „Mūsų likimai“ pristatymas

Birželio 26 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Renginių salėje vyks V. Mickaus knygos „Mūsų likimai“ pristatymas. Knyga sudaryta remiantis tremtinių biografijos faktais.

Okupacinė valdžia ištremdama, įkalindama ar nužudydama daugelį Lietuvos žmonių, pirmiausia inteligentiją, siekė palaužti tautos dvasią ir sumažinti ryžtą kovojant su okupantu bei priešintis naujos tvarkos įvedimui. Tačiau ji apsiskaičiavo neįvertindama žmogaus dvasinių jėgų stiprybės, pasikliaudama vien fiziniu ir psichologiniu smurtu.

1991 m., Lietuvai tik atgavus nepriklausomybę, buvusių politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos skyrius nusprendė pastatyti paminklą, o vėliau ir memorialą, lietuvių tautos kančioms atminti.

Memoriale įmūrytas 671 vardinis akmuo su nukentėjusių nuo sovietinio genocido vardais, pavardėmis, tremties ar kalinimo vietovardžiais, datomis ir kt. Vienuose akmenyse įamžinti pavieniai asmenys, kituose – šeimos ar net kelių šeimų atminimas. Pažymėtina, kad po karo ištuštėjusioje Klaipėdoje rado prieglobstį daug asmenų, kurie, slėpdamiesi nuo akylaus sovietinių represinių struktūrų dėmesio arba grįžę iš tremčių ar lagerių ir negalėdami apsigyventi tėviškėje, įsikūrė čia. O artimųjų kapai liko kažkur...

Šie akmenys, sunešti pačių nukentėjusių arba jų šeimos narių, liudija apie tragišką daugumai Lietuvos žmonių ir visai Lietuvai pokario istoriją. Kiekvienas, tarsi, atnešė čia savo tremties, kalinimo ar netekčių skausmo dalelę. Akmuo prie akmens, biografija prie biografijos, likimas prie likimo ir susidaro pakankamai išsamus ir šiurpus to laikmečio vaizdas.

Renginys nemokamas

Lietuvos kultūros institutas kviečia į atnaujinto „Lietuvos kultūros gido“ pristatymą

Lietuvos kultūros institutas kviečia į atnaujinto „Lietuvos kultūros gido“ pristatymą, vykstantį birželio 18 d. (pirmadienį) 17 val. Šiuolaikinio meno centro skaitykloje (Vokiečių g. 2, Vilniuje).

„Lietuvos kultūros gidas“ („Lithuanian Culture Guide“) – tai aktualiausi architektūros, dizaino, kino, literatūros, muzika, teatro ir šokio, vizualiųjų menų kūrėjai, kūriniai bei tendencijos žalioje dėžutėje. Joje telpantis penkių knygelių rinkinys dažnai tampa pirma pažintimi su Lietuvos kultūra, yra įteikiamas atvykstantiems užsienio kultūros operatorių atstovams ir kuratoriams, reziduojantiems menininkams.

Pirmą kartą išleistas prieš penkerius metus, šiais metais „Lietuvos kultūros gidas“ buvo aktualizuotas, papildytas naujai įsitvirtinusiais vardais, pripažinimo sulaukusiais kūriniais ir iniciatyvomis. Kokius pokyčius Lietuvos kultūros lauke įžvelgė leidinio sudarytojai? Kurioms kultūros sritims atstovauja jau žinomi vardai ir įsitvirtinę kūriniai, o kuriose per 5-erius metus įvyko ženklių pokyčių, susiformavo nauji reiškiniai? Trumpiau tariant, kas naujo, sudarytojai?

Pokalbyje dalyvauja: Karolina Jakaitė (dizainas), Auksė Kancerevičiūtė (kinas), Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė (literatūra), Jūratė Kučinskaitė (muzika), Kristina Steiblytė (teatras), Eglė Juocevičiūtė (vizualieji menai). Moderuoja – Eglė Deltuvaitė (Lietuvos kultūros institutas, ES programos „Kūrybiška Europa“ vadovė Lietuvoje).

„Knygos, apie kurias kalbama“ – projektas apie literatūrą iš Vokietijos

Kviečiame Jus susipažinti su atsinaujinusiu Rytų ir Vidurio Europos regionui priklausiančių Goethe‘s institutų projektu „Bücher, über die man spricht“ („Knygos, apie kurias kalbama“)!

Anksčiau keletą kartų į metus leistas ir leidykloms siųstas žurnaliukas su knygų rekomendacijomis daugiau spausdinamas nebebus. Knygų rekomendacijos persikėlė į elektroninę erdvę ir tapo asmeniškesnės – du kartus į metus literatūros mylėtojai iš projekte dalyvaujančių šalių rašys recenzijas apie jiems įstrigusias naujausias vokiškas knygas.
Lietuvos Goethe‘s instituto internetinėje svetainėje jau galite susipažinti su pirmosiomis šių metų recenzijomis. Tikimės, kad jos gali padėti mūsų šalies leidykloms išsirinkti įdomias knygas, kurias būtų galima išversti į lietuvių kalbą.

Taip pat galite pildyti paraiškas dalyvauti Goethe’s instituto vertimų rėmimo programoje, kuri suteikia papildomą paramą knygų vertimui iš vokiečių kalbos.

Visais klausimais dėl projekto „Knygos, apie kurias kalbama“ bei vertimų rėmimo programos galite kreiptis:

Laura Survilaitė
Bendradarbiavimo su vokiškomis bibliotekomis
ir e.bibliotekos koordinatorė

Goethe-Institut Litauen
Gedimino pr. 5
01103 Vilnius
Lietuva
Tel. + 370 5 2191502
Fax + 370 5 2314432

laura.survilaite@goethe.de

https://www.goethe.de/litauen

„Skaitymo iššūkis“ kviečia pasinerti į knygų pasaulį

Milžiniško populiarumo sulaukęs, širdis užkariavęs ir kasmet vis daugiau skaitytojų įtraukiantis „Skaitymo iššūkis“ nuo birželio pirmosios dienos vėl kviečia visus literatūros mylėtojus pasigalynėti su savimi, atsiversti mylimas knygas ir įveikti 5 skaitymo užduotis.


Galimybė atrasti naujus žanrus ir mylimus rašytojus
 
Su prasidėjusia vasara grįžta ir „Skaitymo iššūkis“. Šiemet mažiau užduočių, bet daugiau prizų ir įtraukiančių žaidimų socialiniuose tinkluose.

„Pagrindinis iššūkio tikslas – atrasti skaitymo malonumą, o kad būtų smagiau, kviečiame varžytis tarpusavyje ir žadame nuostabių, vasariškų prizų! Priimti iššūkį gali ir dideli, ir maži, nes užduotys šiek tiek lengvesnės nei pernai ir jų perpus mažiau – tik penkios. Norintys įveikti iššūkį turės perskaityti knygą, kurios tema susijusi su Lietuva, knygą, kurioje minima profesija, draugo rekomenduotą knygą, savo gimimo metais parašytą knygą ir, žinoma, knygą apie atostogas.

Užduotys gana lengvos ir įdomios, tad kviečiama rinktis knygas ir tiesiog skaityti – namuose ar per pietų pertrauką, parke ar troleibuse, pajūryje ar prie ežero. Kuo labiau įtraukianti knyga, tuo mažiau svarbi vieta. Juk vasara be knygos – ne vasara!“, - prie akcijos kviečia prisijungti organizatoriai.
 
„Skaitymo iššūkis“ – puiki proga turiningai praleisti atostogas, tuo pačiu sudalyvaujant varžytuvėse, taip pat galimybė atrasti dar neskaitytų knygų ir išbandyti naujų žanrų, nes kiekviena užduotis kviečia ieškoti ir bandyti. „Skaityti aš mėgstu ir skaitau daug, tačiau dažniausiai tik man patinkančio žanro knygas. „Skaitymo iššūkis“ atkreipė mano dėmesį į tas knygas, kurių pati greičiausiai nebūčiau pasirinkusi. Būtent tos knygos tapo mano šios vasaros atradimais“, - džiaugiasi viena iš pernai vykusio iššūkio dalyvių Rytenė. 


Dalyvių skaičius išaugo dešimtimis

Organizatorių teigimu, „Skaitymo iššūkio“ idėja gimė dar 2016-aisiais, Bibliotekų metais, o per kelis metus išaugo dešimtimis kartų ir nustebino net pačius bibliotekininkus.
 
„Pirmą kartą skaitymo varžytuvės vyko Šiaulių regiono bibliotekose. Sulaukus didelio pasisekimo ir nemenko populiarumo, skaitytojų prašymu nusprendėme pakartoti šią skaitymo skatinimo iniciatyvą visos šalies mastu. Pernai varžytuves organizavo visos šalies viešosios bibliotekos, kurių yra apie 1,2 tūkst. su filialais“, - iššūkio priešistorę pasakoja Edita Urbonavičienė.

Praėjusiais metais iššūkyje varžėsi 4,6 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos, kurie per tris vasaros mėnesius perskaitė net 25 tūkst. knygų! Organizatoriai tikisi, kad šiemet dalyvių skaičius, kaip ir jų meilė skaitymui, toliau augs.
 
„Per kelis metus pasiekti nuostabūs rezultatai rodo, kad žmonės mėgsta skaityti, o varžytuvės skatina juos labiau įsitraukti. Neabejojame, kad tai susiję ir su šilčiausiu metų laiku. Juk vasara ir knyga yra neatsiejami dalykai. Geri rezultatai motyvuoja ir mus pačius, todėl dedame visas pastangas, kad „Skaitymo iššūkis“ vis labiau populiarėtų kiekvienais metais“, - pasakoja organizatoriai.

„Skaitymo iššūkį” jau trečius metus organizuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ,Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka.

Daugiau informacijos ir registraciją rasite adresu http://vasarasuknyga.lt/ ir Facebook paskyroje https://www.facebook.com/vasarasuknyga/.

Juttos Noak ir Zigfrido Gronau knygų pristatymai

Birželio 15 d. 16 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks dviejų knygų: rašytojos Juttos Noak romano „Raudonos pelytės“ ir Zigfrido Gronau (vok. Siegfried Gronau) knygos „Klyksmas vaiduoklių mieste: Vilko vaikai“ pristatymas bei susitikimas su pačiais minėtų knygų autoriais.

Nors abu autoriai pagal kilmę yra vokiečiai, jų likimai ir gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad jie šiandien puikiai kalba tiek vokiškai, tiek lietuviškai. Būtinybė slėpti savo kilmę, prisitaikyti prie sunkių sąlygų, suformavo savitus charakterius, įdomias asmenybes.


Jutta Noak - Vaitkienė gimė Kaune – gydytoja, rašytoja, Hamburgo autorių susivienijimo, rusų literatų draugijos ir Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 
1965 m. ji baigė Kauno medicinos akademiją ir ilgus metus dirbo gydytoja. Priklausė medikų rašytojų susivienijimui, tačiau publikacijos periodikoje ir pirmoji novelių knygutė išėjo tik jau Lietuvai vėl tapus nepriklausoma, 1992-aisiais metais.

Nuo 1998 m. autorė gyvena Vokietijoje. Būdama aktyvi lietuvių bendruomenės narė Jutta Noak subūrė besidominčius Lietuvos kultūra lietuvius ir Šiaurės Vokietijoje gyvenančius menininkus. 2007–2009 m. ji buvo Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė. Nuo 2010-ųjų metų Lietuvių–vokiečių kultūros draugijos „LiT.Art.“ pirmininkė.
Rašytoja Jutta Noak rašo lietuvių, vokiečių, rusų kalbomis. Jos kūrybinėje biografijoje yra novelių, romanų, trys poezijos knygos. Pati autorė laiko save labiau prozininke. Naujasis romanas „Raudonos pelytės“ pasakoja klajoklišką vienos šeimos istoriją, apimančią kelis šimtmečius. Autorė atveria lietuvių literatūroje dar netyrinėtą temą: tai Lietuvos vokiečių likimai bei Antrojo pasaulinio karo padariniai žmonėms, atsidūrusiems svetimose valstybėse, jų pastangos išgyventi, prisitaikyti ar kaip tik priešingai, išlaikyti savo tapatybę, išskirtinumą.

Vokietijoje, Grossolto miete gyvenančio Zigfrido Gronau atsiminimai „Klyksmas vaiduoklių mieste“ yra skausmingas pasakojimas apie 1945–1947 metų Karaliaučių, karo pabaigą ir užkariautojų iš rytų antplūdį į jiems svetimas žemes, neapykantą viskam, ką ten rado, žmonių kančias, badą, mirtis, žūtis, prievartavimus. Tai ne meniškas romanas, tai autentika, įvykių liudytojo liudijimai, nes tokį gyvenimą savo akimis matė šios knygos autorius.

Gelbėdamasis nuo bado ir mirties Zigfridas Gronau, tuomet dar tik dešimtmetis berniukas, slapta iš sugriauto Karaliaučiaus atvyko duoneliauti į Kauną. Užsibuvo Lietuvoje iki pat 1973 m., sukūrė šeimą, vėliau su šeima sugrįžo į Vakarų Vokietiją.

Nors per pastaruosius 20 metų ir Lietuvoje, ir Vokietijoje buvo išleista ne viena knyga vilko vaikų tematika, tačiau ši tema vis dar nepakankamai išnagrinėta, vis dar labai jautri, skaudi ir netgi nepatogi.

Išsamiau apie abi knygas ir jų autorius bei jų gyvenimus sužinosite susitikimo metu.

Renginys nemokamas

Susitikimas su Kristina Sabaliauskaite Kaune

Birželio 1 d. 14.15 val. Kauno gyventojai sulauks neeilinės viešnios: Lietuvos aklųjų bibliotekos Kauno padalinyje įvyks susitikimas su rašytoja Kristina Sabaliauskaite, kuriame bus kalbama apie visą autorės kūrybą.

„Susitikimo tikslas nėra knygos pristatymas. Jeigu tekstui reikia didelio komentaro arba paaiškinimo, vadinasi, rašytojas neatliko savo darbo. Man maloniausia būtų neformalus pokalbis“, – yra sakiusi K. Sabaliauskaitė. Iki šiol rašytojos knygų pristatymai ir susitikimai su skaitytojais sulaukdavo išskirtinio dėmesio – gerbėjai netilpdavo į sales, o autografus autorė dalydavo net iki kelių valandų.

Istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – be abejo, vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių Lietuvos literatūroje. Pirmoji ciklo dalis 2008 m. pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybingiausių knygų dvyliktuką, 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas „Silva rerum II“ irgi tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje.

Trečioji ciklo dalis „Silva rerum III“ išleista 2014 m. Už visas tris romano dalis 2015 m. rašytoja apdovanota Liudo Dovydėno premija. Pagal ciklą „Silva rerum“ rengiamos literatūrinės ekskursijos. „Silva rerum IV“ puikiai įvertino ir skaitytojai, ir žymūs literatūros kritikai, ji nuo pat pasirodymo puikuojasi geriausių knygų viršūnėse, o skaitytojai rinkdami geriausias lietuviškas šimtmečio knygas savo balsais „Silva rerum“ tetralogijai skyrė trečią vietą.

Įvertinimo ir dėmesio rašytoja susilaukia ne tik Lietuvoje – balandžio mėnesį Londono knygų mugėje K. Sabaliauskaitė paskelbta Dienos autore. Romanas „Silva rerum“ išverstas į lenkų ir latvių kalbas. Lenkijoje šis romanas pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą, o Latvijoje tapo vienintele lietuvių autorių knyga, patekusia į mėgstamiausių latvių knygų šimtuką.

„Baltos lankos“ ir Lietuvos aklųjų bibliotekos Kauno padalinys bibliotekoje rengia pirmąjį šiais metais K. Sabaliauskaitės susitikimą su skaitytojais. Knygos gerbėjai turės galimybę susitikti su rašytoja, autorė atsakys į skaitytojus dominančius klausimus. Renginio metu bus galima gauti autorės autografą, o rašytojos knygas įsigyti leidyklos kaina.

Moksleivių atostogų pradžiai – literatūrinis festivalis „Nuotykiai tęsiasi!“

Vasaros festivaliams startą šiemet duos literatūrinis festivalis vaikams „Nuotykiai tęsiasi!“. Renginio organizatoriai nori parodyti, kad skaityti ne „reikia“, o yra tiesiog smagu. Tad nors festivalis yra literatūrinis ir jame bus skaitykla, vis dėlto skaityti jame bus galima įvairiai – stebint, kaip gimsta istorijos, jas kuriant patiems ir pasineriant į aktyvių veiklų sūkurį.

Birželio 9 d., šeštadienį, vaikai, paaugliai ir suaugusieji kviečiami atvykti į Anykščių Dainuvos slėnyje vyksiantį nemokamą literatūros, meno, sporto ir vasaros pramogų festivalį. Mokslo metai kai kam jau bus pasibaigę, kai kam jie jau greit baigsis, tad diena slėnyje po atviru dangumi, kuriame lauks daug naujų, netikėtų veiklų, bus puiki pradžia vasaros nuotykiams.

„Mūsų visų gyvenimai tam tikra prasme yra nuotykių knygos, kurios tęsiasi, kai pasineriame į skaitomos knygos pasaulį. O kai ją užverčiame – nuotykiai tęsiasi toliau. Knygos istorija nesibaigia paskutiniame jos puslapyje – ji apsigyvena ir mūsų kasdienybėje. Juk perskaitę daug įdomių istorijų, patys galime kurti istorijas. Taip pat ir savo“, – vieną iš festivalio pavadinimo prasmių aiškino jo organizatoriai.

Festivalio teritorija bus padalinta į įvairių veiklų erdves, kuriuose lankytojų lauks vis kitokie nuotykiai. Didžiosios scenos erdvėje – cirko artistų ir teatro trupių pasirodymai, pokalbiai su rašytojais, jaunimo kultūros atstovais. Dirbtuvių erdvėje - kūrybiniai užsiėmimai su garsiais Lietuvos iliustratoriais. Pasakojimų erdvėje – kvapą gniaužiančios istorijos, kūrybinės dirbtuvės su profesionaliais pasakotojais, istorijų žaidimai. Skaitykloje po dangumi - ne tik daug knygų įvairaus amžiaus ir skonio skaitytojams, bet ir galimybė dalyvauti edukacinėse programose bei kūrybinėse dirbtuvėse. Sporto erdvėje – magiškos kvidičo rungtynės, atkeliavusios tiesiai iš Hario Poterio knygos puslapių. Išdaigų erdvėje – įvairios išdaigos ir pramogos: didelių burbulų pūtimas, paišymas ant veido, žaidimas milžiniškais šachmatais, konkursai, kurių metu galima laimėti įvairių puikių literatūrinių prizų, netikėti susidūrimai su klounais ir net pačiu... dr. Jonu Basanavičiumi. O dar veiks meno instaliacijų dirbtuvės, bus pristatoma jaunųjų vietos rašytojų kūryba, galėsite apsilankyti mokytojų-stebukladarių palapinėje.

Tarp festivalio programos „vinių“ – „Airdance Vilnius“ – oro akrobatų trupės pasirodymas, teatro vaikams „Pradžia“ pristatoma spektaklio „Vėjai švilpia apie draugystę“ premjera (rež. Eglė Kižaitė), susitikimas su vienu garsiausių Lietuvos youtuberių Dariumi Kniūkšta aka „Darius žaidžia“, Sabinos Daukantaitės knygos „Vandeninės moterys“ pristatymas, kūrybinės dirbtuvės su tarptautinį pripažinimą pelniusia komiksų kūrėja Akvile Magicdust. Renginio metu pirmą kartą Lietuvoje vyks tiesiai iš knygų apie Harį Poterį atkeliavusio žaidimo – kvidičo – turnyras.

Daug dėmėsio festivalyje skiriama Anykščių bendruomenei. Mieste gyvenantys menininkai Lina Timukaitė ir  Dalia Gilienė ves kūrybines dirbtuves, Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka kvies apsilankyti skaitykloje po atviru dangumi ir surengs protmūšį „Moterys, kūrusios Lietuvos valstybę“, Anykščių sporto centras organizuoja kvidičo turnyrą, kuriame dalyvaus miesto mokyklų mokiniai, o Jono Biliūno gimnazijos bibliotekos vedėja Renata Miškinienė kuruos miesto mokinių kūrybos pristatymo erdvę.

Visą renginio programą galima atsisiųsti paspaudus šią nuorodą https://bit.ly/2GWTHXt

Renginys vyks po atviru dangumi, tad visi kviečiami atsinešti savo mėgstamų lauko žaidimų, maisto - „Nuotykiai tęsiasi!“ tai ir literatūrinė šventė, ir piknikas, kuriame rasite savo bendraminčių, atrasite džiaugsmą skaityti.

Jeigu birželio 9 d. Anykščiuose bus lietinga, renginys persikels į erdvias Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos patalpas ir aikštę šalia jos.

Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, festivalio partneris – Anykščių rajono savivaldybė.

Daugiau apie festivalį „Nuotykiai tęsasi!“ – www.facebook.com/nuotykiaitesiasi

Tarptautinė konferencija „Biblioteka – sumanios visuomenės ugdymui“

Gegužės 29-30 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje bus organizuojama tarptautinė bibliotekininkų konferencija „Biblioteka – sumanios visuomenės ugdymui“. Šios konferencijos tikslas suburti įvairių Europos šalių bibliotekininkus, kad šie dalintųsi savo bibliotekų gerąja patirtimi, inovacijomis bei siektų konstruktyvaus bendradarbiavimo tarpusavyje ir ateityje.

Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka – didžiausia Vakarų Lietuvos regiono valstybinė universali biblioteka, aptarnaujanti mūsų šalies ir užsienio piliečius. Todėl tarptautinė konferencija yra puiki galimybė bibliotekai pasidalinti savo gerąja patirtimi, inovacijomis bei praplėsti akiratį apie kitų bibliotekų vykdomas veiklas ir projektus.

Konferencijos metu bus kalbama apie bibliotekų edukacines erdves, kurios yra laisvai prieinamos visoms visuomenės grupėms, siekiant įtraukti socialiai pažeidžiamas grupes į kokybiškas viso gyvenimo mokymosi programas. Taip pat didelis dėmesys bus skiriamas temoms, susijusioms su visuomenės neformaliu švietimu, motyvacija, skaitymo didinimu, kūrybiškumu, inovacijų plėtra bei apžvelgiamos kitos aktualios šiuolaikinio greitai besikeičiančio pasaulio temos.

Ši konferencija naudinga ne tik tuo, kad įvairių Lietuvos ir Europos šalių bibliotekos apsikeis moksline informacija apie bibliotekų vykdomas veiklas, tarptautinius projektus, bet ir sukurs pamatą tolimesniam bibliotekų bendradarbiavimui ir sveikos konkurencijos didinimui.

Konferencijos organizatorė ir idėjos autorė Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laima Pačebutienė.

Daugiau informacijos apie tarptautinę konferenciją galite rasti paspaudę šią nuorodą: https://erdve0.wixsite.com/conference

Antanas A. Jonynas, Domantas Razauskas, Tomas Venclova ir Agnė Žagrakalytė pristato savo kūrybą Varšuvoje

2018 m. gegužės 16 d. Varšuvoje buvo pristatyta lenkų kalba išleista Tomo Venclovos ir Ellen Hinsey pokalbių knyga „Nelyginant šiaurė magnetą“ (leidykla  „Apostrofa“, 2017).

Tomas Venclova susitikimo su skaitytojais metu pasakojo apie savo vaikystę, jaunystę bei brandos metus, santykius su tėvu, lietuvių istoriją ir literatūrą, Rusijos disidentus, lietuvių ir žydų santykius, poetinę, mokslinę ir publicistinę veiklą bei skaitė Beatos Kalębos ir Zbigniewo Dmitrocos į lenkų kalbą išverstus eilėraščius iš praeitais metais taip pat leidyklos „Zeszyty Literackie“ išleistos poezijos knygos „Obrócone w ciszę“.

Tomo Venclovos ir Ellen Hinsey pokalbių knyga „Magnetyczna Północ“ taip pat bus pristatyta savaitgalį prasidedančioje Tarptautinėje Varšuvos knygų mugėje bei Tarptautiniame dialogo centre Krasnogrūdoje. Knygą ketinama pristatyti ir rudenyje Krokuvoje bei Vroclave įvyksiančiuose literatūros festivaliuose.

Knygos „Magnetyczna Północ“, kurios leidimą į lenkų kalbą parėmė bendrovė „Kauno tiltai“, pristatyme dalyvavo knygą išleidusios leidyklos „Zeszyty Literackie“ redaktorius Marek Zagańczyk, valstybiniais Lietuvos apdovanojimais apdovanota žymi lenkų eseistė, žurnalo „Zeszyty Literackie“ vyriausioji redaktorė Barbara Toruńczyk, daugelio Lenkijos ir tarptautinių apdovanojimų už vertimus laureatė, knygos vertėja į lenkų kalbą Maryna Ochab. didžiausio Lenkijoje dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adam Michnik, žymūs lenkų kultūros ir visuomenės veikėjai, žurnalistai, Varšuvos universiteto profesoriai bei Baltistikos katedros studentai ir absolventai, lietuvių literatūros į lenkų kalbą vertėjai, lietuvių bendruomenės atstovai bei daugelis kitų garbių svečių.

2018 m. gegužės 17-18 d. Varšuvos universiteto bibliotekoje taip pat vyks „Poezijos pavasario“ renginiai, kurių metu lietuvių poetai Antanas A. Jonynas, Domantas Razauskas bei Agnė Žagrakalytė skaitys į lenkų kalbą išverstus eilėraščius bei susitiks su Varšuvos universiteto Baltistikos katedros dėstytojais, studentais, absolventais bei lenkų leidyklų atstovais. Susitikimus su lietuvių poetais ves dr. Jūratė Čerškutė ir poetas Sigitas Birgelis.

Festivalio vaikams organizatoriai: skaitymas visų pirma yra džiaugsmas

Baigiantis mokslo metams vaikai į namus parsineša per vasarą privalomų perskaityti knygų sąrašą. Ir visas atostogas pluša bandydami jį įveikti. Literatūrinio festivalio visai šeimai „Nuotykiai tęsiasi!“ organizatoriai pastebi, kad taip gali išsivystyti knygos atmetimo reakcija. Todėl suaugusieji ir jų vaikai kviečiami apsilankyti literatūros, menų ir vasaros pramogų šventėje, kurioje skaitymas ir knyga yra smagaus laiko praleidimo įkvėpėjai.

Vienas iš organizatorių, literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovas Justinas Vancevičius pasakojo, kad jam tenka daug bendrauti su moksleiviais ir nelinksmai skamba, kai dvylikamečiai, paklausti, su kuo jiems asocijuojasi literatūra, atsako, kad su namų darbais, egzaminais ir privalomos literatūros sąrašais.

„Kai kalbama apie skaitymo skatinimą, dažniausiai akcentuojamos skaitymo naudos mokinių pažangumui. Vaikams tai gali skambėti kaip dar viena prievolė. Svarbiausia ir vaikams, ir tėvams atminti, kad skaitymas visų pirma yra malonumas ir džiaugsmas. Skaitymas yra pramoga, puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Jis suartina šeimas, padeda rasti bendraminčių“, – įsitikinęs J. Vancevičius.

Siekdama, kad šiuolaikinėms šeimoms skaitymas ir knygos asocijuotųsi su smagiu ir prasmingu laisvalaikio praleidimu, „Vaikų žemė“ organizuoja literatūros festivalį vaikams ir paaugliams po atviru dangumi „Nuotykiai tęsiasi!“. Nemokamas renginys vyks birželio 9 d. Anykščiuose esančiame Dainuvos slėnyje. Nuostabiame gamtos kampelyje vyksiantis festivalis taps puikia vasaros atostogų pradžia. Organizatorių teigimu, festivalį kurs visi jo dalyviai – tai bus tarsi didžiulė iškyla, kurios veiklos suksis apie literatūrą.

„Sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo, tad jeigu vasaros pradžioje vaikai patirs, kad skaitymas yra smagus užsiėmimas, galbūt tai paskatins juos visą vasarą mielai rinktis knygas ir kitas literatūrines veiklas“, – sako J. Vancevičius. Festivalio lankytojai bus kviečiami susitikti ir susipažinti su vaikų literatūros kūrėjais, drauge su jais dalyvauti kūrybinėse dirbtuvės, žiūrėti pagal knygas sukurtus spektaklius, cirko trupės pasirodymus, dalyvauti literatūros įkvėptose sporto rungtyse, kurti instaliacijas iš jau nebeskaitomų knygų, skaityti po atviru dangumi įsikursiančioje skaitykloje, pasinerti į kitų vasaros pramogų sūkurį.

Visa festivalio programa bus skelbiama jau kitą savaitę. Renginys nemokamas.

Dainuvos slėnyje vietos tikrai daug. Todėl renginio organizatoriai kviečia atsivežti laukui skirtų savo mėgstamų vasaros pramogų. Jeigu oras bus apniukęs, renginys kelsis į erdvią Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešąją biblioteką ir aikštę šalia jos. 

Festivalį organizuojanti literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“ apdovanota 2017 metų skaitymo skatinimo apdovanojimu už magiškų istorijų ir literatūros festivalio „Vaikų Kalėdų sala“ organizavimą Vilniaus mokytojų namuose.

Festivalio „Nuotykiai tęsiasi!“ partneris ir globėjas – Anykščių rajono savivaldybė.

Daugiau informacijos apie festivalį „Nuotykiai prasideda!“:

https://www.facebook.com/nuotykiaitesiasi

„Poezijos pavasaris“: 157 renginiai Lietuvoje ir užsienyje

Gegužės 13 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir Klaipėdos Teatro aikštėje prasidės didžiausias Lietuvoje literatūros renginys – 54-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Jį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas.

Per 15 festivalio dienų įvyks 157 renginiai visoje Lietuvoje ir šešiose užsienio šalyse. „Poetai su skaitytojais ir vėl susitiks ne tik įprastose erdvėse, bet ir netikėčiausiose vietose“, – rašoma pranešime žiniasklaidai. Į „Poezijos pavasarį“ atvyksta poetai iš aštuonių užsienio šalių: Vanni Bianconi (Šveicarija), Uldis Bērziņš (Latvija), Alí Calderón (Meksika), Jorgos Chuliaras (Graikija), Anna Halberstadt (JAV), Lone Hørslev (Danija), Rein Raud (Estija), Aleś Razanaŭ (Baltarusija).

Norinčius susipažinti su šiuolaikine pasaulio poezija ir atvykusiais svečiais renginio organizatoriai kviečia apsilankyti „Poezijos pavasario“ svečių vakare Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje, tarptautiniuose dvikalbiuose poetų skaitymuose „Duetai +“ Rašytojų klubo salėje, tarptautinėje poetų ir kritikų konferencijoje. Festivalio svečiai dalyvaus renginiuose ir Kaune, Klaipėdoje, Nidoje, Panevėžyje, Akmenės, Biržų, Ignalinos, Joniškio, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Telšių, Ukmergės, Varėnos ir kituose rajonuose.

Skaityti daugiau: 15min.lt

„Skaitantys traukiniai“ kvies kalbėti apie literatūrą: ką įdomaus žada akcija „Lietuva skaito“

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, gegužės 7-ąją, Lietuvoje jau ketvirtą kartą vyks akcija „Lietuva skaito“, kurios metu tautiečiai bus raginami atkreipti dėmesį į literatūrą, skaitymą ir kultūrą. Šiais metais akciją atspindi tema – „Skaitymo alkis“, o jam numalšinti tarp šalies miestų kursuos du traukiniai, kuriuose žinomi Lietuvos rašytojai keleiviams skaitys poezijos ir prozos kūrinius. 15min kviečia pažvelgti atidžiau – kokie pagrindiniai šiųmetės akcijos akcentai?

Nenumalšinamas skaitymo alkis

Šiais metais pagrindinė akcijos tema – skaitymo alkis. Paklausta, kodėl būtent ši tema šiais metais pasirinkta kaip vedančioji, viena iš akcijos programos kuratorių Aistė Kučinskienė pasakoja, kad pats alkis – pamatinis poreikis, pagal visas piramides būtina jį patenkinti, jei norisi siekti kitų, jau ne fiziologinių reikmių. Tuo tarpu dabartinėje mūsų visuomenėje neretai skaitymas suvokiamas kaip šalutinis poreikis, o šis įsitikinimas yra dažnai klaidingas. „Skaitymas, knygos, literatūra neretai iš dalies pozicionuojami kaip šalutiniai, net kone „parazituojantys“: „ai, čia tik kultūra“, „eik dirbt – juk iš knygų duonos nevalgysi“. Man regis, kad skaitymo alkio samprata apverčia šią piramidę ir parodo, kad tai taip pat centrinis poreikis, kurio nepatenkinus kažkas organizme iškrinka“, – sako A.Kučinskienė. Ją papildo ir Saulius Vasiliauskas, pasak kurio, didžioji dalis skaitančių žmonių jaučia nemalonų jausmą, jei per dieną jiems nepavyksta atrasti laiko knygai. Šis jausmas primena nepasisotinimą, nenumalšintą alkį.

„Skaitančiuose traukiniuose“ – poezijos eilės ir proza

Akcijos „Lietuva skaito“ dieną, gegužės 7-ąją, maršrutais Klaipėda-Vilnius (išvyksta 10.25 val.) ir Vilnius-Kaunas (išvyksta 14.45 val.) kursuos du specialūs, „skaitantys traukiniai“. Kuo jie ypatingi?

Į kiekvieną jų savo gimtinėse įlips žinomi lietuvių rašytojai – Lina Buividavičiūtė, Nerijus Cibulskas, Ramūnas Čičelis, Marijus Gailius, Dovydas Grajauskas, Andrius Jakučiūnas, Giedrė Kazlauskaitė, Rimantas Kmita, Laima Kreivytė, Gvidas Latakas, Jurga Tumasonytė ir Aivaras Veiknys. Kelionės traukiniu metu autoriai keleiviams skaitys eilėraščių, prozos kūrinių ištraukas, o traukiniuose veiks laikinai įrengta biblioteka.

Plačiau skaitykite:
https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/skaitantys-traukiniai-kvies-kalbeti-apie-literatura-ka-idomaus-zada-akcija-lietuva-skaito-286-963320?c=kultura

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, gegužės 7-ąją, Lietuvoje jau ketvirtą kartą vyks akcija „Lietuva skaito“, kurios metu tautiečiai bus raginami atkreipti dėmesį į literatūrą, skaitymą ir kultūrą. Šiais metais akciją atspindi tema – „Skaitymo alkis“, o jam numalšinti tarp šalies miestų kursuos du traukiniai, kuriuose žinomi Lietuvos rašytojai keleiviams skaitys poezijos ir prozos kūrinius. 15min kviečia pažvelgti atidžiau – kokie pagrindiniai šiųmetės akcijos akcentai?

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/skaitantys-traukiniai-kvies-kalbeti-apie-literatura-ka-idomaus-zada-akcija-lietuva-skaito-286-963320?c=kultura

Nacionalinėje bibliotekoje – 18-osios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo šventė

Paskutinę balandžio savaitę Lietuvoje minima Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šią šventę organizuoja Lietuvos bibliotekininkų draugija. Šventėje dalyvauja 6 tūkstančiai bibliotekininkų, 2500 šalies bibliotekų. Savaitės renginiai skirti visos Lietuvos skaitančiai bendruomenei.

Pirmą šios savaitės dieną Nacionalinėje bibliotekoje įvyko Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo šventė, kurioje Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson apdovanojo 2017 m. geriausius šalies bibliotekininkus ir įteikė premijas bibliotekų specialistams už reikšmingiausius darbus bibliotekų veikloje ir išskirtinius profesinius laimėjimus per praėjusius metus.

