Ketvirtadienį, vasario 25 d., prasidėsianti 17–oji Vilniaus knygų mugė lankytojus pasitiks ne tik renginių, naujų leidinių gausa, muzikos pasirodymais, kūrybinėmis dirbtuvėmis, bet ir laikui nepavaldžių antikvarinių knygų aukcionu bei gausiu svečių būriu iš Ukrainos.
Lietuvos ir Ukrainos kultūrinės partnerystės metų prologas
Vienas iš mugės akcentų – Ukrainos kultūros vitrina: ukrainiečiai rašytojai, žurnalistai, leidėjai, knygų iliustruotojai, kino režisieriai skirtingais aspektais pristatys savo šalies šiuolaikinę kūrybinę mintį ir ieškos galimybių bendradarbiauti su kolegomis Lietuvoje.
Vilniaus knygų mugėje lankysis 11-os Ukrainos leidyklų atstovų delegacija. Tarp jų – leidyklos „Duh i Litera“ vadovas Leonidas Finbergas, „CALVARIA“ leidyklos atstovai, puikių knygų vaikams leidykla „OLD LION“ iš Lvovo ir kt.
Svečiai dalyvaus knygų pristatymuose, kūrybinėse dirbtuvėse bei diskusijose. Pirmąją mugės dieną, „Knygų šalies“ kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“ (4 salėje) vyks Ukrainos ir Lietuvos knygų iliustruotojų kūrybinės dirbtuvės Lietuvoje gyvenantiems ir nuo karo nukentėjusiems vaikams, atvykusiems iš Rytų Ukrainos. Šį užsiėmimą ves kino režisierė, dainuojamosios poezijos atlikėja, rašytoja Iryna Tsilyk, iliustruotojai, meno studijos „Agrafka“ įkūrėjai Romana Romanyshyn ir Andryi‘us Lesivas drauge su Ieva Babilaite, Kęstutis Kasparavičiumi, Pauliumi Juodišiumi bei „Stalo teatro“ režisiere Saule Degutyte.
Kūrybinėje studijoje ukrainiečių dailininkas A.Lesivas konsultuos jaunuosius Lietuvos iliustruotojus, I.Tsylikas ves kūrybines dirbtuvėles vaikams „Gyvenimas toks įdomus“, o „Agrafkos“ dailininkai kvies mugės lankytojus į „Pasakų enciklopediją“.
Knygos kino salėje vyksiančiame renginyje „Tavo balsas mano sakiny“ bus rodomi jaunųjų Ukrainos dokumentinio kino kūrėjų filmai, vyks literatūriniai skaitymai. Penktadienį čia vyks ir diskusija „Naujas didysis lietuvių-ukrainiečių santykių naratyvas“, kurioje savo nuomonėmis dalinsis rašytojai A.Kurkovas, M.Kiyanovska, S.Loiko, buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža.
Garsūs Ukrainos rašytojai pristatys savo naujus romanus. Lietuviams jau pažįstamas Andrejus Kurkovas pristatys knygas „Maidano dienoraštis“ ir „Bikfordo pasaulis“, o karo žurnalistas ir fotografas, „Los Angeles Times“ korespondentas Sergejus Loiko pristatys savo romaną „Aeroport“, kuriame užfiksuota jo asmeninė patirtis Donecko oro uoste 2014 m. spalį (jis buvo vienintelis užsienio korespondentas, išbuvęs keturias dienas su vadinamaisiais „kiborgais“ – Donecko oro uostą gynusiais Ukrainos kariais).
Rašytojų kampe bus surengta diskusija „Vertimo kryžkelės: žydų kultūros tekstų kelias pas lietuvių skaitytoją“, kurioje dalyvaus L.Finbergas, Olga Lempert (Izraelis), M.Kvietkauskas, Kristina Gudelytė.
Vaikų literatūros salė ir kūrybinės dirbtuvės – įkvėpimo šaltinis visai šeimai
Visas keturias knygų mugės dienas mažųjų skaitytojų ir kūrybiškai nusiteikusių tėvelių, norinčių iš naujo atrasti knygos ir iliustracijų pasaulį, lauks Vaikų literatūros salė bei jau tradicija tapusios kūrybinės dirbtuvės „Tu gali sukurti knygą“.
