‹ Atgal

Kad noras skaityti būtų didesnis nei vakar, bet mažesnis nei rytoj

Paskelbta 2016-01-27 14:36:03
Nuotraukos autorius: Bernardinai.lt

Užsuku į knygyną ir ten mane apsupa knygų gausa. Literatūra apie gyvenimą, apie sveikatą, apie tikėjimą, apie kulinariją... Galėčiau vardinti ir vardinti. Tačiau pro akis nepraleidžiu ir to, jog čia užeina vis mažiau jaunų žmonių. Romėnų filosofas Ciceronas yra pasakęs: „Namai, kuriuose nėra knygų, panašūs į kūną be sielos.“ Tad kaip yra iš tiesų? Panorau išsiaiškinti, ar jaunimas įsikūnija į kūną be sielos, o galbūt atvirkščiai – jiems skaitymas kelia didelį džiaugsmą laikais, kai daugelis pamiršta, kad geriausias būdas atsipalaiduoti – puodelis arbatos ir įtraukianti knyga.

 

Kiekviena perskaityta protinga frazė ar mintis ugdo jauną žmogų kaip asmenybę. Tačiau ne visa literatūra pasižymi savo „turtingumu“. Neveltui yra sakoma, kad naudą duoda ne knygų daugybė, o gerumas. Todėl, mano manymu, labai svarbu jaunam žmogui padėti atrasti knygas, kurios gali užauginti sparnus prasmingam skrydžiui į gyvenimą. O kas, jeigu Tu esi brandus žmogus ir vis dar neatradai skaitymo džiaugsmo? Tuomet siūlau prisiminti vaikystę ir pradėti nuo pasakų. Taip, taip – būtent nuo jų. Juk pasakose taip pat yra paslėpta prasmė, kuri kartais žmogui gali būti lengviau suprantama. Ir nieko nėra keisto, kad kai žmogaus paklausęs, ką jam labiausiai patinka skaityti, šis nė nedvejodamas atrėžia: „Pasakas!“ Svarbiausia atrasti knygas, kurios priverstų žmogaus širdį dainuoti, knygas, kurios tiesiog prašytųsi paimamos į rankas ir būtų skaitomos net naktimis (nesvarbu, kad rytoj laukia pamokos, paskaitos ar darbas. Galbūt perskaitytos knygos mintimis jaunas žmogus pasidalins su kitu taip ir jam sužadindamas norą literatūrai!).

 

 O pabaigai kviečiu paskaityti kelių kalbintųjų mintis apie tai, kas jiems yra skaitymas ir kokios knygos yra palikusios giliausią pėdsaką jų gyvenime. Vis dėlto, galiu pasidžiaugti, kad jauni žmonės vis dar skaito knygas, o tai įrodo, kad Lietuvos laukia šviesi ateitis. Tokia, apie kurią rašė Jonas Aistis: Tik sukrykš, lyg gervė, svirtis,/ Sušlamės daina klevuos.../ Gera čia gyvent ir mirti!/ Gera vargt čia, Lietuvoj!..

 

Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-01-26-kad-noras-skaityti-butu-didesnis-nei-vakar-bet-mazesnis-nei-rytoj/140040


Užsisakykite naujienas