Kvietimas leidykloms prisistatyti Bolonijos vaikų knygų mugėje 2019 m. balandžio 1-4 d.

2019 m. balandžio 1-4 d. Bolonijoje (Italija) vyks 56-oji tarptautinė vaikų knygų mugė. Lietuvos kultūros institutas mugėje organizuoja Lietuvos nacionalinį stendą ir kviečia leidėjus bendradarbiauti.

Mugės organizatoriai suteikia galimybę leidykloms registruotis į mugę oficialaus dalyvio teisėmis kartu su Lietuvos kultūros institutu už papildomą mokestį – 160 Eur plius PVM (mokamas tiesiogiai Bolonijos knygų mugės organizatoriams). Užsiregistravęs leidėjas įtraukiamas į oficialų mugės dalyvių katalogą, taip pat jam priskiriamas stendo numeris (Lietuvos nacionalinio stendo). Dėl ekspozicinio ploto ir darbo nacionaliniame stende reikės derintis su Lietuvos kultūros institutu.

Laukiame leidyklų prašymų iki 2018 m. gruodžio 17 d.

Artėjant mugei leidėjai taip pat galės kreiptis į Lietuvos kultūros institutą dėl darbinių susitikimų organizavimo nacionaliniame stende.

Vaikams ir jaunimui skirtas literatūros festivalis „Vaikų Kalėdų sala“

Gruodžio 7-9 d.  Vilniaus mokytojų namuose (Vilniaus g. 39) jau antrą kartą ūš vaikų ir jaunimo literatūros festivalis „Vaikų Kalėdų sala“

2-16 metų jauniesiems istorijų ir knygų mylėtojams pasiūlysime daugiau nei 50 įvairių renginių – susitikimų su knygų kūrėjais,  kūrybinių dirbtuvių, spektaklių, koncertų, kino peržiūrų. 

„Vaikų Kalėdų sala“ – vaikams ir jaunimui skirtas literatūros ir stebuklingų istorijų festivalis, pripildytas interaktyvaus, kultūrinio ir edukacinio veiksmo, pažinčių su knygų kūrėjais, šventinės nuotaikos. 

Čia galėsite įsigyti naujausių ir pamėgtų Lietuvoje sukurtų knygų vaikams, paaugliams ir jaunimui, sudalyvauti nemokamuose interaktyviuose renginiuose, pasisemti kalėdinių dovanų idėjų, susitikti su originalių lietuviškų knygų autoriais ir gauti autografų.

Pavilijono knygų savaitgalis

Jau trejus metus iš eilės vykstantis „Paviljono“ knygų savaitgalis – vienoje jaukiausių Vilniaus vietų knygų mylėtojus suburianti renginių serija.

Skelbiamas Vilniaus klubo premijos konkursas apie Vilnių

Vilniaus klubas ir Lietuvos leidėjų asociacija skelbia jau ketvirtąjį Vilniaus klubo premijos konkursą, kuriame bus vertinamos knygos apie Vilnių, išleistos 2017–2018 metais. Vilniaus klubo premijos laureatas bus paskelbtas vasario 11 dieną ir apdovanotas vasario 21–24 d., tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu. Premijos dydis – 1000 Eur. Leidyklai, nurodytu periodu išleidusiai daugiausiai knygų apie Vilnių, bus įteiktas padėkos raštas.  

Rygoje atidaryta Baltijos šalių knygoms skirta paroda

Iliustruotojai kviečiami dalyvauti tarptautiniame bežodžių knygų konkurse

Iki 2019 sausio 31 d. viso pasaulio iliustruotojai kviečiami dalyvauti šeštajame Tarptautiniame bežodžių, arba tyliųjų, knygų konkurse „Silent book contest 2019“.

Konkurse laukiami niekur nepublikuotų bežodžių knygų projektai, tai reiškia, kad visa istorija turi būti perteikta vien vaizdais. Nėra ribojama nei knygos tema, nei žanras, nei adresato amžius – vertinamas knygų originalumas, istorija ir kt.

Iš visų gautų knygų projektų tarptautinė specialistų komisija atrinks nuo 5 iki 10 finalininkų – jie bus paskelbti artėjant Bolonijos vaikų knygų mugei, kurioje ir bus eksponuojami jų darbai. Konkurso laimėtojas gaus 4500 eurų piniginį prizą, o knygą išleis leidykla „Carthusia Edizioni“.

Nuo 2014 rengiamame konkurse jėgas yra išbandę ir lietuvių iliustruotojai, du iš jų – 2015 m. Lina Mumgaudytė su knyga „The Hunter“ (liet. „Medžiotojas“) ir 2016 m. Aušra Kiudulaitė su knyga „Nothing but an Ordinary Trip“ (liet. „Paprasčiausia kelionė“) – buvo patekę tarp finalininkų.

Konkursą organizuoja Mulaco miestas, Montereggio Paese dei Librai asociacija ir Tarptautinė knygų miestelių organizacija bendradarbiaudami su Bolonijos vaikų knygų muge, IBBY Italijos skyriumi ir kitomis organizacijomis.

Norintiems dalyvauti konkurse, taikomas 50 eurų dalyvio mokestis.

Tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“

Šių metų lapkričio 8–11 dienomis Vilniuje vyks jau trečiasis tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Pasak organizatorių, festivalio metu vyks susitikimai su vienais ryškiausių šalies ir pasaulio literatūros autorių, čia netrūks jaudinančių temų, atvirų pokalbių, puikios muzikos, vizualių performanso bei dramaturginių elementų.

„Vilniaus lapai“ – tai tarptautinis literatūros festivalis Lietuvos sostinėje Vilniuje. Renginio centre – žinomų, skaitytojų pamėgtų Lietuvos ir pasaulio rašytojų susitikimai su publika įvairiose Vilniaus vietose, atviras autoriaus ir skaitytojo dialogas, gyvai skambantys poetų ir prozininkų balsai, viešai skaitoma bei interpretuojama kūryba.

Keletą dienų vykstančio festivalio moto – „Autografai“, tai simbolizuoja artimą autoriaus ir skaitytojo santykį. Renginio geografinis epicentras – Menų spaustuvė, kurioje literatūra, rašytojo ir skaitytojo susitikimas paverčiamas gyvu veiksmu. Festivalio programoje gausu nemokamų renginių – literatūros skaitymų, muzikinių improvizacijų, ekspozicijų pristatymų, performansų, literatūros inspiruotų kino filmų.

Vienas pagrindinių renginio tikslų – padėti platesnei visuomenei atrasti šiuolaikinę literatūrą, ją pamėgti, paversti ją gyva kasdienės kultūros dalimi. „Vilniaus lapai“ skatina skaitytojus pažvelgti į rašytoją kaip į savo amžininką, kalbantį patraukliai ir suprantamai.

2016 m. startavęs festivalis sulaukė didžiulio susidomėjimo – pilnų salių, žiniasklaidos dėmesio, jis spėjo įgyti ir literatūrinės bendruomenės pasitikėjimą. Festivalį kartu su partneriais organizuoja Lietuvos Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija bei Lietuvos rašytojų sąjunga.

Vytauto Plečkaičio knygos „Masonai - laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą" pristatymas

Lapkričio 7 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks Vytauto Plečkaičio knygos „Masonai - laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą" pristatymas.

Didžioji dalis Lietuvos laisvųjų mūrininkų – masonų – neatsiejami nuo atkurtos Lietuvos valstybės politikos, mokslo ir kultūros elito. Vien tik tarp dvidešimties Nepriklausomybės Akto signatarų net penki, t. y. 25 proc., visų Tarybos narių ilgiau ar trumpiau buvo Lietuvos laisvieji mūrininkai – masonai. Knygoje pateikiama ne tik Lietuvos XX a. pirmosios pusės masonų veiklos apžvalga, jų indėlis kuriant jaunos Lietuvos valstybės pamatus, supažindinama su bendromis masonų judėjimo tradicijomis, kitų kraštų laisvųjų mūrininkų ložėmis. Ypač intriguojanti knygos dalis, kurioje pasakojama apie Lietuvos masonų ložių veiklos gaivinimą XX a. pabaigoje ir jų šiandieninę veiklą. Be to, pateikiamas XX a. Lietuvos masonų biografinis žodynas bei jų fotografijos.

Renginyje dalyvaus Kovo 11-osios akto signataras, istorikas Vytautas Plečkaitis, knygos „MASONAI - LAISVIEJI MŪRININKAI, KŪRĘ IR STIPRINĘ LIETUVĄ“, skirtos Lietuvos valstybės 100-mečiui, autorius.

Renginys nemokamas.

DEMOS knygnešiai

Lapkričio 2 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks „DEMOS knygnešių“ renginys.

Knygų vakare bus pristatomos DEMOS leidyklos išleistos knygos, kurių pagrindinė idėjinė gija yra kapitalizmo, perskverbusio politinio, socio-ekonominio ir kultūrinio gyvenimo, kritika.

Mintimis dalinsis politinės filosofijos knygų autorius Prof. Dr. Andrius Bielskis, DEMOS redaktorius Dr. Egidijus Mardosas ir menininkas Denisas Kolomyckis.

DEMOS leidybinės veiklos strateginis tikslas yra leisti socialiai progresyvias knygas demokratijos teorijos, žmogaus teisių, psichoanalizės, lyčių lygybės, išsilaisvinimo teologijos temomis. Iki šiol DEMOS kritinės minties institutas yra išleidęs 6 knygas: „Demokratija be darbo judėjimo?” (Sud. A.Bielskis) (2009) (leista kartu su leidykla 
„Kitos knygos”); Slavoj Žižek „Smurtas” (versta iš angl. k. „Violence”) (2010); Alasdair MacIntyre „Marksizmas ir krikščionybė” (ang. k. „Marxism and Christianity”) (2012); Jacqueline Legaut „Žodžio įstatymai” ir „Psichoanalizė, lyg niekur nieko” (2013) (pranc. k. „Les Lois de la parole: Conversation avec Camille” ir „La psychanalyse, l'air de rien: Conversation avec Camille”); Andrius Bielskis „Nešventas sakramentas. Ideologija, tikėjimas ir išsilaisvinimo politika“ (2014); Skaidra Trilupaitytė „Kūrybiškumo galia? Neoliberalistinės kultūros politikos kritika“ (2015).

Tikimės aktyvios diskusijos. Visi kviečiame, įėjimas laisvas.

„Vilniaus lapai“: rudenišką sostinę nušvies Lietuvos ir pasaulio literatūros žvaigždės

Lapkričio 8–11 dienomis sostinėje vyksiantis tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ ketina ir vėl paliudyti, kad puikūs rašytojai skaitančiai visuomenei yra tokios pat ryškios žvaigždės, kaip ir melomanams – muzikos pasaulio korifėjai. Trečią rudenį iš eilės rengiamo festivalio dienomis organizatoriai žada susitikimus su vienais ryškiausių šalies ir pasaulio literatūros autorių, čia netrūks jaudinančių temų, atvirų pokalbių, puikios muzikos, vizualių performanso bei dramaturginių elementų.

Per keturias festivalio dienas suplanuota 20 renginių, didžioji dalis jų šiemet vyks Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6) – Vilniaus senamiestyje įsikūrusiame šiuolaikinių scenos menų centre. Kaip ir ankstesniais metais, kai didžioji renginio susitikimų dalis vyko Nacionaliniame dramos teatre (šiuo metu uždarytame rekonstrukcijai), norima pabrėžti, kad rašytojas yra turintis ką pasakyti menininkas ir autoritetas, iš kurio laukiama viešo ir ryškaus rezonanso.

Pasak festivalio organizatorių, jau pirmaisiais festivalio metais paaiškėjo, kad skaitytojai išsiilgę gyvo pokalbio su rašytojais, o pastarieji – bendravimo su skaitytojais. Pasirodė, kad tokie susitikimai yra įdomūs ir naudingi abiem pusėms – tai patvirtino ir per kelias dienas išpirkti bilietai, ir netgi anšlagai, dėl kurių organizatoriai turėjo mažesnes sales skubiai keisti didesnėmis.

Svarbiausi šių metų festivalio renginiai – susitikimai su dviem Lietuvos ir trimis užsienio autoriais, iš pastarųjų net du atvyks iš Didžiosios Britanijos (bendradarbiaujant su Britų taryba). Pagrindinėmis festivalio temomis žada būti šiuolaikinio žmogaus laikysena sparčiai kintančiame, globaliame, neramumų krečiamame pasaulyje, kuris taip ir išlieka iki galo nepažinus.

Be pagrindinių renginių, kuriems siūloma iš anksto įsigyti bilietus, įvairiose Menų spaustuvės erdvėse numatyta net 13 nemokamų skirtingų žanrų susitikimų su poetais, prozininkais, pasakotojais, aktoriais ir muzikantais. Vaikams skirti teatralizuoti literatūros skaitymai vyks Valstybės pažinimo centre, teatro „Meno fortas“ ir Menų spaustuvės patalpose.

Lapkričio 8 d., ketvirtadienį, bare „Peronas“, kuris įsikūręs geležinkelio stotyje, vyks festivalį apšildantis „Literariumas“ – aktorės Aldonos Vilutytės sumanytas renginys. Jame poetai suvienija pajėgas kartu su aktoriais ir drauge pristato poetų kūrybą.

Lapkričio 9 d., penktadienį, numatytas festivalio atidarymo renginys, jo metu bus pristatytos dvi parodos – bukinisto Jono Valonio parengta knygų dedikacijų paroda „Išlįsk iš lapų“ ir trijų autorių – Dainiaus Dirgėlos, Benedikto Januševičiaus bei Vytauto Suslavičiaus – fotografijos paroda „Fotografiniai Vilniaus lapai“, primenanti 2016 ir 2017 metų „Vilniaus lapų“ akimirkas.

Mariaus Jovaišos naujojo albumo „Neregėta Lietuva“ pristatymas

Naujoji „Neregėta Lietuva“ pristato tai, kuo mes, lietuviai, didžiuojamės ir ką branginame: mūsų aplinką, protėvių mums paliktą kultūros paveldą ir dabartinį užsidegimą sukurti klestinčią ateities Lietuvą. Albumo autorius fotografas ir verslininkas Marius Jovaiša Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje visuomenei pristatys svarbiausias albumo dalis ir papasakos apie dvejus metus trukusį kūrybinį procesą.

Švenčiant valstybės atkūrimo šimtmetį, M. Jovaišos nuomone, reikėtų pristatyti ir nuostabų mūsų šalies kraštovaizdį, ir išmaniuosius darbus – savo naujajame albume autorius rodo naujausių laikų Lietuvos žmonių veiklą technologijų srityje, intelektinio darbo kūrinius.

Kraštovaizdžio skyriuje pateikiami nuostabaus grožio miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai, fotografuoti iš oro ypatingoje šviesoje įvairiais metų laikais.

Naujausiems Lietuvos pasiekimams skirta knygos dalis meninės fotografijos priemonėmis pristato mokslinių tyrimų, pramonės inovacijų, informacinių technologijų, radioelektronikos, išmaniojo dizaino, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų sritis.

„Tikiu būsimo albumo sėkme. Matau, kad ji jau pareina“, – balandžio pradžioje, sveikindamas M. Jovaišą projekto pristatymo proga, sakė Nacionalinės bibliotekos vadovas prof. dr. Renaldas Gudauskas. „Mūsų Nacionalinė biblioteka tarsi specialiai sukurta tokiems projektams. Esame laimingi būdami šio projekto dalimi. Ir man ypač džiugu, kad per aukščiausios kokybės meną bus pristatytas modernios Lietuvos mokslas, švietimas, inovaciniai ir technologiniai pasiekimai“, – pažymėjo R. Gudauskas.

Kviečiame visus į oficialų naujojo albumo „Neregėta Lietuva“ pristatymą Nacionalinėje bibliotekoje.

Trumpai apie renginį

LLA dalyvauja Rygos knygų mugėje

Spalio 19-21 dienomis Rygos kongresų rūmuose vyksta Rygos knygų mugė, o jos išvakarėse Latvijos leidėjus, mokytojus ir bibliotekininkus mūsų kolegos iš Latvijos leidėjų asociacijos bei ALDUS projekto pakvietė dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Kaip knyga susitinka su skaitytoju“, kurioje pranešimą apie Lietuvos literatūros renginius skaitė ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.

Trumpai Europos leidybos rinką pristatė ir apie vykdomus projektus bei leidėjų prisistatymą Europos parlamento nariams papasakojo Europos leidėjų federacijos (FEP) prezidentas Rudi Vanschoonbeek. Taip pat jis papasakojo ir apie Antverpeno knygų mugę, kuri vyksta jau nuo 1931 metų. Knygų mugę organizuoja Belgijos leidėjai ir knygų prekybininkai, ji vyksta 12 dienų ir joje apsilanko 150.000 lankytojų kasmet. Per šias nepilnas dvi savaites uždirbama 3 proc. visos metinės leidėjų apyvartos.

Knygų paroda – 100 svarbiausių lituanistinių mokslo knygų Lietuvos atkūrimo 100-mečiui

Lietuvių leidyba, literatūra ir knygos menas bus pristatyti jubiliejinėje 70-ojoje Frankfurto knygų mugėje

Spalio 10 d. (antradienį) knygų leidėjai ir leidybos specialistai rinksis į jubiliejinę – 70-ąją – tarptautinę Frankfurto knygų mugę. Vienas reikšmingiausių metų renginių, skirtų leidybos sektoriui, šiemet pasitinka šūkiu „Idėjos, kurios išjudina pasaulį“. Garbės viešnia šįkart knygų mugėje skelbiama Gruzija. 

Ritos Bijeikytės-GATAUTĖS knygos „Moteris su raudona“ sutiktuvės

Spalio 15 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks Ritos Bijeikytės-GATAUTĖS knygos „Moteris su raudona“ sutiktuvės. 

Eiles skaitys radijo diktorė Adelė Liudgarda Čepienė, Lietuvos menu ir mokslo asociacijos „Vydūno šviesa“ narė Irena Stražinskaitė-Glinskienė 

Profesorius Saulius Šiaučiulis atliks muzikinius kūrinius (piano), intarpuose skambės Vytauto Dvariono dainos pagal autorės žodžius.

Renginys nemokamas

Haiku skaitymai

Spalio 11 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks Haiku skaitymai.

Haiku – japonų lyrikos žanras. Kiekvienas žodis yra svarbus ir turi išsakyti mintis. Atrenkami tik patys reikalingiausi žodžiai. Sakoma, kad šis žanras – tai vieta susitikimo tarp autoriaus ir skaitytojo. Savo mintis autorius turi parodyti, bet ne pasakoti, taip pat jis turi rašyti apie realius, o ne išgalvotus įvykius, naudojant paprastus žodžius ir paliekant skaitytojui vietą pamąstymui, atsirandantiems pojūčiams (kaip neužbaigta mintis, kurią skaitytojas gali pats užbaigti). Tai realybė, bet ne lyrika.

Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus rezidencijų projektas „Trys eilutės – gili prasmė. Haiku kūrybinės dirbtuvės“ gavęs dalinę Klaipėdos miesto savivaldybės paramą, spalio 8 – 14 dienomis Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre Nidoje vykdo Haiku rašymo dirbtuves. Dirbtuvėse dalyvaus 6 aktyviausi Haiku kūrėjai. Vyks teoriniai užsiėmimai apie Haiku literatūros žanrą, literatūrą, klasikinių japoniškų Haiku vertimo į lietuvių kalbą praktikos ir praktinės rašymo dirbtuvės, kuriose rašytojai kurs Haiku skirtus paminėti ir švęsti Lietuvos šimtmetį. Dirbtuvėms vadovaus patyrę Haiku literatūros ir kūrybos specialistai.

Numatoma ir toliau organizuoti renginius, skatinančius jaunų žmonių kūrybiškumą, ugdančius estetinį skonį, domėjimąsi literatūra, menu ir populiarinti Haiku poezijos žanrą Lietuvoje, o svarbiausia meilę tėvynei.

Konferencija „Tools. Conversations on Book Design & Publishing“

Šių metų lapkričio 8 d. Rygoje vyks tarptautinė knferencija lidėjams ir leidybos specialistams „Tools. Conversations on Book Design & Publishing“.

Metų knygos rinkimai: skelbiami ryškiausių kūrinių penketukai

Šiemet, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. Keturioliktą kartą vykstanti akcija skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą.

Šiemet knygų penketukai buvo renkami net penkiose kategorijose. Be tradicinių vaikų, paauglių, knygos suaugusiesiems ir poezijos knygų penketukų, atsirado ir nauja publicistikos ir dokumentikos kategorija. Publicistikos ir dokumentikos knygų penketukai renkami pirmą kartą, todėl šiais pirmaisiais metais buvo vertintos knygos, parašytos nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Kitose keturiose kategorijose dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Vaikų ir paauglių knygų penketukus šiemet atrinko: komisijos pirmininkė Inga Mitunevičiūtė (Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vadovė), Diana Gancevskaitė (rašytoja, literatūrologė), dr. Aurelija Gritėnienė (Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja), Rita Karpavičienė (Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė), Justinas Vancevičius ( literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovas). 

Suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisiją šiemet sudarė: komisijos pirmininkė Giedrė Kazlauskaitė (kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vyriausioji redaktorė), Andrius Jakučiūnas (rašytojas), Antanas A. Jonynas (poetas), Gediminas Kajėnas (literatūros žurnalo „Metai“ publicistikos redaktorius), Donata Mitaitė (literatūros kritikė).

Publicistikos ir dokumentikos knygų penketukas:

• Rūta Oginskaitė. Gib a kuk: pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuose, Tyto Alba, 2017
• Sigitas Parulskis. Amžinybė manęs nejaudina, Alma Littera, 2018
• Giedra Radvilavičiūtė. Tekstų persekiojimas: esė apie rašytojus ir žmones, Apostrofa, 2018
• Aurimas Švedas. Irena Veisaitė: Gyvenimas turėtų būti skaidrus, Aukso žuvys, 2016
• Tomas Venclova. Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey (iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys), Apostrofa, 2017

Knygų suaugusiesiems penketukas:

• Laura Sintija Černiauskaitė. Šulinys, LRS leidykla, 2018
• Gabija Grušaitė. Stasys Šaltoka: vieneri metai, Lapas, 2017
• Leonardas Gutauskas. Pravardės, LRS leidykla, 2018
• Herkus Kunčius. Lietuviškos apybraižos, LRS leidykla, 2018
• Antanas Šileika. Basakojis bingo pranešėjas (iš anglų kalbos vertė Vitalijus Šarkovas), Baltos lankos, 2018

Poezijos knygų penketukas:

Knygos „Ugnis ir įniršis Donaldo Trumpo Baltuosiuose rūmuose“ pristatymas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Tyto alba“ maloniai kviečia į Michaelo Wolffo knygos pristatymą. Drauge su renginio vedėjais mėginsime įminti mįslę, atsakymo į kurią vis dar nežino pasaulis: kaip visiškai nesistemišką žmogų, iškilusį per tos pačios politinės valdžios, kurios jis siekia, kritiką, suderinti su didžiule JAV politine mašina?

Dramatišku realybės trileriu vadinamą knygą pristatys ir jos temomis diskutuos:

• Aurelijus Katkevičius – kultūrologas, vertėjas, žurnalo „Verslo klasė“ vyriausiasis redaktorius;
• Aidas Puklevičius – žurnalistas, prozininkas;
• Linas Kojala – dėstytojas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų  instituto doktorantas, Rytų Europos studijų centro direktorius.

Michaelas Wolffas – amerikiečių rašytojas, žurnalistas ir apžvalgininkas („USA Today“, „The Hollywood Reporter“, „GQ“) išleido šešias knygas, be kitų, – žiniasklaidos magnato Ruperto Murdocho biografiją. „Ugnis ir įniršis“ – septintoji jo knyga, iškart tapusi pasauliniu bestseleriu.

Tai  dokumentinė proza apie pirmuosius Donaldo Trumpo prezidentavimo metus (nuo 2016 m. lapkričio 8-osios, dienos po rinkimų, iki 2017 m. spalio), kai buvo atleistas vyriausiasis strateginis prezidento patarėjas Stephenas Bannonas, kurio rinkimų planas kurti kampaniją priešinantis politikos elitui ir visai biurokratinei sistemai, daugelio vertintojų manymu, atvedė Respublikonų partijos kandidatą į Baltuosius rūmus.

Per šiek tiek daugiau negu valandą, ne visai nešališku Steve’o Bannono vertinimu, apsvaigęs Trumpas virto netikinčiu Trumpu, o paskui – visiškai išsigandusiu Trumpu. Bet dar turėjo įvykti galutinė transformacija: staiga Donaldas Trumpas tapo žmogumi, kuris patikėjo, kad jis visiškai nusipelnė būti Jungtinių Valstijų prezidentu ir sugebės juo būti. 

Michael Wolff

Trumpai apie renginį

Kviečiame į Skaitytojų klubą!

Prisiekusius skaitytojus, knygų mėgėjus, visus, neįsivaizduojančius gyvenimo be grožinės literatūros, kviečiame burtis draugėn – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiklą pradeda Skaitytojų klubas!

„Jeigu jums patinka skaityti ir mėgstate padiskutuoti apie perskaitytas knygas, esate puikus kandidatas į klubo narius. Net jeigu iki šiol niekada nedalyvavote tokiose diskusijose, – juk visada gerai pradėti ką nors naujo. Per susitikimus visi kalbėsime, ir visi klausysimės, – nes tik mokant išklausyti kitus gali atsiskleisti pasaulio įvairovė.

Klube taikysime biblioterapijos elementus, taigi sieksime, kad kiekvienas dalyvaujantis įsitrauktų ir atsiskleistų.  Pokalbyje skatinsim išsakyti savo unikalius išgyvenimus, patirtus skaitant konkrečią knygą. Susitikimuose taikysime kūrybiškumą skatinančius metodus, sieksime, kad kiekvienas dalyvaujantis pajustų kūrybos džiugesį“,  – sako klubo iniciatorės ir vedėjos, Nacionalinės bibliotekos darbuotojos ir Lietuvos biblioterapijos asociacijos valdybos narės doc. dr. Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė.

Per pirmąjį renginį bus trumpai pristatyta, kas yra biblioterapija, kokių esama jos rūšių, kaip biblioterapija taikoma bibliotekose ir kitose įstaigose.  Dalyviams bus surengtas kūrybinio rašymo seminaras, jie taip pat drauge išsirinks knygą bendram skaitymui.

„Kurdamos klubą, siekiame ne tik sudaryti ir praplėsti biblioterapinį poveikį turinčių literatūros kūrinių sąrašą, bet svarbiausia – suburti mėgstančiųjų skaityti grupę, patiriančią dalinimosi skaitymo malonumą bei kūrybiškumo bendrystę“, – tikina vedėjos. Idant kiekvienas dalyvis turėtų tam laiko ir gautų dėmesio, susitikimai vyks nedidelėje (iki 15 žmonių) grupelėje. Klubo nariai rinksis kartą per mėnesį, antrąjį mėnesio antradienį, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Tolesnis grafikas bus nustatomas bendru susitarimu. Maloniai kviečiame ir laukiame visų suaugusiųjų skaitytojų!

Trumpai apie renginį

Prasideda Poetinis Druskininkų ruduo

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje seminaras „Pradėk nuo savęs“

Š.m. spalio 15 d. 18-19 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks „Pradėk nuo savęs“ seminaras.

Seminare bus diskutuojama apie nelegalaus autorinio turinio naudojimo problematiką – savo patirtimi šioje srityje dalinsis populiariausių Lietuvosmuzikos grupių vadybininkai, muzikantai kartu su intelektinės nuosavybės teisės specialistais (organizacijų AGATA, LATGA, AVAKA, Intelektinės nuosavybės apsaugos centro atstovais).

Seminaras nemokamas, išankstinė registracija nereikalinga.

Poetinis Druskininkų ruduo 2018 : „Poezija: triukšmas ir įniršis“

Tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ šiemet prasidėjo jau pavasarį, paminėdamas pasaulinę poezijos dieną tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Vasarą Vilniuje ir Kaune vyko susitikimai su poete iš Naujosios Zelandijos Hera Lindsay Bird, rugpjūtį pradėjo veikti nauja interneto svetainė www.pdr.lt.

Tačiau kulminacija – kaip ir kasmet – ta pati ir nepakeičiama: rudens festivalis Vilniuje ir Druskininkuose. Poetinis Druskininkų ruduo šiemet vyks jau 29 kartą. Šių metų festivalio tema „Poezija: triukšmas ir įniršis“.

Ir šiemet visi kviečiami į almanacho poetų, jaunųjų poetų bei lietuvių poetų skaitymus, platformos VERSOPOLIS poetų pristatymą, diskusiją, parodų atidarymus, apdovanojimų vakarą, laureatų ir svečių vakarą Vilniuje, almanacho pristatymą Vilniuje, poezijos popietę jauniesiems skaitytojams.

Katkų literatūros draugija skelbia antrojo sezono atidarymą

Po pirmojo Katkų literatūros draugijos sezono, kuriame su rašytojais, kritikais bei politikais skaitytos knygos ir diskutuota, Draugija skelbia antrojo sezono atidarymą.

Šiandien mūsų švietimas, o ypač universitetinės studijos išgyvena krizę, kurios neišgyvendina nei aktyvėjančios politikų ir ekspertų pastangos. Ar tai reiškia, kad intelektualinis lavinimasis atsidūrė istorijos šiukšlyne? Ar „didžiųjų duomenų“ technologinis efektyvumas ir socialinių tinklų burbulai galutinai nugalėjo humanistiką? O gal dvasinis gyvenimas tiesiog iš universitetų išsikėlė į nuošalias, egzotiškas vietas, panašias į Hermanno Hesses žymiojo romano Kastaliją? Kokią studijų prasmę, žvelgdami į savo studentavimą, mato tarybinį, potarybinį (ir Vakarų) universitetą perėjusi vidurinė karta? Kokia jų prasmė anapus „diplomo ir gero darbo“ – žinios, dėstytojo ir studento santykis, pats patyrimų ir apmąstymų laikas – turėtų atsiverti dabar į universitetus ateinančiam jaunimui?

Apie tai rašytojas ir eseistas Laurynas Katkus kalbėsis su politiku ir menininku, ilgamečiu Dailės akademijos dėstytoju, Seimo nariu Arūnu Gelūnu ir verslo konsultantu, Tomo Akviniečio laisvųjų menų kolegijos Kalifornijoje absolventu Vytautu Adomaičiu.

Kaip įprasta Katkų literatūros draugijoje, pašnekovai cituos iš Hesses „Stiklo karoliukų žaidimo“ ir kitų rinktinių knygų, taip pat kaip paprastai į diskusiją kviečiami įsijungti ir klausytojai.

VI Klaipėdos knygų mugė: „Laimei, Rėza“ – atrasti ir padovanoti

2018 m. spalio 4-6 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vyks VI Klaipėdos knygų mugė (KKM).

Kasmet auganti ir vis daugiau spalvų įgaunanti KKM jau tapo ryškiu miesto kultūriniu reiškiniu. Jos metu didžiausias dėmesys skiriamas knygai ir jas rašantiesiems, tačiau KKM programa pasižymi ir renginių gausa, skirta įvairaus amžiaus lankytojui – naujausių knygų pristatymai, susitikimai ir diskusijos su knygų autoriais ir leidyklų atstovais, edukaciniai renginiai,  meno parodos, filmų peržiūros, koncertai, spektakliai,  konkursai ir žaidimai. Tradicinė Klaipėdos knygų mugė tarsi knygų gurmanų puota, kurios meniu galima rasti pačios įvairiausios lektūros ir užsiėmimų, skatinančių skaitymą ir kūrybiškumą.  Šio renginio tikslas – populiarinti knygą ir skaitymo tradicijas Klaipėdos mieste bei Vakarų Lietuvos regione. Šiemet ji skiriama Valstybės atkūrimo šimtmečiui.

„Laimei, Rėza”, – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais organizuodami VI Klaipėdos knygų mugę kviečiame prisiminti lietuvių literatūros istoriką ir kritiką, poetą, folkloristą, žymiausią XIX a. pradžios Prūsų Lietuvos kultūros puoselėtoją Liudviką Rėzą, kuris prieš 200 metų „atrado“ ir „padovanojo“ mums Donelaitį: išlikusius originalus ir nuorašus sudėjo į vieną kūrinį, pavadino jį „Metais“, išvertė į vokiečių kalbą ir 1818 m. Karaliaučiuje kartu su vertimu išspausdino.

Spalio 4 d. 12.00 val. KKM atidarymo proga bus pristatyta nauja  kompaktinė plokštelė „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Pirmą kartą vienoje plokštelėje įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas, kurį įskaitė Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas. Atidarymo renginyje dalyvaus Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė), leidėjas, aktorius Sigutis Jačėnas.

Valstybės atkūrimo šimtmečiui, įvairioms istorinėms datoms ir įvykiams pažymėti skiriami tokie renginiai kaip KKM metu veiksianti Kauno apskrities viešosios bibliotekos parengta paroda „Tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“,  aktorės Virginijos  Kochanskytės ir klarnetininko Valdo Andriuškevičiaus  atliekama meninė programa „Šimtmečio dialogas: dedikacija poetams Sigitui Gedai ir Maironiui“, dzūkų vakaras „Dzūkiškai ant jūros kranto“. Astridos Petraitytės „Algirdas. Iš Kauno. Kuriant valstybę“, Vasilijaus Safronovo, Vytauto Jokubausko, Vyganto Vareikio, Hektoro Vitkaus "Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija", Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos „Vardą rašysim ant laiko delnų“ knygų pristatymai. Tradiciškai, Klaipėdos knygų mugės metu bus įteikta Klaipėdos atminties premija „Prūsa“.

Spalio 6 d., šeštadienį,  laukiame šeimų edukacinėse dirbtuvėse „Šimtas inkilų LAISVĖS paukščiams“, kurių metu  pagaminti inkilai, padabinti šimtmečio simbolika ir lietuviškais žodžiais, dar keletą metų primins Valstybės atkūrimo šimtmetį.