Skelbdamas savaitės atidarymo pradžią iškilmių vedėjas Richardas Jonaitis citavo Seimo narį Arūną Gelūną, kuris yra sakęs, kad bibliotekininkai – Lietuvos kultūros karūnos brangakmeniai. Su tokiu įvertinimu sutikusi ir kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson antrino, kad dėl bibliotekininkų bendruomenės atsidavimo, darbštumo ir kūrybingumo Lietuvos bibliotekos modernėja ir juda didžiausiu greičiu į priekį, palyginti su kitomis kultūros sritimis. „Be bibliotekų, kaip modernių, atvirų kultūros institucijų, indėlio neįmanoma įsivaizduoti visaverčio valstybės gyvenimo. Bibliotekų vertė ir vaidmuo yra ir išlieka išskirtinai svarbus. Ir tai yra kertinė ilgalaikio bendruomenės tvarumo sąlyga, kurią akcentuoja pasaulio kultūros formuotojai ir strategai, neseniai pristatę „Globalios vizijos“ ataskaitą“, – dėkodama Lietuvos bibliotekininkų bendruomenei kalbėjo kultūros ministrė.

Šventės kulminacija – praėjusių metų geriausių bibliotekininkų apdovanojimai

2017 m. geriausio bibliotekininko vardas suteiktas Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės informacijos duomenų skyriaus vadovei dr. Žibutei Petrauskienei. Atsiimdama diplomą, laureatė sakė, kad tai visos Vilniaus universiteto bibliotekos įvertinimas, nes „vienas lauke – ne karys“, ir tik dėl komandinio darbo buvo pasiekti puikūs rezultatai.

Praėjusių metų geriausio bibliotekos vadovo vardas suteiktas Kauno kolegijos Bibliotekos ir informacijos išteklių centro vadovei dr. Linai Šarlauskienei. Ji taip pat akcentavo komandinio darbo svarbą ir pasitikėjimo vienas kitu būtinumą.

2017 m. geriausio jaunojo bibliotekininko vardas suteiktas Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vadovei Ingai Mitunevičiūtei. Garbingą įvertinimą pelniusi jaunoji Nacionalinės bibliotekos darbuotoja savo apdovanojimą vadino gautu avansu, kuris įpareigoja ateities darbams. I. Mitunevičiūtė dėkojo savo darbovietei už tai, kad bibliotekoje jai leidžiama įgyvendinti pačias beprotiškiausias kūrybines idėjas, ir už tai, kad labai sudėtingu jos gyvenimo momentu ji sulaukė kvietimo iš Vaikų ir jaunimo literatūros departamento vadovės Aldonos Augustaitienės tapti bibliotekos kolektyvo nare. „Nė nesapnavau, kad galėčiau gauti tokį apdovanojimą. Kaip niekada nesapnavau, kad dirbsiu bibliotekoje. Tačiau visais sunkiausiais gyvenimo momentais mane gelbėjo knygos, nes jos mokė gerumo, kilnumo, pagarbos ir buvo atsvara žiauriam ir neteisingam pasauliui“, – jautrią savo patirtį atkleidė I. Mitunevičiūtė.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė sveikinimo kalboje dėkojo Lietuvos bibliotekininkams už meilę profesijai ir darbui. „Didžiausia ir skaudžiausia bibliotekų problema – finansavimas, tačiau bibliotekos jau šiandien yra intelektinės laisvės lyderės. Mes – modernūs, atviri pokyčiams, naujoms bendradarbiavimo formoms ir bendruomenės poreikiams. O balandžio 26 d. Lietuvos bibliotekininkų draugija organizuoja metinę konferenciją „Kartu mes kuriame ateitį“. Konferencijoje bus pristatyta Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininko ir tarybos ataskaita, Revizijos komisijos ataskaita. Konferencijoje taip pat išgirsite įdomių pranešimų, kurių temos parinktos vadovaujantis Tarptautinės bibliotekų ir bibliotekinių organizacijų federacijos (IFLA) kovo viduryje paskelbtos Globalios vizijosataskaitos idėjomis“, – aktyviai dalyvauti 18-osios nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginiuose ragino Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė.

Visą Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginių programą rasite čia ›

Kviečiame žiūrėti renginio vaizdo įrašą.

Kvietimas prisijungti prie skaitymo skatinimo akcijos „Lietuva skaito“

Šiais metais gegužės 7 d., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) kartu su Lietuvos spaustuvininkų asociacija (LISPA) tęs kasmet vis didesnio populiarumo ir palaikymo sulaukiančią bei kone tradicija tampančią skaitymo skatinimo akciją „Lietuva skaito!“ (daugiau apie ją čia). Tądien ir vėl visus kviesime imti į rankas lietuvišką knygą ir skaityti drauge.

Šiuo metu ruošiame ir gegužės 7-osios renginių programą. Kasmet po akcijos „Lietuva skaito!“ skėčiu savo renginius organizuoja ir pasaulio lietuvių bendruomenės, rašytojai, leidėjai, bibliotekos bei socialinės organizacijos, taip patekdami į bendrą akcijos renginių programą.
 
Kviečiame visus tapti šių metų akcijos dalimi – siūlymų ir iniciatyvų laukiame el. paštu grazvile@lla.lt.

Balandžio 23-oji – Pasaulinė knygos diena

Laisvė skaityti!

„Norime, kad mūsų vaikai skaitytų, leiskime jiems skaityti!“ – tokiu sakiniu savo pranešimą praėjusiais metais konferencijoje „Raštingumas skaitmeniniame amžiuje“ baigė lektorė iš Turku universiteto (Suomija) Juli Anna Aerila. Pasak jos, mes dažnai žaidžiame idėjomis, kaip skaitymą padaryti patraukliu, kaip įtraukti vaikus, tačiau tuo pačiu pamirštame, kad skaitymas yra procesas, kuriam dažniausiai reikia labai mažai: knygos, skaitytojo ir patogios vietos. Net ir vieta yra labai reliatyvus dalykas – juk dažnai tenka matyti žmones, kurie skaito troleibusuose, stotelėse, parkuose, pietaudami. Kai knyga įtraukia, niekas netrukdo skaityti.

Todėl Pasaulinę knygos dieną mes pasitinkame šūkiu „Laisvė skaityti“ ir kviečiame... tiesiog skaityti! Skaityti tai, kas mums patinka, kas mus įkvepia ir dėl ko mes nepastebime, kas vyksta aplinkui mus.

Geriausius dalykus padarome mes patys. Balandžio 23-iąją kviečiame jungtis visus norinčius bei galinčius – mokyklas, bibliotekas, knygynus, kavines, mokinius ir mokytojus, vaikus, mamas ir tėčius, senelius, dainininkus, nuomonės formuotojus, žmones iš televizijos, radijo ir iš parlamento. Kviečiame siūlyti idėjas – įdomiausias, neįprastas, keistas ir gal net pakvaišusias – galbūt jūsų pasiūlyta šios dienos paminėjimo idėja bus verta specialaus prizo? Dalykitės jomis bei planuojamais balandžio 23 dienos renginiais čia, šioje fb platformoje.

Knygos skaitymas savo malonumui dažnai pamirštamas, nes knyga tampa mokymuisi, tobulėjimui, pažinimui reikalingu šaltiniu. Visų dalykų mokytojai, kviečiame jus leisti savo mokiniams atsinešti savo mėgstamą knygą ir vieną balandžio 23-iosios dienos pamoką ją skaityti o skaitantis mokytojas taip pat gali būti puikiu pavyzdžiu – pradėkime dieną su mėgstama knyga!

Skaitytojai, rašytojai, leidėjai, visi knygos mylėtojai, bruzdėkime, organizuokime renginius, skaitykime ten, kur randame patogią vietą, užgrobkime eterį savo knygomis ir pokalbiais apie knygas, dovanokime knygas tiems, kuriems šiandien jas įsigyti yra sunkiau, fotografuokime skaitančius. Mėgaukimės #knygosdiena

Knygos „Another History of the Children’s Picture Book: From Soviet Lithuania to India“ pristatymas ir diskusija Romoje

Kita vaikų knygų istorija Centriniame grafikos institute Romoje

Knyga „Another History of the Children’s Picture Book: From Soviet Lithuania to India“, kviečianti iš naujo permąstyti pasaulinę iliustruotų knygų istoriją, tai neįprasto bendradarbiavimo tarp Indijos socialinės istorikės V.Geetha ir Lietuvos kultūros tyrimų institute dirbančios Giedrės Jankevičiūtės rezultatas.

Originalus projektas užsimezgė 2011 m., Lietuvai dalyvaujant Bolonijos vaikų knygų mugėje ypatingosios viešnios teisėmis. Tyrimo rezultatais susidomėjo vokiečių, vėliau indų knygos meno specialistai. 2015 m. buvo surengta sovietinių iliustracijų paroda Indijoje, Čenajuje, Tara Books rezidencijų ir leidybos centre. Ten ir gimė mintis leisti knygą. 2017 m. kovo pradžioje tarptautiniu mastu garsi Indijos leidykla „Tara Books“ išleido lietuvės G. Jankevičiūtės ir indės V. Geetha’os knygą „Another History of the Children’s Picture Books. From Soviet Lithuania to India“ („Kitokia vaikiškos paveikslėlių knygos istorija. Nuo sovietų Lietuvos iki Indijos“).

Tam tikru laikotarpiu Indijos istorijoje, lengvai prieinamos sovietinės iliustracijų knygos, verstos į anglų bei vietines kalbas, pakeitė Indijos vaikų skaitymo įpročius; knyga tyrinėja daugialypį šių knygų poveikį visuomenei. Šiuo laikotarpiu surinktas turtingas ir neįprastas meno archyvas, apimantis kūrinių pavyzdžius nuo socialistinio realizmo meninio stiliaus iki ankstyvojo lietuvių modernizmo.

Knygos pristatyme bei diskusijoje Romoje dalyvaus knygos sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė – meno istorikė, kritikė, kuratorė, tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) narė. Giedrės pagrindinė profesinė sfera – Vidurio-Rytų Europos menas XIX – XX a. Publikacijos grafikos tematika: Illustrarium: Soviet Lithuanian Childrenʼs Book Illustration (2011), Visagalė tradicija. Kristijono Donelaičio poemos Metai iliustracijos ir vizualinio kanono (2013), Okupacijos realijos. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Lietuvos plakatai (2014), Telesforas Kulakauskas (1907-1977) (2016). Kita pristatymo viešnia - Gaia Salvatori – šiuolaikinio meno istorijos docentė, jos tyrimų sritis varijuoja nuo meno kritikos istorijos, iliustracijų, fotografijos ir taikomosios dailės istorijos iki monumentalios skulptūros ir viešojo meno istorijos. Publikacijos: Nelle maglie della storia. Produzione artistico-industriale, illustrazione e fotografia a Napoli nel XX secolo (2004), Le Aule dell’arte. Arte Contemporanea ed Università: esperienze e prospettive (2012), Isole d’utopia. Da De Stijl all’arte per lo spazio pubblico (2013), Stone or Sound. Memory and Monuments in Contemporary Public Art, in «Il Capitale culturale», XII (2015). Ir Pompeo Vagliani, fondo Tancredi di Barolo prezidentas. 2002 m. įkūręs MUSLI – Mokyklos ir Vaikų knygų muziejų Turine, archyvą ir tarptautinę biblioteką, turinčią itin turtingą fondą – apie 20 000 knygų tomų, žaidimų ir didaktinės medžiagos, datuojamos nuo XVIII a. pabaigos iki XX a pirmosios pusės. Mokslininkas ir vaikų literatūros specialistas, ypatingą dėmesį skiria redakciniams ir ikonografiniams aspektams. P. Vagliani, parodų kuratorius bei katalogų sudarytojas; tarp jų: : Tra fate e Folletti. Il Liberty nell’editoria per l’infanzia (1994); Quando Alice incontrò Pinocchio (1998); Il Meraviglioso Andersen (2005); Guido Gozzano e la “fiaba poetica” del primo Novecento (2016).

Tai tęstinis bendradarbiavimo tarp Centrinio grafikos instituto ir Lietuvos kultūros instituto iniciatyvų renginys, papildantis parodą „M/AG/MA. Kūnas ir žodis Italijos ir Lietuvos moterų mene nuo 1965 m. iki šių dienų“.

Vasario 21 d. – kovo 31 d.: paroda „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“

Vienas svarbiausių projekto „Šimtas reikšmingiausių knygų vaikams ir Lietuvai“ rezultatų  ­– parengtas ir išleistas katalogas, tapęs ir svarbiu istoriniu dokumentu, ir dovana Lietuvos jubiliejui.

Šiame leidinyje pristatomos knygos, kurios įvairių kartų skaitytojų ir vaikų literatūros žinovų, specialistų valia buvo pripažintos reikšmingiausiais lietuvių vaikų literatūros kūriniais, pateko į šimto svarbiausiųjų sąrašą (tradiciškai sąvoka „vaikų literatūra“ aprėpia ir jaunesniesiems bei vyresniesiems paaugliams, arba jaunimui, skirtas knygas).

Katalogo „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ pristatymas sutampa su to paties pavadinimo parodos atidarymu Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Parodoje –  reikšmingiausi lietuvių vaikų ir jaunimo literatūros kūriniai ir su jais susiję meno darbai.

Katalogo pristatymo ir parodos atidarymo renginyje skambės ištraukos iš Jono Tamulionio operos „Bruknelė“, jas atliks Nacionalinės operos ir baleto teatro solistai. Šis renginys – vienas iš Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY)  Lietuvos skyriaus ir Nacionalinės bibliotekos renginių, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Kviečiame apsilankyti – peržvelgti, prisiminti, iš naujo įvertinti svarbią kultūros ir meno sritį – literatūrą, knygas, kurios ugdė ir ugdo, formavo ir formuoja jaunas asmenybes, tapusias ir tapsiančias mūsų valstybės kūrėjais ir jos vertybių puoselėtojais. Šios knygos įkvėpė ir, tikimės, įkvėps talentingiausius kūrėjus.

Trumpai apie parodą

Data vasario 21 d. – kovo 31 d.
Parodos atidarymas vasario 21 d. 17.30 val., atrijus, V a.
Vieta atrijus, V a., Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas, I a., Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykla, V a.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Organizatoriai Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Partneriai ir draugai Nacionalinis operos ir baleto teatras, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kauno valstybinis lėlių teatras, Vilniaus teatras „Lėlė“, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Žaislų muziejus
Rėmėja Lietuvos kultūros taryba
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ ›

Nacionalinis konkursas MANO ŽODYNAS 2018: sukurkite savo žodyną!

Ar kada nors pagalvojote, koks vertingas gali būti ir ką apie mūsų pasaulį gali papasakoti unikalus žodynas? Suteikdami galimybę kiekvienam prisidėti prie mūsų pasaulėvaizdžio kūrimo, Lietuvių kalbos institutas ir interaktyvus lietuvių kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“ kviečia visus pabūti tikrais žodynininkais ir dalyvauti nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“.

Lietuvos žodynininkus prisimenant ir Valstybės atkūrimo šimtmetį minint

„Mano žodynas“ – tai proga visos Lietuvos gyventojams, pradedant moksleiviais, baigiant garbaus amžiaus išminčiais, parengti savo žodyną, pavyzdžiui, savo šeimos vaizdingų posakių žodyną, mokykloje vartojamų pravardžių žodyną, tarmišką savo krašto žodyną ir panašiai.

Konkursas jau sėkmingai buvo rengtas tris sykius ir kiekvieną kartą skiriamas garsiems Lietuvos žodynininkams (Konstantinui Sirvydui, Kazimierui Būgai, Matui Slančiauskui, Jurgiui Šlapeliui, Chackeliui Lemchenui ir kitiems) prisiminti.

Šie metai svarbūs prisimenant iš Žemaitijos kilusius Lietuvos žodynininkus ir kalbininkus: minimos Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės, Kazimiero Jauniaus 170-osios gimimo metinės, skelbiami Vydūno metai. Tačiau taip pat 2018 metai ypatingi minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, tad šiemet specialus prizas bus skiriamas tiems žodynininkams, kurių žodynuose bus perteikta ir pagrįsta Šimtmečio tematika.

Žodis po žodžio link savo žodyno

Parengti žodyną nėra lengva. Norėdamas pasijusti tikru žodynininku, kiekvienas savo unikalaus žodyno autorius, prieš rengdamas žodyną, privalo susipažinti su konkurso nuostatais, kuriuose išsamiai aprašyti žodyno rengimo reikalavimai. Ypač svarbu nepamiršti, kad kiekvienas žodynas turi turėti įvadą.

Savo unikalius žodynus galima rengti ir siųsti iki 2018 m. balandžio 27 d. Žodynų laukiama adresu Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinys, konkursui „Mano žodynas“. P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius.

Vertinant žodynus dalyviai bus skirstomi į tris grupes, t. y. 5–8 klasių moksleiviai, 9–12 klasių moksleiviai ir suaugusieji. Konkurso vertinimo komisija atrinks po 3 geriausius kiekvienos dalyvių grupės darbus, taip pat iš visų dalyvavusių konkurse – 2 originaliausius darbus ir vieną labiausiai atitinkantį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio tematiką. Rezultatai bus skelbiami 2018 m. gegužės 11 d. Lietuvių kalbos instituto interneto svetainėje www.lki.lt ir Lituanistikos židinio feisbuko paskyroje.

Konkurso nugalėtojai bus kviečiami dalyvauti apdovanojimų renginyje, kuris vyks Žemaitijoje – Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje – 2018 m. gegužės 18 d., ir ekskursijose po Telšių miestą. Geriausių darbų autoriai bus apdovanoti Lietuvos nacionalinio dramos teatro, VšĮ Vilniaus „Keistuolių“ teatro, VšĮ „Skalvijos“ kino teatro, kino teatro „Pasaka“ įsteigtais prizais ir Lietuvių kalbos instituto leidiniais.

Iškilus klausimų konkurso dalyviai gali kreiptis į Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos muziejų „Lituanistikos židinys“ telefonu (8 5) 263 8112, el. paštu lituanistika@lki.lt.

Konkurso nuostatai

ES literatūros premijos laureatės – Vilniaus knygų mugėje

Šiemet Vilniaus knygų mugės lankytojai turės galimybę artimiau susipažinti su Lietuvos ir užsienio rašytojomis, pelniusiomis Europos Sąjungos literatūros premiją (EUPL). Vasario 22 d. (ketvirtadienį) 15 val. 5.3 salėje EUPL laureates – lietuvių rašytoją Laurą Sintiją Černiauskaitę, švedų autorę Sarą Mannheimer ir britų rašytoją Evie Wyld – kalbins vertėja Alma Braškytė.

EUPL (angl. European Union Prize for Literature) – tai Europos Sąjungos literatūros premija, kasmet įteikiama 12-ai ES šalių autorių. Šios premijos tikslas – skatinti rašytojų kūrybą ir jų kūrinių vertimus.   Šia premija jau buvo apdovanotos trys lietuvių rašytojos: 2009 m. Laura Sintija Černiauskaitė (knyga „Kvėpavimas į marmurą“), 2012 m. Giedra Radvilavičiūtė (esė rinkinys „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“), 2015 m. Undinė Radzevičiūtė (romanas „Žuvys ir drakonai“).

EUPL teikiama nuo 2009 m., tad šiemet 10-ųjų metinių proga rengiamas EUPL turas po Europą su 106 premijos laureatais. Premija įvertinti rašytojai dalyvaus nacionaliniuose renginiuose ir tarptautinėse Europos knygų mugėse (pagal „ALDUS“ tarptautinių knygų mugių bendradarbiavimo projektą).

Būtent vienas tokių renginių – diskusija „Kalbasi Europos premijos laureatės“ – vyks ir Vilniaus knygų mugėje.

Šiame renginyje dalyvausianti lietuvių rašytoja L. S. Černiauskaitė gerai pažįstama Lietuvos skaitytojams. Savo romanais, apsakymais, apysakomis ir pjesėmis išgarsėjusi autorė yra pelniusi aibę nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų, jos kūriniai ne vieną kartą pateko į kūrybiškiausių metų knygų sąrašus.   Kita diskusijos dalyvė – S. Mannheimer – švedų rašytoja, kurios kūryba pažįstama ir lietuviškam skaitytojų ratui. Jos romanas „Veiksmas“, už kurį rašytoja 2012 m. buvo apdovanota EUPL premija, pasaulį išvydo ir lietuvių kalba.

Trečioji EUPL laureatė, kurią kalbinsime mugėje – britė E. Wyld. Jos knyga „Visi paukščiai gieda“ taip pat išversta į lietuvių kalbą. Būtent už šį savo romano 2014 m. rašytoja ir gavo ES literatūros premiją.

Diskusija „Kalbasi Europos premijos laureatės“ vyks Vilniaus knygų mugės metu, vasario 22 d. 15 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“, 5.3 salėje.

Kultūros forumas diskusijoms telkia kultūros, politikos ir verslo lyderius

Artėja svarbiausias metinis Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos renginys – kultūros forumas – „KULTŪRA, miestas, regionas“. Į Vilniaus rotušėje 2017 m. gruodžio 12 d. vyksiantį forumą kviečiami valstybės ir savivaldos institucijų tarnautojai, kultūros ir kūrybinių industrijų organizacijų vadovai, lyderiai, ekspertai, žiniasklaidos atstovai.

 

Forumo tikslas yra akcentuoti ekonominę ir socialinę kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus kuriamą vertę miesto ir regiono raidai, skatinti valstybės institucijų ir regioninės politikos atstovų dialogą, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą.

 

„Lietuvoje dar trūksta suvokimo, kad kultūra ir kūrybinės industrijos turi įtakos šalies gerovei, todėl asociacijos organizuojamas forumas yra proga ne tik pasidalinti įžvalgomis, bet ir sutarti, kaip galime įtvirtinti kultūrą kaip strateginį šalies prioritetą“, – sako Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos direktorė Roma Survilienė. 

 

Savo įžvalgomis forume pasidalins Prezidentės vyriausioji patarėja Rūta Kačkutė, kino prodiuseris Kęstutis Drazdauskas, „ERGO Insurance“ Lietuvoje generalinis direktorius Saulius Jokubaitis, Belgijos, Prancūzijos bei Lenkijos kultūros bei kūrybinių industrijų organizacijų atstovai. 

 

Pagrindinėje forumo sesijoje bus aptariamos kultūros politikos aktualijos, o diskusijoje svarstoma, ką turime nuveikti, kad kultūra taptų strateginiu šalies prioritetu. Užsienio svečiai pristatys kultūros ir kūrybinių industrijų plėtros miestuose ir regionuose sėkmės istorijas.

 

Antrojoje forumo dalyje vyks dvi paralelinės sesijos. Sesija „Festivaliai miestui ir Europai“ skirta festivalių vadovams ir organizatoriams, joje bus pristatytos dvi tarptautinės tinklaveikos iniciatyvos: Europos festivalių asociacijos veikla ir Šiaurės-Baltijos šalių festivalių platforma. Antroji sesija – „Kūrybinis miestas“ – skirta kūrybinio miesto temai. Jos metu Krokuvos ir Kauno miestų atstovai pasidalins patirtimi apie dalyvavimą UNESCO kūrybinių miestų tinkle, vienijančiame 180 miestų iš 72 šalių.

 

Forumą „KULTŪRA, miestas, regionas“ organizuoja Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, bendradarbiaudama su ES programos „Kūrybiška Europa“ biuru Lietuvoje ir Vilniaus rotuše bei Europos festivalių asociacija ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Forumą globoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, remia Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Prancūzų institutas Lietuvoje.

 

Dalyvavimas forume „KULTŪRA, miestas, regionas“ nemokamas, tačiau būtina registracija. Registracijos formą prašome užpildyti iki gruodžio 7 d. 

 

Registracijos nuoroda: http://bit.ly/2zRXWDX

Renginio programa: http://creativeindustries.lt/upload/medialibrary/af7/af7b1ba47953d99770d2b6e2b67dae9a.pdf

Antrasis „Paviljono“ knygų savaitgalis

Vilniuje gruodžio 1–3 d. antrus metus vyks „Paviljono“ knygų savaitgalis. Savaitgalio organizatorių pagrindinis tikslas – jaukiam ir įdomiam buvimui drauge suburti įvairaus amžiaus knygų mylėtojus ir parodyti, kad literatūra gali būti tiltas, jungiantis muzikos, kino, filosofijos, performanso meno bei  kitų kultūros sričių temas. 

 

Šiais metais „Paviljono“ knygų savaitgalyje lankytojai turės galimybę nemokamai sudalyvauti daugiau negu dvidešimtyje renginių, kuriuose galės susitikti su vienais įdomiausių šiandieninės Lietuvos kultūros žmonių, rašytojų, kūrėjų.

 

Vyks diskusijos, koncertai, knygų pristatymai, pokalbiai visuomenei aktualiomis temomis, dirbtuvės. Witoldo Gombrowicziaus knygą „Lenkiški prisiminimai“ pristatys iš Paryžiaus atvykęs rašytojas Valdas Papievis. Apie savo naujausią knygą kalbės aktorė ir laidų vedėja Beata Tiškevič, tekstus skaitys poetas, muzikos atlikėjas Žygimantas Kudirka, pokalbyje apie knygų skaitytojų klubus dalyvaus seimo narė, ekonomistė ir publicistė Aušra Maldeikienė, Bus pristatytos naujausios rašytojų Gabijos Grušaitės, Miglės Anušauskaitės, Artūro Tereškino, Mindaugo Jono Urbono ir kt. knygos, Darius Pocevičius kalbės apie istoriją, kurios nemokė mokykloje. 

 

Pasak programos koordinatorės rašytojos Aušros Kaziliūnaitės, šių metų „Paviljono“ knygų savaitgalyje daug dėmesio bus skiriama tarpdiscipliniškumui ir temų įvairovei. Sau įdomių renginių ras melomanai, komiksų entuziastai, filosofai, atliekamosios poezijos mėgėjai, besidomintys performansų menu. Norima ne tik kuo platesnę auditoriją paskatinti domėtis šiandieniniais kultūros procesais bei aktualijomis, bet ir suteikti žinių trokštantiems patiems į juos įsitraukti – visi norintys galės dalyvauti iš Australijos į Lietuvą grįžusios rašytojos Sandros Bernotaitės vedamose rašymo dirbtuvėse, vyks diskusijosapie nuomonių lyderius socialiniuose tinkluose ir aktyvų dalyvavimą literatūriniame lauke.

 

Knygynai „eureka!” ir „Six chairs books“ atėjusiems pasiūlys platų užsienio literatūros pasirinkimą, oskaitytų knygų knygynas „Juodas šuo“ – įsigyti senų, gerų, o svarbiausia, retų knygų. „Paviljono“ knygų savaitgalis vienija ir leidėjus – visas tris dienas leidyklos „Kitos knygos“, „Rašytojų sąjungos leidykla“, „Apostrofa“, „Aukso žuvys“, „Lapas“, „Jonas ir Jokūbas“ bei „Odilė“ skaitytojams pristatys šios žiemos knygų naujienas, bus galimybė knygas įsigyti leidyklų kainomis. Kviesdami skirtingą, savitą, įvairią literatūrą leidžiančias leidyklas organizatoriai tikisi, jog kiekvienas atėjęs ras kažką savo skoniui. 

„Paviljono“ knygų savaitgalis vyks gruodžio 1–3 dienomis Vilniuje, Pylimo g. 21B įsikūrusiame kultūros klube „Paviljonas“.Visi renginiai – nemokami!

 

Tiksli programa ir kitos naujienos bus skelbiamos Facebook puslapyje: facebook.com/knygusavaitgalis/

 

 

Šaltinis: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/vilniuje-sels-antrasis-paviljono-knygu-savaitgalis-286-878008

PK konkurso laureato Dovydo Grajausko knygos „Apie reiškinius“ pristatymas

Rudens antras vardas galėtų būti Pirmųjų knygų metas. Nes tradiciškai rugsėjį pasirodo PK konkurso laureatų poezijos ir prozos knygos. Šiemet pirmąją poezijos knygą „Apie reiškinius“ išleis poetas Dovydas Grajauskas. Apie kokius poezijos laukus ir apie kokius reiškinius čia kalbama, sužinosim susirinkę į dar šiltos knygos parodytuves. 

 

Drauge su autoriumi dalyvaus parodytojas Ričardas Šileika ir muzikantas Arūnas W Blažys iš grupės „Jama&W“. 

 

Nors Dovydas Grajauskas poezijoje, o tuo labiau scenoje – ne naujokas, jis lauks kiekvieno jūsų. Ateikit ir stokit į eilę autografų, Dovydui bus puiki proga pramankštinti ranką. Visos rampų šviesos į jį!

 

Renginį organizuoja Rašytojų klubas.

 

Daugiau informacijos apie renginį: https://www.facebook.com/events/1504853166480618/

Konferencija „Knygos, ekranai ir skaitančios smegenys“

Skaitymas yra žmogaus ir technologijų sąveika pradedant pačiomis seniausiomis molio lentelėmis, baigiant naujausiais jutikliniais ekranais. Per ilgą laiką technologijų raida sukėlė daugybę pokyčių ir netgi transformacijų ir skaitymo įpročiuose, ir skaitymo kultūroje. Antai rotacinių spausdinimo mašinų ir industrinės popieriaus gamybos atsiradimas XIX amžiuje padarė skaitymo medžiagą pigią ir prieinamą masėms. Dėl to nepaprastai išaugo skaitytojų skaičius, tačiau kur kas svarbiau, kad pasikeitė skaitančios visuomenės demografija. Tuo tarpu XX a. antroje pusėje įvyko priešingas posūkis – po televizijos atsiradimo daugybė neįgudusių skaitytojų apskritai nustojo skaityti knygas. 

 

Panašiai ir šiandien masinė skaitmeninių ekranų plėtra (ir švietimo, ir laisvalaikio sferoje) ėmė keisti mūsų skaitymo įpročius. Ekranai gali būti skaitymo popieriuje alternatyva, tačiau kartu jie siūlo ir vaizdo įrašų, žaidimų, klausymosi galimybių tame pačiame įrenginyje, jau nekalbant apie nuolatines socialinių medijų pagundas. Visa tai ilgina prie ekrano praleidžiamą laiką, konkuruoja su žmogaus laisvalaikiu, trumpina ilgalaikio (knygų) skaitymo laiką. Kartu kelia neatidėliotiną klausimą dėl didesnių ar mažesnių technologijų pasekmių švietimui. Yra įrodymų, kad ekranai keičia skaitymo patirtį atminties ir (grožinių kūrinių atveju) suvokimo prasme. Regis, skaitmeniniai tekstai suvokiami ne taip giliai kaip popieriuje spausdinti tekstai. Kartu esant milžiniškoms informacijos paieškos galimybėms ištisą parą, šie ir kiti pokyčiai, be abejonės, daro įtaką ir mūsų sampratai apie žinias bei informaciją. Tai skatina įsavinti momentinę informaciją, o ne įsiminti faktus, mąstyti remiantis tik informacijos fragmentais, o ne didesnės informacijos sankaupomis, jau tapusiomis mūsų žiniomis. 

 

Tarpdisciplininė EU COST E-READ veikla, vykdoma 2014–2018 metais, yra paskatinusi nemažai empirinių tyrimų apie visuotinio ekranų naudojimo pasekmes. Konferencija „Knygos, ekranai ir skaitančios smegenys“ skiriama preliminariems rezultatams pristatyti. Kas iš tiesų kinta ir kodėl? Šiuos rezultatus reikėtų matyti tam tikrame kontekste siejant juos su istorija ir dabarties skaitymo praktika, taip pat socialine raštingumo istorija. Tai kelia ir kitų klausimų.



Konferencijoje siūlomos nagrinėti tokios temos (bet nebūtina apsiriboti tik jomis):

  • Skaitymo praktikų empiriniai tyrimai, pavyzdžiui, knygų industrijos statistika, bibliotekų statistika, medijų naudojimo ir laiko praleidimo jose apklausos;
  • Kaip interpretuoti empirinių tyrimų rezultatus, ir kokios peršasi išvadas dėl skaitymo ateities ir skaitymo reikšmės švietimui?
  • Skirtingų formatų ir skaitymo santykis (pavyzdžiui, knyga kietais ir minkštais viršeliais; spausdintinė knyga ir ekrane skaitoma knyga);
  • Knygų ir skaitmeninių edukacijos priemonių naudojimo istorija bei šiandiena, jų santykinis efektyvumas;
  • Kintantis skaitymo įvairiais tikslais (pavyzdžiui, laisvalaikio ir mokymosi) statusas ir socialinė pozicija;
  • Kintanti raštingumo apibrėžtis;
  • Kintanti skaitymo istoriografija ir tyrimo instrumentų plėtra.

 

Konferenciją organizuoja:

  • Europos šalių mokslininkų bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityse (European Cooperation in Science and Technology, COST) tinklas, vykdantis veiklą „Skaitymo evoliucija skaitmeninimo amžiuje“ (Evolution of Reading in the Age of Digitisation, E-READ)
  • Pasaulinė Autorystės, skaitymo ir leidybos istorijos draugija (SHARP)
  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas


Konferencijos vieta: Vilniaus universitetas (Lietuva)

Konferencijos data: 2017 m. rugsėjo 27–29 d.

Konferencijos kalba: anglų

Konferencijos interneto svetainė (joje rasite daugiau informacijos): http://www.eread.kf.vu.lt 

Pranešimus registruoti konferencijos svetainėje: https://easychair.org/conferences/?conf=bsrb2016 

Galutinė individualių pranešimų ir sekcijų pateikties data: 2017 m. kovo 1 d.

 

Kontaktai: ereadvilnius2017@gmail.com

Šiaurės vasara. Rašytojas svetur, tekstai – su mumis

Giedra Radvilavičiūtė: 

Pasaulyje vykstantys (geo)politiniai pokyčiai, gyvenamosios vietos keitimas, net jei jis ir labai laikinas, koreguoja žmogaus ir šalies, kurioje yra jo šaknys, tapatybės supratimą. Dar visai neseniai aktualu buvo svarstyti, kiek Lietuvoje yra pasaulio ir Europos. O ar mes patys jaučiamės visaverčiai kitų demokratinių šalių literatūroje. Kuo mes panašūs į kitus europiečius? Kiek mūsų siužetai, pasakotojai, veikėjai ir metaforos geba sujaudinti ir priversti mąstyti kitus, kai Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, JAV, Ispanijoje, Švedijoje, Norvegijoje pasirodome knygų pavidalu. Ar mes kitose šalyse esame suvokiami adekvačiai, ar kad būtume suprasti, privalome rašyti tam tikromis Europos šalims artimomis, aktualiomis, net ir politkorektiškomis temomis? 

