„Šioje parodoje pamatysime tai, ką svetimos brutalios jėgos draudė kaip lietuvių, latvių ir estų tautinio identiteto raišką, mėgindamos ištrinti kultūrinę ir istorinę atmintį bei europinį tapatumą“, – parodos atidarymo metu sakė Lietuvos ambasadorius Latvijoje Artūras Žurauskas. Paroda „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918–1940“ Latvijos nacionalinėje bibliotekoje atidaryta ketvirtadienį, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Lietuvoje per 22 nepriklausomybės metus išleista daugiau kaip 3000 grožinės literatūros leidinių, aktyviai leistos mokslinės knygos. Tarp eksponatų – lietuviškai išverstos „Latvių novelės“ (1933), iš estų kalbos verstas Augusto Tammanno apsakymas „Mokytojas ir jo jaunieji bendradarbiai“ (1924) ir lietuviškas Oscaro Wilde’o kūrinio „Kentervilio pilies vaiduoklis“ (1928) leidimas.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/rygoje-atidaryta-baltijos-saliu-knygoms-skirta-paroda-286-1053772?c=286&copied
Šių metų lapkričio 8–11 dienomis Vilniuje vyks jau trečiasis tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Pasak organizatorių, festivalio metu vyks susitikimai su vienais ryškiausių šalies ir pasaulio literatūros autorių, čia netrūks jaudinančių temų, atvirų pokalbių, puikios muzikos, vizualių performanso bei dramaturginių elementų.
„Vilniaus lapai“ – tai tarptautinis literatūros festivalis Lietuvos sostinėje Vilniuje. Renginio centre – žinomų, skaitytojų pamėgtų Lietuvos ir pasaulio rašytojų susitikimai su publika įvairiose Vilniaus vietose, atviras autoriaus ir skaitytojo dialogas, gyvai skambantys poetų ir prozininkų balsai, viešai skaitoma bei interpretuojama kūryba.
Keletą dienų vykstančio festivalio moto – „Autografai“, tai simbolizuoja artimą autoriaus ir skaitytojo santykį. Renginio geografinis epicentras – Menų spaustuvė, kurioje literatūra, rašytojo ir skaitytojo susitikimas paverčiamas gyvu veiksmu. Festivalio programoje gausu nemokamų renginių – literatūros skaitymų, muzikinių improvizacijų, ekspozicijų pristatymų, performansų, literatūros inspiruotų kino filmų.
Vienas pagrindinių renginio tikslų – padėti platesnei visuomenei atrasti šiuolaikinę literatūrą, ją pamėgti, paversti ją gyva kasdienės kultūros dalimi. „Vilniaus lapai“ skatina skaitytojus pažvelgti į rašytoją kaip į savo amžininką, kalbantį patraukliai ir suprantamai.
2016 m. startavęs festivalis sulaukė didžiulio susidomėjimo – pilnų salių, žiniasklaidos dėmesio, jis spėjo įgyti ir literatūrinės bendruomenės pasitikėjimą. Festivalį kartu su partneriais organizuoja Lietuvos Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija bei Lietuvos rašytojų sąjunga.
Išsamią vestivalio programą rasite čia: http://www.vilniauslapai.lt/
Lapkričio 8–11 dienomis sostinėje vyksiantis tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ ketina ir vėl paliudyti, kad puikūs rašytojai skaitančiai visuomenei yra tokios pat ryškios žvaigždės, kaip ir melomanams – muzikos pasaulio korifėjai. Trečią rudenį iš eilės rengiamo festivalio dienomis organizatoriai žada susitikimus su vienais ryškiausių šalies ir pasaulio literatūros autorių, čia netrūks jaudinančių temų, atvirų pokalbių, puikios muzikos, vizualių performanso bei dramaturginių elementų.
Per keturias festivalio dienas suplanuota 20 renginių, didžioji dalis jų šiemet vyks Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6) – Vilniaus senamiestyje įsikūrusiame šiuolaikinių scenos menų centre. Kaip ir ankstesniais metais, kai didžioji renginio susitikimų dalis vyko Nacionaliniame dramos teatre (šiuo metu uždarytame rekonstrukcijai), norima pabrėžti, kad rašytojas yra turintis ką pasakyti menininkas ir autoritetas, iš kurio laukiama viešo ir ryškaus rezonanso.
Pasak festivalio organizatorių, jau pirmaisiais festivalio metais paaiškėjo, kad skaitytojai išsiilgę gyvo pokalbio su rašytojais, o pastarieji – bendravimo su skaitytojais. Pasirodė, kad tokie susitikimai yra įdomūs ir naudingi abiem pusėms – tai patvirtino ir per kelias dienas išpirkti bilietai, ir netgi anšlagai, dėl kurių organizatoriai turėjo mažesnes sales skubiai keisti didesnėmis.
Svarbiausi šių metų festivalio renginiai – susitikimai su dviem Lietuvos ir trimis užsienio autoriais, iš pastarųjų net du atvyks iš Didžiosios Britanijos (bendradarbiaujant su Britų taryba). Pagrindinėmis festivalio temomis žada būti šiuolaikinio žmogaus laikysena sparčiai kintančiame, globaliame, neramumų krečiamame pasaulyje, kuris taip ir išlieka iki galo nepažinus.
Be pagrindinių renginių, kuriems siūloma iš anksto įsigyti bilietus, įvairiose Menų spaustuvės erdvėse numatyta net 13 nemokamų skirtingų žanrų susitikimų su poetais, prozininkais, pasakotojais, aktoriais ir muzikantais. Vaikams skirti teatralizuoti literatūros skaitymai vyks Valstybės pažinimo centre, teatro „Meno fortas“ ir Menų spaustuvės patalpose.
Lapkričio 8 d., ketvirtadienį, bare „Peronas“, kuris įsikūręs geležinkelio stotyje, vyks festivalį apšildantis „Literariumas“ – aktorės Aldonos Vilutytės sumanytas renginys. Jame poetai suvienija pajėgas kartu su aktoriais ir drauge pristato poetų kūrybą.
Lapkričio 9 d., penktadienį, numatytas festivalio atidarymo renginys, jo metu bus pristatytos dvi parodos – bukinisto Jono Valonio parengta knygų dedikacijų paroda „Išlįsk iš lapų“ ir trijų autorių – Dainiaus Dirgėlos, Benedikto Januševičiaus bei Vytauto Suslavičiaus – fotografijos paroda „Fotografiniai Vilniaus lapai“, primenanti 2016 ir 2017 metų „Vilniaus lapų“ akimirkas.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-10-18-vilniaus-lapai-rudeniska-sostine-nusvies-lietuvos-ir-pasaulio-literaturos-zvaigzdes/172416
Naujoji „Neregėta Lietuva“ pristato tai, kuo mes, lietuviai, didžiuojamės ir ką branginame: mūsų aplinką, protėvių mums paliktą kultūros paveldą ir dabartinį užsidegimą sukurti klestinčią ateities Lietuvą. Albumo autorius fotografas ir verslininkas Marius Jovaiša Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje visuomenei pristatys svarbiausias albumo dalis ir papasakos apie dvejus metus trukusį kūrybinį procesą.
Švenčiant valstybės atkūrimo šimtmetį, M. Jovaišos nuomone, reikėtų pristatyti ir nuostabų mūsų šalies kraštovaizdį, ir išmaniuosius darbus – savo naujajame albume autorius rodo naujausių laikų Lietuvos žmonių veiklą technologijų srityje, intelektinio darbo kūrinius.
Kraštovaizdžio skyriuje pateikiami nuostabaus grožio miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai, fotografuoti iš oro ypatingoje šviesoje įvairiais metų laikais.
Naujausiems Lietuvos pasiekimams skirta knygos dalis meninės fotografijos priemonėmis pristato mokslinių tyrimų, pramonės inovacijų, informacinių technologijų, radioelektronikos, išmaniojo dizaino, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų sritis.
„Tikiu būsimo albumo sėkme. Matau, kad ji jau pareina“, – balandžio pradžioje, sveikindamas M. Jovaišą projekto pristatymo proga, sakė Nacionalinės bibliotekos vadovas prof. dr. Renaldas Gudauskas. „Mūsų Nacionalinė biblioteka tarsi specialiai sukurta tokiems projektams. Esame laimingi būdami šio projekto dalimi. Ir man ypač džiugu, kad per aukščiausios kokybės meną bus pristatytas modernios Lietuvos mokslas, švietimas, inovaciniai ir technologiniai pasiekimai“, – pažymėjo R. Gudauskas.
Kviečiame visus į oficialų naujojo albumo „Neregėta Lietuva“ pristatymą Nacionalinėje bibliotekoje.
Trumpai apie renginį
Data | spalio 22 d. |
Laikas | 16 val. |
Vieta | atrijus prie vitražo, III a.; atrijus V a. |
Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
Partneris | Marius Jovaiša, marius@neregeta.lt |
Rėmėjas | kelionių organizatorius „Novaturas“ |
Daugiau informacijos | neregetalietuva.lt, socialiniame tinkle „Facebook“ |
Spalio 19-21 dienomis Rygos kongresų rūmuose vyksta Rygos knygų mugė, o jos išvakarėse Latvijos leidėjus, mokytojus ir bibliotekininkus mūsų kolegos iš Latvijos leidėjų asociacijos bei ALDUS projekto pakvietė dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Kaip knyga susitinka su skaitytoju“, kurioje pranešimą apie Lietuvos literatūros renginius skaitė ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
Trumpai Europos leidybos rinką pristatė ir apie vykdomus projektus bei leidėjų prisistatymą Europos parlamento nariams papasakojo Europos leidėjų federacijos (FEP) prezidentas Rudi Vanschoonbeek. Taip pat jis papasakojo ir apie Antverpeno knygų mugę, kuri vyksta jau nuo 1931 metų. Knygų mugę organizuoja Belgijos leidėjai ir knygų prekybininkai, ji vyksta 12 dienų ir joje apsilanko 150.000 lankytojų kasmet. Per šias nepilnas dvi savaites uždirbama 3 proc. visos metinės leidėjų apyvartos.
Šiemet, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. Keturioliktą kartą vykstanti akcija skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą.
Šiemet knygų penketukai buvo renkami net penkiose kategorijose. Be tradicinių vaikų, paauglių, knygos suaugusiesiems ir poezijos knygų penketukų, atsirado ir nauja publicistikos ir dokumentikos kategorija. Publicistikos ir dokumentikos knygų penketukai renkami pirmą kartą, todėl šiais pirmaisiais metais buvo vertintos knygos, parašytos nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Kitose keturiose kategorijose dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.
Vaikų ir paauglių knygų penketukus šiemet atrinko: komisijos pirmininkė Inga Mitunevičiūtė (Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vadovė), Diana Gancevskaitė (rašytoja, literatūrologė), dr. Aurelija Gritėnienė (Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja), Rita Karpavičienė (Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė), Justinas Vancevičius ( literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovas).
Suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisiją šiemet sudarė: komisijos pirmininkė Giedrė Kazlauskaitė (kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vyriausioji redaktorė), Andrius Jakučiūnas (rašytojas), Antanas A. Jonynas (poetas), Gediminas Kajėnas (literatūros žurnalo „Metai“ publicistikos redaktorius), Donata Mitaitė (literatūros kritikė).
Publicistikos ir dokumentikos knygų penketukas:
Knygų suaugusiesiems penketukas:
Poezijos knygų penketukas:
Knygų vaikams penketukas:
Knygų paaugliams trejetukas:
Už labiausiai patikusią knygą visose kategorijose galima balsuoti iki 2019 m. vasario 17 d. interneto svetainėse http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt ir www.lrt.lt, elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius.
Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje 2019 metų vasario mėnesį.
„Metų knygos rinkimų“ penketų knygas pristato ekspertų komisijos nariai
Publicistikos ir dokumentikos knygos
Rūta Oginskaitė. Gib a kuk: pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuose
Su Grigorijumi Kanovičiumi, nuo 1993 m. gyvenančiu Izraelyje, Rūta Oginskaitė kalbasi jau po to, kai 2013 m. išleidęs romaną „Miestelio romansas“ rašytojas pasakė, kad deda tašką – naujų knygų nebebus. Persipinantys G. Kanovičiaus ir jo žmonos Olgos pasakojimai leidžia žvilgtelėti į plačią gyvenimo panoramą: skaitytojai sužino nuo prieškario besitęsiančią gyvenimo istoriją, kalbama apie literatūrą, teatrą, kiną, apie buitį, apie tai, ką reiškė būti žydu sovietinėje Lietuvoje ir ką reiškia jau senatvei artėjant atsidurti Izraelyje. Savo kūriniuose įamžinęs Lietuvos žydų gyvenimą rašytojas sako, kad jį visada labai domino atsisveikinimas ir atmintis. (Donata Mitaitė)
Sigitas Parulskis. Amžinybė manęs nejaudina
Vienaip galima skaityti Sigitą Parulskį „Lietuvos ryte“, kitaip – knygoje. Spaudos faktas parodo, kad publicistika vis dar gali būti drąsi, kandi, ironiška, neįkyriai skelbti progresyvias politines ar kultūrines idėjas. Publicistika yra idealus būdas darbštaus rašytojo formai palaikyti. Beje, knyga mišri – pradžioje Parulskio gerbėjai ras ir apysaką. Kaip būdinga šio autoriaus stiliui, prozoje prisriegiami graikų mitai. Publicistikai taip pat būdingas mitinis mąstymas – veikiausiai kaip žaidimas skaitytojų mentalitetu. (Giedrė Kazlauskaitė)
Giedra Radvilavičiūtė. Tekstų persekiojimas
Ši knyga parašyta ne bet kaip ir ne bet kam: labiausiai – rudeniniams žmonėms. Šmaikštaus ir vaizdingo stiliaus, nors tai ir nėra distiliuota grožinė literatūra, galėtų mokytis bet kuris rašytojas, turįs pretenzijų į prozą. Nors autorės nerasi socialiniuose tinkluose, atrodo, ji turi slaptą aistrą internetui – bent jau yra kaip reikiant patyrinėjusi antraščių gamybos ir popkultūros mechanizmus. Knyga žanro požiūriu ribinė – nėra aiškios skirties tarp publicistikos ir eseistikos, recenzijos ir prozos. Toji žanrinė difuzija – taip pat pranešimas. (Giedrė Kazlauskaitė)
Aurimas Švedas. Irena Veisaitė: Gyvenimas turėtų būti skaidrus
„Man buvo ir yra labai skaudus lietuvių ir žydų priešiškumas, nes pati esu ‚autentiška‘ litvakė, tai yra Lietuvos žydė, ar, jei norite, žydų kilmės lietuvė. Manyje gyvos abi kultūros“, sako viena ryškiausių šiandienės Lietuvos asmenybių, teatrologė, germanistė, viešoji intelektualė Irena Veisaitė, kalbinama istoriko Aurimo Švedo. Jųdviejų pokalbiai aprėpia platų laiką, pradedant tarpukariu, baigiant dabartine Nepriklausoma Lietuva, nevengiama dramatiškų asmeninių patirčių (paskutinis pasimatymas su mama ligoninėje karo pradžioje, getas ir pabėgimas iš jo), prisimenamos ir aptariamos įvairiopos tolesnio gyvenimo patirtys, darbai, sutikti žymūs ar tiesiog asmeniškai svarbūs žmonės. (Donata Mitaitė)
Tomas Venclova. Nelyginant šiaurė magnetą. Pašnekesiai su Ellen Hinsey
Šioje knygoje Tomas Venclova – viena iškiliausių mūsų kultūros asmenybių – kalbasi su amerikiečių poete, literatūros kritike bei vertėja Ellen Hinsey. Kalbasi taip, tarytum skaitytum intriguojantį romaną, kupiną netikėtų istorijos vingių, įdomiausių personažų ir jų nuotykių, sklidiną apmąstymų bei įžvalgų apie kultūrą, istoriją, visuomenę, kūrybą, dabartį. Nors tai autobiografinė knyga, tačiau joje aprėpiama kur kas daugiau nei vienas gyvenimas. Per asmeninę patirtį T. Venclova kalba apie savo šeimą, sovietmečio atmosferą, disidentinį judėjimą Lietuvoje bei Rusijoje, ryšius su tokiomis asmenybėmis kaip Ana Achmatova bei Josifas Brodskis, emigraciją bei naują gyvenimą Vakaruose. Ši knyga – atviras savo vietos kalboje ir istorijoje apmąstymas. (Gediminas Kajėnas)
Knygos suaugusiesiems
Laura Sintija Černiauskaitė. Šulinys
Naujasis L. S. Černiauskaitės romanas gali būti perskaitomas vienu ypu, jis tarsi vientisas audinys, sudarytas iš skirtingų, tačiau pasikartojančių rašto motyvų. Daugiabriaunė istorija keliauja per kelias kartas ir paliečia skirtingus, tačiau savitai susijusius žmones. Rašytoja labai jautriai aprašo kūdikio mirties, apleisto vaiko, nemylimos moters, vaikžudystės temas. Ji jų neanalizuoja, o pasakoja kaip betarpiškas stebėtojas, ne gvildena, o tartum švelniai prisiliečia. Kad ir rodytųsi, jog knygos temos siejasi su Lietuvos kriminalinių įvykių realijomis, vien tik tuo apsiriboti būtų maža. Rašytoja nuo istorijos tik atsispiria ir poetiškai, jautriai, su aukščiausia literatūrine pavara neria į jautriausias žmonių tarpusavio santykių piktžaizdes. Nuosekli pasakojimo linija, pasikartojantys motyvai, trūkinėjantis, tačiau paradoksaliai vientisas pasakojimas kviečia skaitytoją pažvelgti į „šulinį“ – paslaptį, sapną, nuojautą, baimę, kitonišką pasaulį. (Gediminas Kajėnas)
Gabija Grušaitė. Stasys Šaltoka
Gabijos Grušaitės knyga „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ lietuvių literatūros kontekste išsiskiria tuo, kad tai tekstas apie dabartį (ir apie gerokai platesnį nei lietuviškas kontekstą): apie šiuolaikiniam žmogui ir šiuolaikiniam pasauliui kylančius iššūkius. Romane iškyla daug madingų socialinių temų: globalizacija, informacinės visuomenės problemos, žiaurus elgesys su gyvūnais, korupcija ir t. t. Šios knygos tvirtybė – gana dinamiškas siužetas ir (kas nedažnai pasitaiko lietuvių literatūroje) nepriekaištingas, įvaizdžiais bei metaforomis neapveltas kompozicinis karkasas, kurį užkloja neišradinga, bet sklandi kalba. (Andrius Jakučiūnas)
Leonardas Gutauskas. Pravardės
Savo apysakų knygos veikėjams Leonardas Gutauskas suteikia biblinius ar šiaip Europos kultūroje žinomų veikėjų vardus: Odisėjas, Marija Magdalena, Herodotas, Van Gogas, Lozorius. Kartais atpažįstame savotiškų sakmių personažais paverstus realiai gyvenusius žmones, nors dažniau jie tiesiog kūrybinės vaizduotės sukurti, rašytojo apgyvendinti ir veikiantys žiaurių įvykių kupinais pokario metais ar vėlyvesnio sovietmečio laikotarpiu, patiriantys gilius nuopuolius, bet sugebantys ir vėl prisikelti. Pasakotojo talentu apdovanoto rašytojo kalba nepaprastai žodinga, derinanti aukštąją ir žemąją stilistiką. (Donata Mitaitė)
Herkus Kunčius. Lietuviškos apybraižos
Tai neįtikėtino smagumo ir šmaikštumo senųjų mitų griovėjo ir naujųjų alegorijų kūrėjo Herkaus Kunčiaus knyga. Pasiremdamas istorinėmis nuotrupomis ir legendomis apie žymių tikrų ir pramanytų asmenybių – Rusijos caro Petro I, Napoleono, Lenino, Hitlerio, Gorbačiovo, Monako princesės, Hanibalo Lekterio – lankymąsi Lietuvoje, rašytojas, žvelgdamas iš dabarties perspektyvos, kuria sąmojingą bufonadą, karnavališką kvazitikrovę, kunkuliuojantį fantazija ir sykiu apčiuopiamai reljefišką, o svarbiausia – kaip reta juokingą pasakojimą, kviesdamas pasinerti į groteskišką istorijos versiją, kurioje pramanas liejasi laisvai. Juk, paties autoriaus žodžiais tariant, „šiandien niekas negali pasakyti, koks pasaulis buvo prieš šimtą ar daugiau metų, nes istorija mėgsta meluoti, o dabartis ją gundo suvokti savaip“. (Antanas A. Jonynas)
Antanas Šileika. Basakojis bingo pranešėjas
Angliškai rašantis, tačiau ir akylesniems Lietuvos skaitytojams jau gerai pažįstamas lietuvių kilmės Kanados rašytojas Antanas Šileika savo atsiminimų knyga „Basakojis bingo pranešėjas“ akivaizdžiai patvirtina, kad globali Lietuva jau seniai yra ne vizija, bet tikrovė. Tai bene pirmoji knyga lietuviškai, kurioje savo patirtimi bei istorija, gyvendamas tarp dviejų kultūrų, dalijasi pokario emigrantų palikuonis. Autoriaus pasakojimas nėra nei istoriškai nuoseklus, nei itin išsamus. Kiekvienas fragmentas – tartum atskiras apsakymas, per kurį atskleidžiama Toronto priemiesčio paauglio tapimo rašytoju, dėstytoju bei žurnalistu istorija. Autorius kalba žaismingai, nors jo pasakojime vienu metu glūdi ir juokas, ir liūdesys. Tapatybė ir emigracija, savos vietos po šia saule paieškos, kūryba ir šeima, namai ir gimtinė – tai bene svarbiausios šios A. Šileikos atsiminimų knygos temos, papasakotos taip, tarytum visa tai būtų išgalvota. (Gediminas Kajėnas)
Poezijos knygos
Greta Ambrazaitė. Trapūs daiktai
Debiutuojančios poetės pirmoji eilėraščių knyga, anot Neringos Butnoriūtės, intriguojanti elegantiška tamsa, sapnišku siurrealizmu ir, sakytum, gotiška estetika. Pasak pačios autorės, „rašymą lemia [...] poreikis fiksuoti įspūdį, rinkti akimirkų nuorašus, neprarasti pastabumo spalvingai tikrovei ir vaizduotės kūriniams, nugirsti poteksčių obertonus, ieškoti vardų savųjų plokščių tektonikai. Kartais laiką norisi tirštinti, jei ir neproporcingai, intuityviai, jei ir negrabiomis rankomis rėminant visa persmelkiantį trapumą.“ O pridurti užtenka tik tiek: kad daiktas būtų trapus, jis turi būti kietas. (Antanas A. Jonynas)
Gintaras Bleizgys. Xeranthemum
„Xeranthemum“ – dvyliktoji poeto ir prozininko Gintaro Bleizgio knyga, devintoji eilėraščių, pavadinta gyvybingumą, nemirtingumą ir amžinybę simbolizuojančio daugiamečio augalo vardu. Tai stiprus patirčių rinkinys, kuriame tekstai pinasi gamtos, augalų, prisiminimų ir pojūčių gijomis. Jomis poetas grįžta prie savo didžiausių ribinių išgyvenimų, ir per juos, anapus jų susitinka su lietuvių literatūros tradicija bei savo pašaukimu. (Andrius Jakučiūnas)
Marius Burokas. Švaraus buvimo
Ketvirtasis poeto eilėraščių rinkinys. Marius Burokas – vienas subtiliausių šiandienos poetų, už kurio paprasto, taupaus žodžio matyti solidi poetinė mokykla ir sodrus kultūrinis fonas. Fotografiškai vaizdi metafora autentiškai atveria prisiminimų, nevalingos atminties klodus. Poetinę brandą liudija moderniai interpretuojama tradicija, ironiškas ir saviironiškas santykis su dabartimi. Ir kas itin svarbu – neprimygtinis, bet nuolat skambantis atsakingo buvimo leitmotyvas. Šiuo požiūriu knygoje išskirtinė meilės artimiausiems žmonėms, šeimos, tėvystės tema, reta ir nauja šiandienos poezijoje. Nekasdienė jautrios ir skaidrios lyrikos knyga. (Antanas A. Jonynas)
Tomas Petrulis. Triukšmo gyvatė
Seniai žinomo, bet tik 2017 m. debiutinę knygą „Triukšmo gyvatė“ išleidusio jauno poeto Tomo Petrulio kūryboje fiziologija, kūniškumas, nešvankybė persilieja su religiniais, krikščioniškais motyvais, absurdu ir filosofiniais turiniais, o netikėti nuokrypiai, sandūros ir dermės, niekais paverčiančios skaitytojo išankstinius lūkesčius, kuria savitą eilėraščių tekstūrą. Fiziologinis dvasingumas – štai kaip derėtų apibūdinti šią knygą gaubiančią aurą. (Andrius Jakučiūnas)
Kornelijus Platelis. Įtrūkusios mėnesienos
Visi žinome, kad būna įskilusios amforos, o įtrūkusios mėnesienos?.. Antikos gyventojus rekonstruojančiuose eilėraščiuose autorius kalba iš moters pozicijų. Tai nėra lengva mįslė, paaiškinama ištikimybe klasikinei tradicijai ir mitopoetikai. Nors knygoje esama ir kitokio kalbėjimo – asmeniško, introspektyvaus, grakštaus lyg „nebylioji nuotaka mirties“. „Karstinių reiškinių“ geologija dar nebaigta. (Giedrė Kazlauskaitė)
Knygos vaikams
Daiva Čepauskaitė. Baisiai gražūs eilėraščiai
Debiutinė Daivos Čepauskaitės poezijos knyga vaikams – tarsi gaivaus oro gurkšnis, kurio taip seniai laukėme. Tradicinės formos, bet šiuolaikinio, vaikams aktualaus turinio, paprasta, bet ne banali. Tobulas kalbos pojūtis, idealus rimas, netikėti palyginimai ir minties posūkiai, puikios personifikacijos, autorės sugebėjimas paversti poezija ir blynų kepimą, ir vorą po lova – visa tai jau dabar leidžia įrašyti šią knygą į lietuvių vaikų poezijos aukso fondą. (Inga Mitunevičiūtė)
Marius Marcinkevičius, Aušra Kiudulaitė. Draugystė ant straublio galo
Pagal geriausias paveikslėlių knygų tradicijas sukurta „Draugystė ant straublio galo“ žavi teksto ir vaizdo derme bei puikiomis iliustracijomis, papildančiomis tekstą ir suteikiančiomis jam dar daugiau prasmių. Amžina didelio ir mažo opozicija ir draugystės tema siūlo vaikams patrauklų pasakojimą, išeinantį už teksto ribų ir virstantį šauniu žaidimu, praskaidrinančiu ilgas laukimo valandas eismo spūstyse ar poliklinikų koridoriuose. Tai puiki knyga skaityti šeimoje, padėsianti kurti skaitymo kartu ritualą. (Inga Mitunevičiūtė)
Violeta Palčinskaitė. Eilėraščiai iš namų
Violetos Palčinskaitės vardas asocijuojasi su lietuvių vaikų poezijos klasika ir tuo, ką šis žodis suponuoja – aukščiausia kokybe, išliekančia verte ir nepavaldumu laikui. Nauja autorės knyga gimė iš vaikų stebėjimo, todėl yra be galo artima vaikų pasauliui. Tobulai surimuota kasdienybė – žaidimai, vaikiški barniai ir susitaikymai, mamos laukimas, sudužęs puodelis, blogas sapnas ir net išmanūs telefonai – viskas virsta poezija. (Inga Mitunevičiūtė)
Neringa Vaitkutė. Klampynių kronikos
Neringos Vaitkutės išgalvotas „Klampynių kronikų“ pasaulis nuo pat pirmo puslapio įtraukia skaitytoją į nuotykius ir kiek chaotišką mažo miestelio, kuris nepažymėtas žemėlapiuose ir kurio neranda guglas, gyvenimą. Tarsi universalioje erdvėje ir laike vykstantis veiksmas kartu sukuria įspūdį, kad visa tai šalia ir gali nutikti kiekvienam, o riba tarp dviejų pasaulių – išgalvoto ir tikro – labai trapi. Knygos vaizduojamame pasaulyje po vienu stogu gyvena žmonės ir baubai, palėpėse suka lizdus aitvarai, o nuėjęs į mišką gali netyčia parsivesti namo laumės vaiką. Mitologiniai elementai darniai įpinti į kartais kvapą gniaužiantį pasakojimą, artimą vaikų taip mėgstamoms šiurpėms ir siaubo istorijoms. Autorei pavyko sukurti dinamišką istoriją, ryškius ir įsimintinus personažus, atspindėti vaikų psichologijos niuansus ir parašyti kūrinį ypač vaizdinga kalba, kuri praturtins ne vieno skaitytojo žodyną. (Inga Mitunevičiūtė)
Jurga Vilė, Lina Itagaki. Sibiro haiku
Tai knyga-įvykis, knyga-staigmena, savo atsiradimu nustebinusi ne vieną skaitytoją ir privertusi ištarti: „Pagaliau! Seniai tokios laukėme!“ Autorės pasirinkta skaudi tema – Sibiro tremtis, reikalauja ne tik ypatingo kalbėjimo, kai apie ją pasakojama vaikui, bet ir nepaprastos formos, pateikimo būdo. Tad ši knyga derina savyje grožinį pasakojimą, komiksų elementus, laiškų intarpus, poeziją, tačiau kartu yra vientisa, pasakojanti istoriją tekstu ir iliustracijomis, kviečianti nagrinėti kiekvieną puslapį, atspindinti skaudžią patirtį, bet nestokojanti humoro ir šmaikštumo. Moderni, leidžianti skaitytojui pasirinkti savo skaitymo būdą, kai ką nutylinti ir padedanti atrasti patiems bei neabejotinai priverčianti prie jos sugrįžti ne vieną kartą. (Inga Mitunevičiūtė)
Knygos paaugliams
Aidas Jurašius. Pypas ir jo nutikimai
Žavingas nonsensiškas pasakojimas apie Pypą, keliaujantį Vingiais, kai kuriems skaitytojams atvers galbūt niekada nepatirto įstabiai malonaus ir uždegančio skaitymo džiaugsmo skrynią. Neįtikėtinoje, unikalią kelionę pasakojančioje knygoje sudėti absurdiškai juokingi, o kartu filosofiški pasakojimai, priversiantys kone apie viską (o ypač – apie mūsų net nesusimąstant ištariamus žodžius) nuo šiol galvoti kiek kitaip. Nors tikriausiai Labai Kitaip. Išmonė, absurdas, kūrybiškos autoriaus šėlionės ne tik nepaleis skaitytojo, bet ir sukels nevaldomą juoką ar bent kikenimą, privers susimąstyti, net paliūdėti. Tokių personažų mūsų literatūroje, matyt, dar nebūta, tad pats metas su Pypu, Moralu ir Šurum Burum keliauti Vingiais į Tiriamąjį Žygį. (Tik nepamirškite prisisegti saugos diržų, nes dar iš už kampo išlįs Maža Kas...) (Diana Gancevskaitė)
Ilona Ežerinytė. Verksnių klubas
Paauglė Lina laikinai gyvena viena – jos tėvai išsiskyrę, su atskirai gyvenančia mama santykiai nesiklosto, o tėvas gydosi priklausomybių centre. Kuris iš šios subyrėjusios šeimos narių iš tiesų yra suaugęs? Kuris jų savarankiškiausias? Kaip kiekvienas jų lipdo savo nenuspėjama vaga pasisukusį gyvenimą? Ar tos vagos besisieja? Nepaisant vienišės būdo, Lina netikėtai atranda „Verksnių klubą“, kuriame įvairų liūdesį išgyvenantys paaugliai susirenka bendrystėje jį išbūti. Iššūkių ir liūdesio paženklintas ne vien pagrindinės veikėjos gyvenimas – tai patiria ir kiti jos bendraamžiai. Ar įmanoma liūdesį išgyventi skaidriai? Ar jis sumažėja, kai juo pasidalini? Ar pačių klubo įkūrėjų sugalvotos bendravimo taisyklės trukdo ar padeda? O kas nutinka, kai tarp narių atsiranda stipresni jausmai?.. (Diana Gancevskaitė)
Justinas Žilinskas. Kaukas Gugis ir kerų karas
Tai – jau antroji knyga, pasakojanti apie kauko Gugio nuotykius (pirmoji – „Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas“, 2006). Štai Gugis jau ūgtelėjęs, jau visas kaukajaunis. O su paauglyste nenuoramą kauką užgula ir aibė iššūkių bei rūpesčių: eiti į karą ginti giminės garbės, nutylint išaiškėjusį melą, ar pasipriešinti gilioms tradicijoms ir ieškoti kelio taikos link? Ar patikėti priešais? Kurio balso klausytis – sąžinės ar senolių? O gal širdies? Drauge su Gugiu per šią įtampos, paslapčių ir netikėtumų tirštą istoriją keliaujantis skaitytojas neišvengs pamatinių bręstančio žmogaus klausimų. „Kaukas Gugis ir kerų karas“ įstabia, gyva, spalvinga kalba ne tik pasakoja konkrečią istoriją, nutikusią Gugiui, bet ir byloja apie mus supantį iššūkių pilną pasaulį ir kasdienius asmeninius sprendimus, kurie keičia ne tik kiekvieno mūsų gyvenimą, bet ir šeimos, bendruomenės, šalies, viso pasaulio istorijos tėkmę. (Diana Gancevskaitė)
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Tyto alba“ maloniai kviečia į Michaelo Wolffo knygos pristatymą. Drauge su renginio vedėjais mėginsime įminti mįslę, atsakymo į kurią vis dar nežino pasaulis: kaip visiškai nesistemišką žmogų, iškilusį per tos pačios politinės valdžios, kurios jis siekia, kritiką, suderinti su didžiule JAV politine mašina?
Dramatišku realybės trileriu vadinamą knygą pristatys ir jos temomis diskutuos:
Michaelas Wolffas – amerikiečių rašytojas, žurnalistas ir apžvalgininkas („USA Today“, „The Hollywood Reporter“, „GQ“) išleido šešias knygas, be kitų, – žiniasklaidos magnato Ruperto Murdocho biografiją. „Ugnis ir įniršis“ – septintoji jo knyga, iškart tapusi pasauliniu bestseleriu.
Tai dokumentinė proza apie pirmuosius Donaldo Trumpo prezidentavimo metus (nuo 2016 m. lapkričio 8-osios, dienos po rinkimų, iki 2017 m. spalio), kai buvo atleistas vyriausiasis strateginis prezidento patarėjas Stephenas Bannonas, kurio rinkimų planas kurti kampaniją priešinantis politikos elitui ir visai biurokratinei sistemai, daugelio vertintojų manymu, atvedė Respublikonų partijos kandidatą į Baltuosius rūmus.
Per šiek tiek daugiau negu valandą, ne visai nešališku Steve’o Bannono vertinimu, apsvaigęs Trumpas virto netikinčiu Trumpu, o paskui – visiškai išsigandusiu Trumpu. Bet dar turėjo įvykti galutinė transformacija: staiga Donaldas Trumpas tapo žmogumi, kuris patikėjo, kad jis visiškai nusipelnė būti Jungtinių Valstijų prezidentu ir sugebės juo būti.
Michael Wolff
Trumpai apie renginį
Data | spalio 2 d. |
Laikas | 17.30 val. |
Vieta | Valstybingumo erdvė. II a. |
Trukmė | 2 val. |
Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ › |
Prisiekusius skaitytojus, knygų mėgėjus, visus, neįsivaizduojančius gyvenimo be grožinės literatūros, kviečiame burtis draugėn – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiklą pradeda Skaitytojų klubas!
„Jeigu jums patinka skaityti ir mėgstate padiskutuoti apie perskaitytas knygas, esate puikus kandidatas į klubo narius. Net jeigu iki šiol niekada nedalyvavote tokiose diskusijose, – juk visada gerai pradėti ką nors naujo. Per susitikimus visi kalbėsime, ir visi klausysimės, – nes tik mokant išklausyti kitus gali atsiskleisti pasaulio įvairovė.
Klube taikysime biblioterapijos elementus, taigi sieksime, kad kiekvienas dalyvaujantis įsitrauktų ir atsiskleistų. Pokalbyje skatinsim išsakyti savo unikalius išgyvenimus, patirtus skaitant konkrečią knygą. Susitikimuose taikysime kūrybiškumą skatinančius metodus, sieksime, kad kiekvienas dalyvaujantis pajustų kūrybos džiugesį“, – sako klubo iniciatorės ir vedėjos, Nacionalinės bibliotekos darbuotojos ir Lietuvos biblioterapijos asociacijos valdybos narės doc. dr. Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė.
Per pirmąjį renginį bus trumpai pristatyta, kas yra biblioterapija, kokių esama jos rūšių, kaip biblioterapija taikoma bibliotekose ir kitose įstaigose. Dalyviams bus surengtas kūrybinio rašymo seminaras, jie taip pat drauge išsirinks knygą bendram skaitymui.
„Kurdamos klubą, siekiame ne tik sudaryti ir praplėsti biblioterapinį poveikį turinčių literatūros kūrinių sąrašą, bet svarbiausia – suburti mėgstančiųjų skaityti grupę, patiriančią dalinimosi skaitymo malonumą bei kūrybiškumo bendrystę“, – tikina vedėjos. Idant kiekvienas dalyvis turėtų tam laiko ir gautų dėmesio, susitikimai vyks nedidelėje (iki 15 žmonių) grupelėje. Klubo nariai rinksis kartą per mėnesį, antrąjį mėnesio antradienį, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Tolesnis grafikas bus nustatomas bendru susitarimu. Maloniai kviečiame ir laukiame visų suaugusiųjų skaitytojų!
Trumpai apie renginį
Data | spalio 9 d. |
Laikas | 18 val. |
Vieta | 235 susitikimų kambarys, II a. |
Trukmė | 1,5–2 val. |
Dalyvavimas | vietų skaičius ribotas, būtina registracija. |
Tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ šiemet prasidėjo jau pavasarį, paminėdamas pasaulinę poezijos dieną tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Vasarą Vilniuje ir Kaune vyko susitikimai su poete iš Naujosios Zelandijos Hera Lindsay Bird, rugpjūtį pradėjo veikti nauja interneto svetainė www.pdr.lt. Tačiau kulminacija – kaip ir kasmet – ta pati ir nepakeičiama: rudens festivalis Viniuje ir Druskininkuose. Poetinis Druskininkų ruduo šiemet vyks jau 29 kartą. Šių metų festivalio tema „Poezija: triukšmas ir įniršis“.
Ir šiemet kviesime į almanacho poetų skaitymus, jaunųjų poetų skaitymus, lietuvių poetų skaitymus, platformos VERSOPOLIS poetų pristatymą, diskusiją, parodų atidarymus, apdovanojimų vakarą, laureatų ir svečių vakarą Vilniuje, almanacho pristatymą Vilniuje, poezijos popietę jauniesiems skaitytojams.
Kviečiame ir festivalio senbuvius, ir tuos, kurie iki šiol dar nėkart festivalyje nesilankėte. Visi renginiai nemokami, o programa nuolat pildoma, ją galite sekti čia: http://pdr.lt/lt/festivalis/programa
Šiemet festivalis buvo nominuotas Londono knygų mugės Excellence Awards Literatūrinių festivalių kategorijoje greta Tarptautinio Konrado literatūros festivalio Lenkijoje ir Džordžtauno literatūros festivalio Malaizijoje, taip pat įvertintas EFFE Label ženklu 2017-2018 metams.
Daugiau skaitykite: https://www.facebook.com/events/266961914154038/
Š.m. spalio 15 d. 18-19 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks „Pradėk nuo savęs“ seminaras.
Seminare bus diskutuojama apie nelegalaus autorinio turinio naudojimo problematiką – savo patirtimi šioje srityje dalinsis populiariausių Lietuvosmuzikos grupių vadybininkai, muzikantai kartu su intelektinės nuosavybės teisės specialistais (organizacijų AGATA, LATGA, AVAKA, Intelektinės nuosavybės apsaugos centro atstovais).
Seminaras nemokamas, išankstinė registracija nereikalinga.
Vieta: bibliotekos renginių erdvė (3 aukštas).
Daugiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/145295593081551/
Tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ šiemet prasidėjo jau pavasarį, paminėdamas pasaulinę poezijos dieną tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Vasarą Vilniuje ir Kaune vyko susitikimai su poete iš Naujosios Zelandijos Hera Lindsay Bird, rugpjūtį pradėjo veikti nauja interneto svetainė www.pdr.lt.
Tačiau kulminacija – kaip ir kasmet – ta pati ir nepakeičiama: rudens festivalis Vilniuje ir Druskininkuose. Poetinis Druskininkų ruduo šiemet vyks jau 29 kartą. Šių metų festivalio tema „Poezija: triukšmas ir įniršis“.
Ir šiemet visi kviečiami į almanacho poetų, jaunųjų poetų bei lietuvių poetų skaitymus, platformos VERSOPOLIS poetų pristatymą, diskusiją, parodų atidarymus, apdovanojimų vakarą, laureatų ir svečių vakarą Vilniuje, almanacho pristatymą Vilniuje, poezijos popietę jauniesiems skaitytojams.
Kviečiami ir festivalio senbuviai, ir tie, kurie iki šiol dar festivalyje nesilankė. Visi renginiai nemokami, o programa nuolat pildoma, ją galite sekti čia: http://pdr.lt/lt/festivalis/programa.
Poetinis Druskininkų ruduo – tai tarptautinis kasmetinis literatūros festivalis, pirmoje spalio pusėje rengiamas Druskininkuose ir Vilniuje. Tai festivalis-laboratorija, skirtas poetams, kritikams, literatūros tyrinėtojams ir leidėjams, į kurį maloniai kviečiama publika.
Pagrindinis festivalio siekis – telkti poetų bendruomenę, sudaryti sąlygas dalytis savo kūryba, apmąstyti ir vertinti kūrinius, įvardyti kaitos tendencijas. 1990 metais festivalį pradėjo rengti Lietuvių P.E.N. centras, o 2001 metais visą vadybą perėmė visuomeninė organizacija „Poetinis Druskininkų ruduo“. Nuo 1997 metų Druskininkuose jį globoja Centras „Dainava“. Festivalis išsiskiria savo anoniminiais eilėraščių konkursais, kuriuose gali dalyvauti visi norintys, ir sąsajų ieškojimu su kitais menais.
Festivalis kasmet leidžia almanachą, kuriame pristatoma jo svečių kūryba originalo kalba su vertimu į lietuvių kalbą ir 5–6 lietuvių autorių kūriniai su vertimais į anglų kalbą. Vis daugiau veiklų vykdoma ir ne festivalio metu – susitikimai, skaitymai, dalyvavimas Vilniaus knygų mugėje, Pasaulinės poezijos dienos minėjimas, vaikų ir jaunimo ugdymas.
Po pirmojo Katkų literatūros draugijos sezono, kuriame su rašytojais, kritikais bei politikais skaitytos knygos ir diskutuota, Draugija skelbia antrojo sezono atidarymą.
Šiandien mūsų švietimas, o ypač universitetinės studijos išgyvena krizę, kurios neišgyvendina nei aktyvėjančios politikų ir ekspertų pastangos. Ar tai reiškia, kad intelektualinis lavinimasis atsidūrė istorijos šiukšlyne? Ar „didžiųjų duomenų“ technologinis efektyvumas ir socialinių tinklų burbulai galutinai nugalėjo humanistiką? O gal dvasinis gyvenimas tiesiog iš universitetų išsikėlė į nuošalias, egzotiškas vietas, panašias į Hermanno Hesses žymiojo romano Kastaliją? Kokią studijų prasmę, žvelgdami į savo studentavimą, mato tarybinį, potarybinį (ir Vakarų) universitetą perėjusi vidurinė karta? Kokia jų prasmė anapus „diplomo ir gero darbo“ – žinios, dėstytojo ir studento santykis, pats patyrimų ir apmąstymų laikas – turėtų atsiverti dabar į universitetus ateinančiam jaunimui?
Apie tai rašytojas ir eseistas Laurynas Katkus kalbėsis su politiku ir menininku, ilgamečiu Dailės akademijos dėstytoju, Seimo nariu Arūnu Gelūnu ir verslo konsultantu, Tomo Akviniečio laisvųjų menų kolegijos Kalifornijoje absolventu Vytautu Adomaičiu.
Kaip įprasta Katkų literatūros draugijoje, pašnekovai cituos iš Hesses „Stiklo karoliukų žaidimo“ ir kitų rinktinių knygų, taip pat kaip paprastai į diskusiją kviečiami įsijungti ir klausytojai.
