Naujas leidinys: Daivos Janavičienės „Skaitymo evoliucija: elektroninių knygų skaitymo Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje tyrimas“

Pristatome ką tik pasirodžiusią Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išleistą mokslo studiją „Skaitymo evoliucija: elektroninių knygų skaitymo Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje tyrimas“, kurią parengė Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė dr. Daiva Janavičienė.

Vis daugėjant leidinių elektroninėse medijose, būtina atsižvelgti į besikeičiančius skaitytojų įpročius. Organizuojantiems su skaitymu susijusias paslaugas svarbu daugiau pažinti šį reiškinį, suvokti jo kaitos dėsningumus ir tai panaudoti plėtojant paslaugas.

Tuo tikslu buvo atliktas tyrimas, kuriuo apžvelgiama knygų, prieinamų naudojantis Nacionalinės bibliotekos tinklalapyje teikiama paslauga „Interaktyvi biblioteka“ (ibiblioteka.lt), skaitymo statistika ir atskleidžiamos skaitytojų patirtys bei kintančio skaitymo proceso suvokimas. Kokybinės turinio analizės metodu išanalizuota šešių skaitytojų asmeninė skaitymo patirtis ir motyvai skaitymui rinktis elektronines knygas.

Apibendrindama tyrimo rezultatus, autorė atsako į klausimus, kurie sudaro studijoje analizuojamos mokslinės problemos pagrindą: ar keičiantis skaitymo priemonėms keičiasi skaitymo procesas ir jo suvokimas, kaip tai vyksta? Kaip keičiasi skaitymo įpročiai, būdai ir su skaitymu susiję lūkesčiai? Kas daro įtaką skaitymo įpročių kaitai?

Dr. D. Janavičienė daro išvadą, kad tyrimo dalyvių prisitaikymui prie kintančios skaitymo aplinkos įtakos turi asmenybės smalsumas, sugebėjimas panaudoti naujoves saviems poreikiams tenkinti, pasiryžimas plėsti technologines žinias. Rinktis elektronines knygas tyrimo dalyvius labiausiai skatina galimybės skaityti kelionės metu, esant toli nuo nusistovėjusios ir įprastos knygų infrastruktūros.

Be to, visi tyrimo dalyviai išsakė per ilgą laiką susiformavusių vertybių skaityti popierines knygas palaikymo nuostatas. Tai jie ne tik išdėstė konstruktyviais argumentais (susiformavę įpročiai, patogi infrastruktūra, lūkesčius atitinkantis procesas), bet ir išreiškė patiriamais maloniais pojūčiais, su procesu siejamomis geromis emocijomis. Tai sudaro pagrindą priešintis kaitai, norui puoselėti susiformavusias vertybes.

Leidinys gausiai iliustruotas langeliais, kuriuose išskiriamos svarbiausios teksto mintys, lentelėmis, gale pateikiamas apibendrinimas ir išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas, priedai.

Knygą „Skaitymo evoliucija: elektroninių knygų skaitymo Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje tyrimas“

recenzavo prof. habil dr. Elena Macevičiūtė ir doc. dr. Stanislavas Sabaliauskas. Mokslo studija parengta dalyvaujant tarptautinio mokslininkų tinklo COST (Cooperation between Science and Technology) programos E-READ veikloje (2014–2019).

Dr. D. Janavičienė yra paskelbusi daugiau nei 25 mokslines publikacijas, nemažai mokslo populiarinimo, metodinių straipsnių profesinėje spaudoje. Moksliniai interesai: naujosios medijos, skaitymas, biblioterapija, bibliotekų paslaugos.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos informacija

Knyga vaikams „Tigro šuolis“ – apie paslėptus jausmus

Kate DiCamillo – viena žymiausių amerikiečių vaikų literatūros autorių. Jos tekstai išsiskiria gebėjimu jautriai ir tuo pačiu atvirai pasakoti vaikams apie gyvenimo skaudulius bei išbandymus.

Viename interviu rašytoja, svarstydama apie atsakomybę būti sąžiningai su skaitytojais, išdėstė savo poziciją: „Manau, mūsų darbas – pasitikėti skaitytojais. Manau, mūsų darbas – matyti ir leistis būti matomais. Manau, mūsų darbas – mylėti pasaulį.“

Susitikimuose Kate DiCamillo vaikams dažnai pasakoja savo istoriją: vaikystėje ji nuolat sirgo, ir, kai buvo maža mergaitė, jos tėtis paliko šeimą. Ją nuolat lydėjo patiriama netektis, liūdesys, bejėgystė. Tačiau tuo pačiu metu ji pradėjo svajoti, kad bus rašytoja. Tad pradėjusi kurti vaikams, aiškiai žinojo, kad nebandys jų apgaudinėti, jog nėra liūdesio, baimės ar skausmo. Priešingai – juk literatūroje galima apie visa tai pasakoti ir leisti pažinti, tuo pačiu padedant rasti išeitį. Ir vaikai tai jaučia – po susitikimų jie prieina ir pašnibžda, kad taip pat yra ko nors netekę, serga ar jaučiasi silpni, bet dabar tiki, kad viskas bus gerai.

Naujoje, lietuvių kalba pirmą kartą išleistoje Kate DiCamillo knygoje „Tigro šuolis“ (vertė Nijolė Regina Chijenienė, leidykla „Nieko rimto“, 2018 m.) labai intensyviai jaučiamos pačios autorės vaikystės patirtys. Pagrindinis knygos veikėjas – Robas, po mamos mirties su tėčiu persikėlęs gyventi į pigų motelį atokiame Amerikos miestelyje. Berniukas serga – jo kojos išbertos ir nuolat peršti, tačiau niekas nežino, kaip gydyti ligą. Mokykloje Robas patiria patyčias, o jo tėvas dirba menkai apmokamą darbą ir nuolat turi žemintis. Abu nutarę apie savo sielvartą nekalbėti ir jokiu būdu jo neišleisti. Tad kur berastum geresnę vietą slėptis nuo visų?

Tačiau viskas pasikeičia, kai vieną dieną Robas randa TIGRĄ! Patį tikriausią, uždarytą narve ir paslėptą pašiūrėje. Tuo pačiu metu į kasdienybę įsiveržia dar viena laukinukė – nauja klasės draugė Siksta Beili. Iš pilkos masės ji išsiskiria ryškiomis mergaitiškomis suknelėmis ir tvirtu kumščiu. Užuot nuolankiai kentusi patyčias, ji narsiai ginasi! Be to, Siksta turi nepaprastą galią – Robas jai papasakoja viską, net tai, ko jokiu būdu niekam nepasakytų. Net apie tigrą! Ir, žinoma, ši užsispiria būtinai išleisti žvėrį į laisvę.

I.Mitunevičiūtės knygų apžvalga: noriu tikėti, kad skaitau ne knygą, o gyvenimą

Atnaujinta „Neregėta Lietuva“ kviečia pažinti inovatyvią Lietuvą

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su nuotraukų albumo „Neregėta Lietuva“ autoriumi, fotografu Mariumi Jovaiša, kuris pristatė šalies vadovei atnaujintą leidinį.

Pasak Prezidentės, knyga, pristatanti pasauliui Lietuvą jau ne tik kaip neregėto, stulbinančio kraštovaizdžio, bet ir išskirtinių talentų ir gebėjimų šalį, – puiki modernios valstybės vizitinė kortelė. Lietuva veržiasi į XXI amžių savo inovacijomis ir išradimais, todėl naujasis albumas – unikalus būdas Lietuvos sėkmės istoriją papasakoti visam pasauliui.

Inovacijos atnaujintoje „Neregėtoje Lietuvoje“ prasideda jau knygos viršelyje. Čia sukurtas nuo saulės baterijos įsižiebiantis Vytis. Prie šio analogo neturinčio leidinio kūrimo prisidėjo net 7 inovatyviausios šalies įmonės. Tai tiesioginė užuomina, kviečianti pažinti Lietuvą kaip aukštųjų nano- ir biotechnologijų kraštą.

Anot Prezidentės, svarbu, kad knygoje nelieka pamirštas ir protėvių paveldas, jo išsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms. Tai, ką turime gražiausio ir unikaliausio – verbas, margučius, Užgavėnių kaukes, įvairius archeologinius radinius, su pasididžiavimu rodome ir savo šalies sviečiams kaip savo tapatybės dalį.

Šalies vadovės teigimu, valstybės šimtmečio proga atnaujintas albumas Lietuva besidomintiems žmonėms padės suprasti ne tik įspūdingą praeitį, bet ir pajusti ateities tendencijas ir tikslus.

Vaikų literatūros lentyną papildė nauja T.Dirgėlos knyga

Leidykla „Tyto alba“ pranešime žiniasklaidai rašo, kad išleidžia devintą rašytojo Tomo Dirgėlos knygą vaikams – „Benas – sapnų siuvėjas“.

Knygų lentyna. V. Adamkaus kalbos, G. Norvilas vaikams, Poetinės S. Gedos pajautos

Prezidento Valdo Adamkaus rinktinės kalbos, pakeitusios Lietuvą

Valdas Adamkus „Esu vienas iš jūsų: rinktinės Prezidento kalbos“. Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m. Sudarytojas – Arnas Ališauskas. Nuotraukų autorė – Džoja Gunda Barysaitė. Dailininkė – Ilona Kukenytė. 

Prezidento Valdo Adamkaus (šias pareigas Jo Ekscelencija ėjo 1998–2003 ir 2004–2009 metais) laikysena – politiko, piliečio, valstybės vadovo, tiesiog žmogaus – iki šiol prisimenama kaip tam tikras etalonas. Dialogo kultūra, kurią dažnai ir noriai minėjo Prezidentas, buvo akivaizdi pastanga artinti mus, Lietuvą, prie tokios tikrovės, kur kalbamasi ramiai, pagarbiai, argumentuotai, pasitikint. Kur klausomasi kito.

Tokios ir Prezidento kalbos – iškylančios iš dvidešimties metų senumo istorijos ir šiandien skaitomos iš naujo. Tai – tikrai daug daugiau nei politiniai tekstai, daug daugiau nei tiesioginė reakcija į laiko iškeltas problemas ir aktualijas. Galbūt tai – minėto dialogo tąsa. Nesibaigianti, nesenstanti. Galbūt – šūsnis eskizų: Prezidento Valdo Adamkaus portreto, Lietuvos portreto, Europos ir pasaulio portreto.

O galbūt – dar vienas mėginimas atsakyti į klausimą, kurį Lietuvos žmonėms, ypač

jaunimui, savo dialoge nuolat kėlė ir kelia Prezidentas: kas, jeigu ne Jūs?

Knygų lentyna. Nauji H. Murakami apsakymai, J. Melniko egzistenciniai klausimai, genijai ir jų mūzos

Džiugi žinia Haruki Murakami gerbėjams: išleistas apsakymų rinkinys lietuvių kalba

Haruki Murakami „Aklas gluosnis, mieganti moteris“. Vilnius: „Baltos lankos“, 2018 m. Iš japonų kalbos vertė Gabija Čepulionytė ir Jurgita Ignotienė.

Haruki Murakami vis dar išlieka vienas mėgstamiausių rašytojų Lietuvoje: autoriaus knygos visuomet susilaukia didelio susidomėjimo ir yra vienos perkamiausių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Leidykla „Baltos lankos“ dar kartą džiugina visus Haruki Murakami gerbėjus ir pristato apsakymų rinkinį „Aklas gluosnis, mieganti moteris“.

Apsakymų rinkinyje veikia katės žmogėdros, nusikaltėlė beždžionė, aštrieji varnai, taip pat – svajonės, kurios mus formuoja, ir dalykai, kurių trokštame. Ištrūkę į viltingą susitikimą Italijoje, romantiškai ir nuodėmingai pabėgę į Europos pietus, atostogaudami Havajuose ar tiesiog įsisukę į kasdieniškus reikalus Murakami herojai susiduria su neaprėpiama netektimi ir seksualumu, jonvabalio švytėjimu ir neįveikiamu atstumu tarp tų, kurie turėtų būti patys artimiausi.

Dvidešimt keturių apsakymų rinkinyje, kurie buvo parašyti nuo 1980-ųjų iki 2005-ųjų metų, naujai atsiskleidžia Haruki Murakami meistriškumas. Jo apsakymai – ir siurrealistiški, ir žemiškai paprasti – liudija autoriaus talentą perteikti platų žmogaus patirčių spektrą, mokyti ir nepaliaujamai stebinti skaitytoją.

Knyga, kurioje nieko nėra neįmanoma

Jaroslavas Melnikas „Rojalio kambarys: apsakymai ir apysakos“. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018 m. Viršelio dailininkas – Zigmantas Butautis. 

Jaroslavo Melniko knyga „Rojalio kambarys“ pirmą kartą pasirodė prieš 15 metų. Šiemet ji buvo išrinkta viena geriausių šimtmečio lietuvių literatūros knygų („Šimtmečio 100 knygų“ sąraše užėmė 15 vietą) ir vėl grįžta į knygynų lentynas, kviesdama naująją skaitytojų kartą pasinerti paslapčių ir mistikos pilną apsakymų ir apysakų pasaulį. 

Jaroslavą Melniką kritikai lygina su J. L. Borgesu ir F. Kafka, J. Saramago ir J. Cortázaru. Jo prozą apibūdinama kaip egzistencialistinė, metaforiška. Išoriškai atpažįstamas situacijas rašytojo plunksna paverčia pokalbiais apie pačius giliausius dalykus. Kas mes tokie? Kodėl esame? Kas mūsų laukia? – štai pagrindiniai laikui nepavaldūs klausimai, kuriuos kelia šio unikalaus autoriaus kūryba.

„Rojalio kambaryje“ gausu pačių netikėčiausių situacijų. Pasvarstykime, kas nutiktų mūsų pačių ir mūsų artimųjų gyvenimui, jei kiekvienas žinotumėme savo mirties datą. O jei staiga, užuot senę, pradėtume jaunėti? Galbūt esame tik kažkieno kuriami personažai? Kuo tapsime, jei mūsų gyvenamoji erdvė ims trauktis, o namuose pradės dingti kambariai?

J. Melniko knygos yra triskart patekusios į Metų knygos rinkimų penketuką („Pasaulio pabaiga“, „Tolima erdvė“, „Maša arba postfašiszmas“), buvo įtrauktos į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Vėliau, išleistos Ukrainoje, keturis kartus tapo BBC Metų knygos finalistėmis, o romanas „Tolima erdvė“ pripažintas „BBC Metų knyga“. Šis romanas, 2017 metais išverstas į prancūzų kalbą, buvo paskelbtas Metų knyga Prancūzijoje (premija Libr à nous), apie ją daug rašė prancūzų žiniasklaida.

Vis dėlto naujajai skaitytojų kartai ši knyga bus nežinoma. Tačiau akivaizdu, kad laikas neįveikė jos aktualumo. Neseniai Lietuvoje pagal apysaką „Likimų knyga“ buvo pastatytas filmas „Paskutinė diena“ (rež. Klaudija Matvijevaitė), pagal apysaką „Rojalio kambarys“ rengiamas to paties pavadinimo filmas. 2018 m. „Rojalio kambarį“ skaitytojai išrinko viena iš geriausių lietuvių literatūros šimtmečio knygų. Tais pačiais metais „Rojalio kambarys“ buvo išverstas į anglų kalbą ir išleistas Didžiojoje Britanijoje.

Pakartotinai išleidžiama J.Ivanauskaitės knyga „Miegančių drugelių tvirtovė“

Leidykla „Tyto alba“ pranešime žiniasklaidai rašo, kad su nauju viršeliu pakartotinai išleidžiama rašytojos Jurgos Ivanauskaitės romaną „Miegančių drugelių tvirtovė“. Knyga pirmą kartą išleista 2005 m. Pagal jį 2012 m. pastatytas to paties pavadinimo filmas, kurį režisavo Algimantas Puipa.

Vaikų knygų lentynų naujienos

Smagios knygo mažiesiams.

„Skaičių pasakų“ autorės griauna stereotipus: matematika gali būti įdomi visiems vaikams

Knygų vaikams autorės Lina Matiukaitė ir Ieva Kilienė siekia pakeisti požiūrį į matematikos mokymąsi ir pristato jau antrąją serijos „Skaičių pasakos“ knygą „Daugiau nei piratė“, kurią išleido „Šviesa“. Pirmoji „Skaičių pasaka“, pavadinta „Jei mėnulis būtų nulis“ sulaukė didelės sėkmės – tėvelius sužavėjo nuotaikinga istorija, supažindinanti vaikus su be galo įdomiu skaičių pasauliu ir kartu mokanti, kaip su juo susidraugauti. Autorės pasakoja apie pirmosios knygos tęsinį – šįkart į Matematikos miestelį atplaukia piratės laivas.

– Sėkmingai debiutavusios parašėte jau antrą knygą vaikams. Kuo ji skiriasi nuo pirmosios – klausiame ne tik apie siužeto vingius, bet ir edukacinę reikšmę?

Lina: Pirmoje knygoje vaikus supažindinome su skaičiais nuo 0 iki 9. Kalbėjome apie jų savybes, matematinę reikšmę. Knygoje „Daugiau nei piratė“ jau keliame koją į naują temą – skaičių lyginimą. Ją lydi ir svarbūs socialiniai, vertybių ugdymo klausimai. Pirmoje knygoje kalbėjome apie mokymąsi klausytis ir išgirsti, o antroje – apie gebėjimą į savo ratą priimti kitokį žmogų, nei esi pats. Ši tema gimė iš tikrų situacijų, nes dabartiniai tėvai dažnai keliauja po pasaulį kartu su vaikais. Taip mažieji patenka ne tik į svetimą kiemą, bet ir į nepažįstamą kultūrą, susiduria su iki tol negirdėta kalba. Tai tikrieji klajūnai piratai. Todėl šioje pasakoje ir ieškome atsakymo į klausimą, kaip mažiesiems piratams tapti savais ten, kur iki tol buvai svetimas. 

Ieva: Iš matematinės pusės ši knyga kalba apie skaičių lyginimą, moko palyginti skaičius: kuris iš jų didesnis, kuris mažesnis, o kada skaičiai lygūs. Į pagalbą atkeliauja piratė Rūsčiažandė, kuri Matematikos miestelio gyventojus paima laivo įkaitais, bet ji turi labai kilnų tikslą – išmokyti lyginti. Pirmoje knygoje svarbiausias akcentas buvo skaičiai ir jų tarpusavio ryšiai, o antroje šie skaičiai lyginami tarpusavyje.

– Rašydamos rėmėtės naujausiais psichologų ir edukologų tyrimais, atskleidžiančiais, kaip mažieji įsisavina matematines žinias. Kaip tai atsispindi knygoje?

Ieva: Psichologų ir edukologų atlikti tyrimai rodo, kaip į vaikų galveles nusėda matematinės žinios, todėl pasaką sąmoningai rašėme į tai atsižvelgdamos. Pirmiausia vaikai išmoksta daiktų kiekį palyginti vizualiai – žiūri, kuri daiktų krūvelė didesnė, nusprendžia, kad ten ir daiktų turėtų būti daugiau.  Tada išmoksta daiktus iš dviejų krūvelių suporuoti. Taip supranta, kad toje krūvelėje, kur liko daiktų be poros, jų išties yra daugiau. O paskutinis tarpsnis – kai vaikai išmoksta suskaičiuoti daiktus ir palyginti, kuris skaičius didesnis. Per šiuos tarpsnius lyginimas pateikiamas ir pasakoje, tik visa tai vyksta piratės laive, Matematikos miestelio gyventojams tapus įkaitais.  

– Jūs sumanėte parašyti pasaką, turinčią aiškų tikslą, – kad vaikai su šiltomis emocijomis prisimintų pirmąją pažintį su skaičiais. Tai atkreipė dėmesį į svarbų šiuolaikinio lavinimo klausimą – mokymasis turi vykti per žaidimą. Kai vaikams įdomu, jie nejučia patys išmoksta naujų dalykų. Ar šitaip galima išmokyti tik bendrųjų dalykų, ar per žaidimą įmanoma gilintis ir į konkrečius veiksmus, uždavinius, taisykles?

Ieva: Per žaidimą galima išmokti beveik visko, tik vaikui augant žaidimai keičiasi. Pradinukams žaisti tiesiog privaloma, nes jie to dar labai nori patys. Matematikos mokslas atsirado siekiant perduoti skaičių informaciją, ją apdoroti, todėl vaikams užtenka sukurti aplinką, problemas, kurios skatintų pažinti matematiką. Dvi mūsų knygos – tik matematinio pasaulio pradžia, nes jis iš tiesų yra begalinis.  

– Pamatę pavadinimą „Daugiau nei piratė“ skaitytojai klausė – ar tai knygelė mergaitėms? Kaip yra iš tiesų, kokiems vaikams skirtos jūsų pasakos?

Lina: Štai dar viena svarbi tema, apie kurią turėtume kalbėti plačiau. Kažkodėl įprasta manyti – jei knygos veikėja yra mergina, vadinasi, knyga skirta mergaitėms. Tačiau, jei knygoje veikia berniukas, ji tinka visiems. Kodėl? Norime sugriauti stereotipą, kad mergaitės privalo būti tik princesės, laukiančios princų. Jos irgi gali elgtis ryžtingai, drąsiai ir kūrybiškai.

Priminsiu tokį eksperimentą: iš vienos bibliotekos vaikiškų knygų lentynos buvo išimtos visos knygos, kuriose pagrindinės herojės nėra mergaitės; buvo išimtos ir tos, kuriose veikia mergaitės, bet jos vaizduojamos kaip nuskriaustos; taip pat tos, kuriose mergaitės negali pasiekti savo laimės be kitų pagalbos (pvz., princo, fėjos, pelės ar pan.). Deja, po tokios atrankos lentynose liko vos kelios knygos. Ką tai sako apie vertybes, kurias per literatūrą skiepijame šiuolaikinėms mergaitėms ir augančiai visuomenei? Mūsų knyga skirta tiek berniukams, tiek mergaitėms. Be jokių išimčių. Tiesiog norime parodyti, kad visai nesvarbu, kas esi. Jei tik turi svajonę, gali pasiekti jos nepaisydamas savo lyties, odos spalvos, gabumų ar šukuosenos. Viskas tėra mūsų galvose – jei tikime, kad galime ką nors padaryti, įdėję daug darbo tikrai galėsime. 

Ieva: Manau, kad labai smagu, jei pagrindinė veikėja yra mergaitė ir dar piratė. Toks derinys greičiausiai nustebins ir gal net turės didesnį poveikį berniukams. Nes nemažai jų kada nors įsimylės merginas, kurios bus ne fėjos ar pelenės, o drąsios piratės.   

– Kaip kilo sumanymas, kad mergaitė, atklydusi į Matematikos miestelį, bus piratė?

 Lina: Tai nutiko labai natūraliai. Pristatydamos pirmą knygą vis paklausdavome vaikų, apie ką jiems smagiausia skaityti. Daugelis sakė, kad apie piratus. To užteko, kad į Matematikos miestelį atplauktų piratė, mat ir pati vaikystėje labai mėgau pasakojimus apie piratus. O Ieva yra tiesiog pakvaišusi dėl maudynių. Viskas yra susiję. Štai vieną vakarą savo draugui papasakojau apie knygos idėją, o jis užrašų knygelėje išsyk nupiešė pašėlusią mergiotę su apsmukusiais marškinėliais, reperės kepure ir išpūstu didžiuliu kramtomosios gumos burbulu. Taip ir pamačiau skaičių lyginimo piratę Rūsčiažandę. Iškart paskambinau Ievai, ir kartu nutarėme, kad tokia herojė labai tinka naujos pasakos nuotaikai. O tada prasidėjo stebuklai. Piratę įsimylėjome ne tik mes, bet ir dailininkė, nepapratai jautriai ir kūrybiškai atvaizdavusi jos charakterį iliustracijose.