KKM kasmet vis daugiau sulaukia svečių iš užsienio šalių. Šiemet  KKM dalyvaus vaikų rašytoja, dramaturgijos ir kūrybinio rašymo mokytoja, nuosavo lėlių teatro įkūrėja iš Farerų salų Rakel Helmsdal, rašytoja iš Vokietijos Jutta Noak. Bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetu KKM metu veiks knygos meno, pop-up arba trmačių objektų iš popieriaus  kūrybinės dirbtuvės, kurias ves popieriaus meno dizaineris,  iliustratorius iš Prancūzijos Eric Singelin ir grafikos dizainerė Agathe Demois.

Klaipėdos knygų mugės rengėjai – Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka ir Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacija (LiMViLA). Šiemet joje  dalyvaus: „Raidynėlis“, „Eglė“, „Charibdė“, „Gelmės“, „Kauko laiptai“, „Pypliotyra“, „Andrena“, „Homo liber“, „Verba Vera“, „Margi raštai“, „Muzikija“, „Druka“, „Libra memelensis“, „Lieparas“,  „Žara“,  Klaipėdos universiteto leidykla, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras,  Vilniaus etninės kultūros centras, Lcc tarptautinio universiteto biblioteka, Prancūziškas knygynas, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.Knygų mugės dalyviams gausią edukacinių ir kultūrinių renginių programą pasiūlys Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas, Lietuvos aklųjų biblioteka, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Šiaulių apskrities  Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho bajoraičio viešoji biblioteka, VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“, Vilniaus neįgaliųjų dienos centras, Vilniaus etninės kultūros centras.

„Sibiro Haiku“ bus pristatyta svarbiausioje knygų mugėje Šiaurės šalyse Geteborge

Rugsėjo 27 –30 dienomis Geteborge vyks didžiausia ir svarbiausia Šiaurės Europoje knygų mugė. Išskirtinio dėmesio ir pripažinimo Lietuvoje sulaukusi Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinė novelė „Sibiro Haiku“ bus pristatyta mugės dalyviams ir lankytojams.

Paremta tikrais faktais „Sibiro Haiku“ pasakoja tremties istoriją vaiko akimis – švelniu, emocingu, subtiliu būdu. Grafinė novelė jau skaičiuoja trečią tiražą (leidykla ,,Aukso žuvys”) ir yra laimėjusi meniškiausios ir geriausios 2017 metų knygos vaikams ir paaugliams titulus.

Kartu su užsienio autoriais Jurga Vilė ir Lina Itagaki diskutuos apie grafinės novelės žanro svarbą šiuolaikiniuose pasakojimuose bei pasakojimo vaizdais ir skaitytojo amžiaus ryšius. Autorės taip pat surengs popierinių gandrų lankstymo dirbtuves. Specialiame renginyje Šiaurės šalių leidėjams bus pristatyta Lietuvos kultūros instituto organizuojama Lietuvių literatūros vertimų rėmimo programa.

Lietuva Geteborgo knygų mugėje pristatoma nuo 2005 m. Iki šiandien buvo pristatytos Jurgos Ivanauskaitės, Sigito Parulskio, Eugenijaus Ališankos, Tomo Venclovos, Jurgio Kunčino, Vaivos Grainytės, Rimvydo Širvinsko, Paulinos Eglės Pukytės ir kitų autorių kūriniai.

Geteborgo knygų mugė yra didžiausias ir svarbiausias tarptautinis literatūros renginys Šiaurės šalyse. Mugę kasmet aplanko apie 100 tūkstančių lankytojų, į programą kasmet įtraukiama daugiau nei 3000 įvairių renginių. 2018 metų knygų mugės temos: pagarba, žiniasklaida ir atvaizdai.

Leidinio pristatymą Geteborgo knygų mugėje remia Lietuvos kultūros institutas 
Organizuoja Lietuvos kultūros atašė Šiaurės šalyse

Berlyne prasidėjo literatūros berlinalė: joje keliami ir klausimai, kuriuos visuomenė mielai užmirštų

Literatūros berlinalė – taip vakar vykusio 18 Berlyno literatūros festivalio atidarymo metu jį pavadino vienas organizatorių ir išdidžiai vardijo skaičius.

Rytai susitinka su vakarais: patirčių iš IBBY kongreso pristatymas

Kas dvejus metus vykstantis Tarptautinės vaikų knygos tarybos (IBBY) kongresas – puiki proga išgirsti, kas vyksta kitų pasaulio šalių vaikų literatūros ir vaikų skaitybos srityje, kuo domisi tyrinėtojai, leidėjai, mokytojai, bibliotekininkai, vaikų literatūros kūrėjai. Jų čia susirenka iš daugiau nei 70-ies valstybių!

IBBY šiuo metu sieja tarptautines institucijas ir pavienius asmenis iš daugiau nei 70-ies valstybių, pagal galimybes jie siekia skatinti skaitymą ir rūpinasi knygų vaikams estetine ir pedagogine verte. Šių metų 36-ojo kongreso, vykusio Atėnuose, tema „Rytai susitinka su Vakarais“. Kelių dienų pasaulinio masto renginyje – daug diskusijų, pranešimų, susitikimų su kūrėjais, taip pat tradiciškai buvo įteiktas vienas reikšmingiausių vaikų literatūros apdovanojimų – H. Ch. Anderseno medalis.

Iš kongreso parsivežtais įspūdžiais, naujienomis ir įdomybėmis dalysis Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir skaidos skyriaus vadovė Inga Mitunevičiūtė, Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Asta Gustaitienė, aktorė, rašytoja ir vertėja Diana Gancevskaitė, Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vyriausioji tyrėja Eglė Baliutavičiūtė ir leidyklos „Tikra knyga“ vadovas Jaunius Lingys. Renginį moderuos dr. Kęstutis Urba.

Renginys vyks rugsėjo 12 d. 18.00-20.00 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje (III-iame aukšte). Įėjimas laisvas.

Skaitymo festivalis 2018

Šių metų rugsėjo 7–8 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kieme (Trakų g. 10) vyks Skaitymo festivalis. Festivalio metu rengėjai kvies pailsėti ir pasidalyti savo mintimis bei idėjomis apie romantiką šiandien.

Kas ir koks yra šių laikų romantikas? Ar jis miesto poetas, slemeris? Gal naujosios kartos politikas, freelanceris ar ekscentriškas performanso atlikėjas? Įvairiausių formų romantiką šių metų Skaitymo festivalyje kurs Solo Ansamblis, Kūjeliai, Lina Buividavičiūtė ir Elijas Martynenko, Miglė Anušauskaitė, Rytis Zemkauskas ir dar daug įdomių, unikalių ir be galo romantiškų dalyvių. Žinoma, ir visi jūs.
 
Festivalio organizatorius Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Vasara su knyga per literatūrinę Europą: pėdsakai Vilniuje

Du mėnesius trukęs asociacijos „Slinktys” projektas „Su knyga per literatūrinę Europą: pėdsakai Vilniuje” artėja prie pabaigos. Šią savaitę Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kiemelyje bus surengti paskutiniai jo renginiai.

Antradienio vakare, 18 val. renginys, skirtas Vilniuje gyvenusiems žydų rašytojams Isaakui Meyeriui Dickui, Moshei Kulbakui, Abraomui Suckeveriui, Abraomui Karpinovičiui. Šių XIX–XX a. rašytojų kūryboje, ypač M. Kulbako, A. Suckeverio, A. Karpinovičiaus, itin ryški Vilniaus tematika. Vilnius atsiveria, kaip „psalmynas iš molio ir geležies”, su savo istorijomis ir tragedijomis, tradicijomis ir likimais.

Rašytojų kūrybą skaitys aktorius Daumantas Ciunis ir literatūrologas, poetas, vertėjas Mindaugas Kvietkauskas. Smuiku grieš Saulė Buikaitė, o renginį ves ir su minėtų rašytojų gyvenimo bei kūrybos detalėmis supažindins kultūros istorikė ir bibliografė dr. Lara Lempertienė.

Projekto pabaigos renginys – rugsėjo 8 d. 13.30 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kiemelyje vyksiančio Skaitymo festivalio metu. Jame bus prisiminti visi šio projekto autoriai bei kūriniai. Tai bus intensyvi intelektualiai pažintinė skaitymo valanda. Kūrinius skaitys aktoriai Birutė Mar, Aleksas Kazanavičius, juos savo improvizacijomis jungs trimitininkas Linas Rupšlaukis.

Projekto „Su knyga per literatūrinę Europą: pėdsakai Vilniuje”, skirto Vilniaus įkūrimo 695-osioms metinėms metu, buvo surengta 10 renginių, kurių metu klausytasi 26-ių 14 tautybių rašytojų, kurie Vilniuje yra palikę savo pėdsakus, kūrybos.

Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, partneriai – Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka.

Rašytojo Roko Flicko kūrybos vakaras

EUPL konkursas: balsuokite už savo mėgstamiausią pasakojimą

Europos Sąjungos literatūros premija švenčia dešimtmetį. Ta proga organizuojamas susitikimų su premijos laimėtojais turas, o taip pat – trumposios prozos konkursas, kuriam savo specialiai sukurtus tekstus galėjo siųsti visi ES literatūros premijos laureatai.

Net trys lietuvių autorės jau buvo įvertintos šia premija: Laura Sintija Černiauskaitė (2009 m., už romaną „Kvėpavimas į marmurą“), Giedra Radvilavičiūtė (2012 m., už esė rinkinį „Šiąnakt  aš miegosiu prie sienos“), Undinė Radzevičiūtė (2015 m., už romaną „Žuvys ir drakonai“).

Vilnius skaito poeziją ant žolės

Rugpjūčio 29 d. 18.30 kviečiame į paskutinius, rūgpjūčio mėnesio poezijos skaitymus ant žolės, šįkart išskirtinai moteriškus, bet gal tuo ir ypatingus :) kuriuose dar labiau "ant žolės" savo kūrybą pristatys poetės Lina Buividavičiūtė, Vitalija Pilipauskaite-Butkiene ir Jurgita Jasponyte.

Rugsėjo 7-8 d. skaityti kartu kvies SKAITYMO FESTIVALIS 2018

Romantizmo įkvėpti, ieškome šių laikų romantikų.

Gal tai būtum tu, bet truputį tingi, neturi laiko arba, tiesiog, nežinai kaip?..

Kas ir koks yra šių laikų romantikas? Ar jis miesto poetas, slemeris? Gal naujosios kartos politikas, freelanceris ar ekscentriškas performanso atlikėjas? Įvairiausių formų romantiką šių metų Skaitymo festivalyje kurs Solo Ansamblis, Kūjeliai, Lina Buivydavičiūtė ir Elijas Martynenko, Miglė Anušauskaitė, Rytis Zemkauskas ir dar daug įdomių, unikalių ir be galo romantiškų dalyvių. Žinoma, ir visi jūs.

Be rožinių spalvų, debesėlių, vaivorykščių ir vienaragių, festivalio metu kviesime pailsėti ir pasidalinti savo mintimis bei idėjomis apie romantiką šiandien.

Visi renginiai vyks rugsėjo 7-8 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kieme, Trakų g. 10.

Paaiškėjo populiariausiųjų bibliotekose dešimtukai: nuo V. Račicko iki Kakės Makės

Asociacija LATGA kaip ir kiekvieną vasarą Kultūros ministerijai pateikė kompensacinio atlyginimo paskirstymo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose ataskaitą. Remiantis jos duomenimis, tradiciškai buvo sudaryti populiariausių bibliotekose autorių ir knygų dešimtukai.

Paaiškėjo, kad tarp Lietuvos grožinės literatūros autorių bibliotekose populiariausia Irena Buivydaitė-Kupčinskienė, vaikų ir jaunimo literatūros kategorijoje 2017 m. ir vėl nepralenkiamas buvo Vytautas Račickas, kurį pelnytai galima vadinti populiariausiu rašytoju bibliotekose.

Nuo meilės romanų iki istorijos

„Penkioliktus metus iš eilės paskirstėme autoriams kompensacinį atlyginimą už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose pagal sutartį su LR Kultūros ministerija už praėjusius metus. Šiemet ši suma siekė beveik 240 tūkst. eurų. 

Jau tapo gražia tradicija skirstant atlyginimą sykiu parengti populiariausiųjų autorių ir jų kūrinių bibliotekose sąrašus, remiantis 65 bibliotekų, kuriose įdiegta Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema (LIBIS), pateiktais duomenimis. 

Beje, siekdami paskatinti autorius aktyviau kurti ir registruoti kūrinius pas mus, įdiegėme naujovę – lietuvių autorių grožinę literatūrą suskirstėme į dvi dalis, kad būtų aiškiau, kokius autorius ir knygas bibliotekose renkasi suaugusieji, o kokias – vaikai ir paaugliai. Dar norėtumėme pabrėžti, kad šie dešimtukai iki galo neatspindi skaitymo tendencijų, nes nemaža visuomenės dalis knygas įsigyja knygynuose“, – akcentus sudėlioja Asociacijos LATGA Kūrinių panaudos ir reprografinio atgaminimo poskyrio vadovė Jurga Bražiūnienė. 

2017 m. bibliotekose tarp grožinės literatūros autorių, rašančių suaugusiems, populiariausia buvo prozininkė ir vertėja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė, kurios knygos buvo paimtos per 16 tūkst. kartų. Antrąją vietą pasidalijo šviesaus atminimo lietuviškos literatūros klasikas Romualdas Granauskas ir moterims skirtų romanų autorė Jolita Herlyn, gyvenanti ir kurianti Vokietijoje. Jų abiejų knygos buvo paimtos lygiai tiek pat kartų – po 11 182. Trečiojoje vietoje – istorinių romanų autorė Gina Viliūnė, kurios knygos paimtos daugiau nei 10 tūkst. kartų. 

Populiariausiųjų lietuvių grožinės literatūros knygų sąrašo viršuje – Jurgio Kunčino „Tūla“, G.Viliūnės „Imperatoriaus meilužė“, I.Buivydaitės-Kupčinskienės „Kitapus veidrodžio“. Visos šios knygos perskaitytos po daugiau nei 3 tūkst. kartų. 

Bus renkami šių metų Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijų laureatai

Tarptautinis literatūros forumas „Šiaurės vasara“

Rugpjūčio mėnesio kino programa Nacionalinėje bibliotekoje

Festivalis „Re:formacija“ kviečia į skaitymus ant laiptų Reformatų skvere.

Rugpjūčio 9 d., ketvirtadienis, 13 val.

Viena iš „Re:formacija“ festivalio dalių – skaitymai ant laiptų Reformatų skvere. Bus skaitomi trumpi idėjiniai savo ar kitų tekstai, tinkami skaityti mitinge. Tema – „re:formacija“: Reformacija, reformos, viešos ir privačios erdvės (trans)formacijos, medžių kirtimas, paveldo naikinimas, istorijos perturbacijos. Svarbus performatyvus elementas ir įvietinimas, todėl galima siūlyti performansus (su kopūstais ir be), dainas bei skanduotes. Norintiems dar tvirčiau „prisirišti“ prie konkrečios vietos, siūlome pagalvoti apie laiptus, laiptines, laiptuotas piramides, architektūrinius ir skulptūrinius paminklus. Elegijos ir parodijos, sonetai ir slamas, staugsmai ir riksmai – viskas tinka, kas gerai skambės nuo Reformatų skvero laiptų. Čia susitiks Dovilė Bagdonaitė, Neringa Dangvydė, Degėsys Liutauras, Dainius Dirgėla, Aušra Kaziliūnaitė, Laima Kreivyte, Virginija Kulvinskaitė Cibarauskė, Darja Lyzenko, Sara Poisson, Ričardas Šileika, Saulius Vasiliauskas, Aistis Žekevičius ir kiti. Norintys dalyvauti - rašykit ir ateikit!

Milijonas žingsnių, šimtai eilėraščių

Misija baigta. Gegužę trys vyrai į Lietuvos miestus ir miestelius nešė lietuvių autorių poeziją. Naujieji knygnešiai. Jie – tai aktoriai Artūras Dubaka ir Balys Ivanauskas bei operatorius Edvinas Bandorius – žmonės, pėsčiomis nukeliavę apie 500 km. Maršrutu palei Nemuną ir Nerį jie aplankė 20 bendruomenių ir kiekvienai padovanojo po poetinį performansą. Iš vieno susitikimo dvi melžėjos spruko nesupratusios, kam visa tai. Kitą dieną trijulė žygį pradėjo pasistiprinusi pica ir dieną baigė vėlgi pavaišinti pica. Planavome pakalbėti apie ėjimą ir poeziją, bet išėjo pokalbis apie ėjimo poeziją. Interviu vyko automobilyje, kad vaikinams nebetektų daugiau eiti – bent kol kas.

– Atsimenu, kartą susitariau su kolege, kad pavežtų. Sustojo prie tilto jos „Audi“. Įneriu į mašiną, o vairuotojas ir klausia: ką jūs čia veikiate? Pasirodo, tai buvo tokia pati „Audi“, bet ne ta pati! Kaip dabar jaučiatės – ar įlipę į tą mašiną, ar savo rogėse, kai tiek toli nuėjote?

Artūras: Kai buvau ketverių ar penkerių, atsimenu, nuėjau su mama į parduotuvę sekdamas paskui jos paltą. Mano dėmesys tik sekundei nukrypo į žaislą, bet aš toliau ėjau paskui mamą. Greit ėjo, todėl sušukau: „Mama, palauk!“ Ji atsisuka, o ten buvo jau ne mano mama.

– Kiekvienas esame ne ten, kur reikia, nuėjęs. Pakalbėkime apie jūsų žygdarbį per puikų tarpininką – poetišką Valdo Papievio romaną „Eiti“. Citata: „Vaizdai keitė vaizdus, žingsniai kartojo žingsnius – jis ėjo ir ėjo. Lyg viskas, ką žinojo, mokėjo, galėjo, būtų susilydę į vienintelį gebėjimą eiti, arba lyg iš visko, ką žinojo, mokėjo, galėjo, būtų likęs tik vienintelis gebėjimas eiti, monotoniškais žingsniais matavo atstumus ir reljefą piešdamas šių vietovių žemėlapį, kurio niekam, nė jam pačiam nereikėjo.“ Neabejotina, kad jūs pamatėte gražių vietovių ir sutikote įdomių žmonių, o ar aprašytoji sąmonės būsena atpažįstama?

Artūras: Vos pradėję kelionę mes daug kalbėjome, tačiau antrąją žygio pusę žymiai daugiau pratylėjome. Dažnai ėjome atsiskyrę per kelis metrus. Kai karšta ir monotoniška, turbūt iš tikro nieko nelieka, tik ėjimas. Tad iš pradžių labiau fiksavome vaizdus, o paskui perėjome į vidinį išgyvenimą. Mieste užsiaugini sarkazmo skūrą, o ėjimas pravalė sąmonę.

Skaitykla po atviru dangumi „Vilnius skaito“ šią vasarą lieka Lukiškių aikštėje

Rašytojui Tomui Venclovai – Getingeno universiteto garbės daktaro laipsnis

Poetui, publicistui, vertėjui, literatūros tyrinėtojui, akademikui Tomui Venclovai birželio 22 d. įteiktas Getingeno universiteto filosofijos fakulteto garbės daktaro laipsnis. Ceremonija vyko pasaulietiniams renginiams skirtoje Šv. Povilo bažnyčioje (Paulinerkirche).

„Man didelė garbė gauti daktaratą viename žymiausių Europos ir pasaulio universitetų. Jis garsus ypač pasiekimais tiksliųjų mokslų srityje, bet humanitarui svarbūs tokie su juo susiję vardai, kaip Georg Christoph Lichtenberg, Jacob ir Wilhelm Grimm, Arthur Schopenhauer, Nicolai Hartmann, Ulrich von Wilamowitz-Moellendorf“, – savo kalboje pažymėjo T. Venclova. Poetas taip pat paminėjo du Lietuvos veikėjus, kurie studijavo šiame universitete: Vilniaus Universiteto klasikinės filologijos profesorių Gottfriedą Groddecką ir Jurgį Zauerveiną-Girėną, sukūrusį Mažosios Lietuvos himną „Lietuvninkais mes esam gimę“. Neužmirštas buvo ir Getingeno universiteto profesorius Hermannas Minkowskis, vienas žymiausių pasaulio matematikų, gimęs Kaune, Aleksote. Jo ir jo brolio Oskaro, irgi mokslininko, vardu yra pavadinta viena Kauno gatvė.

Getingeno Georgo Augusto universitetas yra vienas reikšmingiausių Vokietijos universitetų, ypatingą dėmesį skiriantis moksliniams tyrimams. Universitetą 1737 metais įkūrė  Didžiosios Britanijos karalius Georgas Antrasis, kuris taip pat buvo ir Hanoverio kunigaikštis vardu Georgas Augustas. Universitetas greitai tapo vienu didžiausių universitetų to meto Europoje, pasaulyje garsėjantis pasiekimais matematikos moksluose. Jame dirbo net 45 Nobelio premijos laureatai. 1933 metais į valdžią atėjus Hitleriui dauguma mokslininkų buvo priversti pasitraukti. Po Antrojo Pasaulinio karo universitetas vėl atgijo ir tapo vienu svarbiausių Vokietijos universitetų. Šiuo metu universitete yra 13 fakultetų, jam priklauso 40 institutų ir mokslinių centrų, čia studijuoja 31 654 studentai. 

Kultūros ministerijos informacija

Dalia Staponkutė – Tarptautinio literatūros festivalio „Big Book Festival“ Varšuvoje dalyvė

Lietuvių prozininkė, eseistė, filosofė ir vertėja Dalia Staponkutė dalyvauja Tarptautiniame literatūros festivalyje Varšuvoje „Big Book Festival“. Birželio 24 d. įvyksiančioje apskrito stalo diskusijoje „Moterų planeta. Kas pasikeistų, jeigu pasaulį valdytų moterys?“ su skaitytojais susitiks rašytojos iš Čekijos, Izraelio, Lenkijos, Lietuvos, Moldavijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Slovakijos.

Diskusiją, kurią šiais metais festivalis nutarė skirti moterims po to, kai buvo paviešinti nukentėjusių nuo seksualinio priekabiavimo moterų kaltinimai ir atsirado pasaulinis judėjimas #Me too,  moderuos vienas žymiausių Lenkijos žurnalistų Michał Nogaś. Diskusija bus transliuoja gyvai per You Tube kanalą.

Po susitikimo su literatūros festivalio „Big Book Festival“ dalyviais Dalia Staponkutė susitiks su Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovais. Lietuvos Respublikos ambasadoje įvyks diskusija „Gyvename pasaulyje kaip lietuviai". Birželio 27 d. Dalia Staponkutė vyksta į Vroclavą. Knygyne „Tajne komplety“ įvyks D. Staponkutės kūrybos vakaras „Kalbinės trajektorijos: tarp Baltijos ir Viduržemio periferijų“.

D. Staponkutė yra kelių knygų ir daugybės publikacijų autorė, mokslininkė, vertėja, aktyvi akademinių projektų dalyvė. Verčia iš graikų, anglų kalbų, yra išvertusi K. Kavafio, graikų, kipriečių, lietuvių (į graikų kalbą) poetų eilėraščių. Nuo 2005 m. – Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė, nuo 2007 m. – Rodo tarptautinio rašytojų ir vertėjų centro valdybos narė ir dvikalbio literatūrinio žurnalo „Helios“ redaktorė, nuo 2015 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė, nuo 2017 m. – žurnalo „Pasaulio lietuvis“ vyriausioji redaktorė. Kipre gyvenančios rašytojos knyga „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji Odisėja“  (leidykla „Apostrofa“) 2014 m. buvo išrinkta kūrybiškiausia metų knyga, o 2015 m. - Metų knyga Lietuvoje.

Daugiau informacijos rasite čia:

V. Mickaus knygos „Mūsų likimai“ pristatymas

Birželio 26 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Renginių salėje vyks V. Mickaus knygos „Mūsų likimai“ pristatymas. Knyga sudaryta remiantis tremtinių biografijos faktais.

Okupacinė valdžia ištremdama, įkalindama ar nužudydama daugelį Lietuvos žmonių, pirmiausia inteligentiją, siekė palaužti tautos dvasią ir sumažinti ryžtą kovojant su okupantu bei priešintis naujos tvarkos įvedimui. Tačiau ji apsiskaičiavo neįvertindama žmogaus dvasinių jėgų stiprybės, pasikliaudama vien fiziniu ir psichologiniu smurtu.

1991 m., Lietuvai tik atgavus nepriklausomybę, buvusių politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos skyrius nusprendė pastatyti paminklą, o vėliau ir memorialą, lietuvių tautos kančioms atminti.

Memoriale įmūrytas 671 vardinis akmuo su nukentėjusių nuo sovietinio genocido vardais, pavardėmis, tremties ar kalinimo vietovardžiais, datomis ir kt. Vienuose akmenyse įamžinti pavieniai asmenys, kituose – šeimos ar net kelių šeimų atminimas. Pažymėtina, kad po karo ištuštėjusioje Klaipėdoje rado prieglobstį daug asmenų, kurie, slėpdamiesi nuo akylaus sovietinių represinių struktūrų dėmesio arba grįžę iš tremčių ar lagerių ir negalėdami apsigyventi tėviškėje, įsikūrė čia. O artimųjų kapai liko kažkur...

Šie akmenys, sunešti pačių nukentėjusių arba jų šeimos narių, liudija apie tragišką daugumai Lietuvos žmonių ir visai Lietuvai pokario istoriją. Kiekvienas, tarsi, atnešė čia savo tremties, kalinimo ar netekčių skausmo dalelę. Akmuo prie akmens, biografija prie biografijos, likimas prie likimo ir susidaro pakankamai išsamus ir šiurpus to laikmečio vaizdas.

Renginys nemokamas

Lietuvos kultūros institutas kviečia į atnaujinto „Lietuvos kultūros gido“ pristatymą

Lietuvos kultūros institutas kviečia į atnaujinto „Lietuvos kultūros gido“ pristatymą, vykstantį birželio 18 d. (pirmadienį) 17 val. Šiuolaikinio meno centro skaitykloje (Vokiečių g. 2, Vilniuje).

„Lietuvos kultūros gidas“ („Lithuanian Culture Guide“) – tai aktualiausi architektūros, dizaino, kino, literatūros, muzika, teatro ir šokio, vizualiųjų menų kūrėjai, kūriniai bei tendencijos žalioje dėžutėje. Joje telpantis penkių knygelių rinkinys dažnai tampa pirma pažintimi su Lietuvos kultūra, yra įteikiamas atvykstantiems užsienio kultūros operatorių atstovams ir kuratoriams, reziduojantiems menininkams.

Pirmą kartą išleistas prieš penkerius metus, šiais metais „Lietuvos kultūros gidas“ buvo aktualizuotas, papildytas naujai įsitvirtinusiais vardais, pripažinimo sulaukusiais kūriniais ir iniciatyvomis. Kokius pokyčius Lietuvos kultūros lauke įžvelgė leidinio sudarytojai? Kurioms kultūros sritims atstovauja jau žinomi vardai ir įsitvirtinę kūriniai, o kuriose per 5-erius metus įvyko ženklių pokyčių, susiformavo nauji reiškiniai? Trumpiau tariant, kas naujo, sudarytojai?

Pokalbyje dalyvauja: Karolina Jakaitė (dizainas), Auksė Kancerevičiūtė (kinas), Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė (literatūra), Jūratė Kučinskaitė (muzika), Kristina Steiblytė (teatras), Eglė Juocevičiūtė (vizualieji menai). Moderuoja – Eglė Deltuvaitė (Lietuvos kultūros institutas, ES programos „Kūrybiška Europa“ vadovė Lietuvoje).

Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė moksleivius kviečia dalyvauti rašinio konkurse

Jau ketvirtus metus iš eilės rašytoja Kristina Sabaliauskaitė kartu su leidykla „Baltos lankos“ kviečia 8–12 klasių ir jas atitinkančių gimnazijos klasių moksleivius išbandyti jėgas trumpųjų rašinių konkurse, kasmet sulaukiančiame vis didesnio susidomėjimo.

„Knygos, apie kurias kalbama“ – projektas apie literatūrą iš Vokietijos

„Skaitymo iššūkis“ kviečia pasinerti į knygų pasaulį

Milžiniško populiarumo sulaukęs, širdis užkariavęs ir kasmet vis daugiau skaitytojų įtraukiantis „Skaitymo iššūkis“ nuo birželio pirmosios dienos vėl kviečia visus literatūros mylėtojus pasigalynėti su savimi, atsiversti mylimas knygas ir įveikti 5 skaitymo užduotis.

Galimybė atrasti naujus žanrus ir mylimus rašytojus
 
Su prasidėjusia vasara grįžta ir „Skaitymo iššūkis“. Šiemet mažiau užduočių, bet daugiau prizų ir įtraukiančių žaidimų socialiniuose tinkluose.

„Pagrindinis iššūkio tikslas – atrasti skaitymo malonumą, o kad būtų smagiau, kviečiame varžytis tarpusavyje ir žadame nuostabių, vasariškų prizų! Priimti iššūkį gali ir dideli, ir maži, nes užduotys šiek tiek lengvesnės nei pernai ir jų perpus mažiau – tik penkios. Norintys įveikti iššūkį turės perskaityti knygą, kurios tema susijusi su Lietuva, knygą, kurioje minima profesija, draugo rekomenduotą knygą, savo gimimo metais parašytą knygą ir, žinoma, knygą apie atostogas.

Užduotys gana lengvos ir įdomios, tad kviečiama rinktis knygas ir tiesiog skaityti – namuose ar per pietų pertrauką, parke ar troleibuse, pajūryje ar prie ežero. Kuo labiau įtraukianti knyga, tuo mažiau svarbi vieta. Juk vasara be knygos – ne vasara!“, - prie akcijos kviečia prisijungti organizatoriai.
 
„Skaitymo iššūkis“ – puiki proga turiningai praleisti atostogas, tuo pačiu sudalyvaujant varžytuvėse, taip pat galimybė atrasti dar neskaitytų knygų ir išbandyti naujų žanrų, nes kiekviena užduotis kviečia ieškoti ir bandyti. „Skaityti aš mėgstu ir skaitau daug, tačiau dažniausiai tik man patinkančio žanro knygas. „Skaitymo iššūkis“ atkreipė mano dėmesį į tas knygas, kurių pati greičiausiai nebūčiau pasirinkusi. Būtent tos knygos tapo mano šios vasaros atradimais“, - džiaugiasi viena iš pernai vykusio iššūkio dalyvių Rytenė. 

Dalyvių skaičius išaugo dešimtimis

Organizatorių teigimu, „Skaitymo iššūkio“ idėja gimė dar 2016-aisiais, Bibliotekų metais, o per kelis metus išaugo dešimtimis kartų ir nustebino net pačius bibliotekininkus.
 
„Pirmą kartą skaitymo varžytuvės vyko Šiaulių regiono bibliotekose. Sulaukus didelio pasisekimo ir nemenko populiarumo, skaitytojų prašymu nusprendėme pakartoti šią skaitymo skatinimo iniciatyvą visos šalies mastu. Pernai varžytuves organizavo visos šalies viešosios bibliotekos, kurių yra apie 1,2 tūkst. su filialais“, - iššūkio priešistorę pasakoja Edita Urbonavičienė.

Praėjusiais metais iššūkyje varžėsi 4,6 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos, kurie per tris vasaros mėnesius perskaitė net 25 tūkst. knygų! Organizatoriai tikisi, kad šiemet dalyvių skaičius, kaip ir jų meilė skaitymui, toliau augs.
 
„Per kelis metus pasiekti nuostabūs rezultatai rodo, kad žmonės mėgsta skaityti, o varžytuvės skatina juos labiau įsitraukti. Neabejojame, kad tai susiję ir su šilčiausiu metų laiku. Juk vasara ir knyga yra neatsiejami dalykai. Geri rezultatai motyvuoja ir mus pačius, todėl dedame visas pastangas, kad „Skaitymo iššūkis“ vis labiau populiarėtų kiekvienais metais“, - pasakoja organizatoriai.

„Skaitymo iššūkį” jau trečius metus organizuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ,Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka.

Juttos Noak ir Zigfrido Gronau knygų pristatymai

Susitikimas su Kristina Sabaliauskaite Kaune

Birželio 1 d. 14.15 val. Kauno gyventojai sulauks neeilinės viešnios: Lietuvos aklųjų bibliotekos Kauno padalinyje įvyks susitikimas su rašytoja Kristina Sabaliauskaite, kuriame bus kalbama apie visą autorės kūrybą.

„Susitikimo tikslas nėra knygos pristatymas. Jeigu tekstui reikia didelio komentaro arba paaiškinimo, vadinasi, rašytojas neatliko savo darbo. Man maloniausia būtų neformalus pokalbis“, – yra sakiusi K. Sabaliauskaitė. Iki šiol rašytojos knygų pristatymai ir susitikimai su skaitytojais sulaukdavo išskirtinio dėmesio – gerbėjai netilpdavo į sales, o autografus autorė dalydavo net iki kelių valandų.

Istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – be abejo, vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių Lietuvos literatūroje. Pirmoji ciklo dalis 2008 m. pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybingiausių knygų dvyliktuką, 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas „Silva rerum II“ irgi tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje.

Trečioji ciklo dalis „Silva rerum III“ išleista 2014 m. Už visas tris romano dalis 2015 m. rašytoja apdovanota Liudo Dovydėno premija. Pagal ciklą „Silva rerum“ rengiamos literatūrinės ekskursijos. „Silva rerum IV“ puikiai įvertino ir skaitytojai, ir žymūs literatūros kritikai, ji nuo pat pasirodymo puikuojasi geriausių knygų viršūnėse, o skaitytojai rinkdami geriausias lietuviškas šimtmečio knygas savo balsais „Silva rerum“ tetralogijai skyrė trečią vietą.

