Nuotraukos autorius: zoombook.lt
Pasaulyje sparčiai išpopuliarėję personalizuotos pasakos vaikams vis daugiau dėmesio sulaukia ir Lietuvoje. Kaip bebūtų, nemažai tėvelių dar kyla klausimas, kuo tokios pasakos iš tiesų skiriasi nuo įprastinių? Galbūt galima patiems personalizuoti vaikų mėgiamas arba sukurtas istorijas? Ir ar tokios pasakos – iš tiesų naudingos mūsų mažyliams, ar jos neskatina perdėto pasitikėjimo savimi, naivumo, neiškreipia realaus pasaulio vaizdinių?
„Personalizuotos pasakos man atrodo labai šaunus dalykas. Aš pati, kaip mama, kas vakarą pasakoju dukrytei su dienos įvykiais susijusią istoriją. Pavyzdžiui, kai pradėjome lankyti darželį, pasakojau apie mergytę, kuri iš pradžių eidama į darželį verkdavo, tačiau vėliau jai ėmė patikti, mergaitė suprato, kad darželyje ji išmoksta naujų dainelių, eilėraščių, susiranda naujų draugų ir t.t. Pastebėjau, jog dukrytė ėmė vis drąsiau eiti į darželį, o vėliau visiems pasakodavo, jog darželyje daug ko išmokstama. Šis pavyzdys tik parodo, jog vaikai nesunkiai įsijaučia į kito personažo rolę, įvykius greitai pritaiko sau. Tad pasakos – puikus būdas ugdyti vaikus, o personalizavimas tik didina vaiko susidomėjimą, padeda jam lengviau įsijausti, pritaikyti pasakos „pamokas“ sau“,- sako vaikų psichologė, edukologė Jūratė Bortkevičienė.
Personalizuota pasaka – tai istorija, kurios pagrindiniu herojumi tampa Jūsų vaikas. „Galima ne tik knygos herojų pavadinti savo vaiko vardu, bet ir atitinkamai parinkti jo plaukų, akių spalvą, amžių. Taip pat rekomenduojame į knygutę įdėti vaiko nuotrauką – net pats dar skaityti nemokantis mažylis galės save atpažinti, supras, kad tai jis yra pagrindinis pasakos herojus, tad neabejotinai susidomės“- pasakoja pirmos lietuviškos personalizuotos pasakų knygos idėjos autorius, gipo.lt vadovas Eugenijus Kuperman.
Kuo iš tiesų vaikui naudingos tokios pasakos? Visų pirma, jos neabejotinai skatina žingeidumą, didesnį susidomėjimą pačiu skaitymu – jo svarba šiandien tikriausiai neabejoja niekas.
„Taip pat suasmenintos pasakos, nesvarbu, ar parašytos pirktose knygelėse, ar tiesiog sekamos tėvų, labai lavina vaikų vaizduotę,suteikia vaikui daugiau pasitikėjimo savimi. Juk fantazuodami vaikai gali apkeliauti visą pasaulį! Pasakos – puikus būdas mokyti vaikus mandagumo, bendravimo, empatijos, supažindinti su planetomis, žemynais, žvaigždynais... Svarbiausia pasakose naudoti teigiamus, gražius motyvus, rinktis kažko išmokančias istorijas.“,- pasakojo J. Bortkevičienė.
Paklausta, ar galimybė tapti visagaliu herojumi neiškreipia vaiko pasaulio suvokimo, psichologė teigė neigiamo poveikio neįžvelgianti.
„Žinoma, vaikas neturi gyventi vien fantazijų pasaulyje, tačiau juk saikas svarbus visose gyvenimo srityse. Galimybė pasijusti visagaliu ypač naudinga nedrąsiems vaikams – taip jie išlaisvina savo poreikį bendrauti, turėti draugų. Apskritai, fantazijos skatina kūrybiškumą, o kūrybiški žmonės paprastai yra sėkmingesni, daugiau pasiekia – jie visada mato kelis sprendimo variantus, labiau tiki savimi.“
E. Kuperman patvirtino psichologės žodžius: „Pagrindinis pasakos kūrimo tikslas ir buvo padėti tėveliams skatinti vaikų žingeidumą, kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, optimizmą. Dėl to pasakos kūrimo procese dalyvavo ne tik rašytojas, dailininkas, bet taip pat konsultavomės su vaikų pedagogais. Manau, jog knygos, pasakos, įvairios tėvelių sekamos suasmenintos istorijos – tai puikus ir pačiam vaikui įdomus lavinimo, pasaulio pažinimo būdas. Džiaugiuosi, kad vis daugiau tėvelių jį atranda“.