Leidyklos „Tyto alba“ vasaros pabaigos naujienos

Vėsiuose knygynuose šį mėnesį jūsų lauks ir naujos knygos, kvepiančios kaitria vasara bei dažais, ir porą knygų, susidomėjimas kuriomis vis neatslūgsta. Tai skaitiniai įvairioms amžiaus grupėms ir skoniams, originalūs ir verstiniai.

Visai netrukus pasirodys itin laukiamas antrasis poeto, rašytojo, Nacionalinės premijos laureato Kęstučio Navako romanas „Privatus gyvulėlių gyvenimas“ ir vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos knyga vaikams „Virėjos Irenos byla“ iš serijos apie jaunuosius detektyvus Domą ir Tomą.

Skaitykite su malonumu, juk geros knygos keičia gyvenimus.

Apie ką knygas rašo vabzdžiai?

„Ši knyga nėra žmonių parašyta“ – skelbia knygos anotacija. Ir ją perskaityti sunkoka – čia nei dantiraštis, nei piktografijos, nei raidynas. Tarsi ideogramos, bet nė vienas ženklas nėra identiškas kitam. Kas tai? Apie unikalią knygą „Vabzdžių kalba“ („The Language of Bugs“) Londono knygų mugėje kalbamės su menininku, knygų dizaineriu iš Kinijos Zhu Yingchunu.

Regis, viskas prasidėjo nuo cikados. „Stovėdamas tarp medžių pamačiau ant lapo nutūpusią cikadą. Man tik pradėjus tapyti, ji užšoko ant dažų paletės, iš jos – ant mano eskizų sąsiuvinio, ir pradėjo jame „piešti“. Užlipo man ant rankos, tada – vėl ant popieriaus. Užtėškiau lašelį vandens, cikada jame paplaukiojo. Jos paliktos žymės atrodė labai dailiai“, – rašo menininkas Zhu Yingchunas.

O galbūt viskas prasidėjo nuo žalio vabalo. „Dirbdamas sode pastebėjau kai ką, kas mane labai nustebino: baltos žymės augalų lapų paviršiuje, bet patys lapai neperkąsti. Prie jų tupėjo žalias vabalas. Tie raštai mane pribloškė – tokie rituališki, tarsi kažkas būtų meldęsis dangui. Būtent šis atsitiktinis atradimas mane paskatino keisti savo mąstymą. Pradėjau atidžiau stebėti vabzdžius – juk sodininkavimas nėra mano profesija. Netrukus pastebėjau kitą baltai išvagotą lapą. Jo ornamentai man pasirodė labai panašūs į senovės Kinijos filosofo Laodzi kaligrafines Tao išraiškas“, – sako Zhu (pasak senovės kinų filosofijos, Tao – tai pasaulyje egzistuojanti nematoma jėga, kuri kuria ir palaiko gyvybę, tai didysis vienis, kelias. Kartu – kryptis, kuria eina vidinę intuiciją turintis žmogus).

Atostogos su „Baltomis lankomis“: nuo vasariškų skaitinių iki paslaptingų trilerių

Atostogos – ne tik poilsio, kelionių ir susitikimų metas, bet ir laikas, kai daugiau dėmesio skiriame knygoms. Kad skaitinius pasirinkti būtų lengviau, leidykla „Baltos lankos“ paruošė knygų atostogoms atmintinę: čia rasite ir ryškių, įtraukiančių vasariškų skaitinių, ir kokybiškų detektyvų bei įtampos ir paslapčių kupinų trilerių.

„Dar gurinių“ – literatūros kritiko užrašai

„Dar gurinių“ – taip ir vadinasi žinomo literatūros kritiko, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Valentino Sventicko nauja eseistinių užrašų knyga. Panašią originalaus žanro knygą „Guriniai“ yra išleidęs 2013 m., už ją apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės literatūrine premija. „Dar gurinių“ išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, knygos dailininkė Deimantė Rybakovienė.

Guriniais autoriaus gimtinės apylinkėse yra vadinami trupiniai. Dažniausiai tai – duonos trupiniai. Nesunku suprasti, kad literatūros kritikas taip gali vadinti savo užrašus, atsirandančius... savaime. Dažniausiai jie trumpi, eskiziški, neįpareigojantys knygos skaityti nuo pradžios iki galo.

Ką skaityti vasarą? 15 naujienų knygų mėgėjams

Poetui Gintarui Gutauskui – 50

Niekada nesužinosime, kokį šunį poetas Gintaras Gutauskas (1968 06 16 Šiauliai–2000 05 29 Kaunas) būtų atsivedęs į savo 50-mečio kūrybos vakarą, kiek eilėraščių rinkinių būtų išleidęs iki šios dienos, kokius laurus pelnęs… Gyvenant pasirodė dvi knygos: „Pasivaikščiojimas be šuns“ (Kaunas: „Keturi vėjai“, 1990 m.) ir „Žaidimai Dievo laukuose“ (Kaunas: „Nemunas“, 1996 m.), po G. Gutausko mirties poetė Violeta Šoblinskaitė sudarė rinktinę „Metas keliaut, mylimoji“ (Kaunas: „Nemunas“, 2001 m.) ir parašė išmintingai jautrų „Pabaigos žodį“.

Kūrybos antologijoje „Kauno vainikai“ (Kaunas: „Nemunas“, 2000 m.) publikuojama G. Gutausko autobiografija, kuri, tepatvirtina pažinoję Gintarą, trumpai ir raiškiai atspindi poeto asmenybę

Knygų lentyna. Patirtys tarp kasdienybės ir svajonių, Kipro saulė ir kaip lieknėti filosofiškai

Tobuli atostogų romanai!

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vasaros naujienos

Prasidėjo vasara – atėjo metas planuoti atostogas. Atostogų būna įvairių, tačiau smagiai ir prasmingai atostogaujant tikrai nebūtina toli keliauti ar aukštai kopti. Geroms atostogoms pakanka gerų istorijų. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla šią vasarą pasitinka šūkiu: atostogauk knygose! Pateikiame knygų žemėlapį, kuriuo vadovaudamiesi atostogas suplanuosite nepriekaištingai.

Gyvenimo provokatoriumi vadinamas Alexas Monaco apie naują knygą: „Kvepalų reikia ne tik kūnui, bet ir sielai“

Ko laukti skaitytojams: leidykla „Tyto alba“ atskleidžia vasaros naujienas

Knygų lentyna. Mumbajaus portretas, Vilniaus žydai ir virtuvės šefo gyvenimas Paryžiuje

Gegužę išleistų knygų naujienos, kurių dairykitės knygynuose.

P.Brickhillo „Didysis pabėgimas“ – atsiminimai apie pabėgimą iš belaisvių stovyklos

Vaikams – nuotaikinga knyga apie devynmetį valdovą Žygimantą Augustą

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama. Apie istoriją vaikams ir apie vaikus, Lietuvos didikų gyvenimą, Žygimanto Augusto ir jo draugų vaikystės nuotykius bei vaikų susidomėjimą istoriniais pasakojimais, kalbamės su „Šviesos“ išleistos knygelės „Žygimantas Augustas ir valdovo sostas“ autoriais – istorikais Viltare Jasinskyte ir Andrejumi Ryčkovu.

Kaip sumanėte rašyti knygą vaikams apie vieną garsiausių Lietuvos valdovų?

Andrej Ryčkov: Būdamas moksleivis maniau, jog istorija yra didžių vyrų didūs arba niekingi darbai. Studijos universitete šį stereotipą paneigė ir leido susidaryti kur kas platesnį vaizdą. Manau, kad vaikams Lietuvos istorija atrodys įdomesnė ir patrauklesnė, jei daugiau kalbėsime apie pačių vaikų vaidmenį istorijos virsme.

Viltarė Jasinskytė: Rašydami norėjome sugriauti stereotipusapie stipriausias bei įžymiausias istorines asmenybes ar įvykius, pavyzdžiui, Vytautą Didįjį ar Žalgirio mūšį. Norėjosi praplėsti istorinį lauką ir supažindinti visuomenę su kitomis asmenybėmis bei istorijomis. Knygą rašėme vaikams, todėl negalėjome įsivaizduoti geresnio personažo negu jų bendraamžis. Beje, manau, kad iš vaikiškos perspektyvos, istorija tampa kur kas įdomesnė ir patrauklesnė.

Ar šiuolaikinius vaikus domina istorinės temos?

Andrej Ryčkov: Pastaruoju metu vaikų susidomėjimas istorija yra net didesnis negu anksčiau, jis auga kartu su pilietiniu sąmoningumu. Pagrindinis mūsų noras buvo sudominti jaunuosius skaitytojus senąja Lietuvos istorija, vis dar liekančia istorinės savimonės užribyje. Todėl ši knygelė vaikams yra interaktyvi, atvira ir be pabaigos – ties siužeto kulminacija nei Žygimanto Augusto, nei visos Lietuvos istorija nesibaigia. Jei vaikams ar suaugusiems kils klausimai „O kas vyko toliau?, „Kieno herbai pavaizduoti didžiojoje menėje?“ – tuomet pagrindinis knygos siekis bus realizuotas.

Viltarė Jasinskytė: Jeigu vaikai dar vaikystėje pamatys, kad aplink juos yra daug įdomių dalykų, augant jiems dar labiau kils poreikis pažinti ir mokytis, tačiau tam, kad vaikai domėtųsi istorija ir patirtų jos pažinimo džiaugsmą – namų darbus turi atlikti tėvai. Vaikai domisi istorija ir aš kiekvieną kartą su jais susidūrusi nustembu, kiek daug jie žino ir kaip smarkiai nori sužinoti daugiau. Pastaruoju metu labai pasigendame istorinių knygelių vaikams apie mūsų šalies istoriją, ypač – parašytų iš vaikiškos perspektyvos. Pažvelgus į istorinių knygų vaikams lentynas, daugiausia matomos užsienio istorijos knygos – senovės Romos ar Egipto istorija, riterių laikai ir pan.

Kodėl pasirinkote rašyti būtent apie Žygimantą Augustą?

Andrej Ryčkov: Iš pat pradžių idėja rašyti apie Žygimantą Augustą man pasirodė banali. Maniau, jog neįmanoma sukurti įdomaus ir patrauklaus, istoriniais faktais paremto pasakojimo, tačiau klydau. Tai, kad pagrindiniu knygos herojumi tapo Žygimantas Augustas – Viltarės nuopelnas. Šalia didžiųjų vyrų ir moterų – Žygimanto Senojo, Bonos Sforcos ir Žygimanto Augusto, šioje knygoje iškyla ir kiti, eiliniai tos epochos atstovai – Kuchmistras, raštininkas, kambarinė, žirgininkas, sakalininkas ir kiti. Beje, rengiant šią knygą, teko atlikti ne vieną tyrimą, todėl ne tik veikėjai, bet aprangos bei interjero detalės turi istorinius renesanso laikotarpio analogus.

Viltarė Jasinskytė: Juk Žygimantas Augustas buvo paskelbtas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu būdamas vos devynerių metų! Šis faktas tapo nuoroda į vaikams patrauklią istoriją, todėl nusprendėme parašyti knygą apie istorinę asmenybę – vaiką. Pagrindinis veiksmas vyksta Vilniuje, valdovų rūmuose, o pasakojimas prasideda Žygimanto Augusto pakėlimo ceremonijos dieną, kuomet jo tėvai – Žygimantas Senasis ir Bona Sforca liepia jam surasti tris paslėptas insignijas. Tuomet Žygimantas Augustas kartu su dviem draugais leidžiasi į nuotykių ir atradimų kupiną kelionę po dvarą.

Laisvalaikiui ir pažinimui – dvi naujos knygos

Rašytoja A.Meškauskaitė ir dailininkė J.Šulskytė – kūrėjos, prakalbinusios daiktus

Kartais besisukiodami kasdienybėje pamirštam pastebėti aplink save esančių daiktų. O jie tikrai galėtų papasakoti įdomiausių istorijų. Juk tiek mato ir žino! Rašytoja Audronė Meškauskaitė ir dailininkė Jurga Šulskytė savo knygoje „Interviu su daiktais“ (leidykla „Nieko rimto“) žurnalisto Jurgio lūpomis prakalbino ir sagą, ir šukas, ir lagaminą, ir dar keletą daiktų, kurių gyvenimo istorijos ne tik stebina, bet ir įkvepia.

2018 m. balandžio mėnesio knygos vaikams ir paaugliams

Pateikiame informaciją apie naujausius vaikų ir jaunimo literatūros leidinius, remdamiesi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos elektroniniu leidiniu „Informacija apie Lietuvoje išleistus leidinius, gautus Nacionalinėje bibliotekoje“.

Išleistas unikalus leidinys “Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra“

VšĮ “Vilniaus informacijos centras” išleido knygą – albumą “Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra.“ Knyga supažindina su Lietuvos visuomenės siekiais apginti valstybę per pastarąjį šimtmetį ir ją įtvirtinti, Lietuvos kariuomenės savanorių, partizanų kovomis, atskleidžiamas tarpukario Lietuvos ūkinės veiklos vitališkumas ir apžvelgiami šiuolaikiniai ekonominiai procesai, vykstantys konkrečiuose ūkiniuose sektoriuose, išryškinami nagrinėjamo laikotarpio kultūrinio gyvenimo proveržio ypatumai. Didelis dėmesys skiriamas savivaldybių miestų ir miestelių ekonominei ir kultūrinei raidai, jų indėliui į Lietuvos nepriklausomybę. Leidinys gausiai iliustruotas istorinėmis ir šiuolaikinį gyvenimą atspindinčiomis nuotraukomis.

 Taip analitinės publicistikos tekstinėmis ir vizualinėmis išraiškos priemonėmis įprasmintas šimtmetinis tautos ūkinis dvasinis ir kultūros paveldas, įvertinta modernioji kūryba bei mokslo atradimai. Veikalas ”Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra” turi ir ryškią  pažintinę estetinę vertę, skatina patriotiniam tobulėjimui, nes pagrindinė leidinio literatūrinė publicistinė  užduotis – žadinti pasididžiavimą savo kraštu, jo žmonėmis bei jų dirbamais darbais, nenuslepiant ir natūralaus aplinkos pasipriešinimo, socialinių ekonominių problemų, su kuriomis tenka susidurti kraštui ir atskiroms organizacinėms struktūroms, asmenybėms-kūrėjams.  Knyga-albumas išėjo lietuvių bei  anglų kalbomis ir turi ne tik reprezentacinę, bet ir dalykinę svarbą, leidėjai viliasi, kad ji pasitarnaus visiems tiems, kurie giliau ir išsamiau nori pažinti Lietuvą, jos ekonomiką ir kultūrą, šalies žmones.

Knygos sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Rimantas Šlajus. Leidinio viršelyje – talentingos jaunos menininkės Linos Kalinauskaitės medalio aversas „Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmetis. 1918-2018“. Knygos apimtis – 425 pusl.

Profesorius Liudas Mažylis išleido debiutinę knygą apie mistines Vasario 16-osios akto suradimo aplinkybes

TOP 8: vertos dėmesio sausio knygos

Literatūros kalendorius: kas svarbaus pasaulyje įvyks lapkritį?

Nepasiklysti literatūros pasaulyje nėra paprasta – kiekvieną mėnesį skaitytojus pasiekia nauji autorių kūriniai. Kurie iš jų verti dėmesio? Kviečiame šiuos literatūrinus reiškinius sekti drauge – „The Guardian“ siūlo atkreipti dėmesį į lapkričio mėnesio literatūros įvykius.

Naujos knygos 

„The Guardian“ išskiria kelias dėmesio vertas knygas, kurios pasaulio skaitytojus pasieks šį mėnesį. 

Viena tokių knygų yra Škotijos rašytojos Ali Smith romanas „Winter“, kuris yra antra ciklo apie metų laikus dalis. Pirma dalis „Autumn“, kurioje kalbėta apie rudenį, susilaukė įvertinimo – kūrinys pateko į šių metų prestižinės „Man Booker“ premijos trumpąjį sąrašą. Pati A.Smith yra parašiusi ne vieną dėmesio susilaukusią knygą ir yra vadinama Škotijos autore, kuri yra eilėje gauti Nobelio literatūros premiją.

Ne ką mažiau skaitytojų dėmesio turėtų sulaukti antra tarptautinės kategorijos „Man Booker“ premijos laureatės Han Kang knyga anglų kalba. Pirmasis jos kūrinys „Vegetarė“ ne tik stebino, bet ir šokiravo. Panašu, kad knyga „The White Book“ bus ne ką mažiau išsiskirianti. Šiame kūrinyje Pietų Korėjos autorė atskleidžia tokios temas kaip gedulas, atgimimas, žmogaus dvasios stiprybė. Skaitytojai, skaitę H.Kang kūrybos, žino, kaip jos kūrybą sunku apibūdinti keliais žodžiais. Štai čia galite rasti dvi minėtos knygos „Vegetarė“ apžvalgas – Jurgos Mandrijauskaitės ir Mažvydo Karaliaus – o plačiau apie autorės gyvenimą galite skaityti čia.

Škotijos rašytojas ir scenaristas Williamas Boydas pristato naujausią savo apsakymų rinktinę „The Dreams of Bethany Mellmoth“, kurioje dar kartą patvirtina savo kaip vieno originaliausių ir įtikinamiausių pasakotojų vardą. Knygoje W.Boydas pasakoja apie kasdienes situacijas, kurios lydimos abejonių, streso, piktnaudžiavimo, tačiau kiekvienas pasakojimas pateikiamas su puikaus humoro doze.

Amerikiečių prodiuseris ir režisierius Matthew Weineris debiutuoja kaip autorius. Garsaus televizijos serialo „Mad Men“ kūrėjas pristato savo debiutinę knygą – kriminalinį romaną „Heather, the Totality“. 2011 metais M.Weinerį žurnalas „Times“ įtraukė tarp 100 labiausiai įkvepiančių pasaulio žmonių. Vien šio režisieriaus pavardė prašosi dėmesio, tačiau kaip jo kūrybą įvertins ne televizijos žiūrovai, o skaitytojai, parodys laikas.

Įvykiai 

11 dieną sukanka 95-eri metais nuo garsiojo amerikiečių rašytojo Kurto Vonneguto gimimo. Savo knygose šiuolaikinės visuomenės nužmogėjimą ir militarizmą kritikavęs autorius mirė 2007 metais. Garsiausi jo kūriniai: „Katės lopšys“ (1963 m.), „Skerdykla Nr. 5“ (1969 m.), „Čempionų pusryčiai“ (1973 m.). Plačiau apie K.Vonneguto gyvenimą skaitykite čia.

11 dieną sukanka 110 metų nuo švedų rašytojos, mylimos vaikų istorijų autorės Astrid Lindgren gimimo. Tai buvo viena garsiausių rašytojų pasaulyje – jos kūriniai išversti į daugiau nei 80 užsienio kalbų. Tuo tarpu su tokiomis knygomis kaip „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ ir „Pepė Ilgakojinė“ užauga ne viena karta. Plačiau apie autorės gyvenimą skaitykite čia.

29 dieną sukanka 215-osios vokiečių rašytojo Wilhelmo Hauffo gimimo metinės. Autorius garsus savo pasakų almanachu, kuris vos pasirodymo susilaukė didelio įvertinimo. Šis pasakų rinkinys išleistas 1926 metais.

30 dieną sukanka 350 metų nuo anglų rašytojo Jonathano Swifto gimimo. Rašytojas išgarsėjo romanu „Guliverio kelionės“, kuris pirmą kartą išleistas 1727 metais. Knyga tapo populiaria vos tik ją išleidus. Satyriška istorija apie Guliverį populiari ir dabar – romanas ne kartą ekranizuotas.

Šaltinis: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/literaturos-kalendorius-kas-svarbaus-pasaulyje-ivyks-lapkriti-286-874250

„Knygos per „Penki TV“: geriausios vasaros knygos, Skaitymo festivalis ir pokalbis su Igne Zarambaite

Pirmojoje naujojo sezono laidoje kviečiame atrasti geriausias vasaros knygas, kurias atrinko ir pristato literatūros kritikė Jūratė Čerškutė. Drauge pasiūlysime aplankyti ir savaitgalį vykusį Skaitymo festivalį, kuriame ieškosime atsakymo į klausimą, kaip skaitymas padeda palaikyti gerą formą. Pirmieji rudens „Susitikimai“ Jums padovanos nuoširdų pokalbį su šilutiške Igne Zarambaite jos jaukiuose namuose. „Vaikų knygų lentynoje“ – knyga „Stoglaipiai“.

Knyga „Melų medis“ – neplokščias detektyvas

Tarp visos gausios verstinės literatūros paaugliams paklysti lengva. Kiekvienas viršelis žada nepakartojamus nuotykius, paslaptis, įspūdžius, magiją, o žiūrėk, čia tik pirma ciklo knyga, yra dar trys, o gal keturios. Todėl ir Frances Hardinge „Melų medį“ (Nieko rimto, 2017) atsiverčiau atsargiai (tik perskaitęs visą sužinojau, kad ji gavusi porą rimtų apdovanojimų), ir netrukus, kad ir kaip banaliai tai beskambėtų, nebegalėjau padėti į šalį. 

Vis dėlto mano negebėjimas atsitraukti nebūtinai yra rekomendacija kiekvienam (turbūt tikrai stebinau aplinkinius, kad mėgavausi ja, greta iš scenos griaudžiant ne prasčiausioms Lietuvos grupėms, vis kviečiančioms: „Nu, ar gerai jums?!“). Ši knyga, mano kukliais stebėjimais, nėra tipiška dabartinė paauglių literatūra – pirmiausia tuo, kad joje ypač jaučiasi literatūros klasikos dvelksmas: ramaus, dirbtinai neužaštrinto pasakojimo, kruopščios detalės ir dėmesio vidinėms būsenoms, ne tik nuotykiui. Tad tolimesnę pastraipą galbūt supras ne kiekvienas, tačiau štai kaip maišyčiau „Melų medžio“ receptą.

Paimkime Astrid Lindgren „Kalio Bliumkvisto nuotykius“ ir perkelkime veiksmą iš mažo Švedijos miestelio į lietingą, šlapią, niaurią Anglijos salą su tamsiais akmeniniais namais, griežtais XIX a. luomų papročiais, Dauntono abatijos intrigiūkštėmis ir gerokai nemalonesniais bei ryžtingesniais blogiečiais nei pas madam Lindgren. Tai bus aplinka. Tada seklį Kalį pakeiskime mergaite. Ne, ne Eva Lota, o Mattie iš Charles Portis romano (ir puikaus brolių Coenų filmo) „True Grit“ („Tikras ryžtas“), veikusia taip pat XIX a., tiktai Laukiniuose Vakaruose. Taip išvysime Feitę Sanderli, pagrindinę veikėją. O tada viską pagardinkime dar žiupsneliu gotikos (kad ir Merry Shelly „Frankenšteino“), nejaukiais to laiko papročiais (žiurkių pjautynėmis, mirusių šeimos narių fotografavimu, savižudžių nelaidojimu) bei keistu, mistiniu mokslu (pats Melų medis). Štai jums ir kokteilis – tikra kruvinoji Merė.

Kaip jau prasitariau, tai – detektyvas, o Feitė – seklė. Tik ar lengva XIX a. mergaitei iš kilmingos šeimos ja būti, kai ne tik mergaitės, bet ir moters vieta – kažkur šešėlyje, nuolankumo užkampyje? Gal ir nelengva, bet kai kito kelio tiesiog nėra, juo tenka eiti. Be to, Feitė – paauglė, vadinasi, viską pasaulyje jaučia stipriau, sodriau, todėl – ir konfliktai su motina, ir vargas su broliuku, ir žudiko paieškos, ir sudėtingos simpatijos kitiems, ir tas pojūtis – esi mergaitė, todėl tavo pasaulis daug labiau iš anksto lemtas kitų: tais laikais tu negali atrodyti per daug protinga, apsiskaičiusi, tu neturi teisės įeiti į mokslinių darbų zoną, tu esi antrarūšė, tu privalai slapstytis. Ilgainiui emancipacijos elementas tampa kertine kūrinio ašimi. Dar vienas man labai patikęs momentas – knyga ištikima pavadinimui, ji tikrai daug kalba apie melą: melą kaip įrankį, melą kaip ginklą ir melą kaip destrukciją. Nemeluokit, vaikučiai? Ne, viskas daug sudėtingiau. Ir tai – tik privalumas kūriniui. 