Įvertinimo ir dėmesio rašytoja susilaukia ne tik Lietuvoje – balandžio mėnesį Londono knygų mugėje K. Sabaliauskaitė paskelbta Dienos autore. Romanas „Silva rerum“ išverstas į lenkų ir latvių kalbas. Lenkijoje šis romanas pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą, o Latvijoje tapo vienintele lietuvių autorių knyga, patekusia į mėgstamiausių latvių knygų šimtuką.

„Baltos lankos“ ir Lietuvos aklųjų bibliotekos Kauno padalinys bibliotekoje rengia pirmąjį šiais metais K. Sabaliauskaitės susitikimą su skaitytojais. Knygos gerbėjai turės galimybę susitikti su rašytoja, autorė atsakys į skaitytojus dominančius klausimus. Renginio metu bus galima gauti autorės autografą, o rašytojos knygas įsigyti leidyklos kaina.

Moksleivių atostogų pradžiai – literatūrinis festivalis „Nuotykiai tęsiasi!“

Vasaros festivaliams startą šiemet duos literatūrinis festivalis vaikams „Nuotykiai tęsiasi!“. Renginio organizatoriai nori parodyti, kad skaityti ne „reikia“, o yra tiesiog smagu. Tad nors festivalis yra literatūrinis ir jame bus skaitykla, vis dėlto skaityti jame bus galima įvairiai – stebint, kaip gimsta istorijos, jas kuriant patiems ir pasineriant į aktyvių veiklų sūkurį.

Birželio 9 d., šeštadienį, vaikai, paaugliai ir suaugusieji kviečiami atvykti į Anykščių Dainuvos slėnyje vyksiantį nemokamą literatūros, meno, sporto ir vasaros pramogų festivalį. Mokslo metai kai kam jau bus pasibaigę, kai kam jie jau greit baigsis, tad diena slėnyje po atviru dangumi, kuriame lauks daug naujų, netikėtų veiklų, bus puiki pradžia vasaros nuotykiams.

„Mūsų visų gyvenimai tam tikra prasme yra nuotykių knygos, kurios tęsiasi, kai pasineriame į skaitomos knygos pasaulį. O kai ją užverčiame – nuotykiai tęsiasi toliau. Knygos istorija nesibaigia paskutiniame jos puslapyje – ji apsigyvena ir mūsų kasdienybėje. Juk perskaitę daug įdomių istorijų, patys galime kurti istorijas. Taip pat ir savo“, – vieną iš festivalio pavadinimo prasmių aiškino jo organizatoriai.

Festivalio teritorija bus padalinta į įvairių veiklų erdves, kuriuose lankytojų lauks vis kitokie nuotykiai. Didžiosios scenos erdvėje – cirko artistų ir teatro trupių pasirodymai, pokalbiai su rašytojais, jaunimo kultūros atstovais. Dirbtuvių erdvėje - kūrybiniai užsiėmimai su garsiais Lietuvos iliustratoriais. Pasakojimų erdvėje – kvapą gniaužiančios istorijos, kūrybinės dirbtuvės su profesionaliais pasakotojais, istorijų žaidimai. Skaitykloje po dangumi - ne tik daug knygų įvairaus amžiaus ir skonio skaitytojams, bet ir galimybė dalyvauti edukacinėse programose bei kūrybinėse dirbtuvėse. Sporto erdvėje – magiškos kvidičo rungtynės, atkeliavusios tiesiai iš Hario Poterio knygos puslapių. Išdaigų erdvėje – įvairios išdaigos ir pramogos: didelių burbulų pūtimas, paišymas ant veido, žaidimas milžiniškais šachmatais, konkursai, kurių metu galima laimėti įvairių puikių literatūrinių prizų, netikėti susidūrimai su klounais ir net pačiu... dr. Jonu Basanavičiumi. O dar veiks meno instaliacijų dirbtuvės, bus pristatoma jaunųjų vietos rašytojų kūryba, galėsite apsilankyti mokytojų-stebukladarių palapinėje.

Tarp festivalio programos „vinių“ – „Airdance Vilnius“ – oro akrobatų trupės pasirodymas, teatro vaikams „Pradžia“ pristatoma spektaklio „Vėjai švilpia apie draugystę“ premjera (rež. Eglė Kižaitė), susitikimas su vienu garsiausių Lietuvos youtuberių Dariumi Kniūkšta aka „Darius žaidžia“, Sabinos Daukantaitės knygos „Vandeninės moterys“ pristatymas, kūrybinės dirbtuvės su tarptautinį pripažinimą pelniusia komiksų kūrėja Akvile Magicdust. Renginio metu pirmą kartą Lietuvoje vyks tiesiai iš knygų apie Harį Poterį atkeliavusio žaidimo – kvidičo – turnyras.

Daug dėmėsio festivalyje skiriama Anykščių bendruomenei. Mieste gyvenantys menininkai Lina Timukaitė ir  Dalia Gilienė ves kūrybines dirbtuves, Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka kvies apsilankyti skaitykloje po atviru dangumi ir surengs protmūšį „Moterys, kūrusios Lietuvos valstybę“, Anykščių sporto centras organizuoja kvidičo turnyrą, kuriame dalyvaus miesto mokyklų mokiniai, o Jono Biliūno gimnazijos bibliotekos vedėja Renata Miškinienė kuruos miesto mokinių kūrybos pristatymo erdvę.

Tarptautinė konferencija „Biblioteka – sumanios visuomenės ugdymui“

10 faktų apie pirmąją skaityklą po atviru dangumi „Vilnius skaito“

Ketvirtadienį, gegužės 24 d., 12 val., Lukiškių aikštėje atidaroma pirmoji mūsų šalyje skaitykla po atviru dangumi „Vilnius skaito“. Informacinis partneris 15min ir projekto „Vilnius skaito“ organizatoriai prieš atidarymą pateikia svarbiausius faktus apie skaityklą.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/10-faktu-apie-pirmaja-skaitykla-po-atviru-dangumi-vilnius-skaito-286-976018?c=kultura

Antanas A. Jonynas, Domantas Razauskas, Tomas Venclova ir Agnė Žagrakalytė pristato savo kūrybą Varšuvoje

2018 m. gegužės 16 d. Varšuvoje buvo pristatyta lenkų kalba išleista Tomo Venclovos ir Ellen Hinsey pokalbių knyga „Nelyginant šiaurė magnetą“ (leidykla  „Apostrofa“, 2017).

Tomas Venclova susitikimo su skaitytojais metu pasakojo apie savo vaikystę, jaunystę bei brandos metus, santykius su tėvu, lietuvių istoriją ir literatūrą, Rusijos disidentus, lietuvių ir žydų santykius, poetinę, mokslinę ir publicistinę veiklą bei skaitė Beatos Kalębos ir Zbigniewo Dmitrocos į lenkų kalbą išverstus eilėraščius iš praeitais metais taip pat leidyklos „Zeszyty Literackie“ išleistos poezijos knygos „Obrócone w ciszę“.

Tomo Venclovos ir Ellen Hinsey pokalbių knyga „Magnetyczna Północ“ taip pat bus pristatyta savaitgalį prasidedančioje Tarptautinėje Varšuvos knygų mugėje bei Tarptautiniame dialogo centre Krasnogrūdoje. Knygą ketinama pristatyti ir rudenyje Krokuvoje bei Vroclave įvyksiančiuose literatūros festivaliuose.

Knygos „Magnetyczna Północ“, kurios leidimą į lenkų kalbą parėmė bendrovė „Kauno tiltai“, pristatyme dalyvavo knygą išleidusios leidyklos „Zeszyty Literackie“ redaktorius Marek Zagańczyk, valstybiniais Lietuvos apdovanojimais apdovanota žymi lenkų eseistė, žurnalo „Zeszyty Literackie“ vyriausioji redaktorė Barbara Toruńczyk, daugelio Lenkijos ir tarptautinių apdovanojimų už vertimus laureatė, knygos vertėja į lenkų kalbą Maryna Ochab. didžiausio Lenkijoje dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adam Michnik, žymūs lenkų kultūros ir visuomenės veikėjai, žurnalistai, Varšuvos universiteto profesoriai bei Baltistikos katedros studentai ir absolventai, lietuvių literatūros į lenkų kalbą vertėjai, lietuvių bendruomenės atstovai bei daugelis kitų garbių svečių.

2018 m. gegužės 17-18 d. Varšuvos universiteto bibliotekoje taip pat vyks „Poezijos pavasario“ renginiai, kurių metu lietuvių poetai Antanas A. Jonynas, Domantas Razauskas bei Agnė Žagrakalytė skaitys į lenkų kalbą išverstus eilėraščius bei susitiks su Varšuvos universiteto Baltistikos katedros dėstytojais, studentais, absolventais bei lenkų leidyklų atstovais. Susitikimus su lietuvių poetais ves dr. Jūratė Čerškutė ir poetas Sigitas Birgelis.

Festivalio vaikams organizatoriai: skaitymas visų pirma yra džiaugsmas

Baigiantis mokslo metams vaikai į namus parsineša per vasarą privalomų perskaityti knygų sąrašą. Ir visas atostogas pluša bandydami jį įveikti. Literatūrinio festivalio visai šeimai „Nuotykiai tęsiasi!“ organizatoriai pastebi, kad taip gali išsivystyti knygos atmetimo reakcija. Todėl suaugusieji ir jų vaikai kviečiami apsilankyti literatūros, menų ir vasaros pramogų šventėje, kurioje skaitymas ir knyga yra smagaus laiko praleidimo įkvėpėjai.

Vienas iš organizatorių, literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovas Justinas Vancevičius pasakojo, kad jam tenka daug bendrauti su moksleiviais ir nelinksmai skamba, kai dvylikamečiai, paklausti, su kuo jiems asocijuojasi literatūra, atsako, kad su namų darbais, egzaminais ir privalomos literatūros sąrašais.

„Kai kalbama apie skaitymo skatinimą, dažniausiai akcentuojamos skaitymo naudos mokinių pažangumui. Vaikams tai gali skambėti kaip dar viena prievolė. Svarbiausia ir vaikams, ir tėvams atminti, kad skaitymas visų pirma yra malonumas ir džiaugsmas. Skaitymas yra pramoga, puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Jis suartina šeimas, padeda rasti bendraminčių“, – įsitikinęs J. Vancevičius.

Siekdama, kad šiuolaikinėms šeimoms skaitymas ir knygos asocijuotųsi su smagiu ir prasmingu laisvalaikio praleidimu, „Vaikų žemė“ organizuoja literatūros festivalį vaikams ir paaugliams po atviru dangumi „Nuotykiai tęsiasi!“. Nemokamas renginys vyks birželio 9 d. Anykščiuose esančiame Dainuvos slėnyje. Nuostabiame gamtos kampelyje vyksiantis festivalis taps puikia vasaros atostogų pradžia. Organizatorių teigimu, festivalį kurs visi jo dalyviai – tai bus tarsi didžiulė iškyla, kurios veiklos suksis apie literatūrą.

„Sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo, tad jeigu vasaros pradžioje vaikai patirs, kad skaitymas yra smagus užsiėmimas, galbūt tai paskatins juos visą vasarą mielai rinktis knygas ir kitas literatūrines veiklas“, – sako J. Vancevičius. Festivalio lankytojai bus kviečiami susitikti ir susipažinti su vaikų literatūros kūrėjais, drauge su jais dalyvauti kūrybinėse dirbtuvės, žiūrėti pagal knygas sukurtus spektaklius, cirko trupės pasirodymus, dalyvauti literatūros įkvėptose sporto rungtyse, kurti instaliacijas iš jau nebeskaitomų knygų, skaityti po atviru dangumi įsikursiančioje skaitykloje, pasinerti į kitų vasaros pramogų sūkurį.

Visa festivalio programa bus skelbiama jau kitą savaitę. Renginys nemokamas.

Dainuvos slėnyje vietos tikrai daug. Todėl renginio organizatoriai kviečia atsivežti laukui skirtų savo mėgstamų vasaros pramogų. Jeigu oras bus apniukęs, renginys kelsis į erdvią Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešąją biblioteką ir aikštę šalia jos. 

Festivalį organizuojanti literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“ apdovanota 2017 metų skaitymo skatinimo apdovanojimu už magiškų istorijų ir literatūros festivalio „Vaikų Kalėdų sala“ organizavimą Vilniaus mokytojų namuose.

Festivalio „Nuotykiai tęsiasi!“ partneris ir globėjas – Anykščių rajono savivaldybė.

Daugiau informacijos apie festivalį „Nuotykiai prasideda!“:

„Poezijos pavasaris“: 157 renginiai Lietuvoje ir užsienyje

Gegužės 13 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir Klaipėdos Teatro aikštėje prasidės didžiausias Lietuvoje literatūros renginys – 54-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Jį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas.

Per 15 festivalio dienų įvyks 157 renginiai visoje Lietuvoje ir šešiose užsienio šalyse. „Poetai su skaitytojais ir vėl susitiks ne tik įprastose erdvėse, bet ir netikėčiausiose vietose“, – rašoma pranešime žiniasklaidai. Į „Poezijos pavasarį“ atvyksta poetai iš aštuonių užsienio šalių: Vanni Bianconi (Šveicarija), Uldis Bērziņš (Latvija), Alí Calderón (Meksika), Jorgos Chuliaras (Graikija), Anna Halberstadt (JAV), Lone Hørslev (Danija), Rein Raud (Estija), Aleś Razanaŭ (Baltarusija).

Norinčius susipažinti su šiuolaikine pasaulio poezija ir atvykusiais svečiais renginio organizatoriai kviečia apsilankyti „Poezijos pavasario“ svečių vakare Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje, tarptautiniuose dvikalbiuose poetų skaitymuose „Duetai +“ Rašytojų klubo salėje, tarptautinėje poetų ir kritikų konferencijoje. Festivalio svečiai dalyvaus renginiuose ir Kaune, Klaipėdoje, Nidoje, Panevėžyje, Akmenės, Biržų, Ignalinos, Joniškio, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Telšių, Ukmergės, Varėnos ir kituose rajonuose.

Lietuva skaito“: apsilankykite netradicinėje literatūrinėje vakarienėje

„Skaitantys traukiniai“ kvies kalbėti apie literatūrą: ką įdomaus žada akcija „Lietuva skaito“

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, gegužės 7-ąją, Lietuvoje jau ketvirtą kartą vyks akcija „Lietuva skaito“, kurios metu tautiečiai bus raginami atkreipti dėmesį į literatūrą, skaitymą ir kultūrą. Šiais metais akciją atspindi tema – „Skaitymo alkis“, o jam numalšinti tarp šalies miestų kursuos du traukiniai, kuriuose žinomi Lietuvos rašytojai keleiviams skaitys poezijos ir prozos kūrinius. 15min kviečia pažvelgti atidžiau – kokie pagrindiniai šiųmetės akcijos akcentai?

Nenumalšinamas skaitymo alkis

Šiais metais pagrindinė akcijos tema – skaitymo alkis. Paklausta, kodėl būtent ši tema šiais metais pasirinkta kaip vedančioji, viena iš akcijos programos kuratorių Aistė Kučinskienė pasakoja, kad pats alkis – pamatinis poreikis, pagal visas piramides būtina jį patenkinti, jei norisi siekti kitų, jau ne fiziologinių reikmių. Tuo tarpu dabartinėje mūsų visuomenėje neretai skaitymas suvokiamas kaip šalutinis poreikis, o šis įsitikinimas yra dažnai klaidingas. „Skaitymas, knygos, literatūra neretai iš dalies pozicionuojami kaip šalutiniai, net kone „parazituojantys“: „ai, čia tik kultūra“, „eik dirbt – juk iš knygų duonos nevalgysi“. Man regis, kad skaitymo alkio samprata apverčia šią piramidę ir parodo, kad tai taip pat centrinis poreikis, kurio nepatenkinus kažkas organizme iškrinka“, – sako A.Kučinskienė. Ją papildo ir Saulius Vasiliauskas, pasak kurio, didžioji dalis skaitančių žmonių jaučia nemalonų jausmą, jei per dieną jiems nepavyksta atrasti laiko knygai. Šis jausmas primena nepasisotinimą, nenumalšintą alkį.

„Skaitančiuose traukiniuose“ – poezijos eilės ir proza

Akcijos „Lietuva skaito“ dieną, gegužės 7-ąją, maršrutais Klaipėda-Vilnius (išvyksta 10.25 val.) ir Vilnius-Kaunas (išvyksta 14.45 val.) kursuos du specialūs, „skaitantys traukiniai“. Kuo jie ypatingi?

15-toji Salonikų knygų mugė - „Mes klausome, mes skaitome, mes diskutuojame“

Šių metų gegužės 3 d. prasideda 15-toji Salonikų knygų mugė. Keturias dienas Salonikai bus visų knygų sektoriaus interesų grupių (leidėjų, rašytojų, kitų knygų sektoriaus specialistų, skaitytojų) traukos centru.Mugės šūkis  -   „Mes klausome, mes skaitome, mes diskutuojame“. Šiais metais garbės viešnios teisėmis dalyvauja prancūzakalbės šalys. Pagrindinė mugės tema -  Demokratija 21-ajame amžiuje.

Nacionalinėje bibliotekoje – 18-osios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo šventė

Paskutinę balandžio savaitę Lietuvoje minima Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šią šventę organizuoja Lietuvos bibliotekininkų draugija. Šventėje dalyvauja 6 tūkstančiai bibliotekininkų, 2500 šalies bibliotekų. Savaitės renginiai skirti visos Lietuvos skaitančiai bendruomenei.

Pirmą šios savaitės dieną Nacionalinėje bibliotekoje įvyko Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo šventė, kurioje Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson apdovanojo 2017 m. geriausius šalies bibliotekininkus ir įteikė premijas bibliotekų specialistams už reikšmingiausius darbus bibliotekų veikloje ir išskirtinius profesinius laimėjimus per praėjusius metus.

Skelbdamas savaitės atidarymo pradžią iškilmių vedėjas Richardas Jonaitis citavo Seimo narį Arūną Gelūną, kuris yra sakęs, kad bibliotekininkai – Lietuvos kultūros karūnos brangakmeniai. Su tokiu įvertinimu sutikusi ir kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson antrino, kad dėl bibliotekininkų bendruomenės atsidavimo, darbštumo ir kūrybingumo Lietuvos bibliotekos modernėja ir juda didžiausiu greičiu į priekį, palyginti su kitomis kultūros sritimis. „Be bibliotekų, kaip modernių, atvirų kultūros institucijų, indėlio neįmanoma įsivaizduoti visaverčio valstybės gyvenimo. Bibliotekų vertė ir vaidmuo yra ir išlieka išskirtinai svarbus. Ir tai yra kertinė ilgalaikio bendruomenės tvarumo sąlyga, kurią akcentuoja pasaulio kultūros formuotojai ir strategai, neseniai pristatę „Globalios vizijos“ ataskaitą“, – dėkodama Lietuvos bibliotekininkų bendruomenei kalbėjo kultūros ministrė.

Šventės kulminacija – praėjusių metų geriausių bibliotekininkų apdovanojimai

2017 m. geriausio bibliotekininko vardas suteiktas Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės informacijos duomenų skyriaus vadovei dr. Žibutei Petrauskienei. Atsiimdama diplomą, laureatė sakė, kad tai visos Vilniaus universiteto bibliotekos įvertinimas, nes „vienas lauke – ne karys“, ir tik dėl komandinio darbo buvo pasiekti puikūs rezultatai.

Praėjusių metų geriausio bibliotekos vadovo vardas suteiktas Kauno kolegijos Bibliotekos ir informacijos išteklių centro vadovei dr. Linai Šarlauskienei. Ji taip pat akcentavo komandinio darbo svarbą ir pasitikėjimo vienas kitu būtinumą.

2017 m. geriausio jaunojo bibliotekininko vardas suteiktas Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vadovei Ingai Mitunevičiūtei. Garbingą įvertinimą pelniusi jaunoji Nacionalinės bibliotekos darbuotoja savo apdovanojimą vadino gautu avansu, kuris įpareigoja ateities darbams. I. Mitunevičiūtė dėkojo savo darbovietei už tai, kad bibliotekoje jai leidžiama įgyvendinti pačias beprotiškiausias kūrybines idėjas, ir už tai, kad labai sudėtingu jos gyvenimo momentu ji sulaukė kvietimo iš Vaikų ir jaunimo literatūros departamento vadovės Aldonos Augustaitienės tapti bibliotekos kolektyvo nare. „Nė nesapnavau, kad galėčiau gauti tokį apdovanojimą. Kaip niekada nesapnavau, kad dirbsiu bibliotekoje. Tačiau visais sunkiausiais gyvenimo momentais mane gelbėjo knygos, nes jos mokė gerumo, kilnumo, pagarbos ir buvo atsvara žiauriam ir neteisingam pasauliui“, – jautrią savo patirtį atkleidė I. Mitunevičiūtė.

Kvietimas prisijungti prie skaitymo skatinimo akcijos „Lietuva skaito“

Balandžio 23-oji – Pasaulinė knygos diena

Laisvė skaityti!

„Norime, kad mūsų vaikai skaitytų, leiskime jiems skaityti!“ – tokiu sakiniu savo pranešimą praėjusiais metais konferencijoje „Raštingumas skaitmeniniame amžiuje“ baigė lektorė iš Turku universiteto (Suomija) Juli Anna Aerila. Pasak jos, mes dažnai žaidžiame idėjomis, kaip skaitymą padaryti patraukliu, kaip įtraukti vaikus, tačiau tuo pačiu pamirštame, kad skaitymas yra procesas, kuriam dažniausiai reikia labai mažai: knygos, skaitytojo ir patogios vietos. Net ir vieta yra labai reliatyvus dalykas – juk dažnai tenka matyti žmones, kurie skaito troleibusuose, stotelėse, parkuose, pietaudami. Kai knyga įtraukia, niekas netrukdo skaityti.

Todėl Pasaulinę knygos dieną mes pasitinkame šūkiu „Laisvė skaityti“ ir kviečiame... tiesiog skaityti! Skaityti tai, kas mums patinka, kas mus įkvepia ir dėl ko mes nepastebime, kas vyksta aplinkui mus.

Geriausius dalykus padarome mes patys. Balandžio 23-iąją kviečiame jungtis visus norinčius bei galinčius – mokyklas, bibliotekas, knygynus, kavines, mokinius ir mokytojus, vaikus, mamas ir tėčius, senelius, dainininkus, nuomonės formuotojus, žmones iš televizijos, radijo ir iš parlamento. Kviečiame siūlyti idėjas – įdomiausias, neįprastas, keistas ir gal net pakvaišusias – galbūt jūsų pasiūlyta šios dienos paminėjimo idėja bus verta specialaus prizo? Dalykitės jomis bei planuojamais balandžio 23 dienos renginiais čia, šioje fb platformoje.

Knygos skaitymas savo malonumui dažnai pamirštamas, nes knyga tampa mokymuisi, tobulėjimui, pažinimui reikalingu šaltiniu. Visų dalykų mokytojai, kviečiame jus leisti savo mokiniams atsinešti savo mėgstamą knygą ir vieną balandžio 23-iosios dienos pamoką ją skaityti o skaitantis mokytojas taip pat gali būti puikiu pavyzdžiu – pradėkime dieną su mėgstama knyga!

Skaitytojai, rašytojai, leidėjai, visi knygos mylėtojai, bruzdėkime, organizuokime renginius, skaitykime ten, kur randame patogią vietą, užgrobkime eterį savo knygomis ir pokalbiais apie knygas, dovanokime knygas tiems, kuriems šiandien jas įsigyti yra sunkiau, fotografuokime skaitančius. Mėgaukimės #knygosdiena

Lietuva pradeda pristatymą Londono knygų mugėje: „Tai galimybė britų auditorijai sužinoti apie mūsų kultūrą ir istoriją“

Kvietimas dalyvauti renginyje „Managing Value in Published Content”

Balandžio 9 d. projekto ALDUS partneriai kviečia dalyvauti renginyje „Managing Value in Published Content”.

Šio renginio esmė parodyti, kaip pasitelkiant inovatyvias paslaugas, kurios buvo specialiai sukurtos knygų ir elektroninių knygų, vaizdų ir audiovizualinių kūrinių pasauliui, valdyti ir gauti pajamų iš turinio vertės.

Atrandant Bolonijos vaikų knygų mugę'18

Turėdama didesnę nei 50 metų patirtį, Bolonijos vaikų knygų mugė ir toliau kasmet sėkmingai suburbia unikalią ir labai skirtingą auditoriją. Šiais metais mugėje organizuojamos net šešios konferencijos, kurios sutrauks vietinius ir užsienio leidybos pasaulio lyderius padiskutuoti apie leidybos istoriją, apžvelgti šviežiausias naujienas, inovacijas ir šiandienos tendencijas, pasiūlyti naujų idėjų, pasižvalgyti po ateities perspektyvas. 

Knygos „Another History of the Children’s Picture Book: From Soviet Lithuania to India“ pristatymas ir diskusija Romoje

Kita vaikų knygų istorija Centriniame grafikos institute Romoje

Knyga „Another History of the Children’s Picture Book: From Soviet Lithuania to India“, kviečianti iš naujo permąstyti pasaulinę iliustruotų knygų istoriją, tai neįprasto bendradarbiavimo tarp Indijos socialinės istorikės V.Geetha ir Lietuvos kultūros tyrimų institute dirbančios Giedrės Jankevičiūtės rezultatas.

Originalus projektas užsimezgė 2011 m., Lietuvai dalyvaujant Bolonijos vaikų knygų mugėje ypatingosios viešnios teisėmis. Tyrimo rezultatais susidomėjo vokiečių, vėliau indų knygos meno specialistai. 2015 m. buvo surengta sovietinių iliustracijų paroda Indijoje, Čenajuje, Tara Books rezidencijų ir leidybos centre. Ten ir gimė mintis leisti knygą. 2017 m. kovo pradžioje tarptautiniu mastu garsi Indijos leidykla „Tara Books“ išleido lietuvės G. Jankevičiūtės ir indės V. Geetha’os knygą „Another History of the Children’s Picture Books. From Soviet Lithuania to India“ („Kitokia vaikiškos paveikslėlių knygos istorija. Nuo sovietų Lietuvos iki Indijos“).

Tam tikru laikotarpiu Indijos istorijoje, lengvai prieinamos sovietinės iliustracijų knygos, verstos į anglų bei vietines kalbas, pakeitė Indijos vaikų skaitymo įpročius; knyga tyrinėja daugialypį šių knygų poveikį visuomenei. Šiuo laikotarpiu surinktas turtingas ir neįprastas meno archyvas, apimantis kūrinių pavyzdžius nuo socialistinio realizmo meninio stiliaus iki ankstyvojo lietuvių modernizmo.

Knygos pristatyme bei diskusijoje Romoje dalyvaus knygos sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė – meno istorikė, kritikė, kuratorė, tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) narė. Giedrės pagrindinė profesinė sfera – Vidurio-Rytų Europos menas XIX – XX a. Publikacijos grafikos tematika: Illustrarium: Soviet Lithuanian Childrenʼs Book Illustration (2011), Visagalė tradicija. Kristijono Donelaičio poemos Metai iliustracijos ir vizualinio kanono (2013), Okupacijos realijos. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Lietuvos plakatai (2014), Telesforas Kulakauskas (1907-1977) (2016). Kita pristatymo viešnia - Gaia Salvatori – šiuolaikinio meno istorijos docentė, jos tyrimų sritis varijuoja nuo meno kritikos istorijos, iliustracijų, fotografijos ir taikomosios dailės istorijos iki monumentalios skulptūros ir viešojo meno istorijos. Publikacijos: Nelle maglie della storia. Produzione artistico-industriale, illustrazione e fotografia a Napoli nel XX secolo (2004), Le Aule dell’arte. Arte Contemporanea ed Università: esperienze e prospettive (2012), Isole d’utopia. Da De Stijl all’arte per lo spazio pubblico (2013), Stone or Sound. Memory and Monuments in Contemporary Public Art, in «Il Capitale culturale», XII (2015). Ir Pompeo Vagliani, fondo Tancredi di Barolo prezidentas. 2002 m. įkūręs MUSLI – Mokyklos ir Vaikų knygų muziejų Turine, archyvą ir tarptautinę biblioteką, turinčią itin turtingą fondą – apie 20 000 knygų tomų, žaidimų ir didaktinės medžiagos, datuojamos nuo XVIII a. pabaigos iki XX a pirmosios pusės. Mokslininkas ir vaikų literatūros specialistas, ypatingą dėmesį skiria redakciniams ir ikonografiniams aspektams. P. Vagliani, parodų kuratorius bei katalogų sudarytojas; tarp jų: : Tra fate e Folletti. Il Liberty nell’editoria per l’infanzia (1994); Quando Alice incontrò Pinocchio (1998); Il Meraviglioso Andersen (2005); Guido Gozzano e la “fiaba poetica” del primo Novecento (2016).

Tai tęstinis bendradarbiavimo tarp Centrinio grafikos instituto ir Lietuvos kultūros instituto iniciatyvų renginys, papildantis parodą „M/AG/MA. Kūnas ir žodis Italijos ir Lietuvos moterų mene nuo 1965 m. iki šių dienų“.

Knygyno klientus konsultuos robotas

Paskelbta jubiliejinės Vilniaus knygų mugės tema

Vasario 21 d. – kovo 31 d.: paroda „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“

Nacionalinis konkursas MANO ŽODYNAS 2018: sukurkite savo žodyną!

Ar kada nors pagalvojote, koks vertingas gali būti ir ką apie mūsų pasaulį gali papasakoti unikalus žodynas? Suteikdami galimybę kiekvienam prisidėti prie mūsų pasaulėvaizdžio kūrimo, Lietuvių kalbos institutas ir interaktyvus lietuvių kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“ kviečia visus pabūti tikrais žodynininkais ir dalyvauti nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“.

Lietuvos žodynininkus prisimenant ir Valstybės atkūrimo šimtmetį minint

„Mano žodynas“ – tai proga visos Lietuvos gyventojams, pradedant moksleiviais, baigiant garbaus amžiaus išminčiais, parengti savo žodyną, pavyzdžiui, savo šeimos vaizdingų posakių žodyną, mokykloje vartojamų pravardžių žodyną, tarmišką savo krašto žodyną ir panašiai.

Konkursas jau sėkmingai buvo rengtas tris sykius ir kiekvieną kartą skiriamas garsiems Lietuvos žodynininkams (Konstantinui Sirvydui, Kazimierui Būgai, Matui Slančiauskui, Jurgiui Šlapeliui, Chackeliui Lemchenui ir kitiems) prisiminti.

Šie metai svarbūs prisimenant iš Žemaitijos kilusius Lietuvos žodynininkus ir kalbininkus: minimos Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės, Kazimiero Jauniaus 170-osios gimimo metinės, skelbiami Vydūno metai. Tačiau taip pat 2018 metai ypatingi minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, tad šiemet specialus prizas bus skiriamas tiems žodynininkams, kurių žodynuose bus perteikta ir pagrįsta Šimtmečio tematika.

Žodis po žodžio link savo žodyno

ES literatūros premijos laureatės – Vilniaus knygų mugėje

Šiemet Vilniaus knygų mugės lankytojai turės galimybę artimiau susipažinti su Lietuvos ir užsienio rašytojomis, pelniusiomis Europos Sąjungos literatūros premiją (EUPL). Vasario 22 d. (ketvirtadienį) 15 val. 5.3 salėje EUPL laureates – lietuvių rašytoją Laurą Sintiją Černiauskaitę, švedų autorę Sarą Mannheimer ir britų rašytoją Evie Wyld – kalbins vertėja Alma Braškytė.

EUPL (angl. European Union Prize for Literature) – tai Europos Sąjungos literatūros premija, kasmet įteikiama 12-ai ES šalių autorių. Šios premijos tikslas – skatinti rašytojų kūrybą ir jų kūrinių vertimus.   Šia premija jau buvo apdovanotos trys lietuvių rašytojos: 2009 m. Laura Sintija Černiauskaitė (knyga „Kvėpavimas į marmurą“), 2012 m. Giedra Radvilavičiūtė (esė rinkinys „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“), 2015 m. Undinė Radzevičiūtė (romanas „Žuvys ir drakonai“).

EUPL teikiama nuo 2009 m., tad šiemet 10-ųjų metinių proga rengiamas EUPL turas po Europą su 106 premijos laureatais. Premija įvertinti rašytojai dalyvaus nacionaliniuose renginiuose ir tarptautinėse Europos knygų mugėse (pagal „ALDUS“ tarptautinių knygų mugių bendradarbiavimo projektą).

Būtent vienas tokių renginių – diskusija „Kalbasi Europos premijos laureatės“ – vyks ir Vilniaus knygų mugėje.

Šiame renginyje dalyvausianti lietuvių rašytoja L. S. Černiauskaitė gerai pažįstama Lietuvos skaitytojams. Savo romanais, apsakymais, apysakomis ir pjesėmis išgarsėjusi autorė yra pelniusi aibę nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų, jos kūriniai ne vieną kartą pateko į kūrybiškiausių metų knygų sąrašus.   Kita diskusijos dalyvė – S. Mannheimer – švedų rašytoja, kurios kūryba pažįstama ir lietuviškam skaitytojų ratui. Jos romanas „Veiksmas“, už kurį rašytoja 2012 m. buvo apdovanota EUPL premija, pasaulį išvydo ir lietuvių kalba.

Trečioji EUPL laureatė, kurią kalbinsime mugėje – britė E. Wyld. Jos knyga „Visi paukščiai gieda“ taip pat išversta į lietuvių kalbą. Būtent už šį savo romano 2014 m. rašytoja ir gavo ES literatūros premiją.

Diskusija „Kalbasi Europos premijos laureatės“ vyks Vilniaus knygų mugės metu, vasario 22 d. 15 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“, 5.3 salėje.

LLA renginiai Vilniaus knygų mugėje

Kultūrinė Vilniaus knygų mugės programa

Penkioms valandoms į Vilniaus knygų mugę – buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas

Kultūros forumas diskusijoms telkia kultūros, politikos ir verslo lyderius

Artėja svarbiausias metinis Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos renginys – kultūros forumas – „KULTŪRA, miestas, regionas“. Į Vilniaus rotušėje 2017 m. gruodžio 12 d. vyksiantį forumą kviečiami valstybės ir savivaldos institucijų tarnautojai, kultūros ir kūrybinių industrijų organizacijų vadovai, lyderiai, ekspertai, žiniasklaidos atstovai.