Kaip, apie ką dabar kai kurie mūsų rašytojai rašytų, jei negyventų, nebūtų gyvenę ilgesnį laiką svetur. Gyvenimas Kipre, savo šaknų permąstymas, grįžimas į Lietuvą ir vėl išvažiavimas į šalį, kur gyvena jau ne rašytojos gimtąja kalba kalbančios jos dukterys tapo pagrindinėmis Dalios Staponkutės (Nikosija) eseistikos temomis. Rašytoja yra sakiusi, kad jei jos gyvenime nebūtų kelionių, tai net visiems rašytojams svarbi mirties tema jos knygose būtų išreikšta kitaip. Žmonių bendravimo kultūrą, rašytojos manymu, veikia net klimatas, kuriame jie gyvena. Pietiečiai, kaip ji teigia, daug mažiau naudojasi socialiniais tinklais, nes visas bendravimas vyksta gatvėje, o planšetė gali ramiai ilsėtis šalia kalbančių: „Socialiniai tinklai kuria ir palaiko iliuziją, kad esame ten, kur mūsų nėra.“ Prisiminkime ir kitas knygas... Ar būtų gebėjusi žaisti savo tekstuose žargonu Paulina Pukytė, jei ji nesusidurtų Londono teismuose su tėvynainiais, dažniausiai patiriančiais ten liūdnokų nuotykių? Indrė Jonušytė (Graikijos, Belgijos miestai), Rūta Mataitytė (Oslas), Agnė Žagrakalytė (Briuselis), Laimonas Briedis (Vankuveris), Vaiva Rykštaitė (Havajai) tikriausiai negalėtų ir nenorėtų atsisakyti savo patirties šalyse, kuriose gyvena, nes tada iš jų knygų iškristų dalis svarbių puslapių. Ar kitokie būtų Jaroslavo Melniko kūriniai, jei jis kasmet negyventų Paryžiuje?.. Valdo Papievio, 2016 metų Nacionalinės premijos laureato, gyvenančio tame mieste visą laiką? 

Apmąstymas žmogiškosios ir kūrybinės patirties svetur gali tapti ir literatūrologijos darbų tema (Eglė Kačkutė). 

„Šiaurės vasaros“ forume aptarsime ir pasaulio rašytojus, kurie išvažiavę iš gimtosios šalies, kūrė ne gimtosiose šalyse. 

Kokį kelią nueina vertėjas, kad ant mūsų stalo atsidurtų ispano Salvadoro Dali prancūziškai parašyta autobiografija, rusų kilmės Prancūzijoje kuriančio Andrei Makine romanas, Marinos Stepnovos, rusų rašytojos, „Italų pamokos“? 

Lietuvos literatūriniame gyvenime yra išskirtinių atvejų. Rašytojas gyvena čia, o rašo ne lietuvių kalba (Lena Eltang). Arba šiuolaikybėje, kai tarmėmis kalba vis mažiau žmonių, atsiranda avantiūristas, turintis drąsos sukurti romaną tarmiškai, taigi, iš pirmo žvilgsnio, atrodo, suprantamą net ne visiems lietuviams. Tačiau Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“ ne tik tapo viena skaitomiausių ir linksmiausių knygų per pastaruosius metus, tačiau niekas negali apkaltinti knygos provincialumu. Ji jaudina visus, kurie nors kartą būdami jauni jautėsi „rugiuose prie bedugnės“. 

„Šiaurės vasaros“ forume, kaip ir kasmet, į tekstus „iš svetur“ pažvelgsime ne tik literatūros lauke. Kuo tampa tekstas, perkeltas į kino kalbą? Yra tekstų ar su tekstais susijusių daiktų, kurie, jei ne atsitiktinumas ar tam tikros aplinkybės, nebūtų išvydę dienos šviesos, pavyzdžiui, sovietinėje kariuomenėje tarnaujančio kareivio laiškai artimiesiems... Siuvėjos laiškai, kurie elektroninėje-skaitmeninėje eroje atrodo nutolę nuo mūsų keliais amžiais, nors yra rašyti prieš keletą dešimtmečių. Kasdienybės liudijimai popieriuje charakterizuoja epochą, kai dar rašėme pasakojimais, ne žinutėmis. Yra autorių, kurie „svetur“ liko iki dabar, t. y. žvalgų rašyti tekstai. Tekstų autoriai dešimtmečius buvo, kartais ir liko nežinomi, o jų tekstai keitė valstybių likimus. 

Fotografas Algimantas Aleksandravičius Biržų krašto muziejuje surengs rašytojų, kurie gyvena svetur, portretų parodą, kad jie, nors ir nebylūs, tris dienas stebėtų „Šiaurės vasaros“ ir apie juos kalbančius dalyvius.

 

Daugiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/1338343119546628/?ti=icl

Renginio programa: https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=1505197099502818&id=563933713629166

Akademinė „Baltų lankų“ studijų savaitė

Akademinė Druskininkų savaitė

 

VU A. J. Greimo semiotinių studijų ir tyrimų centro organizuojama kasmetinė akademinė Druskininkų studijų savaitė. Baltos lankos organizuojamos nuo 1991 metų. Renginys paprastai vyksta pirmąją liepos savaitę. Jame susiburia 40-60 dalyvių, humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų, – studentų, doktorantų, dėstytojų, mokslininkų iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokykų, mokslo įstaigų (Vilniaus Universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Lietuvos dailės akademijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Šiaulių universiteto ir kt. ), užsienio šalių mokslininkų.

 

Renginio tikslas – skatinti tarpdisciplininį ir tarpinstitucinį mokslinkų, dėstytojų ir studentų bendradarbiavimą, mokslinių idėjų ir projektų apykaitą, ugdyti diskusinę ir poleminę kultūrą. Kiekvienų metų renginys turi orientacinę temą, kuri paprastai siejama su A. J.Greimo semiotinių studijų ir tyrimų centre vykstančio tarpdisciplininio seminaro tema. Renginys vyksta kaip pranešimų, paskaitų, seminarų ir diskusijų ciklai (kiekvieną dieną – po keturis valandos trukmės pranešimus). Akademinė dalis vyksta M. K. Čiurlionio namelyje-memorialiniame muziejuje. Svarbi Savaitės veiklos dalis – kelionė į Liškiavą.

Renginio aprašymai skelbiamas „Baltų lankų“ žurnale, kultūros savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, internetiniame žurnale „Literatūra“.

1993-1998 m renginys buvo remiamas HESP‘o (High Education Support Program, Budapeštas). Renginio reikalingumą ir gyvybingumą įrodė tai, kad, minėtam fondui nustojus teikti paramą, jis tebevyksta.

 

Renginio programa.

Antradienio puslapiai. Marius Povilas Elijas Martynenko

„Gimęs 1993 m. Ūgis – 168 cm. Svoris – auga. Ego – gigantiškas. Inauguruotas Užupio Respublikos ambasadoriumi „Dievažin kur“. Vaikystėje manė, kad jo reprodukcinis organas itin panašus į vėžliuką. Nuo 16 metų yra dirbęs vienuolikoje skirtingų darbų. Paskutinis – barmeno. Motina – vertėja, lituanistė, redaktorė. Tėvas – Rusijos žydas ukrainietiška pavarde. 2015 m. sudegino butą gamindamasis fejerverkus. Kurį laiką ligoninėje mėgavosi nemokamomis morfino dozėmis. Bandė studijuoti filosofiją, tačiau pasibaidė. Paskui metus gyveno su vienuoliais. Bandė studijuoti vertimą (anglų ir italų kalbomis). Darsyk pasibaidė. 13 kartų atsibudo reanimacijoje po hipoglikeminių ir hiperglikeminių komų. Sykį komoje išbuvo kelias paras. Galbūt netgi bendravo su transcendentalais, bet už tas istorijas prašo pinigų arba cigarečių. Močiutė, į kurią atsigimė, buvo žydė. „ – Literatūra ir menas, 2016 m.

Šio Antradienio puslapiuose skaito JIS. JO pasiekimų įvardinti neužtektų nei puslapio, nei dviejų, todėl išskirsiu patį svarbiausią, mano akimis, - JIS vienas tikriausių, esmes jaučiančių Žmonių. JIS, kuriuo žaviesi, JIS, kuris nepameta savęs atbukimo pragaro ratuose, JIS, kuris vis dar nešiojasi savyje visų stichijų pėdsakus, JIS, kuris kupinas tikrumo tiek, kad net pradedi jį žadinti savyje. 

JIS- Marius Povilas Elijas Martynenko.

Pradeda lygiai aštuntą. Arba kada norės

Prasideda didžiausias Lietuvoje literatūros renginys „Poezijos pavasaris“

Sekmadienį Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir Klaipėdos Mūzų skverelyje prasideda didžiausias Lietuvoje literatūros renginys – 53-iasis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“.

 

Per 15 festivalio dienų įvyks 157 renginiai visoje Lietuvoje ir septyniose užsienio šalyse. Be kitų renginių, Vilniuje ir Klaipėdoje vyks išėjusių poetų kūrybos skaitymai, „Poezija po žvaigždėmis“ Pažaislyje, sostinėje bus organizuojama pažintinė kelionė Vilniaus bohemos keliais, Zarasų, Panevėžio, Alytaus, Birštono, Rokiškio skaitytojai galės dalyvauti poetų Vlado Braziūno, Antano A. Jonyno, Kornelijaus Platelio, Rolando Rastausko, Rimvydo Stankevičiaus autoriniuose poezijos ir muzikos vakaruose.

 

Į festivalį atvyksta poetai iš Airijos, Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Latvijos, Kipro, Norvegijos, Lenkijos. 

 

53-iuoju „Poezijos pavasario“ laureatu tapo poetas, vertėjas Tomas Venclova , jam bus įteikta Maironio premija. Kitiems geriausias knygas 2016 m. išleidusiems poetams bus įteiktos Dionizo Poškos, Salomėjos Nėries, Jono Aisčio, Zigmo Gėlės premijos, taip pat bus įteikta Vilniaus miesto mero premija ir premija už geriausią knygą vaikams. 

 

Šiais metais „Poezijos pavasario“ laureato vainikavimo iškilmės iš tradicinės vietos Kaune – Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelio – persikelia į Vytauto Didžiojo universiteto Didžiąją salę. 

 

Kaip praneša organizatoriai, festivaliui tradiciškai išleistas poezijos almanachas su kompaktine plokštele. Antradienį almanachas bus pristatytas Valstybiniame jaunimo teatre, čia vyks ir diskusija apie šiuolaikinę Lietuvos poeziją. 

 

Festivalį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas, visi renginiai nemokami.

 

Poezijos pavasaris 2017. Vilnius. Renginių programa.

 

Šaltinis: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/prasideda-didziausias-lietuvoje-literaturos-renginys-poezijos-pavasaris-286-797132

Jaunųjų rašytojų festivalis „Literatūrinės slinktys“ pradės turą po Lietuvą

Balandžio 18–22 dienomis asociacija „Slinktys“ kviečia nepraleisti progos pasinerti į jau septinto jaunųjų rašytojų festivalio „Literatūrinės slinktys“ renginius.

 

„Literatūrinės slinktys“ – vienas didžiausių jaunųjų literatūros autorių festivalių, kitaip nei ankstesniais metais, dar labiau išsiplėtė geografiškai. Šiemet jaunieji kūrėjai kartu su organizatoriais lankysis Vilniaus, Kauno, Pakruojo, Varėnos, Jonavos rajonų mokyklose, bibliotekose ir kitose literatūrai neabejingose vietose. Ten „slinktininkai“ bendraus su mokiniais, pedagogais, šiaip skaitančiąja bendruomene, atsakinės į jiems rūpimus klausimus, o neretai klausys ir pačių vietos talentų kūrybos. 

 

Per nejučia praslinkusius septynerius metus, bendradarbiaujant su LRT radiju, susiformavo festivalio tradicija – LRT radijo tiesioginė transliacija, kurioje „Literatūrinių slinkčių“ autoriai skaito savo kūrybą bei dalinasi savo kultūrinėmis patirtimis. Šiais metais trijų valandų transliacija bus kiek kitokia – tiesioginiame eteryje girdėsime ne tik autorių kūrybą, tačiau apie šiuolaikines literatūros tendencijas kalbės ir pripažinti literatūros kritikai, taip pat apie literatūros poslinkius bus diskutuojama su Lietuvoje gerai žinomais rašytojais. Tiesioginė laidos „Jaunoji literatūra iki vidurnakčio“ transliacija vyks balandžio 21 dieną.

 

Festivalio pabaiga bus vainikuota renginiu „Literatūrinis barbekiu“. Čia į „Literaūtinių slinkčių“ sūkurį galės įsitraukti visi norintys literatūros mėgėjai, o vienam iš festivalio dalyvių už netikėtą pasirodymą bus įteikta Tetos premija. 

 

Kaip ir kasmet, festivalio proga bus išleistas jaunųjų rašytojų kūrybos rinkinys. Pirmuosius penkerius festivalio metus buvo leidžiamas jaunųjų kūrėjų almanachas, kuriame savo kūrinius publikavo Aivaras Veiknys, Mindaugas Nastaravičius, Vytautas Stankus, Aušra Kaziliūnaitė, Jurga Tumasonytė, Mantas Balakauskas, Ernestas Noreika, Ieva Gudmonaitė, Ramunė Brunzaitė, Žygimantas Kudirka, Mykolas Sauka, Vainius Bakas, Dovydas Grajauskas, Gabrielė Labanauskaitė ir kiti. Nuo praėjusių metų festivalio organizatoriai leidžia penkių autorių knygų rinkinį. Šiemet skaitytojams pristatoma prozininkės Monikos Baltrušaitytės bei poetų Simono Bernoto, Mariaus Povilo Elijaus Martynenko, Aisčio Žekevičiaus ir Simono Buloto kūryba. 

 

„Esame įsitikinę, kad sprendimas keisti almanacho koncepciją pasiteisino. Tokiu būdu kur kas labiau yra atskleidžiamas „Literatūrinių slinkčių“ dalyvių kūrybos potencialas bei individualus literatūrinis charakteris“, – pasakoja festivalį organizuojančios asociacijos „Slinktys“ vadovas Juozas Žitkauskas.

 

PROGRAMA 

 

Balandžio 18 d. „Literatūrinių slinkčių“ komanda lankysis Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“, Žeimelio (Pakruojo raj.) gimnazijose. Kauno gimnazijoje svečiuosis poetas Simonas Bulotas, o Pakruojo raj. – prozininkė Monika Baltrušaitytė, poetai Simonas Bernotas, Marius Povilas Elijas Martynenko bei bardas Gytis Ambrazevčius ir kt. Renginių metu jaunieji autoriai skaitys savo poezijos ir prozos kūrinius, atsakinės į klausimus, diskutuos apie kūrybą. Jaunieji rašytojai svečiuosis Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje. 

 

Balandžio 19 d. Vilniaus privačios gimnazijos bendruomenei savo kūrybos perlus žarstys Simonas Bernotas, Marius Povilas Elijas Martynenko, Monika Baltrušaitytė. Pagrindinis šios dienos renginys 18 val. visus literatūros mylėtojus sukvies į Užupio menų inkubatoriaus GALERĄ (Užupio g. 2A), kur bus pristatytas jaunųjų rašytojų kūrybos rinkinys bei atidaryta Artūro Rožkovo paroda „Laisvos vietos“. Renginyje dalyvaus Simonas Bernotas, Marius Povilas Elijas Martynenko, Monika Baltrušaitytė, Simonas Bulotas, A. Rožkovas, Ernestas Noreika, Mantas Balakauskas, Linas Rupšlaukis (trimitas) ir kt. 

 

Balandžio 20 d. – viena aktyviausių „slinktininkų“ dienų, per kurią vyks net 5 literatūriniai renginiai įvairiuose Lietuvos miestuose. Vilniaus Žemynos gimnazijoje savo kūrybą iš naujojo jaunųjų rašytojų kūrybos rinkinio skaitys prozininkė Monika Baltrušaitytė. Jaunieji poetai Aistis Žekevičius, Mantas Balakauskas, Simonas Bulotas ir Birutė Grašytė susitiks su Kauno Maironio universitetinės gimnazijos mokiniais. Galiausiai jų šios dienos poetinė kelionė baigsis Jonavos raj. savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kur taip pat savo talentą turės galimybę pristatyti ir Jonavos krašto jaunieji rašytojai. Tuo tarpu jaunieji poetai Simonas Bernotas, Marius Povilas Elijas Martynenko, Ernestas Noreika bei dainų autorius ir atlikėjas Mykolas Jokubauskas dalinsis kūryba su Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos bendruomene. Renginyje Mykolas Jakubauskas atliks savo autorines, bliuzo kupinas, dainas. „Literatūrinių slinkčių“ komanda su skaitytojais susitiks Varėnos raj. savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Čia su savo kūryba lankytojus supažindins ne tik autoriai iš Vilniaus, bet ir jaunieji Varėnos krašto kūrėjai. 

 

Balandžio 21 d. festivalis dar kartą atslinks į Kauną, kur Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, 3 aukštas) poetai Aistis Žekevičius, Simonas Bulotas, Simonas Bernotas, Marius Povilas Elijas Martynenko, Ernestas Noreika ir Mantas Balakauskas pristatys festivalio kūrybos rinkinį. Tuo tarpu vakare organizatoriai visus kviečia įsijungti LRT radiją. Tris valandas vyks tiesioginė transliacija „Jaunoji literatūra iki vidurnakčio“, kur „Literatūrinių slinkčių“ autoriai skaitys savo kūrybą bei dalinsis kultūrinėmis patirtimis. Laidą ves vieno šiandien populiariausio romano Lietuvoje autorius Rimantas Kmita bei poetai Mantas Balakauskas, Ernestas Noreika, Birutė Grašytė. 

 

Balandžio 22 d. visi literatūrai prijaučiantys asmenys yra kviečiami atvykti į baro „Salionas“ vidinį kiemelį Vilniuje (K. Sirvydo g. 6), kur vyks neeilinis festivalio pabaigos renginys „Literatūrinis barbekiu: skaitymai, improvizacijos, Tetos premijos įteikimas“. 

 

Jaunųjų rašytojų festivalį „Literatūrinės slinktys“ organizuoja asociacija „Slinktys“, įkurta 2015 m. Pagrindinė asociacijos veikla – literatūrinių renginių, koncertų organizavimas, susitikimai su rašytojais ir muzikantais, knygų bei muzikos albumų leidyba.

 

 

 

Šaltinis: http://www.delfi.lt/veidai/kultura/jaunuju-rasytoju-festivalis-literaturines-slinktys-prades-tura-po-lietuva.d?id=74333384

Kūrybiškumą ugdantis muziejus „ant kojų“ pradėjo savo keliones

„Keliaujantis muziejus“ – tai Modernaus meno centras (MMC) ant kojų. 2017 metais mes mielai atvyktume pas Jus: į mokyklas, įmones, bendruomenių centrus Vilniaus mieste. 

 

Mokykloms

 

Nemokamo turiningo 45 min. edukacinio užsiėmimo metu skatinamas 5–8 klasių moksleivių kūrybiškumas bei mokomasi geriau suprasti meno kūrinius iš unikalios Modernaus meno centro (MMC) kolekcijos. Šiuo projektu siekiame priartinti meną prie mokyklos ir kiekvieno moksleivio gyvenimo, atskleisti kultūrinės edukacijos aktualumą. Vizualiųjų meno kūrinių analizė gali išmokyti ne tik istorinių faktų, bet ir ugdo kūrybiškumą, kritišką mąstymą, moko bendrauti, suvokti socialines problemas ir orientuotis dinamiškoje šiuolaikinėje visuomenėje.

 

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai:

  • Patirs, kad menas – tai ne nuobodus suaugusiųjų „išradimas“, o smagus, įtraukiantis, lavinantis žaidimas.
  • Mokysis suvokti vizualią meno kūrinių kalbą.
  • Mokysis laisvai ir drąsiai reikšti nuomonę apie meną, priimti nuomonių įvairovę. Juk kalbant apie meno kūrinius nėra neteisingų nuomonių, klaidingų pastebėjimų ar potyrių. Menas suteikia laisvę matyti, mąstyti ir priimti pasaulį skirtingai.
  • Gilins Lietuvos dailės istorijos žinias.
  • Pažins muziejaus funkcijas, diskutuos, kam reikalingi muziejai šiandien ir iš pirmų lūpų išgirs apie 2018 m. Vilniaus centre (vietoje buvusio kino teatro „Lietuva“) atsidarysiantį Modernaus meno centrą.

 

Įmonėms, bendruomenių centrams, visiems, norintiems susipažinti

 

Turiningo valandos pristatymo metu iš pirmų lūpų išgirsite apie 2018 m. Vilniaus centre atsidarysiantį Modernaus meno centrą (vietoje buvusio kino teatro „Lietuva“).

 

Pristatymo metu Jūs:

  • Sužinosite MMC susikūrimo istoriją.
  • Atrasite dar 2009 m. MMC steigėjų ir mecenatų Danguolės ir Viktoro Butkų pradėtą kaupti Lietuvos meno nuo 1960-ųjų iki šių dienų kolekciją. Šiuo metu kolekcijoje yra daugiau nei 4300 tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, videomeno kūrinių.
  • Pažinsite jau įgyvendintus visuomenei ir miesto svečiams atvirus kultūrinius projektus – „Literatų gatvę“, „Vilniaus kalbančias skulptūras“.
  • Susipažinsite su MMC leidžiamomis meno edukacijai skirtomis knygomis – „Ar tai menas?“, „Vilniaus skulptūrų kelias“ ir kitomis.
  • Išgirsite naujausią informaciją apie muziejaus pastatą, kurį projektuoja pasaulinio garso architekto Daniel Libeskind studija „Studio Libeskind“.

 

Norėdami susitarti dėl edukacinio užsiėmimo arba MMC pristatymo savo institucijoje, maloniai kviečiame kreiptis:

 

Miglė Survilaitė

El. pašto adresu: migle.survilaite@mmcentras.lt

Tel.:  +370 6 165  9337

 

arba

 

Modernaus meno centras

El. pašto adresu: info@mmcentras.lt

Tel.:  +370 5 231 2350

Vilniaus geležinkelio stotyje – skaityti kviečianti paroda

Kovo 27 dieną Vilniaus geležinkelio stoties keleivių salėje (Geležinkelio g. 16) atidaroma kilnojamoji fotografijų paroda „Skaityk – būk asmenybė!“, praneša Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka.

 

Paroda yra socialinė reklama, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į skaitančių žmonių mažėjimą ir populiarinti skaitymo kultūrą Lietuvoje. Akcijos iniciatorės – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. 

 

Fotografijų paroda „Skaityk – būk asmenybė!“ sukurta 2016 m. vykdant Šiaulių apskrities viešosios bibliotekos inicijuotą ir Lietuvos kultūros tarybos remiamą skaitymo skatinimo iniciatyvų populiarinimo projektą. Parodos meninės koncepcijos idėjos ir fotografijų autorius – dizaineris, fotografas Vilmantas Dambrauskas.

 

Fotografijose atpažįstami žinomi Lietuvos žmonės, kurie, sako, neįsivaizduojantys savo gyvenimo be knygų ir skaitymo. Tai: 

  • Juozas Budraitis, kino, televizijos ir teatro aktorius, diplomatas 
  • Viktorija Čmilytė-Nielsen, šachmatininkė, didmeistrė
  • Aidas Giniotis, aktorius, režisierius, kompozitorius, dainų kūrėjas ir atlikėjas, pedagogas
  • Jolanta Kryževičienė, žurnalistė, TV ir radijo kultūros laidų vedėja
  • Faustas Latėnas, kompozitorius, kultūros veikėjas
  • Martynas Levickis, akordeonininkas
  • Ieva Narkutė, dainų autorė ir atlikėja
  • Žydrūnas Savickas, sportininkas galiūnas, tituluojamas stipriausiu pasaulio žmogumi
  • Dalia Staponkutė, rašytoja, vertėja, „Metų knygos rinkimai 2015“ laimėtoja, 
  • roko grupės „Colours of Bubbles“ muzikantai. 

 

Sumanymas eksponuoti parodą geležinkelio stotyse kilo neatsitiktinai. Organizatorių tikslas – priminti laiko trūkumu besiskundžiantiems žmonėms apie skaitymo galimybę keliaujant. 

 

„Kelionės traukiniu yra ne tik patogios, bet ir taupo laiką. Juk tą vieną ar kelias valandas, praleistas kelionėje, galima ne automobilio vairą sukioti, o dirbti kompiuteriu ar skaityti knygą. Norime, kad mūsų keleivius kelionėse lydėtų geros knygos“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas. 

 

Kovo mėnesį paroda eksponuota Šiaulių geležinkelio stotyje. Pabuvusi Vilniuje (iki balandžio 18 d.) ekspozicija tęs savo kelionę po Lietuvą, apsistodama Kauno (balandžio 18 – gegužės 8 d.) ir Klaipėdos (birželio 12–30 d.) geležinkelio stotyse. 

 

Žinomi Lietuvos žmonės skaito. Skaityk ir TU – būk asmenybė!

 

 

Šaltinis: http://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/vilniaus-gelezinkelio-stotyje-skaityti-kviecianti-paroda-286-774530

Esė konkursas jaunimui / XXI tarptautinis Thomo Manno festivalis

Tradicinis festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią šiandieniame pasaulyje aktualius istorijos, kultūros, visuomenės gyvenimo klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas skelbia esė konkursą festivalio tema.

 

Šiųmečio festivalio tema yra „Pandoros skrynia?“. Ji yra trečioji iš penkių temų, skirtų Pirmojo pasaulinio karo šimtmečiui paminėti, ir visų pirma nurodo 1917-aisiais metais įvykusias Rusijos revoliucijas, turėjusias reikšmingų padarinių visam XX amžiui. Kviečiame pasvarstyti šio įvykio atgarsius tiek Rusijoje, tiek Europoje, tiek, be abejo, Lietuvoje.

 

Taip pat laukiame esė, kurios gvildentų Pandoros skrynios įvaizdį bendresniu požiūriu, siedamos jį su asmenine bei kultūrine patirtimi.

 

Trijų geriausių esė autoriai festivalio metu viešės Nidoje (apmokama kelionė Lietuvoje ir nakvynė), dalyvaus festivalio renginiuose, bus apdovanoti festivalio atminimo ženklais ir Thomo Manno knygomis. Pirmąją vietą laimėjusi esė ir jos vertimas į vokiečių kalbą bus paskelbti Thomo Manno festivalio bei Goethe’s instituto Vilniuje internetinėje svetainėje.

 

Konkurso sąlygos:

  • Konkurse gali dalyvauti jaunimas nuo 18 iki 26 metų.
  • Dalyviai pateikia lietuvių kalba parašytą esė festivalio tema. Esė apimtis – nuo 1 000 iki 2 500 žodžių (apie 3–8 psl.). Reikalavimų neatitinkančios esė nevertinamos.
  • Dalyvių tekstai siunčiami el. paštu ese@mann.lt iki 2017 m. gegužės 1 d.
  • Konkursui pateiktus darbus vertina trijų asmenų komisija. Konkurso rezultatai skelbiami Thomo Manno festivalio svetainėje www.mann.lt 2017 m. birželio 1 d., nurodant tris į finalą patekusius esė autorius.

 

Šaltinis: https://www.goethe.de/ins/lt/lt/ver.cfm?fuseaction=events.detail&event_id=20937195

LAPAS Vilniaus knygų mugėje

Dalinamės su Jumis architektūrinėmis leidyklos LAPAS naujienomis Vilniaus knygų mugėje.

 

NAUJOS KNYGOS

 

Šiemet Vilniaus knygų mugėje LAPAS pristato net tris knygas apie architektūrą anglų kalba. Pasirodys ilgai lauktas Kauno architektūros gido vertimas į anglų kalbą, Vilniaus architektūros gidas anglų kalba ir Marijos Drėmaitės monografija apie sovietmečio Lietuvos architektūrą (išleido DOM publishers).

 

PROGRAMA

 

pokalbis /// vasario 22 d., 20 val., Rūdninkų knygyne

BERLYNAS - VARŠUVA - VILNIUS.

LEIDĖJAI APIE MIESTO ĮVAIZDĮ IR ARCHITEKTŪROS KRITIKĄ

 

Knygų mugė mums yra ne vien naujos knygos. Mūsų tikslas - supažindinti Jus su geriausiais užsienio architektūros leidėjais ir jų leidiniais. Todėl šiemet kviečiame į pokalbį su mūsų svečiais - vokiečių leidyklos DOM publishers vadovu PHILIPP MEUSER ir lenkų Centrum Architektury vadovu GRZEGORZ PIĄTEK. 

 

Pokalbį organizuojame kartu su partneriais Goethe's institutu ir Lenkijos institutu Lietuvoje.

 

Daugiau apie renginį čia.

 

 

knygos pristatymas /// vasario 23 d., 15 val., 5.2 salė, Vilniaus knygų mugė

MARIJA DRĖMAITĖ. ARCHITECTURE AND HOUSING IN SOVIET LITHUANIA

 

Leidėjas Philipp Meuser (DOM publishers) kartu su Marija Drėmaite kalbėsis apie sparčiai kylantį susidomėjimą socialistinio modernizmo palikimu, jo politinius ir socialinius aspektus, apie Baltijos šalių modernizmo išskirtinumą ir jo likimą dabar.

 

Daugiau apie knygą čia.

Daugiau apie renginį čia

 

 

susitikimas LAPO stende /// vasario 24 d., 18 val., 5.B09 Vilniaus knygų mugė

Tęsiame tarptautinių knygų mugių tradicijas ir penktadienio vakarą kviečiame susitikti neformaliems pokalbiams savo stende apie naujas knygas, naujus planus ir idėjas.

Vynu, kaip visada, rūpinasi mūsų draugai InVino.

 

 

knygos pristatymas /// vasario 25 d., 12 val., 5.2 salė, Vilniaus knygų mugė

KAUNO ARCHITEKTŪROS GIDAS ANGLIŠKAI. KOKIA MODERNISTINĖ LAIKINOJI SOSTINĖ PRISTATOMA UŽSIENIEČIUI?

Kalbasi žurnalistas, rašytojas Rytis Zemkauskas, architektūros istorikai Vaidas Petrulis ir Marija Drėmaitė

 

Vos pasirodęs Kauno architektūros gidas tapo architektūriniu bestseleriu. Jį skaitė kauniečiai, jį skaitė visa Lietuva, nes čia pirmąkart išsamiai pristatyta tarpukario laikinosios sostinės architektūra. Šiemet pristatomas Kauno architektūros gido vertimas į anglų kalbą.

 

Daugiau apie knygą čia.

Daugiau apie renginį čia.

 

 

premija /// vasario 25 d., 17 val., 5.3 salė, Vilniaus knygų mugė

VILNIAUS KLUBO PREMIJA - VILNIAUS ARCHITEKTŪROS GIDAMS

Dalyvauja Vilniaus klubo narė Rita Bartkevičienė, Vilniaus architektūros gidų sudarytojos Julija Reklaitė, Marija Drėmaitė, Rūta Leitanaitė, moderuoja Jūratė Čerškutė

 

Vilniaus klubo premija - tai apdovanojimas, kuriuo siekiama skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti apie Vilniaus miestą ir jį populiarinti. Šiemet premija bus įteikta autorių kolektyvui už leidinį "Vilnius 1900-2016. Architektūros gidas" ir jo vertimus į anglų ir vokiečių kalbas bei jų sklaidą Lietuvoje ir užsienyje.

 

Vilniaus architektūros gidas anglų kalba čia.

 

 

smagūs vakarai /// vasario 24 ir 25 d., 21.30 val., baras InVino

Seniai svajojome, kad Knygų mugė nesibaigtų išėjus iš Litexpo, kad susitiktume vakarais dalintis įspūdžiais, toliau bendrauti ir nenuobodžiauti.

Todėl šių metų naujiena - literatūriniai vakarai bare InVino!

Garsios knygos ištrauką atspėsi - prizą vyno bare laimėsi! Du varžybų vakarai Vilniaus knygų mugės metu: šį penktadienį ir šeštadienį (2017-02-24 - 02-25) nuo 21:30 iki 23:00 val.

Varžybų vedėjas: Aivaras Nekliuda

 

 

Naujausių Regimanto Dimos knygų pristatymas

Regimantas Dima – užkietėjęs vilnietis, dviejų istorinių romanų „Vilniaus plovas“ ir „Bronislovas ir imperatorius“ (Tyto alba, 2015, 2016) autorius. Buvęs regbio žaidėjas, „laukinio kapitalizmo“ laikotarpio verslininkas, dviejų dukterų tėvas. O lietuviško interneto skaitytojai jį pažįsta kaip Gyvenimo Stebėtoją, kurio tinklaraštį apie vieno vilniečio gyvenimą skaitė daugybė žmonių, visiškai nenutuokdami, kas yra jo autorius. Skaitė, stebėjosi ir juokėsi. Nes Regimantas Dima iš tiesų yra pats tikriausias gyvenimo stebėtojas: jo aštri akis, puiki atmintis ir kandus humoras panardina skaitytoją į kasdienybę, kuri daugeliui pasirodys pažįstama ir artima – bet neįprastai juokinga. Į prisiminimus apie sovietinį Vilnių, kurio jaunoji karta nebepažįsta. Į kunkuliuojantį asmeninį gyvenimą! su temperamentingaja Balkanų Moterimi.

Autorius sako: „Tai trumpos istorijos apie XX amžių, apie Aziją, verslą, regbį, šeimos vargus ir sovietinio Vilniaus keistenybes. Žmonės, paskaitę šią knygą, reaguoja trejopai – arba juokiasi, arba kvatoja, arba rodo kumščiu autoriui.“

* * *

“Bronislovas ir imperatorius” – tai savotiškas pirmosios knygos tęsinys. Tiksliau – antrasis pasakojimas apie idėjas, valdžiusias ano šimtmečio protus. Apie dar vieną stulbinančios biografijos žmogų. Apie siekimą kovoti ir nepasiduoti bet kokiomis sąlygomis, apie avantiūristišką ir drąsų siekimą sukurti slaptą Planą.

Į XIX amžiaus pabaigos paskutinių geografinių atradimų ir pašėlusių imperijų lenktynių – kas pirmas užgrobs paskutines laisvas žemes Azijoje – energingai įsivelia jaunas bajoras Bronislovas Grombčevskis iš Telšių pavieto. Įsivelia taip sėkmingai, kad britai bijo jo šešėlio virš Britų Indijos, rusai nesupranta, kinai bando sunaikinti, o Rusijos imperatoriaus rūmuose Bronislovą tai glosto, tai varo šalin. Ir ničniekas nežino, kokia velniava sukasi šito karininko galvoje, kuriai žvalgybai jis dirba; o gal jis ištikimas tik savo dėdės Aleksandraičio būrio kariams vaikystėje duotai priesaikai?

Neįtikėtinos biografijos žemaitį Bronislovą Grombčevskį galima vadinti kaip tik nori: tikru vyru, išdaviku, dvigubu agentu, patriotu. Jo gyvenimą – laimingu, avantiūristišku, nenusisekusiu. Bet tuo ir žavus pagrindinis šio romano herojus, elegantiškai besisukantis painaus ir intrigų kupino siužeto centre.

Data: vasario 24 d., penktadienis

Laikas: 20 val.

Vieta: Konferencijų salė 5.2, LITEXPO

Dalyvauja: Regimantas Dima, Audrius Bružas, Ernestas Parulskis

 

Daugiau apie renginį skaitykite: https://www.facebook.com/events/1932706750292689/

 

Alma littera Vilniaus knygų mugėje

Šių metų Vilniaus knygų mugei leidykla "Alma littera" paruošė lankytojams daug susitikimų, pristatymų bei renginių. Išsirinkti įdomiausią galės tiek dideli, tiek maži, tiek besidomintys istorija, tiek populiariosios literatūros gerbėjai. Susipažinkite su visa Alma littera Vilniaus knygų mugės renginių gausa:

 

Vasario 23 diena 

 

  1. 18 val. Konferencijų salė 5.1
    Rūtos Vanagaitės knygos „Jis“ pristatymas
    Dalyvauja R. Vanagaitė

 

 

Vasario 24 diena

 

  1. 11 val. Rašytojų kampas
    Tomo Kavaliausko knygos „Originalas“ pristatymas
    Dalyvauja S. Trilupaitytė, H. Kunčius

  2. 12 val. Konferencijų salė 5.1
    Susitikimas su bestselerio "Kodėl prancūzės nestorėja" autore Mireille Guiliano
    Dalyvauja Violeta Baublienė.

