Spalio 19-21 dienomis Rygos kongresų rūmuose vyksta Rygos knygų mugė, o jos išvakarėse Latvijos leidėjus, mokytojus ir bibliotekininkus mūsų kolegos iš Latvijos leidėjų asociacijos bei ALDUS projekto pakvietė dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Kaip knyga susitinka su skaitytoju“, kurioje pranešimą apie Lietuvos literatūros renginius skaitė ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
Trumpai Europos leidybos rinką pristatė ir apie vykdomus projektus bei leidėjų prisistatymą Europos parlamento nariams papasakojo Europos leidėjų federacijos (FEP) prezidentas Rudi Vanschoonbeek. Taip pat jis papasakojo ir apie Antverpeno knygų mugę, kuri vyksta jau nuo 1931 metų. Knygų mugę organizuoja Belgijos leidėjai ir knygų prekybininkai, ji vyksta 12 dienų ir joje apsilanko 150.000 lankytojų kasmet. Per šias nepilnas dvi savaites uždirbama 3 proc. visos metinės leidėjų apyvartos.
Įdomiai apie leidybos situaciją bei Lisabonos knygų mugę pasakojo jos organizatorius bei Portugalijos leidėjų ir knygų prekybininkų asociacijos vykdomasis direktorius Bruno Pires Pacheco. Lisabonos knygų mugės išskirtinumas tas, jog ji vyksta parke, po atviru dangumi. Portugalijoje yra 400 aktyviai dirbančių leidėjų, o elektroninės knygos sudaro tik 1 proc. visos leidybos rinkos. Portugalijoje galioja fiksuotos kainos politika. Nuolaidos knygoms gali būti taikomos tik po 18 mėnesių nuo jų išleidimo, o iki sueis 18 mėnesių terminas – tik 25 dienas per metus – būtent knygų mugės metu nuolaida gali buti iki 20 proc. Vien 2017 metais Portugalijoje buvo išleista 10.400 pavadinimų knygų – 867 per mėnesį, arba 28 per dieną! Vidutinė vienos knygos kaina 2017 metais – 12.5 EUR. 73 procentai knygų yra parduodama knygynuose, likusios – prekybos centruose. Bestseleriu Portugalijoje laikoma knyga, kurios parduodama daugiau nei 10.000 kopijų, vidutinis knygos tiražas – 1.200.
Lisabonos knygų mugė yyra didžiausias kultūros renginys Portugaijoje. Per dieną jame apsilanko 29.000 žmonių, o vien savaitgaliais ateina apie 70.000 lankytojų. Mugės komunikacijai organizatoriai neskiriamos jokių lėšų. Pirmoji mugė vyko dvylika dienų, joje buvo 17 stendų. Palyginimui – dabar jų yra apie 300. Siūlome pasižvalgyti po pirmųjų knygų mugių nuotraukas.
Knygų mugė vyksta centriniame Lisabonos parke – ji patogiai pasiekiama, yra daug vietos parkuoti automobiliams. Mugės biudžetas – 900.000 EUR. Mugę remia savivaldybė, privatūs rėmėjai, kurių indėlis sparčiai auga, patys leidėjai, nemažai uždirbama iš maisto prekybos, bilietų į knygų mugę nereikia. Lisabonos savivaldybė yra pagrindinis partneris, prisidedantis finansine parama, logistika, sumažintais arba panaikintais mokesčiais mugės organizatoriams. Taip pat savivaldybė yra atsakinga už programą vaikams.
Mugės metu vyksta apie 1600 kultūrinių renginių: diskusijos, knygų pristatymai, kinas, teatras, iliustracijų parodos, užsiėmimai vaikams, muzika, net joga. Populiarus yra vadinamasis „marselfie“ – lankytojų selfie su Portugalijos prezidentu Marcelo Rebelo de Sousa, kuris yra skaitytojas ir didžiulis knygų gerbėjas. Knygų mugę reklamuoja visos pagrindinės šalies televizijos, taxi vairuotojai, net ATM bankomatuose galima rasti informaciją apie mugę. 200 vaikų 8-10 m. amžiaus kiekvienos mugės metu turi galimybę likti miegoti mugėje – stovykloje su pasaka. Dieną jie vaikšto po mugę, o miegoti lieka palapinėse parke, kur klausosi įvairių istorijų ir negali įsinešti ten savo mobiliųjų telefonų.