Forumo tikslas yra akcentuoti ekonominę ir socialinę kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus kuriamą vertę miesto ir regiono raidai, skatinti valstybės institucijų ir regioninės politikos atstovų dialogą, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą.

„Lietuvoje dar trūksta suvokimo, kad kultūra ir kūrybinės industrijos turi įtakos šalies gerovei, todėl asociacijos organizuojamas forumas yra proga ne tik pasidalinti įžvalgomis, bet ir sutarti, kaip galime įtvirtinti kultūrą kaip strateginį šalies prioritetą“, – sako Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos direktorė Roma Survilienė. 

Savo įžvalgomis forume pasidalins Prezidentės vyriausioji patarėja Rūta Kačkutė, kino prodiuseris Kęstutis Drazdauskas, „ERGO Insurance“ Lietuvoje generalinis direktorius Saulius Jokubaitis, Belgijos, Prancūzijos bei Lenkijos kultūros bei kūrybinių industrijų organizacijų atstovai. 

Pagrindinėje forumo sesijoje bus aptariamos kultūros politikos aktualijos, o diskusijoje svarstoma, ką turime nuveikti, kad kultūra taptų strateginiu šalies prioritetu. Užsienio svečiai pristatys kultūros ir kūrybinių industrijų plėtros miestuose ir regionuose sėkmės istorijas.

Antrojoje forumo dalyje vyks dvi paralelinės sesijos. Sesija „Festivaliai miestui ir Europai“ skirta festivalių vadovams ir organizatoriams, joje bus pristatytos dvi tarptautinės tinklaveikos iniciatyvos: Europos festivalių asociacijos veikla ir Šiaurės-Baltijos šalių festivalių platforma. Antroji sesija – „Kūrybinis miestas“ – skirta kūrybinio miesto temai. Jos metu Krokuvos ir Kauno miestų atstovai pasidalins patirtimi apie dalyvavimą UNESCO kūrybinių miestų tinkle, vienijančiame 180 miestų iš 72 šalių.

Forumą „KULTŪRA, miestas, regionas“ organizuoja Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, bendradarbiaudama su ES programos „Kūrybiška Europa“ biuru Lietuvoje ir Vilniaus rotuše bei Europos festivalių asociacija ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Forumą globoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, remia Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Prancūzų institutas Lietuvoje.

Dalyvavimas forume „KULTŪRA, miestas, regionas“ nemokamas, tačiau būtina registracija. Registracijos formą prašome užpildyti iki gruodžio 7 d. 

Antrasis „Paviljono“ knygų savaitgalis

Vilniuje gruodžio 1–3 d. antrus metus vyks „Paviljono“ knygų savaitgalis. Savaitgalio organizatorių pagrindinis tikslas – jaukiam ir įdomiam buvimui drauge suburti įvairaus amžiaus knygų mylėtojus ir parodyti, kad literatūra gali būti tiltas, jungiantis muzikos, kino, filosofijos, performanso meno bei  kitų kultūros sričių temas. 

Šiais metais „Paviljono“ knygų savaitgalyje lankytojai turės galimybę nemokamai sudalyvauti daugiau negu dvidešimtyje renginių, kuriuose galės susitikti su vienais įdomiausių šiandieninės Lietuvos kultūros žmonių, rašytojų, kūrėjų.

Vyks diskusijos, koncertai, knygų pristatymai, pokalbiai visuomenei aktualiomis temomis, dirbtuvės. Witoldo Gombrowicziaus knygą „Lenkiški prisiminimai“ pristatys iš Paryžiaus atvykęs rašytojas Valdas Papievis. Apie savo naujausią knygą kalbės aktorė ir laidų vedėja Beata Tiškevič, tekstus skaitys poetas, muzikos atlikėjas Žygimantas Kudirka, pokalbyje apie knygų skaitytojų klubus dalyvaus seimo narė, ekonomistė ir publicistė Aušra Maldeikienė, Bus pristatytos naujausios rašytojų Gabijos Grušaitės, Miglės Anušauskaitės, Artūro Tereškino, Mindaugo Jono Urbono ir kt. knygos, Darius Pocevičius kalbės apie istoriją, kurios nemokė mokykloje. 

Pasak programos koordinatorės rašytojos Aušros Kaziliūnaitės, šių metų „Paviljono“ knygų savaitgalyje daug dėmesio bus skiriama tarpdiscipliniškumui ir temų įvairovei. Sau įdomių renginių ras melomanai, komiksų entuziastai, filosofai, atliekamosios poezijos mėgėjai, besidomintys performansų menu. Norima ne tik kuo platesnę auditoriją paskatinti domėtis šiandieniniais kultūros procesais bei aktualijomis, bet ir suteikti žinių trokštantiems patiems į juos įsitraukti – visi norintys galės dalyvauti iš Australijos į Lietuvą grįžusios rašytojos Sandros Bernotaitės vedamose rašymo dirbtuvėse, vyks diskusijosapie nuomonių lyderius socialiniuose tinkluose ir aktyvų dalyvavimą literatūriniame lauke.

Knygynai „eureka!” ir „Six chairs books“ atėjusiems pasiūlys platų užsienio literatūros pasirinkimą, oskaitytų knygų knygynas „Juodas šuo“ – įsigyti senų, gerų, o svarbiausia, retų knygų. „Paviljono“ knygų savaitgalis vienija ir leidėjus – visas tris dienas leidyklos „Kitos knygos“, „Rašytojų sąjungos leidykla“, „Apostrofa“, „Aukso žuvys“, „Lapas“, „Jonas ir Jokūbas“ bei „Odilė“ skaitytojams pristatys šios žiemos knygų naujienas, bus galimybė knygas įsigyti leidyklų kainomis. Kviesdami skirtingą, savitą, įvairią literatūrą leidžiančias leidyklas organizatoriai tikisi, jog kiekvienas atėjęs ras kažką savo skoniui. 

„Paviljono“ knygų savaitgalis vyks gruodžio 1–3 dienomis Vilniuje, Pylimo g. 21B įsikūrusiame kultūros klube „Paviljonas“.Visi renginiai – nemokami!

Kviečiame į 6 pt - knygos dizaino konferenciją

6 pt – tai mažiausias šrifto dydis, kurį siūlo šiuolaikinės tipografijos ir grafinio dizaino programos. 

Ši riba atsirado dėl spaudos techninių galimybių – tai buvo mažiausias 19 amžiuje Europoje vyravusio šrifto Didot dydis, turintis savo pavadinimą –„nonpareilis“ (pranc. nonpareille – neprilygstamas, nepakartojamas, nepanašus). Šiuo dydžiu buvo spausdinami smulkesni arba didesnio talpumo reikalaujantys tekstai (išnašos, žinynai ar žodynai).

Pagrindinis organizatorių tikslas – kasmet pakviesti šešis neprilygstamuosius pasidalinti mintimis apie knygos meną ir sukviesti leidėjus, tipografus ir menininkus diskusijoms apie knygą.

Andy Warhol žodžiai pristato šiemetinę „6 pt“ knygos dizaino konferenciją ir jos temą, skirtą foto-knygoms-istorijoms.

Kada: Lapkričio 25 dieną, šeštadienį.

Kur: Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius, Lietuva).

Lennart Mänd knygų meno paroda „Saugantys istorijas"

Kviečiame Jus spalio 3 d., 18 val. į estų menininko Lennart Mänd knygos meno ir įrišimų parodos „Saugantys istorijas“ atidarymą, kuris vyks Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje.

Parodoje, be unikalių meninės knygrišystės pavyzdžių, bus eksponuojami eksperimentai, kuriais ieškoma ryšių tarp amato ir pramonės, tiriama, kaip naujai pritaikyti rankų darbo technikas riboto kiekio knygų gamybai. Savo kūryboje menininkas ieško funkcionalių technologinių sprendimų, kurie komercinei knygai suteiktų prabangesnę išvaizdą. Taip pat ekspozicijoje išryškinamos įvairios knygos detalės, pristatomos naujos dangos ir medžiagos: nuo aukso plėvelės ar pergamentų iki spalvotų klijų, džiovintų augalų ir širšių korio.

Galerijos rūsyje sukurtai instaliacijai Lennart Mänd naudoja gerokai primirštas medžiagas, tokias kaip laukinių žvėrių odos ir pergamentai, ir kviečia žiūrovą pajusti, kiek svarbi yra materija, į kurią knyga įrišta, ir ar ji savaime pasakoja savo istoriją.

Paroda vyks iki spalio 29 d.

PK konkurso laureato Dovydo Grajausko knygos „Apie reiškinius“ pristatymas

Poetinis Druskininkų Ruduo 2017

Tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ šiemet vyks 28 kartą Vilniuje ir Druskininkuose. Festivalis keičiasi, auga, bet kai kurie dalykai lieka nuo pirmojo festivalio 1990 metais. Už tuos stabilius dalykus 2017-2018 metais „Poetinis Druskininkų ruduo“ sulaukė tarptautinio pripažinimo – EFFE Label įvertinimo. EFFE (Europe for Festivals, Festivals for Europe) ženklas suteiktas festivaliui už „stiprų bendruomeniškumą, istoriją, išskirtinę ir jaukią festivalio atmosferą.“ 

Šių metų festivalio tema: „Moterys ir vyrai poezijoje: vaizduotės ribos“.

Kornelijus Platelis: „Kaip prasidėjo Poetinis Druskininkų ruduo? Galima būtų poetiškai teigti, kad jis radosi iš rudens gamtovaizdžio, Čiurlionio dvasios ar iš arbatos upių, kurias išgėrėme su Vytautu Blože, Nijole Miliauskaite, Sigitu Geda ir kitais, kiek rečiau į Druskininkus atklystančiais poetais – Almiu Grybausku, Donaldu Kajoku, Gintaru Patacku, Edmondu Kelmicku, velioniu Vaidotu Dauniu – karštai diskutuodami apie poezijos ir gyvenimo meną, apie mūsų knygas ir publikacijas, pasaulio literatūrą. Tiksliausia būtų teigti, kad jis kilo iš intensyvaus literatūrinio gyvenimo tiek kuriant tekstus, tiek juos apmąstant bei vertinant, tiek stengiantis įvardyti jų kontekstą.“

Vilniaus lapai 2017. Vakaras su Aidu Marčėnu.

Tarptautinis literatūros festivalis Vilniaus Lapai kviečia praleisti įdomų vakarą kartu su poetu Aidu Marčėnu.

Dalyvauja: poetas Aidas Marčėnas, poetas ir muzikas Domantas Razauskas, multiinistrumentalistas Saulius Petreikis, renginį veda Mindaugas Nastaravičius

Aidas Marčėnas – pirmiausia klasikas ir Poetas. Jo kūryba nagrinėjama vidurinėse mokyklose, ją tyrinėja studentai ir literatūros mokslininkai. Kiekviena poeto knyga sutinkama su didžiuliu dėmesiu, beveik visada ji nustebina, o ekspertai ją išrenka į šalies kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Ne vienam jaunam poetui ar skaitytojui A. Marčėnas – mokytojas, vertintojas, autoritetas, aplink save atidžius klausytojus suburiantis pašnekovas.

Nenusivilia ir tie, kas klausosi poeto žodžio iš scenos, nes A. Marčėno žodis – gyvas, gyvybės sau semiantis iš paties gyvenimo. Ne atsitiktinai ir pats A. Marčėnas yra sakęs, kad poetas nuo prozininko tuo ir skiriasi, kad prozininkas kuria pasaulį, o poetas pats yra pasaulio kuriamas.

Bilieto kaina į renginį 6 Eur.

Mikalojaus Povilo Vilučio albumo pristatymas

Visus maloniai kviečiame į Mikalojaus Povilo Vilučio albumo pristatymą, kuris vyks Vilniaus grafikos meno centre 2017 m. rugsėjo 15 d., 17 val.

Tai leidinys, kuriame pirmą kartą išsamiai pristatoma Mikalojaus Povilo Vilučio kūrybinė biografija. Albumas parengta remiantis 2014 m. Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėse „Titanikas“ įvykusia retrospektyvine dailininko paroda. Knygoje pateikiama nuosekli Vilučio kūrybos apžvalga, išskiriant svarbiausias kryptis – lakštinę grafiką, piešinius, tapybą, objektus ir taikomąją grafiką.

Sudarytojos: Kristina Kleponytė-Šemeškienė, Jurga Minčinauskienė

Dizainerė: Laura Varžgalytė

Leidėjas: Vilniaus grafikos meno centras

Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba

Partneris Lietuvos dailės muziejus

Informacija +370 5 261 19 95

Konferencija „Knygos, ekranai ir skaitančios smegenys“

Skaitymas yra žmogaus ir technologijų sąveika pradedant pačiomis seniausiomis molio lentelėmis, baigiant naujausiais jutikliniais ekranais. Per ilgą laiką technologijų raida sukėlė daugybę pokyčių ir netgi transformacijų ir skaitymo įpročiuose, ir skaitymo kultūroje. Antai rotacinių spausdinimo mašinų ir industrinės popieriaus gamybos atsiradimas XIX amžiuje padarė skaitymo medžiagą pigią ir prieinamą masėms. Dėl to nepaprastai išaugo skaitytojų skaičius, tačiau kur kas svarbiau, kad pasikeitė skaitančios visuomenės demografija. Tuo tarpu XX a. antroje pusėje įvyko priešingas posūkis – po televizijos atsiradimo daugybė neįgudusių skaitytojų apskritai nustojo skaityti knygas. 

Panašiai ir šiandien masinė skaitmeninių ekranų plėtra (ir švietimo, ir laisvalaikio sferoje) ėmė keisti mūsų skaitymo įpročius. Ekranai gali būti skaitymo popieriuje alternatyva, tačiau kartu jie siūlo ir vaizdo įrašų, žaidimų, klausymosi galimybių tame pačiame įrenginyje, jau nekalbant apie nuolatines socialinių medijų pagundas. Visa tai ilgina prie ekrano praleidžiamą laiką, konkuruoja su žmogaus laisvalaikiu, trumpina ilgalaikio (knygų) skaitymo laiką. Kartu kelia neatidėliotiną klausimą dėl didesnių ar mažesnių technologijų pasekmių švietimui. Yra įrodymų, kad ekranai keičia skaitymo patirtį atminties ir (grožinių kūrinių atveju) suvokimo prasme. Regis, skaitmeniniai tekstai suvokiami ne taip giliai kaip popieriuje spausdinti tekstai. Kartu esant milžiniškoms informacijos paieškos galimybėms ištisą parą, šie ir kiti pokyčiai, be abejonės, daro įtaką ir mūsų sampratai apie žinias bei informaciją. Tai skatina įsavinti momentinę informaciją, o ne įsiminti faktus, mąstyti remiantis tik informacijos fragmentais, o ne didesnės informacijos sankaupomis, jau tapusiomis mūsų žiniomis. 

Tarpdisciplininė EU COST E-READ veikla, vykdoma 2014–2018 metais, yra paskatinusi nemažai empirinių tyrimų apie visuotinio ekranų naudojimo pasekmes. Konferencija „Knygos, ekranai ir skaitančios smegenys“ skiriama preliminariems rezultatams pristatyti. Kas iš tiesų kinta ir kodėl? Šiuos rezultatus reikėtų matyti tam tikrame kontekste siejant juos su istorija ir dabarties skaitymo praktika, taip pat socialine raštingumo istorija. Tai kelia ir kitų klausimų.

Konferencijoje siūlomos nagrinėti tokios temos (bet nebūtina apsiriboti tik jomis):

• Skaitymo praktikų empiriniai tyrimai, pavyzdžiui, knygų industrijos statistika, bibliotekų statistika, medijų naudojimo ir laiko praleidimo jose apklausos;
• Kaip interpretuoti empirinių tyrimų rezultatus, ir kokios peršasi išvadas dėl skaitymo ateities ir skaitymo reikšmės švietimui?
• Skirtingų formatų ir skaitymo santykis (pavyzdžiui, knyga kietais ir minkštais viršeliais; spausdintinė knyga ir ekrane skaitoma knyga);
• Knygų ir skaitmeninių edukacijos priemonių naudojimo istorija bei šiandiena, jų santykinis efektyvumas;
• Kintantis skaitymo įvairiais tikslais (pavyzdžiui, laisvalaikio ir mokymosi) statusas ir socialinė pozicija;
• Kintanti raštingumo apibrėžtis;
• Kintanti skaitymo istoriografija ir tyrimo instrumentų plėtra.

Konferenciją organizuoja:

• Europos šalių mokslininkų bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityse (European Cooperation in Science and Technology, COST) tinklas, vykdantis veiklą „Skaitymo evoliucija skaitmeninimo amžiuje“ (Evolution of Reading in the Age of Digitisation, E-READ)
• Pasaulinė Autorystės, skaitymo ir leidybos istorijos draugija (SHARP)
• Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas

Konferencijos vieta: Vilniaus universitetas (Lietuva)

Konferencijos data: 2017 m. rugsėjo 27–29 d.

Konferencijos kalba: anglų

Antradienio puslapiai. Darius Pocevičius.

Antradienio puslapiai. Mūsų tėvų ir senelių Vilnius pagal Darių Pocevičių.

Vilniaus tyrinėtojas Darius Pocevičius, atsiribojęs nuo dabarties pasaulio, šiuo metu įnirtingai rašo „100 istorinių Vilniaus reliktų“ tęsinį, pasakojantį apie 1944–1990 m. Vilniaus artefaktus. Rugpjūčio 8-ąją jis žadėjo valandai pasprukti iš alinančio darbo gniaužtų ir pasidalyti įžvalgomis apie mūsų tėvų ir senelių Vilnių. Ištraukos iš būsimos knygos bus iliustruotos 1960–1990 m. Vilniuje filmuotų kino juostų fragmentais.

Šiaurės vasara. Susitikimas su poete Anna Halberstadt

Šiemet forumas „Šiaurės vasara. Rašytojas svetur, tekstai su mumis“ pakvies jau ketvirtadienį, rugpjūčio 17 dieną Vilniuje. 

Forumą pradėsime susitikimu su poete Anna Halberstadt, kurios knygą „Vilniaus dienoraštis“ ką tik išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Susitikime su poete taip pat dalyvaus knygos vertėjas Marius Burokas, poetės Vilniaus prisiminimų gatvėmis ves literatūros tyrinėtoja dr. Eglė Kačkutė. 

Anna Halberstadt gimė ir užaugo Vilniuje, holokaustą išgyvenusių žydų šeimoje. Studijavo psichologiją Maskvos universitete, sulaukusi 30-ies apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, dirbo gydytoja, taip pat – administracinį darbą psichikos sveikatos klinikose. Yra paskelbusi nemažai psichologijos straipsnių. Anna Halberstadt – dviejų poezijos knygų, „Vilnius Diary“ (2014) ir „transit“ (2016), autorė. 

Dalia Staponkutė sako: „Annos Halberstadt eilėraščiai yra tai, ko mes, lietuviškai kalbantieji, o tai reiškia – lietuviškų žodžių junginiais mąstantys žmonės – nedrįstame vienas kitam pasakyti. Tai poetiškas pasakojimas apie Vilnių, miestą, kuris niekada nebuvo toks lietuviškas kaip šiandien.“

Pokalbis su poete vyks anglų kalba.

Šiaurės vasara. Rašytojas svetur, tekstai – su mumis

Giedra Radvilavičiūtė: 

Pasaulyje vykstantys (geo)politiniai pokyčiai, gyvenamosios vietos keitimas, net jei jis ir labai laikinas, koreguoja žmogaus ir šalies, kurioje yra jo šaknys, tapatybės supratimą. Dar visai neseniai aktualu buvo svarstyti, kiek Lietuvoje yra pasaulio ir Europos. O ar mes patys jaučiamės visaverčiai kitų demokratinių šalių literatūroje. Kuo mes panašūs į kitus europiečius? Kiek mūsų siužetai, pasakotojai, veikėjai ir metaforos geba sujaudinti ir priversti mąstyti kitus, kai Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, JAV, Ispanijoje, Švedijoje, Norvegijoje pasirodome knygų pavidalu. Ar mes kitose šalyse esame suvokiami adekvačiai, ar kad būtume suprasti, privalome rašyti tam tikromis Europos šalims artimomis, aktualiomis, net ir politkorektiškomis temomis? 

Kaip, apie ką dabar kai kurie mūsų rašytojai rašytų, jei negyventų, nebūtų gyvenę ilgesnį laiką svetur. Gyvenimas Kipre, savo šaknų permąstymas, grįžimas į Lietuvą ir vėl išvažiavimas į šalį, kur gyvena jau ne rašytojos gimtąja kalba kalbančios jos dukterys tapo pagrindinėmis Dalios Staponkutės (Nikosija) eseistikos temomis. Rašytoja yra sakiusi, kad jei jos gyvenime nebūtų kelionių, tai net visiems rašytojams svarbi mirties tema jos knygose būtų išreikšta kitaip. Žmonių bendravimo kultūrą, rašytojos manymu, veikia net klimatas, kuriame jie gyvena. Pietiečiai, kaip ji teigia, daug mažiau naudojasi socialiniais tinklais, nes visas bendravimas vyksta gatvėje, o planšetė gali ramiai ilsėtis šalia kalbančių: „Socialiniai tinklai kuria ir palaiko iliuziją, kad esame ten, kur mūsų nėra.“ Prisiminkime ir kitas knygas... Ar būtų gebėjusi žaisti savo tekstuose žargonu Paulina Pukytė, jei ji nesusidurtų Londono teismuose su tėvynainiais, dažniausiai patiriančiais ten liūdnokų nuotykių? Indrė Jonušytė (Graikijos, Belgijos miestai), Rūta Mataitytė (Oslas), Agnė Žagrakalytė (Briuselis), Laimonas Briedis (Vankuveris), Vaiva Rykštaitė (Havajai) tikriausiai negalėtų ir nenorėtų atsisakyti savo patirties šalyse, kuriose gyvena, nes tada iš jų knygų iškristų dalis svarbių puslapių. Ar kitokie būtų Jaroslavo Melniko kūriniai, jei jis kasmet negyventų Paryžiuje?.. Valdo Papievio, 2016 metų Nacionalinės premijos laureato, gyvenančio tame mieste visą laiką? 

Apmąstymas žmogiškosios ir kūrybinės patirties svetur gali tapti ir literatūrologijos darbų tema (Eglė Kačkutė). 

„Šiaurės vasaros“ forume aptarsime ir pasaulio rašytojus, kurie išvažiavę iš gimtosios šalies, kūrė ne gimtosiose šalyse. 

Kokį kelią nueina vertėjas, kad ant mūsų stalo atsidurtų ispano Salvadoro Dali prancūziškai parašyta autobiografija, rusų kilmės Prancūzijoje kuriančio Andrei Makine romanas, Marinos Stepnovos, rusų rašytojos, „Italų pamokos“? 

Lietuvos literatūriniame gyvenime yra išskirtinių atvejų. Rašytojas gyvena čia, o rašo ne lietuvių kalba (Lena Eltang). Arba šiuolaikybėje, kai tarmėmis kalba vis mažiau žmonių, atsiranda avantiūristas, turintis drąsos sukurti romaną tarmiškai, taigi, iš pirmo žvilgsnio, atrodo, suprantamą net ne visiems lietuviams. Tačiau Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“ ne tik tapo viena skaitomiausių ir linksmiausių knygų per pastaruosius metus, tačiau niekas negali apkaltinti knygos provincialumu. Ji jaudina visus, kurie nors kartą būdami jauni jautėsi „rugiuose prie bedugnės“. 

„Šiaurės vasaros“ forume, kaip ir kasmet, į tekstus „iš svetur“ pažvelgsime ne tik literatūros lauke. Kuo tampa tekstas, perkeltas į kino kalbą? Yra tekstų ar su tekstais susijusių daiktų, kurie, jei ne atsitiktinumas ar tam tikros aplinkybės, nebūtų išvydę dienos šviesos, pavyzdžiui, sovietinėje kariuomenėje tarnaujančio kareivio laiškai artimiesiems... Siuvėjos laiškai, kurie elektroninėje-skaitmeninėje eroje atrodo nutolę nuo mūsų keliais amžiais, nors yra rašyti prieš keletą dešimtmečių. Kasdienybės liudijimai popieriuje charakterizuoja epochą, kai dar rašėme pasakojimais, ne žinutėmis. Yra autorių, kurie „svetur“ liko iki dabar, t. y. žvalgų rašyti tekstai. Tekstų autoriai dešimtmečius buvo, kartais ir liko nežinomi, o jų tekstai keitė valstybių likimus. 

Fotografas Algimantas Aleksandravičius Biržų krašto muziejuje surengs rašytojų, kurie gyvena svetur, portretų parodą, kad jie, nors ir nebylūs, tris dienas stebėtų „Šiaurės vasaros“ ir apie juos kalbančius dalyvius.

Antradienio puslapiai. Antanas Šimkus

Būna gyvenime taip, kai žaviesi kūriniais, o susipažinus su jų kūrėju, jie kažkaip tampa širdžiai nebemieli. Bet būna ir taip, kai susipažįsti su kūrėju ir jo asmenybė pasirodo tau tokia įdomi, jog puoli skaityti jo darbus. Ir nenusivili. Šio antradienio puslapiuose kaip tik tokį kūrėją mes ir pristatome. Jis – žmogus, turintis puikų humoro jausmą. Jis – vis kuriantis naujus pasaulius. Jis – klasikinę poetinę kalbą harmoningai pinantis su gatvės žargonu. Ir galiausiai – Jis vienas nuoširdžiausių, paprasčiausių ir šviesiausios sielos žmonių. Mes turime didelę garbę Jums pristatyti - poetą, literatūrologą, publicistą, redaktorių – Antaną Šimkų. 

Vakaras nusimato atviras, nuogas ir labai jaukus. Antanas žadėjo skaityti ir iš pirmosios savo knygos „Skradžiai“. Pradedam tradiciškai – 20.00. Nevėluokit, nes gali nebebūti vietų. Nevėluokit, nes gali būti per vėlu. Nevėluokit, nes saulė žadėjo šviesti.

„Kiekvienas yra Nojus. 

Kiekvienam po sūnų Chamą, 

Tokį kaip A.Š., 

Tokį kaip tu.“ 

/A. Šimkus/

Laikas – 20:00

Vieta – Salionas, K. Sirvydo g. 6, Vilnius

Paskutinė proga apsilankyti „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1945–1952 m.“ parodoje

Kviečiame aplankyti 2017 m. birželio 5–liepos 28 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje eksponuojamą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fotodokumentinę parodą  „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1945–1952 m.“

Paroda parengta minint didžiojo traukimosi į Vakarus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-metį, kai, vengdami tremties ir represijų, iš tėvynės pasitraukė apie 70 tūkst. mūsų tautiečių. Parodoje pristatoma 1945–1952 m. Vokietijos DP (angl. Displaced Person – perkeltųjų asmenų) ir kitose pabėgėlių stovyklose Vakarų Europoje išvystyta leidybos įvairovė ir mastai, puikiai iliustruojantys tomis ypatingomis sąlygomis kūrusių ir dirbusių tautiečių veiklos visapusiškumą. Paroda parengta remiantis Nacionalinėje bibliotekoje saugomu „Lietuvių DP spaudos rinkiniu“, kuris 2012 m. UNESCO buvo pripažintas nacionalinės reikšmės objektu ir įtrauktas į programos „Pasaulio atmintis“ registrą.

Parodos partneris – Vokietijos lietuvių kultūros institutas.

Antradienio puslapiai. METAI

Šį kartą į Antradienio puslapius kviečia užsukti literatūrinio mėnraščio „Metai“ redakcija ir vyr. mėnraštininkas Antanas Šimkus. Vartysime, skaitysime naujausius rožinius liepos mėnesio „Metus“, o savo kūryba pažadėjo pasidalinti keli šio numerio autoriai:

Dainius Dirgėla 

Herkus Kunčius

Dovilė Kuzminskaitė

Kęstutis Navakas

Laikas – 20:00

Vieta – Salionas, K. Sirvydo g. 6, Vilnius

Akademinė „Baltų lankų“ studijų savaitė

Akademinė Druskininkų savaitė

VU A. J. Greimo semiotinių studijų ir tyrimų centro organizuojama kasmetinė akademinė Druskininkų studijų savaitė. Baltos lankos organizuojamos nuo 1991 metų. Renginys paprastai vyksta pirmąją liepos savaitę. Jame susiburia 40-60 dalyvių, humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų, – studentų, doktorantų, dėstytojų, mokslininkų iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokykų, mokslo įstaigų (Vilniaus Universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Lietuvos dailės akademijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Šiaulių universiteto ir kt. ), užsienio šalių mokslininkų.

Renginio tikslas – skatinti tarpdisciplininį ir tarpinstitucinį mokslinkų, dėstytojų ir studentų bendradarbiavimą, mokslinių idėjų ir projektų apykaitą, ugdyti diskusinę ir poleminę kultūrą. Kiekvienų metų renginys turi orientacinę temą, kuri paprastai siejama su A. J.Greimo semiotinių studijų ir tyrimų centre vykstančio tarpdisciplininio seminaro tema. Renginys vyksta kaip pranešimų, paskaitų, seminarų ir diskusijų ciklai (kiekvieną dieną – po keturis valandos trukmės pranešimus). Akademinė dalis vyksta M. K. Čiurlionio namelyje-memorialiniame muziejuje. Svarbi Savaitės veiklos dalis – kelionė į Liškiavą.

Renginio aprašymai skelbiamas „Baltų lankų“ žurnale, kultūros savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, internetiniame žurnale „Literatūra“.

1993-1998 m renginys buvo remiamas HESP‘o (High Education Support Program, Budapeštas). Renginio reikalingumą ir gyvybingumą įrodė tai, kad, minėtam fondui nustojus teikti paramą, jis tebevyksta.

Antradienio puslapiai. Marius Povilas Elijas Martynenko

„Gimęs 1993 m. Ūgis – 168 cm. Svoris – auga. Ego – gigantiškas. Inauguruotas Užupio Respublikos ambasadoriumi „Dievažin kur“. Vaikystėje manė, kad jo reprodukcinis organas itin panašus į vėžliuką. Nuo 16 metų yra dirbęs vienuolikoje skirtingų darbų. Paskutinis – barmeno. Motina – vertėja, lituanistė, redaktorė. Tėvas – Rusijos žydas ukrainietiška pavarde. 2015 m. sudegino butą gamindamasis fejerverkus. Kurį laiką ligoninėje mėgavosi nemokamomis morfino dozėmis. Bandė studijuoti filosofiją, tačiau pasibaidė. Paskui metus gyveno su vienuoliais. Bandė studijuoti vertimą (anglų ir italų kalbomis). Darsyk pasibaidė. 13 kartų atsibudo reanimacijoje po hipoglikeminių ir hiperglikeminių komų. Sykį komoje išbuvo kelias paras. Galbūt netgi bendravo su transcendentalais, bet už tas istorijas prašo pinigų arba cigarečių. Močiutė, į kurią atsigimė, buvo žydė. „ – Literatūra ir menas, 2016 m.

Šio Antradienio puslapiuose skaito JIS. JO pasiekimų įvardinti neužtektų nei puslapio, nei dviejų, todėl išskirsiu patį svarbiausią, mano akimis, - JIS vienas tikriausių, esmes jaučiančių Žmonių. JIS, kuriuo žaviesi, JIS, kuris nepameta savęs atbukimo pragaro ratuose, JIS, kuris vis dar nešiojasi savyje visų stichijų pėdsakus, JIS, kuris kupinas tikrumo tiek, kad net pradedi jį žadinti savyje. 

JIS- Marius Povilas Elijas Martynenko.

Pradeda lygiai aštuntą. Arba kada norės

Non di fortuna - poezijos vakaras su Davide Castiglione

Kviečiame į Davide Castiglione, italų rašytojo ir Vilniaus universiteto dėstytojo, neseniai išleistos antrosios poezijos knygos 'Non di fortuna' pristatymą. Skaitymai vyks originalo (italų) ir anglų kalbomis.

Po pristatymo galėsite pabendrauti su poezijų autoriumi ar įsigyti knygą (visiems mokantiems ar norintiems išmokti itališkai), o taip pat pasivaišinti užkandžiais.

Kada: Liepos 5 d. 19:00

Kur: studija "Ideas Block", adresu Pylimo g. 60-18, Vilnius

SLAM poezijos renginys Berlyne

Berlyne rugsėjo 26 dieną organizuojamas tarptautinis Slam poezijos renginys. 

Registracija vyksta iki birželio 30 dienos.

Daugiau informacijos rašite čia:

Naujos Bernardo Gailiaus knygos pristatymas

Kviečiame į Bernardo Gailiaus knygos „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“ pristatymą, kuris vyks birželio 1 dieną, 17.30 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 1 (įėjimas nuo Neries upės, iš kiemo pusės).

Pristatyme dalyvaus knygos autorius, pirmojo lietuviško trilerio autorius Aidas Puklevičius ir knygos redaktorius Nerijus Šepetys.

Vaikiškų knygų iliustracijų paroda „Baltijos pasaka“

Kviečiame į Baltijos šalių vaikiškų knygų iliustracijų parodos „Baltijos pasaka“ atidarymą, kuris vyks jau šį sekmadienį!

Seniai labai seniai… Ar tik ne taip prasideda beveik visos gražiausios pasakos? Ir šios vos taip nepradėjome. O iš tiesų... čia ir dabar norime pristatyti tris nepriklausomas dailininkes iš skirtingų Baltijos šalių. Susipažinkite – tai Ulla Saar iš Estijos, Elīna Brasliņa iš Latvijos ir Lina Itagaki iš Lietuvos. Dailininkės nusprendė, kad kol laukiame „Rail Baltica“ geležinkelio, reikia papasakoti žmonėms istorijas piešiniais ir pakviesti juos pakeliauti po Estiją, Latviją ir Lietuvą. Visos trys dailininkės yra vaikiškų knygų iliustruotojos, tad biblioteka – pati tinkamiausia vieta susipažinti su jų darbais. Nors istorijos pasakojamos naudojant skirtingas priemones, visos jos sukurtos vaikams. Taip iliustruotojos norėjo paskatinti jaunąją kartą skaityti daugiau knygų.

