Nuotraukos autorius: bernardinai.lt

Asociacija „Slinktys“, tęsdama projektą „Su knyga per literatūrnę Europą: pėdsakai Vilniuje“ ir pristatydama atskirų Europos šalių rašytojus, gyvenusius Vilniuje, artėjantį antradienį, rugpjūčio 7 d. 18 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kiemelyje kviečia artimiau pažinti kaimynų baltarusių literatūros klasikus. Tai – rašytojai Jakubas Kolasas, Janka Kupala, Natallia Arsenneva, Maksimas Tankas. Šis renginys, jau penktas iš minėto ciklo. Projektas skirtas Vilniaus įkūrimo 695-osioms metinėms. 

Dažnai taip jau susiklosto, kad labiau pažįstame tolimesnių mums šalių literatūras nei kaimynų. Ne išimtis ir baltarusių literatūra, kuri, beje, yra glaudžiai susijusi su Vilniumi, ypač tarpukario laikotarpiu, kai čia skleidėsi pirmieji naujosios baltarusių literatūros žiedai. Neatsitiktinai šiam vakarui pasirinkti keturi rašytojai, atstovaujantys vos ne tą pačiam laikotarpiui. Tačiau ne visų jų kūryboje yra tiesioginių užuominų apie Vilnių, Lietuvą, bet jų vieni pirmųjų kūrinių sukurti mūsų sostinėje arba čia jie išvydo dienos šviesą.

Janka Kupala (tikr. Ivan Lucevič) – naujosios baltarusių literatūros ir baltarusių literatūrinės kalbos vienas iš pradininkų. 1908–1909 m. dirbo baltarusių savaitraščio „Naša niva“ redakcijoje Vilniuje. Jau tada atkreipė į save dėmesį eilėraščiu „O kas tenai eina“, kuris virto neoficialiu baltarusių himnu. Vilniuje rašytojas, jau kaip „Naša niva“ redaktorius, gyveno ir 1913–1915 metais. Bendravo su lietuvių rašytojais. 1913 m. Vilniuje, „Rūtos“ draugijos patalpose, buvo pastatyta J. Kupalos komedija „Paulinka“.  

Vilniuje J. Kupalos parašyta nemažai ankstyvųjų eilėraščių, poemų ir kitų kūrinių. Ankstyvoji jo kūryba remiasi baltarusių tautosaka. Jisai laikomas baltarusių tautiniu poetu. Paliko apie 1000 eilėraščių, 19 poemų, 4 pjeses.