Diskusija vyks spalio 2 dieną 19 val. edukacijos centre „Miesto laboratorija“ (Antakalnio g. 17-13). Daugiau informacijos rasite čia.
Daugiau apie Katkų literatūros draugiją skaitykite čia.
Šaltinis: 15min.lt
2018 m. spalio 4-6 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vyks VI Klaipėdos knygų mugė (KKM).
Kasmet auganti ir vis daugiau spalvų įgaunanti KKM jau tapo ryškiu miesto kultūriniu reiškiniu. Jos metu didžiausias dėmesys skiriamas knygai ir jas rašantiesiems, tačiau KKM programa pasižymi ir renginių gausa, skirta įvairaus amžiaus lankytojui – naujausių knygų pristatymai, susitikimai ir diskusijos su knygų autoriais ir leidyklų atstovais, edukaciniai renginiai, meno parodos, filmų peržiūros, koncertai, spektakliai, konkursai ir žaidimai. Tradicinė Klaipėdos knygų mugė tarsi knygų gurmanų puota, kurios meniu galima rasti pačios įvairiausios lektūros ir užsiėmimų, skatinančių skaitymą ir kūrybiškumą. Šio renginio tikslas – populiarinti knygą ir skaitymo tradicijas Klaipėdos mieste bei Vakarų Lietuvos regione. Šiemet ji skiriama Valstybės atkūrimo šimtmečiui.
„Laimei, Rėza”, – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais organizuodami VI Klaipėdos knygų mugę kviečiame prisiminti lietuvių literatūros istoriką ir kritiką, poetą, folkloristą, žymiausią XIX a. pradžios Prūsų Lietuvos kultūros puoselėtoją Liudviką Rėzą, kuris prieš 200 metų „atrado“ ir „padovanojo“ mums Donelaitį: išlikusius originalus ir nuorašus sudėjo į vieną kūrinį, pavadino jį „Metais“, išvertė į vokiečių kalbą ir 1818 m. Karaliaučiuje kartu su vertimu išspausdino.
Spalio 4 d. 12.00 val. KKM atidarymo proga bus pristatyta nauja kompaktinė plokštelė „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Pirmą kartą vienoje plokštelėje įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas, kurį įskaitė Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas. Atidarymo renginyje dalyvaus Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė), leidėjas, aktorius Sigutis Jačėnas.
Valstybės atkūrimo šimtmečiui, įvairioms istorinėms datoms ir įvykiams pažymėti skiriami tokie renginiai kaip KKM metu veiksianti Kauno apskrities viešosios bibliotekos parengta paroda „Tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“, aktorės Virginijos Kochanskytės ir klarnetininko Valdo Andriuškevičiaus atliekama meninė programa „Šimtmečio dialogas: dedikacija poetams Sigitui Gedai ir Maironiui“, dzūkų vakaras „Dzūkiškai ant jūros kranto“. Astridos Petraitytės „Algirdas. Iš Kauno. Kuriant valstybę“, Vasilijaus Safronovo, Vytauto Jokubausko, Vyganto Vareikio, Hektoro Vitkaus "Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija", Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos „Vardą rašysim ant laiko delnų“ knygų pristatymai. Tradiciškai, Klaipėdos knygų mugės metu bus įteikta Klaipėdos atminties premija „Prūsa“.
Spalio 6 d., šeštadienį, laukiame šeimų edukacinėse dirbtuvėse „Šimtas inkilų LAISVĖS paukščiams“, kurių metu pagaminti inkilai, padabinti šimtmečio simbolika ir lietuviškais žodžiais, dar keletą metų primins Valstybės atkūrimo šimtmetį.
KKM kasmet vis daugiau sulaukia svečių iš užsienio šalių. Šiemet KKM dalyvaus vaikų rašytoja, dramaturgijos ir kūrybinio rašymo mokytoja, nuosavo lėlių teatro įkūrėja iš Farerų salų Rakel Helmsdal, rašytoja iš Vokietijos Jutta Noak. Bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetu KKM metu veiks knygos meno, pop-up arba trmačių objektų iš popieriaus kūrybinės dirbtuvės, kurias ves popieriaus meno dizaineris, iliustratorius iš Prancūzijos Eric Singelin ir grafikos dizainerė Agathe Demois.
Klaipėdos knygų mugės rengėjai – Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka ir Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacija (LiMViLA). Šiemet joje dalyvaus: „Raidynėlis“, „Eglė“, „Charibdė“, „Gelmės“, „Kauko laiptai“, „Pypliotyra“, „Andrena“, „Homo liber“, „Verba Vera“, „Margi raštai“, „Muzikija“, „Druka“, „Libra memelensis“, „Lieparas“, „Žara“, Klaipėdos universiteto leidykla, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilniaus etninės kultūros centras, Lcc tarptautinio universiteto biblioteka, Prancūziškas knygynas, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.Knygų mugės dalyviams gausią edukacinių ir kultūrinių renginių programą pasiūlys Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas, Lietuvos aklųjų biblioteka, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho bajoraičio viešoji biblioteka, VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“, Vilniaus neįgaliųjų dienos centras, Vilniaus etninės kultūros centras.
Ruošiamės tikrai knygų gurmanų puotai! Su VI Klaipėdos knygų mugės dalyviais ir jos programa kviečiame susipažinti – www.klaipedosknygumuge.lt
Literatūros berlinalė – taip vakar vykusio 18 Berlyno literatūros festivalio atidarymo metu jį pavadino vienas organizatorių ir išdidžiai vardijo skaičius.
Pilnametystės sulaukusiame festivalyje šiemet dalyvauja 250 autorių iš 5 žemynų, 50 šalių. Per dešimt dienų numatyta 300 renginių, dalyvaus 75 moderatoriai, 15 vertėjų, laukiama 30 tūkstančių žiūrovų. Berlyno literatūros festivalis visai pelnytai pavadintas berlinale – jis, kaip ir vienas žymiausių Europos filmų festivalių, įsitaisęs žymiausių pasaulio literatūros festivalių dešimtuke (pagal kai kuriuos šaltinius – netgi penketuke) sutraukia ne vien kūrėjus, bet ir kritikus, leidyklų atstovus, agentus bei visus kitus, kurie domisi literatūrinio gyvenimo įvykiais ir tendencijomis. Dar daugiau – tiek Berlinalė, tiek Berlyno literatūros festivalis ne tik apžvelgia, kas sukurta, bet savotiškai išryškina naujas sroves, atranda naujus balsus ir prisideda prie to, kas bus kuriama ir taps populiaru ateities pasaulyje.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/berlyne-prasidejo-literaturos-berlinale-joje-keliami-ir-klausimai-kuriuos-visuomene-mielai-uzmirstu-286-1025708?c=286&copied
Šių metų rugsėjo 7–8 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kieme (Trakų g. 10) vyks Skaitymo festivalis. Festivalio metu rengėjai kvies pailsėti ir pasidalyti savo mintimis bei idėjomis apie romantiką šiandien.
Kas ir koks yra šių laikų romantikas? Ar jis miesto poetas, slemeris? Gal naujosios kartos politikas, freelanceris ar ekscentriškas performanso atlikėjas? Įvairiausių formų romantiką šių metų Skaitymo festivalyje kurs Solo Ansamblis, Kūjeliai, Lina Buividavičiūtė ir Elijas Martynenko, Miglė Anušauskaitė, Rytis Zemkauskas ir dar daug įdomių, unikalių ir be galo romantiškų dalyvių. Žinoma, ir visi jūs.
Festivalio organizatorius Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Programą ir daugiau informacijos rasite Skaitymo festivalio interneto svetainėje.
Europos Sąjungos literatūros premija švenčia dešimtmetį. Ta proga organizuojamas susitikimų su premijos laimėtojais turas, o taip pat – trumposios prozos konkursas, kuriam savo specialiai sukurtus tekstus galėjo siųsti visi ES literatūros premijos laureatai.
Net trys lietuvių autorės jau buvo įvertintos šia premija: Laura Sintija Černiauskaitė (2009 m., už romaną „Kvėpavimas į marmurą“), Giedra Radvilavičiūtė (2012 m., už esė rinkinį „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“), Undinė Radzevičiūtė (2015 m., už romaną „Žuvys ir drakonai“).
36 rašytojų iš 26 šalių kūriniai originalo ir anglų kalbomis sudėti į specialų leidinį (European Stories. EUPL winners write Europe), kurį galite atsisiųsti PDF formatu. Kūrinius galima skaityti ir už labiausiai patikusį balsuoti iki spalio 21 d.. Dešimt balsavusių skaitytojų laimės kelionę į Vieną dalyvauti apdovanojimo ceremonijoje lapkričio mėnesį.
Rugpjūčio 29 d. 18.30 kviečiame į paskutinius, rūgpjūčio mėnesio poezijos skaitymus ant žolės, šįkart išskirtinai moteriškus, bet gal tuo ir ypatingus :) kuriuose dar labiau "ant žolės" savo kūrybą pristatys poetės Lina Buividavičiūtė, Vitalija Pilipauskaite-Butkiene ir Jurgita Jasponyte.
https://www.facebook.com/events/2362607603754343/
LINA BUIVIDAVIČIŪTĖ - literatūros kritikė, poetė, sapnuotoja, mama, svajotoja, abejojančioji, stovinti vietoje, serganti, sveikstanti, bėganti su vilkais. 2017 m. išleido pirmąją poezijos knygą "Helsinkio sindromas". Lina - labai originali poetė jau spėjusi atrasti savo kūrybos gerbėjų ratą.
VITALIJA PILIPAUSKAITĖ - BUTKIENĖ - trijų vaikų mama, poetė, lektorė, dula. Autorė laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbtą 2015-ųjų Pirmosios knygos konkursą (eilėraščių rinkinys „Kvėpuoju“). Šis rinkinys tapo tikra sensacija, po kurios žymūs literatūrologai pratrūko skanduoti straipsniais ir pasisakymais socialiniuose tinklapiuose, kad turime poezijoje tikrai rimtą poetę įmynusią poezijos paslaptį. Vitalija taip pat yra aktyvi visuomenės veikėja su tėvyste, vaikyste susijusiose srityse, buvusi VšĮ "Prieraišiosios tėvystės centro" vadovė, direktorė. Moteris taip
yra viena iš VšĮ Dulų asociacija įkūrėjų.
JURGITA JASPONYTĖ - dviejų dukrelių mama, rašytojo, vertėjo Mariaus Buroko žmona, poetė išleidusi eilėraščių rinktinę "Šaltupė" (Rašytojų sąjungos leidykla, 2014). 2015m. jai įteikta Zigmo Gėlės premija už geriausią metų poetinį debiutą . Autorė šiuo metu jau yra parengusi ir antrąją savo kūrybos knygą, kuri jau yra atiduota leidyklai. Jurga taip pat yra ir viena iš Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos darbuotojų, kuriai šią vasarą teko padirbėti ir mūsų skaitykloje.
Asociacija LATGA kaip ir kiekvieną vasarą Kultūros ministerijai pateikė kompensacinio atlyginimo paskirstymo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose ataskaitą. Remiantis jos duomenimis, tradiciškai buvo sudaryti populiariausių bibliotekose autorių ir knygų dešimtukai.
Paaiškėjo, kad tarp Lietuvos grožinės literatūros autorių bibliotekose populiariausia Irena Buivydaitė-Kupčinskienė, vaikų ir jaunimo literatūros kategorijoje 2017 m. ir vėl nepralenkiamas buvo Vytautas Račickas, kurį pelnytai galima vadinti populiariausiu rašytoju bibliotekose.
Nuo meilės romanų iki istorijos
„Penkioliktus metus iš eilės paskirstėme autoriams kompensacinį atlyginimą už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose pagal sutartį su LR Kultūros ministerija už praėjusius metus. Šiemet ši suma siekė beveik 240 tūkst. eurų.
Jau tapo gražia tradicija skirstant atlyginimą sykiu parengti populiariausiųjų autorių ir jų kūrinių bibliotekose sąrašus, remiantis 65 bibliotekų, kuriose įdiegta Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema (LIBIS), pateiktais duomenimis.
Beje, siekdami paskatinti autorius aktyviau kurti ir registruoti kūrinius pas mus, įdiegėme naujovę – lietuvių autorių grožinę literatūrą suskirstėme į dvi dalis, kad būtų aiškiau, kokius autorius ir knygas bibliotekose renkasi suaugusieji, o kokias – vaikai ir paaugliai. Dar norėtumėme pabrėžti, kad šie dešimtukai iki galo neatspindi skaitymo tendencijų, nes nemaža visuomenės dalis knygas įsigyja knygynuose“, – akcentus sudėlioja Asociacijos LATGA Kūrinių panaudos ir reprografinio atgaminimo poskyrio vadovė Jurga Bražiūnienė.
2017 m. bibliotekose tarp grožinės literatūros autorių, rašančių suaugusiems, populiariausia buvo prozininkė ir vertėja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė, kurios knygos buvo paimtos per 16 tūkst. kartų. Antrąją vietą pasidalijo šviesaus atminimo lietuviškos literatūros klasikas Romualdas Granauskas ir moterims skirtų romanų autorė Jolita Herlyn, gyvenanti ir kurianti Vokietijoje. Jų abiejų knygos buvo paimtos lygiai tiek pat kartų – po 11 182. Trečiojoje vietoje – istorinių romanų autorė Gina Viliūnė, kurios knygos paimtos daugiau nei 10 tūkst. kartų.
Populiariausiųjų lietuvių grožinės literatūros knygų sąrašo viršuje – Jurgio Kunčino „Tūla“, G.Viliūnės „Imperatoriaus meilužė“, I.Buivydaitės-Kupčinskienės „Kitapus veidrodžio“. Visos šios knygos perskaitytos po daugiau nei 3 tūkst. kartų.
Tarptautinis šiuolaikinės literatūros forumas „Šiaurės vasara“ šiemet Vilniuje ir Biržuose vyks rugpjūčio 16–19 dienomis. Tai renginys ne vien specialistams ir profesionalams. Jame laukiami visi, kurie nori turiningai ir įdomiai praleisti laiką. „Šiaurės vasara“ – tai literatūros skaitymai, atviri seminarai, muzika, alternatyvios programos, filmų pristatymai, galimybė išgirsti kuo įvairesnius požiūrius, diskutuoti su forumo dalyviais ir svečiais aktualia tematika, nemokama kultūrinė programa. Forumas kasmet pasiūlo vis kitą, tačiau socialiai aktualią temą, kuri skatina Šiaurės ir Baltijos šalių bendravimą, tarpusavio supratimą, toleranciją, sudaro sąlygas vystytis naujoms kūrybinėms idėjoms ir mintims. Pastarųjų metų „Šiaurės vasaros“ temos: 2015 m. – „Knyga kaip projektas“, 2016 m. – „Literatūra. Reklama. Vertė“, 2017 m. – „Rašytojas svetur, jo kūriniai su mumis“. Šių metų tema – „Valstybė: proza ir poezija“. Nuo 2013 m. forumas „Šiaurės vasara“ vyksta Biržų krašto muziejuje „Sėla“, jo sumanytoja ir scenarijaus autorė – rašytoja, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Giedra Radvilavičiūtė. Forume susitinka ne tik Lietuvos literatūros bendruomenė, bet ir filosofai, menotyrininkai. Seminarų tikslas – diskutuojamą temą apžvelgti kuo įvairesniais kampais.
Ketvirtadienis. Rugpjūčio 16-oji Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Vileišių rūmai), Antakalnio g. 6, Vilnius 18.00 Knygos Gytis Vaškelis „Laisvės inžinierius: Petras Vileišis – gyvenimas ir darbai“ pristatymas-ekskursija Vileišių rūmuose
11.00 Išvykimas iš Vilniaus (nuo Halės turgavietės, registruotis el. paštu rutaeli@gmail.com) 15.00 Atvykimas į Biržus, Muziejus „Sėla“, Radvilų ekspozicinė salė 19.00 Forumo atidarymas 19.30 Vakaro susitikimai ir skaitymai: poetą Rimvydą Stankevičių kalbina literatūros kritikė Jurgita Žana Raškevičiūtė 21.00–21.30 Pertrauka Muziejus „Sėla“, II aukšto arkada 21.30 Forumo dalyvių skaitymai „Užrašykit ant mūsų šitą pilį...“ Skaito Forumo draugai ir visi norintys
Muziejus „Sėla“, Biržų pilies arsenalas 10.00 Seminaras-diskusija. Veda Laima Kreivytė Aurimas Švedas. Kodėl rašytojų kuriami pasakojimai apie istoriją yra reikalingi praeities tyrinėtojams? Jūratė Čerškutė. Apie rašytoją, mylėjusį valstybę ironijos ir kritikos būdu Dace Meiere (Latvija). Lietuvių literatūros vertimai Latvijoje ir jų (ne)sėkmės 11.30–12.00 Pertrauka 12.00 Seminaro-diskusijos tęsinys Donata Mitaitė. „Kai leidžiamės į slėnį...“ Mirtis Tomo Venclovos poezijoje Kornelijus Hellis (Austrija). Autoportretas su Robertu Musiliu Mindaugas Sereičikas. Karas ir visuomenė 13.30–14.30 Pertrauka 14.30 Seminaro-diskusijos tęsinys Inga Bodnarjuka-Mrazauskas ir Juta Pīrāga (Latvija). Latvijos literatūros intravertai prisistato užsienyje. Reklamos strategijos ir perspektyvos Uogienių aukcionas. Veda rašytojas Alvydas Šlepikas (surinktos lėšos bus skirtos nupirkti ŠV dalyvių knygoms, jos bus padovanotos socialiai remtinoms šeimoms) 16.00–16.30 Pertrauka 16.30 Diskusijos-seminaro tęsinys Tomas Mrazauskas. Pokalbiai ant sofos – knygos dizaino ir leidybos konferencija Rygoje Jurga Klapatauskaitė-Bužinskienė. Lietuvos 100-metis: Vilnius, J. Basanavičiaus gatvė 17.30–19.00 Pertrauka Muziejus „Sėla“, Radvilų ekspozicinė salė 19.00–19.30 Baisiai gražus pusvalandis su Daiva Čepauskaite Muziejus „Sėla“, II aukšto arkada Pokalbiai ir skaitymai 20.00–21.30 Svečiuose – rašytojas Herkus Kunčius. Kalbina literatūros kritikas, vertėjas Laimantas Jonušys Naktinėjimai. Muziejus „Sėla“, I aukšto arkada 22.00 Rūtų darželio diskoteka su DJ Uršule ir DJ Alvydu
Muziejus „Sėla“, Biržų pilies arsenalas 11.00 Seminaras-diskusija. Veda Rūta Elijošaitytė-Kaikarė Dalius Jonkus. Miesto filosofija: tarp anonimiškumo ir individualizacijos Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. O kuo mes blogesni? Keletas įžvalgų keliaujant per tris Baltijos šalis 12.00–12.30 Pertrauka 12.30 Šiaurės vasara“ tęsiasi Kęstutisa Navakas su nauja knyga. Penkiolika klausimų autoriui. Klausimus pateikia visi Andrius Zalieska-Zala, grupės „Arbata“ vokalistas, idėjinis ir dvasinis lyderis seks savo pasakas 14.00 Atsisveikinimas. Muziejus „Sėla“, II aukšto arkada 15.00 Išvykimas į Vilnių nuo pilies aikštelės.
|
Paskirkime rugpjūčio mėnesį gražiam atsisveikinimui su nepakartojamai karšta šių metų vasara ir ruoškimės pasitikti gėrybių kupiną rudenį. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriu Lietuvos kino centru maloniai kviečia žiūrovus patirti lietuviškos kino klasikos siūlomą vasaros bei rudens skonį. Lietuvos kino centras suteikia galimybę Nacionalinės bibliotekos lankytojams rugpjūčio mėnesį pamatyti šiuos filmus: „Mano vaikystės ruduo“, „Anglų valsas“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Velnio nuotaka“.
Rugpjūčio 10 d. 12 val. – Kino popietė. Filmas „Anglų valsas“ (rež. Gytis Lukšas)
Kostiuminė melodrama, sukurta pagal Johno Galsworthy pjesę „Džoja“, kuri nukelia į XIX a. pabaigos Angliją. Tų laikų atmosfera sukuriama filmuojant rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės sodyboje, skambant Viačeslavo Ganelino muzikai, o aktoriams dėvint akį traukiančius kostiumus.
Filme perteikiama ne tik XIX a. Anglijos aura, bet taip pat atsargos pulkininko Tomo Houpo ir jį supančių žmonių nepaprastos gyvenimo istorijos. Į pulkininko užmiesčio namą atvažiuoja giminaičių ir svečių iš Londono. Čia juos pasitinka tebejauna „gyvanašlė“, kurios vyras ilgam paliko šalį, Molė Gryn iš Londono, jos flirto objektas Morisas Leveras ir „gyvanašlės“ dukra Džoja. Nusigyvenęs pulkininkas T. Houpas domisi tik aukso kasyklų savininku M. Leveru, pro pirštus žiūri į jo ir „gyvanašlės“ M. Gryn romaną, dėl kurio išgyvena duktė Džoja. Kino juostos veiksmas kreipia žiūrovų mintis amžinųjų klausimų link – filme nagrinėjamos jaunosios kartos maksimalizmo ir suaugusiųjų melo bei prisitaikėliškumo, „amžinų santuokos saitų“ ir neištikimybės priešpriešos ir kitos socialinės temos.
Filme vaidina Audinga Aukštikalnytė, Vaiva Mainelytė, Eugenija Pleškytė, Henrikas Kurauskas, Ona Knapkytė, Vidas Aleksandravičius, Gediminas Storpirštis, Gytis Padegimas ir kt.
Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Rugpjūčio 17 d. 12 val. – Kino popietė. 12 val. Filmas „Vasara baigiasi rudenį“ (rež. Gytis Lukšas)
Psichologinėje dramoje vaizduojamas iš įkalinimo vietų į gimtąją sodybą grįžusio Jakimkaus ir jo našlaičiu tapusio sūnaus Viliaus gyvenimas. Viliui atidėjo šaukimą į armiją, nes reikėjo slaugyti motiną, dabar jis kasa melioracijos griovius ir jam pavyko įkalbėti viršininką, kad priimtų į tą patį darbą tėvą. Kartu jie vyksta kasti melioracijos griovio į tolimą vienkiemį, kurio šeimininkė dar jaunyva našlė Milda, auginanti mažą dukrelę. Jakimkai apsistoja pas ją, žaidžia su mažyle Laimute, kažkaip ir patys toje draugijoje vidujai atšildami. Pagal Romualdo Granausko scenarijų kurtame filme pasakojama gyvenimiška drama apie meilės trikampyje atsidūrusį tėvą ir sūnų, siužete subtiliai įkomponuotos Lietuvos istorinės realijos.
Filme vaidina Vaiva Mainelytė, Algimantas Masiulis, Valentinas Masalskis, Justina Širvinskaitė, Valdas Žilėnas ir kt.
Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Rugpjūčio 21 d. 17.30 val. – „Dangaus lageryje“ (rež. Riccardo Denaro). Susitikimas su vienuole Nijole Sadūnaite.
Filme užfiksuotas netikėtumas susitinkant su žmonėmis, kurie pakeičia mūsų gyvenimą. Taip nutiko ir Matteo, filmo personažui, kuris susipažino su N. Sadūnaite, lietuve vienuole, patyrusia KGB persekiojimą. Moterimi, kurios istorija tokia tolima, o žmogiškumas toks artimas, liudijančia, kad įmanoma būti laisvam net ir blogiausiame iš žemiškųjų pragarų. Italai jos elgesį pavadino „gailestingumo sėkla“, „liudijimu su šypsena iš lagerio“, o ją pačią – „žmogumi, laisvu nuo neapykantos“.
Filme vaidina aktoriai neprofesionalai: lietuvaitė vertėja Julija ir jaunuolis iš Italijos Matteo, atkuriamas Nijolės Sadūnaitės gyvenimas.
Rugpjūčio 24 d. 12 val. – Kino popietė. „Velnio nuotaka“ (rež. Arūnas Žebriūnas)
Pirmasis lietuvių miuziklas pagal Kazio Borutos „Baltaragio malūną“ apie amžinąją gėrio ir blogio kovą bei gerųjų gyvenimo ir meilės pradų triumfą. Rojuje kyla vietinio pobūdžio maištas. Naudodamiesi proga, angelai ima puotauti, šokti, kol atsipeikėjęs Aukščiausiasis rūsčiais žaibais išsvaido nepaklusniuosius. Vienas jų Pinčiukas, nužemintas iki velniuko, pliumpteli tiesiai į senyvo malūnininko Baltaragio kūdrą. Žmogus ir nelabasis sudaro sandėrį: Pinčiukas išpildys Baltaragio norus, o ką šis įgis ateityje, priklausys jam, mikliajam Pinčiukui. Baltaragis nežinodamas pasižada atiduoti savo dukterį Jurgą. Ši užauga tikra gražuolė, deja, Jurga pamilsta ne Pinčiuką, o šaunųjį berną Girdvainį.
Ši kino popietė puiki proga prisiminti nuotaikingą istoriją ją nuo seno pamilusiems arba patirti malonių įspūdžių jos nemačiusiems.
Miuzikle vaidina Vaiva Mainelytė, Regimantas Adomaitis, Gediminas Girdvainis, Regina Varnaitė ir kt. Dainuoja Asta Chomentauskienė, Vytautas Kernagis, Jonas Rupša, Birutė Dambrauskaitė ir kt.
Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Linkime gerų įspūdžių.
Trumpai apie filmus
Diena | Vieta | Laikas | Filmas |
Rugpjūčio 3 d. | Kino salė, V a. | 12 val. | Mano vaikystės ruduo 1977 m., vaidybinis, 80 min., rež. Gytis Lukšas |
Rugpjūčio 10 d. | Kino salė, V a. | 12 val. | Anglų valsas 1982 m., vaidybinis, 70 min., rež. Gytis Lukšas |
Rugpjūčio 17 d. | Kino salė, V a. | 12 val. | Vasara baigiasi rudenį 1981 m., vaidybinis, 90 min., rež. Gytis Lukšas |
Rugpjūčio 21 d. | Konferencijų salė, V a. | 17.30 val. | Dangaus lageryje 2016 m., dokumentinis-vaidybinis, 120 min., rež. Riccardo Denaro. Susitikimas su Nijole Sadūnaite |
Rugpjūčio 24 d. | Kino salė, V a. | 12 val. | Velnio nuotaka 1973 m., vaidybinis, 77 min., rež. Arūnas Žebriūnas |
Rugpjūčio 9 d., ketvirtadienis, 13 val.
Viena iš „Re:formacija“ festivalio dalių – skaitymai ant laiptų Reformatų skvere. Bus skaitomi trumpi idėjiniai savo ar kitų tekstai, tinkami skaityti mitinge. Tema – „re:formacija“: Reformacija, reformos, viešos ir privačios erdvės (trans)formacijos, medžių kirtimas, paveldo naikinimas, istorijos perturbacijos. Svarbus performatyvus elementas ir įvietinimas, todėl galima siūlyti performansus (su kopūstais ir be), dainas bei skanduotes. Norintiems dar tvirčiau „prisirišti“ prie konkrečios vietos, siūlome pagalvoti apie laiptus, laiptines, laiptuotas piramides, architektūrinius ir skulptūrinius paminklus. Elegijos ir parodijos, sonetai ir slamas, staugsmai ir riksmai – viskas tinka, kas gerai skambės nuo Reformatų skvero laiptų. Čia susitiks Dovilė Bagdonaitė, Neringa Dangvydė, Degėsys Liutauras, Dainius Dirgėla, Aušra Kaziliūnaitė, Laima Kreivyte, Virginija Kulvinskaitė Cibarauskė, Darja Lyzenko, Sara Poisson, Ričardas Šileika, Saulius Vasiliauskas, Aistis Žekevičius ir kiti. Norintys dalyvauti - rašykit ir ateikit!
Plačiau skaitykite: https://www.facebook.com/events/1883359241968768/
Misija baigta. Gegužę trys vyrai į Lietuvos miestus ir miestelius nešė lietuvių autorių poeziją. Naujieji knygnešiai. Jie – tai aktoriai Artūras Dubaka ir Balys Ivanauskas bei operatorius Edvinas Bandorius – žmonės, pėsčiomis nukeliavę apie 500 km. Maršrutu palei Nemuną ir Nerį jie aplankė 20 bendruomenių ir kiekvienai padovanojo po poetinį performansą. Iš vieno susitikimo dvi melžėjos spruko nesupratusios, kam visa tai. Kitą dieną trijulė žygį pradėjo pasistiprinusi pica ir dieną baigė vėlgi pavaišinti pica. Planavome pakalbėti apie ėjimą ir poeziją, bet išėjo pokalbis apie ėjimo poeziją. Interviu vyko automobilyje, kad vaikinams nebetektų daugiau eiti – bent kol kas.
– Atsimenu, kartą susitariau su kolege, kad pavežtų. Sustojo prie tilto jos „Audi“. Įneriu į mašiną, o vairuotojas ir klausia: ką jūs čia veikiate? Pasirodo, tai buvo tokia pati „Audi“, bet ne ta pati! Kaip dabar jaučiatės – ar įlipę į tą mašiną, ar savo rogėse, kai tiek toli nuėjote?
Artūras: Kai buvau ketverių ar penkerių, atsimenu, nuėjau su mama į parduotuvę sekdamas paskui jos paltą. Mano dėmesys tik sekundei nukrypo į žaislą, bet aš toliau ėjau paskui mamą. Greit ėjo, todėl sušukau: „Mama, palauk!“ Ji atsisuka, o ten buvo jau ne mano mama.
– Kiekvienas esame ne ten, kur reikia, nuėjęs. Pakalbėkime apie jūsų žygdarbį per puikų tarpininką – poetišką Valdo Papievio romaną „Eiti“. Citata: „Vaizdai keitė vaizdus, žingsniai kartojo žingsnius – jis ėjo ir ėjo. Lyg viskas, ką žinojo, mokėjo, galėjo, būtų susilydę į vienintelį gebėjimą eiti, arba lyg iš visko, ką žinojo, mokėjo, galėjo, būtų likęs tik vienintelis gebėjimas eiti, monotoniškais žingsniais matavo atstumus ir reljefą piešdamas šių vietovių žemėlapį, kurio niekam, nė jam pačiam nereikėjo.“ Neabejotina, kad jūs pamatėte gražių vietovių ir sutikote įdomių žmonių, o ar aprašytoji sąmonės būsena atpažįstama?
Artūras: Vos pradėję kelionę mes daug kalbėjome, tačiau antrąją žygio pusę žymiai daugiau pratylėjome. Dažnai ėjome atsiskyrę per kelis metrus. Kai karšta ir monotoniška, turbūt iš tikro nieko nelieka, tik ėjimas. Tad iš pradžių labiau fiksavome vaizdus, o paskui perėjome į vidinį išgyvenimą. Mieste užsiaugini sarkazmo skūrą, o ėjimas pravalė sąmonę.
Plačiau skaitykite: http://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/milijonas-zingsniu-simtai-eilerasciu-872846
Naujas šios vasaros projektas, skaitykla po atviru dangumi „Vilnius skaito“, įsibėgėjo ir jau trečdalį vasaros džiugina vilniečius ir miesto svečius. Skaitykla puikiai prigijo gaivioje liepų paunksmėje miesto centre, strategiškai patogioje vietoje ir daugelis miestiečių jau spėjo priprasti prie šios literatūrinės vasaros rezidencijos. Tad, atsižvelgus į skaitytojų poreikius, nuspręsta skaityklos vietos nekeisti ir šiais metais palikti ją Lukiškių aikštėje.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/skaitykla-po-atviru-dangumi-vilnius-skaito-sia-vasara-lieka-lukiskiu-aiksteje-286-994386?c=286
Jau ketvirtus metus iš eilės rašytoja Kristina Sabaliauskaitė kartu su leidykla „Baltos lankos“ kviečia 8–12 klasių ir jas atitinkančių gimnazijos klasių moksleivius išbandyti jėgas trumpųjų rašinių konkurse, kasmet sulaukiančiame vis didesnio susidomėjimo.
Šį kartą tema – „Mano demonai“. Nebe pirmus metus skaitant moksleivių atsiųstus rašinius, daugelyje jų – net ir rašytų temomis „Mano Odisėja“ ar „Poezija mano gyvenime“ – pastebėta daugelio moksleivių minima, tačiau neišplėtota frazė „mano vidiniai demonai“. Tad šiemet kviečiama griebti šį neatsiejamą žmogiškosios brandos palydovą – vidinį demoną – už ragų ir jį aprašyti trumpajame rašinyje. Jūsų vidiniai demonai – kas tai? Juk vertingiausia literatūra užčiuopia ir įvardija tai, kas, regis, ne visuomet pavaldu žodžiams. Leidykla lauks jūsų tekstų šia tema.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/rasytoja-kristina-sabaliauskaite-moksleivius-kviecia-dalyvauti-rasinio-konkurse-286-982132?c=286
Milžiniško populiarumo sulaukęs, širdis užkariavęs ir kasmet vis daugiau skaitytojų įtraukiantis „Skaitymo iššūkis“ nuo birželio pirmosios dienos vėl kviečia visus literatūros mylėtojus pasigalynėti su savimi, atsiversti mylimas knygas ir įveikti 5 skaitymo užduotis.
Galimybė atrasti naujus žanrus ir mylimus rašytojus
Su prasidėjusia vasara grįžta ir „Skaitymo iššūkis“. Šiemet mažiau užduočių, bet daugiau prizų ir įtraukiančių žaidimų socialiniuose tinkluose.
„Pagrindinis iššūkio tikslas – atrasti skaitymo malonumą, o kad būtų smagiau, kviečiame varžytis tarpusavyje ir žadame nuostabių, vasariškų prizų! Priimti iššūkį gali ir dideli, ir maži, nes užduotys šiek tiek lengvesnės nei pernai ir jų perpus mažiau – tik penkios. Norintys įveikti iššūkį turės perskaityti knygą, kurios tema susijusi su Lietuva, knygą, kurioje minima profesija, draugo rekomenduotą knygą, savo gimimo metais parašytą knygą ir, žinoma, knygą apie atostogas.
Užduotys gana lengvos ir įdomios, tad kviečiama rinktis knygas ir tiesiog skaityti – namuose ar per pietų pertrauką, parke ar troleibuse, pajūryje ar prie ežero. Kuo labiau įtraukianti knyga, tuo mažiau svarbi vieta. Juk vasara be knygos – ne vasara!“, - prie akcijos kviečia prisijungti organizatoriai.
„Skaitymo iššūkis“ – puiki proga turiningai praleisti atostogas, tuo pačiu sudalyvaujant varžytuvėse, taip pat galimybė atrasti dar neskaitytų knygų ir išbandyti naujų žanrų, nes kiekviena užduotis kviečia ieškoti ir bandyti. „Skaityti aš mėgstu ir skaitau daug, tačiau dažniausiai tik man patinkančio žanro knygas. „Skaitymo iššūkis“ atkreipė mano dėmesį į tas knygas, kurių pati greičiausiai nebūčiau pasirinkusi. Būtent tos knygos tapo mano šios vasaros atradimais“, - džiaugiasi viena iš pernai vykusio iššūkio dalyvių Rytenė.
Dalyvių skaičius išaugo dešimtimis
Organizatorių teigimu, „Skaitymo iššūkio“ idėja gimė dar 2016-aisiais, Bibliotekų metais, o per kelis metus išaugo dešimtimis kartų ir nustebino net pačius bibliotekininkus.
„Pirmą kartą skaitymo varžytuvės vyko Šiaulių regiono bibliotekose. Sulaukus didelio pasisekimo ir nemenko populiarumo, skaitytojų prašymu nusprendėme pakartoti šią skaitymo skatinimo iniciatyvą visos šalies mastu. Pernai varžytuves organizavo visos šalies viešosios bibliotekos, kurių yra apie 1,2 tūkst. su filialais“, - iššūkio priešistorę pasakoja Edita Urbonavičienė.
Praėjusiais metais iššūkyje varžėsi 4,6 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos, kurie per tris vasaros mėnesius perskaitė net 25 tūkst. knygų! Organizatoriai tikisi, kad šiemet dalyvių skaičius, kaip ir jų meilė skaitymui, toliau augs.
„Per kelis metus pasiekti nuostabūs rezultatai rodo, kad žmonės mėgsta skaityti, o varžytuvės skatina juos labiau įsitraukti. Neabejojame, kad tai susiję ir su šilčiausiu metų laiku. Juk vasara ir knyga yra neatsiejami dalykai. Geri rezultatai motyvuoja ir mus pačius, todėl dedame visas pastangas, kad „Skaitymo iššūkis“ vis labiau populiarėtų kiekvienais metais“, - pasakoja organizatoriai.
„Skaitymo iššūkį” jau trečius metus organizuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ,Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka.
Daugiau informacijos ir registraciją rasite adresu http://vasarasuknyga.lt/ ir Facebook paskyroje https://www.facebook.com/vasarasuknyga/.
Gegužės 13 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir Klaipėdos Teatro aikštėje prasidės didžiausias Lietuvoje literatūros renginys – 54-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Jį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas.
Per 15 festivalio dienų įvyks 157 renginiai visoje Lietuvoje ir šešiose užsienio šalyse. „Poetai su skaitytojais ir vėl susitiks ne tik įprastose erdvėse, bet ir netikėčiausiose vietose“, – rašoma pranešime žiniasklaidai. Į „Poezijos pavasarį“ atvyksta poetai iš aštuonių užsienio šalių: Vanni Bianconi (Šveicarija), Uldis Bērziņš (Latvija), Alí Calderón (Meksika), Jorgos Chuliaras (Graikija), Anna Halberstadt (JAV), Lone Hørslev (Danija), Rein Raud (Estija), Aleś Razanaŭ (Baltarusija).
Norinčius susipažinti su šiuolaikine pasaulio poezija ir atvykusiais svečiais renginio organizatoriai kviečia apsilankyti „Poezijos pavasario“ svečių vakare Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje, tarptautiniuose dvikalbiuose poetų skaitymuose „Duetai +“ Rašytojų klubo salėje, tarptautinėje poetų ir kritikų konferencijoje. Festivalio svečiai dalyvaus renginiuose ir Kaune, Klaipėdoje, Nidoje, Panevėžyje, Akmenės, Biržų, Ignalinos, Joniškio, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Telšių, Ukmergės, Varėnos ir kituose rajonuose.
Skaityti daugiau: 15min.lt
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, gegužės 7-ąją, Lietuvoje jau ketvirtą kartą vyks akcija „Lietuva skaito“, kurios metu tautiečiai bus raginami atkreipti dėmesį į literatūrą, skaitymą ir kultūrą. Šiais metais akciją atspindi tema – „Skaitymo alkis“, o jam numalšinti tarp šalies miestų kursuos du traukiniai, kuriuose žinomi Lietuvos rašytojai keleiviams skaitys poezijos ir prozos kūrinius. 15min kviečia pažvelgti atidžiau – kokie pagrindiniai šiųmetės akcijos akcentai?
Nenumalšinamas skaitymo alkis
Šiais metais pagrindinė akcijos tema – skaitymo alkis. Paklausta, kodėl būtent ši tema šiais metais pasirinkta kaip vedančioji, viena iš akcijos programos kuratorių Aistė Kučinskienė pasakoja, kad pats alkis – pamatinis poreikis, pagal visas piramides būtina jį patenkinti, jei norisi siekti kitų, jau ne fiziologinių reikmių. Tuo tarpu dabartinėje mūsų visuomenėje neretai skaitymas suvokiamas kaip šalutinis poreikis, o šis įsitikinimas yra dažnai klaidingas. „Skaitymas, knygos, literatūra neretai iš dalies pozicionuojami kaip šalutiniai, net kone „parazituojantys“: „ai, čia tik kultūra“, „eik dirbt – juk iš knygų duonos nevalgysi“. Man regis, kad skaitymo alkio samprata apverčia šią piramidę ir parodo, kad tai taip pat centrinis poreikis, kurio nepatenkinus kažkas organizme iškrinka“, – sako A.Kučinskienė. Ją papildo ir Saulius Vasiliauskas, pasak kurio, didžioji dalis skaitančių žmonių jaučia nemalonų jausmą, jei per dieną jiems nepavyksta atrasti laiko knygai. Šis jausmas primena nepasisotinimą, nenumalšintą alkį.
„Skaitančiuose traukiniuose“ – poezijos eilės ir proza
Akcijos „Lietuva skaito“ dieną, gegužės 7-ąją, maršrutais Klaipėda-Vilnius (išvyksta 10.25 val.) ir Vilnius-Kaunas (išvyksta 14.45 val.) kursuos du specialūs, „skaitantys traukiniai“. Kuo jie ypatingi?
Į kiekvieną jų savo gimtinėse įlips žinomi lietuvių rašytojai – Lina Buividavičiūtė, Nerijus Cibulskas, Ramūnas Čičelis, Marijus Gailius, Dovydas Grajauskas, Andrius Jakučiūnas, Giedrė Kazlauskaitė, Rimantas Kmita, Laima Kreivytė, Gvidas Latakas, Jurga Tumasonytė ir Aivaras Veiknys. Kelionės traukiniu metu autoriai keleiviams skaitys eilėraščių, prozos kūrinių ištraukas, o traukiniuose veiks laikinai įrengta biblioteka.
Plačiau skaitykite: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/skaitantys-traukiniai-kvies-kalbeti-apie-literatura-ka-idomaus-zada-akcija-lietuva-skaito-286-963320?c=kultura
Paskutinę balandžio savaitę Lietuvoje minima Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šią šventę organizuoja Lietuvos bibliotekininkų draugija. Šventėje dalyvauja 6 tūkstančiai bibliotekininkų, 2500 šalies bibliotekų. Savaitės renginiai skirti visos Lietuvos skaitančiai bendruomenei.
Pirmą šios savaitės dieną Nacionalinėje bibliotekoje įvyko Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo šventė, kurioje Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson apdovanojo 2017 m. geriausius šalies bibliotekininkus ir įteikė premijas bibliotekų specialistams už reikšmingiausius darbus bibliotekų veikloje ir išskirtinius profesinius laimėjimus per praėjusius metus.
Skelbdamas savaitės atidarymo pradžią iškilmių vedėjas Richardas Jonaitis citavo Seimo narį Arūną Gelūną, kuris yra sakęs, kad bibliotekininkai – Lietuvos kultūros karūnos brangakmeniai. Su tokiu įvertinimu sutikusi ir kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson antrino, kad dėl bibliotekininkų bendruomenės atsidavimo, darbštumo ir kūrybingumo Lietuvos bibliotekos modernėja ir juda didžiausiu greičiu į priekį, palyginti su kitomis kultūros sritimis. „Be bibliotekų, kaip modernių, atvirų kultūros institucijų, indėlio neįmanoma įsivaizduoti visaverčio valstybės gyvenimo. Bibliotekų vertė ir vaidmuo yra ir išlieka išskirtinai svarbus. Ir tai yra kertinė ilgalaikio bendruomenės tvarumo sąlyga, kurią akcentuoja pasaulio kultūros formuotojai ir strategai, neseniai pristatę „Globalios vizijos“ ataskaitą“, – dėkodama Lietuvos bibliotekininkų bendruomenei kalbėjo kultūros ministrė.
Šventės kulminacija – praėjusių metų geriausių bibliotekininkų apdovanojimai
2017 m. geriausio bibliotekininko vardas suteiktas Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės informacijos duomenų skyriaus vadovei dr. Žibutei Petrauskienei. Atsiimdama diplomą, laureatė sakė, kad tai visos Vilniaus universiteto bibliotekos įvertinimas, nes „vienas lauke – ne karys“, ir tik dėl komandinio darbo buvo pasiekti puikūs rezultatai.
Praėjusių metų geriausio bibliotekos vadovo vardas suteiktas Kauno kolegijos Bibliotekos ir informacijos išteklių centro vadovei dr. Linai Šarlauskienei. Ji taip pat akcentavo komandinio darbo svarbą ir pasitikėjimo vienas kitu būtinumą.
2017 m. geriausio jaunojo bibliotekininko vardas suteiktas Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vadovei Ingai Mitunevičiūtei. Garbingą įvertinimą pelniusi jaunoji Nacionalinės bibliotekos darbuotoja savo apdovanojimą vadino gautu avansu, kuris įpareigoja ateities darbams. I. Mitunevičiūtė dėkojo savo darbovietei už tai, kad bibliotekoje jai leidžiama įgyvendinti pačias beprotiškiausias kūrybines idėjas, ir už tai, kad labai sudėtingu jos gyvenimo momentu ji sulaukė kvietimo iš Vaikų ir jaunimo literatūros departamento vadovės Aldonos Augustaitienės tapti bibliotekos kolektyvo nare. „Nė nesapnavau, kad galėčiau gauti tokį apdovanojimą. Kaip niekada nesapnavau, kad dirbsiu bibliotekoje. Tačiau visais sunkiausiais gyvenimo momentais mane gelbėjo knygos, nes jos mokė gerumo, kilnumo, pagarbos ir buvo atsvara žiauriam ir neteisingam pasauliui“, – jautrią savo patirtį atkleidė I. Mitunevičiūtė.
Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė sveikinimo kalboje dėkojo Lietuvos bibliotekininkams už meilę profesijai ir darbui. „Didžiausia ir skaudžiausia bibliotekų problema – finansavimas, tačiau bibliotekos jau šiandien yra intelektinės laisvės lyderės. Mes – modernūs, atviri pokyčiams, naujoms bendradarbiavimo formoms ir bendruomenės poreikiams. O balandžio 26 d. Lietuvos bibliotekininkų draugija organizuoja metinę konferenciją „Kartu mes kuriame ateitį“. Konferencijoje bus pristatyta Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininko ir tarybos ataskaita, Revizijos komisijos ataskaita. Konferencijoje taip pat išgirsite įdomių pranešimų, kurių temos parinktos vadovaujantis Tarptautinės bibliotekų ir bibliotekinių organizacijų federacijos (IFLA) kovo viduryje paskelbtos Globalios vizijosataskaitos idėjomis“, – aktyviai dalyvauti 18-osios nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginiuose ragino Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė.
Visą Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginių programą rasite čia ›
Kviečiame žiūrėti renginio vaizdo įrašą.
Šiais metais gegužės 7 d., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) kartu su Lietuvos spaustuvininkų asociacija (LISPA) tęs kasmet vis didesnio populiarumo ir palaikymo sulaukiančią bei kone tradicija tampančią skaitymo skatinimo akciją „Lietuva skaito!“ (daugiau apie ją čia). Tądien ir vėl visus kviesime imti į rankas lietuvišką knygą ir skaityti drauge.
Antradienį Londone prasideda knygų mugė, kurioje Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis dalyvauja specialioje „Market Focus“ programoje. Ką tai reiškia mūsų šaliai ir kaip tai gali padėti populiarinti ne tik mūsų literatūrą, bet ir keisti visą šalies įvaizdį, – šiame interviu su Lietuvos kultūros instituto direktore Aušrine Žilinskiene bei Lietuvos pasirengimo dalyvauti Londono knygų mugės programoje projekto vadove Rūta Nanartavičiūte.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/lietuva-pradeda-prisistatyma-londono-knygu-mugeje-tai-galimybe-britu-auditorijai-suzinoti-apie-musu-kultura-istorija-286-951218
Vienas svarbiausių projekto „Šimtas reikšmingiausių knygų vaikams ir Lietuvai“ rezultatų – parengtas ir išleistas katalogas, tapęs ir svarbiu istoriniu dokumentu, ir dovana Lietuvos jubiliejui.
Šiame leidinyje pristatomos knygos, kurios įvairių kartų skaitytojų ir vaikų literatūros žinovų, specialistų valia buvo pripažintos reikšmingiausiais lietuvių vaikų literatūros kūriniais, pateko į šimto svarbiausiųjų sąrašą (tradiciškai sąvoka „vaikų literatūra“ aprėpia ir jaunesniesiems bei vyresniesiems paaugliams, arba jaunimui, skirtas knygas).
Katalogo „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ pristatymas sutampa su to paties pavadinimo parodos atidarymu Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Parodoje – reikšmingiausi lietuvių vaikų ir jaunimo literatūros kūriniai ir su jais susiję meno darbai.
Katalogo pristatymo ir parodos atidarymo renginyje skambės ištraukos iš Jono Tamulionio operos „Bruknelė“, jas atliks Nacionalinės operos ir baleto teatro solistai. Šis renginys – vienas iš Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus ir Nacionalinės bibliotekos renginių, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.
Kviečiame apsilankyti – peržvelgti, prisiminti, iš naujo įvertinti svarbią kultūros ir meno sritį – literatūrą, knygas, kurios ugdė ir ugdo, formavo ir formuoja jaunas asmenybes, tapusias ir tapsiančias mūsų valstybės kūrėjais ir jos vertybių puoselėtojais. Šios knygos įkvėpė ir, tikimės, įkvėps talentingiausius kūrėjus.
Trumpai apie parodą
Data | vasario 21 d. – kovo 31 d. |
Parodos atidarymas | vasario 21 d. 17.30 val., atrijus, V a. |
Vieta | atrijus, V a., Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas, I a., Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykla, V a. |
Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
Organizatoriai | Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka |
Partneriai ir draugai | Nacionalinis operos ir baleto teatras, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kauno valstybinis lėlių teatras, Vilniaus teatras „Lėlė“, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Žaislų muziejus |
Rėmėja | Lietuvos kultūros taryba |
Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ › |
Ar kada nors pagalvojote, koks vertingas gali būti ir ką apie mūsų pasaulį gali papasakoti unikalus žodynas? Suteikdami galimybę kiekvienam prisidėti prie mūsų pasaulėvaizdžio kūrimo, Lietuvių kalbos institutas ir interaktyvus lietuvių kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“ kviečia visus pabūti tikrais žodynininkais ir dalyvauti nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“.
Lietuvos žodynininkus prisimenant ir Valstybės atkūrimo šimtmetį minint
„Mano žodynas“ – tai proga visos Lietuvos gyventojams, pradedant moksleiviais, baigiant garbaus amžiaus išminčiais, parengti savo žodyną, pavyzdžiui, savo šeimos vaizdingų posakių žodyną, mokykloje vartojamų pravardžių žodyną, tarmišką savo krašto žodyną ir panašiai.
Konkursas jau sėkmingai buvo rengtas tris sykius ir kiekvieną kartą skiriamas garsiems Lietuvos žodynininkams (Konstantinui Sirvydui, Kazimierui Būgai, Matui Slančiauskui, Jurgiui Šlapeliui, Chackeliui Lemchenui ir kitiems) prisiminti.
Šie metai svarbūs prisimenant iš Žemaitijos kilusius Lietuvos žodynininkus ir kalbininkus: minimos Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės, Kazimiero Jauniaus 170-osios gimimo metinės, skelbiami Vydūno metai. Tačiau taip pat 2018 metai ypatingi minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, tad šiemet specialus prizas bus skiriamas tiems žodynininkams, kurių žodynuose bus perteikta ir pagrįsta Šimtmečio tematika.
Žodis po žodžio link savo žodyno
Parengti žodyną nėra lengva. Norėdamas pasijusti tikru žodynininku, kiekvienas savo unikalaus žodyno autorius, prieš rengdamas žodyną, privalo susipažinti su konkurso nuostatais, kuriuose išsamiai aprašyti žodyno rengimo reikalavimai. Ypač svarbu nepamiršti, kad kiekvienas žodynas turi turėti įvadą.
Savo unikalius žodynus galima rengti ir siųsti iki 2018 m. balandžio 27 d. Žodynų laukiama adresu Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinys, konkursui „Mano žodynas“. P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius.
Vertinant žodynus dalyviai bus skirstomi į tris grupes, t. y. 5–8 klasių moksleiviai, 9–12 klasių moksleiviai ir suaugusieji. Konkurso vertinimo komisija atrinks po 3 geriausius kiekvienos dalyvių grupės darbus, taip pat iš visų dalyvavusių konkurse – 2 originaliausius darbus ir vieną labiausiai atitinkantį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio tematiką. Rezultatai bus skelbiami 2018 m. gegužės 11 d. Lietuvių kalbos instituto interneto svetainėje www.lki.lt ir Lituanistikos židinio feisbuko paskyroje.
Konkurso nugalėtojai bus kviečiami dalyvauti apdovanojimų renginyje, kuris vyks Žemaitijoje – Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje – 2018 m. gegužės 18 d., ir ekskursijose po Telšių miestą. Geriausių darbų autoriai bus apdovanoti Lietuvos nacionalinio dramos teatro, VšĮ Vilniaus „Keistuolių“ teatro, VšĮ „Skalvijos“ kino teatro, kino teatro „Pasaka“ įsteigtais prizais ir Lietuvių kalbos instituto leidiniais.
Iškilus klausimų konkurso dalyviai gali kreiptis į Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos muziejų „Lituanistikos židinys“ telefonu (8 5) 263 8112, el. paštu lituanistika@lki.lt.
Konkurso nuostatai
Kultūrinė Vilniaus knygų mugės PROGRAMA. Visi keturių dienų renginiai – kaip ant delno. Atraskime mugę bei skaitykime Lietuvą ir pasaulį kartu: goo.gl/taaYxV
Savo naujausios knygos „Paskutinis Europos šansas. Idealo paieškos“ (netrukus pasirodys lietuviškai, iš olandų kalbos išversta Saulės Rygertaitės; „Tyto alba“) pristatyti Vilniaus knygų mugėje atvyks Belgijos politinis veikėjas, 1999–2008 m. ministras pirmininkas Guy Verhofstadtas.
Guy Maurice‘as Marie Louise Verhofstadtas gimė Dendermondėje 1953 metų balandžio 11 dieną. 1975-aisiais jis įgijo teisės mokslų diplomą Gento universitete, o 1981 m. vedė profesionalią operos dainininkę, sopraną Dominique Verkinderen. Pora susilaukė dviejų vaikų, Charlotte’ės ir Louis, ir iki šiol gyvena Gente. Su svečiu galėsite susitikti Litexpo parodų centre vasario 24 d., šeštadienį, 15 val. salėje 5.3.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/penkioms-valandoms-i-vilniaus-knygu-muge-buves-belgijos-premjeras-guy-verhofstadtas-286-918892
Vilniuje gruodžio 1–3 d. antrus metus vyks „Paviljono“ knygų savaitgalis. Savaitgalio organizatorių pagrindinis tikslas – jaukiam ir įdomiam buvimui drauge suburti įvairaus amžiaus knygų mylėtojus ir parodyti, kad literatūra gali būti tiltas, jungiantis muzikos, kino, filosofijos, performanso meno bei kitų kultūros sričių temas.
Šiais metais „Paviljono“ knygų savaitgalyje lankytojai turės galimybę nemokamai sudalyvauti daugiau negu dvidešimtyje renginių, kuriuose galės susitikti su vienais įdomiausių šiandieninės Lietuvos kultūros žmonių, rašytojų, kūrėjų.
Vyks diskusijos, koncertai, knygų pristatymai, pokalbiai visuomenei aktualiomis temomis, dirbtuvės. Witoldo Gombrowicziaus knygą „Lenkiški prisiminimai“ pristatys iš Paryžiaus atvykęs rašytojas Valdas Papievis. Apie savo naujausią knygą kalbės aktorė ir laidų vedėja Beata Tiškevič, tekstus skaitys poetas, muzikos atlikėjas Žygimantas Kudirka, pokalbyje apie knygų skaitytojų klubus dalyvaus seimo narė, ekonomistė ir publicistė Aušra Maldeikienė, Bus pristatytos naujausios rašytojų Gabijos Grušaitės, Miglės Anušauskaitės, Artūro Tereškino, Mindaugo Jono Urbono ir kt. knygos, Darius Pocevičius kalbės apie istoriją, kurios nemokė mokykloje.
Pasak programos koordinatorės rašytojos Aušros Kaziliūnaitės, šių metų „Paviljono“ knygų savaitgalyje daug dėmesio bus skiriama tarpdiscipliniškumui ir temų įvairovei. Sau įdomių renginių ras melomanai, komiksų entuziastai, filosofai, atliekamosios poezijos mėgėjai, besidomintys performansų menu. Norima ne tik kuo platesnę auditoriją paskatinti domėtis šiandieniniais kultūros procesais bei aktualijomis, bet ir suteikti žinių trokštantiems patiems į juos įsitraukti – visi norintys galės dalyvauti iš Australijos į Lietuvą grįžusios rašytojos Sandros Bernotaitės vedamose rašymo dirbtuvėse, vyks diskusijosapie nuomonių lyderius socialiniuose tinkluose ir aktyvų dalyvavimą literatūriniame lauke.
Knygynai „eureka!” ir „Six chairs books“ atėjusiems pasiūlys platų užsienio literatūros pasirinkimą, oskaitytų knygų knygynas „Juodas šuo“ – įsigyti senų, gerų, o svarbiausia, retų knygų. „Paviljono“ knygų savaitgalis vienija ir leidėjus – visas tris dienas leidyklos „Kitos knygos“, „Rašytojų sąjungos leidykla“, „Apostrofa“, „Aukso žuvys“, „Lapas“, „Jonas ir Jokūbas“ bei „Odilė“ skaitytojams pristatys šios žiemos knygų naujienas, bus galimybė knygas įsigyti leidyklų kainomis. Kviesdami skirtingą, savitą, įvairią literatūrą leidžiančias leidyklas organizatoriai tikisi, jog kiekvienas atėjęs ras kažką savo skoniui.
„Paviljono“ knygų savaitgalis vyks gruodžio 1–3 dienomis Vilniuje, Pylimo g. 21B įsikūrusiame kultūros klube „Paviljonas“.Visi renginiai – nemokami!
Tiksli programa ir kitos naujienos bus skelbiamos Facebook puslapyje: facebook.com/knygusavaitgalis/
6 pt – tai mažiausias šrifto dydis, kurį siūlo šiuolaikinės tipografijos ir grafinio dizaino programos.
Ši riba atsirado dėl spaudos techninių galimybių – tai buvo mažiausias 19 amžiuje Europoje vyravusio šrifto Didot dydis, turintis savo pavadinimą –„nonpareilis“ (pranc. nonpareille – neprilygstamas, nepakartojamas, nepanašus). Šiuo dydžiu buvo spausdinami smulkesni arba didesnio talpumo reikalaujantys tekstai (išnašos, žinynai ar žodynai).
Pagrindinis organizatorių tikslas – kasmet pakviesti šešis neprilygstamuosius pasidalinti mintimis apie knygos meną ir sukviesti leidėjus, tipografus ir menininkus diskusijoms apie knygą.
Andy Warhol žodžiai pristato šiemetinę „6 pt“ knygos dizaino konferenciją ir jos temą, skirtą foto-knygoms-istorijoms.
Kada: Lapkričio 25 dieną, šeštadienį.
Kur: Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius, Lietuva).
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/6ptlt/
Kviečiame Jus spalio 3 d., 18 val. į estų menininko Lennart Mänd knygos meno ir įrišimų parodos „Saugantys istorijas“ atidarymą, kuris vyks Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje.
Parodoje, be unikalių meninės knygrišystės pavyzdžių, bus eksponuojami eksperimentai, kuriais ieškoma ryšių tarp amato ir pramonės, tiriama, kaip naujai pritaikyti rankų darbo technikas riboto kiekio knygų gamybai. Savo kūryboje menininkas ieško funkcionalių technologinių sprendimų, kurie komercinei knygai suteiktų prabangesnę išvaizdą. Taip pat ekspozicijoje išryškinamos įvairios knygos detalės, pristatomos naujos dangos ir medžiagos: nuo aukso plėvelės ar pergamentų iki spalvotų klijų, džiovintų augalų ir širšių korio.
Galerijos rūsyje sukurtai instaliacijai Lennart Mänd naudoja gerokai primirštas medžiagas, tokias kaip laukinių žvėrių odos ir pergamentai, ir kviečia žiūrovą pajusti, kiek svarbi yra materija, į kurią knyga įrišta, ir ar ji savaime pasakoja savo istoriją.
Paroda vyks iki spalio 29 d.
Daugiau informacijos apie parodą: https://www.facebook.com/events/1995326604083128/
Rudens antras vardas galėtų būti Pirmųjų knygų metas. Nes tradiciškai rugsėjį pasirodo PK konkurso laureatų poezijos ir prozos knygos. Šiemet pirmąją poezijos knygą „Apie reiškinius“ išleis poetas Dovydas Grajauskas. Apie kokius poezijos laukus ir apie kokius reiškinius čia kalbama, sužinosim susirinkę į dar šiltos knygos parodytuves.
Drauge su autoriumi dalyvaus parodytojas Ričardas Šileika ir muzikantas Arūnas W Blažys iš grupės „Jama&W“.
Nors Dovydas Grajauskas poezijoje, o tuo labiau scenoje – ne naujokas, jis lauks kiekvieno jūsų. Ateikit ir stokit į eilę autografų, Dovydui bus puiki proga pramankštinti ranką. Visos rampų šviesos į jį!
Renginį organizuoja Rašytojų klubas.
Daugiau informacijos apie renginį: https://www.facebook.com/events/1504853166480618/
Tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ šiemet vyks 28 kartą Vilniuje ir Druskininkuose. Festivalis keičiasi, auga, bet kai kurie dalykai lieka nuo pirmojo festivalio 1990 metais. Už tuos stabilius dalykus 2017-2018 metais „Poetinis Druskininkų ruduo“ sulaukė tarptautinio pripažinimo – EFFE Label įvertinimo. EFFE (Europe for Festivals, Festivals for Europe) ženklas suteiktas festivaliui už „stiprų bendruomeniškumą, istoriją, išskirtinę ir jaukią festivalio atmosferą.“
Šių metų festivalio tema: „Moterys ir vyrai poezijoje: vaizduotės ribos“.
Kornelijus Platelis: „Kaip prasidėjo Poetinis Druskininkų ruduo? Galima būtų poetiškai teigti, kad jis radosi iš rudens gamtovaizdžio, Čiurlionio dvasios ar iš arbatos upių, kurias išgėrėme su Vytautu Blože, Nijole Miliauskaite, Sigitu Geda ir kitais, kiek rečiau į Druskininkus atklystančiais poetais – Almiu Grybausku, Donaldu Kajoku, Gintaru Patacku, Edmondu Kelmicku, velioniu Vaidotu Dauniu – karštai diskutuodami apie poezijos ir gyvenimo meną, apie mūsų knygas ir publikacijas, pasaulio literatūrą. Tiksliausia būtų teigti, kad jis kilo iš intensyvaus literatūrinio gyvenimo tiek kuriant tekstus, tiek juos apmąstant bei vertinant, tiek stengiantis įvardyti jų kontekstą.“
Daugiau informacijos apie renginį ir programą: http://www.pdr.lt/lt/
Tarptautinis literatūros festivalis Vilniaus Lapai kviečia praleisti įdomų vakarą kartu su poetu Aidu Marčėnu.
Dalyvauja: poetas Aidas Marčėnas, poetas ir muzikas Domantas Razauskas, multiinistrumentalistas Saulius Petreikis, renginį veda Mindaugas Nastaravičius
Aidas Marčėnas – pirmiausia klasikas ir Poetas. Jo kūryba nagrinėjama vidurinėse mokyklose, ją tyrinėja studentai ir literatūros mokslininkai. Kiekviena poeto knyga sutinkama su didžiuliu dėmesiu, beveik visada ji nustebina, o ekspertai ją išrenka į šalies kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Ne vienam jaunam poetui ar skaitytojui A. Marčėnas – mokytojas, vertintojas, autoritetas, aplink save atidžius klausytojus suburiantis pašnekovas.
Nenusivilia ir tie, kas klausosi poeto žodžio iš scenos, nes A. Marčėno žodis – gyvas, gyvybės sau semiantis iš paties gyvenimo. Ne atsitiktinai ir pats A. Marčėnas yra sakęs, kad poetas nuo prozininko tuo ir skiriasi, kad prozininkas kuria pasaulį, o poetas pats yra pasaulio kuriamas.
Bilieto kaina į renginį 6 Eur.
Nuoroda: https://goo.gl/RUorjg
Daugiau informacijos apie renginį: https://www.facebook.com/events/147465385830809/
Visus maloniai kviečiame į Mikalojaus Povilo Vilučio albumo pristatymą, kuris vyks Vilniaus grafikos meno centre 2017 m. rugsėjo 15 d., 17 val.
Tai leidinys, kuriame pirmą kartą išsamiai pristatoma Mikalojaus Povilo Vilučio kūrybinė biografija. Albumas parengta remiantis 2014 m. Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėse „Titanikas“ įvykusia retrospektyvine dailininko paroda. Knygoje pateikiama nuosekli Vilučio kūrybos apžvalga, išskiriant svarbiausias kryptis – lakštinę grafiką, piešinius, tapybą, objektus ir taikomąją grafiką.
Sudarytojos: Kristina Kleponytė-Šemeškienė, Jurga Minčinauskienė
Dizainerė: Laura Varžgalytė
Leidėjas: Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba
Partneris Lietuvos dailės muziejus
Informacija +370 5 261 19 95
Daugiau informacijos apie renginį: https://www.facebook.com/events/670808753129322/
Antradienio puslapiai. Mūsų tėvų ir senelių Vilnius pagal Darių Pocevičių.
Vilniaus tyrinėtojas Darius Pocevičius, atsiribojęs nuo dabarties pasaulio, šiuo metu įnirtingai rašo „100 istorinių Vilniaus reliktų“ tęsinį, pasakojantį apie 1944–1990 m. Vilniaus artefaktus. Rugpjūčio 8-ąją jis žadėjo valandai pasprukti iš alinančio darbo gniaužtų ir pasidalyti įžvalgomis apie mūsų tėvų ir senelių Vilnių. Ištraukos iš būsimos knygos bus iliustruotos 1960–1990 m. Vilniuje filmuotų kino juostų fragmentais.
Laikas – 20:00
Vieta – Salionas, K. Sirvydo g. 6, Vilnius
Daugiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/469616683398221/?active_tab=about
Šiemet forumas „Šiaurės vasara. Rašytojas svetur, tekstai su mumis“ pakvies jau ketvirtadienį, rugpjūčio 17 dieną Vilniuje.
Forumą pradėsime susitikimu su poete Anna Halberstadt, kurios knygą „Vilniaus dienoraštis“ ką tik išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Susitikime su poete taip pat dalyvaus knygos vertėjas Marius Burokas, poetės Vilniaus prisiminimų gatvėmis ves literatūros tyrinėtoja dr. Eglė Kačkutė.
Anna Halberstadt gimė ir užaugo Vilniuje, holokaustą išgyvenusių žydų šeimoje. Studijavo psichologiją Maskvos universitete, sulaukusi 30-ies apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, dirbo gydytoja, taip pat – administracinį darbą psichikos sveikatos klinikose. Yra paskelbusi nemažai psichologijos straipsnių. Anna Halberstadt – dviejų poezijos knygų, „Vilnius Diary“ (2014) ir „transit“ (2016), autorė.
Dalia Staponkutė sako: „Annos Halberstadt eilėraščiai yra tai, ko mes, lietuviškai kalbantieji, o tai reiškia – lietuviškų žodžių junginiais mąstantys žmonės – nedrįstame vienas kitam pasakyti. Tai poetiškas pasakojimas apie Vilnių, miestą, kuris niekada nebuvo toks lietuviškas kaip šiandien.“
Pokalbis su poete vyks anglų kalba.
Sekite renginio naujienas: https://www.facebook.com/events/232486763940698/?ti=icl
Giedra Radvilavičiūtė:
Pasaulyje vykstantys (geo)politiniai pokyčiai, gyvenamosios vietos keitimas, net jei jis ir labai laikinas, koreguoja žmogaus ir šalies, kurioje yra jo šaknys, tapatybės supratimą. Dar visai neseniai aktualu buvo svarstyti, kiek Lietuvoje yra pasaulio ir Europos. O ar mes patys jaučiamės visaverčiai kitų demokratinių šalių literatūroje. Kuo mes panašūs į kitus europiečius? Kiek mūsų siužetai, pasakotojai, veikėjai ir metaforos geba sujaudinti ir priversti mąstyti kitus, kai Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, JAV, Ispanijoje, Švedijoje, Norvegijoje pasirodome knygų pavidalu. Ar mes kitose šalyse esame suvokiami adekvačiai, ar kad būtume suprasti, privalome rašyti tam tikromis Europos šalims artimomis, aktualiomis, net ir politkorektiškomis temomis?
Kaip, apie ką dabar kai kurie mūsų rašytojai rašytų, jei negyventų, nebūtų gyvenę ilgesnį laiką svetur. Gyvenimas Kipre, savo šaknų permąstymas, grįžimas į Lietuvą ir vėl išvažiavimas į šalį, kur gyvena jau ne rašytojos gimtąja kalba kalbančios jos dukterys tapo pagrindinėmis Dalios Staponkutės (Nikosija) eseistikos temomis. Rašytoja yra sakiusi, kad jei jos gyvenime nebūtų kelionių, tai net visiems rašytojams svarbi mirties tema jos knygose būtų išreikšta kitaip. Žmonių bendravimo kultūrą, rašytojos manymu, veikia net klimatas, kuriame jie gyvena. Pietiečiai, kaip ji teigia, daug mažiau naudojasi socialiniais tinklais, nes visas bendravimas vyksta gatvėje, o planšetė gali ramiai ilsėtis šalia kalbančių: „Socialiniai tinklai kuria ir palaiko iliuziją, kad esame ten, kur mūsų nėra.“ Prisiminkime ir kitas knygas... Ar būtų gebėjusi žaisti savo tekstuose žargonu Paulina Pukytė, jei ji nesusidurtų Londono teismuose su tėvynainiais, dažniausiai patiriančiais ten liūdnokų nuotykių? Indrė Jonušytė (Graikijos, Belgijos miestai), Rūta Mataitytė (Oslas), Agnė Žagrakalytė (Briuselis), Laimonas Briedis (Vankuveris), Vaiva Rykštaitė (Havajai) tikriausiai negalėtų ir nenorėtų atsisakyti savo patirties šalyse, kuriose gyvena, nes tada iš jų knygų iškristų dalis svarbių puslapių. Ar kitokie būtų Jaroslavo Melniko kūriniai, jei jis kasmet negyventų Paryžiuje?.. Valdo Papievio, 2016 metų Nacionalinės premijos laureato, gyvenančio tame mieste visą laiką?
Apmąstymas žmogiškosios ir kūrybinės patirties svetur gali tapti ir literatūrologijos darbų tema (Eglė Kačkutė).
„Šiaurės vasaros“ forume aptarsime ir pasaulio rašytojus, kurie išvažiavę iš gimtosios šalies, kūrė ne gimtosiose šalyse.
Kokį kelią nueina vertėjas, kad ant mūsų stalo atsidurtų ispano Salvadoro Dali prancūziškai parašyta autobiografija, rusų kilmės Prancūzijoje kuriančio Andrei Makine romanas, Marinos Stepnovos, rusų rašytojos, „Italų pamokos“?
Lietuvos literatūriniame gyvenime yra išskirtinių atvejų. Rašytojas gyvena čia, o rašo ne lietuvių kalba (Lena Eltang). Arba šiuolaikybėje, kai tarmėmis kalba vis mažiau žmonių, atsiranda avantiūristas, turintis drąsos sukurti romaną tarmiškai, taigi, iš pirmo žvilgsnio, atrodo, suprantamą net ne visiems lietuviams. Tačiau Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“ ne tik tapo viena skaitomiausių ir linksmiausių knygų per pastaruosius metus, tačiau niekas negali apkaltinti knygos provincialumu. Ji jaudina visus, kurie nors kartą būdami jauni jautėsi „rugiuose prie bedugnės“.
„Šiaurės vasaros“ forume, kaip ir kasmet, į tekstus „iš svetur“ pažvelgsime ne tik literatūros lauke. Kuo tampa tekstas, perkeltas į kino kalbą? Yra tekstų ar su tekstais susijusių daiktų, kurie, jei ne atsitiktinumas ar tam tikros aplinkybės, nebūtų išvydę dienos šviesos, pavyzdžiui, sovietinėje kariuomenėje tarnaujančio kareivio laiškai artimiesiems... Siuvėjos laiškai, kurie elektroninėje-skaitmeninėje eroje atrodo nutolę nuo mūsų keliais amžiais, nors yra rašyti prieš keletą dešimtmečių. Kasdienybės liudijimai popieriuje charakterizuoja epochą, kai dar rašėme pasakojimais, ne žinutėmis. Yra autorių, kurie „svetur“ liko iki dabar, t. y. žvalgų rašyti tekstai. Tekstų autoriai dešimtmečius buvo, kartais ir liko nežinomi, o jų tekstai keitė valstybių likimus.
Fotografas Algimantas Aleksandravičius Biržų krašto muziejuje surengs rašytojų, kurie gyvena svetur, portretų parodą, kad jie, nors ir nebylūs, tris dienas stebėtų „Šiaurės vasaros“ ir apie juos kalbančius dalyvius.
Daugiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/1338343119546628/?ti=icl
Renginio programa: https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=1505197099502818&id=563933713629166
Būna gyvenime taip, kai žaviesi kūriniais, o susipažinus su jų kūrėju, jie kažkaip tampa širdžiai nebemieli. Bet būna ir taip, kai susipažįsti su kūrėju ir jo asmenybė pasirodo tau tokia įdomi, jog puoli skaityti jo darbus. Ir nenusivili. Šio antradienio puslapiuose kaip tik tokį kūrėją mes ir pristatome. Jis – žmogus, turintis puikų humoro jausmą. Jis – vis kuriantis naujus pasaulius. Jis – klasikinę poetinę kalbą harmoningai pinantis su gatvės žargonu. Ir galiausiai – Jis vienas nuoširdžiausių, paprasčiausių ir šviesiausios sielos žmonių. Mes turime didelę garbę Jums pristatyti - poetą, literatūrologą, publicistą, redaktorių – Antaną Šimkų.
Vakaras nusimato atviras, nuogas ir labai jaukus. Antanas žadėjo skaityti ir iš pirmosios savo knygos „Skradžiai“. Pradedam tradiciškai – 20.00. Nevėluokit, nes gali nebebūti vietų. Nevėluokit, nes gali būti per vėlu. Nevėluokit, nes saulė žadėjo šviesti.
„Kiekvienas yra Nojus.
Kiekvienam po sūnų Chamą,
Tokį kaip A.Š.,
Tokį kaip tu.“
/A. Šimkus/
Laikas – 20:00
Vieta – Salionas, K. Sirvydo g. 6, Vilnius
Daugiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/1660122784011707/
Kviečiame aplankyti 2017 m. birželio 5–liepos 28 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje eksponuojamą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fotodokumentinę parodą „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1945–1952 m.“
Paroda parengta minint didžiojo traukimosi į Vakarus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-metį, kai, vengdami tremties ir represijų, iš tėvynės pasitraukė apie 70 tūkst. mūsų tautiečių. Parodoje pristatoma 1945–1952 m. Vokietijos DP (angl. Displaced Person – perkeltųjų asmenų) ir kitose pabėgėlių stovyklose Vakarų Europoje išvystyta leidybos įvairovė ir mastai, puikiai iliustruojantys tomis ypatingomis sąlygomis kūrusių ir dirbusių tautiečių veiklos visapusiškumą. Paroda parengta remiantis Nacionalinėje bibliotekoje saugomu „Lietuvių DP spaudos rinkiniu“, kuris 2012 m. UNESCO buvo pripažintas nacionalinės reikšmės objektu ir įtrauktas į programos „Pasaulio atmintis“ registrą.
Parodos partneris – Vokietijos lietuvių kultūros institutas.
(informacija iš www.lnb.lt)
Šį kartą į Antradienio puslapius kviečia užsukti literatūrinio mėnraščio „Metai“ redakcija ir vyr. mėnraštininkas Antanas Šimkus. Vartysime, skaitysime naujausius rožinius liepos mėnesio „Metus“, o savo kūryba pažadėjo pasidalinti keli šio numerio autoriai:
Dainius Dirgėla
Herkus Kunčius
Dovilė Kuzminskaitė
Kęstutis Navakas
Laikas – 20:00
Vieta – Salionas, K. Sirvydo g. 6, Vilnius
Daugiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/1910241145931232/?acontext=%7B%22ref%22%3A%2223%22%2C%22action_history%22%3A%22null%22%7D
Kviečiame į Davide Castiglione, italų rašytojo ir Vilniaus universiteto dėstytojo, neseniai išleistos antrosios poezijos knygos 'Non di fortuna' pristatymą. Skaitymai vyks originalo (italų) ir anglų kalbomis.
Po pristatymo galėsite pabendrauti su poezijų autoriumi ar įsigyti knygą (visiems mokantiems ar norintiems išmokti itališkai), o taip pat pasivaišinti užkandžiais.
Kada: Liepos 5 d. 19:00
Kur: studija "Ideas Block", adresu Pylimo g. 60-18, Vilnius
Daugiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/1499837176727925/?acontext=%7B%22ref%22%3A%2223%22%2C%22action_history%22%3A%22null%22%7D
Berlyne rugsėjo 26 dieną organizuojamas tarptautinis Slam poezijos renginys.
Registracija vyksta iki birželio 30 dienos.
Daugiau informacijos rašite čia:
EUNIC Berlin: http://berlin.eunic-online.eu/?q=content/rotkaeppslam
Facebook: www.facebook.com/events/655520524635632
Kviečiame į Baltijos šalių vaikiškų knygų iliustracijų parodos „Baltijos pasaka“ atidarymą, kuris vyks jau šį sekmadienį!
Seniai labai seniai… Ar tik ne taip prasideda beveik visos gražiausios pasakos? Ir šios vos taip nepradėjome. O iš tiesų... čia ir dabar norime pristatyti tris nepriklausomas dailininkes iš skirtingų Baltijos šalių. Susipažinkite – tai Ulla Saar iš Estijos, Elīna Brasliņa iš Latvijos ir Lina Itagaki iš Lietuvos. Dailininkės nusprendė, kad kol laukiame „Rail Baltica“ geležinkelio, reikia papasakoti žmonėms istorijas piešiniais ir pakviesti juos pakeliauti po Estiją, Latviją ir Lietuvą. Visos trys dailininkės yra vaikiškų knygų iliustruotojos, tad biblioteka – pati tinkamiausia vieta susipažinti su jų darbais. Nors istorijos pasakojamos naudojant skirtingas priemones, visos jos sukurtos vaikams. Taip iliustruotojos norėjo paskatinti jaunąją kartą skaityti daugiau knygų.
Pirmiausia paroda buvo atidaryta Taline, dabar atkeliavo į Lietuvą, o galiausiai pasieks ir Latviją.
Tad kviečiame jungtis į mūsų kelionę ir pasidairyti naujų kelių ir naujų knygų, kurios galbūt irgi taps mėgstamiausiomis.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paroda veiks iki birželio 7 d. Kviečiame užsukti!
Daugiau apie renginį skaitykite paspaudę šią nuorodą.
Sekmadienį Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir Klaipėdos Mūzų skverelyje prasideda didžiausias Lietuvoje literatūros renginys – 53-iasis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“.
Per 15 festivalio dienų įvyks 157 renginiai visoje Lietuvoje ir septyniose užsienio šalyse. Be kitų renginių, Vilniuje ir Klaipėdoje vyks išėjusių poetų kūrybos skaitymai, „Poezija po žvaigždėmis“ Pažaislyje, sostinėje bus organizuojama pažintinė kelionė Vilniaus bohemos keliais, Zarasų, Panevėžio, Alytaus, Birštono, Rokiškio skaitytojai galės dalyvauti poetų Vlado Braziūno, Antano A. Jonyno, Kornelijaus Platelio, Rolando Rastausko, Rimvydo Stankevičiaus autoriniuose poezijos ir muzikos vakaruose.
Į festivalį atvyksta poetai iš Airijos, Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Latvijos, Kipro, Norvegijos, Lenkijos.
53-iuoju „Poezijos pavasario“ laureatu tapo poetas, vertėjas Tomas Venclova , jam bus įteikta Maironio premija. Kitiems geriausias knygas 2016 m. išleidusiems poetams bus įteiktos Dionizo Poškos, Salomėjos Nėries, Jono Aisčio, Zigmo Gėlės premijos, taip pat bus įteikta Vilniaus miesto mero premija ir premija už geriausią knygą vaikams.
Šiais metais „Poezijos pavasario“ laureato vainikavimo iškilmės iš tradicinės vietos Kaune – Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelio – persikelia į Vytauto Didžiojo universiteto Didžiąją salę.
Kaip praneša organizatoriai, festivaliui tradiciškai išleistas poezijos almanachas su kompaktine plokštele. Antradienį almanachas bus pristatytas Valstybiniame jaunimo teatre, čia vyks ir diskusija apie šiuolaikinę Lietuvos poeziją.
Festivalį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas, visi renginiai nemokami.
Poezijos pavasaris 2017. Vilnius. Renginių programa.
„Keliaujantis muziejus“ – tai Modernaus meno centras (MMC) ant kojų. 2017 metais mes mielai atvyktume pas Jus: į mokyklas, įmones, bendruomenių centrus Vilniaus mieste.
Mokykloms
Nemokamo turiningo 45 min. edukacinio užsiėmimo metu skatinamas 5–8 klasių moksleivių kūrybiškumas bei mokomasi geriau suprasti meno kūrinius iš unikalios Modernaus meno centro (MMC) kolekcijos. Šiuo projektu siekiame priartinti meną prie mokyklos ir kiekvieno moksleivio gyvenimo, atskleisti kultūrinės edukacijos aktualumą. Vizualiųjų meno kūrinių analizė gali išmokyti ne tik istorinių faktų, bet ir ugdo kūrybiškumą, kritišką mąstymą, moko bendrauti, suvokti socialines problemas ir orientuotis dinamiškoje šiuolaikinėje visuomenėje.
Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai:
Įmonėms, bendruomenių centrams, visiems, norintiems susipažinti
Turiningo valandos pristatymo metu iš pirmų lūpų išgirsite apie 2018 m. Vilniaus centre atsidarysiantį Modernaus meno centrą (vietoje buvusio kino teatro „Lietuva“).
Pristatymo metu Jūs:
Norėdami susitarti dėl edukacinio užsiėmimo arba MMC pristatymo savo institucijoje, maloniai kviečiame kreiptis:
Miglė Survilaitė
El. pašto adresu: migle.survilaite@mmcentras.lt
Tel.: +370 6 165 9337
arba
Modernaus meno centras
El. pašto adresu: info@mmcentras.lt
Tel.: +370 5 231 2350
Tradicinis festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią šiandieniame pasaulyje aktualius istorijos, kultūros, visuomenės gyvenimo klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas skelbia esė konkursą festivalio tema.
Šiųmečio festivalio tema yra „Pandoros skrynia?“. Ji yra trečioji iš penkių temų, skirtų Pirmojo pasaulinio karo šimtmečiui paminėti, ir visų pirma nurodo 1917-aisiais metais įvykusias Rusijos revoliucijas, turėjusias reikšmingų padarinių visam XX amžiui. Kviečiame pasvarstyti šio įvykio atgarsius tiek Rusijoje, tiek Europoje, tiek, be abejo, Lietuvoje.
Taip pat laukiame esė, kurios gvildentų Pandoros skrynios įvaizdį bendresniu požiūriu, siedamos jį su asmenine bei kultūrine patirtimi.
Trijų geriausių esė autoriai festivalio metu viešės Nidoje (apmokama kelionė Lietuvoje ir nakvynė), dalyvaus festivalio renginiuose, bus apdovanoti festivalio atminimo ženklais ir Thomo Manno knygomis. Pirmąją vietą laimėjusi esė ir jos vertimas į vokiečių kalbą bus paskelbti Thomo Manno festivalio bei Goethe’s instituto Vilniuje internetinėje svetainėje.
Konkurso sąlygos:
Šaltinis: https://www.goethe.de/ins/lt/lt/ver.cfm?fuseaction=events.detail&event_id=20937195
Dalinamės su Jumis architektūrinėmis leidyklos LAPAS naujienomis Vilniaus knygų mugėje.
NAUJOS KNYGOS
Šiemet Vilniaus knygų mugėje LAPAS pristato net tris knygas apie architektūrą anglų kalba. Pasirodys ilgai lauktas Kauno architektūros gido vertimas į anglų kalbą, Vilniaus architektūros gidas anglų kalba ir Marijos Drėmaitės monografija apie sovietmečio Lietuvos architektūrą (išleido DOM publishers).
PROGRAMA
pokalbis /// vasario 22 d., 20 val., Rūdninkų knygyne
BERLYNAS - VARŠUVA - VILNIUS.
LEIDĖJAI APIE MIESTO ĮVAIZDĮ IR ARCHITEKTŪROS KRITIKĄ
Knygų mugė mums yra ne vien naujos knygos. Mūsų tikslas - supažindinti Jus su geriausiais užsienio architektūros leidėjais ir jų leidiniais. Todėl šiemet kviečiame į pokalbį su mūsų svečiais - vokiečių leidyklos DOM publishers vadovu PHILIPP MEUSER ir lenkų Centrum Architektury vadovu GRZEGORZ PIĄTEK.
Pokalbį organizuojame kartu su partneriais Goethe's institutu ir Lenkijos institutu Lietuvoje.
Daugiau apie renginį čia.
knygos pristatymas /// vasario 23 d., 15 val., 5.2 salė, Vilniaus knygų mugė
MARIJA DRĖMAITĖ. ARCHITECTURE AND HOUSING IN SOVIET LITHUANIA
Leidėjas Philipp Meuser (DOM publishers) kartu su Marija Drėmaite kalbėsis apie sparčiai kylantį susidomėjimą socialistinio modernizmo palikimu, jo politinius ir socialinius aspektus, apie Baltijos šalių modernizmo išskirtinumą ir jo likimą dabar.
Daugiau apie knygą čia.
Daugiau apie renginį čia.
susitikimas LAPO stende /// vasario 24 d., 18 val., 5.B09 Vilniaus knygų mugė
Tęsiame tarptautinių knygų mugių tradicijas ir penktadienio vakarą kviečiame susitikti neformaliems pokalbiams savo stende apie naujas knygas, naujus planus ir idėjas.
Vynu, kaip visada, rūpinasi mūsų draugai InVino.
knygos pristatymas /// vasario 25 d., 12 val., 5.2 salė, Vilniaus knygų mugė
KAUNO ARCHITEKTŪROS GIDAS ANGLIŠKAI. KOKIA MODERNISTINĖ LAIKINOJI SOSTINĖ PRISTATOMA UŽSIENIEČIUI?
Kalbasi žurnalistas, rašytojas Rytis Zemkauskas, architektūros istorikai Vaidas Petrulis ir Marija Drėmaitė
Vos pasirodęs Kauno architektūros gidas tapo architektūriniu bestseleriu. Jį skaitė kauniečiai, jį skaitė visa Lietuva, nes čia pirmąkart išsamiai pristatyta tarpukario laikinosios sostinės architektūra. Šiemet pristatomas Kauno architektūros gido vertimas į anglų kalbą.
Daugiau apie knygą čia.
Daugiau apie renginį čia.
premija /// vasario 25 d., 17 val., 5.3 salė, Vilniaus knygų mugė
VILNIAUS KLUBO PREMIJA - VILNIAUS ARCHITEKTŪROS GIDAMS
Dalyvauja Vilniaus klubo narė Rita Bartkevičienė, Vilniaus architektūros gidų sudarytojos Julija Reklaitė, Marija Drėmaitė, Rūta Leitanaitė, moderuoja Jūratė Čerškutė
Vilniaus klubo premija - tai apdovanojimas, kuriuo siekiama skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti apie Vilniaus miestą ir jį populiarinti. Šiemet premija bus įteikta autorių kolektyvui už leidinį "Vilnius 1900-2016. Architektūros gidas" ir jo vertimus į anglų ir vokiečių kalbas bei jų sklaidą Lietuvoje ir užsienyje.
Vilniaus architektūros gidas anglų kalba čia.
smagūs vakarai /// vasario 24 ir 25 d., 21.30 val., baras InVino
Seniai svajojome, kad Knygų mugė nesibaigtų išėjus iš Litexpo, kad susitiktume vakarais dalintis įspūdžiais, toliau bendrauti ir nenuobodžiauti.
Todėl šių metų naujiena - literatūriniai vakarai bare InVino!
Garsios knygos ištrauką atspėsi - prizą vyno bare laimėsi! Du varžybų vakarai Vilniaus knygų mugės metu: šį penktadienį ir šeštadienį (2017-02-24 - 02-25) nuo 21:30 iki 23:00 val.
Varžybų vedėjas: Aivaras Nekliuda
Lietuvos leidėjų asociacija pirmą kartą organizuoja renginius specialistams, į kuriuos atvyks net 23 užsienio leidėjai.
Renginių programą rasite paspaudę šią nuorodą.
