Nuotraukos autorius: tracey r

Vienokia ar kitokia forma, bet visais laikais literatūros cenzūra Lietuvoje buvo. Žvelgiant į pasaulio literatūrą matytume, kad yra valstybių, kuriose į kovą su knygomis stoja mokinių tėvai – dėl jų reiškiamų peticijų cenzūros rimbas yra kirtęs Mikei Pūkuotukui, Hariui Poteriui ir vaikystėje skaitytojų dievintam Marko Twaino personažui Heklberiui Finui.

Pirmą kartą Vilniuje rengtame urbanistiniame skaitymo festivalyje „(Re)start“, be aibės renginių, vienas jų buvo skirtas ir knygų cenzūrai. „Lietuvoje beveik visais laikais buvo susiduriama su literatūros cenzūra“, – festivalyje kalbėjo Vilniaus universiteto absolventė, Adomo Mickevičiaus bibliotekos darbuotoja Edita Sėdaitytė.

Naikino knygas

Per sovietų ir nacių okupacijos laikotarpius cenzūros rimbas gerokai kirto lietuvių literatūrai.

Kaip pasakojo E. Sėderytė, pirmosios sovietų okupacijos laikotarpiu knygos buvo atidžiai tikrinamos, jose buvo draudžiama kritikuoti valdžią ir kariuomenę.

Šiuo laikotarpiu knygos pradėtos ir nakinti. Iš viso buvo sunaikinta 1 mln. įvairių leidinių, neįtikusių tuometinei valdžiai. Tuo tarpu per antrąją sovietų okupaciją sunaikinta gerokai daugiau – apie 7 mln. knygų.

Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/cenzura-literaturoje-kliuvo-ir-mikei-pukuotukui-ir-hariui-poteriui-286-529090