Nuotraukos autorius: Delfi
Viename svarbiausių Europos reklamos rinkos renginių, Londone vykusioje konferencijoje „Advertising Week Europe“ ant scenos šiemet matėme ir lietuvę. Iliustratorė Akvilė Lesauskaitė, dirbanti su pasaulinio lygio prekės ženklais, ir sparčiai auginanti savo sekėjų auditoriją socialiniame tinkle „Instagram“, dalinosi savo patirtimi, kaip jai pavyko būti pastebėtai tarp milžiniško konkurentų būrio.
Konferencijoje „Advertising Week Europe“ Jūs dalyvavote kaip „Tribe“ platformos sėkmės pavyzdys. Gal galite daugiau papasakoti apie šią platformą? Ko reikia, kad sėkmingai galėtumėte ja pasinaudoti?
„Tribe“ platforma skirta nuomonės lyderiams (angl. influencers), aplink save socialiniuose tinkluose subūrusiems skaitytojų auditoriją, bei prekės ženklams, norintiems pasiekti naujus rinkodaros kanalus. Nuomonės lyderių netrūksta ir Lietuvoje – ne viena ir ne dvi įžymybės ima honorarus už reklamuojamus produktus ar paslaugas savo „Facebook“ kanale. Pirminė interneto nuomonės lyderio asociacija visada buvo žinomas asmuo ar sekamas tinklaraštininkas. „Tribe“ keičia šį suvokimą, nuomonės lyderiams priskirdami turinio kūrėjo statusą, ir įtraukdami į šią kategoriją blogerius, vlogerius, „Instagram“ turinio kūrėjus, iliustratorius, animatorius, koliažų kūrėjus ir t.t.
Tarp Jūsų klientų - „KIKO Milano“, „Magnum“, „Mandarin Oriental“, „Moët & Chandon“, „Selfridges“. Kaip pavyko pradėti bendradarbiauti su tokiais garsiais prekės ženklais? Pagal ką jie atsirenka turinio autorius ir kaip apskritai užsimezgė pirmas kontaktas?
Šie dideli vardai neatsirado iš karto – po tapybos studijų Lietuvoje ir Italijoje praėjo geri penkeri metai, per kuriuos mokiausi verslo, dirbau viešųjų ryšių sferoje ir taip sėmiausi patirties, kuri ypač praverčia dabar, dirbant su komerciniais ženklais. Kadangi nepriklausau jokiai iliustracijų agentūrai ar meno galerijai, kaip ir bet kurį kitą dailininką, mane susiranda internete, socialiniuose tinkluose, apie darbus perskaito spaudoje, pamato parodose, o kartais tiesiog išgirsta iš pažįstamų rekomendacijų.
Kiekvienas prekės ženklas turi skirtingą kūrybinę užduotį, vis kitokius lūkesčius ir poreikius - štai, pavyzdžiui, šiemet 20 metų, kai įkurta „KIKO Milano“ kosmetikos kompanija. Nusprendę išsiųsti dovanų rinkinius grožio tinklaraštininkėms (Zoella, Lily Pebbles ir kt.), jie į mane kreipėsi, kad akvarele sukurčiau dešimt portretų. „Mandarin Oriental“ viešbutis, esantis Londono Knightsbridge rajone, atnaujindamas savo kambarių interjerą, mano iliustruotą viešbučio fasadą aukso gijomis išsiuvinėjo ant drobinių rankšluosčių. Tai turbūt pirmas toks projektas, kai mano iliustracija įgyja kitą pavidalą ir yra perdirbama. Tačiau būtent tokia dinamika ir žavi, nes su kiekviena nauja užduotimi – vis kitas iššūkis. Na, o „Selfridges“ eskizas, reklamuojantis Motinos dieną, kuri Didžiojoje Britanijoje buvo kovo 26 d., buvo skirtas tik mano pačios „Instagram“ auditorijai, šio tikslas – reklamuoti vieną didžiausių Londono universalinių parduotuvių mano platformoje.
Tokia, beje, pagrindinė „Tribe“ platformos idėja – šiais laikais kiekvienas gali tapti mikro-leidėju, svarbiausia – turėti priėjimą prie technologijų, savo nuomonę ir nuoširdų, unikalų turinį. Tai anaiptol nereiškia, kad daugybė asmeninių kanalų ims varžytis su naujienų portalais – greičiau jau tai kitoks, nišinis interneto turinio formatas.
Dabar dažnai kalbama apie tai, kad komunikacijoje vaizdas nugali tekstą. Ar Jūs, kaip iliustratorė, irgi pastebite šią tendenciją: ar daugėja prekės ženklų, kurie savo istorijas nori pasakoti vaizdais?
