Rugsėjo 30 d. (trečiadienį) 18 val. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3) rengia Šv. Jeronimo – Tarptautinės vertėjų dienos šventę. Bus įteiktos Šv.Jeronimo premijos.
2015 m. Šv. Jeronimo premijų laureatai – vertėja iš latvių kalbos Renata Zajančkauskaitė ir lietuvių literatūros vertėjas į ukrainiečių kalbą Dmytro Čerednyčenka.
Renatai Zajančkauskaitei 2015 m. Šv. Jeronimo premija skirta už itin didelį ir ryškų indėlį į latvių literatūros vertimą, ypač už jos dėka lietuviškai prabilusią iškilios latvių rašytojos Zentos Maurinios humanistinę kūrybą.
Vertinimo komisija – poetas ir vertėjas Vladas Braziūnas, vertėja ir redaktorė Daiva Daugirdienė, vertėjos Jonė Ramunytė ir Giedrė Sodeikienė, literatūrologė Donata Mitaitė.
Renata Zajančkauskaitė gimė 1940 08 05 Biržuose. 1974 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos specialybę. Dirbo „Vagos“, „Šviesos“ leidyklose, taip pat kūrybinį darbą pagal sutartis. 1985–1990 m. priklausė Lietuvos rašytojų sąjungos grožinės literatūros vertėjų profesinei organizacijai.Nuo 1990 m. – LRS narė.
Latvių literatūros vertėją į lietuvių kalbą Renatą Zajančkauskaitę Latvija apdovanojo Trijų žvaigždžių ordinu. Už tai, kad jos dėka lietuviškai prabilusios knygos atskleidė esmingus latvių literatūros, istorijos, kultūros aspektus. Vertėjos indėlis į latvių literatūros vertimą itin didelis ir ryškus. Jos plunksnai gerai pasidavė ir gana savitas žinomos latvių prozininkės Dagnijos Zigmontės romanas „Laintų prakeikimas“ (Laintu lāsts; Vaga, 1989), kuriame tragiški žmonių likimai pasakojami sakmių intonacijomis. Renata Zajančkauskaitė yra išvertusi tris kitos žymios latvių prozininkės Reginos Ezeros romanus: „Neregima ugnis“ (Zemdegas; Vaga, 1984), „Prievarta“ (Varmācība) ir „Išdavystė“ (Nodevība) – Vaga, 1992. Latvijos universiteto Literatūros, folkloro ir meno instituto 2008 m. išleistoje knygoje „Latviai, estai ir lietuviai: literatūriniai ir kultūros kontaktai“ (Latvieši, igauņi un lietuvieši: literārie un kultūras kontakti) rašoma: „Zajančkauskaitę drąsiai galima vadinti R. Ezeros vertėja: jai pavyko lietuvių kalba tartum iš naujo sukurti R. Ezeros pasakojimo polifoniją, įsiklausyti į personažų sielos virpesius“ (S. Gaižiūnas; cituota iš latviško originalo). Alberto Belo romanai, kuriuose nedaug veiksmo, bet gausu poteksčių ir asociacijų, išskirtinio gilinimosi į veikėjų psichologiją, tekstai, kuriuose kinta pasakojimo ritmas bei intonacijos, dėl vertėjos meistriškumo prabilo sklandžia lietuvių kalba. Tai – „Šauklio balsas“ (Saucēja balss) ir „Slėptuvė“ (Slēptuve) – Vaga, 1988 (sudėta į vieną knygą). Vertėja, kuri, jei tik galėdavo, palaikė ryšį su verčiamų knygų autoriais, ypatingą aktyvumą ir ryžtą parodė versdama Uldžio Gėrmanio (Uldis Ģērmanis) „Latvių tautos nutikimus“ (Latviešu tautas piedzīvojumi; Šviesa, 1998): knygos, kurioje beletristiškai patraukliai (ir su daugybe poezijos citatų) papasakota latvių bei Latvijos istorija nuo seniausių laikų iki Antrojo pasaulinio karo užbaigos, autorius 1945 m. buvo pasitraukęs į Švediją. Šios knygos tik penktas leidimas tegalėjo išeiti Latvijoje (1990 m.). Vertėja rado būdą, kaip pasiekti autorių. Specialiai parašytą pratarmę „Brolių tautos skaitytojams“ Uldis Germanis atsiuntė iš Stokholmo 1997 m. sausio mėnesį. Tų pačių metų gruodžio mėnesį autorius mirė. Lietuviškai knyga pasirodė, kaip minėta, jau 1998 m. Šiam leidimui rašytą pratarmę autorius baigia taip: „Tebūnie man leista išreikšti viltį, jog ši savita knyga padės suprasti mūsų tautų bendrą dalią ir paskatins bendradarbiauti ateityje. Už šio leidinio tapsmą didelės padėkos nusipelno rūpestinga vertėja ir „Šviesos“ leidykla.“
