‹ Atgal

Literatūros ekspertai: apie vertingas knygas, leidybos tendencijas, tai, ką vertėtų išleisti lietuviškai

Paskelbta 2018-07-04 00:29:39

Kiekvienais metais Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) skelbia vertingiausių verstinių knygų rinkimus, – ekspertai atrenka kūrinius, kurie nusipelno rimtą, išliekamąją vertę turinčias knygas mėgstančių žmonių dėmesio. Čia – pokalbis su šias knygas atrinkusiais ekspertais apie tai, kokie buvo 2017-ieji knygų leidyboje, kokios tendencijos pastebimos, kuo ypatingos į vertingiausių verstinių knygų penketuką patekusios knygos.

 
LLVS ekspertai Elžbieta Banytė, Marius Burokas, Audrius Ožalas, Jurga Katkuvienė ir Dalia Zabielaitė išrinko ir vertingiausių verstinių knygų penketuką:
 
Julianas Barnesas „Laiko triukšmas“ (iš anglų kalbos vertė Nijolė Chijenienė, „Baltos lankos“)
Ralphas Dutlis „Paskutinė Sutino kelionė“ (iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė, „Sofoklis“)
Richardas Flanaganas „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ (iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė, „Baltos lankos“)
 
Wiesławas Myśliwskis „Akiratis“ (iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) Robertas Seethaleris „Visas gyvenimas“ (iš vokiečių k. vertė Rūta Jonynaitė, „Baltos lankos“)
 
2017-ųjų Metų verstine knyga skaitytojai išrinko J.Barneso knygą „Laiko triukšmas“.
 
– Kaip atrodo praėjusieji verstinės literatūros leidybos metai Lietuvoje? Ar galime įžvelgti kokių nors naujų bruožų, tendencijų? Galbūt galėtumėte palyginti su mūsų kaimynių situacija?
 
Dalia Zabielaitė (D.Z.): Pernai išleista europinės geros šiuolaikinės literatūros vertimų, taip pat ir kitų žemynų, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos, Afrikos, Artimųjų Rytų. Pasirodė vertimų ir iš rečiau verčiamų kalbų: hebrajų, japonų, korėjiečių.
 
Marius Burokas (M.B.): Metai kaip metai. Nei labai pažengėm į priekį, nei labai atsiliekam. Madingiausios ir pastebimiausios knygos išverčiamos gana greit ir operatyviai. O tendencija kol kas tik viena – mokslo populiarinimo ir non-fiction literatūros gausėjimas.
 
Su kaimynais galime lyginti tik savo nenaudai, deja. Visų pirma dėl to, kad mes leidžiame palyginti mažai kaimynų literatūros (ypač estų). Visų antra, Lietuvoje vis dar trūksta nedidelių, nišinių leidyklų, leidžiančių rimtą, įdomią, bet galbūt ne itin plačiam skoniui pritaikytą šiuolaikinę literatūrą, taip pat klasiką.
 
Elžbieta Banytė (E.B.): Nepasakyčiau, kad išskirtiniai. Gal tik tuo, kad vis daugiau verčiama atsiminimų, laiškų ir kito non-fiction. Tiesa, ši tendencija ilgametė, tiesiog ji dabar taip išryškėjusi, kad badyte bado akis. O visa kita – kaip paprastai: kaišomos klasikos spragos (keista, kad Jeane‘o Racine‘o „Faidra“ (iš prancūzų kalbos vertė Vladas Braziūnas, Genovaitė Dručkutė, „Žara“) lietuviškai pasirodė tik dabar, nors minima net mokyklos programose), verčiama daug svajonių romanų, kai kurios komercinės leidyklos gyvena savą gyvenimą ir į jokią meninę vertę net nebando orientuotis, dar kitos savo leidybos planais geriau ar prasčiau balansuoja.
 
 
Šaltinis „15min“. Skaitykite daugiau čia.

Užsisakykite naujienas