Nuotraukos autorius: Juozas Šikšnelis. Eugenijaus Maciaus nuotrauka

Straipsnis publikuotas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žurnale „Tarp knygų“, 2015 m. liepos mėn. numeryje.

Surikiuoti penkias labiausiai įsimintinas knygas ir sunku, ir lengva. Lengva, nes knygų yra beprotiškai daug, tiesa, ypatingų kiek mažiau. Sunku, nes knygų visiems laikams yra kur kas mažiau. Ir dar: nuolatos viešojoje erdvėje šmėkščioja įvairūs knygų penketukai, trejetukai, dešimtukai. Juos renka rašytojai, kritikai, pramogų pasaulio žvaigždės ir kitokie knygų vertintojai. Pastebėjau: skelbiamuose dešimtukuose aptinku daugiausia vieną autorių, kuris galėtų papuošti ir mano sąrašą. Kodėl? Gal kad jaučiu alergiją madingiems autoriams ir jų kūriniams? Penketukas atrodytų taip:

Kristijono Donelaičio „Metai“, Mariaus Katiliškio „Miškais ateina ruduo“, Broniaus Radzevičiaus „Priešaušrio vieškeliai“, Umberto Eko „Fuko švytuoklė“, „Prahos kapinės“, Sigito Gedos „Skrynelė dvasioms pagauti“.

Rinkau pagal principą: tai knygos, prie kurių sugrįžęs nenusivili, bet patiri tokio pat stiprumo katarsį, kaip ir skaitydamas pirmą kartą.

Visą straipsnį skaiykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-11-02-rasytojas-skulptorius-bibliotekininkas-juozas-siksnelis-rekomenduoja/136620