Regimantas Dima – užkietėjęs vilnietis, dviejų istorinių romanų „Vilniaus plovas“ ir „Bronislovas ir imperatorius“ (Tyto alba, 2015, 2016) autorius. Buvęs regbio žaidėjas, „laukinio kapitalizmo“ laikotarpio verslininkas, dviejų dukterų tėvas. O lietuviško interneto skaitytojai jį pažįsta kaip Gyvenimo Stebėtoją, kurio tinklaraštį apie vieno vilniečio gyvenimą skaitė daugybė žmonių, visiškai nenutuokdami, kas yra jo autorius. Skaitė, stebėjosi ir juokėsi. Nes Regimantas Dima iš tiesų yra pats tikriausias gyvenimo stebėtojas: jo aštri akis, puiki atmintis ir kandus humoras panardina skaitytoją į kasdienybę, kuri daugeliui pasirodys pažįstama ir artima – bet neįprastai juokinga. Į prisiminimus apie sovietinį Vilnių, kurio jaunoji karta nebepažįsta. Į kunkuliuojantį asmeninį gyvenimą! su temperamentingaja Balkanų Moterimi.
Autorius sako: „Tai trumpos istorijos apie XX amžių, apie Aziją, verslą, regbį, šeimos vargus ir sovietinio Vilniaus keistenybes. Žmonės, paskaitę šią knygą, reaguoja trejopai – arba juokiasi, arba kvatoja, arba rodo kumščiu autoriui.“
* * *
“Bronislovas ir imperatorius” – tai savotiškas pirmosios knygos tęsinys. Tiksliau – antrasis pasakojimas apie idėjas, valdžiusias ano šimtmečio protus. Apie dar vieną stulbinančios biografijos žmogų. Apie siekimą kovoti ir nepasiduoti bet kokiomis sąlygomis, apie avantiūristišką ir drąsų siekimą sukurti slaptą Planą.
Į XIX amžiaus pabaigos paskutinių geografinių atradimų ir pašėlusių imperijų lenktynių – kas pirmas užgrobs paskutines laisvas žemes Azijoje – energingai įsivelia jaunas bajoras Bronislovas Grombčevskis iš Telšių pavieto. Įsivelia taip sėkmingai, kad britai bijo jo šešėlio virš Britų Indijos, rusai nesupranta, kinai bando sunaikinti, o Rusijos imperatoriaus rūmuose Bronislovą tai glosto, tai varo šalin. Ir ničniekas nežino, kokia velniava sukasi šito karininko galvoje, kuriai žvalgybai jis dirba; o gal jis ištikimas tik savo dėdės Aleksandraičio būrio kariams vaikystėje duotai priesaikai?
Neįtikėtinos biografijos žemaitį Bronislovą Grombčevskį galima vadinti kaip tik nori: tikru vyru, išdaviku, dvigubu agentu, patriotu. Jo gyvenimą – laimingu, avantiūristišku, nenusisekusiu. Bet tuo ir žavus pagrindinis šio romano herojus, elegantiškai besisukantis painaus ir intrigų kupino siužeto centre.
Data: vasario 24 d., penktadienis
Laikas: 20 val.
Vieta: Konferencijų salė 5.2, LITEXPO
Dalyvauja: Regimantas Dima, Audrius Bružas, Ernestas Parulskis
Daugiau apie renginį skaitykite: https://www.facebook.com/events/1932706750292689/
Šių metų Vilniaus knygų mugei leidykla "Alma littera" paruošė lankytojams daug susitikimų, pristatymų bei renginių. Išsirinkti įdomiausią galės tiek dideli, tiek maži, tiek besidomintys istorija, tiek populiariosios literatūros gerbėjai. Susipažinkite su visa Alma littera Vilniaus knygų mugės renginių gausa:
Vasario 23 diena
Vasario 24 diena
Vasario 25 diena
Vasario 26 diena
Daugiau informacijos apie renginių programą: https://www.facebook.com/events/150457048795789/
NAUJOS AURIMO ŠVEDO POKALBIŲ KNYGOS „IRENA VEISAITĖ. GYVENIMAS TURĖTŲ BŪTI SKAIDRUS“ PRISTATYMAS
GRUODŽIO 15 D. 18 VAL. VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOJE (DIDŽIOJI G. 4, VILNIUS)
Renginyje dalyvauja knygos autorius Aurimas Švedas, knygos herojė Irena Veisaitė, teatro prodiuserė Audra Žukaitytė, režisierius Gintaras Varnas ir literatūrologas Kęstutis Nastopka. Renginį moderuos Vytenė Muschick.
Istoriko Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą.
Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai.
Daugiau informacijos apie renginį rasite: https://www.facebook.com/events/387162004952188/
Kada: 2016-12-15
Kur: LR Vyriausybė, Didžioji salė, Gedimino pr. 11, Vilnius
Renginio trukmė: 12:15 – 16:30
Gerbiamieji,
Kviečiame dalyvauti vieninteliuose Lietuvoje rengiamuose Lietuvos spaudos pramonės apdovanojimuose 2016. Šios šventės esmė - pagerbti žmones kasdien kuriančius spaudos produktus - knygas, žurnalus, laikraščius, pakuotes, etiketes, 3D gaminius, įvertinti geriausius studentus ir pasidžiaugti visų rezultatais.
PROGRAMA
12:15-13:00Pasitikimo kava
13:00-13:10 Muzikinis sveikinimas. Grupė „Voicelless“
13:10-13:15 Įžanginis žodis. Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentas Artūras Karosas
13:15-13:40 Sveikinimo žodis. Kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis, LR Kultūros ministerijos atstovas, LR Švietimo ministerijos atstovas, LR Ūkio ministerijos atstovas
13:40-14:20 Spaudos pramonės apdovanojimai 2016. 2016 m. Lietuvos spaudos pramonės ir mokslo pasiekimai
14:20-14:45 Ko Lietuviai gali pasimokyti iš Japonijos spaustuvių? Lietuvos spaustuvininkų verslo misijos patirtis, aktualios įžvalgos. LISPA Tarybos atstovai
14:45-15:00 "Pasaulis knygose". Žurnalistas, keliautojas Vytaras Radzevičius
15:00-15:10 Muzikinis sveikinimas. Grupė “Voicelless”
15:10-16:30 Šventinis susitikimas Studio 9
SVARBU: Į LR Vyriausybę atvykti kviečiame 12:15 – 12:45 val.
Su savimi būtina turėti asmens dokumentą.
Būtina registracija: https://goo.gl/forms/mYIpQ1G7yDbiiSMd2, registruotis galima iki 2016-12-09 d. Dalyvavimas renginyje NEMOKAMAS!
Renginio organizatorius: Lietuvos spaustuvininkų asociacija
Lietuvoje pirmą kartą rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ skirtas viešiems literatūros skaitymams ir rašytojų susitikimams su skaitytojais. Festivalio pagrindine ašimi taps literatūros autoriai ir jų kūryba.
Neprognozuojamasis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Rastauskas (RoRa) rengia publikai staigmeną. Šįkart – atvirai, vaizdingai ir su muzika!
Aštraus žodžio autorių RoRa atviram pokalbiui šįkart provokuos ne ką mažiau aštri kritikė Virginija Cibarauskė. Kaip jai pavyks pokalbis su “džiazuojančiu” rašytoju, paaiškės tik gruodžio 9 d. Nacionalinio dramos teatro scenoje, nes džiazas juk nesurepetuojamas! RoRa, pasitelkęs kitus menininkus, pažadėjo pats pristatyti savo kūrybą. Prie pokalbio džiazo ritmu prisijungs videomenininkės A. Maknytės vaizdo dialogai. Na, o finalizuoti pradėtų pokalbių temas ateis garsieji džiazo grandai Dmitrijus Golovanovas (fortepijonas) ir Arkadijus Gotesmanas (perkusija).
Rolando Rastausko - poeto, eseisto, dramaturgo, vertėjo, daugelio tarptautinių kultūros projektų dalyvio ir festivalių konsultanto – literatūros visuomenei pristatyti nereikia.
Vien iš santrumpos RoRa pažįstamas Lietuvos literatūros autorius su kiekvienu savo nauju kūriniu atsiduria kultūros bendruomenės dėmesio centre: nevengiantis provokuoti, nebijantis nepatikti ir kartu mėgstantis žavėti savo vieša laikysena. Atrodo, kad RoRa visada žino, koks jis yra įdomus.
2001 m. R. Rastauskui paskirta LR Kultūros ministerijos premija už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis. 2003 m. buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento Atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga. 2006-aisiais – Ievos Simonaitytės premija bei Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto premija už geriausią 2005-ųjų metų knygą „Kitas pasaulis“. 2010 m. jam buvo paskirta Lietuvos Respublikos Nacionalinė kultūros ir meno premija. 2015 m. R. Rastauskui buvo suteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, kūryba įvertinta Jotvingių premija.
Iškart po susitikimo su Rolandu Rastausku publika kviečiama į Nacionalinio dramos teatro fojė – 20,30 val. visų lauks poezijos ir džiazo fiesta. Renginys yra atviras ir nemokamas.
Poezijos ir džiazo temą čia pratęs Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas poetas A. A. Jonynas, poetės G. Kazlauskaitė, D. Čepauskaitė, poetai M. Burokas, M. Nastaravičius. Festivalis „Kaunas Jazz“ šį vakarą pristatys kylančias džiazo žvaigždes Kotryną Juodzevičiūtę & Silent Blast (vadovas V. Labutis). Kelintą valandą ir kuo baigsis šios literatūrinės muzikinės improvizacijos, šiandien nepasakys niekas. Tai bus tikras poetinis jam session!
“Otelas iš Sibiu”: 2016 m. gruodžio 9 d., šeštadienis, 18.30 val. Nacionaliniaje dramos teatre.
Bilietus galima įsigyti štai čia: http://www.tiketa.lt/LT/vilniaus_lapai_2016__otelas_is_sibiu__vakaras_su_rora_15664
Plačiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/1746980032231551/?active_tab=discussion
Lietuvoje pirmą kartą rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ skirtas viešiems literatūros skaitymams ir rašytojų susitikimams su skaitytojais. Festivalio pagrindine ašimi taps literatūros autoriai ir jų kūryba.
Viena įdomiausių šiandienos prozininkių Danutė Kalinauskaitė į susitikimą su skaitytojais ateina ne viena. Novelių ir apsakymų autorę į sceną atlydės aktorius Juozas Budraitis, o abu svečius kalbins literatūrologė Jūratė Čerškutė.
Susitikime rašytoja skaitys savo kūrinius, o aktorius Juozas Budraitis pasidalins mintimis apie autorės kūrybą bei pristatys filmą – D.Kalinauskaitės kūrinio „Niekada nežinai“ ekranizaciją Giedriaus Tamoševičiaus trumpametražiame filme „Niekada nežinai“ Juozas Budraitis vadina garbaus amžiaus rašytoją. Filmo peržiūra vyks čia pat, Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje.
Danutės Kalinauskaitės apsakymai primena mažus romanus jie labai kinematografiški, vizualūs, ilgam įstringantys į atmintį. Pasakojimas dažnai išauginamas iš detalės, pavyzdžiui, atsitiktinai įkritusio svetimo parduotuvės raštelio, iš kurio paaiškėja visos šeimos gyvenimas. Kasdienybės smulkmenos rašytojos kūryboje prabyla metafiziniais simboliais.
Danutės Kalinauskaitės išleistos trys knygos „Išėjusi šviesa“, „Niekada nežinai“ ir „Skersvėjų namai“. Trumposios prozos knyga „Niekada nežinai“ puikiai įvertinta ir kritikų ir skaitytojų bei apdovanota ne viena literatūrine premija.
Niekada nežinai: susitikimas su rašytoja Danute Kalinauskaite ir kūrybos skaitymai.
2016 m. gruodžio 11 d., sekmadienis, 18.30 val. Nacionaliniame dramos teatre.
Bilietus galima įsigyti štai čia: https://goo.gl/GHhcFT
Plačiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/544645402395095/
Lietuvoje pirmą kartą rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ skirtas viešiems literatūros skaitymams ir rašytojų susitikimams su skaitytojais. Festivalio pagrindine ašimi taps literatūros autoriai ir jų kūryba.
Vienas įdomiausių šiuolaikinių Islandijos rašytojų Hallgrímur Helgason greičiau gali būti apibūdinamas kaip visuomeninis reiškinys nei tik rašytojas. Aštraus žodžio, taiklios minties, drąsaus veiksmo, ekscentriškas H. Helgason Lietuvoje žinomas pirmiausiai kaip juoduoju humoru persmelkto romano „1000° moteris” autorius (leidykla „Alma littera“, 2015).
Gruodžio 10 d., šeštadienį, Vilniuje rašytoją kalbins literatūrologė Rasa Drazdauskienė, lietuviškai H.Helgason kūrinio ištraukas skaitys aktorė Aldona Vilutytė, o susitikimo pabaigoje pats autorius anglų kalba perskaitys savo garsiąją poemą apie Islandijos finansinį krachą. Reikia pamatyti, kaip jis tai daro!
Po susitikimo teatro salėje rašytojas pristatys ir pakvies pažiūrėti jo romano ekranizaciją „101 Reikjavikas“.
Savo šalyje jis garsėja kaip aktyvus visuomenės veikėjas bei kritikas, parašęs šimtus straipsnių visuomenės gyvenimo temomis. 2008 metų finansinės krizės laikotarpiu rašytojas buvo nuolatinis socialinių protestų dalyvis, o pirmosioms krizės metinėms paminėti parašė didžiulio populiarumo sulaukusį eilėraštį „Kostiumas ir kaklaraištis” (Suit & Tie).
H.Helgason - Islandijos „stand-up“ komedijos pradininkas, su savo pasirodymu apkeliavęs visą šalį. Jis dirbo radijuje ir televizijoje, dabar kuria filmų scenarijus ir rašo teatrui. Dailininko išsilavinimą turintis kūrėjas savo dailės darbus eksponavo Niujorke ir Paryžiuje.
Į Lietuvą atvykstantis 57-erių H.Helgason yra išleidęs 9 romanus, du poezijos rinkinius ir vieną knygą vaikams. Poezijos knyga „Lucky pasivaikščiojimai” (2016) parašyta kartu su šuniu Lucky. Dvi autoriaus knygos jau virto filmais, pagal keturias yra pastatyti spektakliai. Tarptautinį pripažinimą jam pelnė trečiasis autoriaus romanas „101 Reikjavikas” (1996). Festivalyje „Vilniaus lapai“ bus parodytas pagal šį romaną sukurtas filmas.
1000° Islandija: vakaras su islandų rašytoju Hallgrímur Helgason ir kūrybos skaitymai: 2016 m. gruodžio 10 d., šeštadienis, 18.30 val. Nacionaliniame dramos teatre.
Bilietus į renginį galima įsigyti štai čia: https://goo.gl/fhfW6O
Plačiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/1814770568799463/
Penktadienį, lapkričio 25 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė akcijos „Knygų Kalėdos“ pradžią ir kartu su dienos centrų vaikais Prezidentūros Baltojoje salėje įžiebė pirmąją Kalėdų eglę.
Šeštą kartą vykstanti akcija „Knygų Kalėdos“ šiemet prisijungia prie Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“, skirtos smurtui, priklausomybėms, savižudybėms mažinti, vaikų globai ir įvaikinimui skatinti. Siekiant mažinti socialinę atskirtį šiais metais pasirinkta „Knygų Kalėdų“ tema – knygos, kurios keičia gyvenimą, todėl akcija kviečia dovanoti naujų knygų šalies mokyklų bibliotekoms.
Dar nė neprasidėjus akcijai jau padovanota beveik 6 tūkstančiai knygų. Rašytojas Grigorijus Kanovičius Lietuvos mokykloms perdavė 2,5 tūkst., prekybos tinklas „Maxima“ – 3 tūkst. gyvenimą keičiančių knygų.
Pasak Prezidentės, jau šeštus metus „Knygų Kalėdos“ yra šventinio stebuklo dalis, o visos geros knygos tampa stebukladarėmis. Valstybės vadovės teigimu, knyga gali pakeisti gyvenimą – įkvėpti, padėti atsakyti į klausimus, spręsti problemas, jaustis stipresniam, kovoti už savo teises ir ateitį.
Prezidentė pakvietė Lietuvos žmones dovanoti knygų, dalintis jomis ir kuo daugiau skaityti.
Šventėje kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai architektas ir grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, muzikantas Donatas Montvydas, žurnalistai ir laidų vedėjai Mindaugas Stasiulis ir Jurgita Jurkutė su dienos centrų vaikais dalijosi įspūdžiais apie jų gyvenimą pakeitusias knygas. Renginį vainikavo kalėdinės eglutės įžiebimas ir gyvai atlikta legendinė, dar 1990 m. sukurta Tomo Augulio daina „Kalėdų naktį tylią“. Kūrinį atliko dainos autorius, grupės „Lemon Joy“ lyderis Igoris Kofas, dainininkai Steponas Januška, Edgaras Lubys, Violeta ir Vilius Tarasovai ir Liepa Mondeikaitė.
Akcija „Knygų Kalėdos“ tapo visuotiniu, knygų mylėtojus visoje šalyje sutelkiančiu judėjimu. Knygas tradiciškai dovanoja šalies gyventojai, bendruomenės, verslo ir visuomeninės organizacijos, leidėjai ir rašytojai, užsienio šalių ambasados. Per penkerius akcijos „Knygų Kalėdos“ metus šalies bibliotekoms padovanota per 172 tūkst. knygų.
Akcijos knygų su 20 proc. nuolaida iki sausio 6 dienos ieškokite knygynuose, prekybos tinkluose ir Lietuvos pašto skyriuose.
Nacionalinė akcija „Knygų Kalėdos“ įgyvendinama kartu su bičiuliais: Bibliotekininkų draugija, Lietuvos leidėjų asociacija, Spaustuvininkų asociacija, Mažų ir vidutinių leidėjų asociacija, Rašytojų sąjungos leidykla, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Ugdymo plėtotės centru, VšĮ „Laikas skaityti“, Lietuvos paštu, knygynų tinklais „Vaga“, „Pegasas“, „Knygų namai“ ir „Humanitas“, mažmeninės prekybos tinklais „IKI“ ir „Rimi Lietuva“, leidyklomis „Alma Littera“, „Nieko rimto“, „Vaga“, „Sofoklis“, „Debesų ganyklos“, „Tikra knyga“, „Gelmės“, interneto prekybos portalais, nacionaliniu transliuotoju LRT, „Knygos per Penki TV“, naujienų portalu „15 min.lt“.
Daugiau informacijos apie akciją ir knygas rasite www.knygukaledos.lt ir socialinėje paskyroje „Facebook“ @knygukaledos.
Antradienį, lapkričio 22 d., 18 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta meno kritikės Monikos Krikštopaitytės knyga, skirta 7-12 metų vaikams – „Kultūringa pelė Stasė“. Modernaus meno centro leidinys vaikams, į pasakojimą įtraukiantis meną, tęsia MMC edukacinių meno knygų tradiciją.
Pristatyme dalyvaus knygos autorė M. Krikštopaitytė, iliustracijų dailininkė Dalia Karpavičiūtė bei knygos dailininkė Marija Mikulskienė. Su nauju leidiniu susipažinti padės menotyrininkė, kuratorė, šiuo metu knygų leidybos srityje dirbanti Jurgita Ludavičienė ir menotyrininkas, kuratorius, menininkas, jau ilgai reklamos srityje dirbantis Jonas Valatkevičius. Renginį moderuos – Modernaus meno centro direktorė Milda Ivanauskienė.
Kūrybinė komanda įspėja – knygoje atskleidžiama didelė Paslaptis! Ją žinant vaikštinėti po galerijas ir muziejus nuo šiol bus kur kas smagiau. O meno mėgėjai lengvai pažins ne vieno veikėjo prototipą ir kultūrinio gyvenimo aktualijas.
Kviečiame Jus antradienį, lapkričio 22 d., 18:00 val., atvykti į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką (Gedimino pr. 51, Vilnius) ir drauge su „Kultūringa pele Stase“ leistis į meno pasaulio nuotykius!
Daugiau apie pristatymą: https://www.facebook.com/pg/mmcentras/events/?ref=page_internal
Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) pradeda teikti Nacionalinio knygų prekyboje katalogo (NKPK) paslaugas ir kviečia visus su leidybos sektoriumi susijusius specialistus į lapkričio 17 d. vyksiančią konferenciją „Knygų leidyba: iššūkiai intelektinės nuosavybės industrijos sektoriui”.
Konferencijoje bus pristatyti NKPK teikiamos paslaugos, sprendimai ir galimybės, Creditreform atliktas knygų leidybos sektoriaus tyrimas (Saulius Žilinskas), apžvelgiama leidinių standartizuotų metaduomenų bazių svarba ir įtaka leidybai bei platinimui (Graham Bell), THEMA leidinių klasifikacijos pritaikymo leidybos sektoriuje svarba (Azzar Husain), iššūkiai intelektinės nuosavybės apsaugai ir knygų piratavimo žala leidybai (Aistė Augustauskaitė, Romanas Matulis). Visą informaciją apie konferenciją ir pranešėjus rasite paspaudę šią nuorodą (http://www.lla.lt/lt/naujienos/naujienos/kvieciame_i_LLA_konferencija_knygu_leidyba_issukiai_intelektines_nuosavybes_industrijos_sektoriui).
LLA inicijuotas ir kurtas NKPK yra nauja, pagal tarptautinius standartus susisteminta metaduomenų bazė, skirta knygų leidybos sektoriaus dalyviams ir specialistams. Čia renkama ir nuolatos atnaujinama leidinių bibliografinė ir komercinė informacija. Tobulinant NKPK funkcijas ir paslaugas, LLA siekia rinkti ir teikti išsamią informaciją apie rinkoje esančias knygas, analizuoti išleistų knygų gyvavimo ciklą, skatinti išleistų knygų pardavimus, literatūros kūrinių autorių teisių pardavimus ir eksportą. NKPK portale visuomenei (www.nkpk.lt) teikiamos informacija apie naujausias išleistas knygas (http://www.nkpk.lt/naujos-knygos) ir nuorodos, kur galima knygą įsigyti.
Iki dabar Lietuvoje nebuvo bendros, tarptautinius standartus atitinkančios leidinių metaduomenų bazės, o metaduomenų mainai nebuvo vykdomi. NKPK duomenų bazėje jau dabar yra virš 30 000 pilnų leidinių įrašų bei 200 000 bibliografinių leidinių įrašų iki 2012 m. Esminis NKPK duomenų bazės išskirtinumas – informacija apie leidinius pateikiama ne vienam, o visiems knygų sektoriaus dalyviams (leidėjams, knygų platintojams, knygynams, bibliotekoms, mokslo įstaigoms). Per 300 knygų leidybos sektoriaus dalyvių jau turi galimybę peržiūrėti ir įvertinti NKPK duomenų bazę.
NKPK teikia paslaugas trims skirtingoms Naudotojų grupėms. Leidėjams (1-oji grupė) NKPK pateikia vieną bendrą sistemą ir platformą, kurioje galima teikti informaciją apie leidinį knygų platintojams, siūlyti knygas bibliotekoms ir mokslo įstaigoms. Taip pat suteikiama patraukli konkurencinė aplinka dalytis informacija bei sukuriamas naujas rinkotyros ir rinkodaros instrumentas. Bibliotekos (2-oji grupė) gali operatyviai užsisakyti leidinių bibliotekų knygų fondams, rasti komercinę informaciją bibliotekų viešųjų pirkimų konkursams. Duomenų bazė galės būti naudojama kūrinio statusui nustatyti siekiant kūrinį skaitmeninti ir viešinti. Leidėjų duomenys konvertuojami ir patogiausiu būdu teikiami didmenininkams, knygų platintojams, mažmenininkams, bibliotekoms, mokslo institucijoms, knygų klubams ir kt. (3-ioji grupė).
Tokio pobūdžio duomenų bazės kaip NKPK ypač svarbios tokių mažų šalių kaip Lietuva leidybos rinkoms. Nuolat mažėjant gyventojų skaičiui, po 2009 m. krizės sunkiai augant pajamoms ir uždarbiui, menkstant lietuvių skaitymo įpročiams, klestint knygų piratavimui ir esant per didelei konkurencijai užsienio rinkose vieni svarbiausių būdų išlikti – veiklos optimizavimas ir dar glaudesnis bendradarbiavimas su kitais leidybos sektoriaus dalyviais. Būtent tai ir siūlo NKPK – optimizuoti skirtingų leidybos sektoriaus dalyvių bendradarbiavimą.
Šiemet įmonių, kurių nuolatinė veikla yra knygų leidyba, statistiškai yra 71 subjektas (J581 Knygų, periodinių leidinių leidyba ir kita leidybinė veikla). Nors tokią veiklą deklaruoja daugiau kaip 600 Lietuvos įmonių.
Norintys sužinoti daugiau apie NKPK teikiamas paslaugas ir sprendimus kviečiame registruotis į konferenciją „Knygų leidyba: iššūkiai intelektinės nuosavybės industrijos sektoriui” (platesnė informacija paspaudus šią nuorodą) arba rašykite el. pašto adresu nkpk@lla.lt.
Lapei patiko Laimės dirbtuvės! Ji nekantrauja vėl pasimatyti su vaikais ir kviečia į naują susitikimą. Kūrybinių dirbtuvių metu kursime knygos "Laimė yra lapė" personažus, piešime ir kalbėsime apie tai, kas vaikams yra laimė.
Dirbtuvės prasidės lapkričio 11 d., penktadienį, 18 val. "Tikra knyga" knygynėlyje Arklių g. 22. Jas ves knygos "Laimė yra lapė" dailininkė Aušra Kiudulaitė, jai padės rašytoja Evelina Daciūtė.
Dalyvių skaičius ribotas, todėl į renginį prašytume registruotis el. paštu info@tikraknyga.lt .
Registruodamiesi nurodykite, kurią dieną dalyvausite - penktadienį ar šeštadienį.
Lapė į namus - laimė į namus!
https://www.facebook.com/events/678570022317717/
Spalio 19-23 dienomis vyko tarptautinė Frankfurto knygų mugė, - svarbiausia leidėjų, autorių bei autorių teisių skautų susitikimų, diskusijų ir prekybos vieta pasaulyje. Lietuvos leidėjai čia ne tik ieškojo mūsų skaitytojams įdomaus ir naujo turinio, bet ir pristatė lietuvių literatūros naujienas Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) jungtiniame stende.
Spalio 18 d. vykusioje iškilmingoje Frankfurto knygų mugės atidarymo ceremonijoje su šūkiu „Štai kuo mes dalinamės“ buvo pristatytos šalys garbės viešnios Flandrija ir Nyderlandai. Renginį stebėjo Olandijos karalius Willem-Alexander, Belgijos karalius Philippe, karalienė Mathilde, o į svečius kreipės Frankfurto knygų mugės direktorius Juergen Boss, Vokietijos leidėjų ir knygų platintojų asociacijos prezidentas Heinrich Riethmueller, Frankfurto miesto meras Peter Feldmann, Heseno mokslo ir meno ministras Boris Rhein, Europos Parlamento prezidentas Martin Schultz, Flandrijos užsienio reikalų bei kultūrinio paveldo ministras Geert Bourgeois bei Nyderlandų švietimo, kultūros ir mokslo ministrė dr. Jet Bussemaker. Lietuvą iškilmingoje ceremonijoje atstovavo Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, Lietuvos kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius ir LLA atstovai.
Ceremonijoje dalyvavę pranešėjai išryškino aktualiausias dabartines globalias kultūros, literatūros ir leidybos problemas bei iššūkius. Pranešėjų kalbas vienijo įžvalgos apie vėl Europai aktualų saviraiškos ir žodžio laisvės ribojimą, taip pat augančio grėsmingo populizmo įtaką kultūrai ir taikai. Garsių plojimų sulaukė Heinrich Riethmueller pranešimas, kuriame jis kvietė remti peticiją, pasirašytą jau 80 000 žmonių, prieš Turkijos valdžios institucijų taikomą smurtą ir žodžio laisvės ribojimą. Po paskutinių politinių įvykių Turkijoje, šalies leidyklos uždaromos, šimtai žurnalistų, leidėjų ir rašytojų suimti. H. Riethmueller citavo jau kelerius mėnesius moterų kalėjime kalinčios rašytojos Aslı Erdoğan laišką. Susirinkusius ji prašė prisiminti Turkijos dalyvavimą Frankfurto knygų mugėje garbės viešnia 2013 m., pristatytus rašytojus ir jų kūrinius, ir šiandien kovoti už jų gyvybę bei kūrybos ir spaudos laisvę jos tėvynėje. Europos Parlamento prezidentas Martin Schultz pažymėjo Europos kultūrų ir kalbų įvairovės svarbą Europoje, paragino nepasiduoti milžiniškai šių dienų populizmo bangai ir remtis tikromis vertybėmis.
Kaip ir kasmet, LLA organizavo lietuvių knygų leidybos, literatūros ir knygos meno pristatymą jungtiniame Lietuvos stende Nr. A31, 5.0 salėje. Čia buvo pateikiama ir dalinama informacinė medžiaga apie Lietuvą, Lietuvos autorius, literatūros naujienas, leidybos rinką ir leidyklas. Stende vyko renginiai ir susitikimai. Frankfurto knygų mugėje dalyvaujančius leidėjus ir institucijų atstovus LLA spalio 19 d. pakvietė į Lietuvos stendo atidarymą, kuriame Lietuvos kultūros institutas pristatė 2017 m. projekto „Lietuva – garbės viešnia Leipcigo knygų mugėje“ kultūrinę programą.
Renginyje susirinkusius žurnalistus, užsienio leidėjus ir tarptautinių projektų partnerius pasveikino Leipcigo knygų mugės direktorius Oliveris Zille, Lietuvos kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius, rašytojas Alvydas Šlepikas, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė, LLA vykdomoji direktorė Aida V. Dobkevičiūtė. L. Ubavičius padėkojo Lietuvos literatūros vertėjams į vokiečių kalbą Claudia Sinnig, Cornelius Hellis, Markusas Roduneris, Saskia Drude, Silke Brohm, Magda Doering ir kitiems už darbą, be kurio Lietuvos ir Vokietijos literatūrų dialogas būtų neįmanomas. L. Ubavičius pažymėjo, kad didžiausias dėmesys pristatant Lietuvos literatūrą Leipcigo knygų mugėje bus skiriamas dabarties Lietuvai ir jos refleksijai literatūroje, taip pat šiandieninei mūsų tapatybei Europoje, kylantiems geopolitiniams, socialiniams, ekonominiams, kultūriniams iššūkiams, pilietinės visuomenės raidos klausimams, toms temoms, kurios šiandien yra aktualios mūsų abiejų šalių visuomenėms.
Anot Leipcigo knygų mugės direktoriaus O. Zille, garbės viešnios koncepcija yra puikus būdas pristatyti Europos kultūrinę įvairovę ir sukelti naujų impulsų Lietuvos – Vokietijos mainams. O. Zille džiaugėsi parengta Lietuvos programa, kurioje jau dabar žadama daug literatūrinių atradimų, neįprastų muzikinių ir meninių patirčių bei įdomių politinių diskusijų.
Svarbi LLA misija tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje – Lietuvos leidėjų atstovavimas Europos skėtinių organizacijų tarptautinėse darbo grupėse ir projektuose, įvairiuose seminaruose ir konferencijose. A. V. Dobkevičiūtė skaitė pranešimą Frankfurto knygų mugės organizatorių verslo klube (Business club) EDItEUR organizuotame seminare 38th International Supply Chain Seminar. (liet. 38-asis tarptautinių įmonių bendradarbiavimo seminaras). Savo pranešime kalbėjo apie pasaulinius standartus mažakalbėse šalyse ir su kokiomis problemomis susiduria “mažų kalbų” šalių leidybos sektorius, pristatė Nacionalinį knygų prekyboje katalogą kaip alternatyvą ir pagalbinę priemonę tokių šalių rinkodaros augimui ir knygų pardavimų skatinimui. Renginyje taip pat pranešimus skaitė leidybos sektoriuje puikiai žinomi specialistai kaip Ronald Schild (MVB), Graham Bell (EDItEUR), David Walter ir Howard Willows (Nielsen Book), Ruth Jones (Ingram Content Group) ir kt. Seminare buvo aptariami metaduomenų standartai ir jų svarba, ISNI knygų numeris, EPUB evoliucija, literatūros prieinamumas ir rinkodara. Seminare dalyvavo apie 60 dalyvių iš įvairiausių pasaulio šalių.
Kasmetiniame Europos leidėjų federacijos (FEP) ir ES politikų susitikime leidėjų asociacijų atstovai diskutavo apie knygų leidybos rinkų daugiakalbėje Europoje ateitį. Europos komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato Autorių teisų padalinio vadovė Maria Martin-Prat akcentavo svarbius uždavinius įgyvendinant autorių teisių ir gretutinių teisių teisinio reglamentavimo reformą. Gera žinia leidėjams buvo ta, kad dar šiais metais planuojama svarstyti PVM Direktyvos pakeitimus ir mokesčio lengvatos taikymą el. knygoms. Taip pat buvo akcentuota, kad intensyvi diskusija su leidėjais dėl iššūkių, su kuriais leidyba susiduria skaitmeniniame amžiuje, dar tęsis: įgyvendinant Marakešo sutartį, vertinant Google bylą, kūrinių masinio skaitmeninimo, sklaidos ir prieinamumo problemas, išimčių įtvirtinimą, reprografijos ir kolektyvinio administravimo optimizavimą. Šie faktoriai tiesiogiai įtakoja leidybos rinką.
Taip pat LLA dalyvavo kaip ALDUS projekto partnerė: EACEA (Education, Audiovisual and Culture Executive Agency) organizuojamoje literatūros vertimų programos sesijoje, kurioje buvo teikiami pasiūlymai dėl 2017 m. Europos šalių vertimų, publikacijų ir jų sklaidos dotacijų ir konkurso vertinimo kriterijų; Europos literatūros premijos (EUPL) renginiuose ir susitikimuose su premijų laureatais; ART+ dirbtuvėse ir kt.
Frankfurto knygų mugė – tai viena didžiausių tarptautinio lygio knygų mugių pasaulyje. Pernai į Frankfurtą prie Maino Vokietijoje susirinko per 8,000 dalyvių iš daugiau nei 100 šalių ir aplankė beveik 280.000 lankytojų. Daugiau informacijos apie parodą: http://www.buchmesse.de
Spalio 19 d. startuoja tarptautinė Frankfurto knygų mugė, į kurią kasmet skuba svarbiausi leidybos sektoriaus dalyviai iš viso pasaulio. Šiais metais knygų mugės garbės viešniomis bus Flandrija ir Nyderlandai, o šalių prisistatymą vainikuos šūkis „Štai kuo mes dalinamės“.
Tarptautinė Frankfurto knygų mugė yra ne tik svarbiausia leidėjų, autorių bei autorių teisių agentūrų specialistų susitikimų vieta, bet ir didžiausia knygų, medijų, autorių teisių ir licencijų prekybos vieta visame pasaulyje, kurioje savo leidybą pristato ir Lietuva. Lietuvos leidėjai ir leidybos sektoriaus dalyviai čia ne tik ieško naujo ir patrauklaus turinio, bet ir pristato lietuvių literatūros naujienas.
Kaip ir kasmet, Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) organizuoja lietuvių knygų leidybos, literatūros ir knygos meno pristatymą jungtiniame Lietuvos stende Nr. A31, 5.0 salėje.
Jungtiniame leidėjų stende visomis dienomis bus ne tik pateikiama viską apimanti informacija apie Lietuvos leidybos rinką ir jos galimybes, bet ir vyks Lietuvos leidybos ir kultūros sklaidą skatinantys renginiai. Frankfurto knygų mugėje dalyvaujančius leidėjus ir institucijų atstovus LLA spalio 19 d., ketvirtadienį, 14 val. kvies į Lietuvos leidėjų jungtinio stendo atidarymą, kuriame Lietuvos kultūros institutas pristatys 2017 m. projekto „Lietuva – garbės viešnia Leipcigo knygų mugėje“ kultūrinę programą. Renginyje dalyvaus Kultūros ministerijos atstovai, Leipcigo knygų mugės vadovai, savo naują knygą pristatys rašytojas Alvydas Šlepikas. Taip pat stende bus pristatoma tarptautinė Vilniaus knygų mugė, o Lietuvos leidėjai organizuos susitikimus su užsienio partneriais ir literatūros agentais.
Kita svarbi LLA misija tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje – Lietuvos leidėjų atstovavimas Europos skėtinių organizacijų tarptautinėse darbo grupėse ir projektuose, įvairiuose seminaruose ir konferencijose.
Kaip Europos leidėjų federacijos narė (FEP – nekomercinė skėtinio tipo asociacija, vienijanti 28 nacionalines Europos knygų leidėjų ir knygų platintojų asociacijas), LLA dalyvaus kasmetiniame FEP ir ES politikų susitikime. Šiais metais leidėjų atstovai diskutuos apie knygų leidybos rinkų daugiakalbėje Europoje ateitį su Europos komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato Autorių teisų padalinio vadove Maria Martin-Prat ir Europos komisijos prekybos generalinio direktorato intelektinės nuosavybės teisių aspektų padalinio specialistu Pierre-Yves Andrau.
Taip pat LLA dalyvaus EACEA (Education, Audiovisual and Culture Executive Agency) organizuojamoje „Kūrybiškos Europos“ literatūros vertimų programos sesijoje, kurioje bus teikiami pasiūlymai 2017 metų Europos šalių vertimų, publikacijų ir jų sklaidos dotacijoms. Renginyje bus pristatytos sąlygos norintiems gauti dotacijas, vyks diskusija. Pranešimus skaitys Arnaud Pasquali ir Piero Fratini (Europos Komisija, EACEA, kultūros skyrius). Tokį susitikimą ir seminarą Lietuvos leidėjams LLA planuoja surengti 2017 m. Vilniaus knygų mugėje.
LLA yra ALDUS (Europos šalių knygų mugių bendradarbiavimo tinklas) projekto, siekiančio įtvirtinti tarptautinį knygų mugių bendradarbiavimą, partnerė. LLA atstovai dalyvaus Frankfurto knygų mugės ir ALDUS organizuojamuose Europos literatūros premijos (EUPL) renginiuose, kuriuose ypač didelis dėmesys skiriamas Europos šalių literatūros vertimų skatinimui. Taip pat LLA atstovai dalyvaus ART+ dirbtuvėse, kuriose kartu su Europos komisijos nariais diskutuos apie Europos kultūros politikos inovacijas. LLA vykdomoji direktorė Aida V. Dobkevičiūtė skaitys pranešimą Frankfurto knygų mugės organizatorių verslo klube (Business club) rengiamame seminare The Supply Chain.
Frankfurto knygų mugė – tai viena didžiausių tarptautinio lygio knygų mugių pasaulyje. Pernai į Frankfurtą prie Maino Vokietijoje susirinko per 8,000 dalyvių iš daugiau nei 100 šalių ir aplankė beveik 280.000 lankytojų.
Daugiau informacijos apie parodą: http://www.buchmesse.de.
Kviečiame Jus dalyvauti Mykolo Romerio universiteto organizuojamoje mokslinėje – praktinėje konferencijoje „Akademinė etika kintančioje visuomenėje“. Konferencijos tikslas – skatinti įvairiapuses diskusijas akademinės etikos tema ir kelti klausimus, kaip (ne)etika grįsti sprendimai ir (ne)etiška akademinė bendruomenė prisideda prie studijų procesų ir mokslinės veiklos kokybės bei atstovaujamos institucijos reputacijos formavimo. Dalyvių registracija vykdoma iki 2016 m. spalio 3 d. http://etika.mruni.eu/registracija/
Atkreipiame dėmesį, kad konferencijos metu turėsite galimybę įsigyti mažesne nei rinkos vertė kaina knygą mokslinės veiklos etikos tema, kurią taip pat galite iš anksto rezervuoti el. p. aec@mruni.eu:
Mokslinės veiklos etika Lietuvoje. Teorinės, empirinės ir praktinės apibrėžtys mokslinių tyrimų, akademinės autorystės, etikos vadybos ir kituose kontekstuose. Mokslo monografija. Aurelija Novelskaitė, Raminta Pučėtaitė, Anna Lipnevič, Reda Adomaitienė, Svajonė Mikėnė, Lina Lapinaitė. Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 600 p.
Knygoje pristatomi LMT mokslininkų grupių projektų „Akademinė autorystė: normatyvinis apibrėžimas ir empirinė realybė" (Nr. MIP-082/2013, 2013-2015 m.) ir „Mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje: situacijos analizė" (Nr. MIP-37/2010, 2010-2011 m.) rezultatai: Lietuvos mokslo bendruomenės apklausų, interviu su Lietuvos mokslo organizacijų etikos komitetų narėmis ir nariais bei Lietuvoje leidžiamų mokslo žurnalų redaktoriais, tarptautinių ir nacionalinių dokumentų analizės pagrindu aprašomi mokslinės veiklos (konkrečiau - tyrimų ir mokslinės autorystės) etikos būklės vertinimai, požiūriai į etinį mokslinės veiklos lauką, jame pastebimus etikos pažeidimus bei jų priežastis, kitus aspektus.
Kaina su PVM: 10,90 Eur (atsiskaitymas tik grynaisiais!)
Daugiau informacijos apie šią konferenciją rasite konferencijos internetiniame puslapyje.
Dėl išsamesnės informacijos galite teirautis tel. 8 680 76293, el. p. aec@mruni.eu.
Aš žinau, ką skaitei aną vasarą. Tad ko lauki? Ateik rugsėjo 7-10 d. į SKAITYMO FESTIVALĮ Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kieme (Trakų g. 10) ir pats prisipažink, ką skaitei!
Tavęs lauks kultūriniai renginiai, susitikimai su autoriais ir kūrėjais, žaidimai ir kitos pramogos. Čia galėsi susirasti literatūrinį receptą nuo įvairių ligų, sužinosi apie naująsias skaitymo technologijas, galėsi pasimėgauti spektakliais, džiazo, dainuojamosios poezijos ir kitų stilių muzikiniais pasirodymais.
Skaitymo festivalis prasidės rugsėjo 7 d. su Žygimantu Kudirka, o pirmuoju rugsėjo 8 d. renginiu palydėsime Bibliotekų metų akciją „Vasara su knyga“. Skaitymo festivalį šiais metais užbaigsime „Liūdnų slibinų“ pasirodymu.
Šiais metais Skaitymo festivalis pristato 4 erdves:
Kiekviena Skaitymo festivalio diena bus vis kitokia! 3 dienoms numatėme po 3 temas:
I-oji diena bus skaitymo. Šią dieną įvyks Skaitymo festivalio atidarymo koncertas ir Bibliotekų metų renginio „Vasara su knyga“ uždarymas, taip pat pradės veikti literatūrinė vaistinė, skaitymo erdvė.
II-oji – literatūros diena. Į programą įtrauktos atviros paskaitos, susitikimai su rašytojais, muzikiniai pasirodymai vaikams, edukaciniai žaidimai, Vilniaus regiono leidyklų ir bibliotekų leidybinės produkcijos pristatymai.
III-ąją dieną, skirtą kūrybos temai, vyks susitikimai su kūrėjais ir kūrybininkais, edukaciniai ir kultūriniai užsiėmimai, spektakliai ir koncertai.
Šaltinis: http://www.vilnius-events.lt/renginiai/skaitymo-festivalis/
VVGŽM Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) šį sekmadienį, rugsėjo mėn. 4 d., įsilies į Europos žydų kultūros dienų renginius. Maloniai kviečiame dalyvauti:
13 val. vyks ekskursija naujausioje VVGŽM parodoje ,,Žakas Lipšicas. Gyvenimas skulptūroje“. Parodos kuratorė – Aušra Rožankevičiūtė
14 val. 15 min. Pokalbis-diskusija ,,Balsių giesmė“. Šventosios kalbos raidės Žako Lipšico skulptūroje“. Lektorė – Natalja Cheifec
Dėmesio! Laukiame mažųjų lankytojų!
13 - 15.15 val. Kol tėveliai dalyvaus renginiuose mažuosius lankytojus užims muziejaus edukatorė. (Apžiūrėsime ekspozicijas, ieškosime karaliaus Saliamono sosto, piešim skulptūras ir ,,žaisime Šabą“.)
Renginiai nemokami. Būtina registracija (nepamirškite nurodyti vaikų amžiaus): muziejus@jmuseum.lt arba tolerancijos.centras@gmail.com
Žakas Lipšicas (1891–1973) gimė Druskininkuose, gyveno ir kūrė Paryžiuje, Niujorke, Italijoje, tačiau niekada nepamiršo savo šaknų. “Esu skulptorius iš Lietuvos” - tokiais žodžiais prisistatydavo, atidarydamas parodas pasaulio muziejuose ir meno galerijose. Pirmą kartą Lietuvos visuomenė turi galimybę susipažinti su pasaulinio garso skulptoriaus kūryba, atvežta iš Paryžiaus muziejų: George Pompidou centro ir Judaizmo meno ir istorijos muziejaus, taip pat iš privačių Lietuvos kolekcijų. Paroda, skirta 125-osioms Ž. Lipšico gimimo metinėms paminėti, Vilniuje veiks iki rugsėjo 25 d.