Renata Zajančkauskaitė išties daug išvertusi latvių literatūros – tai dar ir Vilio Zemgaro ir Aleksandro Gryno (Grīns) kūriniai senovės istorijos tematika, A. Dripės pedagoginės apybraižos, mediko J. Liepinio (Liepiņš) „Pažink save“, M. Rubenės „Dabarties filosofija“ ir dar kitų autorių knygos, puikiai, meistriškai išverstos A. Saksės pasakos ir subtìliosios K. Skalbės pasakos.
Tačiau šioje darbų gausoje neabejotinai reikšmingiausias dalykas yra tai, kad Renata Zajančkauskaitė Lietuvos skaitytojus supažindino su iškiliosios latvių rašytojos, filosofės, eseistės Zentos Maurinios (Mauriņa, 1897–1978) šviesia humanistine kūryba. 1998 m. „Šviesos“ leidykla išleido Z. Maurinios eseistikos rinkinį „Knyga apie žmones ir daiktus“ (Grāmata par cilvēkiem un lietām), 2013 m. – tikrai nebanalią knygą „Meilės poros“ (Mīlas pāri) – subtiliai papasakotas žinomų Europos kultūros asmenybių gyvenimo ir santykių istorijas.
Dmytro Čerednyčenkai 2015 m. Šv. Jeronimo premija skirta už gausybę lietuvių literatūros vertimų į ukrainiečių kalbą, ilgametį kūrybingą darbą pristatant savo šalyje lietuvių literatūrą nuo liaudies pasakų ir K. Donelaičio „Metų“ iki šiuolaikinių autorių.
Vertinimo komisija – rašytojai ir vertėjai Vytautas Dekšnys ir Birutė Jonuškaitė, vertėja Kazimiera Astratovienė, Kultūros ministerijos atstovė Rasa Balčikonytė, Tarptautinių kultūros programų centro direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Lygiai po dviejų mėnesių nuo Šv. Jeronimo premijos teikimo iškilmių, lapkričio 30-ąją, Ukraina švęs Dmytro Čerednyčenkos (Дмитро Чередниченко) gimimo 80-metį. Šio kūrėjo vardas Ukrainoje garsus ir daugialypis: jis poetas ir prozininkas, vertėjas ir pedagogas, menotyrininkas ir visuomenės veikėjas. Dmytro Čerednyčenko per gyvenimo dešimtmečius yra išvertęs ir kitų tautų (čekų, slovakų, latvių, baltarusių, lenkų) literatūros, bet daugiausia vis dėlto yra nuveikęs dirbdamas lietuvių literatūros bei jos populiarinimo Ukrainoje labui. Nelengva būtų suskaičiuoti, kiek lietuvių kūrinių vertimų publikacijų, rašinių apie lietuvių literatūrą, jos aktualijas, apie Ukrainos rašytojų vertimus į lietuvių kalbą ir daug ką kita lietuviška paskelbta ir aktyviai tebeskelbiama Ukrainos periodikoje, o knygomis Dmytro verstų lietuvių išleista – dešimtys: prozos, poezijos, dramaturgijos. Kruopščiai, jautriai, išradingai talentingo poeto rankos išverstų. Surinkus vienon vieton išeitų ištisa mūsų literatūros antologija: nuo lietuvių liaudies pasakų ir Kristijono Donelaičio „Metų“ iki Vytauto Račicko ir Vytauto V. Landsbergio, nors šiomis pavardėmis Dmytro vertimai chronologiškai ir nesibaigia. Jos tik mums nurodo, kokia jam, ir kaip poetui, ir kaip vertėjui, svarbi yra įvairiausių žanrų literatūra vaikams bei paaugliams.
