Vienoje svarbiausių pasaulio knygų mugių, vykstančioje Frankfurte, Lietuvoje išleistos mokymosi priemonės sulaukė dar vieno išskirtinio įvertinimo. Kasmet teikiamuose Geriausių Europos mokymosi priemonių apdovanojimuose (BELMA) specialųjį komisijos prizą šiemet pelnė „Šviesos“ sukurtas mokymosi priemonių komplektas. Prestižinis įvertinimas Lietuvos leidėjams atiteko už inovatyvų požiūrį į kūno kultūros pamokas – ugdymo priemonių komplektą antrai klasei „Kūno kultūra 2“, kuris ne tik papildo veiklas sporto salėje, bet ir skatina pradinukus geriau pažinti savo kūną, jo galimybes, pasidomėti sveika gyvensena.
Leidyklos „Šviesa“ direktorės Jurgitos Nacevičienės teigimu, šis prestižinis įvertinimas ypač svarbus mažai šaliai, tokiai kaip Lietuva. Tai įrodo, kad ir nedidelės Europos šalys ugdymo priemonių kokybe nenusileidžia tokioms lyderėms kaip Suomija ar Vokietija.
„Frankfurto knygų mugė – leidėjų pasaulio centras, kurį aplanko daugiau nei 7 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio. Simboliška, kad valstybės atkūrimo šimtmečio proga vieną iš čia teikiamų apdovanojimų galėjome parvežti į Lietuvą“, – pasakojo „Šviesa“ vadovė.
Anot J. Nacevičienės, šiandien pasaulyje vis didesnė svarba skiriama laisvam bendravimui, socialiniam kontekstui, mokslo bei technologijų proveržiui. Tokį integruotą požiūrį turi atspindėti ir šiuolaikinės mokymosi priemonės. Konkursui šiemet leidykla pateikė tris mokymosi priemonių komplektus – „Literatūra“ 6 klasei (serija ATRASK), „Lietuvių kalba“ 2 klasei (serija TAIP!) ir „Kūno kultūra 2“.
Mokymosi priemonė – nuo vadovėlio iki skaitmeninės aplinkos
Ypač svarbu, kad teorines žinias papildytų praktika ir atvirkščiai. Todėl kūno kultūros mokymosi komplektas be minėtų dalykų siūlo išlaikyti tam tikrą teorijos ir praktikos santykį – vadovėlį rengę specialistai siūlo vieną pamoką per mėnesį vesti ne sporto salėje ar aikštyne, o klasėje. Kaip pastebi J. Nacevičienė, tokios pamokos metu mokiniai susipažindinami su teoriniais sveikos gyvensenos aspektais, gali įvertinti savo pažangą ir apibrėžti kito mėnesio tikslus.
„Tačiau tai nereiškia, kad teorinės pamokos metu vaikai tik sėdi – kartu pateikiamos ir fizinio aktyvumo užduotys, žaidimai, suteikiantys progą pajudėti ir klasėje. Apdovanojimo sulaukusią mokomąją priemonę sudaro ne tik vadovėlis, bet ir gausybė jį papildančios medžiagos. Pirmiausia tai – užrašai, kuriuose moksleiviai gali žymėtis svarbius išmoktus dalykus, sekti savo pažangą. Be to, daug svarbios informacijos pateikiama elektroninėje erdvėje – ją nesunku pasiekti bet kur ir bet kada“, – apie mokymosi komplekto turinį pasakojo J. Nacevičienė.
Ne pirmas svarbus įvertinimas
Lietuvos vardas BELMA apdovanojimuose minimas jau ne pirmą kartą. Ankstesniais metais sidabru buvo įvertintas leidyklos „Šviesa“ išleistas naujos kartos istorijos vadovėlio komplektas 6 klasei (serija „Atrask“), aukščiausią įvertinimą 2015 m. gavo priešmokyklinio ugdymo komplektas „OPA PA!“, o dar metais anksčiau – dailės vadovėlis 9–10 klasei. J. Nacevičienė teigia, kad tai – nuoseklaus profesionalios komandos darbo rezultatas.
„Mokymosi priemonės kūrimas – ilgas ir sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja vadovėlių autoriai, metodininkai, kalbos specialistai, galiausiai – informacinių technologijų specialistai, padedantys pritaikyti turinį elektroninei erdvei. Komplektą „Kūno kultūra 2“ taip pat kūrė profesionalų komanda. Viena vertus, mokymosi priemone siekiama ugdyti laimingą ir sveiką jaunąją kartą, kita vertus – suteikti Lietuvos mokytojams galimybę dirbti su tarptautiniu mastu pripažintais vadovėliais“, – pasakoja „Šviesos“ direktorė.
Geriausių Europos mokymo(si) priemonių (BELMA) apdovanojimus kasmet organizuoja Europos mokomosios literatūros leidėjų grupė (EEPG) kartu su Frankfurto knygų muge ir vadovėlių bei švietimo žiniasklaidos tyrėjų bendruomene IARTEM. Konkurso komisija sudaroma iš žinomų Europos universitetų profesorių, švietimo leidyklų atstovų bei žurnalistų, kurie visos Europos leidėjų pateiktas mokymo priemones vertina pagal aštuonis pagrindinius kriterijus. Čia svarbu, ar edukacinė literatūra aktuali, aiški, patikima, patraukli ir lanksti. Atsižvelgiama, kokia jos vieta bendrame ugdymo kontekste. Vis didesnė svarba skiriama įsitraukimo ir socializacijos kriterijams – kiek priemonė padeda mokiniui rasti individualų santykį su dėstomais klausimais ir kaip ji moko bendražmogiškų vertybių, bendradarbiavimo bei empatijos.