Džiaugiamės, kad paroda yra gausiai lankoma. Jūsų atsiliepimų vedami, rengsime susitikimus su parodos su kuratore, muziejininke Aušra Rožankevičiūte ir rugsėjo mėn. Maloniai kviečiame prisijungti prie skelbiamų susitikimų datų arba, subūrus draugų, kolegų grupę, užsisakyti ekskursiją Jums patogiu metu individualiai.
Laukiame Jūsų:
Rugsėjo 4 d., sekmadienį, 13.00 val. (Europos žydų kultūros dienos: lankymas nemokamas)
Rugsėjo 7 d., trečiadienį, 17.30 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)
Rugsėjo 11 d., sekmadienį, 13.00 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)
Rugsėjo 14 d., trečiadienį 17.30 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)
Rugsėjo 18 d., sekmadienį, 13.00 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)
Rugsėjo 21 d., trečiadienį, 17.30 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)
Rugsėjo 25 d., sekmadienį, 13.00 val. (Paskutinė parodos eksponavimo Vilniuje diena: lankymas nemokamas)
Būtina registracija el. p. adresu: tolerancijos.centras@gmail.com arba mob. tel.: 86 16 57 890
Gegužės 26 d., ketvirtadienį, 13 val. viešbučio „Narutis“ Kolonų salėje vyks nacionalinio mobiliojo turinio sprendimų konkurso „Naujasis knygnešys 2016” finalinis renginys. Konkurso nugalėtojams bus suteikta teisė atstovauti Lietuvai Jungtinių Tautų globojamame pasauliniame geriausių m. sprendimų konkurse „Pasaulio viršūnių apdovanojimai 2016“ (angl. „World Summit Award Mobile 2016 – WSA-Mobile 2016“).
„Finalinio renginio metu kiekvienam konkurso finalininkui bus suteikta teisė per 2 minutes pristatyti savo sukurtą sprendimą ir įrodyti, kad jis vertas geriausio įvertinimo savo kategorijoje. Komisija, atrinkdama konkurso finalininkus, vertino jų sprendimų inovatyvumą, originalumą, pažangumą, atitikimą ne tik Lietuvos, bet ir kitų pasaulio šalių vartotojų poreikiams. Malonu pažymėti, kad šiais metais turime itin vertų dėmesio sprendimų, iš kurių išrinksime tuos, kurie galėtų sėkmingai varžytis pasauliniame konkurse.“, ‒ sako Ieva Žilionienė, Ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento direktorė, „Pasaulio viršūnių apdovanojimų“ Lietuvos nacionalinė ekspertė ir pasaulinės žiuri narė.
Konkurso komisija, kurią sudaro viešojo sektoriaus, verslo, žiniasklaidos, NVO atstovai, finalinio renginio metu iš 18 finale dalyvausiančių sprendimų išrinks nugalėtojus kiekvienoje iš šešių skirtingų m. turinio konkurso kategorijų.
Maloniai kviečiame žiniasklaidos atstovus apsilankyti šiame renginyje.
Daugiau apie konkursą „Naujasis knygnešys“ – www.naujasis-knygnesys.lt
Daugiau apie konkursą „Pasaulio viršūnių apdovanojimai“ – http://www.wsis-award.org/
Sekmadienį Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre prasidėjo didžiausias Lietuvoje literatūros renginys – 52-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Jį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas.
Per 15 festivalio dienų įvyks 146 renginiai visoje Lietuvoje ir septyniose užsienio šalyse: Airijoje, Baltarusijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje ir Šveicarijoje.
Festivaliui išleistas tradicinis poezijos almanachas su kompaktine plokštele. Almanacho sudarytojai Vytautas Stankus, Giedrė Kazlauskaitė, Nerijus Cibulskas, Gvidas Latakas atrinko 33 autorių kūrinius iš 2015 metų kultūrinės spaudos.
Plokštelę parengė Mindaugas Nastaravičius. Almanache prisiminimais apie Marcelijų Martinaitį dalinasi Arnas Ališauskas, Rimvydas Stankevičius ir Neringa Dangvydė. Taip pat skelbiami unikalūs Balio Sruogos laiškai ir eilėraščiai bei Nidos Gaidauskienės esė apie Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę, publikuojami ir devynių užsienio autorių eilėraščiai (atrinko vertėjai Marija Mažulienė ir Vytas Dekšnys).
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/prasidejo-52-asis-tarptautinis-poezijos-festivalis-poezijos-pavasaris-286-627291
Nejau taip greit praėjo
pro šalį netikėtai
nerūpestingi lietūs -
nežinomi poetai.
Rimas Burokas, 1976 m.
Vilniečiai ir Vilniaus svečiai šeštadienį jau pastebėjo įvairiose miesto viešose vietose atsiradusius tekstus – eilėraščius, jų citatas, prozos ištraukas. Tai – dalis projekto „Skaitome Vilnių“ (#skaitomevilniu), kurį sumanė ir įgyvendino VšĮ „Laikas skaityti“, Vilniaus miesto savivaldybė ir Lituanistų sambūris, taip paminėdami gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.
Nuo pirmadienio literatūros tekstus jau galima bus perskaityti ir miesto stenduose. Dešimtimis kultūros tekstų Vilnius kreipiasi į vilniečius ir kviečia jį skaityti kaip ilgaamžį, daugiakultūrinį miestą, įvairų žmonėmis, pažiūromis, kalbomis, kuriomis Vilniaus gyventojai kalbėjo ir kalba. Daugelis tekstų gali pasirodyti negirdėti, niekada neskaityti. Kai kuriuos autorius mes nepelnytai užmiršome, nors jų poetinė kalba ir išmintis mums gali būti įkvėpimas ir stiprybė.
Seniausiai citatai, kuri priklauso Gediminui, didžiajam Lietuvos kunigaikščiui, jau beveik 700 metų – ji datuojama 1323 m. Naujausia ištrauka – iš Sigito Parulskio knygos, išleistos šiemet, 2016 m. Tarp pasirinktų autorių tie, kurie neatskiriami nuo Vilniaus ir jo gyvenimo – Adomas Mickevičius, Česlovas Milošas, Ričardas Gavelis, Jurgis Kunčinas, Jurga Ivanauskaitė, Rimas Burokas, Grigorijus Kanovičius, Mošė Kulbakas, Judita Vaičiūnaitė, Liudvikas Jakimavičius ir kiti.
Vilnius tekstais prabilo nuo Nėries pakrantės iki Užupio, nuo Europos aikštės, iki Rūdininkų skvero. Šio projekto idėja – pakviesti žmones stabtelti ir susikaupti žodžiams, jų prasmei, tad į jo vyksmą norime įtraukti ir visus Vilniaus gyventojus, ypač – jaunuosius jo skaitytojus.
Kviečiame Vilniaus mokyklas, moksleivius, organizacijas siūlyti pasirinktus įvairių laikotarpių ir kultūrų Vilniaus kūrėjų tekstus bei jų įgyvendinimo viešoje vietoje idėjas. Gal tai bus mokyklos kiemas, gal statybas juosianti laikina tvora, o gal kita, visai netikėta vieta. Jaunimo pasiūlytas idėjas vertins projekto ekspertų komisija. Įdomiausios idėjos bus įgyvendintos, o jų autoriai sulauks dovanos – knygų lentynos. Savo idėjas, siūlomus išrašyti tekstus su vietų nuorodomis siųskite adresu ruta@laikasskaityti.lt
Taip pat kviečiame visus vilniečius dalytis socialiniuose tinkluose viešose vietose rastų ir patikusių tekstų nuotraukomis su žyme #skaitomevilniu.
Visus tekstus, platesnę informaciją, aprašymus apie autorius galite rasti šiose interneto svetainėse www.vilnius.lt www.auguskaitydamas.lt www.lituanistusamburis.lt
Tebūnie kioskai!“
90-ųjų pradžia buvo laukinė, bet spalvinga ir beprotiška. Herojiškas Sąjūdžio vienybės laikas pasibaigęs, arenoje pasirodo įvairiausio kalibro mafijozai, reketininkai, kontrabandininkai, įvairaus plauko šarlatanai bei ezoterikai. Dygsta kioskai, privačios mūrinės pilaitės, sproginėja į Lietuvą atkeliavę vakarietiški automobiliai, o santaupas ryja infliacija ir bankrutuojantys komerciniai bankai. Pasaulis ir jo taisyklės buvo kuriamos čia ir dabar. Pinigai, muzika, cigarečių pavadinimai, keičiasi greičiau negu metų laikai. Sovietinis Lietuvos piliečių mentalitetas gimdo atsivėrus sienoms į Vakarus patiria šiokių tokių sutrikimų, tačiau elgsena tampa ryžtinga ir be skrupulų.
Gegužės 7 d. 12 val. LIETUVA SKAITO! SPAUDOS ATGAVIMO, KALBOS IR KNYGOS ŠVENTĖS programoje GARIŪNŲ verslo parko koncertų salėje tuos laikus prisimenančius prozos tekstus skaitys Andrius Jakučiūnas, Aistė Kisarauskaitė ir Rimantas Kmita. „Tebūnie kioskai!“
Kad suprastume ir apraudotume pokyčius.
P.S.
Jūsų laukia transportas, pajudėsiantis 11 val. iš aikštelės prie Lietuvos kino teatro (Pylimo g. 17). Maršrutas: Vilnius-Gariūnai-Vilnius.
Po skaitymo – loterija ir vertingi prizai!
Daugiau apie renginį paspaudus šią nuorodą.
Gegužės 7 d. 12 val. šalia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos esančiame skvere (prie paminklo „Žinia“) biblioteka surengs skaitymus „Paskaityk man, rašytojau!..“ Tai vienas iš akcijos „Lietuva skaito!“ renginių, skirtų visai šeimai.
Renginyje rašytojai Selemonas Paltanavičius, Jurga Lago ir Unė Kaunaitė skaitys savo kūrybą, o aktorė Lilija Žadeikytė deklamuos lietuvių autorių poeziją vaikams. Per pertraukas tarp skaitymų su vaikais bus kalbamasi apie Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos reikšmę, pateikiama skaitymo naudą iliustruojančių pavyzdžių, faktų, skaičių ir kitos informacijos, kurią parengs Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento darbuotojos.
Akcijos „Lietuva skaito!“ misija – gegužės 7 d. sukviesti į Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos šventę. Organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija ir Lietuvos spaustuvininkų asociacija. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Apie akciją daugiau informacijos rasite čia ›
Lietuvos kūrėjai, leidėjai, bibliotekininkai, spaustuvininkai ir knygynų darbuotojai kviečia ruoštis skaitymo šventei „Lietuva skaito!“ ir gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, skaityti kartu lietuvišką knygą.
Šiais metais akcija „Lietuva skaito!“ ypatinga dėl ypač plačios renginių geografijos – skaitymai vyks net 35-iuose skirtinguose Lietuvos ir užsienio miestuose: nuo Vilniaus iki Kuršėnų, nuo Oslo iki Glazgo. Daugiau nei 60 susitikimų su autoriais, diskusijų, performansų bei kūrybinių dirbtuvių lauks įvairaus amžiaus dalyvių ir skaitytojų.
Gegužės 7 d. knygynai, bibliotekos, kino teatrai, parkai ir kavinės atvers duris susitikimams su mylimais autoriais ir kūrėjais. Daugiau nei 70 žodžio, rašto ir lietuvių kalbos meistrų planuoja susitikimus. Tekstus skaitys, mintimis dalinsis ir su skaitytojais bendraus G. Adomaitytė, R. Aškinytė, R. Bagdzevičius, D. Cidzikaitė, A. Čekuolis, L. S. Černiauskaitė, E. Daciūtė, T. Dirgėla, R. Dmuchovskienė, R. Flick, J. Jakštaitis, L. Juknevičiūtė, P. Juodišius, A. Juozaitis, G. Grajauskas, K. Gudonytė, A. Kaziliūnaitė, D. Kutraitė Giedraitienė, E. Lei, B. Mar, S. Paltanavičius, S. Poisson, V. Račickas, D. Rudytė, R. Tamošaitis, A. Urbonaitė, R. Vanagaitė, V. Vasiliauskaitė, R. Stankevičius, S. Stoma, V. Šereikienė, R. Šerelytė, A. Šlepikas, K. Zylė, A. Žekevičius, J. Žilinskas, L. Žutautė ir kt.
Tradiciniai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto klasikos skaitymai šiemet bus skirti Marcelijaus Martinaičio 80-osioms gimimo metinėms. Vileišių rūmų kieme svečiai skaityti savo mėgstamiausius poeto eilėraščius, lankytojų lauks kūrėjui skirta paroda ir ekskursija po Vileišių rūmus.
Netradiciniai prozos skaitymai „Tebūnie kioskai!“ su A. Jakučiūnu, A. Kisarauskaite ir R. Kmita vyks Gariūnų verslo parko koncertų salėje. Slemo ritmu vakarą galėsime praleisti kartu su Ž. Kudirka Menų fabriko „Loftas“ gastrobare „Elfa“. Vilniaus kavinių šurmulį nustelbs aktorių literatūriniai etiudai. Visiškoje tamsoje klausyti skaitymų pakvies kino teatras „Pasaka”, o Bernardinų sode skambės R. Gary romano „Aušros pažadas“ ištraukos.
Savanoriai seks pasakas ligoniukams Vilniaus Universiteto Santariškių vaikų ligoninėje, o Maltiečių ordino senjorai skaitys su prof. V. Labučiu.
„Lietuva skaito!“ akcijos misija – gegužės 7 d. švęsti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos šventę. 12 val. atverskime knygą ir skaitykime kartu!
Visi klausimai atsakyti, išskyrus vieną – O KĄ IR KUR SKAITYSI TU?
KAS? KUR? KADA? Sekite naujienas akcijos:
Facebook paskyroje https://www.facebook.com/lietuvaskaito/?fref=ts,
Lietuvos leidėjų asociacijos Facebook paskyroje
Tinklalapyje www.lla.lt
Dalinkitės akcijos VIDEO KLIPU ir VINJETE: https://www.youtube.com/channel/UCeaXLD3R92cXeDulMuMsd_A;
Organizatoriai: Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos spaustuvininkų asociacija.
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Minint 400-ąsias Viljamo Šekspyro ir Miguelio de Servanteso mirties metines, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų institutas (UKI) ir Humanitarinių mokslų fakultetas (HMF) prisideda prie šių Renesanso epochos amžininkų kūrybos sklaidos visuomenei organizuoja įvairius nemokamus renginius mieste.
400 rožių diena su skaitymais mieste
Balandžio 23-ioji, Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena, turi ypatingą prasmę pasaulio literatūros kalendoriuje. 1564 m. balandžio 23-ioji oficialiai laikoma Viljamo Šekspyro gimimo data. 1616 m. šią dieną pasaulis neteko ispanų plunksnos meistro Migelio de Servanteso bei savo gimimo dieną mirė ir V. Šekspyras.
Šia UNESCO organizacijos 1995 m. paskelbta proga ir amžininkų mirties metinėms paminėti vyks V. Šekspyro ir M. Servanteso kūrybos ištraukų skaitymai Kauno centre. Juos atliks VDU Teatro aktoriai bei įvairūs universiteto užsienio kalbų klubai. „Smagu, jog įgyvendinti sumanymus mums padeda universitete aktyviai veikiantys studentiški Anglistų ir M. Servanteso ispanų kalbos ir kultūros klubai, VDU Teatro aktoriai“, – universiteto bendruomenės iniciatyvomis džiaugiasi VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, doc. dr. Rūta Eidukevičienė. Anglų, lietuvių, ispanų, prancūzų ir italų kalbinis skambesys nuo 11 val. ryto iki 18 val. vakaro aidės prie Kauno pilies (Pilies g. 17), Teatro klubo senamiestyje (Vilniaus g. 22), Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune (Vilniaus g. 33), miesto centrinio pašto (Laisvės al. 102) bei Rotušės aikštėje.
Miestiečius ir Kauno svečius džiugins VDU staigmenos ir žiūrovams bei praeiviams dalijamos rožės. Rožė – ypatingą reikšmę turinti gėlė V. Šekspyro kūryboje. Dramoje „Romeo ir Džuljeta“ rožė tarsi prilyginama meilės jausmo galiai, kuomet nesvarbu kaip pavadinsi – svarbu kokius potyrius tau suteikia gėlė ar meilė. Džuljeta pjesėje šeimų pavardžių nesantaikos įtaką santykiui su Romeo retoriškai svarsto taip: „Ką reiškia vardas? Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ Taigi, dramaturgo mirties metinių dienos proga „Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena“ Kaune bus minima ir kaip „400 rožių diena“.
„Kviesdami kauniečius į simbolinius „400 rožių“ renginius, siekiame, kad jie nebūtų vien žiūrovai, o patys pasijustų kultūros istorijos dalimi, pajustų ypatingą V. Šekspyro ir M. Servanteso idėjų ir žodžių galią”, – renginio idėja dalijosi doc. dr. Rūta Eidukevičienė.
V. Šekspyro paieškos VDU Kauno botanikos sode
Literatūrinis sodininkas – taip būtų galima įvardinti garsiausią britų bardą, kuris savo kūriniuose aprašė arba paminėjo net 63 įvairiausių augalų, gėlių, medžių prieskoninių žolelių pavadinimus. Daugelis istoriografų ir V. Šekspyro gyvenimo bei kūrybos tyrinėtojų neatmeta idėjos, kad didysis Renesanso epochos kūrėjas galėjo būti sodininkas. Balandžio 24 d. 15 val. VDU Kauno botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6) vyks V. Šekspyro tekstuose minimų augalų paieškos. Su citatomis iš anglų dramaturgo ir rašytojo dramų bei sonetų bus bandoma ne tik atrasti aprašytus augalus, bet ir išsiaiškinti jų reikšmę V. Šekspyro tekstuose. Galbūt tai ir padės įminti mįslę, koks gi iš tiesų yra šių augalų vaidmuo bardo gyvenime ir kūryboje, o pažvelgus į augalus, mintimis nusikelti į jo pasaulį.
Pirmadienį viešoje paskaitoje – amžininkų susitikimas
Balandžio 25 d. 11 val. VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks vieša VDU prof. Leonido Donskio paskaita „Mūsų amžininkai, palikę mus prieš 400 metų: Viljamas Šekspyras ir Migelis de Servantesas“.
Anot VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės, doc. dr. Rūtos Eidukevičienės, V. Šekspyras ir M. Servantesas nepraranda savo aktualumo, nes kalba apie giliausias žmonių aistras, o jų kūryba apima visumą ir kelia esminius klausimus – kaip žmogui susitaikyti su pačiu savimi ir kitais žmonėmis. „Šiandienos žmogus yra tapęs dideliu individualistu, jis linkęs koncentruotis į save, savo norus ir siekius, tad iš panašių į save V. Šekspyro ar M. Servanteso personažų gali daug ko pasimokyti. Technikos naujovės pakeitė pasaulį, tačiau technologijos nepajėgios atsakyti daugybės mums rūpimų klausimų. Kodėl nepaieškojus atsakymų didžiuosiuose literatūros kūriniuose?“, – retoriškai mintį baigia doc. dr. Rūta Eidukevičienė.
Balandžio 26-30 dienomis „LRT kultūros“ pristatomas jaunųjų menininkų renginys „PIN diena: kultūros maratonas „Kablys“ – ypač didelis. Per penkias dienas žiūrovai išvys net 71 dalyvį. Šokio spektaklis ant batuto, cirko pamokos, banginių muzika, pojūčių teatras, jau tradicija tapusi opera riedlenčių parke, milžiniškas blogasis triušis, diskusija „Kurk ir apgauk vagį“ ir lėčiausias pasaulyje maratonas maratone – tai tik nedidelė dalis to, ką nuostabaus šiemet šiuolaikinio meno gerbėjams siūlo „PIN diena: kultūros maratonas „Kablys“.
Lėčiausias bėgimas-performansas „Maratonas maratone“ startuos per renginio atidarymo ceremoniją balandžio 26 d. 17 val. ir truks tol, kol vyks renginys. Dėl šio maratono nereikės uždaryti pusės miesto, nereikės specialiai treniruotis, net sportinės aprangos nereikės.
„Maratonas maratone“ bus bėgamas ant takelio, kuris bus pastatytas ant kultūros baro „Kablys“ laiptų. Bėgti galės kiekvienas norintis. Atstumą kiekvienas taip pat pasirinks pats: nori gali bėgti 3 kilometrus, nori – 10 metrų. Maratonas bus laikomas nubėgtu tuomet, kai ant treniruoklio bus užfiksuoti 42 km 195 m. Tada bus stabdomas laikas ir… maratonas pradedamas bėgti iš naujo. Visus pirmojo maratono bėgikus fiksuos treniruoklyje įmontuota vaizdo kamera ir paskutinę „PIN dienos: kultūros maratono „Kablys“ dieną bus sumontuotas ir parodytas „Maratono maratone“ filmukas.
Kultūros maratono dalyviai tradiciškai atstovauja daugumą šiuolaikinio meno sričių: vizualiuosius menus (tapybą, skulptūrą, instaliacijas, fotografiją), teatrą, šokį, muziką, madą. Šiemet į programą pirmą kartą įtrauktas ir cirko pasirodymas bei atvira cirko pamoka.
Per penkias paras bus parodyta 16 teatro spektaklių, koncertuos 19 muzikos grupių, dainininkų, slemo ir loop muzikos kūrėjų, vyks apie 15 šokio spektaklių ir performansų, 16 menininkų pristatys savo tapybos, fotografijos, skulptūros darbus, instaliacijas. Bus parodytos naujausios VDA drabužių dizaino katedros studentų madų kolekcijos.
Asociacija AGATA maratone rengia atvirą laisvos formos diskusiją „Kurk ir apgauk vagį“, skirtą jaunų menininkų intelektinės nuosavybės apsaugai.
Maratonas tradiciškai bendradarbiauja su Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ ir pristato neįgaliųjų kolektyvus iš visos Lietuvos bei naujus jų sukurtus darbus ir spektaklius.
Šeštadienis, balandžio 30 d., maratone – šeimos diena. Į „Kablį“ kviečiami tėvai su įvairiausio amžiaus vaikais. Mažųjų lauks kelios parodos, du vaikiški spektakliai, cirko vaidinimas ir pirmoji gyvenime cirko pamoka.
Viso maratono metu „Kablyje“ veiks „Jaunas Pop Up“ mugė, kurioje bus galima įsigyti menininkų darbų.
Plačiau skaitykite: http://www.pindiena.lt/programa
2016 metų balandžio 23–29 dienomis Lietuvos bibliotekininkų draugija skelbia 16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę. Jos tema kartoja Bibliotekų metų šūkį: „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“. Stipri visuomenė – tai skaitantys, besimokantys ir mąstantys žmonės. Stiprios bibliotekos – tai telkianti ir įkvepianti erdvė. Tai – jose dirbantys profesionalai, padedantys asmenybei užaugti, kartu besikeičiantys ir kuriantys.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, aktyviai įsitraukdama į Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, balandžio 27 dieną kviečia į susitikimą su rašytoja Birute Jonuškaite ir jos naujausio romano „Maranta“ pristatymą. Renginio metu autorė atskleis, kaip ji „augino“ savo kūrinį, skaitys knygos ištraukas. Balandžio 25 d. nepraleiskite progos susitikti su Beata Nicholson, pristatysiančia savo knygą „Beatos virtuvė. Prie stalo Lietuva“. Autorė sako: „Norėčiau, kad „Prie stalo Lietuva“ įkvėptų ir primintų, kokioje nuostabioje ir dosnioje šalyje gyvename, kokie darbštūs ir svetingi yra mūsų žmonės.“
Nacionalinės bibliotekų savaitės metu jaunieji skaitytojai kviečiami dalyvauti akcijoje „Bibliotekininko batai“ ir balandžio 23–29 dienomis pasirinktu laiku atvykti į Vaikų ir jaunimo literatūros skaityklą, kurioje visi panorusieji galės pabūti tikrais bibliotekininkais ir sužinoti įdomių dalykų apie darbą bibliotekoje. Balandžio 28 dieną rengiamas pokalbis „Skaitymo skatinimas: Vaikų ir jaunimo literatūros departamento patirtis“, kurio metu susirinkusieji išgirs praktinių patarimų, kaip atrasti vertingą vaikams ir paaugliams skirtą knygą bei paskatinti juos skaityti.
Nacionalinė biblioteka, skatindama domėtis kultūros paveldu, balandžio 26 d. organizuoja ekskursiją po senuosius Vilniaus kiemelius. Jos metu bus galima susipažinti su gražiausiais sostinės senamiesčio objektais ir senosios vilniečių buities pavyzdžiais. Bendradarbiaudama su viešąja įstaiga „Sveikas miestas“, balandžio 25 d. biblioteka kviečia dalyvauti šiaurietiško ėjimo pamokoje ir išmokti, kaip pasinaudoti teigiamu šiaurietiško ėjimo poveikiu kūnui.
Besibaigiant Nacionalinei bibliotekų savaitei, paminėsime Williamo Shakespeare‘o 400-ąsias mirties metines ir pakviesime į prof. dr. Rimvydo Laužiko paskaitą „Šekspyro laikų LDK diduomenės valgiai ir gėrimai“. Renginio metu netradiciškai bus prisimintas šio žymiojo dramaturgo gyvenamasis laikotarpis, aptarta, koks maistas, kokie valgymo įpročiai vyravo XVI–XVII amžiuje.
Maloniai kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos renginius!
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos renginių programa
2016 m. balandžio 25 d., pirmadienį, 17.30 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka (Radastų g. 2, 322 kamb.) kviečia į kelionių kultūros ciklo VITA MOBILE renginį – susitikimą su keliautoju Sauliumi Norkevičiumi ir jo knygos „Polinezijos salos. Ramiojo vandenyno perlai: Tahitis, Makemas, Raroja, Kon Tikis“ (leidykla „Aukso pieva“) pristatymą.
Saulius Norkevičius – nenuilstantis aistringas keliautojas, aplankęs daugelį Afrikos, Azijos, Okeanijos šalių, daug keliavęs po Europą, tačiau labiausiai pamėgęs Prancūzijos Polineziją. Tahitis, Makemas, Raroja, Kon Tikis – kerinčio grožio salos, kurių krantus skalauja Ramusis vandenynas. Būtent šis kraštas yra didžioji autoriaus aistra, variklis ir kelionių tikslas.
Autorius nuo vaikystės svajojo nukeliauti į atokias Polinezijos salas. „12 metų pirmą kartą perskaičiau žymaus norvegų keliautojo, antropologo Tūro Hejerdalo knygą apie „Kon Tikio“ ekspediciją, kai 1947 m. šešių žmonių įgula mediniu plaustu perplaukė dalį Ramiojo vandenyno iš Pietų Amerikos iki Polinezijos salų. Plaustas baigė kelionę sudužęs mažoje Rarojos saloje“, – tikina keliautojas. Svajonė pasiekti Polineziją išsipildė su kaupu – 2 mėnesiai nepaprasto grožio salose virto didžiausiu nuotykiu, o visi kelionių įspūdžiai sugulė į įspūdingą leidinį – „Polinezijos salos. Ramiojo vandenyno perlai: Tahitis, Makemas, Raroja, Kon Tikis“.
„Aš neatrandu naujų žemynų, o atrandu patį save kiekviename naujame savo bičiulyje. Gyvenimas nebus visavertis, jei skęsi darbuose ir kasdienėje rutinoje, mano pilnatvė susideda iš nuotykių, tolių, išbandymų ir visada manęs laukiančios šeimos. Tai maistas mano sielai. Esu laimingas, kad turėjau galimybę prisiliesti nors truputį prie Polinezijos kultūros, jos žmonių, pajusti visišką nevaržomą laisvę“, – pasakoja S. Norkevičius.
Renginys nemokamas.
Britų Taryba Lietuvoje kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentūra ir Didžiosios Britanijos ambasada kviečia vilniečius ir sostinės svečius į viešą renginį „Sekmadienis su Šekspyru“ Prezidentūros kieme balandžio 24 d.
Didžiosios Britanijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lawrence, kalbėdama apie sekmadienio renginį sakė:
„Mums didelė garbė, kad galime pasidžiaugti vieno iš iškiliausių pasaulio dramaturgų palikimu Lietuvos Respublikos Prezidentūroje ir taip paminėti Viljamo Šekspyro 400-ąsias mirties metines. V. Šekspyras ne vien tik anglų kultūros atstovas, jis – viso pasaulio kultūros figūra. V. Šekspyras – žmogus, kuris turėdamas beribę vaizduotę, neribotą kūrybiškumą ir humaniškumo pojūtį sujungė žmogiškąsias patirtis kaip niekas kitas, gyvenęs prieš ar po jo. Šiandien Šekspyras išlieka svarbus ir Lietuvai ne tik mokyklose, bibliotekose ar teatruose. Dažnas Šekspyro kūriniuose randa sau suprantamas temas : meilę, neapykantą, keršto siekimą ar išgelbėjimą. Tikiuosi, kad plačioji visuomenė turės galimybę atvykti į renginį ir atrasti Šekspyrą“.
„Sekmadienis su Šekspyru“ yra vienas iš pasaulinės Britų tarybos programos „Šekspyras gyvas“ (angl. #ShakespeareLives) renginių Lietuvoje, skirtų paminėti 400-ąsias Šekspyro mirties metines. Šį mėnesį buvo jau rodoma Šekspyro retrospektyvos programa filmų festivalyje „Kino pavasaris“. Britų Tarybos direktorius dr. Artūras Vasiliauskas kalbėdamas apie Šekspyro palikimą, teigė: „Šekspyras – ne tik ankstyvojo laikmečio modernus rašytojas. Jo pjesių ir personažų gylis skatina mus apmąstyti žmogaus gyvybės trapumą ar sudėtingus sprendimus, kuriuos turime priimti. Taigi, Šekspyras yra labai svarbus 21-ojo amžiaus pasaulio kultūroje. Britų taryba mini šio bardo metines visame pasaulyje, o Lietuvoje organizuoja renginių ir programų seriją kino, teatro, muzikos bei švietimo srityse, užtrikrinant kampanijos „Šekspyras gyvas“ (angl. #ShakespeareLives) tęstinumą“.
Balandžio 24 d. 12 val. Britų taryba ir Britanijos ambasada kartu su Prezidentūra pakvies Lietuvos bibliotekininkus, suorganizavusius renginius Viljamui Šekspyrui atminti savo bibliotekose. Bibliotekininkams sveikinimo žodį tars Didžiosios Britanijos ambasadorė Claire Lawrence, Britų tarybos Lietuvoje direktorius dr. Artūras Vasiliauskas, Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos pirmininkė Alina Jaskūnienė bei Vilniaus Universiteto Bibliotekos direktorė informacinei, mokslo ir kultūros paveldo veiklai Marija Prokopčik. Renginį vainikuos senosios muzikos ir šokio ansamblis „Banchetto Musicale“, atlikdamas teatralizuotą šokio pasirodymą „Šekspyro kaukės“.
„Sekmadienis su Šekspyru“ tęsis 14 val. Prezidentūros kieme atviru visuomenei renginiu, kurio metu senosios muzikos ir šokio ansamblio „Banchetto Musicale“ nariai mokins visus susirinkusiuosius Šekspyro laikų dvaro šokių, išpopuliarėjusių didikų rūmuose. Norintys prisiliesti prie Šekspyro kūrybos, galės sudalyvauti #PlayYourPart iniciatyvoje, pasidalindami savo mėgtamiausia citata ar ištrauka iš Šekspyro kūrinių lietuvių ar anglų kalba.
Apsilankykite www.shakespearelives.org puslapyje ir sužinokite daugiau apie „Šekspyras gyvas“ programą ir renginius visame pasaulyje.
Žiniasklaidos atstovai, norintys dalyvauti renginyje, kviečiami registruotis iki balandžio 21 d. el. paštu: rasa.monciunskaite@britishcouncil.lt
Balandžio 23–29 dienomis Kauno apskrities viešoji biblioteka kviečia kartu paminėti 16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, kuri taps ryškiausiu 2016-ųjų, Bibliotekų metų, akcentu. Šių metų tema – „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“.
Renginių programoje gausu mažiems ir dideliems skirtų renginių, akcijų ir mokymų. Biblioteka kvies į kelionių kultūros ciklo VITA MOBILE renginius, kūrybines dirbtuves, orientacines varžybas, atvirų durų dieną Senųjų ir retų spaudinių skyriuje, seminarus, pristatymus, parodas ir kt.
Pirmąją Nacionalinės bibliotekų savaitės dieną (balandžio 23 d.) visiems naujai registruojamiems vartotojams Kauno apskrities viešoji biblioteka išduos nemokamus KAVB LIBIS skaitytojų pažymėjimus (Radastų g. 2 ir K. Donelaičio g. 8, aptarnavimo vietose).
Balandžio 25 d. nuo 11 iki 18 val. galėsite prisidėti prie Kraujo donorystės akcijos. 17 val. vyks Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidaromasis renginys. Jo metu bus pristatyta bibliotekos globėjo smuiko virtuozo maestro Vilhelmo Čepinskio rekomenduojamų knygų lentyna, vyks kelionių kultūros ciklo VITA MOBILE susitikimas su knygos „Polinezijos salos. Ramiojo vandenyno perlai: Tahitis, Makemas, Raroja, Kon Tikis“ autoriumi Sauliumi Norkevičiumi.
Kviečiame aktyviai įsilieti į Bibliotekų savaitės renginius!
Daugiau informacijos: www.kvb.lt
Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tęsia tradiciją ir ketvirtus metus iš eilės skelbia trumposios prozos konkursą 10–12 klasių moksleiviams tema „Ateities memuarai“. Respublikos mastu jau įvyko konkursai „Gyvenimas – tai sapnas“ (2013), „Mano laisvė“ (2014) ir „Mano miesto paslaptis“ (2015). Idėjos autorės, konkurso iniciatorės ir koordinatorės, menotyrininkės, rašytojos Anetos Anros pasiūlytomis temomis kūrė moksleiviai iš įvairių Lietuvos kampelių.
A. Anra moksleiviams stengiasi pasiūlyti tokias temas, kurias būtų galima laisvai interpretuoti, žvelgti į jas iš įvairių perspektyvų, nevaržyti fantazijos ir kūrybinio polėkio. Džiugu, kad lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai skatina moksleivius dalyvauti, pataria, aktyviai dalyvauja procese. Vis dėlto nemažai apsakymų moksleiviai siunčia ir patys, savo iniciatyva.
LEU leidykla išleidžia kiekvieno konkurso geriausių, literatų komisijos atrinktų kūrinių almanachą, į kurį patenka trijų prizinių vietų laureatų kūriniai ir dešimt (ar daugiau) komisijos gerai įvertintų moksleivių apsakymų. Almanachai dovanojami konkurso laureatams ir jų mokykloms, taip pat publikuojami LEU svetainėje, paskyroje „Moksleivių trumposios prozos konkursas“.
Konkurso apdovanojimai vyksta LEU, moksleiviams diplomus įteikia LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis. Piniginius prizus įsteigia advokatas Vaidotas Sviderskis. Apdovanojimus tradiciškai veda rašytojas Alvydas Šlepikas, juose dalyvauja komisijos atstovai. Pernai laureatai buvo pakviesti į Valstybinio jaunimo teatro spektaklį-ekskursiją po teatro užkulisius su aktore, režisiere Aušra Pukelyte. Šiemet laureatų vėl laukia šis prizas ir fotosesija. Laureatai bus papuošti teatro kostiumais, nugrimuoti ir taps pjesių personažais.
Šių metų konkurso tema – „Ateities memuarai“. Įsivaizduokite save ateityje: jau praėjo daug metų, sėdite kur nors terasoje, kieme ant suoliuko, mažame kambarėlyje prie rašomojo stalo ar bet kurioje jūsų vaizduotės kertelėje ir rašote apie savo gyvenimą – kas įvyko, kuo buvote, kuo ir kur gyvenote, ką veikėte, ar išsipildė jūsų svajonės, o gal gyvenimas praėjo netikėtai, esate nustebinti, nusivylę ar patenkinti savo praeitimi? Reflektuokite dar neįvykusią savo ateitį. Pažvelkite į save iš seno, patyrusio žmogaus pozicijos, tokio, kokiu būsite po kelių dešimtmečių. Laisvai interpretuokite – kurkite fantastinius ar realistinius apsakymus.
Komisija atrinks geriausius, įdomiausius kūrinius ir jų autorius pakvies į prozos laboratoriją su rašytoju A. Šlepiku – turėsite galimybę aptarti, patobulinti savo rašinius prieš publikuodami juos almanache.
Konkurso sąlygos
Konkurse gali dalyvauti 10–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos.
Dalyvis konkursui pateikia vieną kūrinį.
Kūrinys turi būti nepublikuotas ir neskelbtas interneto tinklalapiuose.
Prieš kūrinio pavadinimą būtina nurodyti mokyklą, klasę, kontaktinį telefono numerį, el. pašto adresą.
Kūrinys neturi viršyti 15 tūkst. ženklų (su tarpais). Minimalus ženklų skaičius neribojamas.
Kūrinys privalo būti parašyti lietuvių kalba.
Kūrinius siųsti iki liepos 1 d. el. paštu prozoskonkursas@leu.lt.
Konkurso laureatus rinks profesionalų komisija, ketvirtus metus su konkurso organizatoriais bendradarbiaujantys literatai: poetė, literatūros kritikė, Vilniaus universiteto Filosofijos katedros doktorantė ir filosofijos mokytoja Aušra Kaziliūnaitė, dramaturgė, „AVaspo poetry“ atlikėja ir audiovizualinės poezijos festivalio „TARP“ rengėja Gabrielė Labanauskaitė, rašytojas A. Šlepikas, filosofė, literatūros kritikė, humanitarinių mokslų daktarė ir LEU Filosofijos katedros profesorė Jūratė Baranova, LEU Lituanistikos fakulteto dekanė, Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros docentė Žydronė Kolevinskienė.
Pirmosios vietos laimėtojui atiteks 150 Eur piniginis prizas. Antrosios ir trečiosios vietų laimėtojams – po 100 Eur. Prozos laboratorija planuojama rengti rugpjūčio mėnesį, apdovanojimų šventė – rudenį.
Skelbiamas ir antras – teatro – konkursas, jungiantis pjesių rašymą ir kūrybines dirbtuves, kurias ves dramaturgė G. Labanauskaitė. Laukiamos pjesės vaikams, paaugliams, jaunimui. Rašykite apie tai, kuo gyvenate, kas vyksta jūsų aplinkoje: mokykloje, namuose, mintyse, vaizduotėje, kas yra čia ir dabar. Konkurso tema – „Tai atsitiko šį pavasarį“.
Konkurso etapai
Iki birželio 1 d. siųskite pjeses, parašytas proza: apie ką galvojate rašyti pjesę.
Komisija atrinks įdomiausius variantus ir pakvies kūrėjus į nemokamas kūrybines dirbtuves.
Po kūrybinių dirbtuvių bus laukiama pabaigtų pjesių, kurias vėl vertins komisija.
Geriausių pjesių autoriai bus pakviesti į kūrybinę laboratoriją su profesionaliais aktoriais.
Spektaklį reikės pastatyti savo mokykloje, profesionalūs aktoriai atvyks pažiūrėti ir surengs po spektaklio diskusiją.
Kūrybinės laboratorijos tikslas – lavinti vaizduotę ir susipažinti su teatrui skirtų kūrinių rašymo pagrindais. Laboratorijos metu išlaisvinsite savo fantaziją, mokysitės kūrybiškai žodžiu ir raštu pristatyti gimusias idėjas, rasti jų įgyvendinimui tinkamiausią išraišką, susipažinsite su dramaturgijos pagrindais, kartu su kitais dalyviais skaitysite, analizuosite ir diskutuosite.
Šio konkurso komisiją sudarys Valstybinio jaunimo teatro aktoriai A. Pukelytė ir Aleksas Kazanavičius, dramaturgė G. Labanauskaitė, rašytojas A. Šlepikas.
Visa informacija apie konkursus skelbiama LEU internetinėje svetainėje („Moksleivių prozos laboratorija“) ir feisbuko paskyroje „Moksleivių trumposios prozos konkursas“.
Į visus klausimus bus atsakyta el. paštu prozoskonkursas@leu.lt.
http://leu.lt/lt/prozoslaboratorija.html
Balandžio 13 d. 18 val. Rūdninkų knygyne įvyks vienos ryškiausių komiksų kūrėjų – Miglės Anušauskaitės – literatūrinio zino „Books Will Tear Us Apart“ pristatymas.
Nuo 2013 metų Miglė piešia komiksus apie literatūrą kultūriniam laikraščiui „Šiaurės Atėnai“. Kadangi daug žmonių domėjosi galimybe įsigyti daugiau Miglės komiksų apie literatūrą viename leidinyje, o niekas, be pačios autorės, nenorėjo jo išleisti, teko leisti ziną.
„Didelę dalį savo gyvenimo praleidžiu prie knygų, todėl literatūra man nėra svetima tema. Piešti juos man yra nauja patirtis, nes čia reguliariai paišau komiksus, susijusius su viena tema, bet be pasikartojančių personažų. Be to, komiksas turi būti trumpas, ne pasakojantis istoriją, o „pagaunantis“ iš karto, paskutiniame epizode suteikiantis kažkokį netikėtumą. Kiekvienąsyk patiriu kūrybines kančias, ko gero, didesnes negu kitų komiksų atveju. Ir dažnai jos baigiasi „eureka!“ momentu“, – pasakoja M.Anušauskaitė.
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/rudninku-knygyne-migles-anusauskaites-komiksu-zino-pristatymas-286-608299
Balandžio 12-14 dienomis vyksiančioje Londono knygų mugėje Lietuva, Latvija ir Estija išbandys trišalio prisistatymo modelį, kuriuo remsis 2018 m. Londone atstovaudamos savo literatūrai kaip šalys-viešnios.
Lietuvos prisistatymą Londono knygų mugėje koordinuoja Lietuvos kultūros institutas drauge su Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Rita Valiukonyte.
Pasak Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, vertimų rinka Jungtinės Karalystės leidyboje užima vos 4 procentus. „Dedama daug pastangų, kad mūsų literatūros vertimai patektų į šį kontekstą. Lietuvos kultūros instituto Ekspertų vizitų programa su Lietuvos autorių kūryba, leidyklomis ir vertėjais supažindino jau ne vieną britų leidėjų delegaciją. Tikimės, kad bendros trijų Baltijos šalių pastangos bus dar efektyvesnės“, – teigė A. Žilinskienė.
Londono knygų mugės renginiuose dalyvaus Lietuvos kultūros viceministras Arnas Neverauskas, Estijos ambasadorius JK Lauris Bambusas ir Latvijos kultūros ministrė Dace Melbārde.
Lietuva bendrame Baltijos šalių stende į mugę susirenkantiems leidybos profesionalams pristatys naujausias lietuvių autorių knygas (grožinės literatūros, poezijos leidinius, knygas vaikams, humanistiką, laisvalaikio literatūrą, knygos meno kolekciją ir t.t.).
Balandžio 12 d. Baltijos šalių rašytojai dalyvaus seminare „Kryžkelės yra visur“ („Crossroads are Everywhere“). Migracijos, mažos šalies išlikimo XXI amžiuje temos, kaip išlaikyti meilę savo kultūrai ir kalbai, neperžengiant į agresyvų nacionalizmą – apie šias aktualijas kalbėsis rašytojas, Talino ir Helsinkio universitetų profesorius Reinas Raudas, latvių politologas ir publicistas Ivaras Ijabas bei lietuvių rašytoja Paulina Pukytė. Renginį moderuos britų rašytojas, redaktorius ir vertėjas Danielis Hahnas (šiuo metu nominuotas tarptautinei „Bookerio“ premijai už Angolos autoriaus Jose Eduardo Agualusa knygos vertimą).
Plačiau skaitykite: http://lithuanianculture.lt/londono-knygu-mugeje-bendras-baltijos-saliu-prisistatymas/
Balandžio 8 d., penktadienį, Konferencijų salėje (Seimo III r.) Seimo narys Kęstutis Daukšys ir Lietuvių kalbos institutas organizuoja lietuvių kalbos ateities klausimams skirtą konferenciją „Ar kalbės robotai lietuviškai? Lietuvių kalbos tyrimai valstybėje“. Pradžia – 10 val.