Vaizdas visada buvo ypač stipri komunikacijos dalis, bet taip, pastaruoju metu prekės ženklai dar labiau gręžiasi į vizualios komunikacijos svarbą, stengdamiesi kurti stiprią, įtaigią, emocijas provokuojančią žinutę savo reklamose ar socialiniuose tinkluose. Eroje, kurioje dominuoja vaizdo perteklius ir neaprėpiamas vaizdų bei informacijos skaičius, prekės ženklas, norintis būti pastebėtas, ieško būdų, kaip išsiskirti. Kartais prekės ženklas ir interneto vartotojas sujungia jėgas, formatai susiniveliuoja: puikus pavyzdys prieš porą savaičių „Gucci“ mados namų sukurtas projektas savo „Instagram“ paskyroje, susilaukęs didžiulio dėmesio internete. Šiam jie pasitelkė memus kuriančius interneto vartotojus. Tai, kas metų metus laikyta humoro portalo turiniu, staiga prasiveržė į pirmąsias kūrybiško turinio eiles.
Kažkada iliustracija buvo pagrindinis vaizdų žurnalams bei spaudai šaltinis, kol jos nepakeitė fotografija. Nors ši yra dominuojanti, bet taip, pastebiu, kad vis daugiau prekės ženklų noriai imasi bendradarbiavimo su iliustratoriais, ypač tie, kurie pieštų ar tapytų vaizdų savo reklamose ligi šiol nenaudojo. Pati daugiausiai dirbu ne su privačiais klientais, o tik su prekės ženklais, kai kuriems iš jų darbas su iliustratoriumi - ne vienkartinis projektas, kasmet su nauja kampanija jie ieško ir atranda naujus kūrėjus.
Šiuo metu Jūsų klientai - tik užsienio įmonės, ar dirbate ir su lietuviškais prekės ženklais?
Esu sukūrusi iliustracijas „Gimtojo žodžio“ leidyklai, kurios dabar naudojamos kalbos vadovėlyje penktokams, iliustravau Agnės Gilytės 2016 metų „Stilingos asmenybės kalendorių“, šiuo metu kaip tik baigiu kurti iliustracijas vienos žinomos leidyklos knygai Lietuvoje. Tačiau kad ir kaip norėčiau dirbti su lietuviškais prekės ženklais, dauguma jų užsienyje: Didžiojoje Britanijoje, JAV bei Australijoje. Tą galima būtų aiškinti tuo, jog Lietuvoje nėra ilgos komercinių iliustracijų tradicijos, tų pačių iliustratorių vienas kitas (nors turime puikių talentų su pasaulinio masto klientais), kartais nėra poreikio ar tiesiog biudžetų – natūralu, kad jei šie ir yra, dažniausiai bus dešimt kartų mažesni (tačiau tai lemia daug aplinkybių, tad aklai lygintis su Vakarais net neverta). Manau, kad ne vienas iliustratorius, dirbantis daugiausiai su globalia rinka, sutiks, kad kažką kurti savo gimtajai šaliai – garbė ir retas malonumas, tad prisidėdami prie lietuviško produkto, dauguma sutiks dirbti ir beveik veltui. „Selfridges“ yra prestižinė Londono universalinė parduotuvė, pilna prabangos ženklų, kuri gali sau leisti bet kokius vizualius eksperimentus. Manau, kad Lietuvoje turės praeiti dar bent keleri metai, kad didieji prekybos ženklai atsigręžtų į iliustracijų tendenciją reklamose (išskyrus Akropolį, kuris prieš keletą sezonų turėjo nuostabią Karolio Strautnieko iliustruotą kampaniją).
„Instagram“ turite daugiau nei 12 tūkst. sekėjų. Sąmoningai auginote auditoriją, kūrėte strategiją, kaip tai daryti?
Studijų metu, kai rašiau magistrinį apie asmeninio prekės ženklo kūrimo svarbą jauniems menininkams, skyriau dalį darbo „Instagram“ svarbai, tačiau tikrai neteigčiau, kad puikiai išmanau visą „Instagram“ rinkodaros strategiją. „Instagram“, kaip ir „Google“, nuolat keičia ir atnaujina savo algoritmą, tad norint neatsilikti nuo naujienų, šias reikia visada ir sekti. Žinau pagrindus, kuriuos nesudėtinga atrasti internete, panaršius gerą pusdienį, ir stengiuosi auginti savo paskyrą organiškai. Stebiu, ką rodo pačiame socialiniame tinkle integruota „Instagram verslui“ statistika (Insights) - kokia mano auditorija, koks jos amžius, kur ji gyvena, kada dažniausiai lankosi internete. Atkreipiu dėmesį, kurios nuotraukos susilaukia daugiau dėmesio, išsaugojimų, komentarų. Pati pastebėjau, kad pastovūs įrašai, žymės bei nuoseklus, vizualiai stiprus turinys - elementai, prisidedantys prie auditorijos augimo bei susidomėjimo.
Ką galėtumėte patarti turinio kūrėjams, norintiems pradėti dirbti su užsienio klientais?
Pradėkite nuo savo darbų portfolio kūrimo - kūrybinio aplanko, kurį sudaro keli geriausi jūsų projektai. Apsispręskite, kurioje srityje norite specializuotis, stebėkite kitus savo srities profesionalus, būkite atviri idėjoms ir nuolat mokykitės - taip žingsnis po žingsnio seks ir rezultatai.
