Minint 400-ąsias Viljamo Šekspyro ir Miguelio de Servanteso mirties metines, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų institutas (UKI) ir Humanitarinių mokslų fakultetas (HMF) prisideda prie šių Renesanso epochos amžininkų kūrybos sklaidos visuomenei organizuoja įvairius nemokamus renginius mieste.
400 rožių diena su skaitymais mieste
Balandžio 23-ioji, Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena, turi ypatingą prasmę pasaulio literatūros kalendoriuje. 1564 m. balandžio 23-ioji oficialiai laikoma Viljamo Šekspyro gimimo data. 1616 m. šią dieną pasaulis neteko ispanų plunksnos meistro Migelio de Servanteso bei savo gimimo dieną mirė ir V. Šekspyras.
Šia UNESCO organizacijos 1995 m. paskelbta proga ir amžininkų mirties metinėms paminėti vyks V. Šekspyro ir M. Servanteso kūrybos ištraukų skaitymai Kauno centre. Juos atliks VDU Teatro aktoriai bei įvairūs universiteto užsienio kalbų klubai. „Smagu, jog įgyvendinti sumanymus mums padeda universitete aktyviai veikiantys studentiški Anglistų ir M. Servanteso ispanų kalbos ir kultūros klubai, VDU Teatro aktoriai“, – universiteto bendruomenės iniciatyvomis džiaugiasi VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, doc. dr. Rūta Eidukevičienė. Anglų, lietuvių, ispanų, prancūzų ir italų kalbinis skambesys nuo 11 val. ryto iki 18 val. vakaro aidės prie Kauno pilies (Pilies g. 17), Teatro klubo senamiestyje (Vilniaus g. 22), Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune (Vilniaus g. 33), miesto centrinio pašto (Laisvės al. 102) bei Rotušės aikštėje.
Miestiečius ir Kauno svečius džiugins VDU staigmenos ir žiūrovams bei praeiviams dalijamos rožės. Rožė – ypatingą reikšmę turinti gėlė V. Šekspyro kūryboje. Dramoje „Romeo ir Džuljeta“ rožė tarsi prilyginama meilės jausmo galiai, kuomet nesvarbu kaip pavadinsi – svarbu kokius potyrius tau suteikia gėlė ar meilė. Džuljeta pjesėje šeimų pavardžių nesantaikos įtaką santykiui su Romeo retoriškai svarsto taip: „Ką reiškia vardas? Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ Taigi, dramaturgo mirties metinių dienos proga „Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena“ Kaune bus minima ir kaip „400 rožių diena“.
„Kviesdami kauniečius į simbolinius „400 rožių“ renginius, siekiame, kad jie nebūtų vien žiūrovai, o patys pasijustų kultūros istorijos dalimi, pajustų ypatingą V. Šekspyro ir M. Servanteso idėjų ir žodžių galią”, – renginio idėja dalijosi doc. dr. Rūta Eidukevičienė.
V. Šekspyro paieškos VDU Kauno botanikos sode
Literatūrinis sodininkas – taip būtų galima įvardinti garsiausią britų bardą, kuris savo kūriniuose aprašė arba paminėjo net 63 įvairiausių augalų, gėlių, medžių prieskoninių žolelių pavadinimus. Daugelis istoriografų ir V. Šekspyro gyvenimo bei kūrybos tyrinėtojų neatmeta idėjos, kad didysis Renesanso epochos kūrėjas galėjo būti sodininkas. Balandžio 24 d. 15 val. VDU Kauno botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6) vyks V. Šekspyro tekstuose minimų augalų paieškos. Su citatomis iš anglų dramaturgo ir rašytojo dramų bei sonetų bus bandoma ne tik atrasti aprašytus augalus, bet ir išsiaiškinti jų reikšmę V. Šekspyro tekstuose. Galbūt tai ir padės įminti mįslę, koks gi iš tiesų yra šių augalų vaidmuo bardo gyvenime ir kūryboje, o pažvelgus į augalus, mintimis nusikelti į jo pasaulį.
Pirmadienį viešoje paskaitoje – amžininkų susitikimas
Balandžio 25 d. 11 val. VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks vieša VDU prof. Leonido Donskio paskaita „Mūsų amžininkai, palikę mus prieš 400 metų: Viljamas Šekspyras ir Migelis de Servantesas“.
Anot VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės, doc. dr. Rūtos Eidukevičienės, V. Šekspyras ir M. Servantesas nepraranda savo aktualumo, nes kalba apie giliausias žmonių aistras, o jų kūryba apima visumą ir kelia esminius klausimus – kaip žmogui susitaikyti su pačiu savimi ir kitais žmonėmis. „Šiandienos žmogus yra tapęs dideliu individualistu, jis linkęs koncentruotis į save, savo norus ir siekius, tad iš panašių į save V. Šekspyro ar M. Servanteso personažų gali daug ko pasimokyti. Technikos naujovės pakeitė pasaulį, tačiau technologijos nepajėgios atsakyti daugybės mums rūpimų klausimų. Kodėl nepaieškojus atsakymų didžiuosiuose literatūros kūriniuose?“, – retoriškai mintį baigia doc. dr. Rūta Eidukevičienė.