Organizatorių teigimu, lietuvių kalbos išsaugojimas ir stiprinimas – strateginis Lietuvos valstybės uždavinys, tačiau nepamirštama, kad sava kalba yra ir intymus asmeniškas reiškinys. Konferencijoje bus ieškoma naujų formų diskutuoti apie lietuvių kalbą. Pranešėjai diskutuos apie kalbą kaip sudėtinę asmenybės dalį. Kodėl vieni nuo savos kalbos tolsta, o kiti vis atranda naujų kalbos galimybių? Ką kalba mums reiškia emociškai? Kokie kalbos tyrimai gali padėti suvokti kalbą geriau? Tai tik keli atviri klausimai, į kuriuos ieškosime atsakymų.
Renginio dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, Seimo narys Kęstutis Daukšys, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.
Konferencijoje dalyvaus aktorius Vytautas Rumšas, slemo atlikėjas Žygimantas Kudirka-Mesijus, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė, „Robotikos akademijos“ įkūrėjas Artūras Gaulia, žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas, filologas ir teologas švedas Jonas Ohmanas, Geolingvistikos centro vadovė Danguolė Mikulėnienė, sanskritologas, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro indologijos studijų lektorius Vytis Vidūnas, lietuviškai tekstus kurianti grupė „Gytis Ambrazevičius ir grupė“, Seimo nariai ir kiti svečiai. Konferenciją ves žurnalistas Marijus Gailius.
9.30 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II r.) vyks renginio organizatorių spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Seimo narys K. Daukšys, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. J. Zabarskaitė, slemo kūrėjas ir atlikėjas Ž. Kudirka.
PROGRAMA
10.00–10.05 Pradžia. Vedėjo įžanga.
10.05–10.30 Sveikinimo kalbos: Seimo narys Kęstutis Daukšys, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.
10.30–10.40 INTERMEDIJA. Vaizdo įrašas „Kaip jaučiuosi, kai kalbu lietuviškai“. Kalba fotografė, projekto „Moterys kalba“ narė Neringa Rekašiūtė, vertėjas, komikas, laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius, laidų vedėja, nuomonės lyderė Beata Tiškevič, komiksų kūrėja Miglė Anušauskaitė, menininkė Jolita Vaitkutė, aktorė Elžbieta Latėnaitė, prozininkai Mykolas Sauka, Karolis Klimas ir kt.
I dalis. RAŠTINGUMAS XXI AMŽIUJE
10.40–10.55 Pranešimas „Inovatyvus kalbų mokymasis ir robotų pagalba“. Skaito „Robotikos akademijos“ įkūrėjas Artūras Gaulia.
10.55–11.05 INTERMEDIJA. Pasirodo „Gytis Ambrazevičius ir grupė“.
11.05–11.20 Pranešimas „Ar rašto kultūra šiandien yra vertybė?“ Skaito Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė.
11.20–11.40 Išminčių diskusija. Diskutuoja etnomuzikologė, LRT laidų vedėja dr. Loreta Sungailienė, asociacijos „Lituanistų sambūris“ valdybos pirmininkė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Vilija Dailidienė, Seimo nariai Kęstutis Daukšys ir Valentinas Stundys.
II dalis. KALBOS KŪRYBIŠKUMAS
11.40–11.55 Pranešimas „XXI A. KUDIRKA: interaktyvūs eilėraščiai, literatūriniai remiksai, interneto poezija“. Skaito kūrybininkas, slemo kūrėjas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka.
11.55–12.05 INTERMEDIJA. Atliekamosios poezijos numerį pristato Žygimantas Kudirka.
12.05–12.20 Pranešimas „Ką bendra turi 2020 m. ir tvarumas?“ Skaito Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.
12.20–12.40 Išminčių diskusija. Diskutuoja Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Jurgita Girčienė, aktorius Vytautas Rumšas, Seimo nariai Linas Balsys ir Kęstutis Daukšys.
III dalis. KALBINIS KRAŠTOVAIZDIS
13.50–13.55 Vedėjo įžanginis žodis.
13.55–14.05 INTERMEDIJA. Performanso „Tarmės“ vaizdo įrašas. Kūrinį gyvai pristato menininkė Jurgita Juodytė.
14.05–14.20 Pranešimas „Vilniaus centro kalbinio kraštovaizdžio tyrimai“. Pristato mokiniai ir mokytojai (Vilniaus licėjus, Vilniaus inžinerinis licėjus, Karoliniškių gimnazija ir Lituanistų sambūris).
14.20–14.35 Pranešimas „Kad vietinis būtų savas: aplinkos tarmiškumas“. Skaito Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė.
14.35–14.55 Išminčių diskusija. Diskutuoja Seimo narė Dalia Teišerskytė, Seimo narys Kęstutis Daukšys, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto prodekanė doc. dr. Daiva Aliūkaitė, Skuodo rajono vicemerė Daiva Budrienė.
14.55–15.05 INTERMEDIJA. „Stalo žaidimas: žemaičių tarmė ir paveldas“. Naujai kuriamą žaidimą pristato jo kūrėjas grafikos dizaineris Julius Danilevičius.
IV dalis. LIETUVIŲ KALBA PASAULYJE
15.05–15.20 Pranešimas „Lietuvių kalba kaip strateginė saugumo priemonė“. Skaito žurnalistas, vertėjas, dokumentinių filmų kūrėjas, filologas ir teologas Jonas Ohmanas.
15.20–15.35 Pranešimas „Sanskritas lietuvių tautinėje savimonėje: istorinės sąsajos, mitai ir mokslinių tyrinėjimų perspektyvos“. Skaito Orientalistikos centro lektorius, Lietuvos ir Indijos forumo prezidentas Vytis Vidūnas.
15.35–15.55 Ekspertų diskusija. Diskutuoja Gintautas Babravičius, Lietuvos edukologijos universiteto prorektorė prof. dr. Vilija Salienė, Seimo narė prof. habil. dr. Marija Aušrinė Pavilionienė, Seimo narys Kęstutis Daukšys.
15.55–16.00 Vedėjo baigiamasis žodis. Pabaiga.
Konferencija bus tiesiogiai transliuojamainternetu ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“.
Registracija į renginį el. paštu lituanistika@lki.lt iki balandžio 5 d. 17 val. Norint įeiti į Seimo rūmus reikalinga turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Įėjimas per Seimo I–III rūmus.
Kovo 29 d. 17.30 val. Rašytojų klube – tautosakininkės, vertėjos Danutės Krištopaitės prisiminimų knygos „Apie kitus ir save“ pristatymas. Pristatyme dalyvaus knygos sudarytoja ir redaktorė Nijolė Kvaraciejūtė, rašytojos brolis Arvydas Krištopas, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, kraštotyrininkė, kultūrologė Irena Seliukaitė, muzikologė Živilė Ramoškaitė, vertėja ir redaktorė Roma Zagorskienė, vertėja Alma Ločerytė Dale, kanklininkė Žemyna Trinkūnaitė. Vakarą ves knygos leidėjas Helmutas Šabasevičius.
Kovo 31 d. 17.30 val. Rašytojų klube – vakaras, skirtas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto Marcelijaus Martinaičio 80-osioms gimimo metinėms.
Poeto eilėraščius skaitys Gintaras Bleizgys, Nijolė Daujotytė, Virginijus Gasiliūnas, Mindaugas Kvietkauskas, Vytautas V. Landsbergis.
Vakare bus parodytas režisieriaus, operatoriaus Algirdo Tarvydo filmas apie M. Martinaitį „Gyvenimas tarp žiedų“ (muzika kompozitoriaus Algirdo Martinaičio, filmo garso režisierius Algimantas Apanavičius, filmo montažo režisierė Justina Dovydaitytė).
Balandžio 4 d. 17.30 val. Rašytojų klube – lietuviškų dainų koncertas. Koncertuoja Aušra Liutkutė (sopranas), Rolandas Vilkevičius (baritonas), Asta Kvasytė (koncertmeisterė). Programoje: lietuvių kompozitorių dainos, duetai ir kt.
Balandžio 6 d. 17.30 val. Rašytojų klube – kompozitoriaus, rašytojo Alvydo Jegelevičiaus autorinis vakaras. Kartu su autoriumi dalyvaus aktoriai Ramūnas Abukevičius, Vladas Radvilavičius, Vytautas Rumšas, filosofas dr. Andrius Konickis. Vakare skambės autoriaus dainos ir poetiniai tekstai iš vakar ir šiandien.
Balandžio 8 d. 17 val. Rašytojų klube – „Naujasis Židinys-Aidai“ pristato knygą „Apie karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas“. Dalyvauja knygos bendraautoris filosofas Vilius Bartninkas, literatūros kritikė habil. dr. Jūratė Sprindytė, rašytojas prof. Vytautas Martinkus, diskusiją moderuoja poetas Antanas Gailius.
Rašytojų klube veikia dailininko, poeto Gvido Latako emalio miniatiūrų paroda „Salos“. Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Įėjimas į renginius nemokamas. Smulkesnė informacija: tel. (85) 2629627; (85) 2617727; el. paštas: rasytojuklubas@aiva.lt.
Po metų pertraukos į sostinės kultūrinių renginių lauką sugrįžta ir besibaigiant žiemai požemyje susitikti kviečia „Pož(i)eminiai skaitymai“. Šįmet renginys vyks balandžio 2 d. 17 val. Trakų Vokės dvare.
VI skaitymų koncepcija susideda iš dviejų dalių: pirmiausia atvykusiems bus trumpai pristatoma dvaro istorija, siūloma pasivaikščioti požemiais. Skirtingose erdvėse, kurias rasti ir nepaklysti padės planas, skambės iš anksto dalyvių įskaityti tekstai bei kabės ant drobių atspausti garso įrašo spektrai (vadinami oscilogramomis). Pasižvalgę po požemines erdves, susirinkusieji bus laukiami senosios dvaro bibliotekos patalpoje, kurioje nuo 18 val. savo tekstus skaitys rašytojai Ramunė Brundzaitė, Marijus Gailius, Laura Kromalcaitė, Kristupas Maksvytis, Paulius Norvila, Tomas Petrulis, Deividas Preišegalavičius, Alvydas Šlepikas, Akvilė Vainiūtė, Aistis Žekevičius; skambės savita – Tomo Byčkovo atliekama – hango (angl. handpan) muzika.
Skaitymų organizatoriai kviečia pasvarstyti, ar dažnai nūdien klausomasi skaitomų poezijos / prozos tekstų; ar šiuo tikslu einama į literatūrinius renginius, ar mieliau naršoma interneto tinklalapiuose; ar labiau mėgstami autentiški pačių autorių įskaityti, ar kitų (pvz., aktorių, kultūros veikėjų) įgarsinti tekstai?; o svarbiausia – kaip autoriaus balso tembras, intonacija veikia jo kūrinių skaitymą.
Požemio erdvėse kabėsiantys autorių įskaitytų tekstų garso spektrai – skaitančiųjų balso (iš)raiškos, matuojamos įvairiais parametrais: dažniu, trukme, stipriu, tembru ir kt. Pasak spektrus interpretuoti pabandžiusio Vitalijaus Rudoko, naudojant kompiuterines programas bei eksperimentuojant įvairiais spektro atvaizdavimo pasirinkimais, išgaunamos įdomios ir unikalios kompozicijos, savo struktūra kiek primenančios miestus. Kokius „miestus“ stato autorių balsai – teįvertins dalyviai.
Po metų pertraukos į sostinės kultūrinių renginių lauką sugrįžta ir besibaigiant žiemai požemyje susitikti kviečia „Pož(i)eminiai skaitymai“. Šįmet renginys vyks balandžio 2 d. 17 val. Trakų Vokės dvare.
VI skaitymų koncepcija susideda iš dviejų dalių: pirmiausia atvykusiems bus trumpai pristatoma dvaro istorija, siūloma pasivaikščioti požemiais. Skirtingose erdvėse, kurias rasti ir nepaklysti padės planas, skambės iš anksto dalyvių įskaityti tekstai bei kabės ant drobių atspausti garso įrašo spektrai (vadinami oscilogramomis). Pasižvalgę po požemines erdves, susirinkusieji bus laukiami senosios dvaro bibliotekos patalpoje, kurioje nuo 18 val. savo tekstus skaitys rašytojai Ramunė Brundzaitė, Marijus Gailius, Laura Kromalcaitė, Kristupas Maksvytis, Paulius Norvila, Tomas Petrulis, Deividas Preišegalavičius, Alvydas Šlepikas, Akvilė Vainiūtė, Aistis Žekevičius; skambės savita – Tomo Byčkovo atliekama – hango (angl. handpan) muzika.
Skaitymų organizatoriai kviečia pasvarstyti, ar dažnai nūdien klausomasi skaitomų poezijos / prozos tekstų; ar šiuo tikslu einama į literatūrinius renginius, ar mieliau naršoma interneto tinklalapiuose; ar labiau mėgstami autentiški pačių autorių įskaityti, ar kitų (pvz., aktorių, kultūros veikėjų) įgarsinti tekstai?; o svarbiausia – kaip autoriaus balso tembras, intonacija veikia jo kūrinių skaitymą.
Požemio erdvėse kabėsiantys autorių įskaitytų tekstų garso spektrai – skaitančiųjų balso (iš)raiškos, matuojamos įvairiais parametrais: dažniu, trukme, stipriu, tembru ir kt. Pasak spektrus interpretuoti pabandžiusio Vitalijaus Rudoko, naudojant kompiuterines programas bei eksperimentuojant įvairiais spektro atvaizdavimo pasirinkimais, išgaunamos įdomios ir unikalios kompozicijos, savo struktūra kiek primenančios miestus. Kokius „miestus“ stato autorių balsai – teįvertins dalyviai.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-03-23-poz-i-eminiai-skaitymai-vi-garsai-viename-dvare/142262
Kovo 18 d. 12 val. Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) vyks Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos renginys „Knygnešių pėdomis iki mūsų dienų“, kuriame bus pristatyta žinyno „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“ antroji knyga. Renginį globoja Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.
Renginys Seime vyks atvirų durų valandų metu iki 15 val. (Įėjimas per Seimo I rūmus, nuo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pusės. Primename, kad atvirų durų valandų lankytojams nereikalinga išankstinė registracija).
Knygnešio dienai ir knygnešystės istorijai bei jos metraštininkams skirtame renginyje bus pristatoma ir aptariama žinyno „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“ antroji knyga, kurioje – beveik 600 naujai surastų spaudos draudimo laikų veikėjų pavardės, biografijos, nuotraukos. Žinyno autoriai Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius jau du dešimtmečius yra pasišventę knygnešių ir daraktorių istorijai, yra išleidę nemažai knygų šia tema.
Visus šiuos leidinius bus galima pamatyti ir pavartyti Parlamento galerijoje surengtoje parodoje. Jaunimas kviečiamas dalyvauti projekte „Paglostyk tą knygą – ji caro drausta, knygnešių atnešta“ – tai originalūs spaudos draudimo metų leidiniai – maldynai, knygelės, laikraščiai ir net graždanka (kirilica) spausdintas vadovėlis lietuviams. Renginyje Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazistai atliks literatūrinę kompoziciją „Tautos tarnai“, o knygnešių laikų giesmes giedos Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“.
Daugiau informacijos:
Knygnešio draugijos pirmininkė
dr. Irena Kubilienė
Mob. 8 626 39 972
Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Ryšių su visuomene skyrius vyresnioji specialistė
Justė Radzevičiūtė-Laugalienė
Tel. (8 5) 239 6210, el. p. juste.radzeviciute@lrs.lt
2015 m. spalio mėnesį visuomenei atvertoje Šv. Kotrynos bažnyčios Dievo apvaizdos koplyčioje tęsiamas projektas „Gyvo žodžio vakarai“. Pirmadieniais vilniečiai kviečiami pailsėti nuo kasdienybės šurmulio ir betarpiškai bendraujant su aktoriais kamerinėje aplinkoje (koplyčioje tik 30 vietų) pasinerti į išskirtinės poezijos, prozos bei muzikos skambesį.
Pavasarinį skaitymų ciklą kovo 21 d., 19 val. pradės aktorė Virginija Kochanskytė. Ji publikai pristatys monospektaklį „Gyvenimas kaip graži kelionė“. Tai, pasak muzikologės E. Žakienės, teatralizuota, žaisminga, ilgesinga, romantiška, šmaikšti, dialogiška, pilna gyvenimo išminties ir taiklių pastebėjimų programa, interpretuojanti gyvenimo kelionės temą – nuo vaikystės iki … H. Radausko, S. Nėries, J. Vaičiūnaitės, V. Mačernio ir kitų poetų eilės neabejotinai padeda aktorei ir šio monospektaklio režisierei V. Kochanskytei pasiekti, kad „atėję į susitikimą žmonės, visų pirma, apsvaigtų nuo emocijų srauto, o jam pasibaigus – norėtų gyventi gražiau“.
Kovo 21 d., pirmadienį, 19 val., Šv. Kotrynos bažnyčioje.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-03-07-sv-kotrynos-baznycia-pirmadieniais-tampa-gyvo-zodzio-namais/141581
„Gyvos kalbos privalumas yra tas, kad ji čia pat gimusi, čia ir miršta. Kai dabar žmonės tiek daug kalba telefonais, gal bent mano paskaita baigsis laiku“, – apie priešpaskutinę viešų paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ antrojo sezono paskaitą mąsliai kalbėjo žymus Lietuvos kompozitorius, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius emeritas Giedrius Kuprevičius.
Susitikimas su maestro G. Kuprevičiumi vyks kovo 3 d., ketvirtadienį, 18 val. KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) mažojoje salėje. Paskaita bus tiesiogiai transliuojama ktu.edu.
– Penktoji jūsų paskaita antrajame sezone – „Žmogaus balsas ir informacija“. Apie ką šį kartą kalbėsite su susitikimo dalyviais?, – paklausėme G. Kuprevičiaus.
– Apie balsą ir jo poveikį, apie intonaciją ir joje slypintį turinį, apie nemokančius tinkamai pateikti įdomios minties ir įdomiai pateikiančius nieko nevertas mintis. Balso anatomija yra lygiai toks pats rimtas mokslas kaip ir žmogaus socialinės veiklos anatomija ar terapija.
Balso esmės suvokimas yra labai įdomi ir svarbi šiuolaikinio pasaulio išgyvenimo sąlyga. Lygiai taip pat svarbi ir pauzės, patylėjimo prasmė bei suvokimas. Protingas ne tas, kuris tyli, o tas, kuris pasako mažiau, nei jam norėtųsi.
– Ar žmogaus balsas turi įtakos jo asmenybei?
– Taip. Neseniai vieną savo radijo pokalbių laidą „Audiologai“ paskyriau politikų kalbėjimo manieros tyrimams. Rezultatai patvirtino nuogąstavimus – mūsų politikai oratorinio meno neišmano, tačiau mano uždavinys yra konstatuoti, o ne kritikuoti.
Asmenybė be balso tėra tik vidutinybė, kuri dėl kažkaip susiklosčiusių aplinkybių pateko į ložę, kur ant durų yra užrašyta, jog ji skirta Asmenybėms.
– Kokia yra virtuali ir kokia materiali kalbos prigimtis?
– Labai įdomus ir svarbus klausimas, į kurį atsako ieškosime paskaitoje.
– Kokiu būdu kalba formuoja žmogaus mąstymą? Koks yra jų tarpusavio ryšys?
– Jei kalba formuotų mąstymą, aplink būtų labai tylu. Gi dažnai pagalvojame tik pasakę ar parašę. Ypač tai sakytina apie komentarus internetinėse svetainėse, tačiau dažnai jų lygį provokuoja ir panaši tuose naujienų portaluose skelbiamų straipsnių kokybė. Jei jų turinys pilnas užgauliojimų, tokie bus ir komentarai. Dabar madinga tyčiotis iš visko, tačiau tai jau elgesio kultūros klausimai. Mąstymo geisčiau daugiau, ypač atsakinėjant į klausimus ar TV klausimėlius.
– Ar žmonės, kalbantys skirtingomis kalbomis, vienodai suvokia juos supantį pasaulį?
– Tikrai įdomi tema – skirtingai kalbantys ir nesuprantantys kalbos žmonės susikalba, jei to nori. Juk galima nesusikalbėti ir ta pačia kalba šnekant. Viską lemia intencija, tikslai ir bendroji kultūra – tai irgi aptarsime paskaitoje.
– Kokią matote lietuvių kalbos ateitį?
– Kalbai visuomet buvo, yra ir bus pavojų. Kitas dalykas, ar tie pavojai dirbtiniai, ar susieti su objektyviomis, nepakeičiamomis aplinkybėmis, tarkim, spaudos ar rašmenų draudimu. Baisiau, kai kalba gadinama ar naikinama ja kalbančiųjų iš vidaus.
– Kaip kinta kalbos vaidmuo, bėgant laikui, veikiant inovacijoms, kultūros ir technologijų naujovėms?
– Kalba gyva kol ja kalbame. Vieni žodžiai atmiršta, o vietoje jų įsiterpia kiti, su vienais kovojame, kitais – džiaugiamės. Baltų gentys (o jų liko tik dvi – latviai ir mes, lietuviai) su savo kalba elgiasi prabangiai, kitaip sakant – išlaidžiai.
Nuskurdęs žodynas yra pirmas nykstančios kalbos pranašas. Reikalaudami atsisakyti ypatingų mūsų raidyno ženklų mes tuo pačiu atsisakome ir kalbos melodijos, intonacijos, išraiškos, nes kas nejaučia skirtumo tarp a ir ą, tam ir ąžuolas jau tik ažuolas, o tai jau visai kitas ir nežinia ką reiškiantis žodis.
Identitetą prarandantis raštas grasina mums ir praradimais gyvojoje kalboje. Iš kitos pusės, nėra prasmės pūsti prieš vėją, nes ir taip jau esame be kepurių.
– Kovo 3 dieną, kai vyks jūsų paskaita, pasaulyje bus minima Tarptautinė rašytojų diena. Ar kiekvienas rašytojas yra geras oratorius?
– Kokių rašytojų? Dabar jų tiek daug, kad atrodo jų yra daugiau nei knygų, nes kai kurias rašo visas rašeivų būrys. Knygų tikrai daug, tačiau labai menka jų kokybė. Knygų mugė Vilniuje šiandien tampa prekybos centru.
Gerų knygų tenka ieškoti sudėtingais atrankos keliais, kurie dažnai žiniasklaidos pastangomis būna užslaptinti, tad Tarptautinė rašytojų diena tampa ne gelmių, o paviršių garbinimo diena, kuomet mes vėl maudomi sensacijų, intriguojančių siužetų ir euro-romanų lietuje.
Gerai, kad dar vienas kitas kritinis straipsnis kultūros savaitraščiuose kiek suorientuoja skaitytojus, jei, žinoma, yra kas tuos savaitraščius skaito. Taigi, tikrojo rašytojo balsas dabar pritilęs, pasislėpęs. Galėtų būti stipresnis. Tik kaip jam žinoti, kad jis jį turi?
– Kokia informacija priimtinesnė jums: rašytinė ar sakytinė? Kodėl?
– Proza – rašytine, o poezija – sakytine. Reikšmingos poezijos patikra būtų prašymas ją perskaityti balsu, o prozą – perskaityti akimis. Dabar dažnai yra atvirkščiai – skaitomi eilėraščiai nebesuvokiami, tuomet puoli skaityti – tampa kiek aiškiau.
Tas pats ir su proza, tik atvirkščiai. Žanrų skirtumas skaitant ir klausant turi savo specifiką, ir tas, kas juos ignoruoja, iš žanro iškrenta. Gerai, jei įpuola į kokį kitą.
Atviroje paskaitoje dažnai gaudau save – ar mano kalba suvokiama be rašto? Ar kalbos intonacija pakankamai aiški? Ar tinkamai naudoju potekstes ir humorą? Gyvos kalbos privalumas yra tas, kad ji čia pat gimusi čia ir miršta. Kai dabar žmonės tiek daug kalba telefonais gal bent mano paskaita baigsis laiku...
Šiandien parodų ir kongresų centre LITEXPO prasidėjo 17 – oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Šių metų mugės leitmotyvas – „Personažas ieško autoriaus“.
„Aš, autorius, atsakingas už personažo gyvenimą ir mirtį. Bet ir aš pats tampu personažu, būdamas autoriumi“, - intrigavo teatralizuotą atidarymo ceremoniją pradėjęs, į autoriaus ir kūrėjo vaidmenį įsikūnijęs aktorius Andrius Bialobžeskis.
Prezidentė: mugė – tai renginys, kuriuo didžiuojamės
Dalyvius ir lankytojus atidaryme tradiciškai sveikinusi mugės globėja LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad Vilnius knygų mugė tampa ne tik švente, kuria didžiuojamės, bet ir svarbia visuomenės diskusijų arena.
„Knyga - tai pažinimo šaltinis, kuris neša žinia apie viską, kas vyksta mūsų gyvenamuose, šeimose, šalyje ir pasaulyje. Pasaulio personažais esame visi, ir svarbiausiai, kad būtent knygos toliau mums padeda gyventi, pažinti pasaulį ir priimti sprendimus“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Baigdama sveikinimo kalbą Prezidentė šmaikštavo, kad „smagiausia, jog po mugės visus metus turi krūvą knygų ir gali skaityti tai, ką nori, kiek nori ir kada nori. Ir net gali niekam neprisipažinti, ką skaitai“.
Nacionalinės premijos laureatė Giedra Radvilavičiūtė savo sveikinime priminė, kada mes patys tampame knygų personažais.
„Tai ne mes atverčiame knygą. Knyga atverčia mus, pažadindama mūsų istorijas. Ir tik kai autoriaus patirtis sutampa su skaitytojų patirtimi, mes patys tampame knygų personažais“, - sakė G.Radvilavičiūtė.
Pirmąją dieną - dėmesys bibliotekoms ir vaikų literatūrai
Pirmąją mugės dieną, simboliškai vadinama „Bičiulių diena“, dėmesys skiriamas moksleiviams, bibliotekoms ir bibliotekininkams: visus besidominčius kviečia interaktyvios „Bibliotekų erdvės“ renginiai, taip pat galima pasirašyti peticiją „Už naujas knygas bibliotekose!“. Vaikų literatūros salėje ir kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“ nuo ankstyvo ryto į susitikimus kviečia ir dirbtuves rengia ne tik žinomiausi Lietuvos, bet ir užsienio iliustratoriai, knygų dailininkai ir kūrėjai.
Šiandien taip pat apdovanojami ir Gražiausios 2015 metų knygos bei Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatai, vyksta diskusijos apie migraciją, humanitarinių mokslų literatūros vertimų svarbą, naujų filosofijos knygų pristatymai. Nuo 16.30 val. Knygos kino salėje prasideda ukrainiečių-lietuvių vakaras „Tavo balsas mano sakiny“, kuriame skaitoma poezija, vyksta filmo peržiūra, pokalbiai.
Dvigubai išaugusioje Muzikos salėje šiandien įteikiami „Auksinių ir platininių diskų“ apdovanojimai, rengiama profesionalams skirta konferencija, o nuo scenos ir stenduose su lankytojais bendrauja, naujausius įrašus pristato ir koncertus rengia žinomi Lietuvos atlikėjai.
Septynioliktą kartą vykstanti Vilniaus knygų mugė tapo didžiausiu kultūriniu įvykiu Lietuvoje ir vienu iš populiariausių renginių, kurį kasmet aplanko daugiau kaip 60 tūkst. žmonių. Mugė sujungia daugelį gyvenimo sričių: čia susipina kultūra, menas, mokslas, švietimas, istorija, verslas, politika, iškeliamos ir svarstomos socialinės, kultūros, politikos aktualijos.
Šiemet didžiausia ir svarbiausia knygų mugė Baltijos šalyse ne tik tęsia prigijusias tradicijas, siūlo įdomią, turiningą kultūrinę programą, dvigubai išaugusios Muzikos salės renginius bei koncertus, bet ir kviečia diskutuoti, susitikti su autoriais, susipažinti su šiuolaikiniais užsienio ir lietuvių kūrėjais, naujausiais leidiniais.
Visa renginių programa pateikiama oficialiame Vilniaus knygų mugės tinklapyje http://vilniausknygumuge.lt bei specialioje programėlėje išmaniesiems telefonams.
Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO mugė vyks iki sekmadienio.
Rytoj, vasario 25 d., prasidedančioje 17–oje Vilniaus knygų mugėje keturias dienas lankytojų lauks penkios parodų ir kongresų centro LITEXPO salės pilnos knygų, renginių, koncertų, susitikimų, meno parodų ir kūrybinių dirbtuvių.
„Nuolatiniai mugės lankytojai jau žino, kad geriausia ateiti iš anksto pasiruošus: išsirinkus įdomiausius renginius, knygų pristatymus, koncertus. Tai pat siūlome susidaryti dominančių knygų sąrašus, žinoti, kurios leidyklos knygas išleido. Atlikus namų darbus muge ir susitikimais mėgautis bus vienas malonumas“, - sakė Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.
Ką būtina pamatyti
Nepasimesti renginių sraute ir planuotis laiką taip, kad pavyktų pamatyti tai, kas įdomiausia bei svarbiausia, padeda ir rekomendacijos. Šiais metais mugės organizatoriai pateikia TOP 10 rekomenduojamų aplankyti renginių pačiam įvairiausiam skoniui.
1. Ir aktualu, ir įdomu, ir bus apie ką pamąstyti: Diskusija „Sovietmečio rašytojų laikysenos: keblus palikimas“ (Penktadienis, 17 val. forumas – LRT studija).Taip pat knygų „Tarp estetikos ir politikos. Lietuvių literatūra sovietmečiu“, Nerijos Putinaitės knygos „Nugenėta Pušis: ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“, Viliaus Ivanausko knygos „Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai „Tautų draugystės“ imperijoje“ pristatymai;2. Poezija ir kinas, arba geras kinas apie puikų Poetą: Dokumentinio filmo apie poetą Osipą Mandelštamą premjera „Išsaugok mano kalbą amžiams“ (Šeštadienis, 17 val. Knygos kino salė);3. Muzika ir knygos arba kas mėgsta ir tą, ir tą: Algirdo Kaušpėdo ir Gintaro Patacko poezijos skaitymai Muzikos salėje (Penktadienis, 13 val. Muzikos salė), Dainiaus Pulausko grupės albumo premjera. Taip pat Ievos Narkutės, Andriaus Mamontovo, Jurgos Šeduikytės albumų pristatymai; 4. Grandai: Sigito Parulskio knygos „Nutylėtų lelijų miestas“ pristatymas (Šeštadienis, 13 val. konf. salė 5.1), Violetos Palčinskaitės knygos „Atminties bablionai“ pristatymas (Penktadienis, 20 val. konf. salė 5.3). Taip pat susitikimai su Kristina Sabaliauskaite ir kitais lietuvių autoriais. 5. Duoklė prisiminimams: M.Martinaičio knygos „Sutartinė“ pristatymas (Ketvirtadienis, 17 val. konf. salė 5.1), Salomėjos Nėries knygos „Tolimas sapnas“ pristatymas (Šeštadienis, 15 val. Rašytojų kampas), Aldonos Ruseckaitės knygos „Žemaitės paslaptis“ pristatymas (Penktadienis, 10 val. Rašytojų kampas). Taip pat besidomintiems šia tematika rekomenduojama ir diskusija apie Sigitą Gedą (Penktadienis, 17 val, konf. salė 5.3); 6. Mugės svečiai: Susitikimai su Kveta Pacovska (Penktadienis, 11 val. konf. salėje 5.3), Marina Stepnova (Šeštadienis, 15 val. konf. salė 5.1), Andrejum Kurkovu (Šeštadienis, 18 val. Forumas-LRT studija), Stasiu Eidrigevičium (Penktadienis, 15 val. Forumas-LRT studija);7. Geram vakarui su draugais: Literatūrinis protmūšis (Šeštadienis, 20 val. Literatų svetainė), „Garbanoto bosisto“ koncertas (Penktadienis, 19 val. Muzikos salė);8. Tikriems knygų snobams: antikvarinių knygų aukcionas (Sekmadienis, 13 val. Bukinistų pasažo balkonas);9. Skaitymai: Ukrainiečių-lietuvių vakaras „Tavo balsas mano sakiny“ (Ketvirtadienis, 16.30 val. Knygos kino salė), Literatūros skaitymai „Bilietų nėra“ Woody Alleno „Centrinio parko vakarų gatvė“ (Šeštadienis, 12 val. Bukinistų pasažas);10. Nesvietiško grožio knygos ne vien vaikams: susitikimai su iliustratoriais – Kveta Pacovska, Catarina Sobral, Kęstučiu Kasparavičiumi, Ieva Babilaite, St. Eidrigevičiumi. Taip pat pristatymai, renginiai, susitikimai, teatriniai performansai bei parodos Kūrybinės studijos „Knygų šalis“ erdvėje bei Vaikų scenoje (penktadienis – sekmadienis).
Ką būtina žinoti:
Knygų bičiulių šiemet vėl lauks du specialūs mugės autobusai, kurie nuo Katedros aikštės (stotelė „Arkikatedra“) iki „Litexpo“ ir atgal lankytojus į mugę veš nemokamai. Taip pat knygų mugės metu stotelėje „Parodų rūmai“ stos 2G autobusai. Tikslus nemokamų knygų mugės autobusų tvarkaraštis: http://bit.ly/1Wvn9Wh
Iki mugės ir mugės metu bilietai parduodami „Bilietai.lt“ kasose bei internetu. Mugės metu bilietus bus galima įsigyti ir „Litexpo“ kasose.
Išankstinių bilietų kainos: vienkartinis bilietas – 4 EUR, vienkartinis bilietas moksleiviams, studentams ir senjorams – 3 EUR, dviejų dienų bilietas – 7 EUR, keturių dienų bilietas – 12 EUR, dviejų dienų bilietas moksleiviams, studentams ir senjorams – 5 EUR, keturių dienų – 8 EUR.
Bilietų kainos mugės metu: vienkartinis bilietas – 5 EUR, vienkartinis bilietas moksleiviams, studentams ir senjorams – 3,5 EUR, dviejų dienų bilietas – 7 EUR, keturių dienų bilietas – 12 EUR, dviejų dienų bilietas moksleiviams, studentams ir senjorams – 5 EUR, keturių dienų – 8 EUR. Ikimokyklinio amžiaus vaikams įėjimas į mugę nemokamas.
Išsami renginių programa, naujienos bei naudinga informacija pateikiama adresu www.vilniausknygumuge.lt bei išmaniesiems telefonams skirtoje programėlėje.
Jau šią savaitę, vasario 25–28 d., knygų mylėtojai tradiciškai rinksis kasmetinėje Vilniaus knygų mugėje. Visi lankytojai turės galimybę apsilankyti ir čia įsikūrusioje Bibliotekų erdvėje (3 salės galerija, II aukštas), kurioje įvairios Lietuvos bibliotekos pasiūlys kaip niekad daug įvairių edukacinių užsiėmimų ir pramogų.
Bibliotekų erdvė – tai interaktyvi ir visiems atvira poilsio zona, skirta tiek mažam, tiek dideliam mugės lankytojui. Joje skaitytojai ras ne tik jaukią vietą poilsiui, knygai paskaityti, bet galės aplankyti čia veikiančias parodas, pasklaidyti knygas neįprastos tematikos skaitykloje, įsitraukti į kūrybines dirbtuves, žaidimus ir kitus čia siūlomus dar niekur nematytus užsiėmimus.
Vienas tokių netikėtų užsiėmimų – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos organizuojama „Literatūrinė vaistinė“, skirta pristatyti knygą kaip vaistą ar gyvenimo papildą. Joje apsilankiusiems skaitytojams edukacinę literatūrinę terapiją ves ne tik bibliotekininkai-vaistininkai, bet ir ekspertai-gydytojai, biblioterapijos specialistai. Skaitytojams bus siūloma pasirinkti knygą, kuri gali padėti išspręsti gyvenime kylančias problemas.
Jau ne pirmus metus erdvėje įsikurs „Gyvoji biblioteka“, kur knygos yra žmonės, o skaitymas – pokalbis. Tai neformalaus ugdymo metodas, skatinantis tarpusavio supratimą, toleranciją ir pagarbą žmogaus teisėms. Šią biblioteką sudaro Gyvosios knygos (pašnekovai iš įvairių socialinių sluoksnių), bibliotekininkai ir skaitytojai. Pasirinkęs pašnekovą, skaitytojas gali užduoti jam rūpimus klausimus ir išgirsti atsakymus.
Ypač mugės svečių dėmesį turėtų atkreipti šioje Bibliotekų erdvėje vyksiantys kūrybiniai ir žaismingi užsiėmimai, kuriuos pristatys Vilniaus universiteto biblioteka ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektas „Bibliotekos pažangai 2“. Lankytojai galės dalyvauti viktorinoje „Atpažink personažą ir išbandyk 3D spausdintuvą PATS“, pažaisti interaktyvų žaidimą „Knygų lobis“ ar kitus su krašto pažinimu susijusius žaidimus, programuoti robotus. Pageidaujantys pasinerti į mistikos pasaulį galės išbandyti interaktyvųjį „Bibliorakulą“. Jis pateiks atsakymus į bet kokius kilusius klausimus, dalinsis patarimais ir savo išmintimi. Visomis mugės dienomis tobulinti kūrybinius įgūdžius bus galima ir asmeninio knygos ženklo, vadinamo ekslibrisu, kūrimo dirbtuvėse, kur kiekvienas galės išbandyti unikalias spaudimo stakles.
Paaugliai kviečiami apsilankyti Justino Žilinsko rašymo dirbtuvėse. Renginio metu išgirsime apie rašytojo kūrybos metodus, asmeninę rašytojo patirtį, įdomesnius būdus kaip išsikviesti kūrybos mūzą, patiems išbandyti kūrybinio rašymo pratimus.
Parodų mėgėjus sudomins Bibliotekų erdvėje veikiančios parodos: Kauno apskrities viešosios bibliotekos organizuojama paroda „Asmenybė ir knyga“, kurią sudaro įvairių visuomenės veikėjų, muzikantų, rašytojų ir kitų garsių žmonių mintys apie mėgstamiausias ir įsimintiniausias knygas, taip pat virtualios parodos – „Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekai – 90“, „Kuršėnų biblioteka – lituanistikos atminties ir sklaidos vieta, skirta kalbininko prof. Vytauto Vitkausko 80-čiui“. Erdvėje veiks ir neįprastoji skaitykla tokia tematika kaip pvz., „Vilniaus fantastų klubo „Dorado“ geriausios“ arba Davido Bowie mėgstamiausios knygos“ ir kt.
Bibliotekų erdvę koordinuoja Vilniaus universiteto biblioteka kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos bibliotekininkų draugija. Užsiėmimus lankytojams siūlys įvairios Lietuvos viešosios ir akademinės bibliotekos, bendradarbiaudamos su kultūros ir švietimo partneriais.
Visa programa: http://www.vilniausknygumuge.lt/repository/2016/Bibliotek&%23371;%20erdv&%23279;s%20programa.pdf
Lenkijos institutas dalyvauja 2016 m. vasario 25-28 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstančioje 17-oje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.
Šiemet Lenkijos instituto stende daugiausia informacijos bus skirta Vroclavui – 2016 Europos kultūros sostinei. Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Vroclavo miestu ir Krokuvos knygų institutu parengė parodą „Vroclavas – Europos kultūros sostinė“. Savo leidybą pristatys Jano Nowako-Jeziorańskio vardo Rytų Europos kolegija. Mugės svečiai galės dalyvauti įdomiuose susitikimuose skirtuose naujausioms knygoms ir vaikų literatūrai.
Kūrybinėse dirbtuvėse užsiėmimus vaikams ves žinoma iliustratorė Małgorzata Gurowska. Pagal populiarų lenkų poeto Juliano Tuwimo eilėraštį „Lokomotyvas“ vaikai sukurs knygos „Lokomotyvas/IDEOLO“ tęsinį. Įkvėpimo kūrybai suteiks knygoje nagrinėjamos aktualios socialinės ir ekologinės temos.
Apie tai, kokiu būdu leidiniai vaikams gali sulaukti tarptautinės sėkmės mugės lankytojai sužinos susitikime „Wytwórnia. Mūsų iliustruotos knygos receptas“, kuris skirtas pripažinimo tarptautiniuose iliustratorių konkursuose sulaukusioms knygoms, pavyzdžiui, apdovanotoms svarbiausiais prizais „Bologna Illustrators Exhibition“ parodoje.
Mugėje svečiuosis knygos „Giedančio gaidžio galva“ autorius, žinomas dailininkas, plakatų, ekslibrių, piešinių ir iliustracijų kūrėjas, jau daug metų Lenkijoje gyvenantis Stasys Eidrigevičius. Rytų Europos kolegijos leidyklos atstovai dalyvaus H. Kunčiaus ir P. Kępińskio knygos „Lietuvio ir lenko pokalbis“ pristatyme.
Lenkijoje minimi Nobelio premijos laureato rašytojo Henryko Sienkiewicziaus metai, tad mugės lankytojai Vilniuje galės pasižiūrėti pagal šio autoriaus knygą sukurtą filmą visai šeimai „Dykumose ir giriose“.
Daugiau informacijos: www.lenkijosinstitutas.lt
LENKIJOS INSTITUTO VILNIUJE PROGRAMA
Vasario 25-28 d.
Lenkijos instituto stendas 5.A10, Litexpo
Knygų paroda „Vroclavas – Europos kultūros sostinė 2016“ (Organizatoriai: Vroclavas – Europos kultūros sostinė, Knygų institutas Krokuvoje, Lenkijos institutas Vilniuje)
Jano Nowako-Jeziorańskio Rytų Europos kolegijos leidyklos knygų paroda (Organizatoriai: Jano Nowako-Jeziorańskio Rytų Europos kolegija, Lenkijos institutas)
Vasario 25 d., ketvirtadienį,
11 val., konferencijų salė 5.5, Litexpo
Knygos „XVIII a. Lietuvos knygos lenkų kalba“ pristatymas (Organizatorius: Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, partneris: Lenkijos institutas)
Renginys vyks lietuvių k.
14.30 val., darželis „Šypsena“, P.Višinskio g. 23, Vilnius
Kūrybinės dirbtuvės vaikams su lenkų iliustratore Małgorzata Gurowska pagal knygą „Lokomotyvas/IDEOLO“ (Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Vaikų darželis „Šypsena“)
Dirbtuvės vyks lenkų k.
16 val. Vilniaus dailės akademija, Maironio g. 6, Vilnius
Susitikimas VDA studentų su lenkų dailininke Małgorzata Gurowska (Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Knygų šalis)
Susutikimas vyks anglų k.
Vasario 26 d., penktadienį,
12 val., Kūrybinė studija vaikams „ Ir tu gali sukurti knygą“, 4 salė, Litexpo
Kūrybinės dirbtuvės vaikams su lenkų iliustratore Małgorzata Gurowska pagal knygą „Lokomotyvas/IDEOLO“ (Organizatoriai: Knygų šalis, leidykla „Wytwórnia“, Lenkijos institutas Vilniuje)
Dirbtuvės vyks lenkų k. su vertimu į lietuvių k.
15 val. Forumas-LRT studija
Stasio Eidrigevičiaus knygos „Giedanti gaidžio galva“ pristatymas (Organizatorius: Leidykla „Apostrofa“, partneris: Lenkijos institutas Vilniuje)
Dalyvauja autorius
Renginys vyks lietuvių k.
17 val., Knygos kino salė, Konferencijų salė 1.1, Litexpo
Henryko Sienkiewicziaus metų minėjimas – filmas „Dykumose ir giriose” (rež. Gavin Hood, nuotykių filmas visai šeimai, 2001 m., 110 min.)
Filmas lenkų k. su lietuviškais subtitrais
Filmą pristatys: dr. Irena Fedorovič, Vilniaus universiteto Polonistikos centro dėstytoja
Vasario 27 d., šeštadienį,
12 val., Konferencijų salė 3.1. Litexpo
„Atminimų sodai. Albumistikos etiudai. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos album amicorum katalogas“ knygos pristatymas (Organizatorius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, partneris: Lenkijos institutas)
Renginys vyks lietuvių k.
16 val., Nacionalinė UNESCO komisija, Šv. Jono g. 11, Vilnius
Knygų šalies viešnių pokalbių ciklas
„Mūsų iliustruotų knygų receptas“. Dalyvauja dail. Małgorzata Gurowska ir leidėja Magdalena Kłos-Podsiadło. Leidykla „Wytwórnia“ (Organizatoriai: Knygų šalis, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija,
Lenkijos institutas Vilniuje, Vilniaus dailės akademija, Tarptautinė Vilniaus knygų mugė)
17. val., Lenkijos institutas Vilniuje, Didžioji g., 23, Vilnius
Piotro Kępińskio ir Herkaus Kunčio knygos „Lietuvio pokalbis su lenku“ pristatymas.