  3. 12 val. Konferencijų salė 5.3
    Diskusija „Ką iš tiesų žinome apie Palestiną?“. Giedrė Steikūnaitė pristato knygą „Palestina“
    Dalyvauja K. Vyšniauskas, J. Ohman, G. Tervidytė

  4. 13 val. Konferencijų salė 5.2
    Akvilinos Cicėnaitės knygos „Tylos istorija“ pristatymas
    Dalyvauja D.Tamošiūnaitė, S. Daugirdaitė

  5. 13 val. Rašytojų kampas
    Saros Poisson esė knygos „Grožio mašina“ pristatymas
    Dalyvauja J. Čerškutė, M. Burokas, G. Petronienė

  6. 14 val. Rašytojų kampas
    Jaroslavo Melniko knygos „Dangaus valdovai“ pristatymas
    Dalyvauja D.Tamošiūnaitė, R. Šerelytė, A.Šlepikas

  7. 16 val. Konferencijų salė 5.5
    Kazio Sajos knygų "Su boružėle ant kaktos" ir "Noras, kuris dar išsipildys" pristatymas
    Dalyvauja K. Urba, R. Elijošaitytė

  8. 17 val. Rašytojų kampas
    Socialinių tinklų šekspyrai - kokia jų sėkmės paslaptis? T.Taškauskas,T. Norkaitis (knyga „Begalybės fragmentai) ir Justinas Kisieliauskas (knyga „Meilė etc“.) – dalinasi išpažintimis apie savo kūrybą.
    Dalyvauja T.Taškauskas, T. Norkaitis, J.Kisieliauskas

  9. 19 val. Forumas-LRT studija
    Algimanto Čekuolio knygos „Salos ir jų žmonės“ pristatymas
    Dalyvauja U. Galadauskaitė, A. Matonis

 

 

Vasario 25 diena

 

  1. 11 val. Konferencijų salė 5.1.
    Vokiškų miestų likimas baltų pasaulyje. Arvydas Juozaitis pristato trilogiją apie tris didžiuosius Baltijos pakrantės miestus.
    Dalyvauja D. Kuolys

  2. 12 val. Konferencijų salė 5.3
    Dovydo Pancerovo knygos „Kiborgų žemė“ pristatymas
    Dalyvauja P. Gritėnas, G.Liaudanskas-Svaras

  3. 13 val. Forumas-LRT studija
    Knygos „Būtovės slėpiniai. Užmiršta Lietuva“ pristatymas
    Dalyvauja A. Bumblauskas, A.Švedas, E. Saviščevas

  4. 13 val. Vaikų scena
    Renginys „Kakė Makė keliauja po pasaulį“

  5. 14 val. Konferencijų salė 5.3
    „Imperatoriaus meilužė geismo spąstuose“ - Lietuva ir pasaulis asmeninėse istorijose: Sofijos Tyzenhauzaitės meilės keliai Peterburge, Vilniuje, Paryžiuje ir lietuviškos Amsterdamo interpretacijos. Gina Viliūnė ir Jolita Herlyn pristato naujus romanus.
    Dalyvauja G. Drukteinis, R. Kaušiūtė

 

 

Vasario 26 diena

 

  1. 12 val. Konferencijų salė 5.1
    Nijolės Narmontaitės knygos „Aktoriai, režisieriai ir gerbėjai. Ko nematė žiūrovai“ pristatymas
    Dalyvauja K.Kazlauskaitė, V. Pauliukaitis, E. Skerstonas, B.Dambrauskaitė

  2. 12 val. Vaikų scena
    Teatralizuotas Dr. R. Česūnienės, L. Česūno knygos „Mėgintuvėlis burbulų karalystėje“ pristatymas

  3. 13 val. Rašytojų kampas
    Renatos Šerelytės knygos „Žvaigždžių medžiaga“ pristatymas
    Dalyvauja M. Gailius, R. Elijošaitytė

  4. 16 val. Forumas-LRT studija
    "Rytų Prūsijos genas". I. Simonaitytės premijos laureatas Rokas Flick pristato romanų trilogiją: „Emma, pastoriaus duktė“, „Šiaurės Sachara“, „Paskutinis traukinys“
    Dalyvauja J. Saulėnienė, R. Arbačiauskaitė

Daugiau informacijos apie renginių programą: https://www.facebook.com/events/150457048795789/

Kviečiame dalyvauti konkurse „Kūrybinio verslo taurė“

Jau ketvirtus metus Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija organizuoja tarptautinio konkurso „Kūrybinio verslo taurė” nacionalinį atrankos etapą! Atrankos nugalėtojas atstovaus Lietuvą tarptautinio konkurso, dar vadinamo kūrybinių industrijų pasaulio čempionatu, finale Kopenhagoje. 

 

Konkursas orientuotas į antreprenerius ir startuolius, tačiau jame gali varžytis bet kuris kūrybinių industrijų atstovas – dalyvaujančioms bendrovėms nėra jokių konkrečių apribojimų, susijusių su amžiumi, apyvarta ar darbuotojų skaičiumi. Pagrindinė verslo koncepcijos idėja turi būti grindžiama kūrybinėmis kompetencijomis: estetika, dizainu, vizualine komunikacija, medijomis, muzikalumu ir pan. 

 

Kūrybinės industrijos apima labai įvairias sritis, o dalyvaujančios tarptautiniame konkurse šalys pristato skirtingas verslo idėjas, produktus ir paslaugas. Tokius itin skirtingus projektus vertina kompetentinga komisija, tarp kurios narių pasaulinių kompanijų, tokių kaip „Microsoft“, „Lego“,„IKEA“ ar „Google“ atstovai. Vienas iš svarbiausių konkurso aspektų – investicijų pritraukimas, tad kiekvienais metais konkurso dalyvius stebi ne tik komisija, bet ir gausus investuotojų būrys.

 

Šiais metais laimė nusišypsos ne tik vienam nugalėtojui, tačiau ir visiems dalyviams, patekusiems į finalinį nacionalinio konkurso atrankos etapą.  Visi jie gegužės pabaigoje dalyvaus dviejų dienų pasiruošimo stovykloje, kuri vyks „ISM inovacijų bazėje“  Vilniuje. Stovyklos metu vyks scenos kalbos ir komunikacijos  mokymai, dalyviai šlifuos ir tobulins savo pristatymus, o paskutinę renginio dieną, kai komisija išklausys visus dalyvių prisistatymus, bus paskelbtas tas vienintelis, kuriam ir atiteks šansas pristatyti savo verslą visam pasauliui rudenį vyksiančiame konkurso finale. 

 

Tarptautinio konkurso finaluose Lietuvą jau atstovavo „Showaround“ komanda, keičianti keliavimo kultūrą visame pasaulyje, dizaineris Ignas Survila su paspirtuku „Pigeon“ bei dizaino studija „March“, sukūrusi stilingus ir novatoriškus atšvaitus. Šiais metais vėl rinksime geriausius iš geriausių, tad Lietuvos kūrybinių industrijų atstovus kviečiame registruotis iki balandžio 20 d. ir dalyvauti nacionalinėje atrankoje!

 

Projekto partneriai: „Versli Lietuva“,„ISM inovacijų bazė“ ir „Startup Lithuania“. Nacionalinį „Kūrybinio verslo taurės“ atrankos etapą Lietuvoje dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija. 

 

Registracijos formą bei daugiau informacijos apie konkursą rasite svetainėje www.kurybinioverslotaure.lt  

Jei kiltų klausimų kreipkitės į Nacionalinę kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociaciją el-paštu gabriele@creativeindustries.lt

 

„Kūrybiškos Europos“ seminaras: Kaip pritraukti rėmėjus kultūrai?

ES programos „Kūrybiška Europa“ biuras Lietuvoje kultūros ir kūrybinių organizacijų atstovus kviečia į nemokamą seminarą „Kaip pritraukti rėmėjus kultūrai?“. 

 

Lėšų iš privačių rėmėjų pritraukimas kultūros organizacijoms, festivaliams, renginiams yra viena aktualiausių šio sektoriaus problemų, o naujų verslo ir vadybos modelių paieška bei kompetencijų didinimas yra vienas iš „Kūrybiškos Europos“ prioritetų. Literatūros apie darbą su rėmėjais kultūros sektoriuje stinga, o sporto teorija ir praktika kultūrai yra ne visada tinkama. 

 

Seminaro pranešėjas Mindaugas Morkūnas daugiau kaip 10 metų dirba su rėmimo partnerysčių inicijavimu kultūros projektuose. Jo dėka privatiems rėmėjams patrauklesniais tapo tokie festivaliai ir renginiai kaip „Kino pavasaris“, „Mados infekcija“, „Be2gether“, „Kultūros naktis“. Jis yra rėmimų konferencijos „Smart-Sponsorhip“ organizatorius. Pranešimus apie darbą su rėmėjais skaitė Italijoje, Kroatijoje, Lietuvoje. Savo rėmimų kompetencijas gilino rėmimo ir kūrybinių industrijų konferencijose Londone, Amsterdame, Stokholme, Reikjavike. Dalyvavo daugiau kaip 30 rėmimo rinkodaros mokymų; stažuotėje Londono mados savaitėje; konsultacijose su Berlyno, Toronto, „Sundance“ kino festivaliais. 

 

Į seminarą Mindaugas atvyks po neseniai aplankytų Toronto ir „Sundance” (JAV) kino festivalių, kur vyko gilinti savo žinias apie darbą su rėmėjais. 

 

Seminaro pirmoje dalyje pranešėjas pasidalins pamatinėmis žiniomis apie darbą su rėmėjais, kurios universaliai gali būti pritaikomos įvairiuose projektuose. Antroje dalyje papasakos apie praktinius atvejus iš Toronto ir „Sundance“ festivalių, bei savo patirties Lietuvoje. Klausimų atsakymų sesijoje atsakys į dalyvių klausimus. 

 

 

Organizatorius: ES programos „Kūrybiška Europa“ biuras Lietuvoje (Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos kino centras) 

 

Partneriai: Lietuvos kultūros taryba, „Smart Sponsorship“, Vytauto Didžiojo Universitetas, Swedbank, Klaipėdos „Kultūros fabrikas“. 

 

Registracija: užpildant formą

DĖMESIO, šiuo metu registracija vykdoma tik į Vilniuje vykstantį seminarą, registracija kituose miestuose prasidės dvi savaitės iki renginio.

 

PRELIMINARI PROGRAMA

 

09:00 – 09:30 Registracija

09:30 – 10:30 Rėmimo rinkodara – kas tai?

10:30 – 11:30 Rėmimo grąžos (ROI) matavimas

11:30 – 12:00 Klausimai atsakymai – Sesija #1

12:00 – 13:30 Pietūs

13:30 – 14:30 Rėmimo pritraukimas – atsitiktinumas ir sisteminga veikla

14:30 – 15:30 Mokytis iš geriausių – Toronto ir „Sundance“ festivalių rėmimo atvejų pristatymas

15:30 – 16:10 Klausimai atsakymai – Sesija #2

 

SEMINARO METU BUS APTARTOS ŠIOS TEMOS:

 

I. Rėmimo rinkodara - kas tai? 

Rėmimo rinkodaros anatomija

Labdara, rėmimas ir kiti „nesusikalbėjimai“

Rėmimai prieš ir po 10 metų – naujausios rėmimo kryptys

 

II. Rėmimo grąžos (ROI) matavimas

Pasirengimas rėmimo grąžos matavimui

Rėmimo grąžos matavimo objektai ir metodikos

Rėmimo grąžos matavimas festivaliuose „Mados infekcija“ ir „Kino pavasaris“

 

III. Rėmimo pritraukimas – atsitiktinumas ir sisteminga veikla

Pasirengimas rėmėjų paieškai

Paieška ir susitikimai, pasiūlymai, derybos ir sutartys

Rėmimo projektų valdymas

 

IV. Mokytis iš geriausių – Toronto ir „Sundance“ festivalių rėmimo atvejų pristatymas 

Kodėl kultūrai paranku mokytis rėmimų iš kino festivalių? 

Kodėl šie atvejai įdomūs kultūros sektoriui?

Atvejų apžvalga ir pritaikymo galimybės Lietuvoje 

 

APIE LEKTORIŲ MINDAUGĄ MORKŪNĄ:

 

 

Mindaugas Morkūnas

Rėmimų konferencijos „Smart Sponsorship“ organizatorius

Festivalio „Kino pavasaris“ rėmimų vystymo vadovas. Prie „Kino pavasario“ prisijungė 2011 m. su tikslu pagerinti festivalio įvaizdį rėmėjų ir žiniasklaidos akyse bei pasirengti festivalio 20-ies metų jubiliejui. 

 

Per 2012 – 2016 metus „Kino pavasario“ auditorija užaugo nuo 75 000 iki 113 000 žiūrovų, žiniasklaidos dėmesys padidėjo +30-40%, festivalis pradėjo ilgalaikes partnerystes su „Ergo“, „Omnitel“, „teo“ ir kitomis įmonėmis. Mindaugo darbai festivalyje suplanuoti iki 2020 m. 

 

Savo kompetencijas tobulino kino festivaliuose „Sundance“, Toronto, Kanuose, Berlyne, Venecijoje, Sarajeve, San Sebastiane ir kt. Skaitė pranešimus apie kino festivalių rėmimų valdymą Italijoje bei Kroatijoje.

 

Kartu su „Verslo žiniomis” rengė metinę rėmimo konferenciją „Smart Sponsorship“. Joje savo pranešimus skaitė atstovai iš Olandijos, Estijos, Danijos, Lietuvos. Tarp jų: didžiausio Skandinavijos muzikos festivalio „Roskildė“ atvejis, Roterdamo sporto komiteto atsakingo už „tour de France“ startą Olandijoje 2010 m. atvejis bei kiti atvejai. 

 

Dešimt metų dirbo festivalio „Mados infekcija“ rėmimo ir rinkodaros vadovu. 2010 metais stažavosi Londono mados savaitėje. Anksčiau dirbo su tokiai projektais kaip festivalis „Be2gether“, renginiai „Sostinės dienos“, „Nokia Trends Lab“, „Sobieski Uogos“.

 

2010 metais buvo pakviestas dalyvauti kūrybinių industrijų konferencijoje „You Are In Control” Islandijoje kur pristatė kūrybinių industrijų sektorių Lietuvoje ir susipažino kaip kūrybinių industrijų sektoriaus vadyba Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje ir Baltijos šalyse. 2014 m. pasidalinti kūrybinių industrijų patirtimi su kolegomis iš Skandinavijos ir Baltijos šalių buvo pakviestas į Stokholme vykusias dirbtuves „Priority Culture!“. 

 

Vadybos ir rinkodaros žinias gilino ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, VU universitete; rėmimo konferencijose Londone, Stokholme, Amsterdame; konsultacijose su Berlyno, Toronto, „Sundance“ kino festivaliais; dalyvavo daugiau kaip 30-yje rėmimo rinkodaros mokymų. 

R. Paknio fotografija. Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1, Vilnius), nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. sausio 9 d. veikia Raimondo Paknio fotografijų paroda „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“.

 

Fotografo Raimondo Pak­nio vardas paprastai siejamas su leidyba: jo leidyklos istorija prasidėjo 1993-iaisiais nuo didžiulio pasisekimo sulaukusio albumo „Lietuvos bažnyčių menas“, parengto kartu su kolega Arūnu Baltėnu. Netrukus pasirodė vėl abiejų fotografų leidinys „Senoji lietuvių skulptūra“. Taip R. Paknio leidykla užsiėmė teritoriją ir jau beveik ketvirtį amžiaus jos neapleidžia.

 

Objektyve – paveldas

 

Tačiau puikiai iliustruotų kultūros leidinių sėkmė autorių simboliškai įkalino spaudos fotografijos lauke. Kurį laiką toks statusas jį tenkino, bet pastaraisiais metais fotografas aktyviai keičia įsitvirtinusį požiūrį į save ir savo veiklą. Prieš metus, 2015-ųjų lapkritį, toje pačioje Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje jis atidarė asmeninę parodą „Išlikęs laikas. Medinių bažnyčių interjerai“. Viešumon įžengė knygos puslapiuose nebetelpantis fotografas – mūsų parodų erdvėse neįprastai didelio formato spalvotų fotografijų meistras. Akivaizdu, kad pasaulio vizija, kuria nori pasidalyti šių fotografijų autorius, reikalauja tokio medžiaginio pavidalo, kokio nebepajėgia suteikti ligšiolinės priemonės.

 

R. Paknys fotografuoja ir rodo tai, kas jį visą gyvenimą labiausiai domino, – senąją architektūrą. Tai Lietuvos paveldas – bažnyčios, koplyčios, vienuolynai, dvarai. Prieš keletą metų jo susidomėjimo laukas prasiplėtė rytų ir pietryčių kryptimi – į LDK žemes Baltarusijoje (LDK paveldo Baltarusijoje vaizdų eksponuojama ir šioje parodoje) ir Ukrainoje.

 

Naujausios fotografijos – laiko, patirties, brandos, aiškaus supratimo apie kūrybos tikslus bei prasmę, gilaus fotografuojamo objekto ir fotografavimo sąlygų pažinimo vaisius. Plokšteline (4×5) kamera – fotografas naudoja jas dvi: „LinhofMaster Technika“ ir „Horseman“ – nufotografuotos analoginės nuotraukos didinamos išlaiko ryškumą ir tikrovės vaizdui artimą piešinį.

 

Sustabdyti nykimą

 

Toks atvaizdo kūrimas yra visiška priešybė Lietuvoje įsitvirtinusiai architektūros fotografijai – greitu žvilgsniu pamatytiems ir greitai žiūrėti pritaikytiems vaizdams. Šios fotografijos sukurtos neskubant ir skirtos žiūrėti ilgai. Jos gražios kaip paveikslai, nors kartu šiek tiek baugina – kaip visi iš praeities į mūsų dabartį įsiveržę pavidalai.

 

Tikras malonumas mėgautis įgudusia fotografo akimi pagauto vaizdo estetika, pasinerti į jo meistriškai sukurtą elegišką nuotaiką, tačiau tampa nejauku staiga suvokus, kad prieš mus – žiauriai deformuotos atminties kultūros dokumentas. Rafinuoti vaizdai byloja apie tragediją, atėmusią žmonėms gebėjimą darniai sugyventi su savo praeitimi ir jos ženklais. Sunku patikėti, kad tą daugybę nykstančių mūrų kas nors pajėgs prikelti naujam gyvenimui, ypač kad, pasak fotografo, kalbantis su vietiniais Baltarusijoje, Ukrainoje, pasitaiko net Lietuvoje, pašnekovai prisimena nebe koplyčią, o joje buvusį sandėlį arba garažą, nors jų močiutės ir seneliai dar eidavo ten melstis.

Toks požiūris R. Pakniui – dar viena paskata fotografuoti: jis tiki, kad nufotografavus nebūčiai pasmerktą objektą nykimas tarsi sustabdomas, o dar kuriama ir nauja kultūros vertė.

 

 

Šaltinis: http://vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2016/12/10/r-paknio-fotografija-islikes-laikas-ldk-muru-istorijos#ixzz4U8eGsbGk

Kviečiame į Patrick Murphy fotografijos parodos „Prabėgomis“ atidarymą

2016 m. gruodžio 20 d., antradienį, 17.30 val. maloniai kviečiame Jus į Patrick Murphy fotografijos parodos „Prabėgomis / Passing By / Мимоходом“ atidarymą LDS galerijoje „Arka“ (Aušros Vartų g. 7, Vilnius) Paroda veiks iki 2017 m. sausio 14 d.

 

Patrick Murphy - JAV pilietis, nuo 2012 m. gyvenantis Lietuvoje. Jis gimė pietinėje JAV dalyje (Teneso valstijoje), gyveno ir kitose JAV valstijose. Baigė Jeilio (Yale) ir Šiaurės Karolinos (North Carolina) universitetus, dalyvavo Maskvos valstybinio universiteto mainų programoje (1983-1984 m.). 1994 - 2012 m. dirbo Rusijoje. Jo nuotraukos eksponuotos „Maskvos fotobienalėje“ (1998 m.), Maskvos užsienio literatūros bibliotekoje, JAV ambasadoje Maskvoje, B. Metenkovo namuose-muziejuje Jekaterinburge bei kitose parodose. Taip pat Murphy nuotraukos publikuotos įvairiuose leidiniuose, tarp jų žurnaluose „Time“, „New York Times“, „Chicago Sun-Times“, Encyclopedia Brittanica, Delfi.lt. ir kt.

 

Šios nuotraukos buvo darytos daugelį metų skirtingose šalyse, didžioji dalis jų sukurta Rusijoje, JAV ir Lietuvoje. Tam tikra prasme visos jos darytos prabėgomis - ar tai būtų langas, pastebėtas išėjus iš namų tvarkyti reikalų, ar turistų pamėgta vieta pakeliui į tolimą šalį. Šios nuotraukos nebuvo specialiai surežisuotos, vaizdai pastebėti ir pagauti panašiai kaip laukiniai žvėrys gaudomi medžioklėje. Fotografas visada ieško šviesos, formų, spalvų ir veiksmo (ar jo nebuvimo), derinių, sąsajų ar priešpriešų, besijungiančių į vientisą vaizdinį ar fragmentą.” Patrick Murphy

Aurimo Švedo ir Irenos Veisaitės knygos pristatymas

NAUJOS AURIMO ŠVEDO POKALBIŲ KNYGOS „IRENA VEISAITĖ. GYVENIMAS TURĖTŲ BŪTI SKAIDRUS“ PRISTATYMAS 

GRUODŽIO 15 D. 18 VAL. VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOJE (DIDŽIOJI G. 4, VILNIUS)

 

Renginyje dalyvauja knygos autorius Aurimas Švedas, knygos herojė Irena Veisaitė, teatro prodiuserė Audra Žukaitytė, režisierius Gintaras Varnas ir literatūrologas Kęstutis Nastopka. Renginį moderuos Vytenė Muschick.

 

Istoriko Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą.

 

Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai.

 

Daugiau informacijos apie renginį rasite: https://www.facebook.com/events/387162004952188/

Lietuvos spaudos pramonės apdovanojimai 2016

 

Kada: 2016-12-15

Kur: LR Vyriausybė, Didžioji salė, Gedimino pr. 11, Vilnius

Renginio trukmė: 12:15 – 16:30

 

Gerbiamieji,

 

Kviečiame dalyvauti vieninteliuose Lietuvoje rengiamuose Lietuvos spaudos pramonės apdovanojimuose 2016. Šios šventės esmė - pagerbti žmones kasdien kuriančius spaudos produktus - knygas, žurnalus, laikraščius, pakuotes, etiketes, 3D gaminius, įvertinti geriausius studentus ir pasidžiaugti visų rezultatais.

 

PROGRAMA

12:15-13:00Pasitikimo kava

13:00-13:10 Muzikinis sveikinimas. Grupė „Voicelless“

13:10-13:15 Įžanginis žodis. Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentas Artūras Karosas

13:15-13:40 Sveikinimo žodis. Kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis, LR Kultūros ministerijos atstovas, LR Švietimo ministerijos atstovas, LR Ūkio ministerijos atstovas

13:40-14:20 Spaudos pramonės apdovanojimai 2016. 2016 m. Lietuvos spaudos pramonės ir mokslo pasiekimai

14:20-14:45 Ko Lietuviai gali pasimokyti iš Japonijos spaustuvių? Lietuvos spaustuvininkų verslo misijos patirtis, aktualios įžvalgos. LISPA Tarybos atstovai

14:45-15:00 "Pasaulis knygose". Žurnalistas, keliautojas Vytaras Radzevičius

15:00-15:10 Muzikinis sveikinimas. Grupė “Voicelless”

15:10-16:30 Šventinis susitikimas Studio 9

 

 

SVARBU: Į LR Vyriausybę atvykti kviečiame 12:15 – 12:45 val.

Su savimi būtina turėti asmens dokumentą.

 

Būtina registracija: https://goo.gl/forms/mYIpQ1G7yDbiiSMd2, registruotis galima iki 2016-12-09 d. Dalyvavimas renginyje NEMOKAMAS!

Renginio organizatorius: Lietuvos spaustuvininkų asociacija

Otelas iš Sibiu: vakaras su Rolandu Rastausku ir kūrybos skaitymai

Lietuvoje pirmą kartą rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ skirtas viešiems literatūros skaitymams ir rašytojų susitikimams su skaitytojais. Festivalio pagrindine ašimi taps literatūros autoriai ir jų kūryba. 

 

Neprognozuojamasis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Rastauskas (RoRa) rengia publikai staigmeną. Šįkart – atvirai, vaizdingai ir su muzika! 

Aštraus žodžio autorių RoRa atviram pokalbiui šįkart provokuos ne ką mažiau aštri kritikė Virginija Cibarauskė. Kaip jai pavyks pokalbis su “džiazuojančiu” rašytoju, paaiškės tik gruodžio 9 d. Nacionalinio dramos teatro scenoje, nes džiazas juk nesurepetuojamas! RoRa, pasitelkęs kitus menininkus, pažadėjo pats pristatyti savo kūrybą. Prie pokalbio džiazo ritmu prisijungs videomenininkės A. Maknytės vaizdo dialogai. Na, o finalizuoti pradėtų pokalbių temas ateis garsieji džiazo grandai Dmitrijus Golovanovas (fortepijonas) ir Arkadijus Gotesmanas (perkusija). 

Rolando Rastausko  - poeto, eseisto, dramaturgo, vertėjo, daugelio tarptautinių kultūros projektų dalyvio ir festivalių konsultanto – literatūros visuomenei pristatyti nereikia.   

Vien iš santrumpos RoRa pažįstamas Lietuvos literatūros autorius su kiekvienu savo nauju kūriniu atsiduria kultūros bendruomenės dėmesio centre: nevengiantis provokuoti, nebijantis nepatikti ir kartu mėgstantis žavėti savo vieša laikysena. Atrodo, kad RoRa visada žino, koks jis yra įdomus. 

2001 m. R. Rastauskui paskirta LR Kultūros ministerijos premija už  aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis. 2003 m. buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento Atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga. 2006-aisiais – Ievos Simonaitytės premija bei Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto premija už geriausią 2005-ųjų metų knygą „Kitas pasaulis“. 2010 m. jam buvo paskirta Lietuvos Respublikos Nacionalinė kultūros ir meno premija. 2015 m. R. Rastauskui buvo suteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, kūryba įvertinta Jotvingių premija. 

Iškart po susitikimo su Rolandu Rastausku publika kviečiama į Nacionalinio dramos teatro fojė – 20,30 val. visų lauks poezijos ir džiazo fiesta. Renginys yra atviras ir nemokamas. 

Poezijos ir džiazo temą čia pratęs Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas poetas A. A. Jonynas, poetės G. Kazlauskaitė, D. Čepauskaitė, poetai M. Burokas, M. Nastaravičius. Festivalis „Kaunas Jazz“ šį vakarą pristatys kylančias džiazo žvaigždes Kotryną Juodzevičiūtę & Silent Blast (vadovas V. Labutis).  Kelintą valandą ir kuo baigsis šios literatūrinės muzikinės improvizacijos, šiandien nepasakys niekas. Tai bus tikras poetinis jam session!

 

“Otelas iš Sibiu”: 2016 m. gruodžio 9 d., šeštadienis, 18.30  val. Nacionaliniaje dramos teatre.

Bilietus galima įsigyti štai čia: http://www.tiketa.lt/LT/vilniaus_lapai_2016__otelas_is_sibiu__vakaras_su_rora_15664

Plačiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/1746980032231551/?active_tab=discussion

Kviečiame į susitikimą su rašytoja Danute Kalinauskaite ir kūrybos skaitymus

Lietuvoje pirmą kartą rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ skirtas viešiems literatūros skaitymams ir rašytojų susitikimams su skaitytojais. Festivalio pagrindine ašimi taps literatūros autoriai ir jų kūryba. 

 

Viena įdomiausių šiandienos prozininkių Danutė Kalinauskaitė į susitikimą su skaitytojais ateina ne viena. Novelių ir apsakymų autorę į sceną atlydės aktorius Juozas Budraitis, o abu svečius kalbins literatūrologė Jūratė Čerškutė.  

Susitikime rašytoja skaitys savo kūrinius, o aktorius Juozas Budraitis pasidalins mintimis apie autorės kūrybą bei pristatys filmą – D.Kalinauskaitės kūrinio „Niekada nežinai“ ekranizaciją Giedriaus Tamoševičiaus trumpametražiame filme „Niekada nežinai“ Juozas Budraitis vadina garbaus amžiaus rašytoją. Filmo peržiūra vyks čia pat, Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje. 

Danutės Kalinauskaitės apsakymai primena mažus romanus jie labai kinematografiški, vizualūs, ilgam įstringantys į atmintį. Pasakojimas dažnai išauginamas iš detalės, pavyzdžiui, atsitiktinai įkritusio svetimo parduotuvės raštelio, iš kurio paaiškėja visos šeimos gyvenimas. Kasdienybės smulkmenos rašytojos kūryboje prabyla metafiziniais simboliais. 

Danutės Kalinauskaitės išleistos trys knygos „Išėjusi šviesa“, „Niekada nežinai“ ir „Skersvėjų namai“. Trumposios prozos knyga „Niekada nežinai“ puikiai įvertinta ir kritikų ir skaitytojų bei apdovanota ne viena literatūrine premija.  

  

Niekada nežinai: susitikimas su rašytoja Danute Kalinauskaite ir kūrybos skaitymai.

2016 m. gruodžio 11 d., sekmadienis, 18.30 val. Nacionaliniame dramos teatre.

Bilietus galima įsigyti štai čia: https://goo.gl/GHhcFT 

Plačiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/544645402395095/

1000° Islandija: vakaras su islandų rašytoju Hallgrímur Helgason ir kūrybos skaitymai

Lietuvoje pirmą kartą rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ skirtas viešiems literatūros skaitymams ir rašytojų susitikimams su skaitytojais. Festivalio pagrindine ašimi taps literatūros autoriai ir jų kūryba. 

 

Vienas įdomiausių šiuolaikinių Islandijos rašytojų Hallgrímur Helgason greičiau gali būti apibūdinamas kaip visuomeninis reiškinys nei tik rašytojas. Aštraus žodžio, taiklios minties, drąsaus veiksmo, ekscentriškas H. Helgason Lietuvoje žinomas pirmiausiai kaip juoduoju humoru persmelkto romano „1000° moteris” autorius (leidykla „Alma littera“, 2015).  

Gruodžio 10 d., šeštadienį, Vilniuje rašytoją kalbins literatūrologė Rasa Drazdauskienė, lietuviškai H.Helgason kūrinio ištraukas skaitys aktorė Aldona Vilutytė, o susitikimo pabaigoje pats autorius anglų kalba perskaitys savo garsiąją poemą apie Islandijos finansinį krachą. Reikia pamatyti, kaip jis tai daro! 

Po susitikimo teatro salėje rašytojas pristatys ir pakvies pažiūrėti jo romano ekranizaciją „101 Reikjavikas“. 

Savo šalyje jis garsėja kaip aktyvus visuomenės veikėjas bei kritikas, parašęs šimtus straipsnių visuomenės gyvenimo temomis. 2008 metų finansinės krizės laikotarpiu rašytojas buvo nuolatinis socialinių protestų dalyvis, o pirmosioms krizės metinėms paminėti parašė didžiulio populiarumo sulaukusį eilėraštį „Kostiumas ir kaklaraištis” (Suit & Tie).   

H.Helgason - Islandijos „stand-up“ komedijos pradininkas, su savo pasirodymu apkeliavęs visą šalį. Jis dirbo radijuje ir televizijoje, dabar kuria filmų scenarijus ir rašo teatrui. Dailininko išsilavinimą turintis kūrėjas savo dailės darbus eksponavo Niujorke ir Paryžiuje.   

Į Lietuvą atvykstantis 57-erių H.Helgason yra išleidęs 9 romanus, du poezijos rinkinius ir vieną knygą vaikams. Poezijos knyga „Lucky pasivaikščiojimai” (2016) parašyta kartu su šuniu Lucky. Dvi autoriaus knygos jau virto filmais, pagal keturias yra pastatyti spektakliai.   Tarptautinį pripažinimą jam pelnė trečiasis autoriaus romanas „101 Reikjavikas” (1996). Festivalyje „Vilniaus lapai“ bus parodytas pagal šį romaną sukurtas filmas. 

1000° Islandija: vakaras su islandų rašytoju Hallgrímur Helgason ir kūrybos skaitymai:   2016 m. gruodžio 10 d., šeštadienis, 18.30 val. Nacionaliniame dramos teatre.     

 

Bilietus į renginį galima įsigyti štai čia: https://goo.gl/fhfW6O

Plačiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/1814770568799463/

Prezidentė paskelbė akcijos „Knygų Kalėdos“ startą

Penktadienį, lapkričio 25 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė akcijos „Knygų Kalėdos“ pradžią ir kartu su dienos centrų vaikais Prezidentūros Baltojoje salėje įžiebė pirmąją Kalėdų eglę.

 

Šeštą kartą vykstanti akcija „Knygų Kalėdos“ šiemet prisijungia prie Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“, skirtos smurtui, priklausomybėms, savižudybėms mažinti, vaikų globai ir įvaikinimui skatinti. Siekiant mažinti socialinę atskirtį šiais metais pasirinkta „Knygų Kalėdų“ tema – knygos, kurios keičia gyvenimą, todėl akcija kviečia dovanoti naujų knygų šalies mokyklų bibliotekoms.

 

Dar nė neprasidėjus akcijai jau padovanota beveik 6 tūkstančiai knygų. Rašytojas Grigorijus Kanovičius Lietuvos mokykloms perdavė 2,5 tūkst., prekybos tinklas „Maxima“ – 3 tūkst. gyvenimą keičiančių knygų.

 

Pasak Prezidentės, jau šeštus metus „Knygų Kalėdos“ yra šventinio stebuklo dalis, o visos geros knygos tampa stebukladarėmis. Valstybės vadovės teigimu, knyga gali pakeisti gyvenimą – įkvėpti, padėti atsakyti į klausimus, spręsti problemas, jaustis stipresniam, kovoti už savo teises ir ateitį.  

 

Prezidentė pakvietė Lietuvos žmones dovanoti knygų, dalintis jomis ir kuo daugiau skaityti.

 

Šventėje kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai architektas ir grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, muzikantas Donatas Montvydas, žurnalistai ir laidų vedėjai Mindaugas Stasiulis ir Jurgita Jurkutė su dienos centrų vaikais dalijosi įspūdžiais apie jų gyvenimą pakeitusias knygas. Renginį vainikavo kalėdinės eglutės įžiebimas ir gyvai atlikta legendinė, dar 1990 m. sukurta Tomo Augulio daina „Kalėdų naktį tylią“. Kūrinį atliko dainos autorius, grupės „Lemon Joy“ lyderis Igoris Kofas, dainininkai Steponas Januška, Edgaras Lubys, Violeta ir Vilius Tarasovai ir Liepa Mondeikaitė.

 

Akcija „Knygų Kalėdos“ tapo visuotiniu, knygų mylėtojus visoje šalyje sutelkiančiu judėjimu. Knygas tradiciškai dovanoja šalies gyventojai, bendruomenės, verslo ir visuomeninės organizacijos, leidėjai ir rašytojai, užsienio šalių ambasados. Per penkerius akcijos „Knygų Kalėdos“ metus šalies bibliotekoms padovanota per 172 tūkst. knygų.