Pirmiausia paroda buvo atidaryta Taline, dabar atkeliavo į Lietuvą, o galiausiai pasieks ir Latviją. 

Tad kviečiame jungtis į mūsų kelionę ir pasidairyti naujų kelių ir naujų knygų, kurios galbūt irgi taps mėgstamiausiomis. 

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paroda veiks iki birželio 7 d. Kviečiame užsukti!

Prasideda didžiausias Lietuvoje literatūros renginys „Poezijos pavasaris“

Sekmadienį Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir Klaipėdos Mūzų skverelyje prasideda didžiausias Lietuvoje literatūros renginys – 53-iasis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“.

Per 15 festivalio dienų įvyks 157 renginiai visoje Lietuvoje ir septyniose užsienio šalyse. Be kitų renginių, Vilniuje ir Klaipėdoje vyks išėjusių poetų kūrybos skaitymai, „Poezija po žvaigždėmis“ Pažaislyje, sostinėje bus organizuojama pažintinė kelionė Vilniaus bohemos keliais, Zarasų, Panevėžio, Alytaus, Birštono, Rokiškio skaitytojai galės dalyvauti poetų Vlado Braziūno, Antano A. Jonyno, Kornelijaus Platelio, Rolando Rastausko, Rimvydo Stankevičiaus autoriniuose poezijos ir muzikos vakaruose.

Į festivalį atvyksta poetai iš Airijos, Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Latvijos, Kipro, Norvegijos, Lenkijos. 

53-iuoju „Poezijos pavasario“ laureatu tapo poetas, vertėjas Tomas Venclova , jam bus įteikta Maironio premija. Kitiems geriausias knygas 2016 m. išleidusiems poetams bus įteiktos Dionizo Poškos, Salomėjos Nėries, Jono Aisčio, Zigmo Gėlės premijos, taip pat bus įteikta Vilniaus miesto mero premija ir premija už geriausią knygą vaikams. 

Šiais metais „Poezijos pavasario“ laureato vainikavimo iškilmės iš tradicinės vietos Kaune – Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelio – persikelia į Vytauto Didžiojo universiteto Didžiąją salę. 

Kaip praneša organizatoriai, festivaliui tradiciškai išleistas poezijos almanachas su kompaktine plokštele. Antradienį almanachas bus pristatytas Valstybiniame jaunimo teatre, čia vyks ir diskusija apie šiuolaikinę Lietuvos poeziją. 

Festivalį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas, visi renginiai nemokami.

Molėtų viešoji biblioteka kviečia į Mažąją knygų mugę

Molėtų viešoji biblioteka kviečia į Mažąją knygų mugę, kurios metu minės ir savo 80-ąjį jubiliejų.

Renginio data: Balandžio 28 d.

Renginio laikas: 10:00 - 16:00

Kviečiame registruotis į konkursą „Kūrybinio verslo taurė“

Registraciją į konkursą baigiasi balandžio 20 d. Jei turi inovatyvų verslą ar esi sukūręs unikalų produktą – suskubk ir dalyvauk Nacionaliniame kūrybinio verslo taurės konkurse!

Visi dalyviai, patekę į atrankos finalą, birželio 3-4 dienomis kartu su verslo konsultantais, marketingo specialistais ir profesionaliais aktoriais gilinsis į verslo kūrimo subtilybes ir tobulins savo prisistatymus pasiruošimo stovykloje, ISM Inovacijų bazėje.

Stovyklos metu komisija išrinks patį inovatyviausią ir kūrybiškiausią projektą, kuris ir atstovaus Lietuvą tarptautinio konkurso finale Kopenhagoje!

Jaunųjų rašytojų festivalis „Literatūrinės slinktys“ pradės turą po Lietuvą

Balandžio 18–22 dienomis asociacija „Slinktys“ kviečia nepraleisti progos pasinerti į jau septinto jaunųjų rašytojų festivalio „Literatūrinės slinktys“ renginius.

„Literatūrinės slinktys“ – vienas didžiausių jaunųjų literatūros autorių festivalių, kitaip nei ankstesniais metais, dar labiau išsiplėtė geografiškai. Šiemet jaunieji kūrėjai kartu su organizatoriais lankysis Vilniaus, Kauno, Pakruojo, Varėnos, Jonavos rajonų mokyklose, bibliotekose ir kitose literatūrai neabejingose vietose. Ten „slinktininkai“ bendraus su mokiniais, pedagogais, šiaip skaitančiąja bendruomene, atsakinės į jiems rūpimus klausimus, o neretai klausys ir pačių vietos talentų kūrybos. 

Per nejučia praslinkusius septynerius metus, bendradarbiaujant su LRT radiju, susiformavo festivalio tradicija – LRT radijo tiesioginė transliacija, kurioje „Literatūrinių slinkčių“ autoriai skaito savo kūrybą bei dalinasi savo kultūrinėmis patirtimis. Šiais metais trijų valandų transliacija bus kiek kitokia – tiesioginiame eteryje girdėsime ne tik autorių kūrybą, tačiau apie šiuolaikines literatūros tendencijas kalbės ir pripažinti literatūros kritikai, taip pat apie literatūros poslinkius bus diskutuojama su Lietuvoje gerai žinomais rašytojais. Tiesioginė laidos „Jaunoji literatūra iki vidurnakčio“ transliacija vyks balandžio 21 dieną.

Festivalio pabaiga bus vainikuota renginiu „Literatūrinis barbekiu“. Čia į „Literaūtinių slinkčių“ sūkurį galės įsitraukti visi norintys literatūros mėgėjai, o vienam iš festivalio dalyvių už netikėtą pasirodymą bus įteikta Tetos premija. 

Kaip ir kasmet, festivalio proga bus išleistas jaunųjų rašytojų kūrybos rinkinys. Pirmuosius penkerius festivalio metus buvo leidžiamas jaunųjų kūrėjų almanachas, kuriame savo kūrinius publikavo Aivaras Veiknys, Mindaugas Nastaravičius, Vytautas Stankus, Aušra Kaziliūnaitė, Jurga Tumasonytė, Mantas Balakauskas, Ernestas Noreika, Ieva Gudmonaitė, Ramunė Brunzaitė, Žygimantas Kudirka, Mykolas Sauka, Vainius Bakas, Dovydas Grajauskas, Gabrielė Labanauskaitė ir kiti. Nuo praėjusių metų festivalio organizatoriai leidžia penkių autorių knygų rinkinį. Šiemet skaitytojams pristatoma prozininkės Monikos Baltrušaitytės bei poetų Simono Bernoto, Mariaus Povilo Elijaus Martynenko, Aisčio Žekevičiaus ir Simono Buloto kūryba. 

„Esame įsitikinę, kad sprendimas keisti almanacho koncepciją pasiteisino. Tokiu būdu kur kas labiau yra atskleidžiamas „Literatūrinių slinkčių“ dalyvių kūrybos potencialas bei individualus literatūrinis charakteris“, – pasakoja festivalį organizuojančios asociacijos „Slinktys“ vadovas Juozas Žitkauskas.

PROGRAMA 

Balandžio 18 d. „Literatūrinių slinkčių“ komanda lankysis Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“, Žeimelio (Pakruojo raj.) gimnazijose. Kauno gimnazijoje svečiuosis poetas Simonas Bulotas, o Pakruojo raj. – prozininkė Monika Baltrušaitytė, poetai Simonas Bernotas, Marius Povilas Elijas Martynenko bei bardas Gytis Ambrazevčius ir kt. Renginių metu jaunieji autoriai skaitys savo poezijos ir prozos kūrinius, atsakinės į klausimus, diskutuos apie kūrybą. Jaunieji rašytojai svečiuosis Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje. 

Balandžio 19 d. Vilniaus privačios gimnazijos bendruomenei savo kūrybos perlus žarstys Simonas Bernotas, Marius Povilas Elijas Martynenko, Monika Baltrušaitytė. Pagrindinis šios dienos renginys 18 val. visus literatūros mylėtojus sukvies į Užupio menų inkubatoriaus GALERĄ (Užupio g. 2A), kur bus pristatytas jaunųjų rašytojų kūrybos rinkinys bei atidaryta Artūro Rožkovo paroda „Laisvos vietos“. Renginyje dalyvaus Simonas Bernotas, Marius Povilas Elijas Martynenko, Monika Baltrušaitytė, Simonas Bulotas, A. Rožkovas, Ernestas Noreika, Mantas Balakauskas, Linas Rupšlaukis (trimitas) ir kt. 

Balandžio 20 d. – viena aktyviausių „slinktininkų“ dienų, per kurią vyks net 5 literatūriniai renginiai įvairiuose Lietuvos miestuose. Vilniaus Žemynos gimnazijoje savo kūrybą iš naujojo jaunųjų rašytojų kūrybos rinkinio skaitys prozininkė Monika Baltrušaitytė. Jaunieji poetai Aistis Žekevičius, Mantas Balakauskas, Simonas Bulotas ir Birutė Grašytė susitiks su Kauno Maironio universitetinės gimnazijos mokiniais. Galiausiai jų šios dienos poetinė kelionė baigsis Jonavos raj. savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kur taip pat savo talentą turės galimybę pristatyti ir Jonavos krašto jaunieji rašytojai. Tuo tarpu jaunieji poetai Simonas Bernotas, Marius Povilas Elijas Martynenko, Ernestas Noreika bei dainų autorius ir atlikėjas Mykolas Jokubauskas dalinsis kūryba su Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos bendruomene. Renginyje Mykolas Jakubauskas atliks savo autorines, bliuzo kupinas, dainas. „Literatūrinių slinkčių“ komanda su skaitytojais susitiks Varėnos raj. savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Čia su savo kūryba lankytojus supažindins ne tik autoriai iš Vilniaus, bet ir jaunieji Varėnos krašto kūrėjai. 

Balandžio 21 d. festivalis dar kartą atslinks į Kauną, kur Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, 3 aukštas) poetai Aistis Žekevičius, Simonas Bulotas, Simonas Bernotas, Marius Povilas Elijas Martynenko, Ernestas Noreika ir Mantas Balakauskas pristatys festivalio kūrybos rinkinį. Tuo tarpu vakare organizatoriai visus kviečia įsijungti LRT radiją. Tris valandas vyks tiesioginė transliacija „Jaunoji literatūra iki vidurnakčio“, kur „Literatūrinių slinkčių“ autoriai skaitys savo kūrybą bei dalinsis kultūrinėmis patirtimis. Laidą ves vieno šiandien populiariausio romano Lietuvoje autorius Rimantas Kmita bei poetai Mantas Balakauskas, Ernestas Noreika, Birutė Grašytė. 

Balandžio 22 d. visi literatūrai prijaučiantys asmenys yra kviečiami atvykti į baro „Salionas“ vidinį kiemelį Vilniuje (K. Sirvydo g. 6), kur vyks neeilinis festivalio pabaigos renginys „Literatūrinis barbekiu: skaitymai, improvizacijos, Tetos premijos įteikimas“. 

Jaunųjų rašytojų festivalį „Literatūrinės slinktys“ organizuoja asociacija „Slinktys“, įkurta 2015 m. Pagrindinė asociacijos veikla – literatūrinių renginių, koncertų organizavimas, susitikimai su rašytojais ir muzikantais, knygų bei muzikos albumų leidyba.

Kūrybiškumą ugdantis muziejus „ant kojų“ pradėjo savo keliones

„Keliaujantis muziejus“ – tai Modernaus meno centras (MMC) ant kojų. 2017 metais mes mielai atvyktume pas Jus: į mokyklas, įmones, bendruomenių centrus Vilniaus mieste. 

Mokykloms

Nemokamo turiningo 45 min. edukacinio užsiėmimo metu skatinamas 5–8 klasių moksleivių kūrybiškumas bei mokomasi geriau suprasti meno kūrinius iš unikalios Modernaus meno centro (MMC) kolekcijos. Šiuo projektu siekiame priartinti meną prie mokyklos ir kiekvieno moksleivio gyvenimo, atskleisti kultūrinės edukacijos aktualumą. Vizualiųjų meno kūrinių analizė gali išmokyti ne tik istorinių faktų, bet ir ugdo kūrybiškumą, kritišką mąstymą, moko bendrauti, suvokti socialines problemas ir orientuotis dinamiškoje šiuolaikinėje visuomenėje.

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai:

• Patirs, kad menas – tai ne nuobodus suaugusiųjų „išradimas“, o smagus, įtraukiantis, lavinantis žaidimas.
• Mokysis suvokti vizualią meno kūrinių kalbą.
• Mokysis laisvai ir drąsiai reikšti nuomonę apie meną, priimti nuomonių įvairovę. Juk kalbant apie meno kūrinius nėra neteisingų nuomonių, klaidingų pastebėjimų ar potyrių. Menas suteikia laisvę matyti, mąstyti ir priimti pasaulį skirtingai.
• Gilins Lietuvos dailės istorijos žinias.
• Pažins muziejaus funkcijas, diskutuos, kam reikalingi muziejai šiandien ir iš pirmų lūpų išgirs apie 2018 m. Vilniaus centre (vietoje buvusio kino teatro „Lietuva“) atsidarysiantį Modernaus meno centrą.

Įmonėms, bendruomenių centrams, visiems, norintiems susipažinti

Turiningo valandos pristatymo metu iš pirmų lūpų išgirsite apie 2018 m. Vilniaus centre atsidarysiantį Modernaus meno centrą (vietoje buvusio kino teatro „Lietuva“).

Pristatymo metu Jūs:

• Sužinosite MMC susikūrimo istoriją.
• Atrasite dar 2009 m. MMC steigėjų ir mecenatų Danguolės ir Viktoro Butkų pradėtą kaupti Lietuvos meno nuo 1960-ųjų iki šių dienų kolekciją. Šiuo metu kolekcijoje yra daugiau nei 4300 tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, videomeno kūrinių.
• Pažinsite jau įgyvendintus visuomenei ir miesto svečiams atvirus kultūrinius projektus – „Literatų gatvę“, „Vilniaus kalbančias skulptūras“.
• Susipažinsite su MMC leidžiamomis meno edukacijai skirtomis knygomis – „Ar tai menas?“, „Vilniaus skulptūrų kelias“ ir kitomis.
• Išgirsite naujausią informaciją apie muziejaus pastatą, kurį projektuoja pasaulinio garso architekto Daniel Libeskind studija „Studio Libeskind“.

Norėdami susitarti dėl edukacinio užsiėmimo arba MMC pristatymo savo institucijoje, maloniai kviečiame kreiptis:

Miglė Survilaitė

Vilniaus geležinkelio stotyje – skaityti kviečianti paroda

Kovo 27 dieną Vilniaus geležinkelio stoties keleivių salėje (Geležinkelio g. 16) atidaroma kilnojamoji fotografijų paroda „Skaityk – būk asmenybė!“, praneša Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka.

Paroda yra socialinė reklama, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į skaitančių žmonių mažėjimą ir populiarinti skaitymo kultūrą Lietuvoje. Akcijos iniciatorės – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. 

Fotografijų paroda „Skaityk – būk asmenybė!“ sukurta 2016 m. vykdant Šiaulių apskrities viešosios bibliotekos inicijuotą ir Lietuvos kultūros tarybos remiamą skaitymo skatinimo iniciatyvų populiarinimo projektą. Parodos meninės koncepcijos idėjos ir fotografijų autorius – dizaineris, fotografas Vilmantas Dambrauskas.

Fotografijose atpažįstami žinomi Lietuvos žmonės, kurie, sako, neįsivaizduojantys savo gyvenimo be knygų ir skaitymo. Tai: 

• Juozas Budraitis, kino, televizijos ir teatro aktorius, diplomatas 
• Viktorija Čmilytė-Nielsen, šachmatininkė, didmeistrė
• Aidas Giniotis, aktorius, režisierius, kompozitorius, dainų kūrėjas ir atlikėjas, pedagogas
• Jolanta Kryževičienė, žurnalistė, TV ir radijo kultūros laidų vedėja
• Faustas Latėnas, kompozitorius, kultūros veikėjas
• Martynas Levickis, akordeonininkas
• Ieva Narkutė, dainų autorė ir atlikėja
• Žydrūnas Savickas, sportininkas galiūnas, tituluojamas stipriausiu pasaulio žmogumi
• Dalia Staponkutė, rašytoja, vertėja, „Metų knygos rinkimai 2015“ laimėtoja, 
• roko grupės „Colours of Bubbles“ muzikantai. 

Sumanymas eksponuoti parodą geležinkelio stotyse kilo neatsitiktinai. Organizatorių tikslas – priminti laiko trūkumu besiskundžiantiems žmonėms apie skaitymo galimybę keliaujant. 

„Kelionės traukiniu yra ne tik patogios, bet ir taupo laiką. Juk tą vieną ar kelias valandas, praleistas kelionėje, galima ne automobilio vairą sukioti, o dirbti kompiuteriu ar skaityti knygą. Norime, kad mūsų keleivius kelionėse lydėtų geros knygos“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas. 

Kovo mėnesį paroda eksponuota Šiaulių geležinkelio stotyje. Pabuvusi Vilniuje (iki balandžio 18 d.) ekspozicija tęs savo kelionę po Lietuvą, apsistodama Kauno (balandžio 18 – gegužės 8 d.) ir Klaipėdos (birželio 12–30 d.) geležinkelio stotyse. 

Žinomi Lietuvos žmonės skaito. Skaityk ir TU – būk asmenybė!

Esė konkursas jaunimui / XXI tarptautinis Thomo Manno festivalis

Tradicinis festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią šiandieniame pasaulyje aktualius istorijos, kultūros, visuomenės gyvenimo klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas skelbia esė konkursą festivalio tema.

LAPAS Vilniaus knygų mugėje

Dalinamės su Jumis architektūrinėmis leidyklos LAPAS naujienomis Vilniaus knygų mugėje.

NAUJOS KNYGOS

Šiemet Vilniaus knygų mugėje LAPAS pristato net tris knygas apie architektūrą anglų kalba. Pasirodys ilgai lauktas Kauno architektūros gido vertimas į anglų kalbą, Vilniaus architektūros gidas anglų kalba ir Marijos Drėmaitės monografija apie sovietmečio Lietuvos architektūrą (išleido DOM publishers).

PROGRAMA

pokalbis /// vasario 22 d., 20 val., Rūdninkų knygyne

BERLYNAS - VARŠUVA - VILNIUS.

LEIDĖJAI APIE MIESTO ĮVAIZDĮ IR ARCHITEKTŪROS KRITIKĄ

Knygų mugė mums yra ne vien naujos knygos. Mūsų tikslas - supažindinti Jus su geriausiais užsienio architektūros leidėjais ir jų leidiniais. Todėl šiemet kviečiame į pokalbį su mūsų svečiais - vokiečių leidyklos DOM publishers vadovu PHILIPP MEUSER ir lenkų Centrum Architektury vadovu GRZEGORZ PIĄTEK. 

Pokalbį organizuojame kartu su partneriais Goethe's institutu ir Lenkijos institutu Lietuvoje.

LLA renginiai specialistams Vilniaus knygų mugėje

Lietuvos leidėjų asociacija pirmą kartą organizuoja renginius specialistams, į kuriuos atvyks net 23 užsienio leidėjai.

Naujausių Regimanto Dimos knygų pristatymas

Regimantas Dima – užkietėjęs vilnietis, dviejų istorinių romanų „Vilniaus plovas“ ir „Bronislovas ir imperatorius“ (Tyto alba, 2015, 2016) autorius. Buvęs regbio žaidėjas, „laukinio kapitalizmo“ laikotarpio verslininkas, dviejų dukterų tėvas. O lietuviško interneto skaitytojai jį pažįsta kaip Gyvenimo Stebėtoją, kurio tinklaraštį apie vieno vilniečio gyvenimą skaitė daugybė žmonių, visiškai nenutuokdami, kas yra jo autorius. Skaitė, stebėjosi ir juokėsi. Nes Regimantas Dima iš tiesų yra pats tikriausias gyvenimo stebėtojas: jo aštri akis, puiki atmintis ir kandus humoras panardina skaitytoją į kasdienybę, kuri daugeliui pasirodys pažįstama ir artima – bet neįprastai juokinga. Į prisiminimus apie sovietinį Vilnių, kurio jaunoji karta nebepažįsta. Į kunkuliuojantį asmeninį gyvenimą! su temperamentingaja Balkanų Moterimi.

Autorius sako: „Tai trumpos istorijos apie XX amžių, apie Aziją, verslą, regbį, šeimos vargus ir sovietinio Vilniaus keistenybes. Žmonės, paskaitę šią knygą, reaguoja trejopai – arba juokiasi, arba kvatoja, arba rodo kumščiu autoriui.“

* * *

“Bronislovas ir imperatorius” – tai savotiškas pirmosios knygos tęsinys. Tiksliau – antrasis pasakojimas apie idėjas, valdžiusias ano šimtmečio protus. Apie dar vieną stulbinančios biografijos žmogų. Apie siekimą kovoti ir nepasiduoti bet kokiomis sąlygomis, apie avantiūristišką ir drąsų siekimą sukurti slaptą Planą.

Į XIX amžiaus pabaigos paskutinių geografinių atradimų ir pašėlusių imperijų lenktynių – kas pirmas užgrobs paskutines laisvas žemes Azijoje – energingai įsivelia jaunas bajoras Bronislovas Grombčevskis iš Telšių pavieto. Įsivelia taip sėkmingai, kad britai bijo jo šešėlio virš Britų Indijos, rusai nesupranta, kinai bando sunaikinti, o Rusijos imperatoriaus rūmuose Bronislovą tai glosto, tai varo šalin. Ir ničniekas nežino, kokia velniava sukasi šito karininko galvoje, kuriai žvalgybai jis dirba; o gal jis ištikimas tik savo dėdės Aleksandraičio būrio kariams vaikystėje duotai priesaikai?

Neįtikėtinos biografijos žemaitį Bronislovą Grombčevskį galima vadinti kaip tik nori: tikru vyru, išdaviku, dvigubu agentu, patriotu. Jo gyvenimą – laimingu, avantiūristišku, nenusisekusiu. Bet tuo ir žavus pagrindinis šio romano herojus, elegantiškai besisukantis painaus ir intrigų kupino siužeto centre.

Data: vasario 24 d., penktadienis

Laikas: 20 val.

Vieta: Konferencijų salė 5.2, LITEXPO

Dalyvauja: Regimantas Dima, Audrius Bružas, Ernestas Parulskis

Alma littera Vilniaus knygų mugėje

Šių metų Vilniaus knygų mugei leidykla "Alma littera" paruošė lankytojams daug susitikimų, pristatymų bei renginių. Išsirinkti įdomiausią galės tiek dideli, tiek maži, tiek besidomintys istorija, tiek populiariosios literatūros gerbėjai. Susipažinkite su visa Alma littera Vilniaus knygų mugės renginių gausa:

Vasario 23 diena 

1. 18 val. Konferencijų salė 5.1
   Rūtos Vanagaitės knygos „Jis“ pristatymas
   Dalyvauja R. Vanagaitė

Vasario 24 diena

1. 11 val. Rašytojų kampas
   Tomo Kavaliausko knygos „Originalas“ pristatymas
   Dalyvauja S. Trilupaitytė, H. Kunčius
   
   
2. 12 val. Konferencijų salė 5.1
   Susitikimas su bestselerio "Kodėl prancūzės nestorėja" autore Mireille Guiliano
   Dalyvauja Violeta Baublienė.
   
   
3. 12 val. Konferencijų salė 5.3
   Diskusija „Ką iš tiesų žinome apie Palestiną?“. Giedrė Steikūnaitė pristato knygą „Palestina“
   Dalyvauja K. Vyšniauskas, J. Ohman, G. Tervidytė
   
   
4. 13 val. Konferencijų salė 5.2
   Akvilinos Cicėnaitės knygos „Tylos istorija“ pristatymas
   Dalyvauja D.Tamošiūnaitė, S. Daugirdaitė
   
   
5. 13 val. Rašytojų kampas
   Saros Poisson esė knygos „Grožio mašina“ pristatymas
   Dalyvauja J. Čerškutė, M. Burokas, G. Petronienė
   
   
6. 14 val. Rašytojų kampas
   Jaroslavo Melniko knygos „Dangaus valdovai“ pristatymas
   Dalyvauja D.Tamošiūnaitė, R. Šerelytė, A.Šlepikas
   
   
7. 16 val. Konferencijų salė 5.5
   Kazio Sajos knygų "Su boružėle ant kaktos" ir "Noras, kuris dar išsipildys" pristatymas
   Dalyvauja K. Urba, R. Elijošaitytė
   
   
8. 17 val. Rašytojų kampas
   Socialinių tinklų šekspyrai - kokia jų sėkmės paslaptis? T.Taškauskas,T. Norkaitis (knyga „Begalybės fragmentai) ir Justinas Kisieliauskas (knyga „Meilė etc“.) – dalinasi išpažintimis apie savo kūrybą.
   Dalyvauja T.Taškauskas, T. Norkaitis, J.Kisieliauskas
   
   
9. 19 val. Forumas-LRT studija
   Algimanto Čekuolio knygos „Salos ir jų žmonės“ pristatymas
   Dalyvauja U. Galadauskaitė, A. Matonis

Vasario 25 diena

1. 11 val. Konferencijų salė 5.1.
   Vokiškų miestų likimas baltų pasaulyje. Arvydas Juozaitis pristato trilogiją apie tris didžiuosius Baltijos pakrantės miestus.
   Dalyvauja D. Kuolys
   
   
2. 12 val. Konferencijų salė 5.3
   Dovydo Pancerovo knygos „Kiborgų žemė“ pristatymas
   Dalyvauja P. Gritėnas, G.Liaudanskas-Svaras
   
   
3. 13 val. Forumas-LRT studija
   Knygos „Būtovės slėpiniai. Užmiršta Lietuva“ pristatymas
   Dalyvauja A. Bumblauskas, A.Švedas, E. Saviščevas
   
   
4. 13 val. Vaikų scena
   Renginys „Kakė Makė keliauja po pasaulį“
   
   
5. 14 val. Konferencijų salė 5.3
   „Imperatoriaus meilužė geismo spąstuose“ - Lietuva ir pasaulis asmeninėse istorijose: Sofijos Tyzenhauzaitės meilės keliai Peterburge, Vilniuje, Paryžiuje ir lietuviškos Amsterdamo interpretacijos. Gina Viliūnė ir Jolita Herlyn pristato naujus romanus.
   Dalyvauja G. Drukteinis, R. Kaušiūtė

Vasario 26 diena

1. 12 val. Konferencijų salė 5.1
   Nijolės Narmontaitės knygos „Aktoriai, režisieriai ir gerbėjai. Ko nematė žiūrovai“ pristatymas
   Dalyvauja K.Kazlauskaitė, V. Pauliukaitis, E. Skerstonas, B.Dambrauskaitė
   
   
2. 12 val. Vaikų scena
   Teatralizuotas Dr. R. Česūnienės, L. Česūno knygos „Mėgintuvėlis burbulų karalystėje“ pristatymas
   
   
3. 13 val. Rašytojų kampas
   Renatos Šerelytės knygos „Žvaigždžių medžiaga“ pristatymas
   Dalyvauja M. Gailius, R. Elijošaitytė
   
   
4. 16 val. Forumas-LRT studija
   "Rytų Prūsijos genas". I. Simonaitytės premijos laureatas Rokas Flick pristato romanų trilogiją: „Emma, pastoriaus duktė“, „Šiaurės Sachara“, „Paskutinis traukinys“
   Dalyvauja J. Saulėnienė, R. Arbačiauskaitė
   
   

Kviečiame dalyvauti konkurse „Kūrybinio verslo taurė“

Jau ketvirtus metus Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija organizuoja tarptautinio konkurso „Kūrybinio verslo taurė” nacionalinį atrankos etapą! Atrankos nugalėtojas atstovaus Lietuvą tarptautinio konkurso, dar vadinamo kūrybinių industrijų pasaulio čempionatu, finale Kopenhagoje. 

Konkursas orientuotas į antreprenerius ir startuolius, tačiau jame gali varžytis bet kuris kūrybinių industrijų atstovas – dalyvaujančioms bendrovėms nėra jokių konkrečių apribojimų, susijusių su amžiumi, apyvarta ar darbuotojų skaičiumi. Pagrindinė verslo koncepcijos idėja turi būti grindžiama kūrybinėmis kompetencijomis: estetika, dizainu, vizualine komunikacija, medijomis, muzikalumu ir pan. 

Kūrybinės industrijos apima labai įvairias sritis, o dalyvaujančios tarptautiniame konkurse šalys pristato skirtingas verslo idėjas, produktus ir paslaugas. Tokius itin skirtingus projektus vertina kompetentinga komisija, tarp kurios narių pasaulinių kompanijų, tokių kaip „Microsoft“, „Lego“,„IKEA“ ar „Google“ atstovai. Vienas iš svarbiausių konkurso aspektų – investicijų pritraukimas, tad kiekvienais metais konkurso dalyvius stebi ne tik komisija, bet ir gausus investuotojų būrys.

Šiais metais laimė nusišypsos ne tik vienam nugalėtojui, tačiau ir visiems dalyviams, patekusiems į finalinį nacionalinio konkurso atrankos etapą.  Visi jie gegužės pabaigoje dalyvaus dviejų dienų pasiruošimo stovykloje, kuri vyks „ISM inovacijų bazėje“  Vilniuje. Stovyklos metu vyks scenos kalbos ir komunikacijos  mokymai, dalyviai šlifuos ir tobulins savo pristatymus, o paskutinę renginio dieną, kai komisija išklausys visus dalyvių prisistatymus, bus paskelbtas tas vienintelis, kuriam ir atiteks šansas pristatyti savo verslą visam pasauliui rudenį vyksiančiame konkurso finale. 

Tarptautinio konkurso finaluose Lietuvą jau atstovavo „Showaround“ komanda, keičianti keliavimo kultūrą visame pasaulyje, dizaineris Ignas Survila su paspirtuku „Pigeon“ bei dizaino studija „March“, sukūrusi stilingus ir novatoriškus atšvaitus. Šiais metais vėl rinksime geriausius iš geriausių, tad Lietuvos kūrybinių industrijų atstovus kviečiame registruotis iki balandžio 20 d. ir dalyvauti nacionalinėje atrankoje!

Projekto partneriai: „Versli Lietuva“,„ISM inovacijų bazė“ ir „Startup Lithuania“. Nacionalinį „Kūrybinio verslo taurės“ atrankos etapą Lietuvoje dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija. 

„Kūrybiškos Europos“ seminaras: Kaip pritraukti rėmėjus kultūrai?

ES programos „Kūrybiška Europa“ biuras Lietuvoje kultūros ir kūrybinių organizacijų atstovus kviečia į nemokamą seminarą „Kaip pritraukti rėmėjus kultūrai?“. 

Lėšų iš privačių rėmėjų pritraukimas kultūros organizacijoms, festivaliams, renginiams yra viena aktualiausių šio sektoriaus problemų, o naujų verslo ir vadybos modelių paieška bei kompetencijų didinimas yra vienas iš „Kūrybiškos Europos“ prioritetų. Literatūros apie darbą su rėmėjais kultūros sektoriuje stinga, o sporto teorija ir praktika kultūrai yra ne visada tinkama. 

Seminaro pranešėjas Mindaugas Morkūnas daugiau kaip 10 metų dirba su rėmimo partnerysčių inicijavimu kultūros projektuose. Jo dėka privatiems rėmėjams patrauklesniais tapo tokie festivaliai ir renginiai kaip „Kino pavasaris“, „Mados infekcija“, „Be2gether“, „Kultūros naktis“. Jis yra rėmimų konferencijos „Smart-Sponsorhip“ organizatorius. Pranešimus apie darbą su rėmėjais skaitė Italijoje, Kroatijoje, Lietuvoje. Savo rėmimų kompetencijas gilino rėmimo ir kūrybinių industrijų konferencijose Londone, Amsterdame, Stokholme, Reikjavike. Dalyvavo daugiau kaip 30 rėmimo rinkodaros mokymų; stažuotėje Londono mados savaitėje; konsultacijose su Berlyno, Toronto, „Sundance“ kino festivaliais. 

Į seminarą Mindaugas atvyks po neseniai aplankytų Toronto ir „Sundance” (JAV) kino festivalių, kur vyko gilinti savo žinias apie darbą su rėmėjais. 

Seminaro pirmoje dalyje pranešėjas pasidalins pamatinėmis žiniomis apie darbą su rėmėjais, kurios universaliai gali būti pritaikomos įvairiuose projektuose. Antroje dalyje papasakos apie praktinius atvejus iš Toronto ir „Sundance“ festivalių, bei savo patirties Lietuvoje. Klausimų atsakymų sesijoje atsakys į dalyvių klausimus. 

Organizatorius: ES programos „Kūrybiška Europa“ biuras Lietuvoje (Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos kino centras) 

Partneriai: Lietuvos kultūros taryba, „Smart Sponsorship“, Vytauto Didžiojo Universitetas, Swedbank, Klaipėdos „Kultūros fabrikas“. 

R. Paknio fotografija. Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1, Vilnius), nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. sausio 9 d. veikia Raimondo Paknio fotografijų paroda „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“.

Fotografo Raimondo Pak­nio vardas paprastai siejamas su leidyba: jo leidyklos istorija prasidėjo 1993-iaisiais nuo didžiulio pasisekimo sulaukusio albumo „Lietuvos bažnyčių menas“, parengto kartu su kolega Arūnu Baltėnu. Netrukus pasirodė vėl abiejų fotografų leidinys „Senoji lietuvių skulptūra“. Taip R. Paknio leidykla užsiėmė teritoriją ir jau beveik ketvirtį amžiaus jos neapleidžia.