Stebėtina, kaip mažai didžiuliame šio vertėjo repertuare paraštinių mūsų literatūros kūrinių, atsiradusių, tarkim, iš pažinties su „reikalingu“ autorium. Čia pirmiausia rasim aukštas literatūros viršukalnes, pavyzdžiui: poezijos knygų – Justino Marcinkevičiaus, Alfonso Maldonio, Marcelijaus Martinaičio, Martyno Vainilaičio; prozos – Vinco Mykolaičio-Putino, Vytauto Bubnio, Juozo Apučio... Žinoma, Dmytro Čerednyčenka pirmiausia yra poetas, tad ir skelbta daugiausia poezijos vertimų: Algimanto Baltakio, Albino Bernoto, Vytauto P. Bložės, Kazio Bradūno, Vlado Braziūno, Daivos Čepauskaitės, Janinos Degutytės, Sigito Gedos, Antano A. Jonyno, Jono Juškaičio, Mykolo Karčiausko, Kosto Kubilinsko, Maironio, Eugenijaus Matuzevičiaus, Eduardo Mieželaičio, Algimanto Mikutos, Violetos Palčinskaitės, Ramutės Skučaitės, Jono Strielkūno, Pauliaus Širvio, Albino Žukausko ir daugelio kitų. Ukrainoje Dmytro – ir savo kartos, ir daug jaunesnių literatūros žmonių autoritetas: sąžinės, literatūros išmanymo bei skonio. Šiuo, taip pat savos bei vertimo kūrybos meistrystės požiūriu Dmytro yra nepralenkiams Ukrainos jaunuomenės mokytojas, ugdytojas – ir savo pavyzdžiu, ir tiesiog pedagoginiu darbu dešimtmečius veikiančiame savo kūrybiniame seminare prie Ukrainos rašytojų sąjungos. Lietuvių literatūrai šįkart šypsosi laimė, kad skaitytojus, taip pat ir jaunus, Ukrainoje ji pasiekia iš dosnių ir patikimų vertimo profesionalo rankų.
Apie Šv. Jeronimo premijas
Šv. Jeronimo premijos kasmet skiriamos užsienio grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui už pastarųjų trejų metų profesionaliausiai, meniškiausiai į lietuvių kalbą išverstus kūrinius ir atsižvelgiant į nuopelnus vertėjo profesijai, meniniam vertimui, meninio vertimo teorijai ir kritikai, vertėjų ugdymui; taip pat grožinės ir humanitarinės lietuvių literatūros vertėjui už profesionaliai ir meniškai į užsienio kalbą išverstus kūrinius, už lietuvių literatūros populiarinimą užsienyje. Premijos tikslas – pripažinti ir skatinti vertėjo kaip menininko darbą ir indėlį į Lietuvos kultūrą, literatūrą ir kalbą, kultūrų dialogą, pasaulio elitinės literatūros leidybą, kelti literatūros vertėjų profesijos prestižą.
Šv. Jeronimo premijų steigėjai – Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir Lietuvos Kultūros ministerija.
Rėmėjai – LIETUVOS KULTŪROS TARYBA
Daugiau informacijos tel. 8-698 18116
Interneto svetainėje: www.llvs.lt