 

Akcijos knygų su 20 proc. nuolaida iki sausio 6 dienos ieškokite knygynuose, prekybos tinkluose ir Lietuvos pašto skyriuose.

 

Nacionalinė akcija „Knygų Kalėdos“ įgyvendinama kartu su bičiuliais: Bibliotekininkų draugija, Lietuvos leidėjų asociacija, Spaustuvininkų asociacija, Mažų ir vidutinių leidėjų asociacija, Rašytojų sąjungos leidykla, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Ugdymo plėtotės centru, VšĮ „Laikas skaityti“, Lietuvos paštu, knygynų tinklais „Vaga“, „Pegasas“, „Knygų namai“ ir „Humanitas“, mažmeninės prekybos tinklais „IKI“ ir „Rimi Lietuva“, leidyklomis „Alma Littera“, „Nieko rimto“, „Vaga“, „Sofoklis“, „Debesų ganyklos“, „Tikra knyga“, „Gelmės“, interneto prekybos portalais, nacionaliniu transliuotoju LRT, „Knygos per Penki TV“, naujienų portalu „15 min.lt“.

 

 

Daugiau informacijos apie akciją ir knygas rasite www.knygukaledos.lt ir socialinėje paskyroje „Facebook“ @knygukaledos.

Knygų leidyba: iššūkiai ir sprendimai

Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) pradeda teikti Nacionalinio knygų prekyboje katalogo (NKPK) paslaugas ir kviečia visus su leidybos sektoriumi susijusius specialistus į lapkričio 17 d. vyksiančią konferenciją „Knygų leidyba: iššūkiai intelektinės nuosavybės industrijos sektoriui”.

 

Konferencijoje bus pristatyti NKPK teikiamos paslaugos, sprendimai ir galimybės, Creditreform atliktas knygų leidybos sektoriaus tyrimas (Saulius Žilinskas), apžvelgiama leidinių standartizuotų metaduomenų bazių svarba ir įtaka leidybai bei platinimui (Graham Bell), THEMA leidinių klasifikacijos pritaikymo leidybos sektoriuje svarba (Azzar Husain), iššūkiai intelektinės nuosavybės apsaugai ir knygų piratavimo žala leidybai (Aistė Augustauskaitė, Romanas Matulis). Visą informaciją apie konferenciją ir pranešėjus rasite paspaudę šią nuorodą (http://www.lla.lt/lt/naujienos/naujienos/kvieciame_i_LLA_konferencija_knygu_leidyba_issukiai_intelektines_nuosavybes_industrijos_sektoriui).

 

LLA inicijuotas ir kurtas NKPK yra nauja, pagal tarptautinius standartus susisteminta metaduomenų bazė, skirta knygų leidybos sektoriaus dalyviams ir specialistams. Čia renkama ir nuolatos atnaujinama leidinių bibliografinė ir komercinė informacija. Tobulinant NKPK funkcijas ir paslaugas, LLA siekia rinkti ir teikti išsamią informaciją apie rinkoje esančias knygas, analizuoti išleistų knygų gyvavimo ciklą, skatinti išleistų knygų pardavimus, literatūros kūrinių autorių teisių pardavimus ir eksportą. NKPK portale visuomenei (www.nkpk.lt) teikiamos informacija apie naujausias išleistas knygas (http://www.nkpk.lt/naujos-knygos) ir nuorodos, kur galima knygą įsigyti.

Iki dabar Lietuvoje nebuvo bendros, tarptautinius standartus atitinkančios leidinių metaduomenų bazės, o metaduomenų mainai nebuvo vykdomi. NKPK duomenų bazėje jau dabar yra virš 30 000 pilnų leidinių įrašų bei 200 000 bibliografinių leidinių įrašų iki 2012 m. Esminis NKPK duomenų bazės išskirtinumas – informacija apie leidinius pateikiama ne vienam, o visiems knygų sektoriaus dalyviams (leidėjams, knygų platintojams, knygynams, bibliotekoms, mokslo įstaigoms). Per 300 knygų leidybos sektoriaus dalyvių jau turi galimybę peržiūrėti ir įvertinti NKPK duomenų bazę.

 

NKPK teikia paslaugas trims skirtingoms Naudotojų grupėms. Leidėjams (1-oji grupė) NKPK pateikia vieną bendrą sistemą ir platformą, kurioje galima teikti informaciją apie leidinį knygų platintojams, siūlyti knygas bibliotekoms ir mokslo įstaigoms. Taip pat suteikiama patraukli konkurencinė aplinka dalytis informacija bei sukuriamas naujas rinkotyros ir rinkodaros instrumentas. Bibliotekos (2-oji grupė) gali operatyviai užsisakyti leidinių bibliotekų knygų fondams, rasti komercinę informaciją bibliotekų viešųjų pirkimų konkursams. Duomenų bazė galės būti naudojama kūrinio statusui nustatyti siekiant kūrinį skaitmeninti ir viešinti. Leidėjų duomenys konvertuojami ir patogiausiu būdu teikiami didmenininkams, knygų platintojams, mažmenininkams, bibliotekoms, mokslo institucijoms, knygų klubams ir kt. (3-ioji grupė).

Tokio pobūdžio duomenų bazės kaip NKPK ypač svarbios tokių mažų šalių kaip Lietuva leidybos rinkoms. Nuolat mažėjant gyventojų skaičiui, po 2009 m. krizės sunkiai augant pajamoms ir uždarbiui, menkstant lietuvių skaitymo įpročiams, klestint knygų piratavimui ir esant per didelei konkurencijai užsienio rinkose vieni svarbiausių būdų išlikti – veiklos optimizavimas ir dar glaudesnis bendradarbiavimas su kitais leidybos sektoriaus dalyviais. Būtent tai ir siūlo NKPK – optimizuoti skirtingų leidybos sektoriaus dalyvių bendradarbiavimą.

 

Šiemet įmonių, kurių nuolatinė veikla yra knygų leidyba, statistiškai yra 71 subjektas (J581 Knygų, periodinių leidinių leidyba ir kita leidybinė veikla). Nors tokią veiklą deklaruoja daugiau kaip 600 Lietuvos įmonių.

 

Norintys sužinoti daugiau apie NKPK teikiamas paslaugas ir sprendimus kviečiame registruotis į konferenciją „Knygų leidyba: iššūkiai intelektinės nuosavybės industrijos sektoriui” (platesnė informacija paspaudus šią nuorodą) arba rašykite el. pašto adresu nkpk@lla.lt.

Vilniuje gruodžio pradžioje vyks naujas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“

Lietuvoje gruodžio 9-11 dienomis pirmą kartą bus rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Tris dienas truksiantis, skirtingose Vilniaus vietose vyksiantis festivalis Lietuvos publikai pristatys dvylika renginių, skirtų literatūros skaitymams.

 

Festivalio „Vilniaus lapai“ sumanytojai siekia rašytojų ir poetų viešiesiems skaitymams suteikti deramą dėmesį, tad festivalio pagrindine tema taps literatūros autoriai – poetai ir prozininkai, skaitysiantys savo kūrinius ir bendrausiantys su publika.

 

Festivalis „Vilniaus lapai“ turės dvi programos dalis – dienos programą ir vakaro programą.

 

Pagrindiniai trys vakarai skirti pristatyti vieną užsienio ir du lietuvių rašytojus. Susitikimai su jais ir literatūros skaitymai vyks Nacionalinio dramos teatro salėje. 

 

Dieną Nacionalinio dramos teatro fojė vyks atviri ir nemokami renginiai – literatūros skaitymai, džiazo improvizacijos, pokalbiai su autoriais, filmų peržiūros, parodos ir t.t. Festivalis pristato įvairių kartų lietuvių literatūros autorius – nuo Nacionalinės premijos laureatų iki jaunųjų poetų. 

Teatre veiks dvi specialiai festivaliui sukurtos fotoparodos. Savaitgalį poezijos skaitymai persikels ir į Valstybės pažinimo centrą (Prezidento rūmai) . Poeziją ir prozą tris dienas lydės džiazas, kinofilmai, improvizacijos ir kūrybinės dirbtuvės.

 

Kviečiame į LLA konferenciją „Knygų leidyba: iššūkiai intelektinės nuosavybės industrijos sektoriui”

Lapkričio 17 d. Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) kviečia į konferenciją „Knygų leidyba: iššūkiai intelektinės nuosavybės industrijos sektoriui”. 

 

Renginio laikas: lapkričio 17 d. 9:00 – 14:00.

 

Dalyvių registracija nuo 8:30.

 

Pranešėjai: Aistė Augustauskaitė, Graham Bell, Aida V. Dobkevičiūtė, Azzar Husain, Romanas Matulis, Marius Pareščius, Saulius Žilinskas

 

Renginio vieta:  LR Kultūros ministerija, J. Basanavičiaus g. 5 (II a., Baltoji salė),Vilnius  

 

Būtina išankstinė registracija elektroniniu paštu mantas@lla.lt. Vietų skaičius ribotas. 

 

Renginį organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija (LLA).

 

Renginys dalinai finansuotas LR Kultūros ministerijos Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos lėšomis. 

 

 

 

PROGRAMA

 

9:00 – Įžanga 

 

9:15 – Kas slepiasi po statistine ramybe? Tyrimo pristatymas. Saulius Žilinskas (Creditreform Lietuva, Lietuva)

 

9:45 – Iššūkiai intelektinės nuosavybės apsaugai: žala autoriams, leidėjams, visuomenei. Aistė Augustauskaitė (Alma littera įmonių grupė, Lietuva)

 

10:30 – Knygų leidybos rinkos stagnavimas kaip internetinio piratavimo pasekmė. Tyrimo pristatymas  Romanas Matulis (Clear Digital World, Lietuva)

 

11:00 – Klausimai / atsakymai / aptarimas

 

11:30 – Kavos pertraukėlė 

 

12:00 – Metaduomenys, leidyba ir platinimas: tarptautiniai standartai. Graham Bell (EditEur, JK) 

 

12:30 – Knygų platinimas ir prekyba: kodėl THEMA? Azar Hussain (Faber & Faber, JK)

 

13:00 – Nacionalinis knygų prekyboje katalogas (NKPK): paslaugos ir sprendimai. Robertas Chusainovas, Aida V. Dobkevičiūtė (LLA, Lietuva), Marius Pareščius (Infosistema, Lietuva)

 

13:30 – Klausimai / atsakymai / aptarimas

 

14:00 – Uždarymas

 

 

 

PRANEŠĖJAI 

 

 

 

Aistė Augustauskaitė, teisininkė

A. Augustauskaitė dirba Alma littera įmonių grupės, prie kurios priklauso leidyklos Alma littera ir Šviesa, autorių teisių vadove nuo 2012 m. Be to, dėsto Mykolo Romerio universitete, yra šio universiteto doktorantė.

 

 

Graham Bell, EDItEUR

Nuo 2014 metų G. Bell yra EDItEUR vykdomasis direktorius, taip pat EDItEUR duomenų bazių architektas nuo pat 2010 metų, kai atėjo į organizaciją iš HarperCollins Publishers, kur buvo leidybos sistemų vadovu. Jis vadovavo bibliografinio ir skaitmeninio turto valdymo sistemų vystymo srityje, taip pat diegiant daugelį naujausių HarperCollins iniciatyvų, įskaitant e-garso, e-knygų ir spaudos pagal poreikį programas. Iki HarperCollins G. Bell dirbo redaktoriumi ir IT specialistu žurnaluose Redwood Publishing ir BBC Magazines

 

 

Aida V. Dobkevičiūtė, Lietuvos leidėjų asociacija

A. V. Dobkevičiūtė yra LLA vykdomoji direktorė nuo 2007 m. Iki tol ji dirbo LR kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausiąja specialiste – buvo atsakinga už leidybos, literatūros sklaidos ir skaitymo skatinimo programas. 

Nuo 2006 m. ji yra Vilniaus tarptautinės knygų mugės kultūrinės programos organizacinio komiteto narė, nuo 2013 m. – Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos narė. 2015–2016 m. apie leidybos projektus dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete, nuo 2017 m. – Vytauto Didžiojo universitete. 

A. V. Dobkevičiūtė yra įgijusi du magistro laipsnius – žurnalistikos Vilniaus universitete ir socialinės pedagogikos Vilniaus pedagoginiame universitete.  

 

 

Azar Hussain, Faber&Faber

A. Hussain yra leidyklos Faber&Faber informacinio skyriaus vadovas nuo 2010 m. Jo vadovaujamas skyrius atsakingas už informacinių duomenų srautų valdymą ir naujų sistemų bei platformų skaitmeninių leidybos produktų sklaidai kūrimą.

 

 

Romanas Matulis, Clear Digital World

R. Matulis jau daugiau kaip 20 metų specializuojasi kūrybinių industrijų srityje, daugiausia gilinasi į intelektinės nuosavybės produktų (muzikos, videofilmų, žaidimų, kino) leidybą ir platinimą. Antipiratinių IT sprendimų klasterio Clear Digital World rinkodaros direktorius. BOD Group marketingo direktorius. Kino platinimo bendrovės Prior Entertainment vadovas.

 

 

Marius Pareščius, Infosistema

M. Pareščius – informacinių technologijų ekspertas, seniausios Baltijos šalyse interneto tinklalapius kuriančios įmonės UAB Infosistema vadovas. Daugiametis informacinių technologijų projektų kūrėjas ir įgyvendintojas. Kūrybinių industrijų srities mentorius, klasterių Lietuvoje kūrėjas.

 

 

Saulius Žilinskas, Creditreform Lietuva

Creditreform Lietuva direktorius nuo 1993 m., Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys S. Žilinskas specializuojasi  verslo finansavimo problemų srityje,  užsiima atvirų duomenų sistemų diegimu visuomenėje ir versle. 

Tomo Dirgėlos knygos „Domas ir Tomas“ pristatymas

Lapkričio 8 dieną (11.00 val.) Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje rašytojas Tomas Dirgėla ir aktorius Giedrius Arbačiauskas ieškos... šluotos! Ne ne, iš tikrųjų jie pristatys vaikams ir smagiems suaugusiesiems knygą „Domas ir Tomas“. UŽSUKITE! 

 

Tomas Dirgėla – jaunas vaikų rašytojas, užaugęs Palangoje ir pradėjęs kurti jau pradinėse klasėse. Kai sykį susitiko dvi jo pusės – Meilė kūrybai ir Meilė vaikams – nebeliko nieko kito, kaip tik imti ir rašyti mažiesiems! Tomo nuomone, pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir juokas. Tad jauniesiems skaitytojams jis dovanoja antrą savo knygą ir pažada: „Kam ši istorija pasirodys nejuokinga, tą prajuokinsiu asmeniškai!“

 

Miestamiesčio miesto Miestiečių mokykloje sujudimas – dingo valytojo Valiaus šluota. Direktorius Liudas Mėmė nusprendžia – anokia čia bėda. Kol šluota atsiras, grindis galima iškloti laikraščiais. Deja, netikėtai užsukusiam mokyklų inspektoriui Kukulaičiui ši mintis neatrodo tokia puiki. Direktorius vaikšto susiėmęs už galvos – jei po savaitės grįžęs inspektorius ras netvarką, mokyklai bus... šakės!

 

Staiga pasidaro labai svarbu, kas, kada ir kodėl pavogė šluotą. Tirti bylą imasi 4B klasės mokiniai Domas ir Tomas. Detektyvus užgriūva klausimų lavina, negana to, kažkas siuntinėja grasinančias žinutes. Viskas dar labiau susipainioja paaiškėjus, kad į visa tai įsivėlusi ir Tomo meilė Upė. Ar ji išvien su blogiukais? Ir kodėl saldainių pardavėjos rankose granatsvaidis? O kur dar poezijos konkursas... Čiupk į rankas knygą, nes tokio detektyvo tau tikrai dar neteko skaityti!

3-oji šiuolaikinio taikomojo meno mugė „CRAFT VILNIUS ʼ16“

 

 

Šių metų lapkričio 24–27 d. Vilniaus rotušėje lankytojams duris atvers 3-oji tarptautinė taikomojo meno mugė „Craft Vilnius ʼ16“. Keturias dienas čia savo darbus pristatys 102 menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos,  Švedijos, Turkijos, Izraelio, Rusijos.  Keramikai, tekstilininkai, odos ir stiklo dailininkai bei kostiumo ir baldų dizaineriai savo stenduose demonstruos išskirtinės kokybės papuošalų, aprangos aksesuarų bei interjero meninių akcentų kolekcijas. Bendruomeniškumo, susitikimo su menininkais ir profesinių įgūdžių tobulinimo siekiu grindžiama šiemetinės mugės „Craft Vilnius ʼ16“ idėja. 

 

Lapkričio 24 d. Svečių diena. Mugės „Craft Vilnius ʼ16“ atidarymas ir laureatų paskelbimas. Menininkų parodų atidarymas. Lapkričio 24–27 d. veiks VII tarptautinė knygrišystės paroda „Knyga / Book“, kurioje įvairių šalių odos meistrai eksponuos autorinius Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ įrišimus. Švedų menininkas Per -Anders Hübner pristatys savo įrištas bibliofilines knygas. Juvelyro Beno Staškausko parodoje išvysime naują papuošalų kolekciją jaunai, individualumą vertinančiai asmenybei. Tekstilininkė Jovita Sakalauskaitė-Kurnaz ir turkė menininkė Elvan Özkavruk Adanir bendroje kilnojamojoje marškinių-talismanų parodoje atkreips dėmesį į smurtą patiriančių moterų problemas. Individualią keramikos plastikos parodą  surengs Lenkijoje gyvenantis keramikas Rytis Konstantinavičius, autoriniu būdu atliktus siuvinėtus fotokoliažus eksponuos menininkė iš Vokietijos Gisoo Kim. 

 

Lapkričio 25 d. Darbą pradės kūrybinės menininkų dirbtuvės – išskirtinis „Craft Vilnius“ mugių bruožas. Vienas garsiausių pasaulyje knygrišių Per -Anders Hübner kvies į trijų dienų knygos įrišimo kūrybines dirbtuves profesionalams. Tekstilininkės Džina Jasiūnienė ir Lina Zavadzkė visus pageidaujančius mokys austi rankinėmis staklėmis, juvelyrė Kotryna Vaitekūnaitė – emalio ant metalo technologijos. Domina keramikų virtuvė, smalsu, kaip formuojamas keramikos dirbinys? Tuomet galėsite apsilankyti Ryto Naruševičiaus keramikos kūrinio lipdymo ar Algimanto Patamsio molio dirbinio formavimo gipsinėse formose kūrybinėse dirbtuvėse.  Knygrišiai Sigitas Tamulis ir Rimas Supranavičius mokys vieno lanko knygos įrišimo technologijos ir viršelio dekoro aklaisiais įspaudais renesansiniais įrankiais, grafikė Jūratė Kemeklytė-Bagdonienė – pasigaminti asmeninį antspaudą-ekslibrisą. 

 

Lapkričio 26, 27 d.  Toliau veiks dailininkų parodos, bus tęsiamos dailininkų kūrybinės dirbtuvės. Tekstilininkė Ieva Šlekytė-Gasiūnienė siūlys vaikams ir suaugusiems išbandyti išmoningų audinio marginimo būdų.

 

Taikomojo meno mugėje „Craft Vilnius ʼ16“ laukiami visi, vertinantys meno kūrinio unikalumą, siekiantys susipažinti su naujausiomis taikomosios dailės ir dizaino tendencijomis, norintys atnaujinti savo įvaizdį ar užpildyti gyvenamąją erdvę unikaliais, profesionalių menininkų sukurtais darbais. Patirkite puikių įspūdžių kolegų apsuptyje, bendraudami su iškiliais menininkais, nepraleiskite progos įsigyti vertingą meno kūrinį, atnaujinti garderobą menišku aksesuaru, pasisemkite žinių iš unikalios patirties kūrėjų. 

 

Renginio vieta: Vilniaus rotušė (Didžioji g. 31, Vilnius)

Renginio data: Lapkričio 24–27 d.

Frankfurto knygų mugėje - pasaulio leidybos ir literatūros naujienos

Spalio 19-23 dienomis vyko tarptautinė Frankfurto knygų mugė, -  svarbiausia leidėjų, autorių bei autorių teisių skautų susitikimų, diskusijų ir prekybos vieta pasaulyje. Lietuvos leidėjai čia ne tik ieškojo mūsų skaitytojams įdomaus ir naujo turinio, bet ir pristatė lietuvių literatūros naujienas Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) jungtiniame stende.

 

Spalio 18 d. vykusioje iškilmingoje Frankfurto knygų mugės atidarymo ceremonijoje su šūkiu „Štai kuo mes dalinamės“ buvo pristatytos šalys garbės viešnios Flandrija ir Nyderlandai. Renginį stebėjo  Olandijos karalius Willem-Alexander, Belgijos karalius Philippe, karalienė Mathilde, o į svečius kreipės Frankfurto knygų mugės direktorius Juergen Boss, Vokietijos leidėjų ir knygų platintojų asociacijos prezidentas Heinrich Riethmueller, Frankfurto miesto meras Peter Feldmann, Heseno mokslo ir meno ministras Boris Rhein, Europos Parlamento prezidentas Martin Schultz, Flandrijos užsienio reikalų bei kultūrinio paveldo ministras Geert Bourgeois bei Nyderlandų švietimo, kultūros ir mokslo ministrė dr. Jet Bussemaker. Lietuvą iškilmingoje ceremonijoje atstovavo Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, Lietuvos kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius ir LLA atstovai.

 

Ceremonijoje dalyvavę pranešėjai išryškino aktualiausias dabartines globalias kultūros, literatūros ir leidybos problemas bei iššūkius. Pranešėjų kalbas vienijo įžvalgos apie vėl Europai aktualų saviraiškos ir žodžio laisvės ribojimą, taip pat augančio grėsmingo populizmo įtaką kultūrai ir taikai. Garsių plojimų sulaukė Heinrich Riethmueller pranešimas, kuriame jis kvietė remti peticiją, pasirašytą jau 80 000 žmonių, prieš Turkijos valdžios institucijų taikomą smurtą ir žodžio laisvės ribojimą. Po paskutinių politinių įvykių Turkijoje, šalies leidyklos uždaromos, šimtai žurnalistų, leidėjų ir rašytojų suimti. H. Riethmueller citavo jau kelerius mėnesius moterų kalėjime kalinčios rašytojos Aslı Erdoğan laišką. Susirinkusius ji prašė prisiminti Turkijos dalyvavimą Frankfurto knygų mugėje garbės viešnia 2013 m., pristatytus rašytojus ir jų kūrinius, ir šiandien kovoti už jų gyvybę bei kūrybos ir spaudos laisvę jos tėvynėje. Europos Parlamento prezidentas Martin Schultz pažymėjo Europos kultūrų ir kalbų įvairovės svarbą Europoje, paragino nepasiduoti milžiniškai šių dienų populizmo bangai ir remtis tikromis vertybėmis.

 

Kaip ir kasmet, LLA organizavo lietuvių knygų leidybos, literatūros ir knygos meno pristatymą jungtiniame Lietuvos stende Nr. A31, 5.0 salėje. Čia buvo pateikiama ir dalinama informacinė medžiaga apie Lietuvą, Lietuvos autorius, literatūros naujienas, leidybos rinką ir leidyklas. Stende vyko renginiai ir susitikimai. Frankfurto knygų mugėje dalyvaujančius leidėjus ir institucijų atstovus LLA spalio 19 d. pakvietė į Lietuvos stendo atidarymą, kuriame  Lietuvos kultūros institutas pristatė 2017 m. projekto „Lietuva – garbės viešnia Leipcigo knygų mugėje“ kultūrinę programą. 

 

Renginyje susirinkusius žurnalistus, užsienio leidėjus ir tarptautinių projektų partnerius pasveikino Leipcigo knygų mugės direktorius Oliveris Zille, Lietuvos kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius, rašytojas Alvydas Šlepikas, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė,    LLA vykdomoji direktorė Aida V. Dobkevičiūtė. L. Ubavičius padėkojo Lietuvos literatūros vertėjams į vokiečių kalbą Claudia Sinnig, Cornelius Hellis, Markusas Roduneris, Saskia Drude, Silke Brohm, Magda Doering ir kitiems už darbą, be kurio Lietuvos ir Vokietijos literatūrų dialogas būtų neįmanomas. L. Ubavičius pažymėjo, kad didžiausias dėmesys pristatant Lietuvos literatūrą Leipcigo knygų mugėje bus skiriamas dabarties Lietuvai ir jos refleksijai literatūroje, taip pat šiandieninei mūsų tapatybei Europoje, kylantiems geopolitiniams, socialiniams, ekonominiams, kultūriniams iššūkiams, pilietinės visuomenės raidos klausimams, toms temoms, kurios šiandien yra aktualios mūsų abiejų šalių visuomenėms.

 

Anot Leipcigo knygų mugės direktoriaus O. Zille, garbės viešnios koncepcija yra puikus būdas pristatyti Europos kultūrinę įvairovę ir sukelti naujų impulsų Lietuvos – Vokietijos mainams. O. Zille džiaugėsi parengta Lietuvos programa, kurioje jau dabar žadama daug literatūrinių atradimų, neįprastų muzikinių ir meninių patirčių bei įdomių politinių diskusijų.

 

Svarbi LLA misija tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje – Lietuvos leidėjų atstovavimas Europos skėtinių organizacijų tarptautinėse darbo grupėse ir projektuose, įvairiuose seminaruose ir konferencijose. A. V. Dobkevičiūtė skaitė pranešimą Frankfurto knygų mugės organizatorių verslo klube (Business club) EDItEUR organizuotame seminare 38th International Supply Chain Seminar. (liet. 38-asis tarptautinių įmonių bendradarbiavimo seminaras). Savo pranešime kalbėjo apie pasaulinius standartus mažakalbėse šalyse ir su kokiomis problemomis susiduria “mažų kalbų” šalių leidybos sektorius, pristatė Nacionalinį knygų prekyboje katalogą kaip alternatyvą ir pagalbinę priemonę tokių šalių rinkodaros augimui ir knygų pardavimų skatinimui. Renginyje taip pat pranešimus skaitė leidybos sektoriuje puikiai žinomi  specialistai kaip Ronald Schild (MVB), Graham Bell (EDItEUR), David Walter ir Howard Willows (Nielsen Book), Ruth Jones (Ingram Content Group) ir kt. Seminare buvo aptariami metaduomenų standartai ir jų svarba, ISNI knygų numeris, EPUB evoliucija, literatūros prieinamumas ir rinkodara. Seminare dalyvavo apie 60 dalyvių iš įvairiausių pasaulio šalių.

 

Kasmetiniame Europos leidėjų federacijos (FEP) ir ES politikų susitikime leidėjų asociacijų atstovai diskutavo apie knygų leidybos rinkų daugiakalbėje Europoje  ateitį. Europos komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato Autorių teisų padalinio vadovė Maria Martin-Prat akcentavo svarbius uždavinius įgyvendinant autorių teisių ir gretutinių teisių teisinio reglamentavimo reformą. Gera žinia leidėjams buvo ta, kad dar šiais metais planuojama svarstyti PVM Direktyvos pakeitimus ir mokesčio lengvatos taikymą el. knygoms. Taip pat buvo akcentuota, kad intensyvi diskusija su leidėjais dėl iššūkių, su kuriais leidyba susiduria skaitmeniniame amžiuje, dar tęsis: įgyvendinant Marakešo sutartį, vertinant Google bylą, kūrinių masinio skaitmeninimo, sklaidos ir prieinamumo problemas, išimčių įtvirtinimą, reprografijos ir kolektyvinio administravimo optimizavimą.  Šie faktoriai tiesiogiai įtakoja leidybos rinką.

 

Taip pat LLA dalyvavo kaip ALDUS projekto partnerė: EACEA (Education, Audiovisual and Culture Executive Agency) organizuojamoje literatūros vertimų programos sesijoje, kurioje buvo teikiami pasiūlymai dėl 2017 m. Europos šalių vertimų, publikacijų ir jų sklaidos dotacijų ir konkurso vertinimo kriterijų; Europos literatūros premijos (EUPL) renginiuose ir susitikimuose su premijų laureatais; ART+ dirbtuvėse ir kt. 

 

Frankfurto knygų mugė – tai  viena  didžiausių  tarptautinio  lygio  knygų mugių  pasaulyje.  Pernai  į  Frankfurtą prie Maino Vokietijoje susirinko per 8,000 dalyvių iš daugiau nei 100 šalių ir aplankė beveik 280.000 lankytojų. Daugiau informacijos apie parodą: http://www.buchmesse.de

Startuoja tarptautinė Frankfurto knygų mugė

Spalio 19 d. startuoja tarptautinė Frankfurto knygų mugė, į kurią kasmet skuba svarbiausi leidybos sektoriaus dalyviai iš viso pasaulio. Šiais metais knygų mugės garbės viešniomis bus Flandrija ir Nyderlandai, o šalių prisistatymą vainikuos šūkis „Štai kuo mes dalinamės“. 

 

Tarptautinė Frankfurto knygų mugė yra ne tik svarbiausia leidėjų, autorių bei autorių teisių agentūrų specialistų susitikimų vieta, bet ir didžiausia knygų, medijų, autorių teisių ir licencijų prekybos vieta visame pasaulyje, kurioje savo leidybą pristato ir Lietuva. Lietuvos leidėjai ir leidybos sektoriaus dalyviai čia ne tik ieško naujo ir patrauklaus turinio, bet ir pristato lietuvių literatūros naujienas. 

 

Kaip ir kasmet, Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) organizuoja lietuvių knygų leidybos, literatūros ir knygos meno pristatymą jungtiniame Lietuvos stende Nr. A31, 5.0 salėje.

 

Jungtiniame leidėjų stende visomis dienomis bus ne tik pateikiama viską apimanti informacija apie Lietuvos leidybos rinką ir jos galimybes, bet ir vyks Lietuvos leidybos ir kultūros sklaidą skatinantys renginiai. Frankfurto knygų mugėje dalyvaujančius leidėjus ir institucijų atstovus LLA spalio 19 d., ketvirtadienį, 14 val. kvies į Lietuvos leidėjų jungtinio stendo atidarymą, kuriame  Lietuvos kultūros institutas pristatys 2017 m. projekto „Lietuva – garbės viešnia Leipcigo knygų mugėje“ kultūrinę programą. Renginyje dalyvaus Kultūros ministerijos atstovai, Leipcigo knygų mugės vadovai, savo naują knygą pristatys rašytojas Alvydas Šlepikas. Taip pat stende bus pristatoma tarptautinė Vilniaus knygų mugė, o Lietuvos leidėjai organizuos susitikimus su užsienio partneriais ir literatūros agentais. 

 

Kita svarbi LLA misija tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje – Lietuvos leidėjų atstovavimas Europos skėtinių organizacijų tarptautinėse darbo grupėse ir projektuose, įvairiuose seminaruose ir konferencijose. 

 

Kaip Europos leidėjų federacijos narė (FEP – nekomercinė skėtinio tipo asociacija, vienijanti 28 nacionalines Europos knygų leidėjų ir knygų platintojų asociacijas), LLA dalyvaus kasmetiniame FEP ir ES politikų susitikime. Šiais metais leidėjų atstovai diskutuos apie knygų leidybos rinkų daugiakalbėje Europoje  ateitį su Europos komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato Autorių teisų padalinio vadove Maria Martin-Prat ir Europos komisijos prekybos generalinio direktorato intelektinės nuosavybės teisių aspektų padalinio specialistu Pierre-Yves Andrau. 

 

Taip pat LLA dalyvaus EACEA (Education, Audiovisual and Culture Executive Agency) organizuojamoje „Kūrybiškos Europos“ literatūros vertimų programos sesijoje, kurioje bus teikiami pasiūlymai 2017 metų Europos šalių vertimų, publikacijų ir jų sklaidos dotacijoms. Renginyje bus pristatytos sąlygos norintiems gauti dotacijas, vyks diskusija. Pranešimus skaitys Arnaud Pasquali ir Piero Fratini (Europos Komisija, EACEA, kultūros skyrius). Tokį susitikimą ir seminarą Lietuvos leidėjams LLA planuoja surengti 2017 m. Vilniaus knygų mugėje.

 

LLA yra ALDUS (Europos šalių knygų mugių bendradarbiavimo tinklas) projekto, siekiančio įtvirtinti tarptautinį knygų mugių bendradarbiavimą, partnerė. LLA atstovai dalyvaus Frankfurto knygų mugės ir ALDUS organizuojamuose Europos literatūros premijos (EUPL) renginiuose, kuriuose ypač didelis dėmesys skiriamas Europos šalių literatūros vertimų skatinimui. Taip pat LLA atstovai dalyvaus ART+ dirbtuvėse, kuriose kartu su Europos komisijos nariais diskutuos apie Europos kultūros politikos inovacijas. LLA vykdomoji direktorė Aida V. Dobkevičiūtė skaitys pranešimą Frankfurto knygų mugės organizatorių verslo klube (Business club) rengiamame seminare The Supply Chain. 

 

Frankfurto knygų  mugė – tai  viena  didžiausių  tarptautinio  lygio  knygų mugių  pasaulyje.  Pernai  į  Frankfurtą prie Maino Vokietijoje susirinko per 8,000 dalyvių iš daugiau nei 100 šalių ir aplankė beveik 280.000 lankytojų.

 

Daugiau informacijos apie parodą: http://www.buchmesse.de.

 

MRU kviečia sudalyvauti konferencijoje „Akademinė etika kintančioje visuomenėje“

Kviečiame Jus dalyvauti Mykolo Romerio universiteto organizuojamoje mokslinėje – praktinėje konferencijoje „Akademinė etika kintančioje visuomenėje“. Konferencijos tikslas – skatinti įvairiapuses diskusijas akademinės etikos tema ir kelti klausimus, kaip (ne)etika grįsti sprendimai ir (ne)etiška akademinė bendruomenė prisideda prie studijų procesų ir mokslinės veiklos kokybės bei atstovaujamos institucijos reputacijos formavimo. Dalyvių registracija vykdoma iki 2016 m. spalio 3 d.  http://etika.mruni.eu/registracija/

 

Atkreipiame dėmesį, kad konferencijos metu turėsite galimybę įsigyti mažesne nei rinkos vertė kaina knygą mokslinės veiklos etikos tema, kurią taip pat galite iš anksto rezervuoti el. p. aec@mruni.eu:

Mokslinės veiklos etika Lietuvoje. Teorinės, empirinės ir praktinės apibrėžtys mokslinių tyrimų, akademinės autorystės, etikos vadybos ir kituose kontekstuose. Mokslo monografija. Aurelija Novelskaitė, Raminta Pučėtaitė, Anna Lipnevič, Reda Adomaitienė, Svajonė Mikėnė, Lina Lapinaitė. Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 600 p.

 

Knygoje pristatomi LMT mokslininkų grupių projektų „Akademinė autorystė: normatyvinis apibrėžimas ir empirinė realybė" (Nr. MIP-082/2013, 2013-2015 m.) ir „Mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje: situacijos analizė" (Nr. MIP-37/2010, 2010-2011 m.) rezultatai: Lietuvos mokslo bendruomenės apklausų, interviu su Lietuvos mokslo organizacijų etikos komitetų narėmis ir nariais bei Lietuvoje leidžiamų mokslo žurnalų redaktoriais, tarptautinių ir nacionalinių dokumentų analizės pagrindu aprašomi mokslinės veiklos (konkrečiau - tyrimų ir mokslinės autorystės) etikos būklės vertinimai, požiūriai į etinį mokslinės veiklos lauką, jame pastebimus etikos pažeidimus bei jų priežastis, kitus aspektus.

