„Gimęs 1993 m. Ūgis – 168 cm. Svoris – auga. Ego – gigantiškas. Inauguruotas Užupio Respublikos ambasadoriumi „Dievažin kur“. Vaikystėje manė, kad jo reprodukcinis organas itin panašus į vėžliuką. Nuo 16 metų yra dirbęs vienuolikoje skirtingų darbų. Paskutinis – barmeno. Motina – vertėja, lituanistė, redaktorė. Tėvas – Rusijos žydas ukrainietiška pavarde. 2015 m. sudegino butą gamindamasis fejerverkus. Kurį laiką ligoninėje mėgavosi nemokamomis morfino dozėmis. Bandė studijuoti filosofiją, tačiau pasibaidė. Paskui metus gyveno su vienuoliais. Bandė studijuoti vertimą (anglų ir italų kalbomis). Darsyk pasibaidė. 13 kartų atsibudo reanimacijoje po hipoglikeminių ir hiperglikeminių komų. Sykį komoje išbuvo kelias paras. Galbūt netgi bendravo su transcendentalais, bet už tas istorijas prašo pinigų arba cigarečių. Močiutė, į kurią atsigimė, buvo žydė. „ – Literatūra ir menas, 2016 m.

Šio Antradienio puslapiuose skaito JIS. JO pasiekimų įvardinti neužtektų nei puslapio, nei dviejų, todėl išskirsiu patį svarbiausią, mano akimis, - JIS vienas tikriausių, esmes jaučiančių Žmonių. JIS, kuriuo žaviesi, JIS, kuris nepameta savęs atbukimo pragaro ratuose, JIS, kuris vis dar nešiojasi savyje visų stichijų pėdsakus, JIS, kuris kupinas tikrumo tiek, kad net pradedi jį žadinti savyje. 

JIS- Marius Povilas Elijas Martynenko.

Pradeda lygiai aštuntą. Arba kada norės