Dalyvauja autoriai. Renginį ves Laurynas Vaičiūnas, Jano Nowako-Jeziorańskio Rytų Europos kolegijos leidyklos direktorius. (Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Jano Nowako-Jeziorańskio Rytų Europos kolegija)
Renginys vyks lenkų k.
Mūsų svečiai:
Rytų Europos Jano Nowako Jeziorańskio vardo kolegija Vroclave tai fondas, kurį įsteigė garsus Varšuvos kurjeris Janas Nowakas Jeziorańskis. Šiemet minimos 15-osios steigimo metinės.
Kolegijos misija yra Rytų Europos kaip laisvų žmonių bendruomenės atkūrimas.
Kolegijai Europa yra ne geografinė samprata, bet etinė. Europos ribas apibrėžia ne sienos, o idėjos. Kolegija leidžia dvimėnesinius žurnalus Nowa Europa Wschodnia ir New Eastern Europe.
Leidykla Wytwórnia leidžia knygas vaikams ir jaunimui. Įkurta 2005 m. su siekiu sugrįžti prie septinto dešimtmečio metų lenkų knygų iliustravimo tradicijų ir lenkų rinkai pasiūlyti naujos kokybės iliustruotas knygas. Sąmoningai pasirinktas kamerinės leidyklos kelias, dabar tai vienas labiausiai išsiskiriančių ir nuoseklių leidėjų Europoje, kuris Lenkijos vaikų knygų kokybei iškėlė aukštą kartelę.
Kviečiame į Wytwórnios stendą. Kūrybinė studija vaikams „Ir tu gali sukurti knygą“, 4 salė, Litexpo
Vroclavas - 2016 Pasaulio knygų sostinė
2014 m. UNESCO tarptautinė ekspertų komisija 2016-ųjų Pasaulio knygų sostine išrinko Vroclavą. Tai pirmas Lenkijos miestas, kuriam buvo suteiktas šis garbingas statusas. Pasaulio knygų sostine vieneriems metams Vroclavas oficialiai taps 2016 m. balandžio 23 d.
Vroclavas tapo 2016 metų Europos kultūros sostine, kadangi trokšta papasakoti savo istoriją...
Miesto istorija nepaprasta, tragiška ir įdomi. II-ojo pasaulinio karo metu miestas buvo visiškai sugriautas – ir materialiai, ir dvasiškai. Prarado savo gyventojus, tuos, kurie per amžius kūrė jo didybę. Atvyko nauji. Suvažiavę iš įvairių pokario regionų ilgus metus kūrė naują tapatybę, kūrė savo kultūrą. Daug vandens nutekėjo Oderio upėje, kol čia esantį vokiečių, žydų ir lenkų paveldą pripažinome bendru. Savu. Tam reikėjo daug laiko, tačiau pavyko. Šiandien didžiuojamės galėdami pasakyti, kad naują Miestą sukūrėme nepamiršdami savo pirmtakų pasiekimų. Gerbdami jų atmintį, kitoniškumą ir daugiakultūriškumą, istoriją, sukūrėme atvirą, nepaprastai įdomios kultūros, siekių, šiuolaikinį ir įdomų Vroclavą. Atėjo laikas parodyti jį pasauliui, parodyti tai, kas mums patiems atrodo verta pažinimo. Norime papasakoti pasauliui apie mūsų praeitį ir dabartį. Tęsime šį pasakojimą visus 2016 metus, be kompleksų, o sąmoningai suprasdami savo vertę. Tai bus įdomi istorija, esame tuo tikri. Ir tikimės, kad ji taps įkvėpimu visiems, kurie bus atsiveri ir pasiruošę ją įdėmiai išklausyti.
Leidyklos įnirtingai ruošiasi artėjančiai Vilniaus knygų mugei ir pateikia informaciją, kokius renginius suplanavo šiam renginiui. Šįkart informacija apie tai, ką mugėje pristatys leidykla „Baltos lankos“.
Naujausios lietuvių autorių knygos
Kristina Sabaliauskaitė – viena reikšmingiausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų, bestseleriais ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Lenkijoje tapusių istorinių romanų ciklo „Silva rerum“ autorė, pristatys apsakymų anglų kalba rinkinį „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“. Knygą sudaro lietuviškai išleistame rinkinyje „Danielius Dalba ir kitos istorijos“ skelbti apsakymai „Juodieji Franko perlai“, „Vilnerio sugrįžimas“ ir „Vilniaus vėtrungės“, kuriuose atspindimi trys Vilniaus miesto gyvavimo klodai – lenkiškasis, žydiškasis ir sovietinis-nomenklatūrinis, atveriama vis kitokia Vilniaus panorama, ironiškai apmąstoma mūsų istorinė patirtis.
Pokalbis su rašytoja apie jos naujausią knygą „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“ ir daugiabalses Vilniaus istorijas vyks vasario 27 d., šeštadienį, 14 val. 5.1 salėje. Pokalbyje dalyvaus knygos vertėjas Romas Kinka, diskusiją moderuos leidėjas Saulius Žukas. Po renginio autorė bendraus su skaitytojais ir dalins autografus.
Vasario 27 d., šeštadienį, 18 val. Rašytojų kampe bus pristatytas unikalus žurnalistės Jurgos Vilpišauskaitės esė rinkinys „Du miestai ir sala. Trumpos istorijos iš Madrido, Niujorko ir Balio“. Knygos autorė studijavo Madride, vėliau kėlėsi į Niujorką ir Balį. Ten gyvendama, trumpus kasdienius pastebėjimus laiškais siuntė draugams, o laiškai virto antrąja autorės knyga. Taupiame ir literatūriškai išbaigtame aprašyme susipina aplinkos detalės, vietinių žmonių dialogai bei kultūriniai fragmentai.
Knygos pristatyme dalyvaus kūrybinės agentūros „New!“ vadovas Tomas Ramanauskas, režisierius Ignas Jonynas.
Vasario 28 d. rytą, 10 val., 5.1 salėje visus, besidominčius istorija, į susitikimą kvies ir savo naująją knygą „Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos“ pristatys istorikas medievistas, Vilniaus universiteto profesorius Rimvydas Petrauskas. Knygoje pasakojama, kaip atsiranda ir išnyksta, kaip prisimenamos ir užmirštamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės giminės. Kiekvienas skyrius – tai ir atskiros giminės istorija, ir su ja susijusio Lietuvos istorijos aspekto aptarimas.
Renginyje dalyvaus filosofas Vytautas Ališauskas, filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis, renginį moderuos istorikas Artūras Vasiliauskas. Po renginio knygos autorių galėsite sutikti „Baltų lankų“ leidyklos stende, kur jis bendraus su skaitytojais bei dalins autografus.
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/baltu-lanku-renginiai-vilniaus-knygu-mugeje-286-584175
Vasario 25-28 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyks tradicinė Vilniaus knygų mugė, kurios diskusijose ir knygų pristatymuose savo mintimis dalinsis filosofai Leonidas Donskis ir Gintautas Mažeikis, sociologas Artūras Tereškinas, lingvistė Rūta Petrauskaitė, istorikas Zigmantas Kiaupa ir daug kitų Vytauto Didžiojo universiteto akademikų.
Vienas pirmųjų mugės renginių – diskusija „Virtuali biblioteka – langas į pasaulinę mokslinę informaciją“, skirta Bibliotekų metams. VDU bibliotekos direktorė Lina Bloveščiūnienė su kitais renginio dalyviais aptars akademinių bibliotekų galimybes. Diskusija vyks vasario 25 dieną, 10 val., „Litexpo“ 3.1 konferencijų salėje.
Tą pačią dieną 11 val. „Litexpo“ (3.2) bus pristatytas ir elektroninis japonų-lietuvių ir lietuvių-japonų kalbų žodynas, kurį sudaro daugiau nei 60 tūkst. žodžių – tai pirmasis išsamus tokio tipo žodynas. Terminų abiem kalbomis netrukus bus galima ieškoti internete. Į pristatymą kviečia žodyno sudarytojas, VDU Azijos studijų centro vadovas doc. dr. Aurelijus Zykas ir Japonijos ambasadorius Toyoei Shigeeda.
Diskusijoje „Ar tikrai akademinė leidyba – tik paslauga?“ 14 valandą 5.1 konferencijų salėje dalyvaus Lietuvos akademinių leidyklų asociacijos (LALA) nariai, aukštųjų mokyklų, kolegijų ir mokslo institutų leidėjai: LALA prezidentas Gytis Vaškelis, KTU leidyklos „Technologija“ vadovė Inga Garbačiauskienė, LEU leidyklos „Edukologija“ direktorius Jonas Balčiūnas, VU Komunikacijos fakulteto prof. dr. Remigijus Misiūnas ir akademiniai leidėjai. Nuo 15 val. ten pat prasidės diskusija „Žvilgsnis po 20 metų: ar dar rašysime lietuviškai mokslo knygas?“, kurioje prie LALA ir VLKK atstovų prisijungs VDU Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė, lingvistė Rūta Petrauskaitė ir kiti dalyviai.
Vasario 26-ąją, 20 val., mugėje (5.2 salėje) itin aktualią temą narplios VDU sociologai: čia vyks renginys „Lietuviai nusivylimo ekonomikose: kaip gyventi gerą gyvenimą?“, kuriame diskutuos Artūras Tereškinas, Aušra Maslauskaitė, Jurga Bučaitė-Vilkė, Rūta Petkevičiūtė ir Rasa Indriliūnaitė. Diskusijoje bus pristatytos knygos „Vyrai nusivylimo ekonomikose: tarp gero gyvenimo ir socialinės atskirties“ ir „Socialinė atskirtis ir geras gyvenimas Lietuvoje“. Renginį ves žurnalistas Virginijus Savukynas.
Savo knygas mugėje pristatys ir filosofas, VDU profesorius Leonidas Donskis. Vasario 26 d., 13 val., 5.1 salėje bus pristatyta prof. L. Donskio ir VDU garbės daktaro Tomo Venclovos dialogų knyga „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje“, o vasario 27-ąją, 13 val., 5.3 salėje įvyks naujos prof. L. Donskio knygos „Didžioji Europa“ pristatymas.
Šeštadienį, vasario 27 d., 16 val., „Litexpo“ 3.2 konferencijų salėje bus pristatyta VDU lektorės Laimos Bucevičiūtės monografija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XV–XVI a.: valstybės erdvės ir jos sienų samprata“. Šios monografijos pristatymui skirtoje diskusijoje „Paženklinti sienas: kaip lietuviai viduramžiais kūrė valstybės erdvę?“ dalyvaus L. Bucevičiūtė, istorikas, VDU profesorius Zigmantas Kiaupa, VU profesorius Rimvydas Petrauskas ir VU lektorius Tomas Čelkis. Renginio moderatorius – VDU Lietuvių išeivijos instituto direktorius, istorikas prof. dr. Egidijus Aleksandravičius.
Kitoje diskusijoje, „Ar kultūrai reikia auditorijos?“, šeštadienį 19 val. 3.1 salėje apie kultūros komunikaciją kalbėsis VDU atstovai – filosofas, profesorius Gintautas Mažeikis, docentė Kristina Juraitė, docentas Edgaras Klivis, docentė Ina Pukelytė, profesorė Jurgita Staniškytė, docentė Linara Dovydaitytė, lektorė Daiva Citvarienė, docentė Jūratė Tutlytė. Diskusijoje bus pristatyta kolektyvinė monografija „Komunikuoti kultūrą: institucijos, strategijos, auditorijos“, kurioje aptariami šiuolaikiniai kultūros ir meno komunikacijos raidos procesai politizacijos, liberalizacijos ir mediatizacijos kontekstuose. Renginį ves LRT radijo žurnalistė Agnė Kairiūnaitė.
Išsami renginių programa - mugės tinklalapyje http://www.vilniausknygumuge.lt/lt/main/renginiai/renginiai.
Dalinamės su jumis šių metų MUZIKOS SALĖS scenos programa, kurią rasite čia: http://goo.gl/sOOKEs
Kelios dešimtys gyvų pasirodymų, kurie pristatys naujausius pastarųjų metų muzikinius darbus. Keturios dienos, pilnos muzikos, susitikimų su atlikėjais ir muzikinių atradimų jų stenduose. Žymimės kalendoriuje vasario 25 - 28 d. Vilniaus knygų mugėje.
Knygų šalyje – išlauktas susitikimas su Květa Pacovská (g. 1928, Čekija), kuriančia instaliacijas, skulptūras ir tūrines, taktilines paveikslėlių knygas suaugusiesiems ir vaikams. Hanso Christiano Anderseno premijos laureatės darbai tęsia Paulo Klee, Vasilijaus Kandinskio ir Joano Miro estetinę tradiciją. Kaip ir Bruno Munaris ji kviečia skaitytojus per interaktyvią knygą pažinti meno pasaulį. Květos darbuose ištirpsta riba tarp paveikslėlių knygos vaikams ir autorinės dailininko knygos. Jos darbų galime išvysti mažuose knygynėliuose ir žymiuosiuose pasaulio muziejuose – Georges Pompidou centre Paryžiuje, Avangardinio meno muziejuje Frankfurte, išgirsti jos paskaitas pasaulinėse ICOGRADA konferencijose. Květos Pacovskos knygas Vilniaus knygų mugėje lankytojai galėjo vartyti jau ketvertą metų, o šiemet, būdama 87 m. amžiaus, menininkė sutiko atvykti pati. Květa Pacovská pristatys savo kurtus plakatus ir knygas, bei kvies pokalbiui apie kūrybą. „Minedition“ leidyklos dėka bus galima įsigyti Květos sukurtų knygų ir gauti jos autografą. Būtent šios leidyklos įkūrėjas Michaelis Neugebaueris 1990 m. leidiniu „Eins, fünf, viele“ („Vienas, penki, daug“) ir išgarsino Květą Pacovską pasaulyje.
vasario 25 d., ketvirtadienį, 13.00 – 14.00 val. Autografus dalija ir su skaitytojais bendrauja dail. Květa Pacovská (Čekija) * 4 salė, Knygų šalies kūrybinė studija
vasario 26 d., penktadienį, 11.00 – 12.00 val. Květos Pacovskos pokalbis apie kūrybą. * 5.3 salė *
vasario 26 d., penktadienį, 12.30 – 13.30 val. Autografus dalija ir su skaitytojais bendrauja dail. Květa Pacovská (Čekija) * 4 salė, Knygų šalies kūrybinė studija
Tarptautinė Vilniaus knygų mugė 2016 * LITEXPO rūmai
http://www.ceskatelevize.cz/ivysilani/1097206490-udalosti-v-kulture/215411000121110/obsah/434523-dilo-kvety-pacovske-v-galerii-hlavniho-mesta-prahy
https://www.youtube.com/watch?v=RRHrGkXacL8
https://lt-lt.facebook.com/knygusalis/
Labdaros iniciatyva „Knygnešiai 2016“ kviečia Lietuvos žmones pasidalinti perskaitytomis knygomis su Lietuvos provincijos mokyklomis, kurių bibliotekos jų nuolat stokoja. Akcijos metu surinktos knygos pasieks net 130 mažų miestelių mokyklų bibliotekų lentynas.
„Neabejoju, jog kiekvienas iš mūsų namuose turime perskaitytų knygų, kurių jau galbūt niekada net nebeatversime – dažnuose namuose jos tiesiog užima vietą. Todėl kilo idėja – pakviesti žmones padovanoti perskaitytas ir jiems jau nebereikalingas knygas kaimų ir miestelių mokyklų bibliotekoms, kur jų nuolat trūksta,“ – sako Tadas Bojarskas, labdaros ir paramos fondo „Auginame ateitį“ steigėjas ir šios iniciatyvos autorius.
Kaip parodė 95 mokyklų (miesteliuose, kur gyvena ne daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų) rajonuose apklausa, dauguma švietimo įstaigų naujoms knygoms įsigyti per metus skiria vos iki 100 eurų. Beveik visų apklausoje dalyvavusių mokyklų atstovai įvardijo, kad bibliotekoms labiausiai trūksta vaikams skirtos bei grožinės literatūros.
Vilkaviškio rajono Gražiškių vidurinės mokyklos bibliotekininkė Romena Jeseliūnienė sako, kad naujų ir spalvingų knygų labiausiai ieško patys mažiausi mokinukai, o senų net nepastebi. Mokyklų atstovai pažymi, kad moksleivių skaitomumas padidėtų, jei bibliotekose jie rastų modernių, šiuolaikiškų ir vaikams patrauklių knygų.
„Mokiniai apsilankę bibliotekoje dažnai pastebi ne seną dūlijančią, o naują knygą, kuri dažniausiai į mūsų mokyklą atkeliauja kaip dovana. Vaikai ieško populiarių paaugliams skirtų lietuvių ir užsienio autorių knygų. Dažnai prašo nuotykių istorijų, fantastinių ar siaubo leidinių. Tokių knygų, kaip ir grožinės literatūros mes įsigyti neturime galimybių“, – sako Prienų rajono Jiezno gimnazijos bibliotekininkė Vitalija Rūdienė ir priduria, jog Jiezno gimnazijos biblioteka yra atvira ir visai bendruomenei.
Pasak T.Bojarsko, prie šio projekto ypač kviečiama prisijungti įmonių kolektyvus, nes susibūrus darbuotojams ar komandoms, tikslo siekti pavyksta kur kas efektyviau. Visos akcijai padovanotos perskaitytos, kokybiškos ir morališkai nepasenusios knygos praturtintų 130 mokyklų bibliotekas provincijoje.
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/knygnesiai-2016-kviecia-padovanoti-perskaityta-knyga-kaimo-mokykloms-286-576103
Jūsų dėmesiui – pilna šių metų Vilniaus knygų mugės renginių programa. Keturios dienos – keturios puikios progos susitikti, atrasti ir nustebti. Beliko nusipirkti išankstinius bilietus ir laukti tikros knygų šventės… #knygumuge2016
Programą rasite čia: http://bit.ly/1mfFpqc, o bilietus čia: http://www.bilietai.lt/lt/event/29310.
Sausio 29 d. 17 val. Rašytojų klube – „Metų“ žurnalo 25-metis. Renginyje dalyvauja „Metų“ žmonės: Antanas Šimkus, Algimantas Baltakis, Danielius Mušinskas, Vytautas Martinkus, Viktorija Daujotytė, Donata Mitaitė, Romas Daugirdas, Regimantas Tamošaitis, Benediktas Januševičius, Marius Burokas, Alvydas Šlepikas, Elžbieta Banytė.
Vasario 1 d. 17.30 val. Rašytojų klube – Violetos Palčinskaitės kūrybos vakaras „Mes atminties negalime užmiršt...“.
Vakare dalyvauja: poetė ir dramaturgė Violeta Palčinskaitė, aktorė Laima Štrimaitytė, dainininkas Vygantas Kazlauskas, Vilniaus inžinerijos licėjaus moksleiviai ir kiti.
Vakaro vedėjas – Juozas Šalkauskas.
Vasario 2 d. 17.30 val. Rašytojų klube – Vytenio Rožuko elektroninės knygos „Dvidešimt pamišėlių“ pristatymas.
Programoje dalyvaus romano autorius Vytenis Rožukas, literatūrologas prof. Algis Kalėda, literatūros kritikė Janina Riškutė, psichologas Arūnas Kuras, knygos ištraukas skaitys Adriana Čiurlionytė, Emilija Rožukaitė. Vakare dainuos solistė Irena Milkevičiūtė, akompanuos Raminta Gocentienė, koncertuos gitaristas Artūras Chalikovas ir būgnininkas Arvydas Vainius.
Vasario 4 d. 18 val. Rašytojų klube – poeto Artūro Valionio autorinis kūrybos vakaras su nauja knyga „Iš natų“. Kartu su knygos autoriumi dalyvauja knygos dailininkas Rimvydas Kepežinskas, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis. Vakare bus atidaryta dailininko Rimvydo Kepežinsko iliustracijų paroda Artūro Valionio knygai „Iš natų“.
Vasario 5 d. 15 val. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje (Kauno g. 2A, Prienai) – Rimvydo Stankevičiaus autorinis kūrybos vakaras. Poeto kūrybą skaitys aktorius Rimantas Bagdzevičius.
Rašytojų klube veikia architekto Arūno Eduardo Paslaičio piešinių paroda „Lietuvos dvarai“ iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvų.
Įėjimas į renginius nemokamas. Smulkesnė informacija: tel. (85) 2629627; (85) 2617727; el. paštas: rasytojuklubas@aiva.lt.
Sausio 29 d., penktadienį, 17 valandą sostinės Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6) vyks renginys, skirtas Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) mėnraščio „Metai“ 25 metų sukakčiai paminėti.
Šiame vakare dalyvaus poetai, rašytojai, redaktoriai, literatūros kritikai, žurnalo rengėjai ir bičiuliai: Algimantas Baltakis, Elžbieta Banytė, Marius Burokas, Viktorija Daujotytė, Romas Daugirdas, Benediktas Januševičius, Vytautas Martinkus, Donata Mitaitė, Danielius Mušinskas, Antanas Šimkus, Alvydas Šlepikas ir Regimantas Tamošaitis ir kiti.
„Per dvidešimt penkerius metus išleista 300 mėnraščio numerių. Tai – tikras vertingos literatūros, kritikos, eseistikos publikacijų lobynas, – teigia žurnalo „Metai“ vyriausiasis redaktorius Antanas Šimkus. – Smagu, kad mūsų leidinys prisideda prie literatūros tradicijos išsaugojimo ir palaikymo. Dėkojame mums rašantiems ir mus skaitantiems, nes būtent rašytojai ir skaitytojai yra pagrindiniai žurnalo kūrėjai. Tad ši šventė – pirmiausia jiems ir jų. Laukiame visų Rašytojų klube.“
Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas džiaugiasi šia gražia sukaktimi: „Mėnraštis „Metai“ tam tikra prasme yra rašytojų bendruomenės praeities, dabarties ir ateities veidrodis bei kalbėjimo ir susikalbėjimo vieta. Tikiu, kad žurnalas išliks vienu geriausiu šalies leidiniu, skirtu gerai literatūrai ir ją lydintiems reiškiniams aptarti.“
Į „Metų“ žurnalo 25-mečio vakarą organizatoriai maloniai kviečia visus norinčiuosius.
Primename, kad iki 2016 m. išleista 300 žurnalo „Metai“ numerių. Leidinys buvo įsteigtas 1991 metų sausį vietoj mėnraščio „Pergalė“ (ėjo nuo 1942 m. iki 1990 m., išleista 540 numerių).
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštyje „Metai“ publikuojama aktualiausia ir geriausia šalies bei užsienio rašytojų kūryba, interviu, literatūros kritika ir eseistika.
Šaltinis: Bernardinai.lt
Šiųmetės Vilniaus knygų mugės viešnia, kurios leidykla „Tyto alba“ laukė trejus metus, – tarptautinių bestselerių autorė Lucinda Riley, britų žurnalistė, rašytoja, buvusi balerina, teatro, kino ir televizijos aktorė.
Autorė vasario 27 d., šeštadienį, viešės Vilniuje ir pristatys savo kūrybą Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Lucindą Riley kalbins žurnalistė, TV laidų vedėja Aistė Stonytė-Budzinauskienė.
L.Riley gimė Airijoje, vaikystėje daug keliavo, daugiausia pas tėvą į Tolimuosius Rytus. 24-erių ji pradėjo rašyti knygas. Pirmiausia sukūrė aštuonis istorinius meilės romanus Lucindos Edmonds vardu. Paskui jos literatūrinė karjera nutrūko – rašytoja susilaukė keturių vaikų.
Šiuo metu su vyru ir vaikais Lucinda Riley gyvena Norfolke (Didžioji Britanija), vasarą – Provanse, Prancūzijoje.
Lietuvoje populiarioji įtaigių, romantiškų knygų autorė išpopuliarėjo 2012 metais, kai buvo išleistas jos romanas „Orchidėjų namai“ (vertė Aušra Karsokienė, išleido „Tyto alba“). Šią šeimos sagą Lucinda Riley pasirašė jau tikruoju vardu, ir 2010-aisiais tarsi iš naujo pradėjo kūrybinę biografiją. Romanas buvo ir yra nepaprastai populiarus – per metus jis buvo išverstas į 30 kalbų, o, pavyzdžiui, Vokietijoje 2011-aisiais jo parduota milijonas egzempliorių.
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/2016-uju-vilniaus-knygu-muges-viesnia-lucinda-riley-milijonus-skaitytoju-uzburusi-autore-286-572791
Seminaro data: 2016 m. sausio 29 d., 14:00 - 16:30 val.
Seminaro vieta: VGTU, Kūrybinių industrijų fakultetas, Pylimo g.26/1, Vilnius
Pastaruoju metu bene kiekvieną dieną kalbama apie socialinius tinklus. Kiekvienas turi savo "nuomonę" ir visi gali duoti "patarimą". Bet tada, kai reikia pasiekti realių rezultatų, dažniausiai susiduriame su problema - ką ir kaip vertėtų daryti, siekiant efekto?
Kaip atrodo šiandieninis Facebook naudojimas ir ko tikisi vartotojai? Kaip pritraukti jų dėmesį ir sudominti savo komunikacija? Ar verta investuoti į fanų pritraukimą, o gal tai visai beprasmiška? Ar verta pirkti Facebook'e reklamą? Ką daryti su piktais komentatoriais?
Ką reikėtų žinoti apie socialinius tinklus ir kokių veiksmų vertėtų vengti?
Apie tai papasakos Arijus Žakas – visą parą prie Facebook‘o prisijungęs ir Facebook ligoniu save vadinantis komunikacijos specialistas. Jis yra pilną spektrą skaitmeninės komunikacijos ir reklamos paslaugų teikiančios įmonės "Socialus marketingas" vadovas. Komunikacijos srityje Arijus dirba jau daugiau nei 10 metų. Turi žurnalisto, redaktoriaus, marketingo vadybininko ir vadovo patirties.
Prašome registruotis į seminarą iki sausio 27 dienos.
REGISTRACIJA
Seminarus organizuoja Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija kartu su Lietuvos marketingo asociacija.
Seminarų organizavimą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Dalyvavimas seminaruose nemokamas.
Šių metų sausio 28 d. Lietuvių literatūros institutas kviečia į dr. Dainiaus Razausko-Daukinto mokslinės sudijos „Visi dievai „panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo“ pristatymą.
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/LLTinstitutas/photos/a.353171116757.157272.260651131757/10154057459566758/?type=3&theater
Paroda „Sveikas, Izraeli. Litvakų dailininkų keliais“ atidaryta Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre. Ekspozicijoje – 24-ių litvakų dailininkų darbai, atskleidžiantys dvipusį žydų dailės raidos procesą, tai yra, kaip litvakų dailininkai formavo Izraelio dailę ir kaip Izraelio gamta bei vietinės liaudies meno tradicijos pakeitė litvakų dailininkų meninę raišką. Paroda veiks iki kovo 13 dienos.
Kęstučio Grigaliūno paroda „Sutemos tirščiausios prieš aušrą“ iki sausio 9 dienos bus eksponuojama Vilniaus dailės akademijos tekstilės galerijoje „Artifex“.
Vaido Maco personalinė keramikos paroda iki kovo 3 dienos veiks Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje Vilniuje. Ekspozicijoje – įspūdingų dydžių vazų kolekcija, įkvėpta senovės Afrikos, Indijos bei baroko ir rokoko laikotarpių.
Kristinos Paulauskaitės paroda „Šviesos kodas“ atidaryta Kauno keramikos muziejuje. Menininkė pristato naujausius pastarųjų metų kūrinius, realizuoja savo seniai puoselėtą siekį – keramikos objektus jungia su šviesos šaltiniais. Paroda veiks iki sausio 10 dienos.
Japonijos ambasados Lietuvoje ir Lietuvos dailės muziejaus pristatoma Japonijos fondo kilnojamoji paroda „Japonijos lėlės“ atidaryta Klaipėdos Prano Domšaičio galerijoje. Parodai atrinkti reprezentaciniai, šiuolaikinių meistrų sukurti įvairių žanrų lėlių pavyzdžiai. Eksponuojamos lėlės, vaizduojančios vaikus, imperatorius ir rūmų didikus, grakščias damas, karius ir karžygius, dievus, demonus, pasakų, legendų, no ir kabukio teatro veikėjus. Paroda veiks iki sausio 11 dienos.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-01-04-sausio-4-osios-kulturos-renginiai/139223
Legendinė, viena populiariausių XX a. 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių Lietuvos knygų vaikams dailininkių, garsiosios, sulaukusios ne vieno leidimo knygelės „ABC“ autorė Taida Balčiūnienė šiemet švenčia savo 90-metį. Šia proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą „Taida Balčiūnienė: atrasti, pamatyti, džiaugtis!“.
Dailininkė gimė 1925 m. Kaune. 1951 m. baigė architektūrą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Nuo 1961 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Parodose dalyvavo nuo 1963 m. Su vyru architektu Vaclovu Balčiūnu susilaukė gausios šeimos: išaugino devynis vaikus. Vyriausioji dukra Taida Balčiūnaitė ir anūkė Sigutė Chlebinskaitė žinomos dailininkės, taip pat dirba knygų iliustravimo srityje. Dailininkė kūrė iliustracijas trumpiems apsakymams ir eilėraštukams, dainelių rinkiniams, iliustravo mokyklinius vadovėlius pradinių klasių mokiniams, piešė atvirukus. Maskvos užsienio literatūros leidykla „Progress“ XX a. 8-ąjį dešimtmetį išleido jos iliustruotų knygų vaikams anglų, vokiečių, italų, rusų, hindi, persų ir kt. kalbomis. Daugelis T. Balčiūnienės iliustruotų knygelių perleidžiamos ir dabar.
Dailininkės kūryba pristatyta 2011 m. Bolonijos knygų mugės parodoje „Sovietų Lietuvos vaikų knygų iliustracijos“.
Parodoje – dailininkės šeimos nuotraukos, originalūs studijų metų architektūriniai piešiniai, knygelių maketai ir iliustracijų eskizai, iliustruotos knygeles, vadovėliai, lankstinukai, atvirukų rinkiniai. Parodos rengėjai nuoširdžiai dėkoja dailininkės dukrai T. Balčiūnaitei ir anūkei S. Chlebinskaitei už suteiktą medžiagą.
Virtuali paroda „Taida Balčiūnienė: atrasti, pamatyti, džiaugtis!“
Parodą parengė Meno skyriaus vyresnioji bibliografė R. Chlomauskaitė ir dailininkė E. Valiūtė.
Gruodžio 18 d. 17 val. Rašytojų klubo salėje – vakaras „Balsas iš tylos“, skirtas rašytojo Broniaus Radzevičiaus 75-osioms gimimo metinėms. Vakare dalyvauja literatūrologai prof. Petras Bražėnas, prof. Dainius Vaitiekūnas, rašytojo žmona Genė Radzevičienė, kūrybos ištraukas skaito aktorė Dalia Jankauskaitė, fragmentus iš Broniaus Radzevičiaus užrašų knygelių skaito aktorius Pijus Ganusauskas.
Gruodžio 18 d. 10 val. Šalčininkų r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Vilniaus g. 48, Šalčininkai) – Kalėdiniai skaitymai. Dalyvauja rašytojas Liudvikas Jakimavičius, aktorė, rašytoja Birutė Mar, aktorius Vaidas Lengvinas.
Gruodžio 21 d. 17.30 val. Rašytojų klubo salėje – rašytojų Algimanto Lyvos ir Mindaugo Peleckio romanų „Žaidimas“, „Post pasaulis“, ,,Sapnas“, „Pamestieji“, „Requiem drugeliams“ pristatymas. Dalyvaus knygų autoriai Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis, leidėjas Robertas Kundrotas, muzikantas Nėrius Pečiūra. Vakarą ves filosofas dr. Andrius Konickis.
Gruodžio 22 d. 17.30 val. Rašytojų klubo salėje – vakaras, skirtas Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms.
Vakare bus atidaryta architekto Arūno Eduardo Paslaičio piešinių paroda „Lietuvos dvarai“ iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvų. Koncertuos pianistė Šviesė Čepliauskaitė (skambės Mykolo Kleopo Oginskio, Frederiko Šopeno ir Klodo Debiusi kūriniai). Vakare kalbės parodos autorius Arūnas Eduardas Paslaitis, rašytoja Gintarė Adomaitytė ir kiti.
Gruodžio 22 d. 16 val. Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešosios bibliotekos Vaikų skyriuje (V. Krėvės pr. 97A, Kaunas) – knygų šalies dirbtuvės „Judantys paveikslėliai – dovana“ Kauno „Atžalyno“ vaikų globos namų auklėtiniams. Renginį ves dailininkės Sigutė Chlebinskaitė ir Lina Dūdaitė.
Rašytojų klube veikia poeto Benedikto Januševičiaus fotografijų paroda „Norvegijos dienoraštis“.
Įėjimas į renginius nemokamas.
Smulkesnė informacija: tel. (85) 2629627; (85) 2617727; El. paštas: rasytojuklubas@aiva.lt
Šį savaitgalį Vilnių ir kitus miestus jau apėmė Kalėdų dvasia. Penktadienio vakare Vilniaus širdyje, Katedros aikštėje, įžiebta Kalėdų eglė. Šiemet ji primena žalią pasakų namelį. Eglę puošiantys langai nušvito šilta gelsva šviesa, primenančia įprastus namų langus. Ryškiai apšviesti langai visus kviečia į vidų, kur visą šventinį laikotarpį po eglės šakomis kasdien galima bus klausytis pasakų. Taip simboliškai sostinė pasitinka 2016 metus, kurie Lietuvoje paskelbti Bibliotekų metais ir bus skirti skaitymo skatinimui visoje šalyje.
Miesto eglutės viduje įrengtame pasakų namelyje pasaką apie mažąjį princą mažiesiems sekė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Teta Beta, televizijos laidų vedėja Laima Kybartienė, aktorius Mantas Stonkus ir kiti. Visą šventinį laikotarpį ne tik vaikai, bet ir jaunimas, suaugusieji galės kasdien klausytis visų laikų žymiausių pasakų ar literatūrinių kūrinių ištraukų.
Skaitymai PASAKŲ NAMELYJE vyks lapkričio 28 – gruodžio 27 dienomis, 11.30 – 20.30 val. (kas pusvalandį).
Darbo dienomis
11.30 – 17.00 val. skaitomos pasakos ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir moksleivių grupėms
17.00 – 19.00 val. įėjimas laisvas
19.00 – 20.30 val. skaitoma literatūra jaunimui ir suaugusiesiems
Savaitgaliais ir šventinėmis dienomis
11.30 – 19.00 val. įėjimas laisvas
19.00 – 20.30 val. skaitoma literatūra jaunimui ir suaugusiesiems
Pasakų namelis talpina tik 25 klausytojus, todėl būtina iš anksto užsiregistruoti el. paštu: loreta@vilniuskc.lt arba telefonu 85 261 9557, 8 657 51984 būtinai nurodant, dieną, laiką, klausytojų skaičių, amžiaus grupę.
Plačiau skaitykite: http://rubinaitis.lnb.lt/index.php?-1138586447
Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacija š. m. gruodžio gruodžio 4–6 dienomis Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje organizuoja tradicinę III Sostinės kalėdinę knygų mugę – 2015.
Pasak mugės vyriausiosios administratorės Birutės Kurgonienės, šiųmetiniame kalėdiniame knygų forume ketina dalyvauti 28 leidyklo: Algarvė, Andrena, Aukso žuvys, Bernardinai.lt, Bonus Animus, Burokėlis, Charibdė, Eglės leidykla, Euroknyga LT, Gelmės, Gimtasis žodis, Homo Liber, Kauko laiptai, Keliautojo žinynas, Lietuvos Biblijos draugija, Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos istorijos ir etnografijos leidinių knygynas, Margi raštai, Mažoji leidykla, Mijalba, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, R. Paknio leidykla, VšĮ Pasaulio lietuvių centras (PLC), Raidynėlis, Verba Vera, Versus Aureus, Žara.
Leidyklų stenduose bus pristatytas visas leidinių spektras – nuo klasikos iki šiuolaikinės poezijos ir prozos, humanitarinė, mokslinė, šviečiamoji literatūra, retos ir vaikiškos knygos, pastarųjų metų naujienos.
Organizatoriai tikisi, kad jauki, kompaktiška renginio aplinka padės sukurti džiugiam adventiniam laukimui būdingą atmosferą, unikaliu būdu sujungs literatūros gerbėjus, leidėjus ir autorius, paskatins nuoširdų dialogą ir komunikaciją literatūrinės ir kultūrinės erdvės viduje.
Plačiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-11-26-vilniuje-gruodzio-4-6-d-vel-surmuliuos-sostines-kaledine-knygu-muge/137765
Jau penktą kartą Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“, šiais metais kviečianti padovanoti naujų vaikų ir jaunimo knygų šalies bibliotekų skaitytojams, keliauja po Lietuvą.
Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka ir Klaipėdos „Senamiesčio“ Rotaract klubas, prisijungdami prie akcijos „Knygų Kalėdos“, kviečia klaipėdiečius dovanoti vaikiškų knygų Klaipėdos tuberkuliozinės ligoninės Vaikų skyriuje gydomiems vaikams. Taip pat suteikiama galimybė paaukoti 3 € sumą vaikiškų knygų įsigijimui.
Knygas dovanoti ar palikti auką knygoms įsigyti galima Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje, Registratūroje arba Vaikų literatūros skyriuje, adresu H. Manto g. 25, taip pat akcijos viešinimo vietose.
Atsidėkodami už Jūsų gerumą, dovanosime kvapnaus „Knygų Kalėdų“ džemo.
Dovanotos knygos ir už aukas įsigytos knygos bus perduotos Klaipėdos tuberkuliozinės ligoninės Vaikų skyriuje gydomiems vaikams 2016 m. sausio 7 d.
Kartu įkurkime skaitymo erdvę Klaipėdos tuberkuliozinės ligoninės Vaikų skyriuje!!!
Daugiau informacijos:
Airida Samavičienė,
Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka
Mob. +370 681 12925 | Tel. +370 46 412140
El.paštas: airida@klavb.lt | www.klavb.lt
Maloniai kviečiame lapkričio 18 d. 17 val. į P. Smuglevičiaus salėje vyksiantį katalogo „Vilniaus universiteto bibliotekos plantenai“ pristatymą ir parodos „Labore et constantia“ atidarymą.
Renginys skirtas ne tik VU bibliotekos 445 metų sukakties, bet ir Europos akademinio kultūros paveldo dienos paminėjimui.
Daugiau informacijos apie renginį: https://www.mb.vu.lt/naujienos/renginiai/vilniau-universiteto-bibliotekos-plantenai
Lapkričio 16-19 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) viešės ir paskaitas skaitys Kanadoje gyvenantis lietuvių rašytojas, Humbero rašytojų mokyklos direktorius ir dėstytojas Antanas Šileika.
Rašytojas yra keturių knygų autorius, trys jo knygos – romanai „Bronzinė moteris“, „Pogrindis“ ir novelių knyga „Pirkiniai išsimokėtinai“ yra išverstos į lietuvių kalbą ir išleistos Lietuvoje. Kaune autorius pristatys šias savo knygas, skaitys paskaitas.
Visas savo knygas Antanas Šileika parašė anglų kalba, pirmiausia jos buvo išleistos Kanadoje, įvertintos tenykščių kritikų ir skaitytojų. Rašytojo kūrybos pagrindas – Lietuvos istorija, lietuvių adaptacijos svetimame krašte problemos. „Niekada netikėjau, jog rašysiu lietuviškomis temomis. Kelias į jas buvo vingiuotas, ir supratau, kad tik apie tai galiu rašyti. Visų mano romanų inspiracijos ir veiksmas kyla iš Lietuvos, kuri man atrodė kaip atspindinti visą pasaulį. Esu vaizduotės emigrantas“, – sako A. Šileika.
„Dažname interviu ir pokalbyje Kanadoje gimęs ir gyvenantis rašytojas kalba apie savo kintančią tapatybę, kūrybos lietuviškus siužetus ir kontekstus. A. Šileikos proza kitataučiui pristato nepažintą, iki šiol tarptautiniame kontekste pernelyg nereflektuotą Lietuvos istorijos tarpsnį – pokario partizanų kovą“, – svečio kūrybą pristato VDU Lietuvių literatūros katedros vedėja, doc. dr. Dalia Kuizinienė.
Į pokario laikus nukelia A. Šileikos romano „Pogrindis“ veiksmas: per pagrindinio veikėjo partizano likimą išryškinamas prieštaringas rezistencinio judėjimo kontekstas. Knygoje „Pirkiniai išsimokėtinai“ iš vaiko pozicijos su ironija ir švelniu humoru yra pasakojama apie tėvus, lietuvius, pradedančius savo gyvenimo etapą Kanadoje, santykius su vietiniais žmonėmis. Romano „Bronzinė moteris“ pagrindinį personažą – dievdirbį iš Lietuvos kaimo – likimas per Lenkiją nuveda į Paryžių. Siekdamas tapti menininku ir realizuoti savo sumanymus, jis nueina ilgą ir dramatišką kelią.
Antanas Šileika yra dažnas Vilniaus knygų mugių svečias. Viena iš jo knygų, „Pirkiniai išsimokėtinai“, yra išrinkta į „Metų knygos“ penketuką, ji dalyvauja 2015 m. „Metų knygos“ rinkimuose.
A. Šileikos paskaitų ir pristatymų tvarkaraštis
Laikas |
Vieta |
Renginys |
Lapkričio 16 d. |
VDU III-ieji rūmai |
Kūrybos, biografijos, novelių rinkinio |
Lapkričio 17 d. |
VDU mažoji salė |
Romano „Bronzinė moteris“ pristatymas |
Lapkričio 19 d. |
VDU III-ieji rūmai |
Romano „Pogrindis“ pristatymas |
Lapkričio 19 d. |
VDU III-ieji rūmai |
Paskaita „Baltijos šalys 4 naujose Amerikos ir |
Jau penktą kartą Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“, šiais metais kviečianti padovanoti naujų vaikų ir jaunimo knygų šalies bibliotekų skaitytojams, keliauja po Lietuvą.
„Svarbu, kad Lietuvos vaikai mylėtų knygą ir dalintųsi skaitymo džiaugsmu su kitais. Todėl „Knygų Kalėdos“ šiemet kviečia ne tik dovanoti naujų knygų, bet ir surengti knygų skaitymus vienišiems vaikams globos namuose, seneliams. Tegul knyga sujungia visą Lietuvą ir paskatina bendrauti“, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Akcija šiais metais vyks lapkričio 16 - sausio 6 dienomis.
Šių metų tema – „Knygų Kalėdų“ savanoriai. Todėl bibliotekos kvies visus skaityti mėgstančius žmones tapti savanoriais ir dalyvauti knygų skaitymuose, tradicinėse vakaronėse, knygų aptarimuose, kad šios veiklos dar labiau paplistų ir pasiektų tuos, ką labiausiai pradžiugins gyvas bendravimas.
Akcijos knygų su 20 proc. nuolaida ieškokite lapkričio 16 - sausio 6 dienomis knygynuose Vaga, Pegasas, Knygų namai ir Humanitas bei prekybos tinklo IKI ir RIMI Hypermarket parduotuvėse. Taip pat portaluose Knygos.lt, Knyguklubas.lt, Knygukatalogas.lt, Niekorimto.lt ir Pegasas.lt.
Naujų knygų mūsų bibliotekoms galite padovanoti ir tiesiogiai.
Rekomenduojamų knygų sąrašą rasite www.knygukaledos.lt
Skaitykime, dovanokime, dalinkimės!
Ar pajutote, kad šaltis jau pradėjo raitytis apie kiekvieną mūsų? O ar pastebėjote, kad medžiai išretino savo lapų gretas? Persukus laikrodžių rodykles – ilgesnės dienos, o kad vakarai neprailgtų, maloniai kviečiame Jus į literatūrinius renginius, siūlome skaityti prasmingas knygas.
Ramių ir prasmingų Vėlinių.
BALTAS LIŪDESIO BALANDIS ŠV. JONŲ BAŽNYČIOJE
Vėlinių dieną, lapkričio 2-ąją, 18 val., Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje vyks rašytojo Romualdo Granausko kūrybos vakaras „Baltas liūdesio balandis“.
Dalyvaus literatūros kritikas Valentinas Sventickas, aktorius Vytautas Rumšas, smuikininkė Monika Čepytė, Lietuvos edukologijos universiteto folkloro ansamblis PORINGĖ, koncerto vedėja muzikologė Laimutė Ligeikaitė.
Programoje J.S. Bacho, N. Paganini kūriniai, lietuvių liaudies dainos.