Kaina su PVM: 10,90 Eur (atsiskaitymas tik grynaisiais!)

 

Daugiau informacijos apie šią konferenciją rasite konferencijos internetiniame puslapyje.

 

Dėl išsamesnės informacijos galite teirautis tel. 8 680 76293, el. p. aec@mruni.eu.

 

Skaitymo festivalis

Aš žinau, ką skaitei aną vasarą. Tad ko lauki? Ateik rugsėjo 7-10 d. į SKAITYMO FESTIVALĮ Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kieme (Trakų g. 10) ir pats prisipažink, ką skaitei!

Tavęs lauks kultūriniai renginiai, susitikimai su autoriais ir kūrėjais, žaidimai ir kitos pramogos. Čia galėsi susirasti literatūrinį receptą nuo įvairių ligų, sužinosi apie naująsias skaitymo technologijas, galėsi pasimėgauti spektakliais, džiazo, dainuojamosios poezijos ir kitų stilių muzikiniais pasirodymais.

Skaitymo festivalis prasidės rugsėjo 7 d. su Žygimantu Kudirka, o pirmuoju rugsėjo 8 d. renginiu palydėsime Bibliotekų metų akciją „Vasara su knyga“. Skaitymo festivalį šiais metais užbaigsime „Liūdnų slibinų“ pasirodymu.

 

Šiais metais Skaitymo festivalis pristato 4 erdves:

  • Literatūrinę vaistinę, kurioje bus skaitymo skatinimo, edukacinė veiklos, kultūriniai renginiai, susitikimai su autoriais ir kūrėjais.
  • Skaitymo erdvę, kurioje galėsi pailsėti, paskaityti knygas ir periodinius leidinius, taip pat šioje erdvėje bus pristatomos šiuolaikinės informacinės ir komunikacinės technologijos.
  • Knygos sceną, skirtą pasirodymams, koncertams, vaidinimams, dainuojamajai poezijai.
  • Susitikimų erdvę, kurioje bus organizuojami bibliotekų leidybinės produkcijos pristatymai, susitikimai su knygų autoriais, rašytojais, atviros paskaitos.

Kiekviena Skaitymo festivalio diena bus vis kitokia! 3 dienoms numatėme po 3 temas:

I-oji diena bus skaitymo. Šią dieną įvyks Skaitymo festivalio atidarymo koncertas ir Bibliotekų metų renginio „Vasara su knyga“ uždarymas, taip pat pradės veikti literatūrinė vaistinė, skaitymo erdvė.

II-oji – literatūros diena. Į programą įtrauktos atviros paskaitos, susitikimai su rašytojais, muzikiniai pasirodymai vaikams, edukaciniai žaidimai, Vilniaus regiono leidyklų ir bibliotekų leidybinės produkcijos pristatymai.

III-ąją dieną, skirtą kūrybos temai, vyks susitikimai su kūrėjais ir kūrybininkais, edukaciniai ir kultūriniai užsiėmimai, spektakliai ir koncertai.

Draugiau apie festivalį skaitykite čia, o visą renginio programą rasite paspaudę šią nuorodą.

 

Šaltinis: http://www.vilnius-events.lt/renginiai/skaitymo-festivalis/

Kviečiame sudalyvauti Europos žydų kultūros dienų renginiuose

VVGŽM Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) šį sekmadienį, rugsėjo mėn. 4 d.,  įsilies į Europos žydų kultūros dienų renginius. Maloniai kviečiame dalyvauti:

13 val. vyks ekskursija naujausioje VVGŽM parodoje ,,Žakas Lipšicas. Gyvenimas skulptūroje“. Parodos kuratorė – Aušra Rožankevičiūtė

14 val. 15 min. Pokalbis-diskusija ,,Balsių giesmė“. Šventosios kalbos raidės Žako Lipšico skulptūroje“. Lektorė – Natalja Cheifec

Dėmesio! Laukiame mažųjų lankytojų!

13 - 15.15 val. Kol tėveliai dalyvaus renginiuose mažuosius lankytojus užims muziejaus edukatorė. (Apžiūrėsime ekspozicijas, ieškosime karaliaus Saliamono sosto, piešim skulptūras ir ,,žaisime Šabą“.)

 

Renginiai nemokami. Būtina registracija (nepamirškite nurodyti vaikų amžiaus): muziejus@jmuseum.lt arba tolerancijos.centras@gmail.com

 

Žakas Lipšicas (1891–1973) gimė Druskininkuose, gyveno ir kūrė Paryžiuje, Niujorke, Italijoje, tačiau niekada nepamiršo savo šaknų. “Esu skulptorius iš Lietuvos” - tokiais žodžiais prisistatydavo, atidarydamas parodas pasaulio muziejuose ir meno galerijose. Pirmą kartą Lietuvos visuomenė turi galimybę susipažinti su pasaulinio garso skulptoriaus kūryba, atvežta iš Paryžiaus muziejų: George Pompidou centro ir Judaizmo meno ir istorijos muziejaus, taip pat iš privačių Lietuvos kolekcijų. Paroda, skirta 125-osioms Ž. Lipšico gimimo metinėms paminėti, Vilniuje veiks iki rugsėjo 25 d.

Džiaugiamės, kad paroda yra gausiai lankoma. Jūsų atsiliepimų vedami, rengsime susitikimus su parodos su kuratore, muziejininke Aušra Rožankevičiūte ir rugsėjo mėn.  Maloniai kviečiame prisijungti prie skelbiamų susitikimų datų arba, subūrus draugų, kolegų grupę,  užsisakyti ekskursiją Jums patogiu metu individualiai.

Laukiame Jūsų:

Rugsėjo 4 d., sekmadienį, 13.00 val. (Europos žydų kultūros dienos: lankymas nemokamas)

Rugsėjo 7 d., trečiadienį, 17.30 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)

Rugsėjo 11 d., sekmadienį, 13.00 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)

Rugsėjo 14 d., trečiadienį 17.30 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)

Rugsėjo 18 d., sekmadienį, 13.00 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)

Rugsėjo 21 d., trečiadienį, 17.30 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)

Rugsėjo 25 d., sekmadienį, 13.00 val. (Paskutinė parodos eksponavimo Vilniuje diena: lankymas nemokamas)

 

Būtina registracija el. p. adresu: tolerancijos.centras@gmail.com arba mob. tel.: 86 16 57 890

Kvietimas į finalinį nacionalinio konkurso „Naujasis knygnešys 2016” renginį

Gegužės 26 d., ketvirtadienį, 13 val. viešbučio „Narutis“ Kolonų salėje vyks nacionalinio mobiliojo turinio sprendimų konkurso „Naujasis knygnešys 2016” finalinis renginys. Konkurso nugalėtojams bus suteikta teisė atstovauti Lietuvai Jungtinių Tautų globojamame pasauliniame geriausių m. sprendimų konkurse „Pasaulio viršūnių apdovanojimai 2016“ (angl. „World Summit Award Mobile 2016 – WSA-Mobile 2016“).

 

„Finalinio renginio metu kiekvienam konkurso finalininkui bus suteikta teisė per 2 minutes pristatyti savo sukurtą sprendimą ir įrodyti, kad jis vertas geriausio įvertinimo savo kategorijoje. Komisija, atrinkdama konkurso finalininkus, vertino jų sprendimų inovatyvumą, originalumą, pažangumą, atitikimą ne tik Lietuvos, bet ir kitų pasaulio šalių vartotojų poreikiams. Malonu pažymėti, kad šiais metais turime itin vertų dėmesio sprendimų, iš kurių išrinksime tuos, kurie galėtų sėkmingai varžytis pasauliniame konkurse.“, ‒ sako Ieva Žilionienė, Ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento direktorė, „Pasaulio viršūnių apdovanojimų“ Lietuvos nacionalinė ekspertė ir pasaulinės žiuri narė.

 

Konkurso komisija, kurią sudaro viešojo sektoriaus, verslo, žiniasklaidos, NVO atstovai, finalinio renginio metu iš 18 finale dalyvausiančių sprendimų išrinks nugalėtojus kiekvienoje iš šešių skirtingų m. turinio konkurso kategorijų.

 

Maloniai kviečiame žiniasklaidos atstovus apsilankyti šiame renginyje. 

 

Daugiau apie konkursą „Naujasis knygnešys“ – www.naujasis-knygnesys.lt

 

Daugiau apie konkursą „Pasaulio viršūnių apdovanojimai“ – http://www.wsis-award.org/

Pasitikime vasarą su knyga – skaitykime ir pramogaukime nuo saulėtekio iki saulėlydžio!

2016 m. birželio 1 d., trečiadienį, 12 val. kviečiame į šventinį Bibliotekų metų renginį „Vasara su knyga: nuo saulėtekio iki saulėlydžio“ Mažajame Ąžuolyne, prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos, lyjant – viduje (Radastų g. 2).

 

Renginio metu gaminsime ir laidysime aitvarus, lankstysime origamius, šokinėsime per gumą, žaisime klasę, mainysimės atsineštomis knygomis knygų mainytuvėse. Įvairiaspalvėmis kreidelėmis marginsime ant grindinio nupieštą didžiulį drugelį ir visi kartu džiaugsmingai pasitiksime vasaros pradžią, susibūrę į sąspietį (angl. flashmob). Mažyčio stebuklo, romantikos ir elegancijos  dvelksmą sukurs skrajojantys muilo burbulai, įvairiausių žaidimų ir skaitymo oazės.

 

14 val. bus iškilmingai atidengtas Knygų namelis (ang. Little Free Library). Naujoji bibliotekėlė kvies bendruomenės narius mainytis perskaitytomis knygomis. Renginį vainikuos šokių centro „In*Beat“ lindyhopo šokėjų pasirodymas bei Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro koncertas.

 

9–19 val. vyks tiesioginė teatralizuoto ir interaktyvaus Rebekos Unos knygos „Atjunk“ skaitymo transliacija. Knygos pasaulis visiškai nugrimzdęs į virtualią realybę, kur nelikę pojūčių ir jausmų. Visi daiktai, spalvos, kvapai perkelti į sistemą, kur negalime liestis, bendrauti ar jausti. Tačiau renginio metu mes elgsimės atvirkščiai ir kelsime maištą – bus daug skardaus juoko, tikro bei gyvo bendravimo, jausmo, šurmulio ir džiaugsmo.

 

Įjunk vasarą su knyga


„Vasara su knyga: nuo saulėtekio iki saulėlydžio“ – atidaromasis skaitymų ir užsiėmimų renginys, skirtas Bibliotekų metams. Tai bendras Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų (Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių bei Klaipėdos) projektas. Visą vasarą vyks jų organizuojami įvairūs renginiai: skaitymai, knygų mugės, leidyklų dienos, edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės.

Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė moksleivius vėl kviečia į rašinio konkursą

Jau antrus metus iš eilės rašytoja Kristina Sabaliauskaitė kartu su „Baltų lankų“ leidykla organizuoja trumpojo rašinio konkursą 8–12 klasių ir jas atitinkančių gimnazijos klasių moksleiviams.

 

Šių metų tema – „Mano odisėja“. Tai turėtų būti rašinys apie įsiminusią, kuo nors nepaprastą kelionę, kurios metu autorius daug ką sužinojo, suprato apie save ir kitus žmones bei apie mus supantį pasaulį. Moksleiviai raginami pasakoti atvirai, nevengti jiems rūpimų problemų aštrumo, nebijoti kritiškai vertinti ar nuoširdžiai pasidžiaugti, kalbėti ne mokyklinio rašinio forma, o savo literatūriniu balsu.

 

Šiemet konkursą nuspręsta skelbti prieš mokinių vasaros atostogas. Orientacinė rašinio apimtis – 1000 žodžių. Rašinių leidykla laukia el. paštu leidykla@baltoslankos.lt iki spalio 14 dienos. Laiške būtina nurodyti mokinio ir jo mokytojo vardą, pavardę, mokyklą, klasę ir kontaktinį telefoną. Rašinius vertins rašytoja Kristina Sabaliauskaitė kartu su „Baltų lankų“ leidyklos atstovais. Nugalėtojai bus paskelbti spalio 28 d.

 

I vietos nugalėtojas bus apdovanotas rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės išskirtine dovana.

 

I, II ir III vietos laimėtojai bus pakviesti į nemokamą ekskursiją „Vilnius K. Sabaliauskaitės romane „Silva rerum III“. Šį prizą įsteigė Vilniaus turizmo informacijos centras. „Džiaugiamės, kad konkursas padeda skatinti moksleivių kūrybiškumą, geriau suprasti pasaulį ir atrasti kažką naujo. Įsteigtas prizas tarsi pratęs rašinių konkurso temą, nes kiekviena ekskursija gali tapti nepaprasta ir įsimintina kelione po miestą“, – teigia centro vadovė Jolantos Beniulienė.

 

II ir III vietos nugalėtojams prizus įteiks leidykla „Baltos lankos“.

 

Šaltinis: http://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/rasytoja-kristina-sabaliauskaite-moksleivius-vel-kviecia-i-rasinio-konkursa-286-629267

Dominyko Urbo premija – Tomui Taškauskui, LLVS bičiulių premija – Audriui Ožalui

Dominyko Urbo premija šiais metais už vertimo debiutą atiteko Tomui Taškauskui, o LLVS bičiulių premija – žurnalistui Audriui Ožalui už kompetentingą ir entuziastingą bendradarbiavimą pristatant skaitytojams pasaulinę literatūrą ir jos vertėjus.

Premijos bus teikiamos gegužės 11 d., trečiadienį, 19 val. MintVinetu knygyne (Šv. Ignoto g. 16/10).

Tomui Taškauskui  2016 m. Dominyko Urbo premija skirta už sėkmingą vertimo debiutą – pagirtiną Pascal Riou knygos „Pasaulis – pažadas, kurį mylėti reikia.” vertimą  (Versus aureus, 2015).

Tomas Taškauskas gimė 1986 m., baigė Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją, studijavo lietuvių filologiją Vilniaus universitete, kur 2012 m. apsigynė bakalauro laipsnį. 2015 m. baigė vertimo (iš prancūzų k.) Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedros magistrantūrą. Baigiamajame rašto darbe analizavo žodžių žaismų vertimus iš prancūzų į lietuvių kalbą Jacques Prévert dvikalbėje rinktinėje „Puokštė“.

Nuo 2007 m. publikuoja savo kūrybą ir vertimus, taip pat straipsnius ir recenzijas  kultūrinėje spaudoje („Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Naujoji Romuva“, „Kultūros barai“, „Krantai“). Autoriaus kūryba ir vertimai iš prancūzų kalbos publikuojami tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ almanachuose (2008, 2009, 2012, 2013, 2014).

2015 m. vertėjas parengė seriją poezijos vertimų, supažindinančių Lietuvos skaitytojus su XX a. prancūzų poetais – Jacques Prévert, Philippe Jaccottet ir Yves Bonnefoy.

Pascal Riou (gimęs 1954 m., Provanso Ekse) yra prancūzų poetas, rašytojas ir vertėjas, kurio kūryboje gausu krikščioniškų užuominų. Išleido apie dešimt autorinių knygų. Poeto eilėraščiai versti į anglų, italų, graikų ir lietuvių kalbas. Prancūzų poetas savo eilėraščiuose daug kalba apie vaikystės namus, skiria tekstus artimiesiems – mamai, tėčiui, sūnui. Poetui labai svarbus ir ryšys su kraštovaizdžiu: lyrinis subjektas dažniausiai reflektuoja savo patirtį Provanso peizažuose. Nepaisant asmeniškumo ir geografinių konkretybių, eilėraščiuose fiksuojama universali gyvenimiška patirtis, verta bet kurios šalies skaitytojo dėmesio.

Dominyko Urbo premija, 2008 m. įsteigta Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos, skiriama grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui už debiutą: per pastaruosius trejus metus publikuotą profesionalų, menišką pirmą arba antrą vertimą (knygą) į lietuvių kalbą. Ši premija teikiama minint žymaus vertėjo, redaktoriaus ir kalbininko Dominyko Urbo gimimo metines.

Bičiulių premija skiriama asmeniui arba organizacijai, per pastaruosius vienus metus ypač nusipelniusiems meniniam vertimui ir vertėjo profesijai.
Taigi laureatu gali tapti kritikas (-ė), žurnalistas (-ė), redaktorė (-ius), pedagogė (-as), bibliotekininkė (-as) ar biblioteka, kalbininkė (-as), leidykla ar leidėja (-s) etc.
Premijos tikslas – įvertinti laureato darbą ir indėlį į literatūros vertimo meną, populiarinimą ir sklaidą.

Skaitome Vilnių!

Nejau taip greit praėjo

pro šalį netikėtai

nerūpestingi lietūs -

nežinomi poetai.

 

Rimas Burokas, 1976 m.

 

Vilniečiai ir Vilniaus svečiai šeštadienį jau pastebėjo įvairiose miesto viešose vietose atsiradusius tekstus – eilėraščius, jų citatas, prozos ištraukas. Tai – dalis projekto „Skaitome Vilnių“ (#skaitomevilniu), kurį sumanė ir įgyvendino VšĮ „Laikas skaityti“, Vilniaus miesto savivaldybė ir Lituanistų sambūris, taip paminėdami gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.



Nuo pirmadienio literatūros tekstus jau galima bus perskaityti ir miesto stenduose. Dešimtimis kultūros tekstų Vilnius kreipiasi į vilniečius ir kviečia jį skaityti kaip ilgaamžį, daugiakultūrinį miestą, įvairų žmonėmis, pažiūromis, kalbomis, kuriomis Vilniaus gyventojai kalbėjo ir kalba. Daugelis tekstų gali pasirodyti negirdėti, niekada neskaityti. Kai kuriuos autorius mes nepelnytai užmiršome, nors jų poetinė kalba ir išmintis mums gali būti įkvėpimas ir stiprybė.



Seniausiai citatai, kuri priklauso Gediminui, didžiajam Lietuvos kunigaikščiui, jau beveik 700 metų – ji datuojama 1323 m. Naujausia ištrauka – iš Sigito Parulskio knygos, išleistos šiemet, 2016 m. Tarp pasirinktų autorių tie, kurie neatskiriami nuo Vilniaus ir jo gyvenimo – Adomas Mickevičius, Česlovas Milošas, Ričardas Gavelis, Jurgis Kunčinas, Jurga Ivanauskaitė, Rimas Burokas, Grigorijus Kanovičius, Mošė Kulbakas, Judita Vaičiūnaitė, Liudvikas Jakimavičius ir kiti.



Vilnius tekstais prabilo nuo Nėries pakrantės iki Užupio, nuo Europos aikštės, iki Rūdininkų skvero. Šio projekto idėja – pakviesti žmones stabtelti ir susikaupti žodžiams, jų prasmei, tad į jo vyksmą norime įtraukti ir visus Vilniaus gyventojus, ypač – jaunuosius jo skaitytojus.



Kviečiame Vilniaus mokyklas, moksleivius, organizacijas siūlyti pasirinktus įvairių laikotarpių ir kultūrų Vilniaus kūrėjų tekstus bei jų įgyvendinimo viešoje vietoje idėjas. Gal tai bus mokyklos kiemas, gal statybas juosianti laikina tvora, o gal kita, visai netikėta vieta. Jaunimo pasiūlytas idėjas vertins projekto ekspertų komisija. Įdomiausios idėjos bus įgyvendintos, o jų autoriai sulauks dovanos – knygų lentynos. Savo idėjas, siūlomus išrašyti tekstus su vietų nuorodomis siųskite adresu
ruta@laikasskaityti.lt



Taip pat kviečiame visus vilniečius dalytis socialiniuose tinkluose viešose vietose rastų ir patikusių tekstų nuotraukomis su žyme #skaitomevilniu.

 

Visus tekstus, platesnę informaciją, aprašymus apie autorius galite rasti šiose interneto svetainėse www.vilnius.lt www.auguskaitydamas.lt www.lituanistusamburis.lt

Gegužės 7 d. skaitymo šventė „Lietuva skaito!“ pakvies atversti knygą ir skaityti kartu

Lietuvos kūrėjai, leidėjai, bibliotekininkai, spaustuvininkai ir knygynų darbuotojai kviečia ruoštis skaitymo šventei „Lietuva skaito!“ ir gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, skaityti kartu lietuvišką knygą.



Šiais metais akcija „Lietuva skaito!“ ypatinga dėl ypač plačios renginių geografijos – skaitymai vyks net 35-iuose skirtinguose Lietuvos ir užsienio miestuose: nuo Vilniaus iki Kuršėnų, nuo Oslo iki Glazgo. Daugiau nei 60 susitikimų su autoriais, diskusijų, performansų bei kūrybinių dirbtuvių lauks įvairaus amžiaus dalyvių ir skaitytojų.



Gegužės 7 d. knygynai, bibliotekos, kino teatrai, parkai ir kavinės atvers duris susitikimams su mylimais autoriais ir kūrėjais. Daugiau nei 70 žodžio, rašto ir lietuvių kalbos meistrų planuoja susitikimus.  Tekstus skaitys, mintimis dalinsis ir su skaitytojais bendraus G. Adomaitytė, R. Aškinytė, R. Bagdzevičius, D. Cidzikaitė, A. Čekuolis, L. S. Černiauskaitė, E. Daciūtė, T. Dirgėla, R. Dmuchovskienė, R. Flick, J. Jakštaitis, L. Juknevičiūtė, P. Juodišius, A. Juozaitis, G. Grajauskas, K. Gudonytė, A. Kaziliūnaitė, D. Kutraitė Giedraitienė, E. Lei, B. Mar, S. Paltanavičius, S. Poisson, V. Račickas, D. Rudytė, R. Tamošaitis, A. Urbonaitė, R. Vanagaitė, V. Vasiliauskaitė, R. Stankevičius, S. Stoma, V. Šereikienė, R. Šerelytė,  A. Šlepikas, K. Zylė, A. Žekevičius, J. Žilinskas, L. Žutautė ir kt.



Tradiciniai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto klasikos skaitymai šiemet bus skirti Marcelijaus Martinaičio 80-osioms gimimo metinėms. Vileišių rūmų kieme svečiai skaityti savo mėgstamiausius poeto eilėraščius, lankytojų lauks kūrėjui skirta paroda ir ekskursija po Vileišių rūmus.



Netradiciniai prozos skaitymai „Tebūnie kioskai!“ su A. Jakučiūnu, A. Kisarauskaite ir R. Kmita vyks Gariūnų verslo parko koncertų salėje. Slemo ritmu vakarą galėsime praleisti kartu su Ž. Kudirka Menų fabriko „Loftas“ gastrobare „Elfa“. Vilniaus kavinių šurmulį nustelbs aktorių literatūriniai etiudai. Visiškoje tamsoje klausyti skaitymų pakvies kino teatras „Pasaka”, o Bernardinų sode skambės R. Gary romano „Aušros pažadas“ ištraukos.



Savanoriai seks pasakas ligoniukams Vilniaus Universiteto Santariškių vaikų ligoninėje, o Maltiečių ordino senjorai skaitys su prof. V. Labučiu.



„Lietuva skaito!“ akcijos misija – gegužės 7 d. švęsti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos šventę. 12 val. atverskime knygą ir skaitykime kartu!

Visi klausimai atsakyti, išskyrus vieną – O KĄ IR KUR SKAITYSI TU?

KAS? KUR? KADA? Sekite naujienas akcijos:

 Facebook paskyroje
https://www.facebook.com/lietuvaskaito/?fref=ts,

Lietuvos leidėjų asociacijos Facebook paskyroje

Tinklalapyje www.lla.lt

Dalinkitės akcijos VIDEO KLIPU ir VINJETE: https://www.youtube.com/channel/UCeaXLD3R92cXeDulMuMsd_A;

Organizatoriai: Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos spaustuvininkų asociacija.

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

 

 

Savaitgalis su V. Šekspyru Kauno mieste

Minint 400-ąsias Viljamo Šekspyro ir Miguelio de Servanteso mirties metines, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų institutas (UKI) ir Humanitarinių mokslų fakultetas (HMF) prisideda prie šių Renesanso epochos amžininkų kūrybos sklaidos visuomenei organizuoja įvairius nemokamus renginius mieste.

 

400 rožių diena su skaitymais mieste

 

Balandžio 23-ioji, Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena, turi ypatingą prasmę pasaulio literatūros kalendoriuje. 1564 m. balandžio 23-ioji oficialiai laikoma Viljamo Šekspyro gimimo data. 1616 m. šią dieną pasaulis neteko ispanų plunksnos meistro Migelio de Servanteso bei savo gimimo dieną mirė ir V. Šekspyras.

 

Šia UNESCO organizacijos 1995 m. paskelbta proga ir amžininkų mirties metinėms paminėti vyks V. Šekspyro ir M. Servanteso kūrybos ištraukų skaitymai Kauno centre. Juos atliks VDU Teatro aktoriai bei įvairūs universiteto užsienio kalbų klubai. „Smagu, jog įgyvendinti sumanymus mums padeda universitete aktyviai veikiantys studentiški Anglistų ir M. Servanteso ispanų kalbos ir kultūros klubai, VDU Teatro aktoriai“, – universiteto bendruomenės iniciatyvomis džiaugiasi VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, doc. dr. Rūta Eidukevičienė.  Anglų, lietuvių, ispanų, prancūzų ir italų kalbinis skambesys nuo 11 val. ryto iki 18 val. vakaro aidės prie Kauno pilies (Pilies g. 17), Teatro klubo senamiestyje (Vilniaus g. 22), Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune (Vilniaus g. 33), miesto centrinio pašto (Laisvės al. 102) bei Rotušės aikštėje.

 

Miestiečius ir Kauno svečius džiugins VDU staigmenos ir žiūrovams bei praeiviams dalijamos rožės. Rožė – ypatingą reikšmę turinti gėlė V. Šekspyro kūryboje. Dramoje „Romeo ir Džuljeta“ rožė tarsi prilyginama meilės jausmo galiai, kuomet nesvarbu kaip pavadinsi – svarbu kokius potyrius tau suteikia gėlė ar meilė. Džuljeta pjesėje šeimų pavardžių nesantaikos įtaką santykiui su Romeo retoriškai svarsto taip: „Ką reiškia vardas? Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ Taigi, dramaturgo mirties metinių dienos proga „Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena“ Kaune bus minima ir kaip „400 rožių diena“.

 

„Kviesdami kauniečius į simbolinius „400 rožių“ renginius, siekiame, kad jie nebūtų vien žiūrovai, o patys pasijustų kultūros istorijos dalimi, pajustų ypatingą V. Šekspyro ir M. Servanteso idėjų ir žodžių galią”, – renginio idėja dalijosi doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

 

V. Šekspyro paieškos VDU Kauno botanikos sode

 

Literatūrinis sodininkas – taip būtų galima įvardinti garsiausią britų bardą, kuris savo kūriniuose aprašė arba paminėjo net 63 įvairiausių augalų, gėlių, medžių prieskoninių žolelių pavadinimus. Daugelis istoriografų ir V. Šekspyro gyvenimo bei kūrybos tyrinėtojų neatmeta idėjos, kad didysis Renesanso epochos kūrėjas galėjo būti sodininkas. Balandžio 24 d. 15 val. VDU Kauno botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6) vyks V. Šekspyro tekstuose minimų augalų paieškos. Su citatomis iš anglų dramaturgo ir rašytojo dramų bei sonetų bus bandoma ne tik atrasti aprašytus augalus, bet ir išsiaiškinti jų reikšmę V. Šekspyro tekstuose. Galbūt tai ir padės įminti mįslę, koks gi iš tiesų yra šių augalų vaidmuo bardo gyvenime ir kūryboje, o pažvelgus į augalus, mintimis nusikelti į jo pasaulį.

 

Pirmadienį viešoje paskaitoje – amžininkų susitikimas

 

Balandžio 25 d. 11 val. VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks vieša VDU prof. Leonido Donskio paskaita „Mūsų amžininkai, palikę mus prieš 400 metų: Viljamas Šekspyras ir Migelis de Servantesas“.

 

Anot VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės, doc. dr. Rūtos Eidukevičienės, V. Šekspyras ir M. Servantesas nepraranda savo aktualumo, nes kalba apie giliausias žmonių aistras, o jų kūryba apima visumą ir kelia esminius klausimus – kaip žmogui susitaikyti su pačiu savimi ir kitais žmonėmis. „Šiandienos žmogus yra tapęs dideliu individualistu, jis linkęs koncentruotis į save, savo norus ir siekius, tad iš panašių į save V. Šekspyro ar M. Servanteso personažų gali daug ko pasimokyti. Technikos naujovės pakeitė pasaulį, tačiau technologijos nepajėgios atsakyti daugybės mums rūpimų klausimų. Kodėl nepaieškojus atsakymų didžiuosiuose literatūros kūriniuose?“, – retoriškai mintį baigia doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

Jaunųjų menininkų renginys „PIN diena: kultūros maratonas „Kablys“

Balandžio 26-30 dienomis „LRT kultūros“ pristatomas jaunųjų menininkų renginys „PIN diena: kultūros maratonas „Kablys“ – ypač didelis. Per penkias dienas žiūrovai išvys net 71 dalyvį. Šokio spektaklis ant batuto, cirko pamokos, banginių muzika, pojūčių teatras, jau tradicija tapusi opera riedlenčių parke, milžiniškas blogasis triušis, diskusija „Kurk ir apgauk vagį“ ir lėčiausias pasaulyje maratonas maratone – tai tik nedidelė dalis to, ką nuostabaus šiemet šiuolaikinio meno gerbėjams siūlo „PIN diena: kultūros maratonas „Kablys“.

 

Lėčiausias bėgimas-performansas „Maratonas maratone“ startuos per renginio atidarymo ceremoniją balandžio 26 d. 17 val. ir truks tol, kol vyks renginys. Dėl šio maratono nereikės uždaryti pusės miesto, nereikės specialiai treniruotis, net sportinės aprangos nereikės.

 

„Maratonas maratone“ bus bėgamas ant takelio, kuris bus pastatytas ant kultūros baro „Kablys“ laiptų. Bėgti galės kiekvienas norintis. Atstumą kiekvienas taip pat pasirinks pats: nori gali bėgti 3 kilometrus, nori – 10 metrų. Maratonas bus laikomas nubėgtu tuomet, kai ant treniruoklio bus užfiksuoti 42 km 195 m. Tada bus stabdomas laikas ir… maratonas pradedamas bėgti iš naujo. Visus pirmojo maratono bėgikus fiksuos treniruoklyje įmontuota vaizdo kamera ir paskutinę „PIN dienos: kultūros maratono „Kablys“ dieną bus sumontuotas ir parodytas „Maratono maratone“ filmukas.

 

Kultūros maratono dalyviai tradiciškai atstovauja daugumą šiuolaikinio meno sričių: vizualiuosius menus (tapybą, skulptūrą, instaliacijas, fotografiją), teatrą, šokį, muziką, madą. Šiemet į programą pirmą kartą įtrauktas ir cirko pasirodymas bei atvira cirko pamoka.

 

Per penkias paras bus parodyta 16 teatro spektaklių, koncertuos 19 muzikos grupių, dainininkų, slemo ir loop muzikos kūrėjų, vyks apie 15 šokio spektaklių ir performansų, 16 menininkų pristatys savo tapybos, fotografijos, skulptūros darbus, instaliacijas. Bus parodytos naujausios VDA drabužių dizaino katedros studentų madų kolekcijos.

 

Asociacija AGATA maratone rengia atvirą laisvos formos diskusiją „Kurk ir apgauk vagį“, skirtą jaunų menininkų intelektinės nuosavybės apsaugai.

 

Maratonas tradiciškai bendradarbiauja su Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ ir pristato neįgaliųjų kolektyvus iš visos Lietuvos bei naujus jų sukurtus darbus ir spektaklius.

 

Šeštadienis, balandžio 30 d., maratone – šeimos diena. Į „Kablį“ kviečiami tėvai su įvairiausio amžiaus vaikais. Mažųjų lauks kelios parodos, du vaikiški spektakliai, cirko vaidinimas ir pirmoji gyvenime cirko pamoka.

 

Viso maratono metu „Kablyje“ veiks „Jaunas Pop Up“ mugė, kurioje bus galima įsigyti menininkų darbų.

 

Plačiau skaitykite: http://www.pindiena.lt/programa

XVI Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė: tradicinė, bet neeilinė

Balandžio 23–29 dienomis jau šešioliktą kartą Lietuvoje bus minima Bibliotekų savaitė. Šiemet ji neeilinė, nes 2016-ieji šalyje paskelbti Bibliotekų metais, visoje Lietuvoje vyks ypač daug – per 1600 pačių bibliotekų rengiamų ir joms skirtų renginių. Šiųmetės Nacionalinės bibliotekų savaitės, kaip ir visų Bibliotekų metų, moto – „Stipri biblioteka – stipri visuomenė“.

 

Bibliotekų vaidmuo Lietuvos kultūriniame ir socialiniame gyvenime išlieka didelis, nors kasdien daugelis to galbūt ir nemato. Turbūt daugumai būtų netikėta žinia, kad per metus šalies bibliotekos bendrai priima 25 mln. lankytojų – tiek, kiek jų gyvena Australijos žemyne.

 

Bibliotekų savaitės dienomis kiekvienas Lietuvos miestas, miestelis ar kaimas, kuriame yra biblioteka, šurmuliuos įdomiais renginiais, popietėmis, vyks susitikimai su kūrėjais, įdomiais ir linksmais žmonėmis.

 

„Siūlome tiesiog sekti savo krašto, miesto ar rajono bibliotekos naujienas ir pasirinkti tai, kas jums įdomiausia: tai gali būti ne tik tradiciniai skaitymai, susitikimai su autoriais, bet ir ekskursijos po miestą, šiaurietiško ėjimo pamokos ar dainavimas kartu susėdus skverelyje. Bibliotekininkai švenčia ir kviečia visus prisidėti!“ – apie Bibliotekos savaitės mastą pasakoja Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė.

 

Įdomus šiųmetės savaitės akcentas – palaikant Britų tarybos iniciatyvą, Williamo Shakespeare‘o 400-ųjų mirties metinių proga daugelyje Lietuvos bibliotekų bus skaitoma šio vieno garsiausių pasaulio dramaturgų poezija ar improvizuojama klausant jo eilėraščių.

 

Bibliotekininkų draugijos pirmininkės teigimu, kiekviena biblioteka stengsis nustebinti savo bendruomenes ir lankytojus, organizuodama diskusijas bei susitikimus su žinomais asmenimis – Andriumi Tapinu, Nijole Narmontaite, Beata Nicholson ir kt., kūrybinėse dirbtuvėse demonstruodama naująsias technologijas ir bibliotekų galimybes.

 

Ypač daug renginių bus skirta jauniesiems skaitytojams: kūrybinės knygų ir jų skirtukų dirbtuvės, piešinių konkursai, viktorinos, protų mūšiai, robotikos užsiėmimai, koncertai.

 

„Bibliotekų savaitė organizuojama siekiant atkreipti dėmesį į bibliotekas, jų veiklą, siekiant viešinti jų paslaugas, naujoves, indėlį kuriant žinių visuomenę, mažinant socialinę atskirtį, taip pat norint atkreipti visuomenės dėmesį į nepakankamą bibliotekų finansavimą“, – teigia A. Jaskūnienė.