Apibendrinu: gerai sukaltas, turiningas kontekstu ir detalėmis, nebanalus, neplokščias detektyvas, kurį su džiaugsmu perskaitys skaitantis paauglys (bet vargu ar ji įkandama „Nevykėlio dienoraščio“ skaitytojams) ir suaugęs.

Knygoje – išgyvenimo drama Antrojo pasaulinio karo metais patekus į japonų nelaisvę

Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Antrasis pasaulinis karas“ naujieną – atsiminimus „Užmirštas kalnietis“. Joje – neįtikėtina autoriaus Alisterio Urkharto išgyvenimo drama patekus į japonų nelaisvę.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dvidešimtmetis škotas Alisteris Urkhartas buvo pašauktas į kariuomenę ir su Gordono kalniečių pulku išsiųstas į tuometinę Jungtinės Karalystės koloniją Singapūrą. Japonams užpuolus koloniją, 1942 m. jis kartu su 120 000 kitų karių pateko į japonų nelaisvę ir netrukus perpildytais krovininiais vagonais išvežtas į Birmą (dab. Mianmaras). Ten, kartu su su kitais belaisviais, jaunuolis buvo priverstas tiesti pražūtingąjį Mirties geležinkelį ir tiltą per Kvė upę. Dirbdami vergiškomis sąlygomis, čia mirė daugiau nei 100 tūkst. žmonių... 

Ištvėręs kankinimus, alinantį badą ir cholerą, visiškai išsekęs Alisteris po kelių mėnesių buvo išsiųstas į kitą belaisvių stovyklą Japonijoje vienu iš „pragaro laivų“. Taip buvo vadinamas liūdnai pagarsėjęs kelių dešimčių surūdijusių griuvenų japonų laivynas, skirtas gabenti atsargas ir belaisvius į tolimiausius užkampius. Alisteriui nebuvo lemta pasiekti kelionės tikslo, nes į laivą pataikė amerikiečių torpeda. Dauguma plukdytų karo belaisvių, ištvėrusių vergovę ir badą prie Mirties geležinkelio, žuvo. Tačiau Alisteriui pavyko išsigelbėti – jis penkias dienas vienui vienas plūduriavo ryklių knibždančioje Pietų Kinijos jūroje, kol jį rado banginių medžiotojai. Išgelbėtas jis galiausiai vis tiek buvo išvežtas į Japoniją ir priverstas sunkiai dirbti šachtoje prie pat Nagasakio. Po dviejų mėnesių amerikiečiai ant šio miesto numetė atominę bombą…

„Užmirštas kalnietis“ – tai jautri paprasto į karą pašaukto jaunuolio išgyvenimo istorija. Patekęs į nelaisvę Alisteris ištvėrė daugybę išbandymų ir net tris kartus atsidūrė visai arti mirties. Šios knygos autoriui pavyko išsigelbėti, tačiau dauguma jo draugų, karo belaisvių, žuvo... 

Alistair Urquhart. Užmirštas kalnietis: išgyvenimo drama japonų nelaisvėje per Antrąjį pasaulinį karą. Vertėja Jurga Grunskienė. – Vilnius: Briedis [2017] – 312 p.

Knygos ištrauka: Jessie Burton romanas pasakojimas apie ypatingas asmenybes ir jų troškimus „Mūza“

Siūlome paskaityti jums ištrauką iš neseniai lietuvių kalba išleisto Jessie Burton romano „Mūza“ (išeldio leidykla „Baltos lankos“, vertė Emilija Ferdmanaitė) ištrauką

Lietingą 1967–ųjų rugpjūčio rytą būsima poetė Odelė Bastijo lipdama akmeniniais Londono Skeltono meno galerijos laiptais pajunta, kaip krūtinėje ima daužytis širdis. Prie durų jos laukia Loris Skotas, vyras, kurį matė tik vienąkart, tačiau taip ir nesugebėjo pamiršti. Po pažastimi jis spaudžia iš motinos paveldėtą nežinomo dailininko paveikslą. Kartu su Odelės viršininke, ekscentriškąja Skeltono kuratore panele Kvik, jie pasineria į paslaptimis ir apgavystėmis išvagotą paveikslo istoriją. 

Visa tiesa apie paveikslą glūdi viename 1936–ųjų Ispanijos kaime, pripažinto meno kūrinių prekeivio namuose, kuriuose jis gyvena kartu su žmona ir dukterimi Olivija Šlios, svajojančia tapti dailininke. Netrukus į jų trapų pasaulį įsiveržia tapytojas, revoliucionierius Izaokas Roblesas ir jo jaunutė sesuo Tereza ir šitai pakeičia jų gyvenimus iš pamatų. 

„Mūza" – tai magiškas pasakojimas apie ypatingas asmenybes ir jų troškimus, apie meilę ir apsėdimą, apie autentiškumą ir išdavystes. Apie netikėtus kelius, kuriais istorijos potvyniai ir atoslūgiai neišvengiamai formuoja ir nulemia žmonių likimus.

Loris mane surado rugpjūčio penkioliktąją. Buvo septynios ryto, ir aš skubėjau į ankstyvą pamainą. Krautuvės tebebuvo uždarytos, autobusai Čaringo Kryžkelės keliu važinėjo rečiau. Žingsniavau Pal Malu – įprastai gyvybe trykštanti gatvė buvo tuščia, paskendusi žalsvoje šviesoje. Visą savaitę lijo, ir grindinio akmenys buvo šlapi nuo apyaušrio liūčių, medžiai vėjyje siūbavo tarsi jūržolės. Esu mačiusi kur kas smarkesnio lietaus, tad manęs jis nebaugino: saugodama nuo purslų, įbrukau Express, kurį nešiau Pamelai, į rankinuką, perėjau Karltono sodus ir patraukiau į Skeltono aikštės centrą. Praėjau pro pjedestalą, ant kurio stovėjo seniai mirusio politiko statula, vaizduojanti tuščio žvilgsnio senioką, kurio apsiaustą dergė balandžiai. Anksčiau būčiau pasmalsavusi, kas gi jis toks – tačiau penkeri metai Londone ištrynė bet kokį domėjimąsi Viktorijos laikų kriošenomis. Begalybėn įsmeigtas statulos žvilgsnis tik didino mano nuovargį. 

Pakėliau akis į Skeltoną. Prie durų stoviniavo aukštas liesas jaunuolis, vilkintis patrintą odinį švarką. Jis buvo siauro veido ir labai tamsių rudų plaukų. Priėjusi arčiau supratau, kad tai jis. Pajutau, kaip gniaužia gerklę, susitraukia skrandis, krūtinėje daužosi širdis. Ėmiau lipti laiptais, ieškodama rankinuke Skeltono durų rakto. Šį kartą Loris buvo su akiniais, jų stiklai blizgėjo ryto šviesoje. Po pažastimi spaudė paketą, suvyniotą į rudą popierių – į tokį mėsininkai vynioja savo prekes. Pamatęs mane Loris išsišiepė. 

– Labas, – tarė jis. 

Koks jausmas pamatyti Lorio šypseną? Pamėginsiu apibūdinti: tarytum gydūnas būtų uždėjęs delnus man ant krūtinės. Mano kelių girnelės pavirto į košę, žandikaulis dilgčiojo, burna išdžiūvo. Panūdau jį apkabinti ir pasakyti: „Tai tu, tu atėjai.“

– Sveiki. Kuo galiu padėti? Jo šypsena suvirpėjo. 

– Neprisimeni? Susipažinome vestuvėse. Buvau su Barbaros šutve. Tu skaitei eilėraštį ir nenorėjai su manimi šokti. 

Aš susiraukiau. 

– A, tikrai. Kaip sekasi? 

– Kaip man sekasi? Tau neįdomu, kodėl aš čia? 

– Dabar septynios valandos ryto, pone… hmm? 

– Skotas, – tarė jis, ir šypsena dingo jam nuo veido. – Loris Skotas. 

Praėjau pro jį ir negrabiai įkišau raktą į spyną. Kas man darosi? Po visų fantazijų apie tai, kaip mes būsime kartu, susidūrusi su tikrove vėl tapau tokia pat neperkalbama kaip iš pradžių. Stumtelėjusi duris įžengiau į vidų, jis nusekė įkandin. 

– Atėjote su kuo nors susitikti? – paklausiau. 

Jis pervėrė mane priekaištingu žvilgsniu.

– Odele. Po velnių, apėjau visas šio miesto galerijas, visus muziejus, kad tave surasčiau. 

– Mane? 

– Taip. 

– Penkias savaites nesugebėjai manęs surasti? Galėjai paklausti Patriko Minamoro. 

– Suskaičiavai, – nusijuokė jis. 

Iškaitau ir nusisukusi ėmiau tikrinti paštą. Jis iškėlė rudo popieriaus paketą ir tarė:

– Atnešiau liūtaites. 

– Ką tokias? 

Mano balse aiškiai skambėjo įtarimas. Jis šyptelėjo. 

– Mamos paveikslą. Paklausiau tavo patarimo. Kaip manai, ar rasiu, kas man jį įvertintų?

– Nė neabejoju. 

– Patikrinau tavo pastebėtus inicialus, I. R. Nieko neradau. Greičiausiai paveikslas bevertis. 

– Ketini jį parduoti? 

Tebesvaigstančia galva, nemaloniai tuksenančia širdimi apėjau medinį registratūros stalą. Dar niekada gyvenime nebuvau su vaikinu tokia tiesmuka. 

– Galbūt. Pažiūrėsim. 

– Maniau, tavo motina jį dievino? 

– Mano motina dievino mane, – atšovė jis, su niūria šypsena dėdamas paketą ant stalo. – Juokauju. Aš nenoriu jo parduoti, bet jeigu jis ko nors vertas, bent žinosiu, nuo ko pradėti. Tas šunsnukis Džeris – atsiprašau už žodyną – bet kurią akimirką gali išspirti mane lauk. 

– Argi tu neturi darbo? 

– Darbo? 

– Už kurį būtų mokama? 

– Esu dirbęs praeityje.

– Tolimoje ir nebeatmenamoje? 

– Kokia tu kritiška, – vyptelėjo jis. 

Tiesą pasakius, aš tikrai buvau kritiška žmonių, kurie nenori dirbti, atžvilgiu. Visi, su kuriais susipažinau atvykusi į Londoną: Sintė, batų parduotuvės merginos, Semas, Patrikas, Pamela, – turėjo darbus. Vien būti Londone reiškė turėti darbą. Ten, iš kur esu kilusi, nuosavas darbas – vienintelis būdas pabusti iš ilgo miego, lydėjusio ištisas laukuose dirbusias kartas. Tai buvo vienintelė išeitis. Sunku pakeisti visą gyvenimą tave lydinčias žinutes, juo labiau kad jos išsiųstos anksčiau, nei tu gimei.

A. J. Greimas: ką reiškia jūsų rabiniški ginčai?

Didžiulės, išsamios dvitomės monografijos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ pirmoji dalis – ant knygos sudarytojo filosofo Arūno Sverdiolo stalo. „Šią knygą laikome kertiniu, pačiu svarbiausiu 2017-ųjų, – A. J. Greimo metų, – akcentu“, – sako jis.

Pirmieji į rankas šį leidinį (leidykla „Baltos lankos“), turintį daugiau kaip 700 puslapių, šiandien paims „Santaros-Šviesos“ suvažiavimo dalyviai. Jis bus populiarus ir tarp kitą savaitę prasidedančio pasaulinio semiotikų kongreso dalyvių. 

Pasak knygos sudarytojo, pirmajame tome – labai daug naujos medžiagos, atskleidžiančios A. J. Greimo asmenybę: jo paties autobiografiniai rašiniai, Lietuvoje beveik nežinomi interviu iš prancūziškų leidinių, laiškai, pirmą kartą pilnai pateikiami užrašyti pokalbiai su Sauliumi Žuku, įvairių žmonių atsiminimai, Thomo F. Brodeno studija apie A. J. Greimo metus Lietuvoje ir rašinys, skirtas jo pokarinei rezistencinei veiklai Paryžiuje.

Kitais metais turėtų pasirodyti antroji dvitomio dalis, kurioje bus susitelkta ties teorinėmis A. J. Greimo idėjomis. Yra jo paskaitų, kurios niekada nebuvo užrašytos – visiškai nauji, labai svarbūs tekstai. 

„Paskaitos įdomios tuo, kad yra gerokai paprastesnės nei jo raštai. O tai didelis dalykas, jei mėginote jį skaityti“, – nusijuokia prof. habil. dr. A. Sverdiolas. 

Taip pat antroje dalyje bus virtinė A. J. Greimo prancūzų mokinių tekstų, kurie atskleis, ką jiems reiškė Greimo semiotika ir kaip jie savarankiškai plėtojo jos idėjas. Bus ir lietuvių semiotikų tekstų A. J. Greimo tematika.

Pradėjo nuo kalbotyros 

– Kaip paprastam skaitytojui paaiškintumėte, kas yra semiotika ir koks buvo A. J. Greimo kelias jos link? – DELFI klausė prof. A. Sverdiolo. 

Jis pradėjo nuo kalbotyros. Studijavo Grenoblyje, Romanas Jakobsonas jį laikė jaunu gabiu prancūzų kalbininku. 

Semiotiką paprasčiausia būtų suprasti kaip kalbotyros tęsinį. Jei galima tyrinėti fonemas, leksemas ar sakinius kaip prasmės vienetus, tai A. J. Greimas užsibrėžė įrodyti, kad egzistuoja ir dar didesnių vienetų – tekstų – vidiniai dėsningumai. Kitaip tariant, bendri principai, kaip tie tekstai randasi. 

Pateiksiu konkretų pavyzdį. Vladimiras Propas, tirdamas rusų stebuklines pasakas, aptiko 7 ar 8 formalius elementus, kurie pasikartoja bet kurioje pasakoje. A. J. Greimui ši teorija, savotiška pasakos „gramatika“, atrodė gera pradžia. Jis siekė ją sugriežtinti, sumažinti elementų skaičių, o svarbiausia – pritaikyti kiekvienam pasakojimui. Tad mokome studentus atpažinti ir iškelti gelmines logines struktūras, kurios glūdi bet kuriame tekste. 

Klasikinis A. J. Greimo darbas yra Guy de Maupassant‘o apsakymo „Du draugai“ studija. 6-7 puslapių kūriniui paskyrė ištisą knygą, kad išnarstytų visus siužeto, semiotiškai – generatyvinio tako, niuansus. 

Pasiekė tokių dalykų, kurių skaitytojas niekaip nepastebėtų: novelė apie du pokvailius bičiulius, karo metu išėjusius pažvejoti ir vokiečių sušaudytus, anot A. J. Greimo, yra pasakojimo apie Jėzaus Kristaus nukryžiavimą transpozicija. Visur įžvelgiamas nukryžiavimas dėl tikėjimo. Kitaip tariant, Kristaus auka yra šio pasakojimo gelminė struktūra.

Semiotikų sriuba 

– A. J. Greimo šimtmetis įtrauktas į UNESCO minimų sukakčių sąrašą. Vienas jam skirtų renginių šiemet vyko net Peru!.. 

Lotynų Amerikoje A. J. Greimo semiotika gana populiari. Tarkime, Brazilijos semiotikos asociacija turi kelis tūkstančius narių. 

– Kokia tokio populiarumo priežastis? 

Į savo universitetus lotynų amerikiečiai kviečia daug prancūzų, tarp jų yra ir A. J. Greimo mokinių. Jo metodologiją jie taip išplėtojo, kad dabar ten veikia semiotinių studijų programos, kokių nerasi ir Europos universitetuose. 

Šiaip jau A. J. Greimo semiotika populiari net Pietų Korėjoje, apskritai Tolimuosiuose Rytuose. 

– Štai, prašau. O mėgstama pabrėžti, esą semiotika nepasiekė savo tikslų, nesugebėjo pakeisti tradicinės literatūrologijos... 

Iš tiesų A. J. Greimo ambicijos, kai kūrė savąjį metodą, buvo itin didelės. Jis manė, kad humanitariniams mokslams reikia tokio metodologinio pagrindo, kokiu gamtos mokslams yra matematika. Įsivaizduojate, kokia analogija?!

Kvietimas teikti paraiškas literatūros vertimų projektams

2017 m. birželio 12 d. Europos Komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas grožinės literatūros vertimų projektams (dvejų metų; kvietimo Nr. EACEA 15/2017).

Parama skiriama 3-10 grožinės literatūros knygų vertimui, leidybai ir sklaidai. Paramos dydis - iki 100 000 €, intensyvumas - 50 %. Paraiškas gali teikti tik leidyklos arba leidyklų grupės. Paraiškų teikimo terminas - liepos 25 d. 12 val. Briuselio laiku.

Antroji Vilniaus klubo premija skiriama Vilniaus architektūros gidams

Šią savaitę prasidėsiančios aštuonioliktosios tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu bus įteikta antroji Vilniaus klubo premija. Apdovanojimas, kuriuo siekiama skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti apie Vilniaus miestą ir jį populiarinti, šiemet įteikiamas autorių kolektyvui, sukūrusiam vieną įdomiausių ir skaitomiausių miesto tekstų – knygą „Vilnius 1900-2016. Architektūros gidas“ (leidykla „Lapas”).

Vilniaus architektūros gidas – tai ir specifinė, ir pagauli architektūrinės literatūros forma, savotiškos miesto tapatybę formuojančių pastatų išnašos, istorijos dėlionės detalės, architektūros revizija ir raidos dokumentacija, dialogas ne tik su pastatais, bet ir su praeitimi. Kartu tai ir miestą pristatanti bei garsinanti pasaulinė vizitinė kortelė, mat Vilniaus architektūros gidas jau išverstas į anglų ir vokiečių kalbas. Sostinės pastatus pristatantis leidinys aprėpia šimtą šešioliką Vilniaus architektūros metų (1900 – 2016), pasakoja 238 pastatų istorijas, rodo skaitytojams 333 nuotraukas ir 200 brėžinių. Kitaip tariant, tai miesto tapatybės ir ją formavusių etapų bei istorijų liudijimas, atskleidžiamas per keturis svarbiausius praėjusio amžiaus etapus: XX a. pradžia (1900-1918), tarpukaris (1918-1940), sovietiniai metai (1940-1990) ir gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje (1990-2016). 

Vilniaus architektūros gido atsiradimą dar 2005 metais inicijavo Architektūros fondas, leidybą tęsia leidykla „Lapas“, išleidusi knygą ir angliškai, o vokiškąjį  vertimą išleido Berlyne įsikūrusi viena garsiausių pasaulyje architektūros leidyklų „DOM publishers“. Vilniaus architektūrą pristatančius leidinius rengia gausus architektų, architektūros tyrėjų ir fotografų kolektyvas – Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Marija Drėmaitė, Nijolė Lukšionytė, Karolis Kučiauskas, Diana Kontrimaitė, Algimantas Mačiulis, Vaidas Petrulis, Jurgita Rimkevičienė, Indrė Ruseckaitė, Jūratė Tutlytė, Aida Štelbienė, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė, Audrius Ambrasas, Raimondas Urbakavičius, Norbert Tukaj ir kiti.

Vilniaus architektūros gidas ir jo autorių kolektyvas yra antrieji Vilniaus klubo premijos laureatai, praėjusiais metais pirmąja Vilniaus klubo premija už jautrų, autentišką asmeninį žvilgsnį į miestą knygoje „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“ (R. Paknio leidykla) buvo apdovanota teatrologė Gražina Mareckaitė. 

Pristatydama šiųmečius premijos laureatus, Vilniaus klubo ir Vilniaus klubo premijos komisijos narė Rita Bartkevičienė pabrėžia, kad „šiuo konkursu siekiame skatinti ir populiarinti domėjimąsi Vilniumi, tad knyga apie Vilnių yra viena geriausių priemonių šiam tikslui pasiekti. Šiemet į mūsų akiratį pakliuvęs ir laureatu tapęs Vilniaus architektūros gidas yra išraiškingas, dinamiškas ir besikeičiantis mūsų miesto portretas. Tai knyga, kuri, tikiu, sudomins ne tik Vilniaus miesto svečius, užsienio keliauninkus, bet ir vilniečiams suteiks galimybę geriau, o gal net naujai ir netikėtai pažinti gimtąjį miestą.“

Nuo 1998 metų veikiantis Vilniaus klubas vienija aktyviausius miesto verslo, mokslo ir kultūros žmones, beatodairiškai mylinčius Lietuvos sostinę ir siekiančius ją visapusiškai gražinti ir garsinti. Praėjusiais metais įsteigta Vilniaus klubo premija yra knygos apdovanojimas, įsteigtas Vilniaus klubo, ir knygos konkursas, kurį organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija. Šiuo dvi svarbias organizacijas vienijančiu konkursu siekiama įvertinti per praėjusius 2-3 kalendorinius metus išleistas knygas apie Vilniaus miestą, skatinančias pažinti Lietuvos sostinę, populiarinančias Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą per knygą kaip miesto vizitinę kortelę, ugdančias vilniečių ir svečių žingeidumą ir pagarbą Lietuvos sostinei. 

Vilniaus klubo premija bus įteikta Vilniaus knygų mugėje vasario 25 d., šeštadienį, 17 val. 5.3 salėje. Renginyje bus parodyti fragmentai iš šiuo metu pvz.lt (Rudolfo Levulio ir Pauliaus Mazūro) kuriamo architektūrinio filmo „Neatpažinti statybiniai objektai (NSO)“. Renginio moderatorė – Jūratė Čerškutė. Renginyje dalyvaus Rita Bartkevičienė, Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Marija Drėmaitė.

Lazerių technologijos sukūrė unikaliausią Lietuvos nepriklausomybės 100-iui skirtą knygą

Pasitinkant Vasario 16-ąją, Vilniuje pristatyta viena unikaliausių pastarųjų metų Lietuvoje išleistų knygų, kurioje dera senosios ir naujausios technologijos – „Ar prisiminsi mane, Vilniau?“. Tai puiki dovana sostinei, kurioje buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė.

Knygos autorė – žurnalistė, istorikė – Juventa Mudėnienė teigia, kad ši knyga – tarsi simbolinis 100 metų ilgumo tiltas, jungiantis XX amžiaus ir XXI amžiaus pradžią: „Šiandieninis Vilnius pateikiamas nūdienos fotografijose. Jose – aikštės, gatvės, mums gerai žinomi pastatai, šimtmečiais formavę sostinės veidą ir visos šalies dvasią.

Tačiau kiekvieną, atsivertusį šią knygą, apstulbina unikalūs, kiauraraščiai popieriaus karpiniai. Juose – žmonių siluetai. Tai realūs vilniečiai, gyvenę prieš beveik šimtą metų, o dabar „atgiję“ iš tarpukario fotografijų. Kai kurie vėl atsidūrė tose pat vietose, kur buvo kadaise nufotografuoti. Puošnios ponios, išdidūs korporantai, skriejantys fajetonai ar Kazimiero mugės šurmulys – tai tarpukario Vilniaus, kuris amžiams dingo po Antrojo pasaulinio karo, atmosfera.“

Dvejus metus autoriai Juventa ir Paulius Mudėnai ieškojo tinkamiausių, išraiškingiausių senųjų nuotraukų Lietuvos ir Lenkijos virtualiuose archyvuose. Vėliau darė eskizus, karpė juos žirklėmis, derino prie miesto nuotraukų, pjaustė bandomuosius puslapius. Pasak kūrėjų, Lietuva jau vadinama lazerių šalimi, tad nenuostabu, kad žengti pirmi žingsniai į gana konservatyviu vadinamą knygų pasaulį.