Čia bus galima susitikti su svečiais iš kaimyninių šalių: lankysis Stasys Eidrigevičius, Magdalena Kłos-Podsiadło ir Małgorzata Gurowska iš Lenkijos, Kastus Shydlouski iš Baltarusijos, Romana Romanyshyn, Andriy Lesiv, Irina Cilik iš Ukrainos, Tiia Mets iš Estijos. Taip pat visi turės galimybę ne tik pabendrauti, bet ir padirbėti kartu su Rémi Courgeon iš Prancūzijos, Catarina Sobral iš Portugalijos, Caroline Thaw iš Didžiosios Britanijos. O bene labiausiai laukiama kūrybinės studijos viešnia – gyva legenda vadinama, neįtikėtinas erdvines knygas kurianti 87 metų Hanso Kristiano Anderseno premijos laureatė Květa Pacovská iš Čekijos.
Kolektyvinę iliustraciją „Senamiesčio Gyvatę Anakondą“ kvies kurti ir vaikų mylimas, fantazijos nestokojantis knygų autorius ir iliustratorius Kęstutis Kasparavičius. Knygų šalies dirbtuvėse jau sukurti septyni dideli Kęstučio piešiniai, kuriuos jis nupiešė kartu su mažaisiais Vilniaus knygų mugės bičiuliais.
Kūrybinėje studijoje smalsaujančių taip pat lauks ne tik vėjaknygių dirbtuvės, galimybė pasigaminti savo asmeninį knygos antspaudą, brailio rašto, spausdinimo mašinėlių, komiksų, mirioramų dirbtuvės, bet ir „Pasakų enciklopedijos“ kūrimas, teatrinis Stasio Eidrigevičiaus piešimo performansas „Mamos linija“ ir daugybė kitų užsiėmimų bei susitikimų.
Kaip ir kasmet, vasario 28 d., sekmadienį, 16 val. bus paskelbti „Knygų šalies“ Naujieji metai ir pristatyti mugėje sukurti darbai. Ir vėl plazdės kabanti naujausių knygų vaikams bei jaunimui ekspozicija, o lankytojai bus kviečiami nukirpti patikusią knygą.
Galimybė asmeninę biblioteką papildyti laikui nepavaldžiomis knygomis
Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą bus surengtas ir antikvarinių bei retų knygų ir spaudinių aukcionas. Organizatorių teigimu, retai pasitaikanti galimybė iš arti susipažinti su išskirtiniais spaudiniais ir prieinama galimybė registruotis dalyvauti aukcione dalį žmonių turėtų paskatinti įvertinti savo namų biblioteką ar net ją papildyti vienu kitu itin vertingu leidiniu.
„Prabangos ir azarto kupini meno ar kitų vertybių aukcionai, kokius paprastai matome filmuose, iš tiesų yra pasaulinio lygio renginiai, tačiau jie gana reti ir sudaro tik labai nedidelę dalį rinkos. Bet mes savo ruožtu siekiame, kad ir šis aukcionas būtų įdomus, azartiškas ir leidžiantis kiekvienam besidominčiam savo kailiu patirti neretai mistifikuojamą aukcionų dvasią“, - intrigavo organizatorė, „Vilniaus aukciono“ direktorė dr. Simona Makselienė.
Aukcione bus pristatomos knygos nuo 1561 m. iki šiuolaikinių, kaip antai, 1975 m. Jurgio Mačiūno išleistos „Fluxus“ knygos. Knygų kainos prasideda nuo 5 Eur, o štai brangiausias aukciono lotas – Konstantino Sirvydo „Trijų kalbų žodynas“ (1713 m.) kurio pradinė kaina – 8000 Eur. Taip pat aukcione bus pristatoma lituanistinė kartografija ir istorinė grafika, fotografijos, afišos, plakatai, dokumentai, periodika, kalendoriai.
„Šis aukcionas yra lituanistinis, bet nustebsite, kokią reikšmingą vietą jame užima lenkiškos, vokiškos, žydiškos, rusiškos, gudiškos knygos. Tokiu būdu mes plečiame sąvokų „lituanistika”, „lituanistinis” ribas ir tarsi sugrįžtame į multikultūrinį, multikalbinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės būvį. Manau, nesuklysiu spėdama, kad šio aukciono rinkinys pasirodys įdomus tiems žmonėms, kurie jaučiasi LDK palikuonimis,“ – teigė Vilniaus Aukciono vadovė.