Objektyve – paveldas

Tačiau puikiai iliustruotų kultūros leidinių sėkmė autorių simboliškai įkalino spaudos fotografijos lauke. Kurį laiką toks statusas jį tenkino, bet pastaraisiais metais fotografas aktyviai keičia įsitvirtinusį požiūrį į save ir savo veiklą. Prieš metus, 2015-ųjų lapkritį, toje pačioje Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje jis atidarė asmeninę parodą „Išlikęs laikas. Medinių bažnyčių interjerai“. Viešumon įžengė knygos puslapiuose nebetelpantis fotografas – mūsų parodų erdvėse neįprastai didelio formato spalvotų fotografijų meistras. Akivaizdu, kad pasaulio vizija, kuria nori pasidalyti šių fotografijų autorius, reikalauja tokio medžiaginio pavidalo, kokio nebepajėgia suteikti ligšiolinės priemonės.

R. Paknys fotografuoja ir rodo tai, kas jį visą gyvenimą labiausiai domino, – senąją architektūrą. Tai Lietuvos paveldas – bažnyčios, koplyčios, vienuolynai, dvarai. Prieš keletą metų jo susidomėjimo laukas prasiplėtė rytų ir pietryčių kryptimi – į LDK žemes Baltarusijoje (LDK paveldo Baltarusijoje vaizdų eksponuojama ir šioje parodoje) ir Ukrainoje.

Naujausios fotografijos – laiko, patirties, brandos, aiškaus supratimo apie kūrybos tikslus bei prasmę, gilaus fotografuojamo objekto ir fotografavimo sąlygų pažinimo vaisius. Plokšteline (4×5) kamera – fotografas naudoja jas dvi: „LinhofMaster Technika“ ir „Horseman“ – nufotografuotos analoginės nuotraukos didinamos išlaiko ryškumą ir tikrovės vaizdui artimą piešinį.

Sustabdyti nykimą

Toks atvaizdo kūrimas yra visiška priešybė Lietuvoje įsitvirtinusiai architektūros fotografijai – greitu žvilgsniu pamatytiems ir greitai žiūrėti pritaikytiems vaizdams. Šios fotografijos sukurtos neskubant ir skirtos žiūrėti ilgai. Jos gražios kaip paveikslai, nors kartu šiek tiek baugina – kaip visi iš praeities į mūsų dabartį įsiveržę pavidalai.

Tikras malonumas mėgautis įgudusia fotografo akimi pagauto vaizdo estetika, pasinerti į jo meistriškai sukurtą elegišką nuotaiką, tačiau tampa nejauku staiga suvokus, kad prieš mus – žiauriai deformuotos atminties kultūros dokumentas. Rafinuoti vaizdai byloja apie tragediją, atėmusią žmonėms gebėjimą darniai sugyventi su savo praeitimi ir jos ženklais. Sunku patikėti, kad tą daugybę nykstančių mūrų kas nors pajėgs prikelti naujam gyvenimui, ypač kad, pasak fotografo, kalbantis su vietiniais Baltarusijoje, Ukrainoje, pasitaiko net Lietuvoje, pašnekovai prisimena nebe koplyčią, o joje buvusį sandėlį arba garažą, nors jų močiutės ir seneliai dar eidavo ten melstis.

Toks požiūris R. Pakniui – dar viena paskata fotografuoti: jis tiki, kad nufotografavus nebūčiai pasmerktą objektą nykimas tarsi sustabdomas, o dar kuriama ir nauja kultūros vertė.

Kviečiame į Patrick Murphy fotografijos parodos „Prabėgomis“ atidarymą

2016 m. gruodžio 20 d., antradienį, 17.30 val. maloniai kviečiame Jus į Patrick Murphy fotografijos parodos „Prabėgomis / Passing By / Мимоходом“ atidarymą LDS galerijoje „Arka“ (Aušros Vartų g. 7, Vilnius) Paroda veiks iki 2017 m. sausio 14 d.

Patrick Murphy - JAV pilietis, nuo 2012 m. gyvenantis Lietuvoje. Jis gimė pietinėje JAV dalyje (Teneso valstijoje), gyveno ir kitose JAV valstijose. Baigė Jeilio (Yale) ir Šiaurės Karolinos (North Carolina) universitetus, dalyvavo Maskvos valstybinio universiteto mainų programoje (1983-1984 m.). 1994 - 2012 m. dirbo Rusijoje. Jo nuotraukos eksponuotos „Maskvos fotobienalėje“ (1998 m.), Maskvos užsienio literatūros bibliotekoje, JAV ambasadoje Maskvoje, B. Metenkovo namuose-muziejuje Jekaterinburge bei kitose parodose. Taip pat Murphy nuotraukos publikuotos įvairiuose leidiniuose, tarp jų žurnaluose „Time“, „New York Times“, „Chicago Sun-Times“, Encyclopedia Brittanica, Delfi.lt. ir kt.

„Šios nuotraukos buvo darytos daugelį metų skirtingose šalyse, didžioji dalis jų sukurta Rusijoje, JAV ir Lietuvoje. Tam tikra prasme visos jos darytos prabėgomis - ar tai būtų langas, pastebėtas išėjus iš namų tvarkyti reikalų, ar turistų pamėgta vieta pakeliui į tolimą šalį. Šios nuotraukos nebuvo specialiai surežisuotos, vaizdai pastebėti ir pagauti panašiai kaip laukiniai žvėrys gaudomi medžioklėje. Fotografas visada ieško šviesos, formų, spalvų ir veiksmo (ar jo nebuvimo), derinių, sąsajų ar priešpriešų, besijungiančių į vientisą vaizdinį ar fragmentą.” Patrick Murphy

Meno albumo Algis Skačkauskas pristatymas

Maloniai kviečiame į meno albumo Algis Skačkauskas pristatymą, kuris įvyks š. m. gruodžio 21 d. 17 val., Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos prospektas 22, Vilnius).

Pristatyme dalyvaus albumo sudarytojas dr. Kęstutis Šapoka, menininko žmona Roma Skačkauskienė, renginį moderuos projekto vadovė dr. Danutė Zovienė.

Albumą išleido Dailininkų sąjungos leidykla artseria, sudarytojas dr. Kęstutis Šapoka, dailininkė Ramunė Januševičiūtė, rėmė Lietuvos kultūros taryba, privatūs asmenys. Knygoje išsamiai pristatoma Algio Skačkausko (1955 - 2009) tapyba.

Renginio metu albumą galėsite įsigyti leidyklos kainomis

Daugiau informacijos telefonu: +37052624959

Aurimo Švedo ir Irenos Veisaitės knygos pristatymas

NAUJOS AURIMO ŠVEDO POKALBIŲ KNYGOS „IRENA VEISAITĖ. GYVENIMAS TURĖTŲ BŪTI SKAIDRUS“ PRISTATYMAS 

GRUODŽIO 15 D. 18 VAL. VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOJE (DIDŽIOJI G. 4, VILNIUS)

Renginyje dalyvauja knygos autorius Aurimas Švedas, knygos herojė Irena Veisaitė, teatro prodiuserė Audra Žukaitytė, režisierius Gintaras Varnas ir literatūrologas Kęstutis Nastopka. Renginį moderuos Vytenė Muschick.

Istoriko Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą.

Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai.

Paviljono knygų savaitgalis

Dienoms trumpėjant ir siautėjant Šiaurės vėjams, pasinerti į šiltą, neformalų literatūrinį ir muzikinį siautulį Vilniuje gruodžio 10 – 11 dienomis kviečia „Paviljono knygų savaitgalis“. Bare „Paviljonas“ vyks įvairūs renginiai: koncertuos muzikinės grupės, bus pristatomos naujausios knygos, vyks intelektualios diskusijos ir susitikimai.

Renginys suvienys leidyklas „Kitos knygos“, „Aukso žuvys“, „Lapas“, „Sofoklis“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklą bei knygynus „Eureka!“,„Juodas šuo“, Rūdninkų knygyną.

„Paviljono“ knygų savaitgalis siaus gruodžio 10 –11 dienomis Vilniuje, Pylimo g. 21B įsikūrusiame bare „Paviljonas“.

Visi renginiai – nemokami!

Geriausi linkėjimai!

Lietuvos spaudos pramonės apdovanojimai 2016

Kada: 2016-12-15

Kur: LR Vyriausybė, Didžioji salė, Gedimino pr. 11, Vilnius

Renginio trukmė: 12:15 – 16:30

Gerbiamieji,

Kviečiame dalyvauti vieninteliuose Lietuvoje rengiamuose Lietuvos spaudos pramonės apdovanojimuose 2016. Šios šventės esmė - pagerbti žmones kasdien kuriančius spaudos produktus - knygas, žurnalus, laikraščius, pakuotes, etiketes, 3D gaminius, įvertinti geriausius studentus ir pasidžiaugti visų rezultatais.

PROGRAMA

12:15-13:00Pasitikimo kava

13:00-13:10 Muzikinis sveikinimas. Grupė „Voicelless“

13:10-13:15 Įžanginis žodis. Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentas Artūras Karosas

13:15-13:40 Sveikinimo žodis. Kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis, LR Kultūros ministerijos atstovas, LR Švietimo ministerijos atstovas, LR Ūkio ministerijos atstovas

13:40-14:20 Spaudos pramonės apdovanojimai 2016. 2016 m. Lietuvos spaudos pramonės ir mokslo pasiekimai

14:20-14:45 Ko Lietuviai gali pasimokyti iš Japonijos spaustuvių? Lietuvos spaustuvininkų verslo misijos patirtis, aktualios įžvalgos. LISPA Tarybos atstovai

14:45-15:00 "Pasaulis knygose". Žurnalistas, keliautojas Vytaras Radzevičius

15:00-15:10 Muzikinis sveikinimas. Grupė “Voicelless”

15:10-16:30 Šventinis susitikimas Studio 9

SVARBU: Į LR Vyriausybę atvykti kviečiame 12:15 – 12:45 val.

Su savimi būtina turėti asmens dokumentą.

Otelas iš Sibiu: vakaras su Rolandu Rastausku ir kūrybos skaitymai

Lietuvoje pirmą kartą rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ skirtas viešiems literatūros skaitymams ir rašytojų susitikimams su skaitytojais. Festivalio pagrindine ašimi taps literatūros autoriai ir jų kūryba. 

Neprognozuojamasis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Rastauskas (RoRa) rengia publikai staigmeną. Šįkart – atvirai, vaizdingai ir su muzika! 

Aštraus žodžio autorių RoRa atviram pokalbiui šįkart provokuos ne ką mažiau aštri kritikė Virginija Cibarauskė. Kaip jai pavyks pokalbis su “džiazuojančiu” rašytoju, paaiškės tik gruodžio 9 d. Nacionalinio dramos teatro scenoje, nes džiazas juk nesurepetuojamas! RoRa, pasitelkęs kitus menininkus, pažadėjo pats pristatyti savo kūrybą. Prie pokalbio džiazo ritmu prisijungs videomenininkės A. Maknytės vaizdo dialogai. Na, o finalizuoti pradėtų pokalbių temas ateis garsieji džiazo grandai Dmitrijus Golovanovas (fortepijonas) ir Arkadijus Gotesmanas (perkusija). 

Rolando Rastausko  - poeto, eseisto, dramaturgo, vertėjo, daugelio tarptautinių kultūros projektų dalyvio ir festivalių konsultanto – literatūros visuomenei pristatyti nereikia.   

Vien iš santrumpos RoRa pažįstamas Lietuvos literatūros autorius su kiekvienu savo nauju kūriniu atsiduria kultūros bendruomenės dėmesio centre: nevengiantis provokuoti, nebijantis nepatikti ir kartu mėgstantis žavėti savo vieša laikysena. Atrodo, kad RoRa visada žino, koks jis yra įdomus. 

2001 m. R. Rastauskui paskirta LR Kultūros ministerijos premija už  aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis. 2003 m. buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento Atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga. 2006-aisiais – Ievos Simonaitytės premija bei Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto premija už geriausią 2005-ųjų metų knygą „Kitas pasaulis“. 2010 m. jam buvo paskirta Lietuvos Respublikos Nacionalinė kultūros ir meno premija. 2015 m. R. Rastauskui buvo suteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, kūryba įvertinta Jotvingių premija. 

Iškart po susitikimo su Rolandu Rastausku publika kviečiama į Nacionalinio dramos teatro fojė – 20,30 val. visų lauks poezijos ir džiazo fiesta. Renginys yra atviras ir nemokamas. 

Poezijos ir džiazo temą čia pratęs Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas poetas A. A. Jonynas, poetės G. Kazlauskaitė, D. Čepauskaitė, poetai M. Burokas, M. Nastaravičius. Festivalis „Kaunas Jazz“ šį vakarą pristatys kylančias džiazo žvaigždes Kotryną Juodzevičiūtę & Silent Blast (vadovas V. Labutis).  Kelintą valandą ir kuo baigsis šios literatūrinės muzikinės improvizacijos, šiandien nepasakys niekas. Tai bus tikras poetinis jam session!

“Otelas iš Sibiu”: 2016 m. gruodžio 9 d., šeštadienis, 18.30  val. Nacionaliniaje dramos teatre.

Kviečiame į susitikimą su rašytoja Danute Kalinauskaite ir kūrybos skaitymus

Lietuvoje pirmą kartą rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ skirtas viešiems literatūros skaitymams ir rašytojų susitikimams su skaitytojais. Festivalio pagrindine ašimi taps literatūros autoriai ir jų kūryba. 

Viena įdomiausių šiandienos prozininkių Danutė Kalinauskaitė į susitikimą su skaitytojais ateina ne viena. Novelių ir apsakymų autorę į sceną atlydės aktorius Juozas Budraitis, o abu svečius kalbins literatūrologė Jūratė Čerškutė.  

Susitikime rašytoja skaitys savo kūrinius, o aktorius Juozas Budraitis pasidalins mintimis apie autorės kūrybą bei pristatys filmą – D.Kalinauskaitės kūrinio „Niekada nežinai“ ekranizaciją Giedriaus Tamoševičiaus trumpametražiame filme „Niekada nežinai“ Juozas Budraitis vadina garbaus amžiaus rašytoją. Filmo peržiūra vyks čia pat, Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje. 

Danutės Kalinauskaitės apsakymai primena mažus romanus jie labai kinematografiški, vizualūs, ilgam įstringantys į atmintį. Pasakojimas dažnai išauginamas iš detalės, pavyzdžiui, atsitiktinai įkritusio svetimo parduotuvės raštelio, iš kurio paaiškėja visos šeimos gyvenimas. Kasdienybės smulkmenos rašytojos kūryboje prabyla metafiziniais simboliais. 

Danutės Kalinauskaitės išleistos trys knygos „Išėjusi šviesa“, „Niekada nežinai“ ir „Skersvėjų namai“. Trumposios prozos knyga „Niekada nežinai“ puikiai įvertinta ir kritikų ir skaitytojų bei apdovanota ne viena literatūrine premija.  

Niekada nežinai: susitikimas su rašytoja Danute Kalinauskaite ir kūrybos skaitymai.

2016 m. gruodžio 11 d., sekmadienis, 18.30 val. Nacionaliniame dramos teatre.

1000° Islandija: vakaras su islandų rašytoju Hallgrímur Helgason ir kūrybos skaitymai

Lietuvoje pirmą kartą rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ skirtas viešiems literatūros skaitymams ir rašytojų susitikimams su skaitytojais. Festivalio pagrindine ašimi taps literatūros autoriai ir jų kūryba. 

Vienas įdomiausių šiuolaikinių Islandijos rašytojų Hallgrímur Helgason greičiau gali būti apibūdinamas kaip visuomeninis reiškinys nei tik rašytojas. Aštraus žodžio, taiklios minties, drąsaus veiksmo, ekscentriškas H. Helgason Lietuvoje žinomas pirmiausiai kaip juoduoju humoru persmelkto romano „1000° moteris” autorius (leidykla „Alma littera“, 2015).  

Gruodžio 10 d., šeštadienį, Vilniuje rašytoją kalbins literatūrologė Rasa Drazdauskienė, lietuviškai H.Helgason kūrinio ištraukas skaitys aktorė Aldona Vilutytė, o susitikimo pabaigoje pats autorius anglų kalba perskaitys savo garsiąją poemą apie Islandijos finansinį krachą. Reikia pamatyti, kaip jis tai daro! 

Po susitikimo teatro salėje rašytojas pristatys ir pakvies pažiūrėti jo romano ekranizaciją „101 Reikjavikas“. 

Savo šalyje jis garsėja kaip aktyvus visuomenės veikėjas bei kritikas, parašęs šimtus straipsnių visuomenės gyvenimo temomis. 2008 metų finansinės krizės laikotarpiu rašytojas buvo nuolatinis socialinių protestų dalyvis, o pirmosioms krizės metinėms paminėti parašė didžiulio populiarumo sulaukusį eilėraštį „Kostiumas ir kaklaraištis” (Suit & Tie).   

H.Helgason - Islandijos „stand-up“ komedijos pradininkas, su savo pasirodymu apkeliavęs visą šalį. Jis dirbo radijuje ir televizijoje, dabar kuria filmų scenarijus ir rašo teatrui. Dailininko išsilavinimą turintis kūrėjas savo dailės darbus eksponavo Niujorke ir Paryžiuje.   

Į Lietuvą atvykstantis 57-erių H.Helgason yra išleidęs 9 romanus, du poezijos rinkinius ir vieną knygą vaikams. Poezijos knyga „Lucky pasivaikščiojimai” (2016) parašyta kartu su šuniu Lucky. Dvi autoriaus knygos jau virto filmais, pagal keturias yra pastatyti spektakliai.   Tarptautinį pripažinimą jam pelnė trečiasis autoriaus romanas „101 Reikjavikas” (1996). Festivalyje „Vilniaus lapai“ bus parodytas pagal šį romaną sukurtas filmas. 

1000° Islandija: vakaras su islandų rašytoju Hallgrímur Helgason ir kūrybos skaitymai:   2016 m. gruodžio 10 d., šeštadienis, 18.30 val. Nacionaliniame dramos teatre.     

Prezidentė paskelbė akcijos „Knygų Kalėdos“ startą

Penktadienį, lapkričio 25 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė akcijos „Knygų Kalėdos“ pradžią ir kartu su dienos centrų vaikais Prezidentūros Baltojoje salėje įžiebė pirmąją Kalėdų eglę.

Šeštą kartą vykstanti akcija „Knygų Kalėdos“ šiemet prisijungia prie Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“, skirtos smurtui, priklausomybėms, savižudybėms mažinti, vaikų globai ir įvaikinimui skatinti. Siekiant mažinti socialinę atskirtį šiais metais pasirinkta „Knygų Kalėdų“ tema – knygos, kurios keičia gyvenimą, todėl akcija kviečia dovanoti naujų knygų šalies mokyklų bibliotekoms.

Dar nė neprasidėjus akcijai jau padovanota beveik 6 tūkstančiai knygų. Rašytojas Grigorijus Kanovičius Lietuvos mokykloms perdavė 2,5 tūkst., prekybos tinklas „Maxima“ – 3 tūkst. gyvenimą keičiančių knygų.

Pasak Prezidentės, jau šeštus metus „Knygų Kalėdos“ yra šventinio stebuklo dalis, o visos geros knygos tampa stebukladarėmis. Valstybės vadovės teigimu, knyga gali pakeisti gyvenimą – įkvėpti, padėti atsakyti į klausimus, spręsti problemas, jaustis stipresniam, kovoti už savo teises ir ateitį.  

Prezidentė pakvietė Lietuvos žmones dovanoti knygų, dalintis jomis ir kuo daugiau skaityti.

Šventėje kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai architektas ir grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, muzikantas Donatas Montvydas, žurnalistai ir laidų vedėjai Mindaugas Stasiulis ir Jurgita Jurkutė su dienos centrų vaikais dalijosi įspūdžiais apie jų gyvenimą pakeitusias knygas. Renginį vainikavo kalėdinės eglutės įžiebimas ir gyvai atlikta legendinė, dar 1990 m. sukurta Tomo Augulio daina „Kalėdų naktį tylią“. Kūrinį atliko dainos autorius, grupės „Lemon Joy“ lyderis Igoris Kofas, dainininkai Steponas Januška, Edgaras Lubys, Violeta ir Vilius Tarasovai ir Liepa Mondeikaitė.

Akcija „Knygų Kalėdos“ tapo visuotiniu, knygų mylėtojus visoje šalyje sutelkiančiu judėjimu. Knygas tradiciškai dovanoja šalies gyventojai, bendruomenės, verslo ir visuomeninės organizacijos, leidėjai ir rašytojai, užsienio šalių ambasados. Per penkerius akcijos „Knygų Kalėdos“ metus šalies bibliotekoms padovanota per 172 tūkst. knygų.

Akcijos knygų su 20 proc. nuolaida iki sausio 6 dienos ieškokite knygynuose, prekybos tinkluose ir Lietuvos pašto skyriuose.

Nacionalinė akcija „Knygų Kalėdos“ įgyvendinama kartu su bičiuliais: Bibliotekininkų draugija, Lietuvos leidėjų asociacija, Spaustuvininkų asociacija, Mažų ir vidutinių leidėjų asociacija, Rašytojų sąjungos leidykla, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Ugdymo plėtotės centru, VšĮ „Laikas skaityti“, Lietuvos paštu, knygynų tinklais „Vaga“, „Pegasas“, „Knygų namai“ ir „Humanitas“, mažmeninės prekybos tinklais „IKI“ ir „Rimi Lietuva“, leidyklomis „Alma Littera“, „Nieko rimto“, „Vaga“, „Sofoklis“, „Debesų ganyklos“, „Tikra knyga“, „Gelmės“, interneto prekybos portalais, nacionaliniu transliuotoju LRT, „Knygos per Penki TV“, naujienų portalu „15 min.lt“.

Kviečiame į netradicinės nuotykių ir meno knygos vaikams – „Kultūringa pelė Stasė“ – pristatymą

Antradienį, lapkričio 22 d., 18 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta meno kritikės Monikos Krikštopaitytės knyga, skirta 7-12 metų vaikams – „Kultūringa pelė Stasė“. Modernaus meno centro leidinys vaikams, į pasakojimą įtraukiantis meną, tęsia MMC edukacinių meno knygų tradiciją.

Pristatyme dalyvaus knygos autorė M. Krikštopaitytė, iliustracijų dailininkė Dalia Karpavičiūtė bei knygos dailininkė Marija Mikulskienė. Su nauju leidiniu susipažinti padės menotyrininkė, kuratorė, šiuo metu knygų leidybos srityje dirbanti Jurgita Ludavičienė ir menotyrininkas, kuratorius, menininkas, jau ilgai reklamos srityje dirbantis Jonas Valatkevičius. Renginį moderuos – Modernaus meno centro direktorė Milda Ivanauskienė.

Kūrybinė komanda įspėja – knygoje atskleidžiama didelė Paslaptis! Ją žinant vaikštinėti po galerijas ir muziejus nuo šiol bus kur kas smagiau. O meno mėgėjai lengvai pažins ne vieno veikėjo prototipą ir kultūrinio gyvenimo aktualijas.

Kviečiame Jus antradienį, lapkričio 22 d., 18:00 val., atvykti į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką (Gedimino pr. 51, Vilnius) ir drauge su „Kultūringa pele Stase“ leistis į meno pasaulio nuotykius!

Knygų leidyba: iššūkiai ir sprendimai

Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) pradeda teikti Nacionalinio knygų prekyboje katalogo (NKPK) paslaugas ir kviečia visus su leidybos sektoriumi susijusius specialistus į lapkričio 17 d. vyksiančią konferenciją „Knygų leidyba: iššūkiai intelektinės nuosavybės industrijos sektoriui”.

Šiaurės šalių vaikiškų knygų iliustracijų parodos „Su vėju!“ atidarymas

Maloniai kviečiame dalyvauti Šiaurės šalių vaikiškų knygų iliustracijų parodos „Su vėju!“ atidaryme, kuris vyks š. m. lapkričio 17 dieną (ketvirtadienį), 17.30 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Bendradarbiaudamas su Berlyno vaikų kultūros draugija, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje pristato Šiaurės šalių vaikiškų knygų iliustracijų parodą „Su vėju!“. Parodoje eksponuojami septyniolikos iliustratorių iš Alandų salų, Danijos, Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos darbai.

Paroda veiks Nacionalinėje bibliotekoje iki š. m. gruodžio 18 dienos.

Lapkričio 17 d. knygos „Šiuolaikinės medijos ir informacija. Požeminiai garažai Google karalystėje“ pristatymas

Kviečiame į knygos "Laimė yra lapė" kūrybines dirbtuves

Lapei patiko Laimės dirbtuvės! Ji nekantrauja vėl pasimatyti su vaikais ir kviečia į naują susitikimą. Kūrybinių dirbtuvių metu kursime knygos "Laimė yra lapė" personažus, piešime ir kalbėsime apie tai, kas vaikams yra laimė.

Dirbtuvės prasidės lapkričio 11 d., penktadienį, 18 val. "Tikra knyga" knygynėlyje Arklių g. 22. Jas ves knygos "Laimė yra lapė" dailininkė Aušra Kiudulaitė, jai padės rašytoja Evelina Daciūtė.

Vilniuje gruodžio pradžioje vyks naujas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“

Lietuvoje gruodžio 9-11 dienomis pirmą kartą bus rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Tris dienas truksiantis, skirtingose Vilniaus vietose vyksiantis festivalis Lietuvos publikai pristatys dvylika renginių, skirtų literatūros skaitymams.

Festivalio „Vilniaus lapai“ sumanytojai siekia rašytojų ir poetų viešiesiems skaitymams suteikti deramą dėmesį, tad festivalio pagrindine tema taps literatūros autoriai – poetai ir prozininkai, skaitysiantys savo kūrinius ir bendrausiantys su publika.

Festivalis „Vilniaus lapai“ turės dvi programos dalis – dienos programą ir vakaro programą.

Pagrindiniai trys vakarai skirti pristatyti vieną užsienio ir du lietuvių rašytojus. Susitikimai su jais ir literatūros skaitymai vyks Nacionalinio dramos teatro salėje. 

Dieną Nacionalinio dramos teatro fojė vyks atviri ir nemokami renginiai – literatūros skaitymai, džiazo improvizacijos, pokalbiai su autoriais, filmų peržiūros, parodos ir t.t. Festivalis pristato įvairių kartų lietuvių literatūros autorius – nuo Nacionalinės premijos laureatų iki jaunųjų poetų. 

Teatre veiks dvi specialiai festivaliui sukurtos fotoparodos. Savaitgalį poezijos skaitymai persikels ir į Valstybės pažinimo centrą (Prezidento rūmai) . Poeziją ir prozą tris dienas lydės džiazas, kinofilmai, improvizacijos ir kūrybinės dirbtuvės.

Kviečiame į LLA konferenciją „Knygų leidyba: iššūkiai intelektinės nuosavybės industrijos sektoriui”

Lapkričio 17 d. Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) kviečia į konferenciją „Knygų leidyba: iššūkiai intelektinės nuosavybės industrijos sektoriui”. 

Renginio laikas: lapkričio 17 d. 9:00 – 14:00.

Dalyvių registracija nuo 8:30.

Pranešėjai: Aistė Augustauskaitė, Graham Bell, Aida V. Dobkevičiūtė, Azzar Husain, Romanas Matulis, Marius Pareščius, Saulius Žilinskas

Renginio vieta:  LR Kultūros ministerija, J. Basanavičiaus g. 5 (II a., Baltoji salė),Vilnius  

Tomo Dirgėlos knygos „Domas ir Tomas“ pristatymas

Lapkričio 8 dieną (11.00 val.) Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje rašytojas Tomas Dirgėla ir aktorius Giedrius Arbačiauskas ieškos... šluotos! Ne ne, iš tikrųjų jie pristatys vaikams ir smagiems suaugusiesiems knygą „Domas ir Tomas“. UŽSUKITE! 

Tomas Dirgėla – jaunas vaikų rašytojas, užaugęs Palangoje ir pradėjęs kurti jau pradinėse klasėse. Kai sykį susitiko dvi jo pusės – Meilė kūrybai ir Meilė vaikams – nebeliko nieko kito, kaip tik imti ir rašyti mažiesiems! Tomo nuomone, pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir juokas. Tad jauniesiems skaitytojams jis dovanoja antrą savo knygą ir pažada: „Kam ši istorija pasirodys nejuokinga, tą prajuokinsiu asmeniškai!“

Miestamiesčio miesto Miestiečių mokykloje sujudimas – dingo valytojo Valiaus šluota. Direktorius Liudas Mėmė nusprendžia – anokia čia bėda. Kol šluota atsiras, grindis galima iškloti laikraščiais. Deja, netikėtai užsukusiam mokyklų inspektoriui Kukulaičiui ši mintis neatrodo tokia puiki. Direktorius vaikšto susiėmęs už galvos – jei po savaitės grįžęs inspektorius ras netvarką, mokyklai bus... šakės!

Staiga pasidaro labai svarbu, kas, kada ir kodėl pavogė šluotą. Tirti bylą imasi 4B klasės mokiniai Domas ir Tomas. Detektyvus užgriūva klausimų lavina, negana to, kažkas siuntinėja grasinančias žinutes. Viskas dar labiau susipainioja paaiškėjus, kad į visa tai įsivėlusi ir Tomo meilė Upė. Ar ji išvien su blogiukais? Ir kodėl saldainių pardavėjos rankose granatsvaidis? O kur dar poezijos konkursas... Čiupk į rankas knygą, nes tokio detektyvo tau tikrai dar neteko skaityti!

3-oji šiuolaikinio taikomojo meno mugė „CRAFT VILNIUS ʼ16“

Šių metų lapkričio 24–27 d. Vilniaus rotušėje lankytojams duris atvers 3-oji tarptautinė taikomojo meno mugė „Craft Vilnius ʼ16“. Keturias dienas čia savo darbus pristatys 102 menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos,  Švedijos, Turkijos, Izraelio, Rusijos.  Keramikai, tekstilininkai, odos ir stiklo dailininkai bei kostiumo ir baldų dizaineriai savo stenduose demonstruos išskirtinės kokybės papuošalų, aprangos aksesuarų bei interjero meninių akcentų kolekcijas. Bendruomeniškumo, susitikimo su menininkais ir profesinių įgūdžių tobulinimo siekiu grindžiama šiemetinės mugės „Craft Vilnius ʼ16“ idėja. 

Lapkričio 24 d. Svečių diena. Mugės „Craft Vilnius ʼ16“ atidarymas ir laureatų paskelbimas. Menininkų parodų atidarymas. Lapkričio 24–27 d. veiks VII tarptautinė knygrišystės paroda „Knyga / Book“, kurioje įvairių šalių odos meistrai eksponuos autorinius Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ įrišimus. Švedų menininkas Per -Anders Hübner pristatys savo įrištas bibliofilines knygas. Juvelyro Beno Staškausko parodoje išvysime naują papuošalų kolekciją jaunai, individualumą vertinančiai asmenybei. Tekstilininkė Jovita Sakalauskaitė-Kurnaz ir turkė menininkė Elvan Özkavruk Adanir bendroje kilnojamojoje marškinių-talismanų parodoje atkreips dėmesį į smurtą patiriančių moterų problemas. Individualią keramikos plastikos parodą  surengs Lenkijoje gyvenantis keramikas Rytis Konstantinavičius, autoriniu būdu atliktus siuvinėtus fotokoliažus eksponuos menininkė iš Vokietijos Gisoo Kim. 

Lapkričio 25 d. Darbą pradės kūrybinės menininkų dirbtuvės – išskirtinis „Craft Vilnius“ mugių bruožas. Vienas garsiausių pasaulyje knygrišių Per -Anders Hübner kvies į trijų dienų knygos įrišimo kūrybines dirbtuves profesionalams. Tekstilininkės Džina Jasiūnienė ir Lina Zavadzkė visus pageidaujančius mokys austi rankinėmis staklėmis, juvelyrė Kotryna Vaitekūnaitė – emalio ant metalo technologijos. Domina keramikų virtuvė, smalsu, kaip formuojamas keramikos dirbinys? Tuomet galėsite apsilankyti Ryto Naruševičiaus keramikos kūrinio lipdymo ar Algimanto Patamsio molio dirbinio formavimo gipsinėse formose kūrybinėse dirbtuvėse.  Knygrišiai Sigitas Tamulis ir Rimas Supranavičius mokys vieno lanko knygos įrišimo technologijos ir viršelio dekoro aklaisiais įspaudais renesansiniais įrankiais, grafikė Jūratė Kemeklytė-Bagdonienė – pasigaminti asmeninį antspaudą-ekslibrisą. 

Lapkričio 26, 27 d.  Toliau veiks dailininkų parodos, bus tęsiamos dailininkų kūrybinės dirbtuvės. Tekstilininkė Ieva Šlekytė-Gasiūnienė siūlys vaikams ir suaugusiems išbandyti išmoningų audinio marginimo būdų.

Taikomojo meno mugėje „Craft Vilnius ʼ16“ laukiami visi, vertinantys meno kūrinio unikalumą, siekiantys susipažinti su naujausiomis taikomosios dailės ir dizaino tendencijomis, norintys atnaujinti savo įvaizdį ar užpildyti gyvenamąją erdvę unikaliais, profesionalių menininkų sukurtais darbais. Patirkite puikių įspūdžių kolegų apsuptyje, bendraudami su iškiliais menininkais, nepraleiskite progos įsigyti vertingą meno kūrinį, atnaujinti garderobą menišku aksesuaru, pasisemkite žinių iš unikalios patirties kūrėjų. 

Renginio vieta: Vilniaus rotušė (Didžioji g. 31, Vilnius)

Renginio data: Lapkričio 24–27 d.

Frankfurto knygų mugėje - pasaulio leidybos ir literatūros naujienos

Spalio 19-23 dienomis vyko tarptautinė Frankfurto knygų mugė, -  svarbiausia leidėjų, autorių bei autorių teisių skautų susitikimų, diskusijų ir prekybos vieta pasaulyje. Lietuvos leidėjai čia ne tik ieškojo mūsų skaitytojams įdomaus ir naujo turinio, bet ir pristatė lietuvių literatūros naujienas Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) jungtiniame stende.