Iki šiol Lietuvos leidėjai nedrįso čia, tėvynėje, išnaudoti technologinių pasiekimų. Todėl ypač džiugu, kad visas šios knygos radimosi procesas – idėja, originali kūryba, fotografavimas, lazerinis pjaustymas, spauda, šilkografija ir kiti technologiniai darbai – buvo vykdomas čia, Lietuvoje.

P. Mudėnas patvirtina, kad tokią unikalią idėją bijojęs sugadinti ir ieškojęs optimalių technologinių sprendimų: „Pjaustymas lazeriu – nepigus malonumas, skaičiuojamas pjovimo linijos ilgis centimetrais. Taupant būtų reikėję atsisakyti smulkių detalių, tačiau be jų karpiniai prarastų trapumą ir žavesį. Todėl nedvejodami rinkomės brangesnį, tačiau geresnį variantą. Viename knygos puslapyje vingiuoja 5 – 7 metrai linijos. Visoje knygoje – net 82 metrai! O jeigu ištiestume viso knygos tiražo (500 egz.) liniją, ji nusidriektų daugiau nei 40 kilometrų.“

Knyga „Ar prisiminsi mane, Vilniau?“ yra skirta Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui. Išleista lietuvių ir anglų kalbomis. Ypatinga padėka Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Be jų dalinės paramos nuostabi knyga „Ar prisiminsi mane, Vilniau?“ gyventų tik svajonėse.

Išrinktos gražiausios 2016 metų knygos

Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija, kasmet rengia konkursą geriausioms meninio apipavidalinimo ir poligrafinio atlikimo Lietuvos leidyklų išleistoms knygoms išrinkti. Konkursui 63 leidyklos pateikė 142 knygas. Knygos meno ekspertų komisija knygas vertino pagal meninio apipavidalinimo ir leidybinio-poligrafinio atlikimo kriterijus.

Pagrindinė Metų premija paskirta dailininkei Agnei Dautartaitei-Krutulei už Luther Blissett knygos „Q“ apipavidalinimą (leidykla „Aukso žuvys“, BALTO print spaustuvė).

Dailininkams ir iliustratoriams paskirtos 6 premijos 12 diplomų pagal temines grupes.

Diplomai dailininkams, iliustratoriams, leidykloms ir spaustuvėms bus įteikti vasario 23 d. 12 val. Vilniaus knygų mugėje LITEXPO parodų centre.

Šešios premijos paskirtos pagal temines grupes:

• dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už knygą „Uosto fuga“/ Autorius Mindaugas Kvietkauskas (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, BALTO print spaustuvė), grožinė literatūra ir eseistika;

• dailininkei, iliustratorei ir autorei Kotrynai Zylei už knygą „Didžioji būtybių knyga“ (leidykla  „Aukso žuvys“, spaustuvė  „Petro ofsetas“), knygos vaikams;

• dailininkui Jokūbui Jacovskiui už knygą „Lietuvos Jeruzalės medikai“/ Sudarė Davidas Ščupakas (R. Paknio leidykla, BALTO print spaustuvė), mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai;

• dailininkei Aušrai Lisauskienei už knygą „Absoliuti tekstilė: nuo ištakų iki XXI a.“/ Sudarė Eglė Ganda Bogdanienė (Vilniaus dailės akademijos leidykla, Standartų spaustuvė), meno leidiniai;

• dailininkui Gyčiui Skudžinskui už knygą „Tada“/ Autorius Algis Griškevičius (VšĮ ,,Nerutina“, spaustuvė „Druka“), meninės ir dokumentinės fotografijos lediniai;

• dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už knygą „Giedanti gaidžio galva“/ Iliustratorius ir autorius Stasys Eidrigevičius (leidykla „Apostrofa“, Standartų spaustuvė), bibliofiliniai ir eksperimentiniai lediniai.

Dvylika diplomų pagal temines grupes skiriama:

grožinė literatūra ir eseistika:

• dailininkei Deimantei Rybakovienei už knygą „Naisių vainikas. Zigmo Gėlės premijos laureatų poezijos antologija“/ Sudarytoja Deimantė Kažukauskaitė-Kukulienė (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, BALTO print spaustuvė);

• dailininkui Tadui Karpavičiui už knygą „XXI a. Kudirka“/ Autorius Žygimantas Kudirka (leidykla ,,Kitos knygos“,  spaustuvė „Kopa”);

knygos vaikams:

• iliustratorei Daliai Karpavičiūtei už knygą „Kultūringa pelė Stasė“/ Autorė Monika Krikštopaitytė (išleido  Modernaus meno centras, BALTO print spaustuvė).

• iliustratorei Aušrai Kiudulaitei už knygą „Laimė yra lapė“/ Autorė Evelina Daciūtė (leidykla „Tikra knyga“, BALTO print spaustuvė);

mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai:

• dailininkei Vidai Kuraitei už knygą „Pinigai Lietuvoje“/ Autoriai Dalia Grimalauskaitė ir Eduardas Remecas (išleido Lietuvos nacionalinis muziejus, spaustuvė ,,Petro ofsetas“);

• dailininkei Silvai Jankauskaitei už knygą „Šiuolaikinės medijos ir informacija. Požeminiai garažai Google karalystėje“/ Autoriai Vincas Grigas, Andrius Šuminas, Arūnas Gudinavičius ir Modestas Grigaliūnas (Akademinė leidyba , BALTO print spaustuvė);

meno lediniai:

• dailininkams Sigutei Chlebinskaitei ir Rokui Gelažiui už knygą „Atminimų sodai“/ Sudarytojos Rima Cicėnienė ir Reda Griškaitė (išleido Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, spaustuvė „Petro ofsetas“ );

• dailininkei Viktorijai Leleivei už knygą „Peradresuota 1. Lietuvių ir litvakų tapyba Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“/ Sudarytoja Rasa Andriušytė-Žukienė (išleido ,,Lewben Art Foundation“ ir „Lietuvos išeivijos dailės fondas“, Standartų spaustuvė);

meninės ir dokumentinės fotografijos leidiniai:

• dailininkui Izaokui Zibucui už knygą „Namų tyloj“/ Autorius Arūnas Baltėnas (R. Paknio leidykla, spaustuvė „Petro ofsetas“);

• dailininkui Tomui Mrazauskui už knygą „Kasdienybė/Daily Life“/ Sudarytojas Gintaras Česonis (išleido Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, spaustuvė „Kopa”);

bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai:

• dailininkui Jurgiui Griškevičiui už knygą „Night shift“/ Autorius Mindaugas Jankauskas (spaustuvė „Kopa”);

• dailininkui Gyčiui Skudžinskui už knygą „Burning Slides“/ Autorė Aurelija Maknytė (leidykla ,,Nerutina“, spaustuvė „Druka“).

Vilniaus dailės akademijos premija skiriama dailininkui Zigmantui Butaučiui už knygą ,,Barokas ir betonas. Fotomanipuliacijos“ /Autorius Liudas Parulskis (leidykla ,,Actus musicus“ (Lapas), BALTO print spaustuvė).

Lietuvos dailininkų sąjungos premija skiriama dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už knygą ,,Ne vien Dangus. Heaven and Beyond“/ Autorės Dalia Vasiliūnienė ir Skaidrė Urbonienė (išleido Advokatų kontora ,,Valiūnas ir partneriai Ellex“, spaustuvė ,,Petro ofsetas“).

Paskirta 2017 metų Vilniaus klubo premija knygai apie Vilnių

Konkurso komisijos sprendimu, 2017 m. Vilniaus klubo premija skirta autorių leidybiniam kolektyvui už knygą „Vilnius 1900–2016. Architektūros gidas“ bei jos vertimus į anglų ir vokiečių kalbas. 

Architektūros gido atsiradimą inicijavo Architektūros fondas, leidybą tęsia leidykla „Lapas“, o vokišką vertimą išleido Berlyne įsikūrysi leidykla „DOM publishers“. Leidinius rengia gausus architektų, architektūros tyrėjų ir fotografų kolektyvas – Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Marija Drėmaitė (sudarytojos), Nijolė Lukšionytė, Karolis Kučiauskas, Diana Kontrimaitė, Algimantas Mačiulis, Vaidas Petrulis, Jurgita Rimkevičienė, Indrė Ruseckaitė, Jūratė Tutlytė, Aida Štelbienė, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė (tekstų autoriai), Audrius Ambrasas, Raimondas Urbakavičius ir Norbert Tukaj (fotografai).

Vilniaus klubo premija bus įteikta Vilniaus knygų mugėje vasario 25 d., šeštadienį, 17 val. 5.3 salėje. Renginyje bus parodyti fragmentai iš šiuo metu pvz.lt (Rudolfo Levulio ir Pauliaus Mazūro) kuriamo architektūrinio filmo „Neatpažinti statybiniai objektai (NSO)“. Renginio moderatorė – Jūratė Čerškutė. Renginyje dalyvaus Rita Bartkevičienė, Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Marija Drėmaitė.

Šiais metais konkurse buvo vertinamos knygos apie Vilnių, išleistos per 2015-2016 metus. Premijos dydis – 1000 €. Visą knygų, kurios pretendavo į Vilniaus klubo premiją, sąrašą rasite paspaudę šią nuorodą.

Premijos tikslas – skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti apie Vilniaus miestą ir jį populiarinti. Konkursu siekiama kasmet įvertinti išleistas knygas apie Vilniaus miestą, kurios skatina pažinti Lietuvos sostinę, populiarina Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą per knygą kaip miesto vizitinę kortelę, ugdo vilniečių ir svečių žingeidumą ir pagarbą Lietuvos sostinei, bei išrinkti ir paskelbti Premijos laureatą. 

Skelbiamas 2016 m. knygos meno konkursas

Lietuvos kultūros ministerija, siekdama išrinkti geriausias meninio apipavidalinimo ir poligrafinio  atlikimo Lietuvos leidyklų 2016 metais išleistas knygas, skelbia Knygos meno konkursą.

Teikti knygas konkursui turi teisę visi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys, vykdantys leidybinę ir spausdinimo veiklą, taip pat knygų autoriai ir dailininkai.

Konkursui priimamos knygos pagal šias temines grupes:

1. Grožinė literatūra ir eseistika;
2. Knygos vaikams;
3. Mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai;
4. Meno leidiniai (monografijos, katalogai, albumai, išskyrus fotoalbumus);
5. Bibliofiliniai ir eksperimentiniai leidiniai;
6. Meninės ir dokumentinės fotografijos leidiniai.

Knygos pateikiamos po vieną egzempliorių Kultūros ministerijos kanceliarijai (J. Basanavičiaus 5 d., LT-01118 Vilnius) iki 2017 m. sausio 16 d. 

Daugiatomiai leidiniai konkursui pateikiami vienu tomu arba pilnu rinkiniu.

Kartu su knyga pateikiami šie dokumentai:

• Užpildyta Knygos anketa;
• Knygos vertinimo anketa užpildžius 1 punktą ,,Bendra informacija“;
• Visų konkursui teikiamų knygų sąrašas.

Konkursui negali būti teikiami leidiniai, neatitinkantys knygos formos ir funkcijų reikalavimų (žurnalai, segtuvų bylos, kalendoriai nuplėšiamais lapais).

„Knygos per „Penki TV“: „Knygų Kalėdos“, V. Landsbergio ir D. Kalinauskaitės knygos

Gruodžio 6-osios laidoje: Prezidentė paskelbė šeštųjų „Knygų Kalėdų“ startą; pristatyta dviejų intelektualų – V. Landsbergio ir R. Zemkausko – pokalbių knyga „Bus geriau“; „Susitikimuose“ vieši Danutė Kalinauskaitė, pasakojanti ne tik apie naujausią knygą „Skersvėjų namai“, bet ir savo kūrybos virtuvę; „Vaikų knygų lentynoje“ – Jurio Zvirgzdinio knyga „Liūto riaumojimas“.

Kviečiame dalyvauti konkurse „2016 metų knyga, prakalbinusi popierių“!

Tai - UAB „Papyrus Lietuva” nominacija Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos organizuojamame Knygos meno konkurse, prie kurio UAB „Papyrus Lietuva” prisijungia jau ketvirtus metus.

Ateinančiųjų metų 18-oji Vilniaus knygų mugė skelbia, jog mėgins atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje bei juos perskaityti. Papyrus konkurse taip pat gausu ženklų - išmonės, pasirinkimo, tradicijų, atsiskleidžiančių knygos meno ir tipografikos derinyje. Juos pažinti, pamatyti ir įvertinti mums padės skirtingų sričių specialistų komisija.

Knygų po 1 egzempliorių lauksime iki 2017 m. sausio 30 d. adresu Ukmergės g. 120, 08105, Vilnius.

Papildoma informacija teikiama: 

El. paštu: vilija.liutkeviciene@papyrus.com 

Tel.: 8 686 41129, 8 (5) 272 4609.

Papyrus Knygos meno konkurso komisijos nariai:

• Prof. dr. Donatas Jonas Sidaravičius, VGTU Mechanikos fakultetas, Poligrafinių mašinų katedra
• Lekt. dr. Tomas Petreikis, VU Komunikacijos fakultetas, Knygotyros ir dokumentotyros institutas 
• Lekt. dr. Ingrida Venytė, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas, Gamybos inžinerijos katedra
• Gytis Skudžinskas, fotomenininkas, grafikos dizaineris, leidybinės platformos „NoRoutine Books“ vienas įkūrėjų
• Lekt. Agnė Dautartaitė-Krutulė, VDA Grafikos katedra, knygos meno disciplinos
• Rimas Supranavičius, Vilniaus knygrišių gildijos steigėjas ir pirmininkas, knygrišys-restauratorius
• Rasa Jančiauskaitė, iliustratorė, grafikos dizainerė, VDA Grafinio dizaino katedros Vizualiųjų komunikacijų dizaino magistro studentė

Lapkričio knygų TOP 5: į kuriuos naujus kūrinius verta atkreipti dėmesį?

15min kas mėnesį pristato naujas knygas, kurių nereikėtų praleisti pro akis. Šįkart pristatome 5 neseniai pasirodžiusias įvairių žanrų knygas.

Šį kartą mėnesio knyga tapo Emily St. John Mandel knyga „Vienuolikta stotis“. Parašyti originalų postapokaliptinį romaną šiais laikais atrodo gana sudėtinga užduotis. Paslysti ant klišių ir ant jau aprašytų vaizdinių yra be galo lengva. Tačiau Emily St.John Mandel pavyko. „Vienuolikta stotis“ – puikiai parašytas, nemažai filosofinių poteksčių turintis romanas su stipriais personažais, smarkiai išsiskiriantis iš kitų distopinių, postapokaliptinių romanų. Šis sąrašas – subjektyvus požiūris, o kokios knygos įspūdį paliko jums?

MĖNESIO KNYGA

Emily St. John Mandel „Vienuolikta stotis“ (Rašytojų sąjungos leidykla, iš anglų kalbos vertė Nijolė Regina Chijenienė)

KAM: Ieškantiems originalaus distopinio romano

KITOS REKOMENDUOJAMOS KNYGOS

Lauren Groff „Moiros ir Furijos“ („Baltos lankos“, iš anglų kalbos vertė Aistė Kvedaraitė-Nichols)

KAM: Ieškantiems įdomia forma parašytos knygos apie santuoką ir joje slepiamas paslaptis

Ian McEwan „Vaiko gerovė“ („Jotema“, iš anglų kalbos vertė Rasa Racevičiūtė)

KAM: Mėgstantiems santūriu stiliumi parašytas giliai psichologines knygas

Jorge Luis Borges „Smėlio knyga“ (Rašytojų sąjungos leidykla, iš ispanų kalbos vertė Linas Rybelis)

KAM: Norintiems perskaityti vienus įdomiausių XX a. smulkiosios prozos kūrinius

Margarita Matulytė, Agnė Narušytė „Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija 1839–1945“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla)

KAM: Besidomintiems fotografija, Lietuvos meno istorija

„Tyto alba“ pristatė 11 naujų lietuvių rašytojų kūrinių: nuo klasikų iki debiutantų

Viena svarbiausių šalies leidyklų „Tyto alba“ ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu kvietė susipažinti lietuvių literatūros naujienomis – renginyje dalyvavo net 11-a autorių, kurių knygos ką tik pasirodė ar jau netrukus pasieks knygynų lentynas.

Kaip teigė leidyklos direktorė Lolita Varanavičienė, šį susitikimą galima pradėti nuo geros naujienos – knygos Lietuvoje nemirė, o lietuvių autoriai kaip niekad geidžiami ir laukiami, nors skaitytojų, deja, mažėja. „Šiųmetė [rašytojų] grupė mums patiems atrodo labai įdomi. Turime klasikų ir debiutantų, grožinės literatūros, negrožinės bei tarpinio žanro pavyzdžių. Yra leidyklos surastų grynuolių ir mus pasirinkusių patyrusių autorių, kurie iki šiol knygas leido kitose leidyklose“, – sakė L.Varanavičienė.

Savo kūrinį pirmasis pristatė eseistas Eugenijus Ališanka, kurio knyga „Empedoklio batas. Tolimųjų reisų esė“ pasirodė dar šį birželį. Knygoje E.Ališanka gilinasi į šiandienio žmogaus situaciją, o kultūriniais kontekstais prisotintus tekstus konstruoja atsisakydamas linijinio pasakojimo. 

Paklaustas, kaip gimė knygos pavadinimas, rašytojas teigė, jog jam jaunystėje didelį įspūdį padarė graikų filosofo Empedoklio teorija, teigianti, jog pasaulį valdo meilės ir neapykantos jėgos, o kosmose skraido įvairios kūno dalys, kurios šių jėgų dėka jungiasi į įvairiausias kombinacijas.

„Literatūrinis tekstas, bent jau kaip aš jį dabar įsivaizduoju, atsiranda labai panašiai. Yra tam tikros detalės, tam tikri vaizdiniai, atmintys, vaizduotės nuoplaišos, sapnai – ir visa tai vienaip ar kitaip jungiasi tekste“, – sakė rašytojas. Tęsdamas pasakojimą apie knygos pavadinimo gimimą, E.Ališanka priminė ir legendą apie Empedoklį – sakoma, kad jam įšokus į ugnikalnį, šis išspjovė vieną filosofo batą.

Lietuviškas komiksas suaugusiems apie 90-ųjų kartą ieško savo skaitytojų

Jeigu vaikystėje rinkote „Turbo“ gumos popierėlius, turėjote telefoną „Nokia 3310“, žiūrėdavote „Mauglį“, jeigu Jūsų tėvai ir seneliai dalyvavo Sąjūdyje, o Jūs matėte, kaip sovietinė Lietuva tampa vakarietiškąja, jeigu žinote, kas yra 90 – ųjų karta – didelė tikimybė, jog naujas Gerdos Jord komiksų romanas „Gertrūda“ yra ir apie jus. „Knygstarterio“ platformoje knyga šiuo metu ieško savo skaitytojų.

„Gertrūda“ – jau antrasis Gerdos Jord komiksas suaugusiems ir jaunimui. 2014 m. autorė kartu su Migle Anušauskaite išleido komiksą apie Darių ir Girėną „10 litų“. Knyga vėliau buvo apdovanota „Patriotų premija“.

„Gertrūda: grafinis Y kartos dienoraštis“ – tai komiksas apie Gertrūdą, gimusią 1985 m. Tarybų Lietuvoje, Marijampolės teritorijoje, ir mačiusią, kaip sovietinė šalis įsiveržia į Vakarų blizgesį. Kartu tai pasakojimas apie visą kartą, gimusią ant Nepriklausomybės slenksčio. Kartą, kuri dar žiūrėjo „Mauglį“ per „Šilelį“, bet po kelerių metų turėjo mokytis dirbti kompiuteriu. Kartą, kuri mokėsi n-tojoje vidurinėje mokykloje, iki nakties žaisdavo su draugais kieme, klausėsi „Foje“, patyliukais sliūkindavo į savo kambarį po mokyklos šokių, matė, kaip tėvai Kauno klinikose duoda kyšius seselėms, kartą, kuri pirmą kartą į užsienį išvyko užsidirbti skinant braškes ir išgyveno daug kitų dalykų, kuriuos ši knyga pažadina iš atminties miegamojo. Drauge tai ir jautrus pasakojimas apie draugystę, šeimą, meilę, savęs paieškas.

„Poezijos pavasariui“ – nauja J. Marcinkevičiaus rinktinė ir pirmoji M. Balakausko knyga

Lietuvoje prasidėjus „Poezijos pavasariui“ pasirodo ir daugiau poezijos knygų. Šį kartą dvi naujienas pristato ir leidykla „Versus aureus“.

Pirmoji Manto Balakausko poezijos knyga „Roma“ – kaip įrodymas, kad Roma yra ne tik Nerono, Felinio ir didžiųjų prekybos centrų amžinasis miestas. Roma yra ir amžinoji būsena, kurią išgyvena žmogus, žmonių pora, žmonių bendruomenė. Būsena, kupina keisčiausių paradoksų ir atviro žiaurumo, akivaizdaus absurdo ir kankinančių neurozių. Bet kartu – nepakartojamo grožio, t. y. poezijos, sklindančios vaizdais, žodžiais ir nuojautomis, besislepiančios pasaulio kultūros grynuoliuose ir (tyčia ar netyčia) vulgarizuotoje kalboje. Viskas yra Roma. Viskas yra poezija.

Nauja Justino Marcinkevičiaus (1930–2011) poezijos rinktinė „Viešpatie, nejaugi neprašvis?“ Apimanti ir atverianti autoriaus kūrybą nuo pirmosios knygos iki rinkinio, sudaryto iš po rašytojo mirties rastų eilėraščių. Marcinkevičiškai atpažįstama iš gimtosios istorijos, kultūros, kalbos, žmogaus santykio su laiku temų. Ir kartu – šiek tiek kitokia, nei anksčiau išleistos Justino Marcinkevičiaus rinktinės: daugiau dėmesio skirianti individualiai refleksijai, dažniau bylojanti ne dainuoti, o mąstyti ir matyti skirtomis intonacijomis, labiau atitinkanti filosofinės lyrikos kanoną.

Liberto Klimkos „Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos“

Šis leidinys – apie istorijos žingsnių aidus Vilniuje, jo urbanistikoje. Pasakojama apie mažai žinomus ar plačiau nenušviestus istorinius faktus, parinkus tuos, kurie turėjo didelę įtaką mūsų miesto raidai.

Knygoje taip pat pateiktos šviesuolių įžvalgos, aiškinančios magiškosios Vilniaus traukos priežastis. Kartu pasakojama ir apie vilniečius, jų spalvingus charakterius, nuopelnus mūsų kultūrai. Kiekvienas pasakojimas turi savyje atskirą laiko giją. O apskritai šio naratyvų šiupinio dalys tarpusavyje beveik nesusietos, tačiau visgi išdėstytos chronologine seka.

Laikas, žengiantis per senąjį Vilnių – knygos ašis; todėl ir pradedama ji nuo pasakojimo apie Katedros aikštės laikrodį. Leidinį sudaro tekstai, per pažinimą skatinantys miestą mylėti ir jį globoti. Kursyvu išskirti tie tekstai, kurie panašesni į laiko pagražintus ir nušlifuotus kuriozus ar net anekdotus.

Metų verstinės knygos rinkimai: B.Atxaga „Obabakoak“ – literatūroje ieškantiems magijos

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) šiemet septintą kartą rengia projektą „Metų verstinės knygos rinkimai“, kuriame skaitytojai kviesti išrinkti vertingiausią verstinę šiuolaikinės literatūros knygą. Čia – pokalbis apie vieną iš sąrašo knygų – Bernardo Atxaga romaną „Obabakoak“ (išleido leidykla „Kitos knygos“, iš ispanų kalbos vertė Aalma Naujokaitienė).