 

Lietuvos bibliotekos toliau dalyvauja nuotraukų akcijoje „ Aš skaitau, nes ...“. Jos metu įdomiausiai atsakiusieji į paprastą klausimą „Kodėl jums svarbios knygos ir skaitymas?“ bus apdovanoti šiandien Lietuvos Respublikos Seime vykstančioje metinėje Lietuvos bibliotekininkų draugijos konferencijoje, skirtoje Tarptautinei knygos ir autorių teisių dienai. Taip pat šioje konferencijoje bus apdovanoti kolegos, aktyviausiai dalyvaujantys visuomenės ugdymo, skaitymo skatinimo, kūrybinio lavinimo veiklose.

 

Bibliotekų savaitės metu  Lietuvos bibliotekos ir jų bendruomenės kviečiamos pirmą kartą dalyvauti Nacionalinėje bibliotekų olimpiadoje, kurioje nugalės sumaniausia, aktyviausiai skaitanti ir daugiausiai žinių turinti biblioteka ir jos bendruomenė.  Skaitymo, atminties ir greičio rungtys suburti visus Lietuvos knygos mylėtojus į vieną didelę, margą olimpinę bendruomenę.

 

Kasmet balandžio 23-iąją UNESCO kviečia minėti Tarptautinę knygos ir autorių teisių dieną. Tai vienas iš būdų, kuriuo siekiama skatinti skaitymą, leidybą bei intelektinės nuosavybės (autorių teisių) apsaugą. Balandžio 23-ioji – simbolinė data visai pasaulio literatūrai. 1616 m. šią dieną mirė trys literatūros šedevrų meistrai: Miguelis de Cervantesas, Williamas Shakespeare‘as ir Inca Garcilaso de la Vega. Idėja minėti šią dieną radosi Katalonijoje (Ispanija), kur nuo senų laikų gyvuoja tradicija dovanoti rožę pirkėjui, įsigijusiam knygą.

 

Baigiantis Nacionalinei savaitei, balandžio 28–29 d. Birštone vyks Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų konferencija „Skaitanti visuomenė: paradigmų kaita XXI amžiuje“.

 

Šiemet Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiais bus siekiama padidinti bibliotekų įvaizdžio patrauklumą visuomenei, išryškinti bibliotekų tinklo privalumus, atskleisti daugialypį jų teikiamų paslaugų plėtros ir naudos visuomenei potencialą. Bibliotekų savaitę globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

2016 metų balandžio 23–29 dienomis Lietuvos bibliotekininkų draugija skelbia 16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę. Jos tema kartoja Bibliotekų metų šūkį: „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“. Stipri visuomenė – tai skaitantys, besimokantys ir mąstantys žmonės. Stiprios bibliotekos – tai telkianti ir įkvepianti erdvė. Tai – jose dirbantys profesionalai, padedantys asmenybei užaugti, kartu besikeičiantys ir kuriantys.

 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, aktyviai įsitraukdama į Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, balandžio 27 dieną kviečia į susitikimą su  rašytoja Birute Jonuškaite ir jos naujausio romano „Maranta“ pristatymą. Renginio metu autorė atskleis, kaip ji „augino“ savo kūrinį, skaitys knygos ištraukas. Balandžio 25 d. nepraleiskite progos susitikti su Beata Nicholson, pristatysiančia savo knygą „Beatos virtuvė. Prie stalo Lietuva“. Autorė sako: „Norėčiau, kad „Prie stalo Lietuva“  įkvėptų ir primintų, kokioje nuostabioje ir dosnioje šalyje gyvename, kokie darbštūs ir svetingi yra mūsų žmonės.“

 

Nacionalinės bibliotekų savaitės metu jaunieji skaitytojai kviečiami dalyvauti akcijoje „Bibliotekininko batai“ ir balandžio 23–29 dienomis pasirinktu laiku atvykti į Vaikų ir jaunimo literatūros skaityklą, kurioje visi panorusieji galės pabūti tikrais bibliotekininkais ir sužinoti įdomių dalykų apie darbą bibliotekoje. Balandžio 28 dieną rengiamas pokalbis „Skaitymo skatinimas: Vaikų ir jaunimo literatūros departamento patirtis“, kurio metu susirinkusieji išgirs praktinių patarimų, kaip atrasti vertingą vaikams ir paaugliams skirtą knygą bei paskatinti juos skaityti.

 

Nacionalinė biblioteka, skatindama domėtis kultūros paveldu, balandžio 26 d. organizuoja ekskursiją po senuosius Vilniaus kiemelius. Jos metu bus galima susipažinti su gražiausiais sostinės senamiesčio objektais ir senosios vilniečių buities pavyzdžiais. Bendradarbiaudama su viešąja įstaiga „Sveikas miestas“, balandžio 25 d. biblioteka kviečia dalyvauti šiaurietiško ėjimo pamokoje  ir išmokti, kaip pasinaudoti teigiamu šiaurietiško ėjimo poveikiu kūnui.

 

Besibaigiant Nacionalinei bibliotekų savaitei, paminėsime Williamo Shakespeare‘o 400-ąsias mirties metines ir pakviesime į prof. dr. Rimvydo Laužiko paskaitą „Šekspyro laikų LDK diduomenės valgiai ir gėrimai“. Renginio metu netradiciškai bus prisimintas šio žymiojo dramaturgo gyvenamasis laikotarpis, aptarta, koks maistas, kokie valgymo įpročiai vyravo XVI–XVII amžiuje.

 

Maloniai kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos renginius!



Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos renginių programa

VITA MOBILE: susitikimas su S. Norkevičiumi ir knygos „Polinezijos salos“ pristatymas

2016 m. balandžio 25 d., pirmadienį, 17.30 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka (Radastų g. 2, 322 kamb.) kviečia į kelionių kultūros ciklo VITA MOBILE renginį – susitikimą su keliautoju Sauliumi Norkevičiumi ir jo knygos „Polinezijos salos. Ramiojo vandenyno perlai: Tahitis, Makemas, Raroja, Kon Tikis“ (leidykla „Aukso pieva“) pristatymą.

 

Saulius Norkevičius – nenuilstantis aistringas keliautojas, aplankęs daugelį Afrikos, Azijos, Okeanijos šalių, daug keliavęs po Europą, tačiau labiausiai pamėgęs Prancūzijos Polineziją. Tahitis, Makemas, Raroja, Kon Tikis – kerinčio grožio salos, kurių krantus skalauja Ramusis vandenynas. Būtent šis kraštas yra didžioji autoriaus aistra, variklis ir kelionių tikslas.

 

Autorius nuo vaikystės svajojo nukeliauti į atokias Polinezijos salas. „12 metų pirmą kartą perskaičiau žymaus norvegų keliautojo, antropologo Tūro Hejerdalo knygą apie „Kon Tikio“ ekspediciją, kai 1947 m. šešių žmonių įgula mediniu plaustu perplaukė dalį Ramiojo vandenyno iš Pietų Amerikos iki Polinezijos salų. Plaustas baigė kelionę sudužęs mažoje Rarojos saloje“, – tikina keliautojas. Svajonė pasiekti Polineziją išsipildė su kaupu – 2 mėnesiai nepaprasto grožio salose virto didžiausiu nuotykiu, o visi kelionių įspūdžiai sugulė į įspūdingą leidinį – „Polinezijos salos. Ramiojo vandenyno perlai: Tahitis, Makemas, Raroja, Kon Tikis“.

 

„Aš neatrandu naujų žemynų, o atrandu patį save kiekviename naujame savo bičiulyje. Gyvenimas nebus visavertis, jei skęsi darbuose ir kasdienėje rutinoje, mano pilnatvė susideda iš nuotykių, tolių, išbandymų ir visada manęs laukiančios šeimos. Tai maistas mano sielai. Esu laimingas, kad turėjau galimybę prisiliesti nors truputį prie Polinezijos kultūros, jos žmonių, pajusti visišką nevaržomą laisvę“, – pasakoja S. Norkevičius.

 

Renginys nemokamas.

Sekmadienis su Šekspyru

Britų Taryba Lietuvoje kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentūra ir Didžiosios Britanijos ambasada kviečia vilniečius ir sostinės svečius į viešą renginį  „Sekmadienis su Šekspyru“ Prezidentūros kieme balandžio 24 d.

 

Didžiosios Britanijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lawrence,  kalbėdama apie sekmadienio renginį sakė:

 

„Mums didelė garbė, kad galime pasidžiaugti vieno iš iškiliausių pasaulio dramaturgų palikimu Lietuvos Respublikos Prezidentūroje ir taip paminėti Viljamo Šekspyro 400-ąsias mirties  metines. V. Šekspyras ne  vien tik  anglų kultūros atstovas, jis – viso pasaulio kultūros figūra.  V. Šekspyras – žmogus, kuris turėdamas beribę vaizduotę, neribotą kūrybiškumą  ir humaniškumo pojūtį  sujungė žmogiškąsias patirtis  kaip niekas kitas, gyvenęs prieš ar po jo.  Šiandien Šekspyras išlieka svarbus ir Lietuvai ne tik mokyklose, bibliotekose ar teatruose. Dažnas  Šekspyro kūriniuose randa sau suprantamas temas : meilę, neapykantą, keršto siekimą  ar išgelbėjimą.  Tikiuosi, kad plačioji visuomenė turės galimybę atvykti į renginį ir atrasti Šekspyrą“.

 

„Sekmadienis su Šekspyru“  yra vienas iš pasaulinės Britų tarybos programos „Šekspyras gyvas“ (angl. #ShakespeareLives)  renginių Lietuvoje, skirtų paminėti 400-ąsias Šekspyro mirties metines. Šį mėnesį buvo jau rodoma Šekspyro retrospektyvos programa filmų festivalyje „Kino pavasaris“. Britų Tarybos direktorius dr. Artūras Vasiliauskas kalbėdamas apie Šekspyro palikimą, teigė: „Šekspyras – ne tik ankstyvojo laikmečio modernus rašytojas. Jo pjesių ir personažų gylis skatina mus apmąstyti žmogaus gyvybės trapumą ar sudėtingus sprendimus, kuriuos turime priimti. Taigi, Šekspyras yra labai svarbus 21-ojo amžiaus pasaulio kultūroje. Britų taryba mini šio bardo metines visame pasaulyje, o Lietuvoje organizuoja renginių ir programų seriją kino, teatro, muzikos bei švietimo srityse, užtrikrinant kampanijos „Šekspyras gyvas“ (angl. #ShakespeareLives) tęstinumą“.

 

Balandžio 24 d. 12 val. Britų taryba ir Britanijos ambasada kartu su Prezidentūra  pakvies Lietuvos bibliotekininkus, suorganizavusius renginius Viljamui Šekspyrui atminti savo bibliotekose. Bibliotekininkams sveikinimo žodį tars Didžiosios Britanijos ambasadorė Claire Lawrence, Britų tarybos Lietuvoje direktorius dr. Artūras Vasiliauskas, Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos pirmininkė Alina Jaskūnienė bei Vilniaus Universiteto Bibliotekos direktorė informacinei, mokslo ir kultūros paveldo veiklai Marija Prokopčik. Renginį vainikuos senosios muzikos ir šokio ansamblis „Banchetto Musicale“, atlikdamas teatralizuotą šokio pasirodymą „Šekspyro kaukės“. 

 

„Sekmadienis su Šekspyru“  tęsis 14 val.  Prezidentūros kieme atviru visuomenei renginiu, kurio metu senosios muzikos ir šokio ansamblio „Banchetto Musicale“ nariai mokins visus susirinkusiuosius Šekspyro laikų dvaro šokių, išpopuliarėjusių didikų rūmuose. Norintys prisiliesti prie Šekspyro kūrybos, galės sudalyvauti #‎PlayYourPart iniciatyvoje, pasidalindami  savo mėgtamiausia citata ar ištrauka iš Šekspyro kūrinių lietuvių ar anglų kalba.

 

Apsilankykite  www.shakespearelives.org  puslapyje ir sužinokite daugiau apie „Šekspyras gyvas“  programą ir renginius visame pasaulyje.

 

Žiniasklaidos atstovai, norintys dalyvauti renginyje, kviečiami registruotis iki balandžio 21 d. el. paštu: rasa.monciunskaite@britishcouncil.lt

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje

Knygos "Nuo pintinės iki rankinės" pristatymas, rankinių parodos atidarymas

Maloniai kviečiame į Vilniaus etninės kultūros centro organizuojamą Irenos Felomenos Juškienės knygos „Nuo pintinės iki rankinės” pristatymą bei tekstilės meistrės, dizainerės Editos Petravičienės rankinių parodos atidarymą.

 

DATA: 2016 m. balandžio 26 d. (antradienis) 17.30 val.
VIETA: Lietuvos medicinos biblioteka, Kaštonų g. 7, Vilnius. 

 

„Nuo pintinės iki rankinės“ - tai populiari pažintinė knyga, kuri supažindins skaitytoją su 19-20 a. laikotarpiu Lietuvoje naudotų įvairių dėklų (piniginių, ryšulių, maišelių, krepšių, krepšelių, pintinių ir pan.) paskirtimi ir gaminimo būdais.

 

Šiam darbui panaudota medžiaga (nuotraukos, pavyzdžiai, pasakojimai ir kt.) iš privačių pateikėjų, didesnės dalies Lietuvos muziejų ir asmeninio archyvo. Nežiūrint to, kad knygoje yra nemažai nuotraukų su duodamais pavyzdžiais ir paaiškinamųjų gamybos technikos detalių, leidinio pabaigoje dar pateikiami keli skyriai (pvz. Priedas ir pan.), kuriuose yra papildomos informacijos apie kai kurių daiktų gamybos procesus (nėrimą, mezgimą, pynimą, rišimą), taip pat apie tekstuose rečiau vartojamus terminus ir jų paplitimą. Yra ir naudotos literatūros bei šaltinių sąrašas.
Knyga skirta visiems besidomintiems savo tautos etnine kultūra.

 

Edita Petravičienė

 

25 kūrybinio darbo metai - tai ilgos, nuoseklios studijos drabužių, aksesuarų ir galanterijos dirbinių kūrimo srityje. Paskutinį dešimtmetį dirbau visiškai savarankiškai, be samdomų darbuotojų ir pagalbininkų. Gerai  įvaldžiau siuvimo amatą, sukūriau ir pagaminau daugybę autorinių kūrinių, nuo paprasčiausio kasdienio  rūbelio iki prabangios vestuvinės suknelės, nuo vienetinio rūbo iki ansamblio, reprezentuojančio atitinkamą  įmonę. Labiausiai išstudijuota rūbų moterims sritis. Rankines, kaip kūrybinį objektą, pasirinkau prieš  penkerius metus. Tai atskira, siaura, bet ne mažiau įdomi meninė veikla. Mane žavi rankinės reikalingumas,  neišvengiamybė moters gyvenime, ji yra neatsiejama įvaizdžio detalė, galinti ne tik tarnauti, bet ir papildyti,  papuošti, praturtinti moters ansamblį.
Sukūriau savitą rankinių gamybos ir dekoravimo technologiją. Rankines gaminu iš lininio, vilnonio, gobeleninio audinio. Dekoruoju įvairiais būdais - klasikiniu siuvinėjimu, siuvinėjimu juostelėmis, skiautelėmis, aplikavimu, vėlimu, derinant įvairias technikas, atrandant naujas technologijas. Man ypač svarbu, kad rankinės būtų ilgaamžės, lengvos ir patvarios. „Sušiuolaikinau“ Klaipėdos krašto tautinio kostiumo elementą delmoną, kuris būdavo tvirtinamas prie juosmens juostos. Šiais laikais moterys juostų nenešioja, bet labai priimtina dėvėti delmoniuką pasikabinus įstrižai per petį. Telefonas, pinigai, akiniai, raktai tapo nuolatiniu moters palydovu - juos nešiotis delmonas ypač tinkamas. Tai tarytum kabanti  kišenė. Žaviuosi liaudies menu. Dekore naudoju tautodailės elementus, kompozicinius sprendimus.


Džiaugiuosi galimybe pristatyti šioje parodoje dalelę savo kūrybos.

Ruošiamės akcijai „Lietuva skaito!“

LLA dėkoja už pateiktas paraiškas dėl renginių gegužės 7 d. akcijoje “Lietuva skaito!” – ruošiamės Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos šventei.
 
Dėl paramos renginiams susisieksime su kiekvienu paraiškos teikėju šią savaitę.
 
Šiandien programoje jau užregistravome daugiau nei 60 renginių Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekose, knygynuose, viešosiose erdvėse, taip pat užsienio lietuvių bendruomenėse.
 
Tačiau dar nemažai knygynų laukia Jūsų iniciatyvų (
knygynų sąrašas). Labai kviečiame susisiekti su autoriais ir organizuoti jų susitikimus su skaitytojais, skaityti kartu. Laiške nurodykite autorių (skaitovą), knygyną, renginio laiką (12-13 val. arba 16-17 val.).


Jeigu norite organizuoti skaitymus laisvame “Pegaso” knygyne, prašome derinti su: Vaiva Pociūte Vaiva.Pociute@pegasas.lt; Aida (LLA) aida@lla.lt
Jeigu norite organizuoti skaitymus laisvame “Vagos” knygyne, prašome derinti su: Asta Mikelionyte asta.mikelionyte@vaga.lt ; Aida (LLA) aida@lla.lt
 
Jeigu organizuojate renginį kitose erdvėse, užpildykite ir atsiųskite paraišką. Šiame iniciatyvų etape galėtume paremti tik autorių kelionę.
 
Jūsų iniciatyvų pirminei akcijos renginių programai laukiame iki balandžio 22 d., tačiau ir vėliau pildysime programą, kuri bus “gyva” ir skelbiama internete.
 
Primenu, kad akcijos kulminacija – gegužės 7 d. 12 val. (bus transliuojami skaitymai ir LRT Kultūra, ir radijo laidose). Tačiau renginiai vyks visą dieną. Daugiausiai komunikuosi laikus 12-13 val. ir 16-17 val.

Lietuvos leidėjų asociacija ragina pradėti ruoštis nacionalinei skaitymo skatinimo akcijai „Lietuva skaito!”, kuri vyks gegužės 7 d. minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos šventę.

 

Viešinimo planas:

balandžio 27 d. bus skelbiama pirminė renginių programa, aktyvuojamas FB akcijos renginys ir puslapis. Bus transliuojama akcijos vinjetė ir videoklipas (partnerių tinklalapiuose, FB paskyrose, Youtube kanale, 15min, LRT.lt ir LRTKultūra, troleibusuose...). Akcija bus plačiai reklamuojama žiniasklaidoje, vyks tiesioginiai skaitymai per LRT Kultūra gegužės 7 d. 12 val.

 

Kviečiame filmuoti organizuojamus renginius ir skaitymus, atsiųsti įrašus arba Youtube kanalo nuorodas mantas@lla.lt. Įrašus talpinsime akcijos FB paskyroje.

 

Tikimės, kad gegužės 7 d. skaityti kartu knygą lietuvių kalba taps mums gražia, lietuvių tautą vienijančia tradicija.

 

Tikimės Jūsų dalyvavimo! Daugiau apie praėjusių metų akciją skaitykite http://www.lla.lt/lt/articles/view/id.44 .
 
Prašome platinti kvietimą.
aida@lla.lt, mantas@lla.lt

Seime vyks 16-ajai Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei skirta konferencija

Balandžio 22 d., penktadienį, Lietuvos bibliotekininkų draugija kartu su Seimo nare, Bibliotekų metų iniciatore Dalia Teišerskyte organizuoja šventinę konferenciją, skirtą 16-ajai Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei ir Pasaulinei knygos ir autorinių teisių dienai. Be to, 2016-uosius Seimas yra paskelbęs Bibliotekų metais. Renginys vyks Konferencijų salėje (Seimo III r.), pradžia – 11 val.

 

 

Konferencijos dalyvius pasveikins Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo narė, Bibliotekų metų iniciatorė D. Teišerskytė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys.

 

 

Renginyje Seimo rūmuose bus įteikti 2015 Metų bibliotekininkų, Geriausio Lietuvos bibliotekininkų draugijos skyriaus, „Išminties marių“ ir ,,Jonvabalio“ apdovanojimai, pagerbti aktyviausiai visuomenės ugdymo, skaitymo skatinimo, kūrybinio lavinimo veiklose dalyvaujantys bibliotekininkai. Konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos spaustuvininkų, leidėjų, autorių teisių gynimo asociacijų, Lietuvos rašytojų sąjungos, bibliotekų rėmėjų ir partnerių atstovai. Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė apibendrins 2015 m. draugijos nuveiktus darbus, vykdomą veiklą.

 

 

Konferencija organizuojama per 16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, kuri vyks 2016 m. balandžio 23–29 dienomis ir kuri kartoja Bibliotekų metų šūkį: „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“. Organizatorių teigimu, stipri visuomenė – tai skaitantys, besimokantys ir mąstantys žmonės, stiprios bibliotekos – tai telkianti ir įkvepianti erdvė, tai jose dirbantys profesionalai, padedantys asmenybei užaugti, kartu besikeičiantys ir kuriantys.

 

 

16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę šalies bibliotekose planuojami renginiai, atliepiantys strateginius Lietuvos visuomenės plėtros uždavinius – bibliotekos tampa bendruomenes telkiančiu ir visuomenės kūrybinį potencialą stiprinančiu veiksniu. Bibliotekos yra vieta, kur ugdomos kūrybingos asmenybės, skatinamas žinių troškimas, užtikrinama prieiga prie nacionalinės ir pasaulinės kultūros bei informacijos. Tam bibliotekos turi didžiulį infrastruktūros, technologijų ir ekspertinių žinių potencialą. Be jų neįmanoma stiprios, sąmoningos ir tolerantiškos visuomenės raida.

 

 

Balandžio 23–29 dienomis Lietuvos bibliotekose numatomi renginiai, kuriais bus siekiama įtraukti bendruomenes į skaitymo skatinimo, kūrybingumo lavinimo, mokymosi visą gyvenimą ir informacinio raštingumo projektus. Balandžio 23 d. pasaulis minės 400-ąsias Viljamo Šekspyro mirties metines, tad Lietuvos bibliotekos kvies bendruomenes į susitikimus ir netradicinius skaitymus šiam kūrėjui pagerbti.

 

 

 

PROGRAMA

 

 

 

10.00–11.00  Dalyvių registracija.

 

11.00–12.30  Moderuoja: Alina Jaskūnienė, Petras Zurlys

 

Sveikinimai ir apdovanojimai:

 

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius;

 

Seimo narė, Bibliotekų metų iniciatorė Dalia Teišerskytė;

 

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė;

 

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas;

 

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys;

 

Geriausių 2015 metų bibliotekininkų apdovanojimai, įteikia kultūros viceministras dr. Romas Jarockis;

 

Geriausių 2015 metų LBD skyrių apdovanojimai, įteikia LBD pirmininkė Alina Jaskūnienė ir UAB „Asseco Lietuva“ generalinis direktorius Albertas Šermokas;

 

Akcijos ,,Aš skaitau, nes“ aktyviausių dalyvių ir kiti apdovanojimai, įteikia LBD pirmininkė Alina Jaskūnienė;

 

„Išminties marių“ ir ,,Jonvabalio“ apdovanojimai Pamario krašto bibliotekininkams, įteikia Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis.

 

Moderuoja: Simona Žilienė, Alma Masevičienė

 

13.30–13.40  „Kas pakelia žodį, nuo žodžio ir žūva“, Liutauras Degėsys, Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys, rašytojas.

 

13.40–13.50  „Leidėjų vaidmuo skatinant skaitymą“, Aida V. Dobkevičiūtė, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė.

 

14.00–14.10  „Autorių teisės ir knygų pasaulis“, Valentinas Sventickas, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos Tarybos narys.

 

14.10–14.20  „Ar verta žadinti dinozaurus?“, Artūras Karosas, Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentas.

 

14.20–14.30  „Skaitmeninė knygų dalinimosi platforma“, Andrius Kontrimavičius, UAB „Digitouch“ direktorius.

 

14.30–14.40  „www.patogupirkti.lt – patikimas bibliotekų partneris“, Giedrius Milašiūnas, www.patogupirkti.lt pardavimų ir rinkodaros vadovas.

 

14.40–14.50  „Dassault Systèmes SOLIDWORKS Corp.“ trimačio modeliavimo, dizaino ir inžinerinio projektavimo sprendimai Lietuvos bibliotekoms“, Vladimir Popov, Endriu Gregory (Andrew Gregory), „SOLIDWORKS Corp.“, UAB „IN RE“.

 

14.50–15.00  Klausimai ir diskusijos.

 

Moderuoja: Jolita Steponaitienė

 

15.20–15.45  „Lietuvos bibliotekininkų draugija – aktyviai veikianti, įtraukianti, lyderiaujanti“, Alina Jaskūnienė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė, LBD revizijos komisija.

 

15.45–16.00  Diskusijos. Konferencijos apibendrinimas.

 

 

Konferencija bus tiesiogiai transliuojama internetu.

 

 

Daugiau informacijos:

 

 

Alma Masevičienė

 

Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos narė

 

Tel. (8 5) 239 8585, el. p. alma.maseviciene@lnb.lt

 

 

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė

Lietuvos bibliotekininkų draugija 2016 metų balandžio 23–29 dienomis skelbia 16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę. Jos tema kartoja Bibliotekų metų šūkį: „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“.

 

Stipri visuomenė – tai skaitantys, besimokantys ir mąstantys žmonės.
Stiprios bibliotekos – tai telkianti ir įkvepianti erdvė. Tai jose dirbantys profesionalai, padedantys asmenybei užaugti, kartu besikeičiantys ir kuriantys

 

16-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė taps vienu ryškiausių 2016-ųjų, Bibliotekų metų, akcentu. Ji prasidės balandžio 23-ąją, UNESCO minimą Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną. Ši diena primena apie skaitymo kultūrą ir tradiciją, raštingumo, pažinimo svarbą, pagarbą knygai ir kūrėjui. Ta proga balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seime vyks šventinė Lietuvos bibliotekininkų draugijos konferencija, kurioje bus apdovanoti kolegos, aktyviausiai prisidedantys ugdant visuomenę, skatinant skaitymą, lavinant kūrybiškumą.

 

16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę šalies bibliotekose planuojami renginiai, atliepiantys strateginius Lietuvos visuomenės plėtros uždavinius – bibliotekos tampa bendruomenes telkiančiu ir visuomenės kūrybinį potencialą stiprinančiu veiksniu. Bibliotekos yra vieta, kur ugdomos kūrybingos asmenybės, skatinamas žinių troškimas, užtikrinama prieiga prie nacionalinės ir pasaulinės kultūros bei informacijos. Tam bibliotekos turi didžiulį infrastruktūros, technologijų ir ekspertinių žinių potencialą. Be jų neįmanoma stiprios, sąmoningos ir tolerantiškos visuomenės raida.

 

Balandžio 23–29 dienomis Lietuvos bibliotekose numatomi renginiai, kuriais bus siekiama įtraukti bendruomenes į skaitymo skatinimo, kūrybingumo lavinimo, mokymosi visą gyvenimą ir informacinio raštingumo projektus. Balandžio 23 d. pasaulis minės 400-ąsias V. Šekspyro mirties metines, tad Lietuvos bibliotekos kvies bendruomenes į susitikimus ir netradicinius skaitymus šiam kūrėjui pagerbti.

 

Kviečiame visus, norinčius dalyvauti Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiuose, informacijos teirautis artimiausioje bibliotekoje.

 

2016-ieji Lietuvoje paskelbti BIBLIOTEKŲ METAIS!

Skelbiami trumposios prozos ir pjesių rašymo konkursai 10–12 klasių moksleiviams „Ateities memuarai“ ir „Tai atsitiko šį pavasarį“.

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tęsia tradiciją ir ketvirtus metus iš eilės skelbia trumposios prozos konkursą 10–12 klasių moksleiviams tema „Ateities memuarai“. Respublikos mastu jau įvyko konkursai „Gyvenimas – tai sapnas“ (2013), „Mano laisvė“ (2014) ir „Mano miesto paslaptis“ (2015). Idėjos autorės, konkurso iniciatorės ir koordinatorės, menotyrininkės, rašytojos Anetos Anros pasiūlytomis temomis kūrė moksleiviai iš įvairių Lietuvos kampelių.

 

A. Anra moksleiviams stengiasi pasiūlyti tokias temas, kurias būtų galima laisvai interpretuoti, žvelgti į jas iš įvairių perspektyvų, nevaržyti fantazijos ir kūrybinio polėkio. Džiugu, kad lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai skatina moksleivius dalyvauti, pataria, aktyviai dalyvauja procese. Vis dėlto nemažai apsakymų moksleiviai siunčia ir patys, savo iniciatyva.

 

LEU leidykla išleidžia kiekvieno konkurso geriausių, literatų komisijos atrinktų kūrinių almanachą, į kurį patenka trijų prizinių vietų laureatų kūriniai ir dešimt (ar daugiau) komisijos gerai įvertintų moksleivių apsakymų. Almanachai dovanojami konkurso laureatams ir jų mokykloms, taip pat publikuojami LEU svetainėje, paskyroje „Moksleivių trumposios prozos konkursas“.

 

Konkurso apdovanojimai vyksta LEU, moksleiviams diplomus įteikia LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis. Piniginius prizus įsteigia advokatas Vaidotas Sviderskis. Apdovanojimus tradiciškai veda rašytojas Alvydas Šlepikas, juose dalyvauja komisijos atstovai. Pernai laureatai buvo pakviesti į Valstybinio jaunimo teatro spektaklį-ekskursiją po teatro užkulisius su aktore, režisiere Aušra Pukelyte. Šiemet laureatų vėl laukia šis prizas ir fotosesija. Laureatai bus papuošti teatro kostiumais, nugrimuoti ir taps pjesių personažais.

 

Šių metų konkurso tema – „Ateities memuarai“. Įsivaizduokite save ateityje: jau praėjo daug metų, sėdite kur nors terasoje, kieme ant suoliuko, mažame kambarėlyje prie rašomojo stalo ar bet kurioje jūsų vaizduotės kertelėje ir rašote apie savo gyvenimą – kas įvyko, kuo buvote, kuo ir kur gyvenote, ką veikėte, ar išsipildė jūsų svajonės, o gal gyvenimas praėjo netikėtai, esate nustebinti, nusivylę ar patenkinti savo praeitimi? Reflektuokite dar neįvykusią savo ateitį. Pažvelkite į save iš seno, patyrusio žmogaus pozicijos, tokio, kokiu būsite po kelių dešimtmečių. Laisvai interpretuokite – kurkite fantastinius ar realistinius apsakymus.

 

Komisija atrinks geriausius, įdomiausius kūrinius ir jų autorius pakvies į prozos laboratoriją su rašytoju A. Šlepiku – turėsite galimybę aptarti, patobulinti savo rašinius prieš publikuodami juos almanache.

 

Konkurso sąlygos

Konkurse gali dalyvauti 10–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos.

Dalyvis konkursui pateikia vieną kūrinį.

Kūrinys turi būti nepublikuotas ir neskelbtas interneto tinklalapiuose.

Prieš kūrinio pavadinimą būtina nurodyti mokyklą, klasę, kontaktinį telefono numerį, el. pašto adresą.

Kūrinys neturi viršyti 15 tūkst. ženklų (su tarpais). Minimalus ženklų skaičius neribojamas.

Kūrinys privalo būti parašyti lietuvių kalba.

Kūrinius siųsti iki liepos 1 d. el. paštu prozoskonkursas@leu.lt.

Konkurso laureatus rinks profesionalų komisija, ketvirtus metus su konkurso organizatoriais bendradarbiaujantys literatai: poetė, literatūros kritikė, Vilniaus universiteto Filosofijos katedros doktorantė ir filosofijos mokytoja Aušra Kaziliūnaitė, dramaturgė, „AVaspo poetry“ atlikėja ir audiovizualinės poezijos festivalio „TARP“ rengėja Gabrielė Labanauskaitė, rašytojas A. Šlepikas, filosofė, literatūros kritikė, humanitarinių mokslų daktarė ir LEU Filosofijos katedros profesorė Jūratė Baranova, LEU Lituanistikos fakulteto dekanė, Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros docentė Žydronė Kolevinskienė.

 

Pirmosios vietos laimėtojui atiteks 150 Eur piniginis prizas. Antrosios ir trečiosios vietų laimėtojams – po 100 Eur. Prozos laboratorija planuojama rengti rugpjūčio mėnesį, apdovanojimų šventė – rudenį.

 

Skelbiamas ir antras – teatro – konkursas, jungiantis pjesių rašymą ir kūrybines dirbtuves, kurias ves dramaturgė G. Labanauskaitė. Laukiamos pjesės vaikams, paaugliams, jaunimui. Rašykite apie tai, kuo gyvenate, kas vyksta jūsų aplinkoje: mokykloje, namuose, mintyse, vaizduotėje, kas yra čia ir dabar. Konkurso tema – „Tai atsitiko šį pavasarį“.

 

Konkurso etapai

Iki birželio 1 d. siųskite pjeses, parašytas proza: apie ką galvojate rašyti pjesę.

Komisija atrinks įdomiausius variantus ir pakvies kūrėjus į nemokamas kūrybines dirbtuves.

Po kūrybinių dirbtuvių bus laukiama pabaigtų pjesių, kurias vėl vertins komisija.

Geriausių pjesių autoriai bus pakviesti į kūrybinę laboratoriją su profesionaliais aktoriais.

Spektaklį reikės pastatyti savo mokykloje, profesionalūs aktoriai atvyks pažiūrėti ir surengs po spektaklio diskusiją.

Kūrybinės laboratorijos tikslas – lavinti vaizduotę ir susipažinti su teatrui skirtų kūrinių rašymo pagrindais. Laboratorijos metu išlaisvinsite savo fantaziją, mokysitės kūrybiškai žodžiu ir raštu pristatyti gimusias idėjas, rasti jų įgyvendinimui tinkamiausią išraišką, susipažinsite su dramaturgijos pagrindais, kartu su kitais dalyviais skaitysite, analizuosite ir diskutuosite.

Šio konkurso komisiją sudarys Valstybinio jaunimo teatro aktoriai A. Pukelytė ir Aleksas Kazanavičius, dramaturgė G. Labanauskaitė, rašytojas A. Šlepikas.

Visa informacija apie konkursus skelbiama LEU internetinėje svetainėje („Moksleivių prozos laboratorija“) ir feisbuko paskyroje „Moksleivių trumposios prozos konkursas“.

Į visus klausimus bus atsakyta el. paštu prozoskonkursas@leu.lt.

http://leu.lt/lt/prozoslaboratorija.html

Kviečiame į seminarą: „Lietuvių kalbos redagavimo mokymai“ Vilniuje

Maloniai kviečiame dalyvauti mokymuose: "Lietuvių kalbos redagavimo mokymai".

Mokymai vyks:
2016 m. gegužės 18 d. Viešbutyje „Panorama“, Sodų g. 14, Vilniuje.

Mokymai skirti: kalbos tvarkytojams, žiniasklaidos, leidyklų darbuotojams, redaktoriams, vertėjams ir kitiems lietuvių kalbos vartotojams.

 


Mokymus veda
savaitraščio „Veidas“ redakcijos direktorius ir vyr. redaktorius Rimvydas Valatka. 2012–2015 m. portalo/laikraščio "15min“ vyriausiasis redaktorius, publicistas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos signataras.. 1978–1987 m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto laborantas ir laikraščio „Tarybinis pedagogas“ redaktorius, 1982–1983 m. „Valstiečių laikraščio“ korespondentas. 1983–1987 m. dirbo laikraščio „Tiesa“ Informacijos skyriuje. 1987–1990 m. savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, 1990–1991 m. savaitraščio „Atgimimas“ vyriausiasis redaktorius. 1992–2012 m. dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, internetinio portalo
lrytas.lt redaktorius. 1996 m. televizijoje TV3 su L. Pociūniene vedė poleminę laidą „Detektorius“.

