Skaitymas yra žmogaus ir technologijų sąveika pradedant pačiomis seniausiomis molio lentelėmis, baigiant naujausiais jutikliniais ekranais. Per ilgą laiką technologijų raida sukėlė daugybę pokyčių ir netgi transformacijų ir skaitymo įpročiuose, ir skaitymo kultūroje. Antai rotacinių spausdinimo mašinų ir industrinės popieriaus gamybos atsiradimas XIX amžiuje padarė skaitymo medžiagą pigią ir prieinamą masėms. Dėl to nepaprastai išaugo skaitytojų skaičius, tačiau kur kas svarbiau, kad pasikeitė skaitančios visuomenės demografija. Tuo tarpu XX a. antroje pusėje įvyko priešingas posūkis – po televizijos atsiradimo daugybė neįgudusių skaitytojų apskritai nustojo skaityti knygas. 

Panašiai ir šiandien masinė skaitmeninių ekranų plėtra (ir švietimo, ir laisvalaikio sferoje) ėmė keisti mūsų skaitymo įpročius. Ekranai gali būti skaitymo popieriuje alternatyva, tačiau kartu jie siūlo ir vaizdo įrašų, žaidimų, klausymosi galimybių tame pačiame įrenginyje, jau nekalbant apie nuolatines socialinių medijų pagundas. Visa tai ilgina prie ekrano praleidžiamą laiką, konkuruoja su žmogaus laisvalaikiu, trumpina ilgalaikio (knygų) skaitymo laiką. Kartu kelia neatidėliotiną klausimą dėl didesnių ar mažesnių technologijų pasekmių švietimui. Yra įrodymų, kad ekranai keičia skaitymo patirtį atminties ir (grožinių kūrinių atveju) suvokimo prasme. Regis, skaitmeniniai tekstai suvokiami ne taip giliai kaip popieriuje spausdinti tekstai. Kartu esant milžiniškoms informacijos paieškos galimybėms ištisą parą, šie ir kiti pokyčiai, be abejonės, daro įtaką ir mūsų sampratai apie žinias bei informaciją. Tai skatina įsavinti momentinę informaciją, o ne įsiminti faktus, mąstyti remiantis tik informacijos fragmentais, o ne didesnės informacijos sankaupomis, jau tapusiomis mūsų žiniomis. 

Tarpdisciplininė EU COST E-READ veikla, vykdoma 2014–2018 metais, yra paskatinusi nemažai empirinių tyrimų apie visuotinio ekranų naudojimo pasekmes. Konferencija „Knygos, ekranai ir skaitančios smegenys“ skiriama preliminariems rezultatams pristatyti. Kas iš tiesų kinta ir kodėl? Šiuos rezultatus reikėtų matyti tam tikrame kontekste siejant juos su istorija ir dabarties skaitymo praktika, taip pat socialine raštingumo istorija. Tai kelia ir kitų klausimų.

Konferencijoje siūlomos nagrinėti tokios temos (bet nebūtina apsiriboti tik jomis):

• Skaitymo praktikų empiriniai tyrimai, pavyzdžiui, knygų industrijos statistika, bibliotekų statistika, medijų naudojimo ir laiko praleidimo jose apklausos;
• Kaip interpretuoti empirinių tyrimų rezultatus, ir kokios peršasi išvadas dėl skaitymo ateities ir skaitymo reikšmės švietimui?
• Skirtingų formatų ir skaitymo santykis (pavyzdžiui, knyga kietais ir minkštais viršeliais; spausdintinė knyga ir ekrane skaitoma knyga);
• Knygų ir skaitmeninių edukacijos priemonių naudojimo istorija bei šiandiena, jų santykinis efektyvumas;
• Kintantis skaitymo įvairiais tikslais (pavyzdžiui, laisvalaikio ir mokymosi) statusas ir socialinė pozicija;
• Kintanti raštingumo apibrėžtis;
• Kintanti skaitymo istoriografija ir tyrimo instrumentų plėtra.

Konferenciją organizuoja:

• Europos šalių mokslininkų bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityse (European Cooperation in Science and Technology, COST) tinklas, vykdantis veiklą „Skaitymo evoliucija skaitmeninimo amžiuje“ (Evolution of Reading in the Age of Digitisation, E-READ)
• Pasaulinė Autorystės, skaitymo ir leidybos istorijos draugija (SHARP)
• Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas

Konferencijos vieta: Vilniaus universitetas (Lietuva)

Konferencijos data: 2017 m. rugsėjo 27–29 d.

Konferencijos kalba: anglų

Konferencijos interneto svetainė (joje rasite daugiau informacijos): http://www.eread.kf.vu.lt 

Pranešimus registruoti konferencijos svetainėje: https://easychair.org/conferences/?conf=bsrb2016 

Galutinė individualių pranešimų ir sekcijų pateikties data: 2017 m. kovo 1 d.

Kontaktai: ereadvilnius2017@gmail.com