LLVS ekspertai ir knygų vertėjai į sąrašą pakliuvusias knygas pristato Lietuvos radijo laidoje „Ryto allegro“, pokalbius pateikia ir 15min. Šįsyk – literatūros eksperto Audriaus Ožalo ir vertėjos Almos Naujokaitienės pokalbis apie romaną „Obabakoak“.

Baskiško magiškojo realizmo šedevras paslaptingu pavadinimu „Obabakoak“ tapo garsiausia baskų literatūros knyga, buvo ekranizuotas ir išverstas daugiau kaip į 30 kalbų.

Naujausias A. Baricco romanas „Jaunoji Nuotaka”

Tiesiog laikas pralėkė taip greitai, kad jie net nespėjo apsižiūrėti, o jaunoji Nuotaka jau stovėjo čia, veikiausiai atvykusi atlikti to, kas su visų formaliu pritarimu buvo seniai sutarta, - ištekėti už Sūnaus.

Buvo apmaudu pripažinti, kad, remiantis faktais, Sūnaus nebuvo.

Alessandro Baricco (Alesandras Barikas, g. 1958 m.) – italų literatūros fenomenas. Filosofas, muzikos kritikas, vienas populiariausių italų rašytojų pasaulyje. Jis yra parašęs 12 romanų, „Jaunoji Nuotaka“ – naujausias jo kūrinys.

Prabangioje užmiesčio viloje pagal savus ritualus ir papročius gyvena turtinga, keista, atsaini Šeima. Dieną namiškius apima jaudulys ir džiugesys, tiesiogiai proporcingi nakties nerimui ir kančiai, mat, pasak legendos, būtent naktį karta po kartos miršta visi šeimos vyrai ir moterys. Dėdė per miegus žarstosi išminties perlais ir net žaidžia tenisą. Romus ir tvirtas Tėvas kiekvieną ketvirtadienį tam tikru reikalu važiuoja į miestą. Dukra savotišku būdu kovoja su naktinės mirties siaubu. Paslaptingos praeities Motina gyvena apgaubta legendinio grožio auros. Knygos čia uždraustos, nes jos atitraukia žmones nuo gyvenimo, kuriame viskas jau ir taip yra, tik reikia įsiklausyti...

Nepajudinamą šios Šeimos gyvenimo ritmą palaiko visur esantis liokajus Modestas. Sūnaus nėra, jis išvykęs į užjūrį tvarkyti klestinčio tekstilės verslo reikalų ir namo siunčia tik gremėzdiškas ir keistas dovanas. Ir jaunutė Nuotaka, sugrįžusi iš užjūrio, kad ištekėtų už Sūnaus. Ji laukia, stebėdama nekintamus ritualinius įpročius, iš kurių įspūdingiausias – gausūs pusryčiai, neturintys nei galo, nei krašto. Viskas, rodos, sukasi tik apie viena – Sūnaus laukimą.

„Magnificat leidiniai“ pristato rinkinį „Gailestingieji šventieji“

Nacionaliniam gailestingumo kongresui „Magnificat leidiniai“ parengė naują knygą – Popiežiškosios naujosios evangelizacijos tarybos sudarytą rinkinį „Gailestingieji šventieji“.

Apibendrindamas „Misericordiae Vultus“, bulę dėl Gailestingumo ypatingojo jubiliejaus paskelbimo, popiežius Pranciškus rašo: „Savo maldą taip pat kreipiame į šventuosius ir palaimintuosius, gailestingumą padariusius savo gyvenimo užduotimi.“ (MV, 24) Trokšdami giliau džiaugtis Gailestingumo jubiliejumi, „Magnificat leidiniai“ siūlo jums knygą, skirtą tokiems šventiesiems. Jos pavadinimas – Gailestingieji šventieji – nurodo, kad šie žmonės neapsiribojo vien liudydami gailestingumo darbais. Jie gyveno Gailestingumo dvasia ir todėl suvokė, jog privalo nedelsdami išreikšti Gailestingumo grožį savaisiais gyvenimais.

Šventieji atsiduoda tūkstančiais būdų, nes meilė be galo kūrybiška. Todėl skaitysime apie vienuolius ir karalius (šv. Elzbieta Vengrė ir pal. Vladimiras Gika), vienuolijų steigėjus (pal. Motina Teresė ir šv. Vincentas Paulietis) ir kunigus (šv. Arso klebonas ir šv. Leopoldas Mandikas), šeimos tėvus ir motinas (šv. Joana Bereta Mola ir pal. Elžbieta Kanori Mora), misionierius (šv. Petras Klaveras ir garbingasis Marčelas Kandija) ir kovotojus už žmonių teises (šv. Kotryna Marija Dreksel ir Dievo tarnaitė Doroti Dei). Dėl kai kurių iš jų paskelbimo šventaisiais Bažnyčia dar atlieka kanonizacijos procesą, tačiau juos jau suvokiame ir jaučiame kaip tikrus šventuosius – dėl jų liudijimų ir jų tikėjimo išpažinimo.

Popiežius Pranciškus rašo, kad šventieji įžengė į „Dieviškojo gailestingumo gelmes“. Tegul šių liudijimų skaitymas bei jų apmąstymas tampa ir užtarimo malda, kad per šį Jubiliejų gyventume su nepalaužiamu tikėjimu ir pasitikėjimu gailestingąja Tėvo meile.

Knygos ieškokite „Magnificat“ stende Gailestingumo kongreso dienomis arba katalikiškuose knygynuose.

2016 m. kovo mėnesio knygos vaikams ir paaugliams

Mopso Karlo istorija: kaip jis pasiklydo ir rado kelią namo / Fabiola Nonn, Lukas Weidenbach, Joëlle Tourlonias; vertėja Kazimiera Kazijevaitė. – Kaunas: Debesų ganyklos, 2016. – 25 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8090-99-4

Knygos anotacija:
„Mopso Karlo istorija“ – tai pasakojimas apie didelį mažo šuniuko nuotykį. Nuotykį, kuris prasideda tada, kai mopso Karlo šeimininkė, sulaukusi skubaus skambučio, išlekia į pagalbą ir… palieka savo augintinį vieną. Knygoje pats mopsas Karlas papasakos apie savo klaidžiojimus svetimomis miesto gatvėmis, pažintį su bename Paula ir kelionę namo, pas savo mylimą šeimininkę. Keliaukite kartu su mopsiuku ir Jūs!

Šiandien karaliai mums pasakas seka: pasakos pagal M. K. Čiurlionio paveikslus / Milda Pleitaitė, Kazimieras Momkus. – Vilnius: M. K. Čiurlionio namai, 2015. – 44 p.: iliustr. + 1 garso diskas (CD). – ISBN 978-609- 95781-0-1

Knygos anotacija:
Fantazijų ir simbolių kupini M. K. Čiurlionio paveikslai paskatino autorius sukurti laisvos vaizduotės įkvėptas poetines pasakas, kurios skaitytojams leis pažvelgti į dailininko kūrybą kitokiu žvilgsniu ir kvies paklajoti po paslaptingą pasaulį, kupiną neįtikėtinų spalvų bei nuostabių išgyvenimų. Pasaulį, visada esantį čia, – tereikia žengti žingsnį ir leisti sau jame atsidurti.

Knygoje esanti kompaktinė plokštelė su M. K. Čiurlionio kūriniais suteiks galimybę pasakas skaityti muzikos fone.

Sukilimas: sakmė jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams apie 1831 ir 1863 metų sukilimus / Vydas Astas; iliustracijos Rimanto Tumasonio. – Vilnius: Homo liber, 2016. – 28 p.: iliustr. – ISBN 978-609-446-114-9

Knygos anotacija:
„Sukilimas“ – tai pasakojimas jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams apie vieną žymiausių lietuvių istorijos įvykių, apie sukilimą prieš caro jungą.

Dukart kilo į sukilimus tauta, 1831 ir 1863 metais, didvyriškai kovėsi su gerokai didesne kariuomene. Nors nuo tų įvykių prabėgo daugel metų, bet prisiminimas apie juos neblėsta, kaip neblėsta širdyse amžinas laisvės troškimas.

Vėjų miesto pasakos: pasakos / Gintarė Adomaitytė; iliustravo Dalia Dūdaitė. – Vilnius: Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2016. – 35 p.: iliustr. – (Vaikų bibliotekėlė). – ISBN 978-609- 8161-06-9

Knygos anotacija:
„Vėjų miesto pasakos“ kupinos išmonės, žaismės, gilių jausmų ir tarp eilučių slypinčios išminties. Galbūt kai kuriems Vėjai ir Vėjukai padės stiprinti skaitymo įgūdžius. Kitiems pagelbės grįžti į vaikystę, kai viską, ko tik trokšti, įmanoma įsivaizduoti.

Į kelionę po Vėjų miestą jus kviečia literatūrinių premijų laureatė rašytoja Gintarė Adomaitytė ir dailininkė Dalia Dūdaitė.

Bumba Dumba Kabančių Riestainių gatvėje: pasaka / Tomas S. Butkus. – Vilnius: Vario burnos, 2016. – 39 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95464-7-6

Knygos anotacija:
2012 m. į literatūros pasaulį atkeliavo Bumba Dumba – smalsus ir išradingas žmogelis, nenustygstantis vietoje ir vis trokštantis sužinoti daugiau. Pirmoje knygoje apkeliavęs Visatos pakraščius, šį kartą jis patenka į miestą. „Kur daugiau, jei ne mieste, surasi draugų“ – nutaria Bumba Dumba, ir nuotykiai Kabančių Riestainių gatvėje prasideda.

Painūs gatvių labirintai, besikuždantys šešėliai ir paslaptingi dūmų kamuoliai – viskas, kas aprašyta šioje knygoje, nutiko beveik iš tikrųjų. „Seniau ta Vilniaus vieta vadinosi Kaminais. Šią gatvę skersai išilgai išvaikščiojau kartu su vaikais, o paskui čia užsuko ir Bumba Dumba“, – pasakoja knygos autorius. Knygoje keletas naujovių: tuščios vietos paliktos nuspalvinti vaikams, o visi paveikslėliai jungiasi vienas su kitu ir sudaro beveik 10 metrų ilgio piešinį.

Juozukas ir Jockus: apysaka / Pranas Mašiotas; iliustravo Marija Sučilaitė ir Lauksminė Steponavičiūtė. – Vilnius: Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2015. – 69 p.: iliustr. – (Vaikų bibliotekėlė). – ISBN 978-609-8161-08-3

Knygos anotacija:
Viena meniškiausių laikoma Prano Mašioto (1863-1940) apysaka pasakoja apie berniuko ir eigulio draugystę, teikia įdomių žinių apie mišką, apskritai apie gamtą ir anų laikų Lietuvos kaimo gyvenimą. Kūrinys pirmą kartą išspausdintas 1934 m.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos kovo mėnesio knygų naujienos

Mieli mūsų knygų bičiuliai,

Šį kartą naujienas norime pradėti Regimanto Tamošaičio esė knygos „Vien tik zuikiai naktyje“ citata.

Į zuikį reikia pažiūrėti kaip į nematomą dievą, kuris mus stebi iš anapus kalvos, ir jau ateina, jau ateina pas mus...

Naujos knygos paaugliams: kaip juos sudominti skaitymu?

Jų tapatybė nebėra žodis. Jų tapatybė – vaizdas. Jiems nebereikia „daryti“ (mąstyti, skaityti, eiti į lauką), kad sužinotų/patirtų, kažką nauja – daugybė naujų įspūdžių, įvaizdžių, raiškos, gyvenimo būdų juos pasiekia skrolinant – ir dėl to jiems nereikia nieko daryti, tik žiūrėti. Tik būti visada „in“, nes kai/jei atsitrauksi, užgrius tuštuma… Tyla. Nuobodulys. Niekas. O tai šiuolaikiniam žmogui nepakeliama. Informacijos perteklius, kurio vis daugiau (o vaikams – ypač), yra pernelyg reikšmingas. Knygos šiais laikais konkuruoja nebe tik su televizoriumi, bet su daugybe medijų.

Pabandykite įsivaizduoti, kaip gyvenimą regi 12-14 metų paaugliai: pasaulis lekia šuoliais, įvykiai keičiasi astronominiu greičiu (snap chat‘e vieną vaizdą gali matyti 10 sekundžių, ir jei nespėjai per tą laiką pasižiūrėti – viskas, daugiau jau niekada jo neišvysi ir nesužinosi kažko labai „svarbaus“), o knyga, net jei ji ir įdomi, – labai lėta. Tiesa ta, kad nėra vieno būdo, kaip prisijaukinti skaitymą, ir vienos knygos, kuri patiks visiems. Deja, čia nėra jokių taisyklių. Galbūt vienintelė taisyklė galėtų būti ši: neverskite savo vaiko skaityti. Tai žiauriai sunku, nes kartais būname visu šimtu procentų įsitikinę, kad ta knyga paaugliui patiks. Turiu jus nuvilti, bet frazę „paskaityk 20 minučių, tada galėsi pažaisti kompiuteriu“ turite mesti į šiukšlių dėžę. Per 20 min. bus paviršutiniškai perlėkta tekstu, dialogais ir skaitymas iš neįdomaus užsiėmimo tikrai nevirs mėgstamu. Susikoncentruokite ne į „kad“, o „kaip“.

Pradžiai ne taip jau ir nesvarbu, ką konkrečiai vaikas skaito: gal jam patinka enciklopedijos, a la „nevykėlio“ dienoraščių tipo knygiūkštės ar anekdotų rinktinė. Jei vaikas skaito – tai jau gerai. Skaitymui, kaip ir daugeliui kitų naudingų užsiėmimų (sportas, sveika mityba ir pan.), reikalingas įprotis. Per „blogos“ literatūros etapą pereina visi. Kitaip ir negalėtume įvertinti gerų knygų. Jei norite, kad vaikas įprastų sekti siužetą, lauktų atomazgos, galite pabandyti detektyvus: jiems paprastai būdingi dinamiški siužetai, netikėta atomazga, palyginti nesudėtinga kalbinė raiška. Galima pradėti nebūtinai nuo Šerloko Homso. Dar vienas koziris gali būti vaikų mėgstamos žvaigždės ir superherojai – jei jūsų vaikui patinka One direction, Džonas Deppas ar „Žvaigždžių karai“, galbūt jis su malonumu perskaitys apie juos knygą. Šiais laikais vadinamosios jaunimo „žvaigždutės“ leidžia daugybę knygų – ne visos jos prieinamos lietuvių kalba, tačiau paauglys jau pakankamai gerai išmano anglų ar kitą kalbą, tad kodėl nepabandžius atsisiųsti jam įdomios knygos iš užsienio?

Galbūt ir paradoksalu, tačiau manau, kad apie skaitymą paaugliams vis dažniau turėtume kalbėti kitais būdais, o ne vien sakydami „girdėjau, ši knyga gera“ ar „privalai kasdien pusvalandį paskaityti“. Skaitymo prestižą derėtų kelti paauglių kalba: muzikiniais ir videoklipais, per įvairias programėles ir aps‘us, pinterest‘o nuostabiais pin‘ais, citatomis ir, žinoma, asmeniniu pavyzdžiu. Jei tėvai skaitys knygas, vaikams tai užstrigs ir kažkada tikrai taps tapatybės dalimi. Na, ir dar vienas dalykas – dalinkitės įspūdžiais: apie tą, ką perskaitėte. Skamba banaliai? Bet tai labai svarbu. Jei kažkokia knyga jums paliko didelį įspūdį, papasakokite apie tai savo paaugliui, pabandykite perteikti siužetą ar iškelti svarbų klausimą. Kalbėkite su savo paaugliais – tai labai svarbu, jie nori klausytis, ir patys būti išgirsti. Net jei ir tyli.

Istorinis nuotykių romanas "Partizanas" įsitvirtino knygynuose

Nacionalinėje bibliotekoje bus pristatytas leidinys „Mano nuostabus pasaulis. Lietuvos vaikų žemėlapių knyga“

Balandžio 6 d. 16 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bendrojoje skaitykloje (6 aukšte, įėjimas iš šiaurinės laiptinės) vyks leidinio „Mano nuostabus pasaulis. Lietuvos vaikų žemėlapių knyga“ pristatymas. 

Knygoje surinkti įdomiausi vaikų piešti žemėlapiai, atskleidžiantys kaip vaikai jaučia, mato ir įsivaizduoja pasaulį. Lietuvos kartografų draugija piešinius atrinko per penkis 2005-2013 metais vykusius vaikų žemėlapio konkursus.

Renginyje dalyvaus leidinio sudarytojos prof.  Giedrė Beconytė (Vilniaus universitetas) ir Rita Viliuvienė (Lietuvos kartografų draugija). Renginio vedėjas – Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus darbuotojas Vytautas Varanius.

Maloniai kviečiame!

Net 5 naujos užduotėlių ir spalvonių knygelės vaikams

Pristatome visai neseniai pasirodžiusias užduotėlių ir/ar spalvojimo knygeles mažiesiems. Pasidairykite ir išsirinkite tai, kas tinka jūsų vaikui.

Mažas ar didelis Peliukas. – Vilnius: Tikra knyga, 2016. 24 p.

Tai Rimo Valeikio sukurta mokomoji spalvinimo knygelė vaikams apie peliuką, vardu Peliongas. Kiekviename paveikslėlyje užkoduota mįslė – peliukas didelis ar mažas?

Įdomiausia, kad neteisingo atsakymo nėra. Vaikas pats pasirinks, kurį objektą šalia peliuko išryškinti ir mokysis tyrinėti pasaulį. 

Perskaitęs knygelę ir apžiūrėjęs piešinius, jis mokysis suvokti, kad dydžio matas yra santykinis.

Beje, visas tekstas knygelėje yra didžiosiomis raidėmis, tad besimokantys skaityti vaikai galės patys perskaityti istoriją.

O spalvindami – miklinti rankytę.

Mano pasaulio atlasas. – Vilnius: Alma littera, 2016. 24 p.

Čia rasite įdomios informacijos, iliustruotų žemėlapių, gražių paveikslėlių ir nuotraukų, susipažinsite su kvapą gniaužiančiais pasaulio stebuklais.

Sužinosite, kaip kai kuriose šalyse gyvena žmonės, kokie nuostabūs kraštovaizdžiai, unikalūs laukiniai gyvūnai ir garsiausi paminklai.

Smagiai praleisite laiką ant didelio pasaulio žemėlapio klijuodami lipdukus ir vėliavas. Be to, rasite dar ir milžinišką plakatą, kurį vaikas galės pasikabinti savo kambaryje.

Ar esate pasirengę leistis į didžiąją kelionę po pasaulį?

Knyga „Opera naujųjų medijų amžiuje“

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia ne tik į spektaklius ir koncertus. Jau daugiau nei dešimt metų teatras leidžia žurnalą „Bravissimo“ ir rengia tarptautinius operos kritikų seminarus. Sukaupta patirtis ir žinios paskatino parengti dvikalbę dešimties įvykusių seminarų pranešimų rinktinę „Opera naujųjų medijų amžiuje. Istorinė ir kritinė peržvalga / Opera in the World of New Media. A Historical and Critical Perspective“ (sudarytojos Beata Baublinskienė ir Laima Vilimienė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, 2015). Visiems, kurie domisi operos ir apskritai muzikinio teatro problematika, ši knyga turėtų būti įdomi. Jūsų dėmesiui – knygos įžangos straipsnis.

Siūlome įžanginį šios knygos straipsnį, kurio autorė – viena iš knygos sudarytojų bei žurnalo „Bravissimo“ redaktorė Beata Baublinskienė.

2006 m. lapkričio 27 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo surengtas pirmasis tarptautinis operos kritikų seminaras „Opera naujųjų medijų amžiuje“. Jis buvo sumanytas kaip platforma plėtoti kritinį operos diskursą ir skatinti intelektinį vietinės operos terpės tarptautiškumą: suburti Lietuvos muzikos, teatro, scenos menų kritikus ir publicistus bei pakviesti užsienio kolegas, kad gyvame dialoge formuotųsi kritinis diskursas apie aktualią operos sceną. (Stiprus akstinas organizuoti seminarą, be abejo, buvo vos prieš metus pradėto leisti operos žurnalo „Bravissimo“ reikmės: tikėtasi patraukti ir paskatinti domėtis opera daugiau rašančiųjų, praplėsti paties leidinio žinomumą panašaus tipo užsienio žiniasklaidos erdvėje.)

Praėjus dešimčiai metų galima konstatuoti, kad LNOBT operos seminarai ne tik tapo tradicija, operos žinovus ir aistruolius kasmet suburiančiu forumu, bet ir kryptingai moduliavo vadinamųjų operos studijų link. Kaip atidarydamas X tarptautinį operos seminarą pažymėjo autoritetingasis mūsų operos tyrinėtojas Jonas Bruveris, renginį jau derėtų vadinti konferencija.

R. Tamošaičio eseistikos rinktinė „Vien tik zuikiai naktyje“

Regimantas Tamošaitis – rašytojas, literatūrologas, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros docentas, humanitarinių mokslų daktaras, mėnraščio „Metai“ skyriaus redaktorius.

Autorius yra parašęs monografiją „Kelionė į laiko pradžią: indų idealizmas, Vydūnas, Krėvė“ (1998), esė knygą „Vitaminų pardavėjas“ (2007), literatūros vadovėlių.

Naujoje esė knygoje „Vien tik zuikiai naktyje“, pasitelkdamas ironijos, grotesko, paradokso stilistiką, analizuoja žmogaus situaciją permainingame šių dienų pasaulyje.

„Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ – originalus pasakojimas apie visuomenę

Penkiolikmetis Kristoferis – labai neįprastas knygos pasakotojas. Skaitytojas tiki ir tuo pat metu negali juo patikėti. Kristoferiui patinka skaičiai, schemos ir formulės, jis domisi matematika ir svajoja tapti mokslininku. Bet jis neatpažįsta melo, nesupranta metaforų ir juokų. Berniukas nesuvokia emocijų ir nemėgsta būti liečiamas – visa tai lemia Aspergerio sindromas, bet pats pasakotojas atskleidžia savo pojūčius be medicininių terminų.

Vieną vakarą Kristoferis kaimynės sode randa šakėmis persmeigtą šunį. Kadangi jam patinka šunys ir detektyvai, berniukas nusprendžia išsiaiškinti, kas nutiko pudeliui. Taip prasideda drąsos ir išbandymų kupinas nuotykis.

M.Jančorienės knyga – 12 netradicinių būdų kovai su depresija

Sveikatos temų žurnalistė Meilė Jančorienė, stebėdama nelaimingas šeimas, kurių centre dažnai atsiduria depresija susergančios moterys, ryžosi parašyti netradicinę knygą.

Tačiau tai – ne sunkiai skaitomas medicinos vadovėlis, o atvira ir jausminga publicistinė avantiūra. M.Jančorienės knyga „Nerimo akmuo. 12 negirdėtų būdų depresijai, nerimui, stresui įveikti“, kurią išleido leidykla „Alma littera“, yra tarsi verbalinis antidepresantas, nesukeliantis jokio šalutinio poveikio. Knygos centre – vienos moters istorija ir jos kova su viena opiausių XXI a. problemų – depresija. Kartu su M.Jančoriene, knygos herojė išbando 12 alternatyvių šios ligos gydymo būdų.

M.Jančorienė tarp pažįstamų žmonių pastebėdavo vis daugiau emocinio balanso stokojančių moterų. Viena jų – pagrindinė knygos veikėja Marija. Tai tikra moteris, išdrįsusi leistis į šią avantiūrą drauge su žurnaliste tam, kad geriau pažintų save, savo ligą, atrastų išgijimo būdus ir, svarbiausia, taptų pavyzdžiu kitiems.

Visas Marijos gydymosi procesas, apėmęs tokias veiklas kaip MA-URI terapija, ajurveda, akupunktūra, raganų burtai, hipnozė ir netgi susitikimas su vilkais, privedė prie netikėtų atradimų, išvadų ir naujai išsikeltų gyvenimo tikslų.