Spalio 18 d. vykusioje iškilmingoje Frankfurto knygų mugės atidarymo ceremonijoje su šūkiu „Štai kuo mes dalinamės“ buvo pristatytos šalys garbės viešnios Flandrija ir Nyderlandai. Renginį stebėjo  Olandijos karalius Willem-Alexander, Belgijos karalius Philippe, karalienė Mathilde, o į svečius kreipės Frankfurto knygų mugės direktorius Juergen Boss, Vokietijos leidėjų ir knygų platintojų asociacijos prezidentas Heinrich Riethmueller, Frankfurto miesto meras Peter Feldmann, Heseno mokslo ir meno ministras Boris Rhein, Europos Parlamento prezidentas Martin Schultz, Flandrijos užsienio reikalų bei kultūrinio paveldo ministras Geert Bourgeois bei Nyderlandų švietimo, kultūros ir mokslo ministrė dr. Jet Bussemaker. Lietuvą iškilmingoje ceremonijoje atstovavo Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, Lietuvos kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius ir LLA atstovai.

Ceremonijoje dalyvavę pranešėjai išryškino aktualiausias dabartines globalias kultūros, literatūros ir leidybos problemas bei iššūkius. Pranešėjų kalbas vienijo įžvalgos apie vėl Europai aktualų saviraiškos ir žodžio laisvės ribojimą, taip pat augančio grėsmingo populizmo įtaką kultūrai ir taikai. Garsių plojimų sulaukė Heinrich Riethmueller pranešimas, kuriame jis kvietė remti peticiją, pasirašytą jau 80 000 žmonių, prieš Turkijos valdžios institucijų taikomą smurtą ir žodžio laisvės ribojimą. Po paskutinių politinių įvykių Turkijoje, šalies leidyklos uždaromos, šimtai žurnalistų, leidėjų ir rašytojų suimti. H. Riethmueller citavo jau kelerius mėnesius moterų kalėjime kalinčios rašytojos Aslı Erdoğan laišką. Susirinkusius ji prašė prisiminti Turkijos dalyvavimą Frankfurto knygų mugėje garbės viešnia 2013 m., pristatytus rašytojus ir jų kūrinius, ir šiandien kovoti už jų gyvybę bei kūrybos ir spaudos laisvę jos tėvynėje. Europos Parlamento prezidentas Martin Schultz pažymėjo Europos kultūrų ir kalbų įvairovės svarbą Europoje, paragino nepasiduoti milžiniškai šių dienų populizmo bangai ir remtis tikromis vertybėmis.

Kaip ir kasmet, LLA organizavo lietuvių knygų leidybos, literatūros ir knygos meno pristatymą jungtiniame Lietuvos stende Nr. A31, 5.0 salėje. Čia buvo pateikiama ir dalinama informacinė medžiaga apie Lietuvą, Lietuvos autorius, literatūros naujienas, leidybos rinką ir leidyklas. Stende vyko renginiai ir susitikimai. Frankfurto knygų mugėje dalyvaujančius leidėjus ir institucijų atstovus LLA spalio 19 d. pakvietė į Lietuvos stendo atidarymą, kuriame  Lietuvos kultūros institutas pristatė 2017 m. projekto „Lietuva – garbės viešnia Leipcigo knygų mugėje“ kultūrinę programą. 

Renginyje susirinkusius žurnalistus, užsienio leidėjus ir tarptautinių projektų partnerius pasveikino Leipcigo knygų mugės direktorius Oliveris Zille, Lietuvos kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius, rašytojas Alvydas Šlepikas, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė,    LLA vykdomoji direktorė Aida V. Dobkevičiūtė. L. Ubavičius padėkojo Lietuvos literatūros vertėjams į vokiečių kalbą Claudia Sinnig, Cornelius Hellis, Markusas Roduneris, Saskia Drude, Silke Brohm, Magda Doering ir kitiems už darbą, be kurio Lietuvos ir Vokietijos literatūrų dialogas būtų neįmanomas. L. Ubavičius pažymėjo, kad didžiausias dėmesys pristatant Lietuvos literatūrą Leipcigo knygų mugėje bus skiriamas dabarties Lietuvai ir jos refleksijai literatūroje, taip pat šiandieninei mūsų tapatybei Europoje, kylantiems geopolitiniams, socialiniams, ekonominiams, kultūriniams iššūkiams, pilietinės visuomenės raidos klausimams, toms temoms, kurios šiandien yra aktualios mūsų abiejų šalių visuomenėms.

Anot Leipcigo knygų mugės direktoriaus O. Zille, garbės viešnios koncepcija yra puikus būdas pristatyti Europos kultūrinę įvairovę ir sukelti naujų impulsų Lietuvos – Vokietijos mainams. O. Zille džiaugėsi parengta Lietuvos programa, kurioje jau dabar žadama daug literatūrinių atradimų, neįprastų muzikinių ir meninių patirčių bei įdomių politinių diskusijų.

Svarbi LLA misija tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje – Lietuvos leidėjų atstovavimas Europos skėtinių organizacijų tarptautinėse darbo grupėse ir projektuose, įvairiuose seminaruose ir konferencijose. A. V. Dobkevičiūtė skaitė pranešimą Frankfurto knygų mugės organizatorių verslo klube (Business club) EDItEUR organizuotame seminare 38th International Supply Chain Seminar. (liet. 38-asis tarptautinių įmonių bendradarbiavimo seminaras). Savo pranešime kalbėjo apie pasaulinius standartus mažakalbėse šalyse ir su kokiomis problemomis susiduria “mažų kalbų” šalių leidybos sektorius, pristatė Nacionalinį knygų prekyboje katalogą kaip alternatyvą ir pagalbinę priemonę tokių šalių rinkodaros augimui ir knygų pardavimų skatinimui. Renginyje taip pat pranešimus skaitė leidybos sektoriuje puikiai žinomi  specialistai kaip Ronald Schild (MVB), Graham Bell (EDItEUR), David Walter ir Howard Willows (Nielsen Book), Ruth Jones (Ingram Content Group) ir kt. Seminare buvo aptariami metaduomenų standartai ir jų svarba, ISNI knygų numeris, EPUB evoliucija, literatūros prieinamumas ir rinkodara. Seminare dalyvavo apie 60 dalyvių iš įvairiausių pasaulio šalių.

Kasmetiniame Europos leidėjų federacijos (FEP) ir ES politikų susitikime leidėjų asociacijų atstovai diskutavo apie knygų leidybos rinkų daugiakalbėje Europoje  ateitį. Europos komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato Autorių teisų padalinio vadovė Maria Martin-Prat akcentavo svarbius uždavinius įgyvendinant autorių teisių ir gretutinių teisių teisinio reglamentavimo reformą. Gera žinia leidėjams buvo ta, kad dar šiais metais planuojama svarstyti PVM Direktyvos pakeitimus ir mokesčio lengvatos taikymą el. knygoms. Taip pat buvo akcentuota, kad intensyvi diskusija su leidėjais dėl iššūkių, su kuriais leidyba susiduria skaitmeniniame amžiuje, dar tęsis: įgyvendinant Marakešo sutartį, vertinant Google bylą, kūrinių masinio skaitmeninimo, sklaidos ir prieinamumo problemas, išimčių įtvirtinimą, reprografijos ir kolektyvinio administravimo optimizavimą.  Šie faktoriai tiesiogiai įtakoja leidybos rinką.

Taip pat LLA dalyvavo kaip ALDUS projekto partnerė: EACEA (Education, Audiovisual and Culture Executive Agency) organizuojamoje literatūros vertimų programos sesijoje, kurioje buvo teikiami pasiūlymai dėl 2017 m. Europos šalių vertimų, publikacijų ir jų sklaidos dotacijų ir konkurso vertinimo kriterijų; Europos literatūros premijos (EUPL) renginiuose ir susitikimuose su premijų laureatais; ART+ dirbtuvėse ir kt. 

Startuoja tarptautinė Frankfurto knygų mugė

Spalio 19 d. startuoja tarptautinė Frankfurto knygų mugė, į kurią kasmet skuba svarbiausi leidybos sektoriaus dalyviai iš viso pasaulio. Šiais metais knygų mugės garbės viešniomis bus Flandrija ir Nyderlandai, o šalių prisistatymą vainikuos šūkis „Štai kuo mes dalinamės“. 

Tarptautinė Frankfurto knygų mugė yra ne tik svarbiausia leidėjų, autorių bei autorių teisių agentūrų specialistų susitikimų vieta, bet ir didžiausia knygų, medijų, autorių teisių ir licencijų prekybos vieta visame pasaulyje, kurioje savo leidybą pristato ir Lietuva. Lietuvos leidėjai ir leidybos sektoriaus dalyviai čia ne tik ieško naujo ir patrauklaus turinio, bet ir pristato lietuvių literatūros naujienas. 

Kaip ir kasmet, Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) organizuoja lietuvių knygų leidybos, literatūros ir knygos meno pristatymą jungtiniame Lietuvos stende Nr. A31, 5.0 salėje.

Jungtiniame leidėjų stende visomis dienomis bus ne tik pateikiama viską apimanti informacija apie Lietuvos leidybos rinką ir jos galimybes, bet ir vyks Lietuvos leidybos ir kultūros sklaidą skatinantys renginiai. Frankfurto knygų mugėje dalyvaujančius leidėjus ir institucijų atstovus LLA spalio 19 d., ketvirtadienį, 14 val. kvies į Lietuvos leidėjų jungtinio stendo atidarymą, kuriame  Lietuvos kultūros institutas pristatys 2017 m. projekto „Lietuva – garbės viešnia Leipcigo knygų mugėje“ kultūrinę programą. Renginyje dalyvaus Kultūros ministerijos atstovai, Leipcigo knygų mugės vadovai, savo naują knygą pristatys rašytojas Alvydas Šlepikas. Taip pat stende bus pristatoma tarptautinė Vilniaus knygų mugė, o Lietuvos leidėjai organizuos susitikimus su užsienio partneriais ir literatūros agentais. 

Kita svarbi LLA misija tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje – Lietuvos leidėjų atstovavimas Europos skėtinių organizacijų tarptautinėse darbo grupėse ir projektuose, įvairiuose seminaruose ir konferencijose. 

Kaip Europos leidėjų federacijos narė (FEP – nekomercinė skėtinio tipo asociacija, vienijanti 28 nacionalines Europos knygų leidėjų ir knygų platintojų asociacijas), LLA dalyvaus kasmetiniame FEP ir ES politikų susitikime. Šiais metais leidėjų atstovai diskutuos apie knygų leidybos rinkų daugiakalbėje Europoje  ateitį su Europos komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato Autorių teisų padalinio vadove Maria Martin-Prat ir Europos komisijos prekybos generalinio direktorato intelektinės nuosavybės teisių aspektų padalinio specialistu Pierre-Yves Andrau. 

Taip pat LLA dalyvaus EACEA (Education, Audiovisual and Culture Executive Agency) organizuojamoje „Kūrybiškos Europos“ literatūros vertimų programos sesijoje, kurioje bus teikiami pasiūlymai 2017 metų Europos šalių vertimų, publikacijų ir jų sklaidos dotacijoms. Renginyje bus pristatytos sąlygos norintiems gauti dotacijas, vyks diskusija. Pranešimus skaitys Arnaud Pasquali ir Piero Fratini (Europos Komisija, EACEA, kultūros skyrius). Tokį susitikimą ir seminarą Lietuvos leidėjams LLA planuoja surengti 2017 m. Vilniaus knygų mugėje.

LLA yra ALDUS (Europos šalių knygų mugių bendradarbiavimo tinklas) projekto, siekiančio įtvirtinti tarptautinį knygų mugių bendradarbiavimą, partnerė. LLA atstovai dalyvaus Frankfurto knygų mugės ir ALDUS organizuojamuose Europos literatūros premijos (EUPL) renginiuose, kuriuose ypač didelis dėmesys skiriamas Europos šalių literatūros vertimų skatinimui. Taip pat LLA atstovai dalyvaus ART+ dirbtuvėse, kuriose kartu su Europos komisijos nariais diskutuos apie Europos kultūros politikos inovacijas. LLA vykdomoji direktorė Aida V. Dobkevičiūtė skaitys pranešimą Frankfurto knygų mugės organizatorių verslo klube (Business club) rengiamame seminare The Supply Chain. 

Frankfurto knygų  mugė – tai  viena  didžiausių  tarptautinio  lygio  knygų mugių  pasaulyje.  Pernai  į  Frankfurtą prie Maino Vokietijoje susirinko per 8,000 dalyvių iš daugiau nei 100 šalių ir aplankė beveik 280.000 lankytojų.

A. Štelmano parodos "Vienutė - amžinasis pavasaris" atidarymas

Šių metų rugsėjo 15 d. 17 val. galerijoje "Ars et mundus", (A. Mapu g. 20, Kaunas) vyks tapytojo Alono Štelmano parodos "Vienutė - amžinasis pavasaris" atidarymas.

Vakaro metu dalyvaus ir pats autorius, kviečiame apsilankyti!

Paroda veiks iki 2016 m. spalio 23 d.

MRU kviečia sudalyvauti konferencijoje „Akademinė etika kintančioje visuomenėje“

Kviečiame Jus dalyvauti Mykolo Romerio universiteto organizuojamoje mokslinėje – praktinėje konferencijoje „Akademinė etika kintančioje visuomenėje“. Konferencijos tikslas – skatinti įvairiapuses diskusijas akademinės etikos tema ir kelti klausimus, kaip (ne)etika grįsti sprendimai ir (ne)etiška akademinė bendruomenė prisideda prie studijų procesų ir mokslinės veiklos kokybės bei atstovaujamos institucijos reputacijos formavimo. Dalyvių registracija vykdoma iki 2016 m. spalio 3 d.  http://etika.mruni.eu/registracija/

Skaitymo festivalis

Aš žinau, ką skaitei aną vasarą. Tad ko lauki? Ateik rugsėjo 7-10 d. į SKAITYMO FESTIVALĮ Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kieme (Trakų g. 10) ir pats prisipažink, ką skaitei!

Tavęs lauks kultūriniai renginiai, susitikimai su autoriais ir kūrėjais, žaidimai ir kitos pramogos. Čia galėsi susirasti literatūrinį receptą nuo įvairių ligų, sužinosi apie naująsias skaitymo technologijas, galėsi pasimėgauti spektakliais, džiazo, dainuojamosios poezijos ir kitų stilių muzikiniais pasirodymais.

Skaitymo festivalis prasidės rugsėjo 7 d. su Žygimantu Kudirka, o pirmuoju rugsėjo 8 d. renginiu palydėsime Bibliotekų metų akciją „Vasara su knyga“. Skaitymo festivalį šiais metais užbaigsime „Liūdnų slibinų“ pasirodymu.

Šiais metais Skaitymo festivalis pristato 4 erdves:

• Literatūrinę vaistinę, kurioje bus skaitymo skatinimo, edukacinė veiklos, kultūriniai renginiai, susitikimai su autoriais ir kūrėjais.
• Skaitymo erdvę, kurioje galėsi pailsėti, paskaityti knygas ir periodinius leidinius, taip pat šioje erdvėje bus pristatomos šiuolaikinės informacinės ir komunikacinės technologijos.
• Knygos sceną, skirtą pasirodymams, koncertams, vaidinimams, dainuojamajai poezijai.
• Susitikimų erdvę, kurioje bus organizuojami bibliotekų leidybinės produkcijos pristatymai, susitikimai su knygų autoriais, rašytojais, atviros paskaitos.
  
  

Kiekviena Skaitymo festivalio diena bus vis kitokia! 3 dienoms numatėme po 3 temas:

I-oji diena bus skaitymo. Šią dieną įvyks Skaitymo festivalio atidarymo koncertas ir Bibliotekų metų renginio „Vasara su knyga“ uždarymas, taip pat pradės veikti literatūrinė vaistinė, skaitymo erdvė.

II-oji – literatūros diena. Į programą įtrauktos atviros paskaitos, susitikimai su rašytojais, muzikiniai pasirodymai vaikams, edukaciniai žaidimai, Vilniaus regiono leidyklų ir bibliotekų leidybinės produkcijos pristatymai.

III-ąją dieną, skirtą kūrybos temai, vyks susitikimai su kūrėjais ir kūrybininkais, edukaciniai ir kultūriniai užsiėmimai, spektakliai ir koncertai.

Kviečiame sudalyvauti Europos žydų kultūros dienų renginiuose

VVGŽM Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) šį sekmadienį, rugsėjo mėn. 4 d.,  įsilies į Europos žydų kultūros dienų renginius. Maloniai kviečiame dalyvauti:

13 val. vyks ekskursija naujausioje VVGŽM parodoje ,,Žakas Lipšicas. Gyvenimas skulptūroje“. Parodos kuratorė – Aušra Rožankevičiūtė

14 val. 15 min. Pokalbis-diskusija ,,Balsių giesmė“. Šventosios kalbos raidės Žako Lipšico skulptūroje“. Lektorė – Natalja Cheifec

Dėmesio! Laukiame mažųjų lankytojų!

13 - 15.15 val. Kol tėveliai dalyvaus renginiuose mažuosius lankytojus užims muziejaus edukatorė. (Apžiūrėsime ekspozicijas, ieškosime karaliaus Saliamono sosto, piešim skulptūras ir ,,žaisime Šabą“.)

Literatūrinis furšetas su rašytoja Rebeka Una Palangoje

Birželio 3 d. 16 val. visi Palangos gyventojai ir svečiai kviečiami į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaityklą (Vytauto g. 72), kurioje vyks iniciatyvos „Vasara su knyga“ renginys - „Literatūrinis furšetas“. Renginio metu Palangos gyventojams ir miesto svečiams bus pristatomas rašytojos Rebeka Una literatūros meniu.

Dalyvaus: rašytoja Rebeka Una, muzikuos Linas Švirinas, renginį ves aktorius Sigutis Jačėnas.
Šį kartą „Literatūrinis furšetas“ keliauja į Palangą, tai naujiena, skirta jaunimui, suaugusiems ir vaikams.

Taip pat renginio metu Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos darbuotojai supažindins susirinkusiuosius su unikaliu literatūriniu stalo žaidimu „Knygosūkis“, su partnere Kretingos rajono savivaldybės  M. Valančiaus viešąją biblioteka pristatys interaktyvų „Krašto paveldo gidą“, o Tauragės rajono savivaldybės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka demonstruos 3D spausdintuvą ir jo galimybes.

Renginys nemokamas.

Kvietimas į finalinį nacionalinio konkurso „Naujasis knygnešys 2016” renginį

Gegužės 26 d., ketvirtadienį, 13 val. viešbučio „Narutis“ Kolonų salėje vyks nacionalinio mobiliojo turinio sprendimų konkurso „Naujasis knygnešys 2016” finalinis renginys. Konkurso nugalėtojams bus suteikta teisė atstovauti Lietuvai Jungtinių Tautų globojamame pasauliniame geriausių m. sprendimų konkurse „Pasaulio viršūnių apdovanojimai 2016“ (angl. „World Summit Award Mobile 2016 – WSA-Mobile 2016“).

„Finalinio renginio metu kiekvienam konkurso finalininkui bus suteikta teisė per 2 minutes pristatyti savo sukurtą sprendimą ir įrodyti, kad jis vertas geriausio įvertinimo savo kategorijoje. Komisija, atrinkdama konkurso finalininkus, vertino jų sprendimų inovatyvumą, originalumą, pažangumą, atitikimą ne tik Lietuvos, bet ir kitų pasaulio šalių vartotojų poreikiams. Malonu pažymėti, kad šiais metais turime itin vertų dėmesio sprendimų, iš kurių išrinksime tuos, kurie galėtų sėkmingai varžytis pasauliniame konkurse.“, ‒ sako Ieva Žilionienė, Ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento direktorė, „Pasaulio viršūnių apdovanojimų“ Lietuvos nacionalinė ekspertė ir pasaulinės žiuri narė.

Konkurso komisija, kurią sudaro viešojo sektoriaus, verslo, žiniasklaidos, NVO atstovai, finalinio renginio metu iš 18 finale dalyvausiančių sprendimų išrinks nugalėtojus kiekvienoje iš šešių skirtingų m. turinio konkurso kategorijų.

Maloniai kviečiame žiniasklaidos atstovus apsilankyti šiame renginyje. 

Pasitikime vasarą su knyga – skaitykime ir pramogaukime nuo saulėtekio iki saulėlydžio!

2016 m. birželio 1 d., trečiadienį, 12 val. kviečiame į šventinį Bibliotekų metų renginį „Vasara su knyga: nuo saulėtekio iki saulėlydžio“ Mažajame Ąžuolyne, prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos, lyjant – viduje (Radastų g. 2).

Renginio metu gaminsime ir laidysime aitvarus, lankstysime origamius, šokinėsime per gumą, žaisime klasę, mainysimės atsineštomis knygomis knygų mainytuvėse. Įvairiaspalvėmis kreidelėmis marginsime ant grindinio nupieštą didžiulį drugelį ir visi kartu džiaugsmingai pasitiksime vasaros pradžią, susibūrę į sąspietį (angl. flashmob). Mažyčio stebuklo, romantikos ir elegancijos  dvelksmą sukurs skrajojantys muilo burbulai, įvairiausių žaidimų ir skaitymo oazės.

14 val. bus iškilmingai atidengtas Knygų namelis (ang. Little Free Library). Naujoji bibliotekėlė kvies bendruomenės narius mainytis perskaitytomis knygomis. Renginį vainikuos šokių centro „In*Beat“ lindyhopo šokėjų pasirodymas bei Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro koncertas.

9–19 val. vyks tiesioginė teatralizuoto ir interaktyvaus Rebekos Unos knygos „Atjunk“ skaitymo transliacija. Knygos pasaulis visiškai nugrimzdęs į virtualią realybę, kur nelikę pojūčių ir jausmų. Visi daiktai, spalvos, kvapai perkelti į sistemą, kur negalime liestis, bendrauti ar jausti. Tačiau renginio metu mes elgsimės atvirkščiai ir kelsime maištą – bus daug skardaus juoko, tikro bei gyvo bendravimo, jausmo, šurmulio ir džiaugsmo.

Įjunk vasarą su knyga

„Vasara su knyga: nuo saulėtekio iki saulėlydžio“ – atidaromasis skaitymų ir užsiėmimų renginys, skirtas Bibliotekų metams. Tai bendras Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų (Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių bei Klaipėdos) projektas. Visą vasarą vyks jų organizuojami įvairūs renginiai: skaitymai, knygų mugės, leidyklų dienos, edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės.

Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė moksleivius vėl kviečia į rašinio konkursą

Jau antrus metus iš eilės rašytoja Kristina Sabaliauskaitė kartu su „Baltų lankų“ leidykla organizuoja trumpojo rašinio konkursą 8–12 klasių ir jas atitinkančių gimnazijos klasių moksleiviams.

Prasidėjo 52-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“

Sekmadienį Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre prasidėjo didžiausias Lietuvoje literatūros renginys – 52-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Jį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas.

Per 15 festivalio dienų įvyks 146 renginiai visoje Lietuvoje ir septyniose užsienio šalyse: Airijoje, Baltarusijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje ir Šveicarijoje.

Festivaliui išleistas tradicinis poezijos almanachas su kompaktine plokštele. Almanacho sudarytojai Vytautas Stankus, Giedrė Kazlauskaitė, Nerijus Cibulskas, Gvidas Latakas atrinko 33 autorių kūrinius iš 2015 metų kultūrinės spaudos.

Plokštelę parengė Mindaugas Nastaravičius. Almanache prisiminimais apie Marcelijų Martinaitį dalinasi Arnas Ališauskas, Rimvydas Stankevičius ir Neringa Dangvydė. Taip pat skelbiami unikalūs Balio Sruogos laiškai ir eilėraščiai bei Nidos Gaidauskienės esė apie Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę, publikuojami ir devynių užsienio autorių eilėraščiai (atrinko vertėjai Marija Mažulienė ir Vytas Dekšnys).

Dominyko Urbo premija – Tomui Taškauskui, LLVS bičiulių premija – Audriui Ožalui

Dominyko Urbo premija šiais metais už vertimo debiutą atiteko Tomui Taškauskui, o LLVS bičiulių premija – žurnalistui Audriui Ožalui už kompetentingą ir entuziastingą bendradarbiavimą pristatant skaitytojams pasaulinę literatūrą ir jos vertėjus.

Premijos bus teikiamos gegužės 11 d., trečiadienį, 19 val. MintVinetu knygyne (Šv. Ignoto g. 16/10).

Tomui Taškauskui  2016 m. Dominyko Urbo premija skirta už sėkmingą vertimo debiutą – pagirtiną Pascal Riou knygos „Pasaulis – pažadas, kurį mylėti reikia.” vertimą  (Versus aureus, 2015).

Tomas Taškauskas gimė 1986 m., baigė Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją, studijavo lietuvių filologiją Vilniaus universitete, kur 2012 m. apsigynė bakalauro laipsnį. 2015 m. baigė vertimo (iš prancūzų k.) Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedros magistrantūrą. Baigiamajame rašto darbe analizavo žodžių žaismų vertimus iš prancūzų į lietuvių kalbą Jacques Prévert dvikalbėje rinktinėje „Puokštė“.

Nuo 2007 m. publikuoja savo kūrybą ir vertimus, taip pat straipsnius ir recenzijas  kultūrinėje spaudoje („Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Naujoji Romuva“, „Kultūros barai“, „Krantai“). Autoriaus kūryba ir vertimai iš prancūzų kalbos publikuojami tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ almanachuose (2008, 2009, 2012, 2013, 2014).

2015 m. vertėjas parengė seriją poezijos vertimų, supažindinančių Lietuvos skaitytojus su XX a. prancūzų poetais – Jacques Prévert, Philippe Jaccottet ir Yves Bonnefoy.

Pascal Riou (gimęs 1954 m., Provanso Ekse) yra prancūzų poetas, rašytojas ir vertėjas, kurio kūryboje gausu krikščioniškų užuominų. Išleido apie dešimt autorinių knygų. Poeto eilėraščiai versti į anglų, italų, graikų ir lietuvių kalbas. Prancūzų poetas savo eilėraščiuose daug kalba apie vaikystės namus, skiria tekstus artimiesiems – mamai, tėčiui, sūnui. Poetui labai svarbus ir ryšys su kraštovaizdžiu: lyrinis subjektas dažniausiai reflektuoja savo patirtį Provanso peizažuose. Nepaisant asmeniškumo ir geografinių konkretybių, eilėraščiuose fiksuojama universali gyvenimiška patirtis, verta bet kurios šalies skaitytojo dėmesio.

Dominyko Urbo premija, 2008 m. įsteigta Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos, skiriama grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui už debiutą: per pastaruosius trejus metus publikuotą profesionalų, menišką pirmą arba antrą vertimą (knygą) į lietuvių kalbą. Ši premija teikiama minint žymaus vertėjo, redaktoriaus ir kalbininko Dominyko Urbo gimimo metines.

Bičiulių premija skiriama asmeniui arba organizacijai, per pastaruosius vienus metus ypač nusipelniusiems meniniam vertimui ir vertėjo profesijai.
Taigi laureatu gali tapti kritikas (-ė), žurnalistas (-ė), redaktorė (-ius), pedagogė (-as), bibliotekininkė (-as) ar biblioteka, kalbininkė (-as), leidykla ar leidėja (-s) etc.
Premijos tikslas – įvertinti laureato darbą ir indėlį į literatūros vertimo meną, populiarinimą ir sklaidą.

Skaitome Vilnių!

Nejau taip greit praėjo

pro šalį netikėtai

nerūpestingi lietūs -

nežinomi poetai.

 

Rimas Burokas, 1976 m.

 

Vilniečiai ir Vilniaus svečiai šeštadienį jau pastebėjo įvairiose miesto viešose vietose atsiradusius tekstus – eilėraščius, jų citatas, prozos ištraukas. Tai – dalis projekto „Skaitome Vilnių“ (#skaitomevilniu), kurį sumanė ir įgyvendino VšĮ „Laikas skaityti“, Vilniaus miesto savivaldybė ir Lituanistų sambūris, taip paminėdami gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Nuo pirmadienio literatūros tekstus jau galima bus perskaityti ir miesto stenduose. Dešimtimis kultūros tekstų Vilnius kreipiasi į vilniečius ir kviečia jį skaityti kaip ilgaamžį, daugiakultūrinį miestą, įvairų žmonėmis, pažiūromis, kalbomis, kuriomis Vilniaus gyventojai kalbėjo ir kalba. Daugelis tekstų gali pasirodyti negirdėti, niekada neskaityti. Kai kuriuos autorius mes nepelnytai užmiršome, nors jų poetinė kalba ir išmintis mums gali būti įkvėpimas ir stiprybė.

Seniausiai citatai, kuri priklauso Gediminui, didžiajam Lietuvos kunigaikščiui, jau beveik 700 metų – ji datuojama 1323 m. Naujausia ištrauka – iš Sigito Parulskio knygos, išleistos šiemet, 2016 m. Tarp pasirinktų autorių tie, kurie neatskiriami nuo Vilniaus ir jo gyvenimo – Adomas Mickevičius, Česlovas Milošas, Ričardas Gavelis, Jurgis Kunčinas, Jurga Ivanauskaitė, Rimas Burokas, Grigorijus Kanovičius, Mošė Kulbakas, Judita Vaičiūnaitė, Liudvikas Jakimavičius ir kiti.

Vilnius tekstais prabilo nuo Nėries pakrantės iki Užupio, nuo Europos aikštės, iki Rūdininkų skvero. Šio projekto idėja – pakviesti žmones stabtelti ir susikaupti žodžiams, jų prasmei, tad į jo vyksmą norime įtraukti ir visus Vilniaus gyventojus, ypač – jaunuosius jo skaitytojus.

Būsimų vaikiškų knygų skaitymai

„Tebūnie kioskai!“ – gegužės 7 d. Gariūnuose skaito R. Kmita, A. Jakučiūnas ir A. Kisarauskaitė

Gegužės 7-ąją kviečiame į skaitymus prie Nacionalinės bibliotekos

Gegužės 7 d. 12 val. šalia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos esančiame skvere (prie paminklo „Žinia“) biblioteka surengs skaitymus „Paskaityk man, rašytojau!..“ Tai vienas iš akcijos „Lietuva skaito!“ renginių, skirtų visai šeimai. 

Gegužės 7 d. skaitymo šventė „Lietuva skaito!“ pakvies atversti knygą ir skaityti kartu

Lietuvos kūrėjai, leidėjai, bibliotekininkai, spaustuvininkai ir knygynų darbuotojai kviečia ruoštis skaitymo šventei „Lietuva skaito!“ ir gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, skaityti kartu lietuvišką knygą.

Šiais metais akcija „Lietuva skaito!“ ypatinga dėl ypač plačios renginių geografijos – skaitymai vyks net 35-iuose skirtinguose Lietuvos ir užsienio miestuose: nuo Vilniaus iki Kuršėnų, nuo Oslo iki Glazgo. Daugiau nei 60 susitikimų su autoriais, diskusijų, performansų bei kūrybinių dirbtuvių lauks įvairaus amžiaus dalyvių ir skaitytojų.

Gegužės 7 d. knygynai, bibliotekos, kino teatrai, parkai ir kavinės atvers duris susitikimams su mylimais autoriais ir kūrėjais. Daugiau nei 70 žodžio, rašto ir lietuvių kalbos meistrų planuoja susitikimus.  Tekstus skaitys, mintimis dalinsis ir su skaitytojais bendraus G. Adomaitytė, R. Aškinytė, R. Bagdzevičius, D. Cidzikaitė, A. Čekuolis, L. S. Černiauskaitė, E. Daciūtė, T. Dirgėla, R. Dmuchovskienė, R. Flick, J. Jakštaitis, L. Juknevičiūtė, P. Juodišius, A. Juozaitis, G. Grajauskas, K. Gudonytė, A. Kaziliūnaitė, D. Kutraitė Giedraitienė, E. Lei, B. Mar, S. Paltanavičius, S. Poisson, V. Račickas, D. Rudytė, R. Tamošaitis, A. Urbonaitė, R. Vanagaitė, V. Vasiliauskaitė, R. Stankevičius, S. Stoma, V. Šereikienė, R. Šerelytė,  A. Šlepikas, K. Zylė, A. Žekevičius, J. Žilinskas, L. Žutautė ir kt.

Tradiciniai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto klasikos skaitymai šiemet bus skirti Marcelijaus Martinaičio 80-osioms gimimo metinėms. Vileišių rūmų kieme svečiai skaityti savo mėgstamiausius poeto eilėraščius, lankytojų lauks kūrėjui skirta paroda ir ekskursija po Vileišių rūmus.

Netradiciniai prozos skaitymai „Tebūnie kioskai!“ su A. Jakučiūnu, A. Kisarauskaite ir R. Kmita vyks Gariūnų verslo parko koncertų salėje. Slemo ritmu vakarą galėsime praleisti kartu su Ž. Kudirka Menų fabriko „Loftas“ gastrobare „Elfa“. Vilniaus kavinių šurmulį nustelbs aktorių literatūriniai etiudai. Visiškoje tamsoje klausyti skaitymų pakvies kino teatras „Pasaka”, o Bernardinų sode skambės R. Gary romano „Aušros pažadas“ ištraukos.

Savanoriai seks pasakas ligoniukams Vilniaus Universiteto Santariškių vaikų ligoninėje, o Maltiečių ordino senjorai skaitys su prof. V. Labučiu.

„Lietuva skaito!“ akcijos misija – gegužės 7 d. švęsti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos šventę. 12 val. atverskime knygą ir skaitykime kartu!

Visi klausimai atsakyti, išskyrus vieną – O KĄ IR KUR SKAITYSI TU?