 

Seminaro programa:

 

  • Sakinys. Pagrindinis ir šalutiniai. Rišlumas. Kada taisyti? Kada perrašyti? Dauguma žmonių rašo per ilgais ir painiais sakiniais. Kaip tai sutvarkyti?
  • Kam (ne)reikalingi būdvardžiai?
  • Veiksmažodis – pagr. Lietuvių kalbos dalis.
  • KAD su bendratimi.
  • Kada KAD, o kada JOG?
  • Tarptautiniai žodžiai: BENDROVĖ ar KOMPANIJA?
  • Trumpiniai: kokie geri, o kokie ne ir kodėl?
  • Kodėl vaikai gimsta, o paršeliai ir veršeliai – ne?
  • Kada GANA, o kada PAKANKAMAI?
  • Ar reikia daryti LYGINANT, PALYGINUS ar tiesiog PALYGINTI?
  • Virš, per ir daugiau kaip.
  • PELNĖ ar ĮMUŠĖ įvartį?
  • AR “Žalgiris” žais PRIEŠ “Lietuvos rytą” ar SU?
  • Patyrė pralaimėjimus “Žalgiriui” ir “Lietuvos rytui”. Kaip taisom? Pralaimėjo.
  • Išvadas darysime po pirmojo rato pabaigos. Koks žodis nereikalingas? Pabaigos.
  • Suardys ES sankcijų vienybę Rusijos atžvilgiu. Kaip keičiam? Suardys ES vienybę dėl sankcijų Rusijai.
  • Kodėl kariai kaunasi, o krepšninkai tik žaidžia?
  • Kodėl moteris gali būti graži, gražesnė ir gražiausia, o santuoka tik optimali?
  • Dalies kilmininkas: uždirbti pinigų, o ne pinigus.
  • Kodėl dienos būna devynios, mėnesiai devyni, o metai – devyneri? Mačai – du, o rungtynės – dvejos, trejos ir t.t.
  • Nelaikšiai žodžiai: akcentuoti, inicijuoti. Taip sakant, reiškias ir t.t.
  • Sportininkų nesąmonės, medikų nesąmonės, valdininkų ir politikų kalbos nesąmonės.
  • Rusiški išsireiškimai: prie vairo ar už vairo? Liūto dalis, ir t.t.
  • LAIKAU, SKAITAU, galvoju vietoj MANAU.
  • TVARKOJ ar tiesiog GERAI?
  • Dviprasmybės ir kaip su jomis kovoti?
  • Praktiniai pavyzdžiai įvairių profesijų kalbų, praktinis redagavimas.
  • Pokalbių taisymas.
  • Klausimai ir atsakymai.

 

Dalyvio mokestis: 149 EUR
Užsiregistravus 2016 m. gegužės 6 d. (imtinai) kaina tik 119 EUR, PVM netaikomas! 
 

Dalyvaujant daugiau nei vienam atstovui iš tos pačios organizacijos, antram ir kitiems dalyviams taikoma papildoma 10 Eur nuolaida seminaro kainai.
Kiekvienas seminaro dalyvis gauna išsamią seminaro mokomąją medžiagą, rašymo priemones, dalyvio pažymėjimą, kavą/arbatą užkandžius.

 

Registracija vyksta: iki 2016 m. gegužės 17 d.
Norinčius dalyvauti prašome užpildyti dalyvio anketą internetu.

UAB „Žinių centras“ įtraukta į Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų sąrašą.

Paskelbtas antrasis „Paauglių ir jaunimo literatūros konkursas“

Leidykla „Alma littera“ paskelbė antrąjį „Paauglių ir jaunimo literatūros konkursą“. Leidykla laukia originalių, iki tol nepublikuotų prozos tekstų, kuriuose būtų nagrinėjamos paaugliams ir jaunimui aktualios temos, patraukliai atveriama Lietuvos praeitis ir šiandienos tikrovė.

 

Popierinis arba elektroninis rankraščio variantas turėtų būti pateiktas iki 2016 m. birželio 1 d. adresu: „Alma littera“, Ulonų g. 2, Vilnius.

 

 

Kūrinio apimtis: nuo 4 iki 12 autorinių lankų. Rankraščius vertins nepriklausomų ekspertų ir leidyklos atstovų komisija.

 

 

Trys atrinkti tekstai bus išleisti atskiromis knygomis, viena iš jų laimės 2900 eurų premiją.

 

 

Konkurso rezultatai bus paskelbti 2016 m. spalio 1 d.
 

 

Konkurso nuostatai:
1. Konkursui kviečiama teikti aukštos meninės vertės prozos kūrinius, skirtus 10–17 m. skaitytojams.
2. Rankraščių tekstų apimtis – nuo 4 iki 12 autorinių lankų (1 aut. l. – 40 000 spaudos ženklų).
3. Priimami tik nauji, iki tol nepublikuoti prozos kūriniai.
4. Teikiamų rankraščių kiekis – neribojamas.
5. Popierinis rankraščio variantas ir kopija elektroninėje laikmenoje (CD, DVD) su nurodytu autoriaus slapyvardžiu turi būti pateiktas iki 2016 m. birželio 1 d. į leidyklą „Alma littera“, adresu: Ulonų g. 2, LT-08245 Vilnius.
6. Kartu su kūriniu ant atskiro lapo pateikiami šie duomenys: vardas, pavardė, slapyvardis, kūrinio pavadinimas; adresas, elektroninis paštas, telefono numeris. Ant kompaktinės plokštelės su įrašytu kūriniu didžiosiomis raidėmis užrašomas vardas, pavardė ir kūrinio pavadinimas.
7. Konkursui pateikti rankraščiai negrąžinami.
8. Gautų rankraščių vertinimo komisija nerecenzuoja ir nekomentuoja.

 

 

Vertinimas ir apdovanojimai:
1. Konkursui pateiktus rankraščius vertina nepriklausomų ekspertų ir leidyklos atstovų komisija.
2. Trys geriausiais pripažinti kūriniai išleidžiami atskiromis knygomis, su autoriais pasirašant knygų išleidimo sutartis.
3. Pagrindinis prizas – 2900 Eur. Jį laimi vienas iš trijų kūrinių autorių.
4. Pagrindinio prizo laimėtojas paskelbiamas spalio 1 d.

 

 

Konkurso atsakingas asmuo:
Leidinių vadovė Nijolė Kuolienė
E. p. nijole.k@almalittera.lt

Į praėjusiais metais vykusio pirmojo „Paauglių ir jaunimo literatūros konkurso“ finalą iš 26 originalių rankraščių buvo atrinkti trys geriausiais pripažinti kūriniai. Tai Akvilinos Cicėnaitės „Niujorko respublika“, Rebekos Unos „Atjunk“ ir Dainos Opolskaitės „Eksperimentas gyventi“. Šio konkurso nugalėtoja tapo A. Cicėnaitė. Komisiją, vertinusią kūrinius, sudarė vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba, literatūros kritikė Danguolė Šakavičiūtė, rašytojos Gintarė Adomaitytė ir Renata Šerelytė, mokytoja metodininkė Violeta Juodelienė. Tačiau knygą-nugalėtoją lygiomis teisėmis rinko ne vien komisija, bet ir jaunieji ekspertai – svarbiausi šio konkurso knygų skaitytojai.



Šio konkurso tikslas – papildyti paauglių literatūros lobyną originaliais lietuvių autorių kūriniais. Konkursą inicijavusi leidykla „Alma littera“ tris geriausius konkurso kūrinius išleido atskiromis knygomis.

Naujų elektroninių paslaugų bibliotekos vartotojams pristatymas

2016 m. balandžio 19 d. 11 val. kviečiame į projekto „(RE)STARTAS: el. paslaugos Tau“ pranešimų ciklo renginį „Naujos elektroninės paslaugos portale www.ibiblioteka.lt ir portalo www.epaveldas.lt lietuvių literatūros klasikos kūrinių elektroninių knygų kolekcija e. klasika: skaitykime šiuolaikiškai“ (1,5 val.) Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, III a., 314 kamb.).

 

Susipažinsite su portalo www.ibiblioteka.lt naujomis paslaugomis vartotojams: registravimusi, personalizuota paieška, el. knygų paieška, rezultatų filtravimu, portalo mobiliąja versija. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos specialistės Alma Masevičienė ir Ona Aušrelė Trabšienė pristatys kolekciją e. klasika, jos turinį ir struktūrą, galimybes naudotis paslaugomis, nepriklausomai nuo buvimo vietos, papasakos apie elektroninių knygų formatus ir jų panaudojimo galimybes.

 

Registruokitės iki balandžio 18 d. el. paštu mokymai@kvb.lt arba tel. (8 37) 32 44 50.

Balandis – V. Šekspyro ir M. Servanteso kūrybos mėnuo

Minint 400-ąsias Viljamo Šekspyro ir Miguelio de Servanteso mirties metines, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų institutas (UKI) prisideda prie šių Renesanso epochos amžininkų kūrybos sklaidos visuomenei ir balandžio 17–25 d. organizuoja įvairius nemokamus renginius mieste.

 

„Prisiminti ar neprisiminti, pažymėti ar nepažymėti – kalbant apie 400-ąsias V. Šekspyro ir M. de Servanteso mirties metines, VDU humanitarams toks klausimas nekilo“, – teigė VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, doc. dr. Rūta Eidukevičienė. Anot docentės, Vytauto Didžiojo universitetas nuo pat atkūrimo garsėja anglų kalbos ir literatūros studijomis, o pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo romanų kalbų ir kultūrų studijos. Būtent tai bei aktyvi universiteto bendruomenė nulėmė sprendimą šią genialiems Europos kūrėjams skirtą datą paminėti įvairiais renginiais Kauno mieste.

 

Kiekvienas besidomintis Viljamo Šekspyro ar Migelio de Servanteso kūryba savaitę truksiančių renginių metu galės atrasti šias asmenybes ir jų kūrybą iš naujo, o pradedantiems literatūros mėgėjams tai bus puiki galimybė artimiau pažinti Renesanso klasikus.

 

Anot VDU Anglų filologijos katedros vedėjos, prof. dr. Ingridos-Eglės Žindžiuvienės, iš šių iškilių asmenybių, be abejonės, galima pasimokyti novatoriško požiūrio į kasdienybę, drąsos ją keisti, rutiną paverčiant naujais atradimais, o į nusivylimus ar klaidas pažvelgiant kaip į pamokančias istorijas.

 

V. Šekspyro „Hamletas“

Staigmena Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) lankytojams – prieš režisieriaus Vido Bareikio spektaklį pagal V. Šekspyro pjesę „Hamletas“ vyks VDU studentų skaitymai originalo (anglų) kalba pagal šią garsiąją dramaturgo pjesę.

 

Balandžio 17 d. 15 val. ir 19 d. 18 val. NKDT didžiosios salės fojė (Laisvės al. 71) prieš penkis šimtus metų plunksna sukurtas personažas prabils ir visuomenei primins amžinąsias vertybes bei tarpusavio santykių be „teisėjo“ svarbą. Skyrusiems savo laiko pasiklausyti skaitymų visuomet tiesos ieškantis Hamletas suteiks filosofinę savo maksimaliai išgyvento laiko grąžą.

 

„Savaime suprantama, kad didžiųjų V. Šekspyro ar M. Servanteso idėjų negalėjome uždaryti vien tarp universiteto sienų, todėl susitikimams pasirinkome populiarias mieto kultūrines viešąsias erdves“, – skaitymų NKDT idėją pristatė doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

 

„Protų kovos“ su M. Servantesu ir V. Šekspyru

Azartiško ir intelektualaus žaidimo „Protų kovos“ komandų balandžio 19 d. 19 val. Kaune („Architektai“, V. Putvinskio g. 62) ir balandžio 19–20 d. 19 val. Vilniuje („Vienuolio Pub“, Vienuolio g. 4) lauks V. Šekspyro ir M. Servanteso iššūkiai. „Proto kovose“ bus galima sužinoti kas gudresnis: Jūs, Ričardas III ar Don Kichotas. Klausimai siesis su pačių rašytojų biografijomis, kūriniais, leidimais, pagal M. Servanteso ir V. Šekspyro kūrinius pastatytais spektakliais ir filmų ekranizacijomis. 

 

Bus bandoma ieškoti sąsajų tarp amžininkų pagrindinių sukurtų personažų ir pačių kūrėjų tapatybių, siekiama atskleisti asmenines savybes ir tautinius ypatumus. Kaip ir „Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Manšo“ matomas visas M. Servanteso gyvenimas ir juntama jo kūrybinė asmenybė. Dar daugiau – jame pasirodo visa ispanų tauta su savo nerimu ir su svajonėmis, su savo idealais ir iliuzijomis bei ryžtu ir nusivylimais.         

 

Pasak VDU profesorės Ingridos-Eglės Žindžiuvienės, šios asmenybės panašios savo smalsumu, troškimu į to meto gyvenimą įvesti kažką naujo, negirdėto, nematyto. Panašūs jie ir savo sąmoju, paradoksaliomis mintimis, net gal ir požiūriu į gyvenimą, gebėjimu paskui save patraukti mases, sudominti visus literatūriniu žodžiu ar savo šalies kalbos ir kultūros gelmėmis.

 

Makbeto asmenybė ir Šekspyro kūryba kine        

Daugiausiai pasaulyje kino ekranizacijų susilaukianti V. Šekspyro kūryba bus analizuojama balandžio 18 d. 17 val. VDU Humanitarinių mokslų fakultete (K. Donelaičio g. 52, 422 aud.) Jos metu vyks naujausio režisieriaus Justino Kurzelo filmo „Makbetas“ (2015) peržiūra ir analizė. Diskusiją ves VDU Anglų filologijos katedros doktorantas Emilis Kasparas.         

 

Tragedija „Makbetas“ yra viena trumpiausių V. Šekspyro plunksnai priskiriamų pjesių. Rašydamas „Makbetą“ Renesanso dramaturgas rėmėsi „Anglijos, Škotijos ir Airijos kronikomis“, kuriose užfiksuotas pasakojimas apie škotų karalių Makbetą, valdžiusį 1040–1057 m. Valdžios trokštančios asmenybės istorija V. Šekspyro literatūriniame kūrinyje susipina su legenda, atskleisdama valdžios ir galios įtaką.

 

400 rožių diena su skaitymais mieste

Balandžio 23-ioji-, „Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena“, turi ypatingą prasmę pasaulio literatūros kalendoriuje. 1564 m. balandžio 23-ioji oficialiai laikoma Viljamo Šekspyro gimimo data. 1616 m. šią dieną pasaulis neteko ispanų plunksnos meistro Migelio de Servanteso bei savo gimimo dieną mirė ir V. Šekspyras.

 

Šia UNESCO organizacijos 1995 m. paskelbta proga ir amžininkų mirties metinėms paminėti vyks V. Šekspyro ir M. Servanteso kūrybos ištraukų skaitymai Kauno centre. Juos atliks VDU Teatro aktoriai bei įvairūs universiteto užsienio kalbų klubai. „Smagu, jog įgyvendinti sumanymus mums padeda universitete aktyviai veikiantys studentiški Anglistų ir M. Servanteso ispanų kalbos ir kultūros klubai, VDU Teatro aktoriai“, – universiteto bendruomenės iniciatyvomis džiaugiasi VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, doc. dr. Rūta Eidukevičienė.  Anglų, lietuvių, ispanų, prancūzų ir italų kalbinis skambesys nuo 11 val. ryto iki 18 val. vakaro aidės prie Kauno pilies (Pilies g. 17), Teatro klubo senamiestyje (Vilniaus g. 22), Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune (Vilniaus g. 33), miesto centrinio pašto (Laisvės al. 102) bei Rotušės aikštėje.

 

Miestiečius ir Kauno svečius džiugins VDU staigmenos ir žiūrovams bei praeiviams dalijamos rožės. Rožė – ypatingą reikšmę turinti gėlė V. Šekspyro kūryboje. Dramoje „Romeo ir Džuljeta“ rožė tarsi prilyginama meilės jausmo galiai, kuomet nesvarbu kaip pavadinsi – svarbu kokius potyrius tau suteikia gėlė ar meilė. Džuljeta pjesėje šeimų pavardžių nesantaikos įtaką santykiui su Romeo retoriškai svarsto taip: „Ką reiškia vardas? Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ Taigi, dramaturgo mirties metinių dienos proga „Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena“ Kaune bus minima ir kaip „400 rožių diena“.

 

„Kviesdami kauniečius į simbolinius „400 rožių“ renginius, siekiame, kad jie nebūtų vien žiūrovai, o patys pasijustų kultūros istorijos dalimi, pajustų ypatingą V. Šekspyro ir M. Servanteso idėjų ir žodžių galią”, – renginio idėja dalijosi doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

 

V. Šekspyro paieškos VDU Kauno Botanikos sode

Literatūrinis sodininkas – taip būtų galima įvardinti garsiausią britų bardą, kuris savo kūriniuose aprašė arba paminėjo net 63 įvairiausių augalų, gėlių, medžių prieskoninių žolelių pavadinimus. Daugelis istoriografų ir V. Šekspyro gyvenimo bei kūrybos tyrinėtojų neatmeta idėjos, kad didysis Renesanso epochos kūrėjas galėjo būti sodininkas. Balandžio 24 d. 15 val. VDU Kauno botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6) vyks V. Šekspyro tekstuose minimų augalų paieškos. Su citatomis iš anglų dramaturgo ir rašytojo dramų bei sonetų bus bandoma ne tik atrasti aprašytus augalus, bet ir išsiaiškinti jų reikšmę V. Šekspyro tekstuose. Galbūt tai ir padės įminti mįslę, koks gi iš tiesų yra šių augalų vaidmuo bardogyvenime ir kūryboje, o pažvelgus į augalus, mintimis nusikelti į jo pasaulį.

 

Viešoje paskaitoje amžininkų susitikimas

Balandžio 25 d. 11 val. VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks vieša VDU prof. Leonido Donskio paskaita „Mūsų amžininkai, palikę mus prieš 400 metų: Viljamas Šekspyras ir Migelis de Servantesas“.

 

Anot VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės, doc. dr. Rūtos Eidukevičienės, V. Šekspyras ir M. Servantesas nepraranda savo aktualumo, nes kalba apie giliausias žmonių aistras, o jų kūryba apima visumą ir kelia esminius klausimus – kaip žmogui susitaikyti su pačiu savimi ir kitais žmonėmis. „Šiandienos žmogus yra tapęs dideliu individualistu, jis linkęs koncentruotis į save, savo norus ir siekius, tad iš panašių į save V. Šekspyro ar M. Servanteso personažų gali daug ko pasimokyti. Technikos naujovės pakeitė pasaulį, tačiau technologijos nepajėgios atsakyti daugybės mums rūpimų klausimų. Kodėl nepaieškojus atsakymų didžiuosiuose literatūros kūriniuose?“, – retoriškai mintį baigia doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

 

 „Galbūt šio balandžio dekada, skirta Renesanso epochos iškilioms asmenybėms, paskatins visus naujai įvertinti rašytojų kūrybą, atrasti jų kūriniuose ar gyvenimo verpetuose kažką dar negirdėto ar nesvarstyto. O galbūt ir pastūmės daugelį mokytis kalbų, kuriomis rašė šie garsūs rašytojai – anglų ir ispanų – ar iš naujo atrasti šių šalių kultūrą“, – mintimis apie V. Šekspyro ir M. Servanteso dienose organizuojamų renginių lankymo prasmę apžvelgia VDU prof. dr. Ingrida-Eglė Žindžiuvienė.

Londono knygų mugėje – bendras Baltijos šalių prisistatymas

Balandžio 12-14 dienomis vyksiančioje Londono knygų mugėje Lietuva, Latvija ir Estija išbandys trišalio prisistatymo modelį, kuriuo remsis 2018 m. Londone atstovaudamos savo literatūrai kaip šalys-viešnios.

 

Lietuvos prisistatymą Londono knygų mugėje koordinuoja Lietuvos kultūros institutas drauge su Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Rita Valiukonyte.

 

Pasak Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, vertimų rinka Jungtinės Karalystės leidyboje užima vos 4 procentus. „Dedama daug pastangų, kad mūsų literatūros vertimai patektų į šį kontekstą. Lietuvos kultūros instituto Ekspertų vizitų programa su Lietuvos autorių kūryba, leidyklomis ir vertėjais supažindino jau ne vieną britų leidėjų delegaciją. Tikimės, kad bendros trijų Baltijos šalių pastangos bus dar efektyvesnės“, – teigė A. Žilinskienė.

 

Londono knygų mugės renginiuose dalyvaus Lietuvos kultūros viceministras Arnas Neverauskas, Estijos ambasadorius JK Lauris Bambusas ir Latvijos kultūros ministrė Dace Melbārde.

 

Lietuva bendrame Baltijos šalių stende į mugę susirenkantiems leidybos profesionalams pristatys naujausias lietuvių autorių knygas (grožinės literatūros, poezijos leidinius, knygas vaikams, humanistiką, laisvalaikio literatūrą, knygos meno kolekciją ir t.t.).

 

Balandžio 12 d. Baltijos šalių rašytojai dalyvaus seminare „Kryžkelės yra visur“ („Crossroads are Everywhere“). Migracijos, mažos šalies išlikimo XXI amžiuje temos, kaip išlaikyti meilę savo kultūrai ir kalbai, neperžengiant į agresyvų nacionalizmą – apie šias aktualijas kalbėsis rašytojas, Talino ir Helsinkio universitetų profesorius Reinas Raudas, latvių politologas ir publicistas Ivaras Ijabas bei lietuvių rašytoja Paulina Pukytė.  Renginį moderuos britų rašytojas, redaktorius ir vertėjas Danielis Hahnas (šiuo metu nominuotas tarptautinei „Bookerio“ premijai už Angolos autoriaus Jose Eduardo Agualusa knygos vertimą).

 

Plačiau skaitykite: http://lithuanianculture.lt/londono-knygu-mugeje-bendras-baltijos-saliu-prisistatymas/

„Literatūrinės slinktys“ suburs jaunuosius rašytojus

Balandžio 15 d., penktadienį, 14 val. VDU Lietuvių literatūros katedra tradiciškai kviečia į jaunųjų rašytojų festivalio „Literatūrinės slinktys“ skaitymus. Savo kūrybą renginio metu skaitys Greta Ambrazaitė, Birutė Grašytė, Dominykas Norkūnas, Laura Švedaitė, Ernestas Noreika, Mantas Balakauskas. Renginys vyks M. Gimbutienės auditorijoje (K. Donelaičio g. 52-211). 

 

Balandžio 11 – 16 d. jaunųjų rašytojų festivalio „Literatūrinės slinktys” renginiai vyks ir kitose įvairiose Lietuvos vietose. Juos organizuoja asociacija „Slinktys“, kurios pagrindinės veikloas sritys yra literatūrinių renginių, koncertų organizavimas, susitikimai su rašytojais ir muzikantais.

 

„Norime suburti jaunuosius meno sričių atstovus, bei sukurti jiems erdvę – galimybę laisvai reikštis ir tobulėti. „Slinktys“ taip pat nepamiršta periodinių leidinių ir knygų leidybos, bei kultūrinių akcijų rengimo. Organizacija siekia įvairius kultūrinius renginius pateikti kuo patraukliau įvairaus amžiaus jaunimui“, – savo sumanymais dalijasi „Slinktys“ steigėjai.

 

Festivalio proga bus išleistas jaunųjų kūrėjų kūrybos rinkinys. Anksčiau leistą bendrą almanachą šiemet keičia penkių autorių Gretos Ambrazaitės, Dovydo Grajausko, Karolio Klimo, Dominyko Norkūno ir Lauros Švedaitės nedidelės knygelės, sutilpsiančios į vieną aplanką.

 

Tie, kurie negalės dalyvauti renginiuose, jaunuosius kūrėjus turės progą išgirsti renginio dieną per LRT radiją nuo 21 val. transliuojamoje tiesioginėje laidoje „Trys valandos poezijos ir prozos“. Tris valandas truksiančiame eteryje bus galima skambinti į studiją, klausti, diskutuoti ar patiems paskaityti savo kūrybos.

 

Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai

Balandžio 8 d., penktadienį, Konferencijų salėje (Seimo III r.) Seimo narys Kęstutis Daukšys ir Lietuvių kalbos institutas organizuoja lietuvių kalbos ateities klausimams skirtą konferenciją „Ar kalbės robotai lietuviškai? Lietuvių kalbos tyrimai valstybėje“. Pradžia – 10 val.

 

Organizatorių teigimu, lietuvių kalbos išsaugojimas ir stiprinimas – strateginis Lietuvos valstybės uždavinys, tačiau nepamirštama, kad sava kalba yra ir intymus asmeniškas reiškinys. Konferencijoje bus ieškoma naujų formų diskutuoti apie lietuvių kalbą. Pranešėjai diskutuos apie kalbą kaip sudėtinę asmenybės dalį. Kodėl vieni nuo savos kalbos tolsta, o kiti vis atranda naujų kalbos galimybių? Ką kalba mums reiškia emociškai? Kokie kalbos tyrimai gali padėti suvokti kalbą geriau? Tai tik keli atviri klausimai, į kuriuos ieškosime atsakymų.

 

Renginio dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, Seimo narys Kęstutis Daukšys, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

 

Konferencijoje dalyvaus aktorius Vytautas Rumšas, slemo atlikėjas Žygimantas Kudirka-Mesijus, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė, „Robotikos akademijos“ įkūrėjas Artūras Gaulia, žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas, filologas ir teologas švedas Jonas Ohmanas, Geolingvistikos centro vadovė Danguolė Mikulėnienė, sanskritologas, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro indologijos studijų lektorius Vytis Vidūnas, lietuviškai tekstus kurianti grupė „Gytis Ambrazevičius ir grupė“, Seimo nariai ir kiti svečiai. Konferenciją ves žurnalistas Marijus Gailius.

 

9.30 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II r.) vyks renginio organizatorių spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Seimo narys K. Daukšys, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. J. Zabarskaitė, slemo kūrėjas ir atlikėjas Ž. Kudirka.

 

PROGRAMA

 

10.00–10.05 Pradžia. Vedėjo įžanga.

10.05–10.30 Sveikinimo kalbos: Seimo narys Kęstutis Daukšys, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

10.30–10.40 INTERMEDIJA. Vaizdo įrašas „Kaip jaučiuosi, kai kalbu lietuviškai“. Kalba fotografė, projekto „Moterys kalba“ narė Neringa Rekašiūtė, vertėjas, komikas, laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius, laidų vedėja, nuomonės lyderė Beata Tiškevič, komiksų kūrėja Miglė Anušauskaitė, menininkė Jolita Vaitkutė, aktorė Elžbieta Latėnaitė, prozininkai Mykolas Sauka, Karolis Klimas ir kt.

I dalis. RAŠTINGUMAS XXI AMŽIUJE

10.40–10.55 Pranešimas „Inovatyvus kalbų mokymasis ir robotų pagalba“. Skaito „Robotikos akademijos“ įkūrėjas Artūras Gaulia.

10.55–11.05 INTERMEDIJA. Pasirodo „Gytis Ambrazevičius ir grupė“.

11.05–11.20 Pranešimas „Ar rašto kultūra šiandien yra vertybė?“ Skaito Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė.

11.20–11.40 Išminčių diskusija. Diskutuoja etnomuzikologė, LRT laidų vedėja dr. Loreta Sungailienė, asociacijos „Lituanistų sambūris“ valdybos pirmininkė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Vilija Dailidienė, Seimo nariai Kęstutis Daukšys ir Valentinas Stundys.

II dalis. KALBOS KŪRYBIŠKUMAS

11.40–11.55 Pranešimas „XXI A. KUDIRKA: interaktyvūs eilėraščiai, literatūriniai remiksai, interneto poezija“. Skaito kūrybininkas, slemo kūrėjas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka.

11.55–12.05 INTERMEDIJA. Atliekamosios poezijos numerį pristato Žygimantas Kudirka.

12.05–12.20 Pranešimas „Ką bendra turi 2020 m. ir tvarumas?“ Skaito Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

12.20–12.40 Išminčių diskusija. Diskutuoja Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Jurgita Girčienė, aktorius Vytautas Rumšas, Seimo nariai Linas Balsys ir Kęstutis Daukšys.

III dalis. KALBINIS KRAŠTOVAIZDIS

13.50–13.55 Vedėjo įžanginis žodis.

13.55–14.05 INTERMEDIJA. Performanso „Tarmės“ vaizdo įrašas. Kūrinį gyvai pristato menininkė Jurgita Juodytė.

14.05–14.20 Pranešimas „Vilniaus centro kalbinio kraštovaizdžio tyrimai“. Pristato mokiniai ir mokytojai (Vilniaus licėjus, Vilniaus inžinerinis licėjus, Karoliniškių gimnazija ir Lituanistų sambūris).

14.20–14.35 Pranešimas „Kad vietinis būtų savas: aplinkos tarmiškumas“. Skaito Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė.

14.35–14.55 Išminčių diskusija. Diskutuoja Seimo narė Dalia Teišerskytė, Seimo narys Kęstutis Daukšys, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto prodekanė doc. dr. Daiva Aliūkaitė, Skuodo rajono vicemerė Daiva Budrienė.

14.55–15.05 INTERMEDIJA. „Stalo žaidimas: žemaičių tarmė ir paveldas“. Naujai kuriamą žaidimą pristato jo kūrėjas grafikos dizaineris Julius Danilevičius.

IV dalis. LIETUVIŲ KALBA PASAULYJE

15.05–15.20 Pranešimas „Lietuvių kalba kaip strateginė saugumo priemonė“. Skaito žurnalistas, vertėjas, dokumentinių filmų kūrėjas, filologas ir teologas Jonas Ohmanas.

15.20–15.35 Pranešimas „Sanskritas lietuvių tautinėje savimonėje: istorinės sąsajos, mitai ir mokslinių tyrinėjimų perspektyvos“. Skaito Orientalistikos centro lektorius, Lietuvos ir Indijos forumo prezidentas Vytis Vidūnas.

15.35–15.55 Ekspertų diskusija. Diskutuoja Gintautas Babravičius, Lietuvos edukologijos universiteto prorektorė prof. dr. Vilija Salienė, Seimo narė prof. habil. dr. Marija Aušrinė Pavilionienė, Seimo narys Kęstutis Daukšys.

15.55–16.00 Vedėjo baigiamasis žodis. Pabaiga.

 

Konferencija bus tiesiogiai transliuojamainternetu ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“.

 

Registracija į renginį el. paštu lituanistika@lki.lt iki balandžio 5 d. 17 val. Norint įeiti į Seimo rūmus reikalinga turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Įėjimas per Seimo I–III rūmus.

Lietuvos technikos bibliotekoje atidaroma mokinių kūrybinių darbų paroda „Knygų namų šviesa“

Balandžio 4 d. Lietuvos technikos bibliotekoje (šv. Ignoto g. 6, Vilnius) atidaroma Bibliotekų metams skirto mokinių meninės kūrybos darbų konkurso „Knygų namų šviesa“ geriausių darbų paroda.

 

Konkurse dalyvavo vaikai nuo 7 iki 18 metų. Jo tikslas – įtraukti mokinius į aktyvią kūrybinę veiklą, skatinant dailės kalba išreikšti savo santykį su knyga, biblioteka, Lietuvos kultūros istorija. 

 

Iš viso atsiųsti 1337 darbai, kuriuose skleidėsi vaikų ir jaunimo skaitomos literatūros tendencijos, filosofiniai apmąstymai, kas yra knyga, ką ji reiškia žmogaus gyvenime, bibliotekų dabartis ir ateities vizijos. Mokinių piešiniuose vaizduojami bibliotekų pastatai ir interjerai, knygų lentynos, literatūros kūrinių personažai, futuristinės bibliotekos ir modernios technologijos, ryški komiksų įtaka.

 

„Vaikai vis iš naujo patvirtina, kad bibliotekos, knygos niekur nedings, jos yra ir bus svarbios ir reikalingos, tiesiog įgaus naujas formas ir veiks kitokiais būdais. Atrinkdami geriausius darbus, visų pirma, ieškojome tų, kurie vaizdais, jų kompozicijomis, idėjomis, spalvomis ir pustoniais yra saviti, drąsūs ir išradingi, kitaip mato kasdieną, o tuo pačiu nuoširdūs ir kartu labai reiklūs supančiam pasauliui“, – sako konkurso darbų vertinimo komisijos pirmininkė, Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros vedėja doc. Marija Marcelionytė-Paliukė.

 

Parodoje eksponuojama 60 mokinių piešinių, Lietuvos technikos bibliotekoje juos apžiūrėti galima iki balandžio 27 d. Įėjimas laisvas.

 

Konkursą „Knygų namų šviesa“ organizavo LR švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Rašytojų klubo renginiai kovo 29 – balandžio 8 dienomis

Kovo 29 d. 17.30 val. Rašytojų klube – tautosakininkės, vertėjos Danutės Krištopaitės prisiminimų knygos „Apie kitus ir save“ pristatymas. Pristatyme dalyvaus knygos sudarytoja ir redaktorė Nijolė Kvaraciejūtė, rašytojos brolis Arvydas Krištopas, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, kraštotyrininkė, kultūrologė Irena Seliukaitė, muzikologė Živilė Ramoškaitė, vertėja ir redaktorė Roma Zagorskienė, vertėja Alma Ločerytė Dale, kanklininkė Žemyna Trinkūnaitė. Vakarą ves knygos leidėjas Helmutas Šabasevičius.

 

Kovo 31 d. 17.30 val. Rašytojų klube – vakaras, skirtas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto Marcelijaus Martinaičio 80-osioms gimimo metinėms.
Poeto eilėraščius skaitys Gintaras Bleizgys, Nijolė Daujotytė, Virginijus Gasiliūnas, Mindaugas Kvietkauskas, Vytautas V. Landsbergis.
Vakare bus parodytas režisieriaus, operatoriaus Algirdo Tarvydo filmas apie M. Martinaitį „Gyvenimas tarp žiedų“ (muzika kompozitoriaus Algirdo Martinaičio, filmo garso režisierius Algimantas Apanavičius, filmo montažo režisierė Justina Dovydaitytė).

 

Balandžio 4 d. 17.30 val. Rašytojų klube – lietuviškų dainų koncertas. Koncertuoja Aušra Liutkutė (sopranas), Rolandas Vilkevičius (baritonas), Asta Kvasytė (koncertmeisterė). Programoje: lietuvių kompozitorių dainos, duetai ir kt.

 

Balandžio 6 d. 17.30 val. Rašytojų klube – kompozitoriaus, rašytojo Alvydo Jegelevičiaus autorinis vakaras. Kartu su autoriumi dalyvaus aktoriai Ramūnas Abukevičius, Vladas Radvilavičius, Vytautas Rumšas, filosofas dr. Andrius Konickis. Vakare skambės autoriaus dainos ir poetiniai tekstai iš vakar ir šiandien.

 

Balandžio 8 d. 17 val. Rašytojų klube – „Naujasis Židinys-Aidai“ pristato knygą „Apie karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas“. Dalyvauja knygos bendraautoris filosofas Vilius Bartninkas, literatūros kritikė habil. dr. Jūratė Sprindytė, rašytojas prof. Vytautas Martinkus, diskusiją moderuoja poetas Antanas Gailius.

 

Rašytojų klube veikia dailininko, poeto Gvido Latako emalio miniatiūrų paroda „Salos“. Paroda veiks iki balandžio 14 d.

&