„Normo pasaulis: atsargiai, dūžta! Kiaušiniai!“ – apie sunkų ir juokingą paauglio gyvenimą

Jonathanas Meresas  – buvęs jūreivis, roko žvaigždė ir ledų pardavėjas, ėmęs vaidinti komedijose. Galiausiai jis tapo rašytoju ir sukūrė daug knygų vaikams bei paaugliams. Garsiausios ir juokingiausios iš jų – apie Normą.

Normui dvylika metų. Jo pasaulis susideda iš pomėgio važinėti dviračiu, geriausio draugo Mikio, dviejų jaunesnių brolių, kurie amžinai gadina Normui gyvenimą… ir daugybės problemų.

Kam, po galais, tėvams reikėjo persikraustyti? Naujojo namo sienos tokios plonos, kad girdėti, kaip už sienos knarkia tėtis – lyg raganosis užkietėjusiais viduriais! Tame name Normas nesugeba rasti nieko – net tualeto! Dar gerai, kad nereikėjo keisti mokyklos. O visa kita – tikra nelaimė. 

Normas kovoja su visais: broliais, kurie nervina, tėvais, kurie nervina, netgi geriausiu draugu, kuris taip pat nervina, nes jam viskas sekasi geriau. Normui mirtinai reikia naujo dviračio – bet iš kur gauti pinigų? Sunkus gyvenimas, kaip ir daugelio. Tačiau baisiai juokingas!

Kakės Makės enciklopedija apie gyvūnus

Šiandien jau Lietuvoje vargiai besurastumėte šeimą, auginančią vaikus ir nežinančią Kakės Makės. Šis Linos Žutautės personažas stipriai įaugo ne tik į vaikų literatūrą, bet ir į vaikystės pausaulėvaizdį. 

Tai – jau antroji Kakės Makės enciklopedija. Šįkart – apie gyvūnus.

Kam mažam vabaliukui reikalingos žnyplės? Kas yra tie putų gniužulėliai, kuriuos Kakė Makė matė ant gluosnio šakų? Kodėl uodai siurbia kraują? Kaip sliekas mato, jeigu jis neturi akių? Ar iš tiesų varnos tokios gudrios ir smalsios, o vilkų reikia bijoti, kaip sekama pasakose? Ar briedis nepasigedo savo ragų, kuriuos ji su tėčiu parnešė iš miško kaip didžiausią lobį?

Daugybė klausimų kirba Kakės Makės galvoje, kai ji laksto po pievą, kapsto žemes prie upelio ar uogauja miške. Šioje knygoje Kakei Makei į pagalbą skuba gamtininkas Lizdenis. Jis žino viską apie kiekvieną Lietuvoje gyvenantį gyvūną – nuo mažiausio vabalėlio iki didžiausio žvėries.

Poetas Gintaras Patackas išleido kolekcinę knygą

„Tokia mano karjeroje – pirmoji. Knygos tiražas ribotas ir nebus papildomas. Tam, kad leidinys taptų tikrai išskirtinis, jam parinktas kiek kitoks nei įprastai viršelis, spalvos, iliustracijos“, – sakė „Poezijos pavasario“ laureatas ir įsimintiniausio Kauno menininko titulą turintis poetas Gintaras Patackas.

Poezijos knyga „Mažoji Dieviškoji Co – 3. Allegro“ yra paskutinė trilogijos dalis. Tiek šią, tiek kitas dvi serijos knygas iliustravo Arvydas Palevičius.

Pirmųjų dviejų knygų viršeliai buvo raudonos ir geltonos spalvos. Pasak G.Patacko, todėl trilogiją būtinai reikėjo baigti žaliu akordu.

„Dalis trečiosios knygos tiražo iš tiesų išleista žaliu, plonu viršeliu. Nors jos turinys panašus, nuo kolekcinio varianto skiriasi keliomis svarbiomis detalėmis“, – kalbėjo poetas.

Anot jo, pirmąją trilogijos dalį įkvėpė žymiausias italų poeto Dante Alighieri kūrinys „Dieviškoji komedija“. G.Patackas su šypsena sako, kad savo poezijoje taip pat įveikė visus etapus – pragarą, skaistyklą, dangų.

2016 m. vasario mėnesio knygos vaikams ir paaugliams

Katinėlis Juodis: nedorėlis lietutis: pagal Rob Scotton kūrinius / Amy Hsu Li; iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė; vidinės iliustracijos: Robert Eber. – Vilnius: Nieko rimto, 2016. – 31 p.: iliustr. – ISBN 978-609-441-197-7

 
Knygos anotacija:
Ak, tas nedorėlis lietutis! Tai jis kaltas, kad pasivažinėjimas riedučiais nuėjo niekais, o katinėlis Juodis šlapias – nors gręžk. Nuobodu tūnoti namie. Nerasdamas sau vietos Juodis painiojasi visiems po kojomis. Atrodytų, diena jau sugadinta, tačiau... Juodi, pažvelk pro langą: regis, lietus jau aprimo!

Knyga priklauso serijai „Aš skaitau!“, kuri mažiesiems padės mokytis skaityti paprastai ir smagiai.

Baisieji Alano dantys: apysaka / Jarvis; iš anglų kalbos vertė Laura Gineitienė. – Vilnius: Burokėlis, 2016. – 32 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8178-00-5

Knygos anotacija:
Tankiose džiunglėse gyveno Alanas – labai baisių aligatorių giminės palikuonis. Kiekvieną rytą jis rūpestingai išsiblizgindavo žvynus, pasigaląsdavo nagus, nusišveisdavo dantis, prieš veidrodį parepetuodavo šiurpias grimasas ir išeidavo gąsdinti džiunglių gyventojų. Šie drebėdavo ir puldavo slėptis, išgirdę baisų riaumojimą: „Aš esu didysis baisusis Alanas! Saugokitės mano aštrių kaip peiliai dantų!“

Tačiau niekas nežinojo, kad po ilgos ir sunkios gąsdinimo dienos grįžęs į savo pelkę Alanas išsiima ir į jam vienam žinomą slėptuvę pasideda savo netikrus dantis. Deja, vieną dieną Alano dantys dingsta. Ką dabar daryti krokodilui, kuris be gąsdinimo nieko kita nemoka daryti? O gal džiunglių žvėris pavyks išgąsdinti ir be baisiųjų dantų?

Linksma, sąmojinga ir žaismingai papasakota istorija, išraiškingos ir akį traukiančios iliustracijos tikrai sužavės mažuosius skaitytojus.

Melagių pilis: pasaka / Vytautė Žilinskaitė; dailininkas Paulius Juodišius. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 47 p.: iliustr. – ISBN 978-609-01-1709-5

Knygos anotacija:
Tai istorija apie mažą berniuką Diną, kuris nuolatos visiems meluodavo. Vieną dieną per tuos melus Dinas pakliūva į didelę bėdą – keistuolio vežėjo įtikintas sėda į jo karietą ir nuvažiuoja tiesiai... į Melagių pilį. Ten Dinas patiria, kaip nesaldu pačiam būti apgaudinėjamam ir kaip sunku ištrūkti iš melo pinklių.

Šioje spalvingoje knygelėje mažieji skaitytojai ne tik patirs daugybę nuostabių nuotykių, bet ir išmoks svarbią pamoką – jei meluosi, tik į bėdą pakliūsi!

Portalo 15min.lt TOP 10: vasarį išleistos vertos dėmesio knygos

15min kas mėnesį pristato naujas knygas, kurių nereikėtų praleisti pro akis. Šįkart pristatome vasarį išleistus įdomius kūrinius.

Skaitytojams vaizdo įrašo formatu pristatome įvairaus žanro knygas – nuo istorinių iki klasikos ar detektyvų. 

Prieš Vilniaus knygų mugę leidyklos išleido itin daug vertų dėmesio kūrinių, ir atsirinkti šįkart nebuvo lengva – kai kurios knygos paliktos ir kito mėnesio skaitiniams.

Kokios rimtos verstinės knygos lietuvių kalba pasirodys artimiausiu metu?

Literatūros mėgėjams naujų knygų niekuomet negana, visad smalsu, kokios knygos bus lietuvių kalba išleistos artimu metu. Tai, kokie rimtosios literatūros kūriniai bus išleisti lietuvių kalba, galima sužinoti patyrinėjus Kultūros rėmimo fondo ataskaitą.

Iš šios ataskaitos matyti, kurių knygų leidimui fondas skyrė pinigų ir kurios pasirodys lietuviškai.

Daugybė Romaino Gary gerbėjų gali džiaugtis, nes leidykla „Vaga“ planuoja išleisti jo apsakymų rinkinį „Paukščiai skrenda į Peru“.

Guenterio Grasso kūrinių mėgėjai turės galimybę pažvelgti į šio autoriaus gyvenimą, mat Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla leis jo prisiminimų knygą „Svogūnų lupimas“, kuri, pasirodžiusi Vokietijoje, sukėlė daug diskusijų. 

Skaitytojai taip pat galės užpildyti spragą Lotynų Amerikos literatūros žiniose, mat leidykla „Vaga“ išleis kolumbiečio rašytojo Juano Gabrielio Vasquezo knygą „Kaip skamba krintantys“. Šį autorių Nobelio premijos laureatas Mario Vargas Llosa pavadino vienu originaliausių naujų rašytojų Lotynų Amerikoje. 

Lietuvių skaitytojai galės praplėsti žinias ir apie islandų literatūrą. Leidykla „Apostrofa“ išleis islandų autoriaus Sjono poetišką istoriją apie XVII amžiaus Islandiją „Iš banginio burnos“, o Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla leis knygą „7 islandų poetai“. 

Verstinės poezijos Lietuvoje leidžiama itin mažai, tad sveikintina, kad bus išleista Nobelio literatūros premijos laureato Tomo Transtromerio poezijos ir prisiminimų knyga „Per svyruojantį pasaulį“. 

A.B.Yehoshua knyga „Moteris Jeruzalėje“ giriama už tai, kad joje skvarbiu žvilgsniu žvelgiama į šių laikų Izraelio visuomenę, šią knygą lietuvių kalba leis leidykla „Sofoklis“. 

Estų rašytojas Reinas Raudas jau žinomas lietuvių skaitytojams, ypač dėl neseniai išleistos knygos „Brolis“, kuri Lietuvoje pakliuvo į vertingiausių verstinių knygų trumpąjį sąrašą. Leidykla „Apostrofa“ išleis dar vieną jo knygą „Rekonstrukcija“.

„Totalus chaosas“ – romanas, įkvėpęs visą literatūrinį judėjimą

Marselis plėšomas tarp senojo ir naujojo pasaulių. Ugo, Maniu ir Fabio užaugo tame pačiame pavojingame miesto kvartale, darydami įvairius gatvės nusikaltimus, varžydamiesi dėl tų pačių merginų. Tačiau Fabio galiausiai nutolo nuo draugų ir pasirinko policininko kelią.

Dabar, po 20 metų, sužinojęs, kad Manu ir Ugo nebėra, jis puola aiškintis mįslingas jų žūties aplinkybes. O aplink tvyro, kaip dainuoja repo grupė IAM, „Totalus chaosas“, baisi klampynė, iš kurios neįmanoma išbristi. Nesenstantis, pavargęs nuo pasaulio vienišius, moterų numylėtinis Fabio primena Henningo Mankelio Volanderį, jis – lyg ištisas naujosios kriminalinės Europos mikrokosmas, piktas, nenuspėjamas, nevengiantis pažaisti su įstatymu. 

Jeanas Claude’as Izzo (1945–2000), parašęs šį romaną, kone per vieną naktį tapo įžymybe. „Totalus chaosas“ – vadinamosios Marselio trilogijos dalis. Jos išgarsintas rašytojas laikomas literatūrinio judėjimo, Viduržiemio jūros noir, karaliumi. J. C. Izzo gerbėjai vyksta į Marselį, kad aplankytų vietas, kuriose vyksta romanų veiksmas, atkartoja jo personažų nueitą kelią. Kūrinių ciklas sulaukė ne vienos ekranizacijos.

Trys nauji leidiniai apie vaikų literatūrą ir skaitymo skatinimą

Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje pristatyti trys nauji leidiniai, skirti aptarti vaikų literatūrą ir vaikų bei jaunimo skaitymo skatinimą.

Loretos Jakonytės monografija „Šeimos vaizdinys sovietmečio lietuvių literatūroje vaikams“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas).

Monografijoje analizuojama vaikų literatūra nuo 1945 iki 1990 m. Kaip knygos ketvirtame viršelyje rašo autorė, be išankstinio plano žiūrėta, ką pati literatūra rinkosi pasakoti apie šeimą, kuriuos jos gyvenimo aspektus aktualizavo, kaip interpretavo tėvų ir vaikų santykius, kokią vietą šeimoje skyrė vaikui.

Kaip pastebėta knygos pristatymo metu, nors iš monografijos pavadinimo gali pasirodyti, kad tema yra gana siaura, reikia turėti omenyje, kad vaikų literatūroje šeima yra itin svarbus objektas, apie kurį kalbama daugelyje kūrinių, be to, tai yra sovietmečio tyrimų dalis, galinti padėti plačiau suvokti to meto literatūros ir kultūros procesus.

Ingos Mitunevičiūtės ir Eglės Baliutavičiūtės metodinis leidinys „Vaikų ir jaunimo knygų klubai“ (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka).

Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro specialisčių metodinis leidinys – kol kas vienintelis tokio pobūdžio lietuvių autorių darbas. Jame išsamiai pristatomi knygų klubai, kaip kūrybinio skaitymo skatinimo būdas, pateikiama jų veiklos vizija, išryškinama reikšmė ir teikiama nauda.

Leidinyje gausu praktinių patarimų, kaip organizuoti bei plėtoti knygų klubų veiklą, kokiais principais remtis, kad jie būtų patrauklūs ir naudingi įvairaus amžiaus vaikams bei jaunimui.

Kaip pristatymo metu teigė autorės, sumanymas parašyti metodinį leidinį apie knygų klubus kilo dėl kelių priežasčių: organizuojamų klubų sėkmės, susidomėjusių kolegų klausimTai straipsnių rinkinys tiek specialistams, dirbantiems su vaikais, tiek tėvams, besirūpinantiems savo vaikų skaitymu, norintiems geriau suprasti, kodėl vaikams skaityti verta nuo pat pirmųjų dienų, kokią naudą vaikui teikia skaitymas, ką vaikų literatūroje randa suaugusieji.

„Esu laimingas, nes skaitau: praktinis vadovas ugdantiems jaunuosius skaitytojus“ (VšĮ „Laikas skaityti“)

Tai straipsnių rinkinys tiek specialistams, dirbantiems su vaikais, tiek tėvams, besirūpinantiems savo vaikų skaitymu, norintiems geriau suprasti, kodėl vaikams skaityti verta nuo pat pirmųjų dienų, kokią naudą vaikui teikia skaitymas, ką vaikų literatūroje randa suaugusieji.

Leidinyje taip pat pateikiami praktiniai patarimai, kaip išsirinkti vertingą literatūrą, kaip skaityti ir kalbėti apie knygas su vaikais, kaip padėti įveikti skaitymo sunkumus.

„Skaitantis žmogus visada ras kelią, žinos, kur ieškoti reikalingos informacijos, turės lakesnę vaizduotę, lengviau susikalbės su aplinkiniais. Skaitantis vaikas užaugs išmintingas žmogus. Tokią žinią šio leidinio autoriai nori perduoti visiems mūsų vaikų tėveliams. Auginkime savo vaikus išmintingus“, – rašo leidinio sumanytoja, VšĮ „Laikas skaityti“ direktorė Rūta Elijošaitytė.

V. Trierveiler atsiminimų knyga „Dėkoju už tas akimirkas“

Knygoje „Dėkoju už tas akimirkas“ pasakojama Prancūzijos prezidento Fransua Olando ir politikos žurnalistės Valeri Trierveiler meilės ir išsiskyrimo istorija. Jiedu susitiko 1988 metais, kai jis dar gyveno su savo partnere Segolena Ruajal. Jų draugystė prasidėjo 2007-aisiais ir paviešinta 2010-aisiais, kai pasibaigė Valeri skyrybų procesas.

Valeri karštai pamilo Fransua, tuo metu nesuvokdama, kad jie kilę iš skirtingos aplinkos, kad ji yra moteris, trokštanti būti mylima, o jis – vyras, negalintis gyventi be politikos. O ir dauguma prancūzų tikrąja pora laikė Fransua Olandą ir Segoleną Ruajal, keturių jo vaikų motiną. Valeri buvo vadinama manipuliatore, isterike. Jos vaidmuo neapibrėžtas, neturintis oficialaus statuso. Liūdniausia, kad niekas jos negynė, net ir pats Fransua. Jų meilės istorija buvo labai banguota. Valeri jautė, kad aistringai prasidėję jausmai pamažu gęsta, kad Fransua tolsta nuo jos dėl savo politinės sėkmės, nepaisant kartais jo siunčiamų emocingų žinučių. Galutinį tašką padeda 2014 metais pasigirdę gandai apie Olando romaną su aktore Žiuli Gajė.

Nepaisydama išgyvento skausmo, Valeri pripažįsta, kad Eliziejuje patyrė ir gražių akimirkų, sutiko nuostabių žmonių, kad yra dėkinga ir už tą beprotišką meilę, ir už tą bedugnę, į kurią buvo įstumta.

Beveik visi A. Andriuškevičiaus eilėraščiai vienoje knygoje

„Beveik visi eilėraščiai" – tryliktoji Alfonso Andriuškevičiaus (g. 1940) – poeto, eseisto, vertėjo, dailės kritiko, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato (2007) – knyga. Jotvingių premiją 2011 m. pelniusio poeto knygoje sudėti beveik visi ankstesnių šešių rinkinių ir nauji, neįėję į rinkinius, eilėraščiai. 

Pasak Laimanto Jonušio, „abejonė, neapibrėžtumas, nutylėjimo ir neužbaig­tumo raiška čia kuria labai subtilią, įvairių potencijų kupiną atmosferą – tai yra tarsi erdvus, net lyg ir besienis prieangis, už kurio prasideda aukštesniojo lygmens valdos - arba Dievo, arba absoliuto, arba kokios nors kitokios Esmės".

Vilniaus Knygų mugėje Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas šią knygą išrinko kūrybiškiausia 2015 metų knyga.

Vilniaus knygų mugė: keliaujantiems po Lietuvą – kauniečių mokslininkų žinynai

Pristatoma nauja knyga apie vienuolijų likimą sovietų okupuotoje Lietuvoje

2016 m. vasario 24 d., trečiadienį, 18 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyks knygos „Iš sovietinės patirties į laisvės erdvę: vienuolijos Lietuvoje XX a. antroje pusėje“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autoriai dr. Arūnas Streikus ir dr. Vidmantas Šimkūnas SJ bei jos recenzentė, Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto dr. Irena Vaišvilaitė.

Pasitelkus įvairaus žanro šaltinius – archyvinius dokumentus, laiškus, gausią memuarinę literatūrą ir sakytinės istorijos liudijimus – knygoje mėginta rekonstruoti sudėtingą Lietuvos vyrų ir moterų vienuolijų istorijos tarpsnį, prasidėjusį su valstybingumo praradimu 1940 m. ir tebesitęsiantį iki šių dienų. Monografijoje nagrinėjama vienuolijų adaptacijos prie sovietų režimo primestų taisyklių eiga; atskleidžiamas jų indėlis švelninant sovietų režimo vykdytą visuomenės ateizavimo politiką; pristatomas pogrindyje veikusių vienuolijų vaidmuo išlaikant ryšį su visuotine Bažnyčia; apibūdinami posovietinėje visuomenėje vienuolijoms kilę iššūkiai ir apmąstomas sovietmečio patirties ir naujų išorės impulsų poveikis mėginant šiuos iššūkius įveikti.

Knygą išleido Lietuvių katalikų mokslo akademija ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Gina Viliūnė vėl prakalbino Vilniaus mūrus

Prieš porą metų istoriniame detektyve „Vilniaus Madona“ profesionali gidė Gina Viliūnė pasakojo Vilniui nusipelniusio kunigaikščio Aleksandro meilės istoriją XVI a. LDK sostinėje ir narpliojo dar neatskleistas miesto paslaptis.

Šiemet naujame romane „Magdalė, smuklės merga“ autorė tęsia pasakojimą apie miestiečių intrigas pusamžiu brandesniame Vilniuje ir žada atskleisti dar daugiau netikėtų miesto istorijos vingių. Naujausia leidyklos „Alma littera“ išleista G. Viliūnės knyga, kartu su rašytoja Jolita Herlyn ir žurnalistu Giedriumi Drukteiniu diskutuojant moters troškimų tema, bus pristatyta kitą savaitgalį vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje. 

  
Knygoje „Magdalė, smuklės merga“ dėmesys kreipiamas jau nebe į dvaro gyvenimą, bet į paprastus miestiečius. Romano veiksmas prasideda 1530 m. pavasarį, kai Vilniuje ima siausti „juodoji mirtis“ – maras. Vieni gyventojai bėga, kiti bando pasipelnyti iš užklupusios nelaimės. Užupio smuklės mergą Magdalę likimas nuveda į teisėjo Vaitiekaus Skirtauto rūmus, tačiau ji nė neįtaria, kokios intrigos rezgamos šių puošnių namų užkaboriuose.

Greta sąmokslų ir pinklių, kūrinyje eilinių XVI amžiaus miestiečių lūpomis pasakojama apie tuometines šventes, amatus, papročius, marui gydyti pasitelkiamus stebuklingus vaistus ir burtus. 

„Vilniaus istorija – sena ir labai turtinga. Tai skirtingų tautų ir religijų susikirtimo vieta, kultūrų katilas, palikęs ryškius ženklus istorijoje. Šio miesto gatvės visad buvo painių intrigų veiksmo vieta, tad sostinės istorija visad išliks neišsemiamas kūrybos ir domėjimosi šaltinis“, – paklausta, kodėl jos knygose dominuoja Vilniaus istorijos tema, pasakoja G. Viliūnė.

Rašytoja atsisako skaitytojus skirstyti pagal amžių ar išsilavinimą, o savo kūrinį dovanoja visiems, simpatizuojantiems istorijai ir dinamiškam siužetui. Jos teigimu, būsimam skaitytojui nebūtinas joks pasirengimas: knyga įtrauks tiek menkai susipažinusius su Lietuvos ir Vilniaus raida, tiek su autore besidalijančius aistra istorijai.

Romaną „Magdalė, smuklės merga“ Gina Viliūnė pristatys Vilniaus knygų mugėje, vasario 27 d., šeštadienį 12 val. kartu su Jolita Herlyn ir jos naujausia knyga „Atsargiai – moteris“. Rašytojas bendrai išpažinčiai sujungė dėmesys moters troškimams ir transformacijai, nors jų protagonistes ir skiria 500 metų.

Bendro renginio, kurį moderuos žurnalistas Giedrius Drukteinis, tema – „Ko trokšta moterys – kas bendro tarp XVI a. smuklės mergos Magdalės ir XXI a. emigrantės Redos?”

Akupunktūriniai „Nedingusio Vilniaus“ tyrinėjimai

Vidas Poškus (g. 1977) studijavo dailės istoriją Vilniaus dailės akademijoje. Šiuo metu Lietuvos kultūrinėje spaudoje ir tinklaraščiuose skelbia dailės kritikos tekstus ir esė. Reiškiasi kaip meno kuratorius ir dailininkas. „Nedingęs Vilnius: miesto akupunktūros“ – pirmoji jo knyga.

Vilnius yra kaip laikrodis ir kaip filosofas, – sako Vidas Poškus. Tarsi didelis kūnas, kurį norisi (ir galima) pažadinti, bedant adatėles į gyvybiškai svarbius kūno taškus. Autorius klajoja po šį miestą-kūną, pasakodamas dailės, architektūros, savo paties istorijas.

Tai labai asmeniška, subjektyvi ir netikėta knyga, nustebinsianti ir tuos, kurie mano, jog Vilnių pažįsta kaip savo penkis pirštus, ir tuos, kurie ruošiasi jį atrasti.