Apie Estijoje vykstantį festivalį Head read pasakojo viena jo organizatorių – leidėja Krista Kaer. Angliškai atrodantis festivalio pavadinimas iš tiesų yra estiškas – išvertus tai reiškia „geros eilutės“. Pirmasis festivalis įvyko 2008 metais ir per visus tuos metus sulaukė garbingų svečių iš užsienio – festivalyje viešėjo Margaret Atwood, David Mitchel, John Banwille. Įrašų ir nuotraukų bei dar daugiau informacijos ieškokite čia.
Prie festivalio nuolat dirba apie dešimt žmonių, jo tikslas – populiarią literatūrą pritraukti arčiau skaitytojo. Festivalio laikas – gegužės pabaigoa, renginiai vyksta kavinėse, o Rašytojų sąjunga yra pagrindinė festivalio vieta. Visi renginiai yra nemokami, išskyrus kai kuriuos atvejus: jeigu renginiai vyksta kartu su filmų pristatymais, reikia pirkti bilietą į filmą, jeigu renginys vyksta muziejuje, susimokėti už muziejaus bilietą, jeigu bažnyčioje, į kurią įėjimas yra mokamas, taip pat reikia sumokėti prašomą mokestį, tačiau kainos yra labiau simbolinės.
Peter van Duijvenboden, Nyderlandų organizacijos „Lezen“ projektų vadovas, pasakojo apie skaitymo iššūkius, su kuriais jie susiduria Nyderlanduose. Organizacija ieško atsakymų į klausimus, kodėl vaikai skaito mažiau ir stengiasi šią situaciją keisti. „Skaityti nėra paprasta: turi žinoti raides, išmokti skaityti, mokėti susikoncentruoti“ - sakė pranešėjas. Daugėja vaikų, kurie vengia skaitymo. Kai kurie net turi „skaitymo baimę“ – jų tėvai neskaito, jie nemato skaitančio žmogaus pavyzdžio ir įsivaizduoja, kad skaitymas yra „kažkas ne man“. Jis išvardijo keletą taisyklių, kuriomis vadovaujamasi dirbant su vaikais ir jaunimu:
1. Neskaitančio vaiko nereikia klausti, kokias knygas jis mėgsta, bet būtina klausti apie jo pomėgius.
2. Palaikyti kiekvieno skonį, gebėjimus, gerbti jo pasirinkimą.
3. Padėti susikurti pasitikėjimo jausmą – kad būtų knygų mokykloje, klasėje, namie.
4. Skatinti socialinę motyvaciją: vaikas turi turėti su kuo pasikalbėti apie knygą, kurią perskaitė – kas jam patiko, galbūt šokiravo.
Latvijos nacionalinės bibliotekos vaikų literatūros centro direktorė Silvija Tretjakova, puikiai pažįstama ir Lietuvos žmonėms, dirbantiems su skaitymo skatinimu, pasakojo apie didžiausią Latvijos projektą „Vaikų žiuri“, taip pat apie dvejus metus veikiantį projektą, skatinantį į skaitymo procesą įsitraukti tėvelius senelius, brolius – vyriškąją šeimos dalį. Į organizuojamus projektus įtraukia per 800 viešųjų ir tiek pat mokyklų bibliotekų.
Prieš konferenciją vyko ekskursija naujojoje Latvijos nacionalinėje bibliotekoje. Įspūdinga ir pati biblioteka, ir vaizdai pro langus, už kurių atsiveria nuostabi Rygos architektūra. Bibliotekos fojė veikia knygos muziejus, kurį rekomenduojame aplankyti, jeigu tik būsite Rygoje.
Juta Pīrāga iš latvianliterature.lv dar sykį pasidžiaugė Latvijos intraverto kampanijos sėkme – per metus pasirodė 43 Latvijos rašytojų knygos anglų kalba ir 63 knygos buvo išverstos į kitas kalbas. Latvijos intraverto filmuką kviečiame pasižiūrėti čia. O Juta baigė savo pranešimą teiginiu, kad dažniausiai kitų šalių žmonės per literatūrą pamilsta ir šalį. Ryga pasirodė pakankamai ekstravertiška, atvira, tad ir iš artimiausių kaimynų yra ko išmokti.