Maloniai kviečiame. Renginio metu bus galimybė įsigyti naujausią R. Granausko knygą „Baltas liūdesio balandis“.
PK KNYGOS „ KVĖPUOJU“ PRISTATYMAS
Lapkričio 6 d. 17.30 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius)
Renginys iš ciklo „Jauni ir talentingi“. Vitalijos Pilipauskaitės-Butkienės pirmosios knygos „Kvėpuoju“ pristatymas.
Dalyvauja knygos autorė, literatūrologė Audinga Peluritytė-Tikuišienė, poetas, PK konkurso komisijos narys Aidas Marčėnas. Koncertuos grupė „Raguvos“ ir Kotryna, Irmina bei Kristina.
Susitikime.
DAugiau informacijos rasite čia.
Maloniai kviečiame į Klaudijaus Petrulio (1951 - 2014) tapybos darbų parodą. Atidarymas vyks šių metų spalio 15 dieną (ketvirtadienį), 18 val. Vilniaus Rotušėje, Didžioji g. 31, Vilnius.
Paroda veiks iki 2015 lapkričio 30 dienos.
Projektą "Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose" organizuoja
VšĮ "Artkomas"
Projekto kuratorius
Olegas Darčanovas
+370 616 43643
www.menasdvaruose.lt
2015 m. spalio 14 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje atidaroma knygų restauratoriaus Sigito Tamulio istorinių knygos įrišų (re)konstrukcijų paroda. Jos sudaro nepaprastai vertingą, laiku pasirodžiusį rinkinį ir nuosekliai chronologine seka parodo knygrišystės amato ir įrišo struktūros raidą. Šalia re(konstrukcijų) eksponuojamos senosios knygos iš Vrublevskių bibliotekos fondų. Renginį ves dr. Sigitas Narbutas, kalbės menotyrininkė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė ir parodos autorius Sigitas Tamulis. Paroda veiks iki lapkričio 6 d.
Lietuvos valstybė ir jos rašto kultūra susikūrė tūkstantmečiu vėliau nei pasaulyje atsirado kodeksinė knyga – mums įprasta, sulankstytų ir susiūtų lapų, atverčiama knyga. Seniausių tokios knygos įrišų pavyzdžių mūsų bibliotekose nėra, todėl ši paroda – puiki proga pamatyti, kokios seniau buvo knygos: kaip kito jų forma, lankų siuvimo ir viršelių tvirtinimo būdai, kokios buvo naudojamos medžiagos, metalo apkalai ir segtuvai, kaip ir kodėl buvo naudojamos knygas saugančios grandinės. Tai iškalbinga medžiaga, puiki pažinimo ir mokymosi priemonė restauratoriams, knygrišiams, bibliotekininkams, knygotyrininkams, archeologams, menotyrininkams, muziejininkams, menininkams, bibliofilams ir visiems, besidomintiems knygos istorija. Parodoje galima pamatyti ne tik (re)konstrukcijas, bet ir keletą knygų originalų, saugomų LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose, tarp jų ir XVIII amžiaus nuostabiomis graviūromis puoštą knygrišystės amato vadovėlį, taip pat fotografijas, iliustruojančias darbo eigą, bei įrankius, kurie buvo naudojami viršeliams puošti. Atidi pažintis su senųjų įrišų struktūromis, jos atskirų elementų formų kaita padės geriau identifikuoti ir pačius istorinius įrišus, ir jų įtaką šiuolaikiniams meniniams įrišimams.
Parodoje eksponuojama po du kiekvieno įrišo tipo egzempliorius: vienas demonstruoja atvirą, neuždengtą vidaus struktūrą, jos elementus ir tvirtinimus, o kitas – baigtą rišti knygą, kurios viršelis aptrauktas oda ir dekoruotas. Rišdamas šias knygas Sigitas Tamulis rėmėsi garsiąja J. A. Szirmai monografija „The archaeology of medieval bookbinding“, taip pat kitais ikonografiniais šaltiniais. Be to, de visu peržiūrėjo VU inkunabulų fondą (apie 300 knygų), Žygimanto Augusto knygų rinkinį, dalį paleotipų fondo. Siekdamas autentiškumo naudojo istoriniu senoviniu būdu rankomis išdirbtas odas iš užsienio – Lenkijos, Prancūzijos, Baltarusijos, JAV.
Istorinė knygrišystė jungia keletą amatų, todėl šio projekto konsultantai ir bendradarbiai buvo odos išdirbėjas Virginijus Jakubauskas, odininkas Martynas Švedas, peiliadirbys Vykintas Motuza ir apkalų bei segtuvų meistras Marius Žuramskas. Darbus ir jų eigą fotografavo Raimundas Malaiška. Vertingų konsultacijų suteikė VU ir LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrių darbuotojai.
Šaltinis: http://www.mab.lt
Spalio 8 d., ketvirtadienį, 10 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Švedijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Švedijos institutas organizuoja tarptautinę konferenciją „Vaikų ir jaunimo skaitymas kaip iššūkis XXI amžiuje: bibliotekos socialiniams pokyčiams 2015“.
Renginio dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Švedijos Karalienė Silvija, kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. Renaldas Gudauskas.
Konferencijoje Lietuvos ir Švedijos įvairių sričių specialistai (leidėjai, bibliotekininkai, skaitymo skatinimo programų ekspertai ir kiti), dalyvaujantys literatūros, skaitymo procese, tarptautiniu lygmeniu aptars XXI a. vaikų ir paauglių skaitymo skatinimo iššūkius, šiuolaikinės vaikų literatūros procesus ir komunikacijos modelius. Astridos Lindgren premijos komiteto direktorė Helen Sigeland išsamiau pristatys premiją.
Konferencijos organizatorių teigimu, Šiaurės šalių literatūra Lietuvoje yra populiari. Remiantis „Lietuvos spaudos statistika“, 2004–2014 metais išleisti 446 danų, islandų, norvegų, suomių ir švedų literatūros vertimai. Organizatorių manymu, tai lemia ne tik šių šalių teikiama parama vertimams, bet ir artimas mentalitetas, vertybės, lietuviams lengvai atpažįstamas kūriniuose perteikiamas pasaulis. Didžiausią šių leidinių dalį (daugiau kaip 40 proc.) sudaro vertimai iš švedų kalbos. Kasmet švedų literatūros knygų išleidžiama po 16–25 pavadinimus, o beveik pusę jų sudaro knygos vaikams ir paaugliams.
Renginio metu Seimo III rūmų galerijoje bus eksponuojamos dvi parodos – „Kur auga vaikai“ (Švedijos institutas) ir „Populiariausios švedų autorių knygos vaikams“ (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). Knygų parodoje „Kur auga vaikai“ supažindinama su naujais švedų vaikų ir jaunimo knygų autoriais, naujausiomis jų knygomis. Parodoje „Populiariausios švedų autorių knygos vaikams“ pristatomos populiariausios, skaitomiausios švedų autorių knygos vaikams ir jaunimui, atspindinčios Lietuvos skaitytojų pasirinkimo tendencijas.
9 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II r.) įvyks renginio organizatorių spaudos konferencija. Dalyvaus kultūros ministras Šarūnas Birutis, Švedijos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Henrikas Selinas (Henrik Selin), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. Renaldas Gudauskas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro vyr. bibliotekininkas, Vilniaus universiteto docentas dr. Kęstutis Urba.
Renginio programa.
Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo interneto svetainėje.
Knygų pirkimų ir pardavimų portalas „Sena.lt“ atstovai, kartu su prekybos ir renginių centru VCUP, organizuos netradicines knygų muges, kurių metu kiekvienas galės ne tik norimą knygą įsigyti pigiau, bet ir parduoti savo perskaitytą.
Pirmoji perskaitytų knygų mugė vyks jau šį šeštadienį ir bus organizuojama kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį.
„Jausdami vis didesnį renginių poreikį bei stebėdami didelį susidomėjimą perskaitytų knygų perpardavimu, kartu su „Sena.lt“ kviečiame miesto gyventojus bei svečius į pirmą mūsų organizuojamą perskaitytų knygų mugę, – sako VCUP vadovė Ona Nevinskienė. – Šiam šeštadieniui jau yra užsiregistravę daugiau nei 20 žmonių, kurie pasiūlys daugiau nei 3 tūkst. skirtingų knygų. Šios mugės išskirtinumas – lankytojai galės įsigyti knygas jau su istorija, kadangi kiekvienoje perskaitytoje knygoje lieka ir kažkas įdomaus iš ją perskaičiusio žmogaus – komentaras, pabraukimas – o tai dar labiau skatina gilintis į turinį. Be to, neretai tarp perduodamų knygų pasitaiko tų, kurių sunku rasti, pavyzdžiui, knygų originalia kalba, pirmojo vertimo ar pan. Iš kitos pusės, šis projektas leidžia sumažinti lentynų turinį tiems, kurių perskaitytos knygos tiesiog dulka lentynose“.
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/sestadieni-startuos-netradicinis-knygu-projektas-286-531208
2015 m. spalio 7–9 d. įvyks Lietuvių literatūros ir tautosakos organizuojama tarptautinė konferencija, skirta sovietmečio literatūros problematikai. Renginio tikslas ‒ peržengti schemas, niuansuotai ir kontekstiškai nagrinėti komunistinį režimą išgyvenusias Europos literatūras.
Konferencijoje dalyvaus visas būrys sovietinės literatūros tyrinėtojų iš Lietuvos ir užsienio. Pranešimuose bus nagrinėjamos temos nuo Ezopo kalbos literatūrinės ir politinės funkcijos iki kompromiso meno sovietmečio literatūros kritikoje, nuo sovietinės Lietuvos inteligentijos Brežnevo valdymo („Atlydžio“) metais iki metaforų sovietiniame teatre, nuo literatūros kaip ideologijos pakaitalo ateizacijos politikoje iki vaikų literatūros kovos už išlikimą ir autonomiją sovietiniame režime. Bus nagrinėjami literatūros lauko funkcionavimo ir illusio (tai dalyvių polinkis įsitraukti į žaidimą ir tikėti jo svarba) atvejai Lietuvos, Latvijos, Estijos, Kazachstano, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos demokratinės respublikos sovietmečio literatūrose.
Didžiuosius, plenarinius pranešimus skaitys pasaulinio lygio sovietinės literatūros tyrinėtojai Marina Balina (Ilinojaus Veslio universitetas, JAV), Katerina Clark (Jeilio universitetas, JAV), Evgeny Dobrenko (Šefildo universitetas, JK), Wolfgangas Emmerichas (Brėmeno universitetas, Vokietija), Valentyna Kharkhun (Nežino valstybinio Nikolajaus Gogolio universitetas, Ukraina).
Konferencijos rengėjai džiaugiasi jau ne pirmą kartą Lietuvoje sulauksiantys Jevgenijaus Dobrenkos,Valentinos Kharkhun. Šie tyrėjai jau yra viešėję Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, skaitę paskaitų ciklus čia rengiamuose sovietmečio seminaruose. M. Balina yra žinoma sovietinio laikotarpio rusų literatūros tyrinėtoja; jos specializacija – sovietinė vaikų literatūra. K. Clark – pagarsėjusių knygų „Sovietinis romanas: istorija kaip ritualas“ (1981), „Peterburgas, kultūrinės revoliucijos išbandymas“ (1995), „Maskva, ketvirtoji Roma: stalinizmas, kosmopolitizmas ir sovietinės kultūros evoliucija, 1931–1941“ (2011) autorė, monografijos „Michailas Bachtinas“, išverstos į daugelį kalbų, bendraautorė (kartu su Michael Holquist, 1984). Wolfgango Emmericho tyrinėjimų sritis – literatūros ir ideologijos santykiai, VDR literatūra.
Dauguma pranešėjų yra aukštųjų mokyklų dėstytojai, profesoriai, išleidę ne po vieną sovietmečio tyrimams skirtą knygą.
Renginio programa: http://sc.bns.lt/docs/190685/Congress_programa2015%2009%2029_5.pdf
Įėjimas į konferenciją laisvas. Pradžia – 10 val. Konferencija vyks Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (Antakalnio g. 6, Vilnius) centrinių rūmų posėdžių salėje.
Šaltinis: BNS
Rugsėjo 30 d. (trečiadienį) 18 val. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3) rengia Šv. Jeronimo – Tarptautinės vertėjų dienos šventę. Bus įteiktos Šv.Jeronimo premijos.
2015 m. Šv. Jeronimo premijų laureatai – vertėja iš latvių kalbos Renata Zajančkauskaitė ir lietuvių literatūros vertėjas į ukrainiečių kalbą Dmytro Čerednyčenka.
Renatai Zajančkauskaitei 2015 m. Šv. Jeronimo premija skirta už itin didelį ir ryškų indėlį į latvių literatūros vertimą, ypač už jos dėka lietuviškai prabilusią iškilios latvių rašytojos Zentos Maurinios humanistinę kūrybą.
Vertinimo komisija – poetas ir vertėjas Vladas Braziūnas, vertėja ir redaktorė Daiva Daugirdienė, vertėjos Jonė Ramunytė ir Giedrė Sodeikienė, literatūrologė Donata Mitaitė.
Renata Zajančkauskaitė gimė 1940 08 05 Biržuose. 1974 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos specialybę. Dirbo „Vagos“, „Šviesos“ leidyklose, taip pat kūrybinį darbą pagal sutartis. 1985–1990 m. priklausė Lietuvos rašytojų sąjungos grožinės literatūros vertėjų profesinei organizacijai.Nuo 1990 m. – LRS narė.
Latvių literatūros vertėją į lietuvių kalbą Renatą Zajančkauskaitę Latvija apdovanojo Trijų žvaigždžių ordinu. Už tai, kad jos dėka lietuviškai prabilusios knygos atskleidė esmingus latvių literatūros, istorijos, kultūros aspektus. Vertėjos indėlis į latvių literatūros vertimą itin didelis ir ryškus. Jos plunksnai gerai pasidavė ir gana savitas žinomos latvių prozininkės Dagnijos Zigmontės romanas „Laintų prakeikimas“ (Laintu lāsts; Vaga, 1989), kuriame tragiški žmonių likimai pasakojami sakmių intonacijomis. Renata Zajančkauskaitė yra išvertusi tris kitos žymios latvių prozininkės Reginos Ezeros romanus: „Neregima ugnis“ (Zemdegas; Vaga, 1984), „Prievarta“ (Varmācība) ir „Išdavystė“ (Nodevība) – Vaga, 1992. Latvijos universiteto Literatūros, folkloro ir meno instituto 2008 m. išleistoje knygoje „Latviai, estai ir lietuviai: literatūriniai ir kultūros kontaktai“ (Latvieši, igauņi un lietuvieši: literārie un kultūras kontakti) rašoma: „Zajančkauskaitę drąsiai galima vadinti R. Ezeros vertėja: jai pavyko lietuvių kalba tartum iš naujo sukurti R. Ezeros pasakojimo polifoniją, įsiklausyti į personažų sielos virpesius“ (S. Gaižiūnas; cituota iš latviško originalo). Alberto Belo romanai, kuriuose nedaug veiksmo, bet gausu poteksčių ir asociacijų, išskirtinio gilinimosi į veikėjų psichologiją, tekstai, kuriuose kinta pasakojimo ritmas bei intonacijos, dėl vertėjos meistriškumo prabilo sklandžia lietuvių kalba. Tai – „Šauklio balsas“ (Saucēja balss) ir „Slėptuvė“ (Slēptuve) – Vaga, 1988 (sudėta į vieną knygą). Vertėja, kuri, jei tik galėdavo, palaikė ryšį su verčiamų knygų autoriais, ypatingą aktyvumą ir ryžtą parodė versdama Uldžio Gėrmanio (Uldis Ģērmanis) „Latvių tautos nutikimus“ (Latviešu tautas piedzīvojumi; Šviesa, 1998): knygos, kurioje beletristiškai patraukliai (ir su daugybe poezijos citatų) papasakota latvių bei Latvijos istorija nuo seniausių laikų iki Antrojo pasaulinio karo užbaigos, autorius 1945 m. buvo pasitraukęs į Švediją. Šios knygos tik penktas leidimas tegalėjo išeiti Latvijoje (1990 m.). Vertėja rado būdą, kaip pasiekti autorių. Specialiai parašytą pratarmę „Brolių tautos skaitytojams“ Uldis Germanis atsiuntė iš Stokholmo 1997 m. sausio mėnesį. Tų pačių metų gruodžio mėnesį autorius mirė. Lietuviškai knyga pasirodė, kaip minėta, jau 1998 m. Šiam leidimui rašytą pratarmę autorius baigia taip: „Tebūnie man leista išreikšti viltį, jog ši savita knyga padės suprasti mūsų tautų bendrą dalią ir paskatins bendradarbiauti ateityje. Už šio leidinio tapsmą didelės padėkos nusipelno rūpestinga vertėja ir „Šviesos“ leidykla.“
Renata Zajančkauskaitė išties daug išvertusi latvių literatūros – tai dar ir Vilio Zemgaro ir Aleksandro Gryno (Grīns) kūriniai senovės istorijos tematika, A. Dripės pedagoginės apybraižos, mediko J. Liepinio (Liepiņš) „Pažink save“, M. Rubenės „Dabarties filosofija“ ir dar kitų autorių knygos, puikiai, meistriškai išverstos A. Saksės pasakos ir subtìliosios K. Skalbės pasakos.
Tačiau šioje darbų gausoje neabejotinai reikšmingiausias dalykas yra tai, kad Renata Zajančkauskaitė Lietuvos skaitytojus supažindino su iškiliosios latvių rašytojos, filosofės, eseistės Zentos Maurinios (Mauriņa, 1897–1978) šviesia humanistine kūryba. 1998 m. „Šviesos“ leidykla išleido Z. Maurinios eseistikos rinkinį „Knyga apie žmones ir daiktus“ (Grāmata par cilvēkiem un lietām), 2013 m. – tikrai nebanalią knygą „Meilės poros“ (Mīlas pāri) – subtiliai papasakotas žinomų Europos kultūros asmenybių gyvenimo ir santykių istorijas.
Dmytro Čerednyčenkai 2015 m. Šv. Jeronimo premija skirta už gausybę lietuvių literatūros vertimų į ukrainiečių kalbą, ilgametį kūrybingą darbą pristatant savo šalyje lietuvių literatūrą nuo liaudies pasakų ir K. Donelaičio „Metų“ iki šiuolaikinių autorių.
Vertinimo komisija – rašytojai ir vertėjai Vytautas Dekšnys ir Birutė Jonuškaitė, vertėja Kazimiera Astratovienė, Kultūros ministerijos atstovė Rasa Balčikonytė, Tarptautinių kultūros programų centro direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Lygiai po dviejų mėnesių nuo Šv. Jeronimo premijos teikimo iškilmių, lapkričio 30-ąją, Ukraina švęs Dmytro Čerednyčenkos (Дмитро Чередниченко) gimimo 80-metį. Šio kūrėjo vardas Ukrainoje garsus ir daugialypis: jis poetas ir prozininkas, vertėjas ir pedagogas, menotyrininkas ir visuomenės veikėjas. Dmytro Čerednyčenko per gyvenimo dešimtmečius yra išvertęs ir kitų tautų (čekų, slovakų, latvių, baltarusių, lenkų) literatūros, bet daugiausia vis dėlto yra nuveikęs dirbdamas lietuvių literatūros bei jos populiarinimo Ukrainoje labui. Nelengva būtų suskaičiuoti, kiek lietuvių kūrinių vertimų publikacijų, rašinių apie lietuvių literatūrą, jos aktualijas, apie Ukrainos rašytojų vertimus į lietuvių kalbą ir daug ką kita lietuviška paskelbta ir aktyviai tebeskelbiama Ukrainos periodikoje, o knygomis Dmytro verstų lietuvių išleista – dešimtys: prozos, poezijos, dramaturgijos. Kruopščiai, jautriai, išradingai talentingo poeto rankos išverstų. Surinkus vienon vieton išeitų ištisa mūsų literatūros antologija: nuo lietuvių liaudies pasakų ir Kristijono Donelaičio „Metų“ iki Vytauto Račicko ir Vytauto V. Landsbergio, nors šiomis pavardėmis Dmytro vertimai chronologiškai ir nesibaigia. Jos tik mums nurodo, kokia jam, ir kaip poetui, ir kaip vertėjui, svarbi yra įvairiausių žanrų literatūra vaikams bei paaugliams.
Stebėtina, kaip mažai didžiuliame šio vertėjo repertuare paraštinių mūsų literatūros kūrinių, atsiradusių, tarkim, iš pažinties su „reikalingu“ autorium. Čia pirmiausia rasim aukštas literatūros viršukalnes, pavyzdžiui: poezijos knygų – Justino Marcinkevičiaus, Alfonso Maldonio, Marcelijaus Martinaičio, Martyno Vainilaičio; prozos – Vinco Mykolaičio-Putino, Vytauto Bubnio, Juozo Apučio... Žinoma, Dmytro Čerednyčenka pirmiausia yra poetas, tad ir skelbta daugiausia poezijos vertimų: Algimanto Baltakio, Albino Bernoto, Vytauto P. Bložės, Kazio Bradūno, Vlado Braziūno, Daivos Čepauskaitės, Janinos Degutytės, Sigito Gedos, Antano A. Jonyno, Jono Juškaičio, Mykolo Karčiausko, Kosto Kubilinsko, Maironio, Eugenijaus Matuzevičiaus, Eduardo Mieželaičio, Algimanto Mikutos, Violetos Palčinskaitės, Ramutės Skučaitės, Jono Strielkūno, Pauliaus Širvio, Albino Žukausko ir daugelio kitų. Ukrainoje Dmytro – ir savo kartos, ir daug jaunesnių literatūros žmonių autoritetas: sąžinės, literatūros išmanymo bei skonio. Šiuo, taip pat savos bei vertimo kūrybos meistrystės požiūriu Dmytro yra nepralenkiams Ukrainos jaunuomenės mokytojas, ugdytojas – ir savo pavyzdžiu, ir tiesiog pedagoginiu darbu dešimtmečius veikiančiame savo kūrybiniame seminare prie Ukrainos rašytojų sąjungos. Lietuvių literatūrai šįkart šypsosi laimė, kad skaitytojus, taip pat ir jaunus, Ukrainoje ji pasiekia iš dosnių ir patikimų vertimo profesionalo rankų.
Apie Šv. Jeronimo premijas
Šv. Jeronimo premijos kasmet skiriamos užsienio grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui už pastarųjų trejų metų profesionaliausiai, meniškiausiai į lietuvių kalbą išverstus kūrinius ir atsižvelgiant į nuopelnus vertėjo profesijai, meniniam vertimui, meninio vertimo teorijai ir kritikai, vertėjų ugdymui; taip pat grožinės ir humanitarinės lietuvių literatūros vertėjui už profesionaliai ir meniškai į užsienio kalbą išverstus kūrinius, už lietuvių literatūros populiarinimą užsienyje. Premijos tikslas – pripažinti ir skatinti vertėjo kaip menininko darbą ir indėlį į Lietuvos kultūrą, literatūrą ir kalbą, kultūrų dialogą, pasaulio elitinės literatūros leidybą, kelti literatūros vertėjų profesijos prestižą.
Šv. Jeronimo premijų steigėjai – Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir Lietuvos Kultūros ministerija.
Rėmėjai – LIETUVOS KULTŪROS TARYBA
Daugiau informacijos tel. 8-698 18116
Interneto svetainėje: www.llvs.lt
6 pt – tai mažiausias šrifto dydis, kurį siūlo šiuolaikinės tipografijos ir grafinio dizaino programos.
Ši riba atsirado dėl spaudos techninių galimybių – tai buvo mažiausias 19 amžiuje Europoje vyravusio šrifto Didot dydis, turintis savo pavadinimą –„nonpareilis“ (pranc. nonpareille – neprilygstamas, nepakartojamas, nepanašus). Šiuo dydžiu buvo spausdinami smulkesni arba didesnio talpumo reikalaujantys tekstai (išnašos, žinynai ar žodynai).
Pagrindinis organizatorių tikslas – kasmet pakviesti šešis neprilygstamuosius pasidalinti mintimis apie knygos meną ir sukviesti leidėjus, tipografus ir menininkus diskusijoms apie knygą.
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/1461869587424980/
Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) rugsėjo 29 d., antradienį, 18 val. kviečiame paklausyti poezijos ir džiazo improvizacijų pagal Henriko Radausko eiles „Gėlė pasakė vėjui...“. Atlikėjai: aktorė Dalia Jankauskaitė ir džiazo virtuozas Vytautas Labutis.
Bilieto kaina 6 Eur (su nuolaida moksleiviams, studentams, senjorams, žmonėms su negalia ir turintiems „Daily Card“ nuolaidų kortelę – 5 Eur). Bilietus galima įsigyti Kauno menininkų namų kasoje, o taip pat visose TIKETA kasose.
Šaltinis: BNS
2015 m. rugsėjo 28 d. (pirmadienį) 12 val. Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto (T. Ševčenkos g. 31) A2 aud. vyks Europos kalbų dienos minėjimas.
Dalyvaus Gruzijos ambasadorė ponia Khatuna Salukvadze, Lietuvos švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje darbuotojai, dėstytojai, studentai.
Vyks poetiniai Šotos Rustavelio poemos KARŽYGYS TIGRO KAILIU skaitymai įvairiomis Europos kalbomis (planuojama 18).
Maloniai kviečiame dalyvauti.
Šaltinis: BNS
Spalio 1-3 dienomis Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka ir Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacija klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia į trečiąją Klaipėdos knygų mugę.
Išsami Klaipėdos knygų mugės PROGRAMA: www.klaipedosknygumuge.lt
KLAIPĖDOS KNYGŲ MUGĖS VIETA IR DARBO LAIKAS:
Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka /Herkaus Manto g. 25, Klaipėda/
Spalio 1 d. /ketvirtadienis/ 12.00 val. – 19.00 val.
Spalio 2 d. /penktadienis/ 10.00 val. – 19.00 val.
Spalio 3 d. /šeštadienis/ 10.00 val. – 17.00 val.
Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vyksiančioje Knygų mugėje dalyvaus: “Andrena”, “Bernardinai.lt”., “Charibdė”, “Eglė”, “Homo liber”, “Lieparas”, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, “Margi raštai”, “Mijalba”, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, “Žara”, 25-erių metų veiklos sukaktį pažyminti S. Jokužio leidykla-spaustuvė, UAB “Baltic Printing House”, “Libra Memelensis”, LCC universiteto biblioteka.
Laukiant knygų mugės visi kviečiami dalyvauti įvairiuose konkursuose, kuriuos galima rasti svetainėje www.klaipedosknygumuge.lt. Konkursų laimėtojai bus apdovanoti Knygų mugės renginių metu.
Šaltinis: BNS
Rugsėjo 21 d. 17.30 val. Rašytojų klubas pradeda naująjį renginių sezoną ir kviečia į Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, rašytojo Donaldo Kajoko autorinį kūrybos vakarą su nauja knyga „Apie vandenis, medžius ir vėjus“. Vakare bus atidaryta Mildos Kiaušaitės fotografijų paroda „Keistame laike“. Renginyje dalyvaus rašytojas Donaldas Kajokas, fotografė Milda Kiaušaitė, literatūrologė, prof. Viktorija Daujotytė, poetė, aktorė Daiva Čepauskaitė, poetas, literatūros kritikas Arnas Ališauskas.
Rugsėjo 24 d. 17.30 val. Rašytojų klube – Jurgio Volando neformalaus romano „Dorandobongas“ pristatymas.
Vakarą ves rašytojas Liutauras Degėsys. Romaną pristatys autorius Juozas Glinskis. Pokalbyje dalyvaus rašytojai Liudvikas Gadeikis, Julius Keleras, Vytautas Landsbergis, teatrologė Gražina Mareckaitė ir kiti.
Rugsėjo 28 d. 17.30 val. Rašytojų klube – poezijos ir muzikos vakaras „Žmogus sutilpo vienaty“, skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms. Antano Kalanavičiaus, Stasio Stacevičiaus, Vytauto Mačernio eiles skaitys aktorė Gražina Urbonaitė, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius atliks pianistas Rokas Zubovas.
Nuo rugsėjo 21 d. Rašytojų klube veiks Mildos Kiaušaitės fotografijų paroda „Keistame laike“. Paroda veiks iki spalio 5 d.
Įėjimas į renginius nemokamas. Smulkesnė informacija tel. (85) 2629627; (85) 2617727; el. paštas: rasytojuklubas@aiva.lt.
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos organizuojamo festivalio „(Re)Start“ atstovų teigimu, rengini veikla nukreipta į jaunąjį skaitytoją, siekiant jį sudominti bibliotekos teikiamomis galimybėmis. Tai iliustruoja faktas, kad pirmajame Lietuvoje urbanistiniame skaitymo festivalyje pristatyta rašytojos Kristinos Gudonytės knyga paaugliams „Jie grįžta per pilnatį“. Pasak pristatymą moderavusio vaikų literatūros tyrinėtojo Kęstučio Urbos, jaunimui skirta lietuvių literatūra, dar visai neseniai išgyvenusi krizę, po truputį ima atsigauti.
Sudėtingiausia skaitytojų auditorija
„Vilnius – viena didžiausių ir pastoviausių mano meilių, – pristatydama knygą pasakojo K. Gudonytė. – Du metus rinkau medžiagą, perskaičiau galybę įvairiausių knygų apie sostinės architektūrą, istorines asmenybes, gyvenimo būdą XVI amžiaus Lietuvoje. Norėjau, kad jaunasis skaitytojas gautų vertingų žinių, susidomėtų savo šalies istorija. Pabaigoje patalpinau knygų, kuriomis rėmiausi rašydama, sąrašą, kad susidomėjęs skaitytojas galėtų pratęsti istorinę kelionę po Vilnių.“
Jaunimui rašanti K. Gudonytė sako, kad vaikų ir paauglių negalima nuvertinti – jie dažnai būna kategoriški, bekompromisiai, ieškantys tiesos, todėl ir iš rašytojų reikalauja daugiau nei aiškaus siužeto istorijos apie bendraamžių problemas. K. Gudonytė į savo skaitytojus žiūri kaip į bręstančius intelektualius žmones ir nemano, kad sudominti juos galima tik populiariąja literatūra.
Rašyti paaugliams – nelengva užduotis, rašytojai teko bendrauti su 15-16 metų mokiniais, gilintis į jų mąstymą, požiūrį į gyvenimą. Pristatyme dalyvavusi leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė teigia, kad rašytojos kalba adekvati to amžiaus žmonėms, į kurių lūpas ji įdeda žodžius, tačiau šokiruoti skaitytojų nesistengiama, todėl dialoguose keiksmažodžių nėra.
Plačiau skaitykite: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/urbanistiniame-skaitymo-festivalyje-demesys-paaugliams-286-528045
Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, kurio steigėjai yra Andrius Mamontovas ir Ramūnas Karbauskis, bendradarbiaudamas su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi, kurios pirmininkas yra Kęstutis Urba ir kartu su Lietuvos Rašytojų sąjunga, kurios pirmininkas yra Antanas Jonynas, skelbia trečiąjį Nacionalinį vaikų literatūros konkursą 2015, kuris vyksta iki 2015 m. spalio 1 d..
Pirmasis ir antrasis konkursai sulaukė didelio susidomėjimo, juose dalyvavo per 200 autorių, kurie pateikė 203 kūrinius. Trečiojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso apdovanojimų fondą sudaro 6960 eurų. Pirmojo ir antrojo konkurso laureatai Naisiuose buvo apdovanoti gandrų statulėlėmis, kurios jau tapo tradiciniais šio konkurso apdovanojimais. Laureatų knygos buvo išleistos 13 tūkstančių egzempliorių tiražu projekte „Vaikų bibliotekėlė“, kurios sumanytojas yra labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“. Vaikų bibliotekėlė bus dovanojama visoms Lietuvos mokykloms, darželiams, bibliotekoms, bendruomenėms, ligoninėms, vaikų globos namams ir t.t. Šiai dienai, išleista dvylika naujų knygų, kurios skirtos vaikams iki 10-ies metų.
Nacionalinio vaikų literatūros konkurso tikslai – duoti postūmį lietuvių vaikų literatūros raidai, paskatinti rašytojų ir dailininkų bendradarbiavimą, paskatinti debiutuoti naujus talentus; atnaujinti visų tipų vaikų bibliotekų fondus; remti bibliotekėlių atsiradimą darželiuose, vaikų ligoninėse, bendruomenėse ir t.t.; aktyvinti ir skatinti mažamečių vaikų domėjimąsi literatūra, norą skaityti.
Daugiau informacijos apie kokursą rasite: http://www.svieskimevaikus.lt/news/26/57/Skelbiamas-treciasis-Nacionalinis-vaiku-literaturos-konkursas-2015/d,renginiai/
Atsakingas asmuo už Nacionalinį vaikų literatūros konkursą 2015:
Labdaros ir paramos "Švieskime vaikus", direktorė
Jolanta Zigmantienė
Mob.: +37061557853
El.p.: direktore@svieskimevaikus.lt
Psichologų teigimu, bent 30 minučių trukmės kasdienis knygos skaitymas vaikams daro didžiulę įtaką polinkiui knygas skaityti paauglystėje ir jiems suaugus. Buvusio modelio, psichologės Aistės Jasaitytės-Čeburiak bei aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus teigimu, knygos ne tik lavina vaiką, padeda ugdyti jo asmenybę, bet ir stiprina vaiko ir tėvų ryšį. Įžvalgomis apie skaitymo svarbą vaikams, savęs paieškas knygose ir kitomis mintimis žinomi žmonės dalinsis pirmajame Lietuvoje urbanistiniame skaitymo festivalyje „(Re)Start“. Jaunimui skirtame renginyje organizatoriai tikisi atgaivinti ryšį tarp knygos ir jauno žmogaus.
„Kiekvienas mano gyvenimo periodas padiktuoja, kokią knygą turėčiau skaityti – atrodo, kad jos į mano rankas patenka neatsitiktinai, – sako A. Jasaitytė-Čeburiak. – Sunku pasakyti, kokiais keliais mane pasiekia knyga, bet visuomet iš jos ką nors gaunu – naujų minčių, aštrių emocijų ar nusiraminimą. Jeigu reikėtų įvardinti knygą, kuri šiuo metu man imponuoja labiausiai, turbūt tai būtų dr. Clarissa Pinkola Estes knyga „Bėgančios su vilkais“. Skaitydama ją supratau, kad kiekvienoje moteryje slypi vidinis grožis, laukinė prigimtis, kuri dažnai būna pamiršta ir prislopinta. Kiekviename amžiaus etape, net ir paauglystėje, moterys atras sau aktualių minčių – tai istorijos, kurias skaityti galima visą gyvenimą.“ Mintimis apie šią knygą ir galimomis jos interpretacijomis psichologė su skaitymo festivalio dalyviais pasidalins susitikimo metu.
Meilė knygoms, pasak žinomos moters, dažniausiai neatsiranda savaime, ji gimsta dar vaikystėje, tėvams skaitant pasakas prieš miegą. Dvi dukras auginanti A. Jasaitytė-Čeburiak įsitikinusi, kad tėvai, skaitantys vaikams, sužadina ir lavina jų vaizduotę, simbolinį, kritinį mąstymą, moko sukoncentruoti ir išlaikyti dėmesį bei sutvirtina tarpusavio santykius. Psichologė prisimena vaikystėje bei paauglystėje mėgusi tiek jaunimui skirtas, tiek rimtesnes – psichologines, savęs ieškojimo ir pažinimo knygas bei biografijas. Tuometiniai vertinti rašytojai – Herman Hessse, Paulo Coelho ir kitų mintys padarė didžiulę įtaką bręstančiai asmenybei.
Žinomas aktorius R. Bagdzevičius paauglystėje itin mėgo nuotykinę literatūrą – „Raitelis be galvos“, „Trys muškietininkai“ bei kitos, klasika tapusios knygos, buvo geriausios jo draugės. R. Bagdzevičius sako perskaitęs, turbūt, visas nuotykinei literatūrai priskiriamas knygas, išleistas Lietuvoje. Šias nesenstančio turinio knygas aktorius skaitydavo jau dabar suaugusiems savo vaikams, o šiuo metu džiaugiasi, kad vienintelė jo anūkė taip pat užmiega besiklausydama tėvų skaitomų pasakų. R. Bagdzevičius teigia, kad skaityti vaikams ne tik reikia, bet būtina ir juokdamasis tikina, kad iš valstybės biudžeto reikėtų numatyti lėšų, kurias tėvai privalėtų skirti vaikiškų knygų pirkimui.
„Žinomi žmonės, jų patirtis ir rekomendacijos dažnai daro įspūdį jaunajai kartai, todėl į jiems skirtą skaitymo festivalį pakvietėme būrelį žinomų veidų – tai skaitančios, išsilavinusios, vertingą patirtį sukaupusios asmenybės, kurios pasidalins įžvalgomis ir mielai padiskutuos su visais atėjusiais. Per keturias renginio dienas, vyksiančias kelis savaitgalius iš eilės, į bibliotekos kiemelį sukviesime diskusijų, edukacinių užsiėmimų, parodų, džiazo muzikos, o svarbiausia – knygų mylėtojus. Iš viso planuojame daugiau nei 20 skirtingų renginių ir užsiėmimų, patogią poilsio ir skaitymo erdvę. Kaip byloja festivalio pavadinimas, stengsimės į knygą pažvelgti kitaip ir iš naujo ją atrasti“, – teigia viena festivalio organizatorių, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laura Juchnevič.
Nemokamas urbanistinis skaitymo festivalis „(Re)Start“ vyks rugsėjo 11-19 dienomis, Adomo Mickevičiaus bibliotekos vidiniame kiemelyje. Daugiau informacijos apie renginį ir jo programą galima rasti internetinėje svetainėje: http://restart.amb.lt/
Šaltinis: Bernardinai.lt
Jau rugpjūčio 20 d. startuoja LLA (Lietuvos leidėjų asociacija) organizuojamas seminarų ciklas, kurių metu bus diskutuojama aktualiausiais leidybos klausimais Lietuvoje.
Pirmasis seminaras „Leidyba ir sklaida perkrautų medijų amžiuje: iššūkiai ir įžvalgos“ įvyks rugpjūčio 20 d. 10:00 – 14:00
Renginio dalyvių registracija pradedama nuo 9:30.
Pranešėjai: Dainius Blynas (Lietuva), Nick Canty (UK), Nathan Hull (UK, Danija), Valentin Negoita (Rumunija), Frank Salliau (Belgija).
Moderuoja Aida V. Dobkevičiūtė
Renginio vieta: A. Mickevičiaus viešoji biblioteka, Trakų g. 10, Vilnius
Renginys vyks anglų kalba
Būtina išankstinė registracija el.pašto adresu mantas@lla.lt
Renginį organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija, renginį remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
PROGRAMA
Dalyvių registracija:
9:30 – 10:00
Įžanga
10:15 – 10:30 Skaitmeniniai sprendimai Lietuvoje. Dainius Blynas
10:30 – 11:00 Skaitmeninė rinka Rumunijoje. Valentin Negoita
11:00 – 11:30 Skaitmeninė leidyba: kitas puslapis. Nathan Hull
11:30 – 12:00 Kavos pertraukėlė
12:00 – 12:30 „Storyblink“. „Ambilight for Books“ („Apšvietimo technologija knygoms“). Frank Salliau
12:30 – 13:00 YouTube: žvaigždės, leidėjai ir gerbėjų galia. Nick Canty
Diskusija
Plačiau apie renginį ir jo programą skaitykite Facebook paskyroje.
Programme in English is here.
Plačiau apie pranešėjus:
Nathan Hull
Mofibo verslo plėtros skyriaus vadovas.
Kaip Mofibo (Europoje ypač didelio pasisekimo pasiekusi el. knygų prenumeratos paslaugą teikianti įmonė) verslo plėtros skyriaus vadovas, Nathan Hull yra atsakingas už įmonė plėtrą į Europos rinkas, ryšius su žiniasklaida, telekomunikacijų bendrovėmis ir techninės įrangos partneriais, derybas su leidėjais ir autoriais. Nuo savo veiklos pradžios Mofibo sugebėjo Danijoje padidinti el. knygų dalį nuo 3% iki 17%.
Prieš tai Nathan Hull buvo Penguin Random House skaitmeninių produktų direktorius, strategiškai atsakingas už skaitmeninio portfelio klestėjimą ir skyrė ypatingą dėmesį produktų naujovėms: ieškojo partnerių pritraukti naujausias technologijas įgyvendinant tarptautinius projektus; vystė produktų pristatymą ir sklaidą įvairiais skaitmeniniais kanalais ir platformose daugelyje rinkų, dalyvavo tokių programų ir naujų e-knygų bei interneto technologijų kūrime. Naujausias darbas – Stephen Fry Your Fry iniciatyva, skirta naujai pažvelgti į istorijos pasakojimą pasitelkiant technologijų centrus, inovacijų laboratorijas ir universitetus.
Valentin Negoita
Dabartinis APDETIC (www.asociatiait.ro) prezidentas, anksčiau ėjo Rumunijoje Ringer priklausančio verslo žurnalo Capital direktoriaus pareigas.
Vėliau jis perėjo į IRT sritį ir tapo aktyvus šios srities vystymo Rumunijoje šalininkas. Pastaruoju metu rėmė jaunimo bei startuolių skaitmeninio švietimo bei mentorystės programas.
Frank Salliau
Frank Salliau turi elektronikos inžinerijos magistro laipsnį, bet dažniausiai dirbo programinės įrangos kūrimo srityje.
XX a. pabaigoje jis įsitraukė į interneto programų ir e-mokymosi sritį. Su knygomis jis dirba nuo 2009 m. ir ėjo flamandų knygų federacijos organizacijos boek.be e-vadovo pareigas. Eidamas šias pareigas jis dalyvavo keliuose su knygomis susijusiuose IRT projektuose, kaip spausdinamų knygų duomenų bazės DANTE (Meta4Books) ir skaitmeninio švietimo turinio platinimo platformos Knooppunt kūrimas. 2014 m. rugsėjį jis pradėjo eiti vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas iMinds/MMLab Ghent universitete, kur dalyvauja keliuose su leidyba susijusiuose projektuose kaip FREME, Publisher of the Future (Ateities leidėjas) Edutab ir TISP.
Plačiau apie pristatymą:
Storyblink – tai moderniausia semantikos technologija ir susietų duomenų tinklu pagrįstos knygų rekomendavimo platformos, skirtos padėti naudotojams atrasti ne tik susijusias knygas, bet ir kitą turinį, kaip filmai ar muzika.
Ambilight for Books (Apšvietimo technologija knygoms) – tai (ypač vaikams skirtos) hibridinės knygos, pagerinančios skaitymo patirtį pasitelkiant išmanųjį apšvietimą ir garsą, idėjos įgyvendinimo pavyzdys.
Dainius Blynas
Alma Littera sprendimai e-leidybos skyriaus vadovas.
Alma littera sprendimai yra pirmaujanti e-knygų platintoja Lietuvoje, teikia paslaugas didmeninei ir mažmeninei prekybai. Neseniai įmonė startavo su nauja paslaugų platforma Milžinas (www.milzinas.lt). Šioje platformoje skaitmeninę knygą galima skaityti daug patogiau naudojant išmaniojo telefono ar planšetės programėlę. Pagrindinis naujų paslaugų ir investicijų į jas tikslas,– auginti skaitytojams patrauklią e-leidybos rinką, kuri vis dar neišaugo iš vienaženklių statistinių rodiklių.
Nick Canty
UCL (University College London) vykdomasis leidybos magistro studijų programos direktorius.
Nick Canty leidybos srity kaip leidėjas ir vyriausiasis redaktorius dirba jau 15 metų. Pradėjęs karjerą tokiose įmonėse kaip Pearson ir Thomson Reuters, vėliau tapo akademinės spaudos leidybos direktoriumi. Anksčiau Nick Canty įkūrė ir valdė kelis verslus, kurie buvo susiję su leidyba ir įvairiomis medijomis. Šiuo metu N. Canty dėsto kursą apie pardavimus, rinkodarą ir reklamą bei turi du su leidyba susijusius modulius („Leidybos kontekstai" ir „Leidybos projektai").
Nick Canty yra vienas iš AHRC Academic Book of the Future projekto įkūrėjų.
Buvo profesinės ALPSP (Association of Learned and Proffesional Society Publishers) plėtros komiteto narys, taip pat APE (Association of Publishing Education), AIR-L (Association of Internet Researchers) ir SHARP narys. Bendradarbiauja su Universite Paris 13, reguliariai jame dėsto. Prisideda prie Digital Publishing Forum renginių organizavimo.