Parašyti knygą apie Vilnių ir jo dailę bei architektūrą paskatino paprasta priežastis – meilė šiam miestui. Kasdien vaikščiodamas šio seno miesto gatvėmis ir stebeilydamas į šventoves ir rūmus, namus ir kiemus, stengiuosi (nors didelių pastangų ir nereikia!) įžvelgti vis ką nors nauja. Būtent tuo ir norisi pasidalyti su gerbiamu Skaitytoju. Savuosiuose Vilniaus tyrinėjimuose pasitelkiau „akupunktūrinį“ metodą – šį miestą matau kaip gyvą organizmą, į kurį besdamas adatėles katalizuoju įvairias jo istorijos ir gyvosios praeities detales. Tai nėra sisteminga mokslinė analizė ar nuodugni akademinė studija – daugiau impresionistiniai pasažai, subjektyvios pastabos. Tokios mintys, tikiu, apninka kiekvieną žiūrintį į Vilnių. Nes toks yra šis Miestas... Knygos pavadinimas (o ir idėja) iš tiesų turi sąsajų su didžiuoju Vlado Drėmos veikalu „Dingęs Vilnius“. Tai nėra šio esminio veikalo tęsinys ar diskusija su juo, tai jo įkvėpti subjektyvūs pašnekesiai, tikint, kad senasis Vilnius nėra dingęs.

Vilnius čia analizuojamas ir nagrinėjamas, atgaivinamas ir prijaukinamas smeigiant tyrimo adatėles į spontaniškai nutaikytas vietas ir laikrodžio rodyklėmis smaigstant įvairius miesto laikotarpius bei periodus.

Nauja Agnės Gilytės stiliaus patarimų knyga paaugliams

Agnė Gilytė prieš porą metų parašė ir išleido didelio populiarumo sulaukusią knygą „Spintologija“. Šios knygos nugarėlėje rašoma, jog ši knyga jums, jeigu:

• galvoje – chaosas dėl spintos turinio
• tau 11–19 metų
• nori gerai atrodyti bet nežinai, kaip
• tau svarbu gerai jaustis
• nebesugalvoji, kaip išsiskirti dėvint uniformą
• nori patikti JAM

Garsi stilistė Agnė Gilytė pažada, kad daugiau nebereikės sukti galvos ieškant atsakymo į klausimą „Ką rengtis?“. Knygoje ji padės rasti trūkstamas detales tame chaose, kuriame kartais jaučiasi atsidūrus kiekviena paauglė. Tiesiu ir žemišku stiliumi autorė pateikia daugybę patarimų kaip pirkti, kaip pertvarkyti spintą, kaip atrasti savo stilių ir t.t.

Pati A. Gilytė yra užsiminusi, jog šios knygos idėja gimė seniai – dar rašant „Spintologiją“, tačiau tai tikrai nėra pirmosios knygos tęsinys. Tiesa, vizualiai abi knygos panašios: abi yra nedidelio patogaus formato, minkštais viršeliais, papuošta funkcionalia gumyte-žymekliu. Stilistės manymu, šiuolaikiniai paaugliai nemėgsta skaityti ilgų tekstų, tad ir savo knygoje ji jais nekankina – čia gausu iliustracijų, schemų, dėstymo punktais ir pan.

Patrauklus knygoje ir autorės kalbėjimo su savo skaitytoju būdas: ji nenurodinėja, neaiškina, o padeda suprasti, kad ne copy/paste metodas svarbiausias kuriant savo stilių. Agnė Gilytė skatina visų pirma suvokti, kuo kiekvienas esame išskirtinis, kas mums patinka gyvenime apskritai, ką norime pabrėžti, ir tada bus tikrai žymiai lengviau suvokti, kas mums tinka bei pažinti savo figūrą. 

Knygoje gausu ne tik stiliaus, bet ir grožio patarimų bei paprastų ir itin praktiškų pastebėjimų.

JAV pristatoma nauja Rūtos Šepetys knyga „The Salt to the Sea“

D. Gintalo „Adatos“ – sklidinos poezijos opijaus

„Adatos“ – trečioji poeto, vertėjo Dainiaus Gintalo eilėraščių knyga.

Naujausio rinkinio pavadinimas pirmiausia nusako skausmingas būsenas, būvį tarsi ant adatų, tarp adatų. Taip pat dirglią, ekspresionistinę kalbėjimo manierą, primenančią nervingą siuvamosios bilsnojimą, kai gyvenimo siuvinį tenka lopyti. Poeto gyvenimas lopomas ir eilėraščiais. Dargi adata – dažniausiai moters įrankis. O moters, stiprios ir valdingos, figūra knygoje labai svarbi, bene esminė. Net norisi sakyti – durtinė. It žaizda. Gyvenimo tatuiruotė. Tokią moterį knygoje įkūnija amazonė, Kibelė, Anata. Nors adatos duria skaudžiai, jos neatsiejamos nuo gydymo, medicinos, akupunktūros, taigi, sanatorijos, gydyklos, globos. Be to, kartais reikia adatos, kad atsibustum iš snaudulio, savimeilės, abejingumo; kad išties gyventum.

Knyga „Nustebink mane“ į baletą leis pažvelgti kitomis akimis

Maggie Shipstead romanas „Nustebink mane“ (leidykla „Sofoklis“, 2016) būtent apie šį neramų baleto pasaulį. Įkvėpta istorijos apie Michailą Baryšnikovą, kuris 1974 m. gastroliuodamas Toronte nusprendžia nebegrįžti į Sovietų Rusiją ir pasiprašo politinio prieglobsčio, autorė romane pristato nuostabiai panašų ir talentingą šokėją Arslaną Rusakovą. Gražus, gundantis ir narciziškas, publika jį myli už tai, kad jis ypatingas. Tačiau jauna amerikietė Džoana, padėjusi jam pabėgti iš tėvynės, įsimylėjusi šį talentingą ir charizmatišką vyrą menksta jo šešėlyje... Ji – puiki šokėja, tokia puiki, jog priklauso garsiai Niujorko baleto trupei, tačiau aiškiai supranta, jog niekada nebus primabalerina ir nešoks poroje su Arslanu Rusakovu. Skaudžiai išsiskyrusi su dievinamu primarijumi, Džoana nusprendžia pakeisti savo gyvenimą iš esmės.

Bet kuris šokėjas žino, baletą galima mesti, bet prisiminimai ir svajonės – nedingsta. Ištekėjusi už vaikystės draugo Džeikobo, Džoana susilaukia sūnaus Hario. Abejingas beisbolui ir futbolui, jos sūnus eina iš proto dėl baleto. Treniruojamas Džoanos, jis tampa perspektyviu šokėju ir jo talentas netrunka įsukti Džoaną vėl į Arslano orbitą. Šiame kontekste kosmoso terminai turbūt netgi ypatingai tinka. Baletas – begalinio kartojimo rezultatas: nesuskaičiuojamos veiksmų, scenų, kombinacijų, žingsnių repeticijos. Čia vaikomasi tobulumo. Ir, rodos, visai natūralu vardan jo aukoti ne tik valandų valandas treniruojantis, bet ir alinti save dietomis, graužtis dėl per plačių klubų ar nedėkingos genetikos. O tai tikrai pakeliama tik ypatingiems, rodos, iš kitos masės sukurtiems žmonėms. Šios knygos veikėjai būtent tokie – ilgam įsimenantys, įkvėpti meilės, kamuojami kaltės ir pražuvusių nuostabių akimirkų ilgesio personažai. Romane – lemtingi sprendimai, apmaudas, taip pat manipuliacijos bei kūrybinės ambicijos.

Jei žavitės šiuo gražiu ir tuo pat metu žiauriu menu, jei įdomu užsispyrusių, kūrybingų žmonių likimai, Maggie Shipstead romaną jums tiesiog būtina perskaityti. Nėra abejonės, kad kitą kartą gėrėdamiesi baletu į jį jau žvelgsite kitomis akimis.

Pirma pasaulyje vaikus migdanti knyga jau Lietuvoje

Tėvai visais laikais sprendžia nesibaigiančią problemą: kaip užmigdyti savo mažuosius? Sprendimą šiai problemai pasiūlė švedų psichologas, parašęs vaikus migdyti padedančią knygą. Vos pasirodžiusi ji sulaukė didžiulio susidomėjimo. Nepraėjus nė pusei metų knyga buvo išleista daugiau nei 40-yje pasaulio šalių ir pritraukė per milijoną skaitytojų. Dabar mokslininko Carlo Johano Forssen Ehrlino knyga „Triušelis, kuris norėjo užmigti. Pasaka padedanti migdyti vaikus“, kurią išleido leidykla „Alma littera“, pasirodė ir Lietuvoje.

Iš pažiūros paprastutė iliustruota pasakų knygelė su visais vaikiškų knygų atributais – spalvotomis iliustracijomis, visiems pažįstamu bei artimu personažu triušeliu ir nedideliu teksto kiekiu – virto netikėtu daugelio tėvų atradimu. C.J.Forssen Ehrlinas, remdamasis savo akademine patirtimi, praktinės psichologijos žiniomis ir raminamosiomis technikomis, sukūrė knygą, leidžiančią sustiprinti ir ryšį tarp tėvų bei vaiko. Pasaka apie triušiuką Rodžerį parašyta taip, kad kiekvienas tėvas, balsu skaitydamas knygą, ją lengvai pritaikys savo mažyliui. Tačiau skaitant šią knygą svarbu nepamiršti, jog ji padės tik tada, kai tėvai skaitydami ją vaikams pritaikys visus autoriaus patarimus.

Apie tai, kad knygos tikrai gali padėti užmigti, tačiau jų skaitymas prieš miegą turėtų būti kaip specialus procesas, kalba ir žinomas šalies psichoterapeutas Olegas Lapinas.

„Pats ne kartą savo akimis mačiau, kaip žmonės tiesiog su knyga rankose užmiega, tad knygų poveikis žmogaus miegui – neginčijamas. O vaikus, natūralu, knygos veikia dar labiau. Naudingi visi gerai žinomi knygų skaitymo vaikams aspektai: ir ramybė, užplūstanti, kai artimas žmogus yra su tavimi, ir galimybė vaikui įsitraukti į procesą bei taisyti tėvelių smulkias klaideles, ir proga natūraliai perimti knygelėse vaizdžiai perteikiamą moralinę žinutę. Tačiau didelę įtaką vaikų miegui turi tiek tai, kaip parašytas tekstas, tiek tai, kaip tėvai vaikams jį perskaito“, – apie knygų poveikį miegui kalbėjo psichoterapeutas O.Lapinas.

C.J.Forssen Ehrlino knygos pradžioje ne tik trumpai paaiškinami pagrindiniai pasakos sudarymo principai, tačiau ir aiškiai nurodoma, kaip ja naudotis: kaip skaityti, kokias intonacijas ar tempą naudoti, kada, siekiant užtikrinti atžalos įsitraukimą, įterpti vaiko vardą. Tokiu būdu knyga tampa įdomiu potyriu ne tik 3-7 metų vaikams, bet ir jų tėvams.

Išleista lenkiška „Silva Rerum“ audio knyga

Praėjusiais metais Lenkijoje išleidusi „Silva Rerum“, šiais metais Kristina Sabaliauskaitė pristatė ir audio knygą lenkų kalba.

Verta paminėti, kad lietuvių kalba audio knygos nėra išleistos. Kaip sako pati K.Sabaliauskaitė, Lietuvoje galima rasti nebent įrašą Aklųjų bibliotekoje.

Lenkiška „Silva Rerum“ audio knyga, kurios trukmė yra 12 valandų ir 20 minučių, kainuoja apie 13 eurų (59,90 zloto).

Nauja knyga: „Eva Braun.Gyvenimas su Hitleriu“

Domitės Pirmuoju ir Antruoju pasauliniu karu, Adolfo Hitlerio gyvenimu ir nacių sukurtu chaosu? Tuomet jums gali patikti žymios vokiečių istorikės Heike Gortemaker knyga „Eva Braun.Gyvenimas su Hitleriu“. Knygą išleido leidykla „Gimtasis žodis“.

Kaip rašoma knygos anotacijoje, autorė, remdamasi gausiais šaltiniais ir gyvų liudininkų pasakojimais, kūrinyje piešia nacionalsocialistų valdomos Vokietijos paveikslą, kuriame savo vietą turi ne tik pagrindinė veikėja E.Braun, bet ir mylimasis A.Hit¬leris, Braunų šeimos nariai, artimiausia fiurerio aplinka – nacių vadai ir vadukai su žmonomis ir draugėmis.

Knygos autorė atskleidžia nemažai legendų ir mitų, sklandžiusių XX amžiuje ir tebesklandančių mūsų dienomis, sumaniai praveria užuolaidą, kuri slėpė asmeninį, intymų diktatoriaus gyvenimą.

Nacionalsocialistų propaganda nuolatos skelbė, kad amžina ir tikroji fiurerio sutuoktinė yra Vokietija. Tai, kad didysis tautos vadas ilgus metus turėjo meilužę, negalėjo sugriauti sumaniai kurto mito. A.Hitlerio draugė neturėjo pasirodyti viešai, jos egzistavimas buvo neigiamas iki paskutinės Trečiojo reicho gyvavimo dienos, iki jųdviejų vedybų ir savižudybės 1945-ųjų balandžio 30-ąją.

Kokia iš tiesų buvo E.Braun, kokių tikslų siekė stovėdama fiurerio šešėlyje? Ar suvokė režimo propaguojamą ideologiją ir tai, kad meilužis – baisiausias diktatorius žmonijos istorijoje? Į šiuos ir panašius klausimus istorikė H.Gortemaker stengiasi atsakyti.

Mokytis žodžių padės nauja knygelė „Mokausi su magnetukais“

Šioje ugdomojoje knygelėje „Pirmieji žodžiai. Mokausi su magnetukais“ mergaitės ir berniukai nuo 4 metų amžiaus žaismingai ir nuosekliai mokysis skaityti pirmuosius žodžius ir tarti juos paraidžiui. 

Ką rasime šioje knygelėje-žaidime:

8 nuotaikingai iliustruoti magnetiniai puslapiai.

16 spalvingų mokymosi magnetukų. 

Pirmosios užduotys ir pratimai.

Paveikslėlių žinynas.

Patogi dėžutė magnetukams laikyti.

Tai įdomus ir interaktyvus žaidimas-dėlionė, padėsianti jaukintis žodžius, raides, juos atpažinti ar pritaikyti tinkamoje vietoje. Spalvingos ir nuotaikingos iliustracijos atspindi kasdienio vaikų gyvenimo įvykius.

Romanas „Ledinukų rūmai“ – meilės prisipažinimas Stambului

Elif Shafak (Elif Šafak, g. 1971) – žymiausia ir populiariausia jaunesniosios kartos turkų rašytoja, dvylikos knygų autorė, gyvenanti tai Stambule, tai Londone. Jos proza pakerėjo daugybę skaitytojų visame pasaulyje, jos kūriniai išversti į daugiau nei dvidešimt kalbų. Lietuvių kalba jau išleistos dvi jos knygos – „Stambulo pavainikė“ ir „Keturiasdešimt meilės taisyklių“.

Romanas „Ledinukų rūmai“ – meilės prisipažinimas Stambului, pasakojimas apie namą, kuris yra ir viso miesto metafora: matęs klestėjimo laikus, kadaise buvęs prabangus, o dabar apšiuręs, tačiau kupinas istorijų ir gyvybės. Čia Stambulo praeitis susipina su „Ledinukų rūmų“ gyventojų istorijomis, čia miestas iškyla kaip mistikos, tikėjimo ir naujovių katilas.

Stambulo centre buvusių kapinių vietoje stovintis namas, kurį rusų generolas kadaise pastatė savo žmonai, dabar glaudžia dešimt šeimų. Dvyniai kirpėjai, profesorius, namų šeimininkė, spoksanti muilo operas, nevykėlis studentas, lengvai kvaištelėjusi Madam Tetulė, senelis, šiurpinantis du savo anūkus baisiomis istorijomis, bevardis pasakotojas ir jo meilužė – visų jų likimai susiraizgę po Ledinukų namų stogu tarsi „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakos.

Komizmas ir tragedijos, praeitis, dabartis, ateitis – viskas šiame romane supinta į vieną spalvomis žaižaruojantį pasakojimą; namo gyventojų istorijos, juokingos, keistos, pamokamos ir jaudinančios – jos neįtikėtinos ir drauge realios. Tikros... kaip ir namo gyventojų šiukšlių vagystės, namą vis gausiau užplūstantys tarakonai ir kitos keistybės. Ir visa tai keisčiausiu būdu virsta sielų kelione į tiesą – taip įmanoma tik Elif Shafak knygose.

Naujausioje Dalios Dilytės knygoje „Filosofo žmona“ narpliojamos autorystės paslaptys

65-68 m. po Kr., tai yra treji paskutiniai Romos imperatoriaus Nerono valdymo metai. Didysis filosofas Seneka apkaltinamas dalyvavęs sąmoksle prieš imperatorių ir jam įsakoma mirti. Jo žmoną palaužia sielvartas, bet ji stengiasi atsitiesti ir rasti sielos ramybę... Rašytoja primena seniai aktualų klausimą ir įtaigiai spėja, kas gi tais neramiais laikais sukūrė tragediją „Oktavija“, pasakojančią apie jaunutę Nerono žmoną, žiauraus imperatoriaus pasmerktą tremčiai ir mirčiai.

„Visus patenkinančio atsakymo į šį neaiškų klausimą tikriausiai niekada niekam nepavyks pateikti, bet esama ir visuomet bus įvairių spėlionių. Manau, kad mano hipotezė nėra fantastiškesnė už kitas. Galėjau parašyti šia tema straipsnį ar net studiją su nuorodomis, išnašomis, mokslinės literatūros sąrašu, tačiau tokio pobūdžio veikalų rašymas per visą gyvenimą įgriso iki gyvo kaulo. Todėl pasirinkau istorinio romano žanrą, leidusį aprėpti ir mane dominusį hipotetinį klausimą, ir jo kontekstą: stojiškos laikysenos žmogaus buvimą pasaulyje, totalitarinės valstybės piliečių dalią, vertybių sistemos likimą, Romos imperijos geografines ir politines erdves.“

Jaudinanti premjera: „50 pilkų atspalvių“ istorija Kristiano Grėjaus akimis

Jaudinanti premjera: „50 pilkų atspalvių“ istorija Kristiano Grėjaus akimis.

Atviras Kristiano Grėjaus pasakojimas suteikia jau pažįstamai istorijai šiurkštesnį, geismingesnį ir seksualesnį kontekstą. O geriausia, kad šioje knygoje suteikiama galimybė sužinoti slapčiausias ir tamsiausias Kristiano Grėjaus mintis.

Išleistas jubilieinis „Tautosakos darbų“ numeris

Štai ir jubiliejinis, 50-asis (L), „TAUTOSAKOS DARBŲ“ numeris (pirmasis pasirodė dar 1935 m.!). Šio jubiliejaus proga žymus vengrų folkloristas Vilmosas Voigtas pradeda tomą kritišku žvilgsniu vertindamas į jo akiratį patekusią nuo XX a. pradžios iki dabar Europoje ir pasaulyje folkloro ir etnologijos žurnalų sklaidą. Referuodamas jų istorinę raidą, gana objektyviai atspindinčią tam tikrais laikotarpiais ir pačią folkloristikos būklę, jis konspektyviai aptaria, kaip į šį kontekstą įsiterpia Lietuvoje leidžiamas aptariamos krypties mokslinis žurnalas. Šiai sukakčiai pažymėti skelbiamas ir Vilmos Daugirdaitės parengtas išsamus Tautosakos darbų (1935–2015, t. 1–50) bibliografinis duomenynas, dedamas tomo gale. Lietuvių folkloristikai šie metai svarbūs ir dėl kitos ne mažiau reikšmingos sukakties – šiemet pažymėtas Lietuvių tautosakos archyvo aštuoniasdešimtmetis. Minėto išplėsto bibliografinio aprašo parengėjos kita publikacija kaip tik ir skirta lietuvių tautosakos mokslo istorinių ištakų apžvalgai.

Pasirodys pirmoji popiežiaus Pranciškaus knyga lietuviškai

Šių metų sausio 12 d. 11 val. Romoje įvyks oficialus pirmosios popiežiaus Pranciškaus knygos pristatymas. Sveikinimo žodį tars Vatikano leidyklos direktorius Giuseppe Costa. Renginyje dalyvaus kardinolas Pietro Parolinas, aktorius Roberto Benigni, politinis kalinys Zhangas Agostino Jianqingas, pokalbį moderuos Šventojo Sosto spaudos tarnybos vadovas Federico Lombardi.

Panašiu metu knyga bus išleista dar dvidešimtyje pasaulio kraštų, tarp jų ir Lietuvoje. Leidykla „Baltos lankos“ nuo rytojaus pradeda išankstinę knygos prekybą, o šalies knygynus leidinys pasieks vasarį.

Popiežius Pranciškus savo knygoje paprastais ir tiesiais žodžiais kreipiasi į visus planetos vyrus bei moteris, šitaip pradėdamas nuoširdų ir asmenišką dialogą. Pagrindinė popiežiui labiausiai rūpima tema – gailestingumas. Ji visada buvo jo liudijimo, o dabar ir pontifikato, atspirties taškas. 

Kiekviename puslapyje juntamas stiprus troškimas pasiekti sielas visų žmonių – ir priklausančių Katalikų bažnyčiai, ir jai nepriklausančių, – ieškančių gyvenimo prasmės, taikos ir susitaikymo kelio, gydymo kūno ir dvasinėms žaizdoms. Pirmiausia popiežius nori pasiekti tą nerimastingą ir skausmą kenčiančią žmoniją, kuri prašo būti priimta, o ne atstumta: vargšus ir emigrantus, kalinius ir prostitutes, tačiau taip pat ir sutrikusius bei nuo tikėjimo nutolusiuosius.

Kęstučio Urbos knyga atveria lietuviškų kūrinių vaikams išskirtinumą

Kęstutis Urba, žinomas vaikų literatūros specialistas, "Auginančiojoje literatūroje" tyrinėja XX a. lietuvių rašytojų kūrybą, skirtą  jauniesiems skaitytojams, daugiausia prozą ir dramaturgiją. Nagrinėjamų autorių ir jų kūrinių atranka, nuosekliai atskleidžiama nacionalinės lietuvių vaikų literatūros raida leidžia laikyti šį veikalą subjektyvia, bet įžvalgia ir įtaigia XX a. lietuvių vaikų literatūros istorija. Tai knyga, atverianti lietuviškų kūrinių vaikams išskirtinumą ir kartu sąsajas su europine ir pasauline vaikų literatūra. 

"Auginančioji literatūra" yra literatūra, kurios misija – auginti, ugdyti, auklėti. Knyga, padedanti suvokti vaikų literatūros raidą, jos procesus, tendencijas.

Nauja Vytauto V.Landsbergio istorija apie skruzdėlytę Birutę – knyga, kupina didvyriškų išdaigų ir linksmybių

„Birutė – skruzdžių generolė“ – tai antroji pasakų serijos knyga apie narsiąją Šimonių girios skruzdę Birutę, nutarusią atkeršyt šernui Zebediejui. Jai į pagalbą atskuba gegutė, meška, rupūžė, širšė. Jos nugali piktadarius – išveja juos arba įkalina meškos irštvoje. O tada susivaidija tarpusavyje. Šimonių giria atsiduria prie antrojo karo slenksčio, tačiau... Stop! Perkaitysite šią knygą ir patys sužinosite.

Visais laikais iškylantis vyrų ir moterų santykių sudėtingumas knygoje pateikiamas žaismingai, linksmai. Vaikams suprantami pavyzdžiai ir nesudėtingas problemos sprendimas parodo, kaip svarbu yra draugauti ir sutarti, išklausyti ir suprasti. Džiaugsmas ir klestėjimas visuomenėje galimas tik elgiantis garbingai ir draugiškai!