Savaitgalis su V. Šekspyru Kauno mieste

Jaunųjų menininkų renginys „PIN diena: kultūros maratonas „Kablys“

Balandžio 26-30 dienomis „LRT kultūros“ pristatomas jaunųjų menininkų renginys „PIN diena: kultūros maratonas „Kablys“ – ypač didelis. Per penkias dienas žiūrovai išvys net 71 dalyvį. Šokio spektaklis ant batuto, cirko pamokos, banginių muzika, pojūčių teatras, jau tradicija tapusi opera riedlenčių parke, milžiniškas blogasis triušis, diskusija „Kurk ir apgauk vagį“ ir lėčiausias pasaulyje maratonas maratone – tai tik nedidelė dalis to, ką nuostabaus šiemet šiuolaikinio meno gerbėjams siūlo „PIN diena: kultūros maratonas „Kablys“.

Lėčiausias bėgimas-performansas „Maratonas maratone“ startuos per renginio atidarymo ceremoniją balandžio 26 d. 17 val. ir truks tol, kol vyks renginys. Dėl šio maratono nereikės uždaryti pusės miesto, nereikės specialiai treniruotis, net sportinės aprangos nereikės.

„Maratonas maratone“ bus bėgamas ant takelio, kuris bus pastatytas ant kultūros baro „Kablys“ laiptų. Bėgti galės kiekvienas norintis. Atstumą kiekvienas taip pat pasirinks pats: nori gali bėgti 3 kilometrus, nori – 10 metrų. Maratonas bus laikomas nubėgtu tuomet, kai ant treniruoklio bus užfiksuoti 42 km 195 m. Tada bus stabdomas laikas ir… maratonas pradedamas bėgti iš naujo. Visus pirmojo maratono bėgikus fiksuos treniruoklyje įmontuota vaizdo kamera ir paskutinę „PIN dienos: kultūros maratono „Kablys“ dieną bus sumontuotas ir parodytas „Maratono maratone“ filmukas.

Kultūros maratono dalyviai tradiciškai atstovauja daugumą šiuolaikinio meno sričių: vizualiuosius menus (tapybą, skulptūrą, instaliacijas, fotografiją), teatrą, šokį, muziką, madą. Šiemet į programą pirmą kartą įtrauktas ir cirko pasirodymas bei atvira cirko pamoka.

Per penkias paras bus parodyta 16 teatro spektaklių, koncertuos 19 muzikos grupių, dainininkų, slemo ir loop muzikos kūrėjų, vyks apie 15 šokio spektaklių ir performansų, 16 menininkų pristatys savo tapybos, fotografijos, skulptūros darbus, instaliacijas. Bus parodytos naujausios VDA drabužių dizaino katedros studentų madų kolekcijos.

Asociacija AGATA maratone rengia atvirą laisvos formos diskusiją „Kurk ir apgauk vagį“, skirtą jaunų menininkų intelektinės nuosavybės apsaugai.

Maratonas tradiciškai bendradarbiauja su Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ ir pristato neįgaliųjų kolektyvus iš visos Lietuvos bei naujus jų sukurtus darbus ir spektaklius.

Šeštadienis, balandžio 30 d., maratone – šeimos diena. Į „Kablį“ kviečiami tėvai su įvairiausio amžiaus vaikais. Mažųjų lauks kelios parodos, du vaikiški spektakliai, cirko vaidinimas ir pirmoji gyvenime cirko pamoka.

Viso maratono metu „Kablyje“ veiks „Jaunas Pop Up“ mugė, kurioje bus galima įsigyti menininkų darbų.

XVI Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė: tradicinė, bet neeilinė

Mažeikių viešojoje bibliotekoje skambės įvairiomis kalbomis skaitomi Viljamo Šekspyro sonetai

Balandžio 25 d., pirmadienį, 17.00 val. Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyks nedradiciniai skaitymai „Prabilę Šekspyro sonetai“, skirti Viljamo Šekspyro 400-osioms mirties metinėms paminėti.

Renginyje skambės Mažeikių Merkelio Račkausko ir Gabijos gimnazijų moksleivių bei mokytojų įvairiomis kalbomis skaitomi V. Šekspyro sonetai ir kompozicija meilės tema.

Viljamas Šekspyras – anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas. Jo kūryboje vyrauja trijų epochų – Viduramžių, Renesanso, Baroko – idėjų atspindžiai.

Vieno žymiausių pasaulio rašytojų kūryba pasižymi gaivališka gyvenimo meile, filosofiniu susimąstymu, ryškiais, sudėtingais, turtingo dvasinio pasaulio charakteriais, dramine įtampa, turėjusia didelę įtaką pasaulio kultūros raidai.

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

VITA MOBILE: susitikimas su S. Norkevičiumi ir knygos „Polinezijos salos“ pristatymas

Sekmadienis su Šekspyru

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje

Knygos "Nuo pintinės iki rankinės" pristatymas, rankinių parodos atidarymas

Maloniai kviečiame į Vilniaus etninės kultūros centro organizuojamą Irenos Felomenos Juškienės knygos „Nuo pintinės iki rankinės” pristatymą bei tekstilės meistrės, dizainerės Editos Petravičienės rankinių parodos atidarymą.

DATA: 2016 m. balandžio 26 d. (antradienis) 17.30 val.
VIETA: Lietuvos medicinos biblioteka, Kaštonų g. 7, Vilnius. 

„Nuo pintinės iki rankinės“ - tai populiari pažintinė knyga, kuri supažindins skaitytoją su 19-20 a. laikotarpiu Lietuvoje naudotų įvairių dėklų (piniginių, ryšulių, maišelių, krepšių, krepšelių, pintinių ir pan.) paskirtimi ir gaminimo būdais.

Šiam darbui panaudota medžiaga (nuotraukos, pavyzdžiai, pasakojimai ir kt.) iš privačių pateikėjų, didesnės dalies Lietuvos muziejų ir asmeninio archyvo. Nežiūrint to, kad knygoje yra nemažai nuotraukų su duodamais pavyzdžiais ir paaiškinamųjų gamybos technikos detalių, leidinio pabaigoje dar pateikiami keli skyriai (pvz. Priedas ir pan.), kuriuose yra papildomos informacijos apie kai kurių daiktų gamybos procesus (nėrimą, mezgimą, pynimą, rišimą), taip pat apie tekstuose rečiau vartojamus terminus ir jų paplitimą. Yra ir naudotos literatūros bei šaltinių sąrašas.
Knyga skirta visiems besidomintiems savo tautos etnine kultūra.

Edita Petravičienė

25 kūrybinio darbo metai - tai ilgos, nuoseklios studijos drabužių, aksesuarų ir galanterijos dirbinių kūrimo srityje. Paskutinį dešimtmetį dirbau visiškai savarankiškai, be samdomų darbuotojų ir pagalbininkų. Gerai  įvaldžiau siuvimo amatą, sukūriau ir pagaminau daugybę autorinių kūrinių, nuo paprasčiausio kasdienio  rūbelio iki prabangios vestuvinės suknelės, nuo vienetinio rūbo iki ansamblio, reprezentuojančio atitinkamą  įmonę. Labiausiai išstudijuota rūbų moterims sritis. Rankines, kaip kūrybinį objektą, pasirinkau prieš  penkerius metus. Tai atskira, siaura, bet ne mažiau įdomi meninė veikla. Mane žavi rankinės reikalingumas,  neišvengiamybė moters gyvenime, ji yra neatsiejama įvaizdžio detalė, galinti ne tik tarnauti, bet ir papildyti,  papuošti, praturtinti moters ansamblį.
Sukūriau savitą rankinių gamybos ir dekoravimo technologiją. Rankines gaminu iš lininio, vilnonio, gobeleninio audinio. Dekoruoju įvairiais būdais - klasikiniu siuvinėjimu, siuvinėjimu juostelėmis, skiautelėmis, aplikavimu, vėlimu, derinant įvairias technikas, atrandant naujas technologijas. Man ypač svarbu, kad rankinės būtų ilgaamžės, lengvos ir patvarios. „Sušiuolaikinau“ Klaipėdos krašto tautinio kostiumo elementą delmoną, kuris būdavo tvirtinamas prie juosmens juostos. Šiais laikais moterys juostų nenešioja, bet labai priimtina dėvėti delmoniuką pasikabinus įstrižai per petį. Telefonas, pinigai, akiniai, raktai tapo nuolatiniu moters palydovu - juos nešiotis delmonas ypač tinkamas. Tai tarytum kabanti  kišenė. Žaviuosi liaudies menu. Dekore naudoju tautodailės elementus, kompozicinius sprendimus.

Džiaugiuosi galimybe pristatyti šioje parodoje dalelę savo kūrybos.

Ruošiamės akcijai „Lietuva skaito!“

Balandžio 23-oji - Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena

Kasmet balandžio 23-ąją švenčiama Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena, inicijuota UNESCO.

Šiais metais, ši šventė ypatinga dar ir tuo, kad sukanka 400-osios Viliamo Šekspyro ir Migelio Servanteso mirties metinės. Šių dviejų garsių autorių palikimas, peržengia literatūros ribas ir skatina kiekvieną kartą iš naujo apsvarstyti dideles visuomenės socialines problemas.

Seime vyks 16-ajai Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei skirta konferencija

Balandžio 22 d., penktadienį, Lietuvos bibliotekininkų draugija kartu su Seimo nare, Bibliotekų metų iniciatore Dalia Teišerskyte organizuoja šventinę konferenciją, skirtą 16-ajai Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei ir Pasaulinei knygos ir autorinių teisių dienai. Be to, 2016-uosius Seimas yra paskelbęs Bibliotekų metais. Renginys vyks Konferencijų salėje (Seimo III r.), pradžia – 11 val.

Konferencijos dalyvius pasveikins Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo narė, Bibliotekų metų iniciatorė D. Teišerskytė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys.

Renginyje Seimo rūmuose bus įteikti 2015 Metų bibliotekininkų, Geriausio Lietuvos bibliotekininkų draugijos skyriaus, „Išminties marių“ ir ,,Jonvabalio“ apdovanojimai, pagerbti aktyviausiai visuomenės ugdymo, skaitymo skatinimo, kūrybinio lavinimo veiklose dalyvaujantys bibliotekininkai. Konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos spaustuvininkų, leidėjų, autorių teisių gynimo asociacijų, Lietuvos rašytojų sąjungos, bibliotekų rėmėjų ir partnerių atstovai. Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė apibendrins 2015 m. draugijos nuveiktus darbus, vykdomą veiklą.

Konferencija organizuojama per 16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, kuri vyks 2016 m. balandžio 23–29 dienomis ir kuri kartoja Bibliotekų metų šūkį: „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“. Organizatorių teigimu, stipri visuomenė – tai skaitantys, besimokantys ir mąstantys žmonės, stiprios bibliotekos – tai telkianti ir įkvepianti erdvė, tai jose dirbantys profesionalai, padedantys asmenybei užaugti, kartu besikeičiantys ir kuriantys.

16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę šalies bibliotekose planuojami renginiai, atliepiantys strateginius Lietuvos visuomenės plėtros uždavinius – bibliotekos tampa bendruomenes telkiančiu ir visuomenės kūrybinį potencialą stiprinančiu veiksniu. Bibliotekos yra vieta, kur ugdomos kūrybingos asmenybės, skatinamas žinių troškimas, užtikrinama prieiga prie nacionalinės ir pasaulinės kultūros bei informacijos. Tam bibliotekos turi didžiulį infrastruktūros, technologijų ir ekspertinių žinių potencialą. Be jų neįmanoma stiprios, sąmoningos ir tolerantiškos visuomenės raida.

Balandžio 23–29 dienomis Lietuvos bibliotekose numatomi renginiai, kuriais bus siekiama įtraukti bendruomenes į skaitymo skatinimo, kūrybingumo lavinimo, mokymosi visą gyvenimą ir informacinio raštingumo projektus. Balandžio 23 d. pasaulis minės 400-ąsias Viljamo Šekspyro mirties metines, tad Lietuvos bibliotekos kvies bendruomenes į susitikimus ir netradicinius skaitymus šiam kūrėjui pagerbti.

PROGRAMA

10.00–11.00  Dalyvių registracija.

11.00–12.30  Moderuoja: Alina Jaskūnienė, Petras Zurlys

Sveikinimai ir apdovanojimai:

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius;

Seimo narė, Bibliotekų metų iniciatorė Dalia Teišerskytė;

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė;

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas;

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys;

Geriausių 2015 metų bibliotekininkų apdovanojimai, įteikia kultūros viceministras dr. Romas Jarockis;

Geriausių 2015 metų LBD skyrių apdovanojimai, įteikia LBD pirmininkė Alina Jaskūnienė ir UAB „Asseco Lietuva“ generalinis direktorius Albertas Šermokas;

Akcijos ,,Aš skaitau, nes“ aktyviausių dalyvių ir kiti apdovanojimai, įteikia LBD pirmininkė Alina Jaskūnienė;

„Išminties marių“ ir ,,Jonvabalio“ apdovanojimai Pamario krašto bibliotekininkams, įteikia Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis.

Moderuoja: Simona Žilienė, Alma Masevičienė

13.30–13.40  „Kas pakelia žodį, nuo žodžio ir žūva“, Liutauras Degėsys, Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys, rašytojas.

13.40–13.50  „Leidėjų vaidmuo skatinant skaitymą“, Aida V. Dobkevičiūtė, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė.

14.00–14.10  „Autorių teisės ir knygų pasaulis“, Valentinas Sventickas, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos Tarybos narys.

14.10–14.20  „Ar verta žadinti dinozaurus?“, Artūras Karosas, Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentas.

14.20–14.30  „Skaitmeninė knygų dalinimosi platforma“, Andrius Kontrimavičius, UAB „Digitouch“ direktorius.

14.30–14.40  „www.patogupirkti.lt – patikimas bibliotekų partneris“, Giedrius Milašiūnas, www.patogupirkti.lt pardavimų ir rinkodaros vadovas.

14.40–14.50  „Dassault Systèmes SOLIDWORKS Corp.“ trimačio modeliavimo, dizaino ir inžinerinio projektavimo sprendimai Lietuvos bibliotekoms“, Vladimir Popov, Endriu Gregory (Andrew Gregory), „SOLIDWORKS Corp.“, UAB „IN RE“.

14.50–15.00  Klausimai ir diskusijos.

Moderuoja: Jolita Steponaitienė

15.20–15.45  „Lietuvos bibliotekininkų draugija – aktyviai veikianti, įtraukianti, lyderiaujanti“, Alina Jaskūnienė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė, LBD revizijos komisija.

15.45–16.00  Diskusijos. Konferencijos apibendrinimas.

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė

Skelbiami trumposios prozos ir pjesių rašymo konkursai 10–12 klasių moksleiviams „Ateities memuarai“ ir „Tai atsitiko šį pavasarį“.

Kviečiame į seminarą: „Lietuvių kalbos redagavimo mokymai“ Vilniuje

Maloniai kviečiame dalyvauti mokymuose: "Lietuvių kalbos redagavimo mokymai".

Mokymai vyks: 2016 m. gegužės 18 d. Viešbutyje „Panorama“, Sodų g. 14, Vilniuje.

Mokymai skirti: kalbos tvarkytojams, žiniasklaidos, leidyklų darbuotojams, redaktoriams, vertėjams ir kitiems lietuvių kalbos vartotojams.

Rūdninkų knygyne – Miglės Anušauskaitės komiksų zino pristatymas

Balandžio 13 d. 18 val. Rūdninkų knygyne įvyks vienos ryškiausių komiksų kūrėjų – Miglės Anušauskaitės – literatūrinio zino „Books Will Tear Us Apart“ pristatymas.

Nuo 2013 metų Miglė piešia komiksus apie literatūrą kultūriniam laikraščiui „Šiaurės Atėnai“. Kadangi daug žmonių domėjosi galimybe įsigyti daugiau Miglės komiksų apie literatūrą viename leidinyje, o niekas, be pačios autorės, nenorėjo jo išleisti, teko leisti ziną.

„Didelę dalį savo gyvenimo praleidžiu prie knygų, todėl literatūra man nėra svetima tema. Piešti juos man yra nauja patirtis, nes čia reguliariai paišau komiksus, susijusius su viena tema, bet be pasikartojančių personažų. Be to, komiksas turi būti trumpas, ne pasakojantis istoriją, o „pagaunantis“ iš karto, paskutiniame epizode suteikiantis kažkokį netikėtumą. Kiekvienąsyk patiriu kūrybines kančias, ko gero, didesnes negu kitų komiksų atveju. Ir dažnai jos baigiasi „eureka!“ momentu“, – pasakoja M.Anušauskaitė.

Paskelbtas antrasis „Paauglių ir jaunimo literatūros konkursas“

Leidykla „Alma littera“ paskelbė antrąjį „Paauglių ir jaunimo literatūros konkursą“. Leidykla laukia originalių, iki tol nepublikuotų prozos tekstų, kuriuose būtų nagrinėjamos paaugliams ir jaunimui aktualios temos, patraukliai atveriama Lietuvos praeitis ir šiandienos tikrovė.

Popierinis arba elektroninis rankraščio variantas turėtų būti pateiktas iki 2016 m. birželio 1 d. adresu: „Alma littera“, Ulonų g. 2, Vilnius.

Kūrinio apimtis: nuo 4 iki 12 autorinių lankų. Rankraščius vertins nepriklausomų ekspertų ir leidyklos atstovų komisija.

Trys atrinkti tekstai bus išleisti atskiromis knygomis, viena iš jų laimės 2900 eurų premiją.

Konkurso rezultatai bus paskelbti 2016 m. spalio 1 d.
 

Konkurso nuostatai:
1. Konkursui kviečiama teikti aukštos meninės vertės prozos kūrinius, skirtus 10–17 m. skaitytojams.
2. Rankraščių tekstų apimtis – nuo 4 iki 12 autorinių lankų (1 aut. l. – 40 000 spaudos ženklų).
3. Priimami tik nauji, iki tol nepublikuoti prozos kūriniai.
4. Teikiamų rankraščių kiekis – neribojamas.
5. Popierinis rankraščio variantas ir kopija elektroninėje laikmenoje (CD, DVD) su nurodytu autoriaus slapyvardžiu turi būti pateiktas iki 2016 m. birželio 1 d. į leidyklą „Alma littera“, adresu: Ulonų g. 2, LT-08245 Vilnius.
6. Kartu su kūriniu ant atskiro lapo pateikiami šie duomenys: vardas, pavardė, slapyvardis, kūrinio pavadinimas; adresas, elektroninis paštas, telefono numeris. Ant kompaktinės plokštelės su įrašytu kūriniu didžiosiomis raidėmis užrašomas vardas, pavardė ir kūrinio pavadinimas.
7. Konkursui pateikti rankraščiai negrąžinami.
8. Gautų rankraščių vertinimo komisija nerecenzuoja ir nekomentuoja.

Vertinimas ir apdovanojimai:
1. Konkursui pateiktus rankraščius vertina nepriklausomų ekspertų ir leidyklos atstovų komisija.
2. Trys geriausiais pripažinti kūriniai išleidžiami atskiromis knygomis, su autoriais pasirašant knygų išleidimo sutartis.
3. Pagrindinis prizas – 2900 Eur. Jį laimi vienas iš trijų kūrinių autorių.
4. Pagrindinio prizo laimėtojas paskelbiamas spalio 1 d.

Konkurso atsakingas asmuo:
Leidinių vadovė Nijolė Kuolienė
E. p. nijole.k@almalittera.lt

Į praėjusiais metais vykusio pirmojo „Paauglių ir jaunimo literatūros konkurso“ finalą iš 26 originalių rankraščių buvo atrinkti trys geriausiais pripažinti kūriniai. Tai Akvilinos Cicėnaitės „Niujorko respublika“, Rebekos Unos „Atjunk“ ir Dainos Opolskaitės „Eksperimentas gyventi“. Šio konkurso nugalėtoja tapo A. Cicėnaitė. Komisiją, vertinusią kūrinius, sudarė vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba, literatūros kritikė Danguolė Šakavičiūtė, rašytojos Gintarė Adomaitytė ir Renata Šerelytė, mokytoja metodininkė Violeta Juodelienė. Tačiau knygą-nugalėtoją lygiomis teisėmis rinko ne vien komisija, bet ir jaunieji ekspertai – svarbiausi šio konkurso knygų skaitytojai.

Šio konkurso tikslas – papildyti paauglių literatūros lobyną originaliais lietuvių autorių kūriniais. Konkursą inicijavusi leidykla „Alma littera“ tris geriausius konkurso kūrinius išleido atskiromis knygomis.

Naujų elektroninių paslaugų bibliotekos vartotojams pristatymas

Balandis – V. Šekspyro ir M. Servanteso kūrybos mėnuo

Londono knygų mugėje – bendras Baltijos šalių prisistatymas

Balandžio 12-14 dienomis vyksiančioje Londono knygų mugėje Lietuva, Latvija ir Estija išbandys trišalio prisistatymo modelį, kuriuo remsis 2018 m. Londone atstovaudamos savo literatūrai kaip šalys-viešnios.

Lietuvos prisistatymą Londono knygų mugėje koordinuoja Lietuvos kultūros institutas drauge su Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Rita Valiukonyte.

Pasak Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, vertimų rinka Jungtinės Karalystės leidyboje užima vos 4 procentus. „Dedama daug pastangų, kad mūsų literatūros vertimai patektų į šį kontekstą. Lietuvos kultūros instituto Ekspertų vizitų programa su Lietuvos autorių kūryba, leidyklomis ir vertėjais supažindino jau ne vieną britų leidėjų delegaciją. Tikimės, kad bendros trijų Baltijos šalių pastangos bus dar efektyvesnės“, – teigė A. Žilinskienė.

Londono knygų mugės renginiuose dalyvaus Lietuvos kultūros viceministras Arnas Neverauskas, Estijos ambasadorius JK Lauris Bambusas ir Latvijos kultūros ministrė Dace Melbārde.

Lietuva bendrame Baltijos šalių stende į mugę susirenkantiems leidybos profesionalams pristatys naujausias lietuvių autorių knygas (grožinės literatūros, poezijos leidinius, knygas vaikams, humanistiką, laisvalaikio literatūrą, knygos meno kolekciją ir t.t.).

Balandžio 12 d. Baltijos šalių rašytojai dalyvaus seminare „Kryžkelės yra visur“ („Crossroads are Everywhere“). Migracijos, mažos šalies išlikimo XXI amžiuje temos, kaip išlaikyti meilę savo kultūrai ir kalbai, neperžengiant į agresyvų nacionalizmą – apie šias aktualijas kalbėsis rašytojas, Talino ir Helsinkio universitetų profesorius Reinas Raudas, latvių politologas ir publicistas Ivaras Ijabas bei lietuvių rašytoja Paulina Pukytė.  Renginį moderuos britų rašytojas, redaktorius ir vertėjas Danielis Hahnas (šiuo metu nominuotas tarptautinei „Bookerio“ premijai už Angolos autoriaus Jose Eduardo Agualusa knygos vertimą).

Kvietimas į konferenciją „Policy Are Culture“

ES Baltijos jūros regiono strategijos prioritetinė priemonė „Kultūra” regioninio bendradarbiavimo stiprinimui

Laikas: 2016 m. balandžio 15 d., penktadienis, 11:00 val.
Vieta: Kultūros ministerija, J. Basanavičiaus g. 5, Vilnius

Dalyviai: Lietuvos kultūros organizacijų atstovai, nepriklausomi kultūros veikėjai ir vadybininkai.

Organizatoriai: Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemės Teisingumo ministerijos kultūros ir Europos reikalų skyrius, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lenkijos institutas Lietuvoje, Ars Baltica.

Kviečiame ruoštis akcijai „Lietuva skaito!“

Lietuvos leidėjų asociacija ragina pradėti ruoštis nacionalinei skaitymo skatinimo akcijai „Lietuva skaito!”, kuri vyks gegužės 7 d. minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos šventę.

Tikimės, kad gegužės 7 d. skaityti kartu knygą lietuvių kalba taps mums gražia, lietuvių tautą vienijančia tradicija.

Koordinuojant renginius ir juos viešinant svarbu suderinti renginių dalyvius ir renginių vietas. Todėl tikimės tapti tarpininkais koordinuojant ir viešinant jūsų iniciatyvas (autorius – leidėjas – knygynas – biblioteka – viešosios erdvės – žiniasklaida – socialiniai tinklai).

„Literatūrinės slinktys“ suburs jaunuosius rašytojus

Parodos katalogo "Zachor" pristatymas ir parodos palydos

Nuoširdžiai kviečiame į šiuolaikinės lietuvių tapybos parodos "Zachor. Prisimink. Žydiškojo Vilniaus įvaizdžiai šiuolaikinėje lietuvių tapyboje" katalogo pristatymą ir parodos palydas į parodas Pietų Afrikojos Respublikoje

Balandžio 14 d., 19 val., Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės  namuose, Pylimo g. 4. 

Katalogo pristatymo metu turėsite progos susipažinti su parodos autoriais skambant Kęstučio Vaiginio atliekamoms saksofono improvizacijoms.  

Baltijos šalių renginiai tarptautinėje Londono knygų mugėje

Šių metų programa:

Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai

Balandžio 8 d., penktadienį, Konferencijų salėje (Seimo III r.) Seimo narys Kęstutis Daukšys ir Lietuvių kalbos institutas organizuoja lietuvių kalbos ateities klausimams skirtą konferenciją „Ar kalbės robotai lietuviškai? Lietuvių kalbos tyrimai valstybėje“. Pradžia – 10 val.

Organizatorių teigimu, lietuvių kalbos išsaugojimas ir stiprinimas – strateginis Lietuvos valstybės uždavinys, tačiau nepamirštama, kad sava kalba yra ir intymus asmeniškas reiškinys. Konferencijoje bus ieškoma naujų formų diskutuoti apie lietuvių kalbą. Pranešėjai diskutuos apie kalbą kaip sudėtinę asmenybės dalį. Kodėl vieni nuo savos kalbos tolsta, o kiti vis atranda naujų kalbos galimybių? Ką kalba mums reiškia emociškai? Kokie kalbos tyrimai gali padėti suvokti kalbą geriau? Tai tik keli atviri klausimai, į kuriuos ieškosime atsakymų.

Renginio dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, Seimo narys Kęstutis Daukšys, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

Konferencijoje dalyvaus aktorius Vytautas Rumšas, slemo atlikėjas Žygimantas Kudirka-Mesijus, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė, „Robotikos akademijos“ įkūrėjas Artūras Gaulia, žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas, filologas ir teologas švedas Jonas Ohmanas, Geolingvistikos centro vadovė Danguolė Mikulėnienė, sanskritologas, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro indologijos studijų lektorius Vytis Vidūnas, lietuviškai tekstus kurianti grupė „Gytis Ambrazevičius ir grupė“, Seimo nariai ir kiti svečiai. Konferenciją ves žurnalistas Marijus Gailius.

9.30 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II r.) vyks renginio organizatorių spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Seimo narys K. Daukšys, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. J. Zabarskaitė, slemo kūrėjas ir atlikėjas Ž. Kudirka.

PROGRAMA

10.00–10.05 Pradžia. Vedėjo įžanga.

10.05–10.30 Sveikinimo kalbos: Seimo narys Kęstutis Daukšys, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

10.30–10.40 INTERMEDIJA. Vaizdo įrašas „Kaip jaučiuosi, kai kalbu lietuviškai“. Kalba fotografė, projekto „Moterys kalba“ narė Neringa Rekašiūtė, vertėjas, komikas, laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius, laidų vedėja, nuomonės lyderė Beata Tiškevič, komiksų kūrėja Miglė Anušauskaitė, menininkė Jolita Vaitkutė, aktorė Elžbieta Latėnaitė, prozininkai Mykolas Sauka, Karolis Klimas ir kt.

I dalis. RAŠTINGUMAS XXI AMŽIUJE

10.40–10.55 Pranešimas „Inovatyvus kalbų mokymasis ir robotų pagalba“. Skaito „Robotikos akademijos“ įkūrėjas Artūras Gaulia.

10.55–11.05 INTERMEDIJA. Pasirodo „Gytis Ambrazevičius ir grupė“.

11.05–11.20 Pranešimas „Ar rašto kultūra šiandien yra vertybė?“ Skaito Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė.

11.20–11.40 Išminčių diskusija. Diskutuoja etnomuzikologė, LRT laidų vedėja dr. Loreta Sungailienė, asociacijos „Lituanistų sambūris“ valdybos pirmininkė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Vilija Dailidienė, Seimo nariai Kęstutis Daukšys ir Valentinas Stundys.

II dalis. KALBOS KŪRYBIŠKUMAS

11.40–11.55 Pranešimas „XXI A. KUDIRKA: interaktyvūs eilėraščiai, literatūriniai remiksai, interneto poezija“. Skaito kūrybininkas, slemo kūrėjas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka.

11.55–12.05 INTERMEDIJA. Atliekamosios poezijos numerį pristato Žygimantas Kudirka.

12.05–12.20 Pranešimas „Ką bendra turi 2020 m. ir tvarumas?“ Skaito Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

12.20–12.40 Išminčių diskusija. Diskutuoja Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Jurgita Girčienė, aktorius Vytautas Rumšas, Seimo nariai Linas Balsys ir Kęstutis Daukšys.

III dalis. KALBINIS KRAŠTOVAIZDIS

13.50–13.55 Vedėjo įžanginis žodis.

13.55–14.05 INTERMEDIJA. Performanso „Tarmės“ vaizdo įrašas. Kūrinį gyvai pristato menininkė Jurgita Juodytė.

14.05–14.20 Pranešimas „Vilniaus centro kalbinio kraštovaizdžio tyrimai“. Pristato mokiniai ir mokytojai (Vilniaus licėjus, Vilniaus inžinerinis licėjus, Karoliniškių gimnazija ir Lituanistų sambūris).

14.20–14.35 Pranešimas „Kad vietinis būtų savas: aplinkos tarmiškumas“. Skaito Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė.

14.35–14.55 Išminčių diskusija. Diskutuoja Seimo narė Dalia Teišerskytė, Seimo narys Kęstutis Daukšys, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto prodekanė doc. dr. Daiva Aliūkaitė, Skuodo rajono vicemerė Daiva Budrienė.

14.55–15.05 INTERMEDIJA. „Stalo žaidimas: žemaičių tarmė ir paveldas“. Naujai kuriamą žaidimą pristato jo kūrėjas grafikos dizaineris Julius Danilevičius.

IV dalis. LIETUVIŲ KALBA PASAULYJE

15.05–15.20 Pranešimas „Lietuvių kalba kaip strateginė saugumo priemonė“. Skaito žurnalistas, vertėjas, dokumentinių filmų kūrėjas, filologas ir teologas Jonas Ohmanas.

15.20–15.35 Pranešimas „Sanskritas lietuvių tautinėje savimonėje: istorinės sąsajos, mitai ir mokslinių tyrinėjimų perspektyvos“. Skaito Orientalistikos centro lektorius, Lietuvos ir Indijos forumo prezidentas Vytis Vidūnas.

15.35–15.55 Ekspertų diskusija. Diskutuoja Gintautas Babravičius, Lietuvos edukologijos universiteto prorektorė prof. dr. Vilija Salienė, Seimo narė prof. habil. dr. Marija Aušrinė Pavilionienė, Seimo narys Kęstutis Daukšys.

15.55–16.00 Vedėjo baigiamasis žodis. Pabaiga.

Lietuvos technikos bibliotekoje atidaroma mokinių kūrybinių darbų paroda „Knygų namų šviesa“

Rašytojų klubo renginiai kovo 29 – balandžio 8 dienomis

Kovo 29 d. 17.30 val. Rašytojų klube – tautosakininkės, vertėjos Danutės Krištopaitės prisiminimų knygos „Apie kitus ir save“ pristatymas. Pristatyme dalyvaus knygos sudarytoja ir redaktorė Nijolė Kvaraciejūtė, rašytojos brolis Arvydas Krištopas, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, kraštotyrininkė, kultūrologė Irena Seliukaitė, muzikologė Živilė Ramoškaitė, vertėja ir redaktorė Roma Zagorskienė, vertėja Alma Ločerytė Dale, kanklininkė Žemyna Trinkūnaitė. Vakarą ves knygos leidėjas Helmutas Šabasevičius.

Kovo 31 d. 17.30 val. Rašytojų klube – vakaras, skirtas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto Marcelijaus Martinaičio 80-osioms gimimo metinėms.
Poeto eilėraščius skaitys Gintaras Bleizgys, Nijolė Daujotytė, Virginijus Gasiliūnas, Mindaugas Kvietkauskas, Vytautas V. Landsbergis.
Vakare bus parodytas režisieriaus, operatoriaus Algirdo Tarvydo filmas apie M. Martinaitį „Gyvenimas tarp žiedų“ (muzika kompozitoriaus Algirdo Martinaičio, filmo garso režisierius Algimantas Apanavičius, filmo montažo režisierė Justina Dovydaitytė).

Balandžio 4 d. 17.30 val. Rašytojų klube – lietuviškų dainų koncertas. Koncertuoja Aušra Liutkutė (sopranas), Rolandas Vilkevičius (baritonas), Asta Kvasytė (koncertmeisterė). Programoje: lietuvių kompozitorių dainos, duetai ir kt.

Balandžio 6 d. 17.30 val. Rašytojų klube – kompozitoriaus, rašytojo Alvydo Jegelevičiaus autorinis vakaras. Kartu su autoriumi dalyvaus aktoriai Ramūnas Abukevičius, Vladas Radvilavičius, Vytautas Rumšas, filosofas dr. Andrius Konickis. Vakare skambės autoriaus dainos ir poetiniai tekstai iš vakar ir šiandien.

Balandžio 8 d. 17 val. Rašytojų klube – „Naujasis Židinys-Aidai“ pristato knygą „Apie karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas“. Dalyvauja knygos bendraautoris filosofas Vilius Bartninkas, literatūros kritikė habil. dr. Jūratė Sprindytė, rašytojas prof. Vytautas Martinkus, diskusiją moderuoja poetas Antanas Gailius.

Rašytojų klube veikia dailininko, poeto Gvido Latako emalio miniatiūrų paroda „Salos“. Paroda veiks iki balandžio 14 d.

&