Viktoras Uspaskich išleidžia savo pirmąją knygą

J.Čerškutė. Prozos mėnuo: ilgai lauktos trečiosios meistrų knygos

Literatūros kritikė dr. Jūratė Čerškutė LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ pristato Danutės Kalinauskaitės novelių knygą „Skersvėjų namai“ ir Rolando Rastausko esė bei kitų tekstų knygą „Trečias tomas“.

Retai taip nutinka, tiksliau – sutampa, kad vieno mėnesio atstumu ir taip erdvokoje, knygas skiriančių laiko distancijų, o ir literatūrinės kokybės prasme (kiek per metus pasirodo tikrai gerų knygų?) lietuvių prozos trajektorijoje susitinka dvi dviejų gerų rašytojų knygos. Įsibėgėjus lapkričiui leidykla „Tyto alba“ pristatė trečią Danutės Kalinauskaitės novelių knygą „Skersvėjų namai“, pirmosiomis gruodžio dienomis leidykla „Apostrofa“ išleido trečią Rolando Rastausko esė ir kitų tekstų knygą „Trečias tomas“.

Lietuvių literatūros pasaulį sekantiems šis trečiųjų knygų atsitiktinis susitikimas yra daugiau nei puikus, žadinantis geros literatūros lūkesčius ir, viliuosi, juos patenkinsiantis. (Čia tenka pasakyti, kad toks geras knygų sutapimas, generuojantis daugybę atpažįstamų dalykų, kedenantis mąstymo ir prasmių pamušalus, knygų apžvalgininkams nutinka nedažnai.

Daug dažniau knygas į apžvalgas poruoti ar grupuoti tenka tiesiog kryptingai konstruojant, kartais ir sunkiai, o šįkart, ant stalo turint D.Kalinauskaitės ir R.Rastausko knygas, tenka tik maloniai džiaugtis tokiu sutapimu.) Bandant įvardyti ateitį dabartyje – faktas apie minėtas knygas yra neabejotinai istorinis, mat abu autoriai yra tikri žodžio meistrai, atstovaujantys ne didiesiems, o mažiesiems prozos žanrams – novelei ir esė, galiausiai abunedaugiaknygiai, nepasiduodantys greito skaitymo ir publikavimo kultūrai, savo knygų nepleškinantys kas metus arba dvejus, o kaipsyk priešingai – jas gražiai išnešiojantys, iššukuojantys ir nugludinantys.

Garsiausių Lietuvos lyderių mintys – naujoje knygoje

Ar lyderiais gimstama, ar tampama? Iš ko atsiranda energija veikti? Kaip įmonei pasiekti išskirtinių rezultatų? Kas darbuotojus įkvepia bendram efektyviam darbui? Kokios motyvavimo sistemos veiksmingos?

Šiuos ir kitus klausimus savo naujoje knygoje „Boso valanda. Kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga: kaip vadovauti žmonėms?“ gvildena lektorius, verslo valdymo konsultantas Saulius Jovaišas. Leidinyje atskleidžiamos originalios verslo įžvalgos bei netikėtos mintys apie lyderystę.

Prie knygos kūrimo prisidėjo jos bendraautoriai Solveiga Kurgonaitė, Valerija Buzėnienė, Tomas Misiukonis ir kiti. Šio originalaus leidinio pamatas – 2015 metais vykęs kassavaitinių verslo pokalbių transliacijų ciklas „Boso valanda su S. Jovaišu“, kurių metu buvo kalbinami tokie lyderiai, kaip dirigentas Vytautas Lukočius, bendrovės „Tele 2“ vadovas Petras Masiulis, AB „Lietuvos pašto“ generalinė direktorė Lina Minderienė, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, žurnalistė Beata Nicholson, edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.

Pasak Sauliaus Jovaišo: „Prieš keliolika metų efektyviai dirbantis vadovas turėjo gebėti valdyti procesus ir juos atliekančius žmones. Šiandienos vadovo samprata ir užduotis smarkiai kinta. Geru vadovu laikomas tas, kuris geba suprasti žmones, juos išgirsti, ugdyti ir skatinti. Prioritetinė vadovo pareiga tampa pagalba darbuotojui noriai įsitraukti į įmonės veiklą. Noriai!“

„Sliekas Bevardis“ ir kitos interaktyvios pasakos: kurkite daugiau!

Žengiant technologijų amžiumi sunku tikėtis, kad technologijos nepasieks ir knygų pasaulio. Skaitytojai jau džiaugiasi skaityklėmis, kuriose talpina šimtus knygų, audio knygomis, leidžiančiomis bet kur it bet kada klausytis mėgstamų literatūros kūrinių. O dabar Lietuvoje sparčiai populiarėja interaktyvių pasakų vaikams kūrimas.

Interaktyvi pasaka – tai vaizdingas ir pusiau kompiuterinio žaidimo stiliaus pasakojimas, įtraukiantis vaikus į knygų pasaulį. Dažnai tokiose pasakose yra apstu užduočių, kurias būtina atlikti norint pasakojimu keliu žengti toliau.

Visgi visas jas jungia vienas dalykas – kūrinys. Tik jis pateikiamas neįprasta forma ir sudomina vaikus, kurie kaip niekada anksčiau yra supami technologijų.

Bene pirmoji Lietuvos leidykla pradėjusi žengti šiuo keliu, buvo „Alma Littera“, skaitytojams pasiūliusi vaikų mėgstamos Kakės Makės nuotykius planšetėje arba mobiliame telefone.

Ketinimų pradėti leisti tokias interaktyvias knygas turėjo dar bent kelios leidyklos, o labai neseniai savo kūrinį pristatė ir „Slieko Bevardžio“ kūrėjai.

Kaip nurodo patys autoriai, kurie nėra susiję su jokia leidykla, tai interaktyvi pasaka apie Pelkių klajūną, kuri turi keliolika pabaigų. Štai jums ir interaktyvumas!

Tiesa, nemokamai išbandyti galite tik dalį šios istorijos, visa kita kainuos 3,99 eurų. Kita vertus, kaina yra gerokai mažesnė nei spausdinti knygos.

Lietuvoje pristatyta pirmoji neregių testuota pasakų knyga

Gruodžio 1 d. Italų kultūros institute buvo pristatyta vaikams ir jų tėveliams unikali Leonardo da Vinci „Sparnuotosios raidės“ knyga, skaitoma rega, lytėjimu ir klausa, kurią testavo neregiai. Knygos pristatymo renginys buvo skirtas visiems: regintiems ir regos negalią turintiems vaikams.

„Šią knygą naudinga pažinti kiekvienam vaikui, nes ji lavina lytėjimo pojūtį bei leidžia suprasti, jog pasaulyje yra skirtingų vaikų. Vieni nemato ar negirdi, kiti negali vaikščioti ar neturi tėvų. Per jas mes mokome vaikus mylėti, džiaugtis,  priimti skirtingus žmones ir pasaulį matyti ne tik akimis, bet ir širdimi“ – teigia knygos idėjos autorė Eglė Jokužytė.

Šventinio renginio metu vaikai užrištomis akimis lietė neregių ekspertų testuotas reljefines iliustracijas ir bandė atspėti kūrinių herojus. Paveikslėlis, kuriame pavaizduotas šuo, buvo greitai ir lengvai suprastas, tačiau stručio paveikslėlis buvo kur kas sunkesnė užduotis. Vieniems vaikams tai buvo gandras, kitiems – kalakutas.

„Ši knyga yra mano mėgstamiausia, nes ją galiu skaityti kartu su savo mažuoju broliu. Jam labai patinka ne tik žiūrėti bet ir liesti paveikslėlius, klausytis, kaip skaitau Brailio raštu. Panašių knygų tokių neturiu, svajoju, jog būtų jų kur kas daugiau“ – teigė jauniausias knygos iliustracijų ekspertas, neregys Reinoldas, parodęs renginio dalyviams, kaip moka skaityti Brailio raštu.

Knygos pasakos sukurtos prie 500 metų pasaulyje žymaus menininko Leonardo da Vinci. Kadangi knygelės herojai yra paukščiai, paukščių tematika lydėjo ir visą renginį. Vaikai juos kūrė, rašė palinkėjimus bei jais puošė eglutę. Vėliau juos džiugino tikrų balandžių pasirodymas, kurių prisilietimas suteikė vaikams šiltų emocijų.

„Rudnosiuko istorijos 2“ – didžiai išmintingų samprotavimų rinktinė

Rudnosiuko istorijos 2“ – tai bestseleriu tapusios pokštų, anekdotų ir nuotaikingų istorijų rinktinės tęsinys. Pirmojoje knygoje Rudnosiukas vystėsi ir augo, brendo, grūdinamas sovietmečiu, tremtimi ir nepriklausomybės išdaigomis, kol išsivystė praktiškai iki pasaulio pabaigos. 

O štai antrojoje knygoje, skirtoje paaugliams ir suaugusiems, pasakojama apie naujausių laikų Rudnosiukiškes, jau po pasaulio pabaigos, kai viskas grįžo į naujas, bet ir vėl ganėtinai absurdiško gyvenimo vėžes. Veikėjai tie patys – Rudnosiukas, Ežys, Asilas ir... daug kitų atpažįstamų mūsų smagaus gyvenimo personažų. Tik Rudnosiukas šįsyk jau subrendęs iki visiško brendo.

Herkus Kunčius „Pramanytos šalies pasakojimai“

Herkaus Kunčiaus „Pramanytos šalies pasakojimai“ – tai rinkinys, kurį sudaro trys apsakymai: „Pradėta, nepabaigta istorija“, „Įstabiosios nakties labirintas“ bei „Tapti savimi“. Šiuose apsakymuose aprašomi autoriaus sugalvoti pasauliai, antraip – antiutopijos, kuriose galima atpažinti ir Lietuvą.

Pirmajame apsakyme veiksmas nusikelia į XVIII amžiaus pabaigoje Kurtuvėnuose (Žemaitijoje) esantį bajoro Nagurskio dvarą prieš pat III Respublikos padalijimą, kai savimi patenkinta šalies bajorija vadovavosi šūkiu: „Valdant karaliui saksui, gerk, valgyk ir atleisk sagtį.“

Antrajame apsakyme veiksmas persikelia į sąlyginį šių dienų miestą Lietuvoje, kur pačiais keisčiausiais metodais narpliojama kriminalinė istorija, kai Kūčių naktį iš Prakartėlės dingsta Išganytojas.

„Tapti savimi“ – tai didžiausias apimtimi apsakymas, skirtas nesenai laukinio kapitalizmo epochai, kurią Lietuva išgyveno prieš ketvirtį amžiaus. Pagrindinė herojė – kovoms ruošiama kalė, kurios akimis žvelgiama į žiaurumo ir neretai beprotybės kupinus įvykius bei keisčiausius ir dažnai primityvius žmones, kurių globojama ji gyvena.

Nauja Virginos Šukytės knyga kviečia leistis į kelionę po mitinį pasaulį

Naujausia Virginos Šukytės knyga „Stebuklų pripoškėjęs pasaulis“ – literatūrinė pasaka, kurioje, kaip ir kiekvienoje pasakoje, yra dalelė tiesos. Net ne dalelė, o kur kas daugiau. Į nuotaikingą, įtraukiantį pasakojimą autorė sumaniai ir išradingai įpina daugybę žinių apie lietuvių mitologiją, sakmių, pasakų, tad ši knyga – ne tik smagus pasiskaitymas, bet ir žinių šaltinis, galintis tapti pirmąja vaikų pažintimi su mitiniu protėvių palikimu.

Ne paslaptis, kad pelkės ir gūdūs miškai knibždėte knibžda pačių įvairiausių mitinių būtybių, o kai kurios jų kadais gyveno ir visai šalia žmogaus – jo namuose. Žinias apie šias, senovės lietuvių garbintas būtybes, rašytoja išmoningai supina su išgalvotais dviejų vaikų nuotykiais. Istorija prasideda vieną, atrodytų, eilinę vasaros dieną, kai du vaikai – broliukas ir sesutė – išsiruošia riešutauti. Grįždami namo sutinka senelį, nuo tos akimirkos prasideda stebuklai: senelio lazda virsta žalčiu, kuris tampa smalsių vaikų vedliu, lydinčiu juos visą stebuklingų, o kartais ir šiurpių nuotykių kupiną vasarą.

Ne vieną vaikišką knygą sukūrusi rašytoja Virgina Šukytė jau spėjo tapti gera jaunųjų skaitytojų pažįstama. Neišsenkantis kūrėjos įkvėpimo šaltinis – lietuvių tautosaka. „Senelio Povilo pasakos vaikystėje, Universiteto ramuvos ekspedicijos, J. Basanavičiaus tautosakos rinkiniai – kertiniai akmenys, ant kurių stovi ir šios knygos pasaulis, pripoškėjęs stebuklų. Senieji mitai, legendos, pasakos, dainos – gyvas mūsų protėvių balsas, pasiekęs mus per šimtmečius... Tai mūsų tautos patirtis ir išmintis, teikianti stiprybės įvairių kartų žmonėms“, – teigia autorė.

„Mėnulio pamokos“ su Barbara Brown Taylor

Barbara Brown Taylor (Barbara Braun Teilor, g. 1951 m.) amerikiečių dvasininkė, teologijos profesorė, rašytoja, 14 knygų autorė. Už išskirtinius laimėjimus dvasininkės darbe pelnė daugybę apdovanojimų. JAV žurnalo “Time” 2014 m. įtraukta į 100 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą.

Autorei atrodo keistas įsigalėjęs mokymas visa, kas gera, sieti su šviesa, o blogį ir įvairiausius pavojus – su tamsa. Nejaugi Dievas naktį miega? Todėl svarbią vietą knygoje užima „mėnulio pamokos“ – autorė gręžiasi nuo „saulės dvasingumo“, kai Dievas siejamas vien su šviesa, o tamsa paliekama nelabajam, ir simpatizuoja mėnuliui – nepaliaujamai kisdamas jis atspindi žmogaus sielą tiksliau nei nekintama saulė.

Savo knygoje B. Brown Taylor ragina mus atmesti nerimą ir baimes, rasti savyje drąsos prisijaukinti tamsą, pažinti kitokį pasaulį, pajusti Dievo ranką, vedančią mus per matoma ir nematoma. „Kaip tik tamsoje mes paūgėjame labiausiai“, – sako ji.

Net 50 viso pasaulio pasakų naujoje pasakų rinktinėje

Knygoje „Gražiausios pasaulio šaliu pasakos“ rasite net 50 pasakų iš įvairiausių pasaulio kampelių, susipažinsite su skirtingomis kultūromis, tų kraštų žmonėmis ir gyvūnais. Pasakos iš penkių žemynų, iš daugiau nei 40 skirtingų pavadinimų vietovių, šalių, genčių.

Šioje pasaulio šalių pasakų rinktinėje sudėtos pačios gražiausios pasakos. Knyga sudaryta taip, kad skaitant būtų galima keliauti po visą pasaulį – po skirtingus žemynus, skirtingas šalis, susipažinti su skirtingomis tautomis ir kultūromis. Čia galima rasti net Brolių Grimų ir Hanso Kristiano Anderseno pasakų, ar tau pavyks jas atpažinti? Jei ne, prie kiekvienos pasakos parašyta, iš kur ji kilusi, o žemėlapyje nesunkiai rasi ir pačią vietovę.

Leiskitės į kelionę po visą pasaulį su gražiausiomis pasaulio šalių pasakomis!

Juozo Erlicko „Kalendoriaus“ veiklioji medžiaga – lietuviškas žodis

„Kalendorius“ priklauso knygų, vadinamų grožinėmis, grupei. „Kalendorius“ skirtas išvešėjusio proto sukeltiems simptomams lengvinti.

„Kalendorius“, kaip ir visos kitos knygos, gali sukelti šalutinį poveikį, dažniausiai jis būna lengvas (apakimas, atminties praradimas, vienatvė, senatvė, mirtis...) ir toliau skaitant išnyksta.

„Kalendorių“ visados skaitykite tiksliai taip, kaip nurodė autorius.

Įprasta dozė yra vienas puslapis per dieną.

Knygoje „Diktatorių vaikai“ – garsiausių 20 amžiaus diktatorių vaikų likimai

Susipažinkite su šešiolika žymiausių pasaulio valstybių diktatorių vaikų. Jų santykis su tironišku tėvu padeda geriau suprasti paties lyderio asmenį, atskleidžia kitą jo charakterio pusę. Intriguojančiai nušviečiama tuometinė politinė, kultūrinė aplinka ir vėlesni, po diktatoriaus mirties klostęsi įvykiai. Knyga parengta remiantis žymių istorikų ir reporterių surinkta medžiaga, lyderių artimųjų ir režimo kritikų liudijimais.

Knygoje pasakojama Svetlanos Stalinos, Edos Musolini, Udėjaus ir Kusėjaus Huseinų, Mao dukros Li Na, Franko bei Kastro atžalų, Pinočeto šeimos, Bašaro al Asado, Muamaro Kadafio, Aleksandro Lukašenkos ir kitų istorijos.

Kaip teigia knygos sudarytojai, visi šie vaikai buvo ypatingi istorinių akimirkų liudytojai. Jie gyveno artimoje aplinkoje tų, kurie mėgino pagal savo sampratą formuoti XX amžių. Kas geriau už juos gali mums naujai atskleisti savo tėvų viziją.

Lūžtanti lapkričio knygų lentyna vaikams

Gal kad kartėja Kalėdos, gal tiesiog taip sutapo, bet šį mėnesį naujų vaikų knygų lentynėlė pilnutėlė. Ko tik čia nerasime: ir Biblijos nuotykiai pastabiesiems, ir švelnusis ežiukas, stropusis laiškanešys Digbis, detektyvas su jaunaisiais sekliais, išdykėlis skruzdėkliukas, stebuklingoji pasakų būtybių gydytoja... Visko ir nesuminėsiu – o kam: pasiskaitykite patys, ir atraskite.

Nauja T. Kavaliausko knyga vadinama „Altorių šešėly“ tęsiniu

Nejau į kunigų seminariją, kurioje mokosi du šimtai brolių, niekada nėra įžengusi baronienė Rainakienė? Kaip elgiasi diakonas, netikėtai katedroje išvydęs nepažįstamąją raudona suknele? Ar tikrai kunigai ir klierikai tokie jau šventi? Geriausiai į šiuos klausimus gali atsakyti tik žmogus, kuris pats pabuvojo už neperžengiamos kunigų seminarijos sienos. Būtent tokio žmogaus išpažintis ir yra naujas Tomo Kavaliausko romanas „Du šimtai brolių, altoriaus laukiančių“. Šis romanas jau dabar neoficialiai vadinamas knygos „Altorių šešėly“ tęsiniu.

Mokykis abėcėlės su Kake Make

Bene visos šeimos, turinčios vaikų, Kakę Makę jau pažįsta ir yra pamėgę: išleista ne viena knygelė, pelniusi apdovanojimų, įvairūs priedai ir žaidimai, mobiliosios programėlės, o dabar jau ir spektaklis pastatytas. Kakė Makė tampa vaikų pasaulio fenomenu, kurį, tikiu, ateityje traktuosime kaip šios kartos vaikystės personažą. Kuo ji tokia patraukli vaikams? Manau, dėl to, kad nenuspėjama, šmaikšti, ypatingai raiški (ir iliustracijų, ir kalbos prasme) ir visada pradžiuginanti.

Lina Žutautė vis nreimstančios mergytės nuotykius tęsia ir šįkart sulaukėme knygos, skirtos su raidelėmis norintiems susidraugauti vaikams.

Knygos puslapiuose parašytos visos abėcėlės raidės (spausdintinės) ir po keletą daiktų, kurie prasideda iš šios raidės. O šalia yra garsų lentelė – spausdamas konkrečias raideles, vaikas išgirs, kaip tiksliai tariama ši raidė.

Klausykitės, kaip Kakė Makė taria raides, ir mokykitės kartu – linksmai ir išradingai.

Violetos Palčinskaitės „Atminties babilonai“ – akistata su praeitimi

Violeta Palčinskaitė – garsi poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja – labiausiai žinoma kaip vaikų rašytoja.

Su jos eilėraščiais ir pjesėmis užaugo ne viena skaitytojų karta. Šioje suaugusiųjų knygoje – stulbinama, autoironiška akistata su praeitimi, neeilinio likimo peripetijos, kūrybos ir meilės keliai ir klystkeliai, prisiminimų blyksniai apie Lietuvos kultūros grandus Juozą Miltinį, Donatą Banionį, Juditą Vaičiūnaitę ir daugelį kitų.

„Mein Kampf“ kursto aistras – knyga bus perleista

Kontraversiška Adolfo Hitlerio autobiografija „Mein Kampf“ („Mano kova“) jau dabar kursto aistras – metų pabaigoje baigia galioti knygos autorinės teisės ir jau pasirodė pirmieji pranešimai apie ketinimus perleisti šį manifestą.Adolfas Hitleris

Pirma „Mano kovos“ dalis buvo išleista 1925 metais, o po metų išleista ir antra dalis.

Knygoje A. Hitleris pateikia savo nacizmo idėjas. Daugelyje šalių ši knyga yra draudžiama. Pavyzdžiui, Austrijoje „Mano kovą“ draudžiama ne tik pardavinėti, bet ir turėti, o Prancūzijoje naudoti tik istorijos studijoms skirtas ir specialistų komentuojamas versijas.

Iki šiol knygą anglų kalba galima įsigyti internetinėje parduotuvėje „Amazon“.

Knygos autorinės teisės baigia galioti praėjus 70 metų po jos autoriaus mirties.

„Šuo Digbis laiškanešys“ – knygelė patiems mažiausiems

D. Kajokas: kai reikia, Sukilėlių prospektas man virsta Su upe

Kaunietis poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Donaldas Kajokas šįmet išleido 17-ąją savo knygą – eilėraščių rinkinį "Apie vandenis, medžius ir vėjus", ir nors D.Kajokas yra ir romanų, esė autorius, vis dėlto jis poetas. Iš Dievo malonės.

Naujausioje D.Kajoko knygoje atsiveria krikščioniškoji vaizdinija ir budistinė tuštuma, vos girdimas dialogas ir griaudinti tyla, peizažai akiratyje ir peizažai atmintyje, išminčiaus šypsena ir kvailio išvedžiojimai, lietuviška senovės Kinija ir senoviškai kiniška Lietuva.

– Prisipažinsiu – neturiu tau nė vieno klausimo, visi atsakymai – knygos "Apie vandenis, medžius ir vėjus" eilėraščiuose, nejau dabar klausiu, kodėl rašai apie vėjus (ne vėjus). Bet vis tiek pasakyk, kaip pasirašė ši knyga, apie kurią daugelis sako, kad ji – tobula?

– Po rinkinio "Kurčiam asiliukui" jau galvojau, kad su eilėraščiais atsisveikinta. Turėjau keletą kitų sumanymų, bet kaži kas tarsi paėmė už rankos ir truktelėjo atgalios – vėl poezijos pusėn. Priešintis buvo beviltiška. Supratau viena – apie man itin svarbius dalykus privalau rašyti lyg ir paprasčiau, atsiremdamas ne į greitai besikeičiančias technologines naujoves, civilizacijos grimasas, o į esminius žemės sandus. Tokie man pasirodė esantys vandenys, medžiai ir vėjai. Aišku, ir visa, kas šalia jų, virš jų, juose. Žvirbliai, debesys, vabzdžiai etc. Taip bemaž per ketverius metus ši knyga ir pasirašė.

O apie visokias tobulybes, ypač žmogiškąsias, galima kalbėti tik su šypsena lūpose. Kita vertus, anot Salvadoro Dali, nebijok tobulumo, vis tiek jo nepasieksi.

– Iš eilėraščių atrodytų, kad esi gamtos žmogus, vienišas, nušvitęs, tačiau gyveni paprastame daugiabutyje viename iš miesto miegamųjų mikrorajonų ir vandenis, medžius ir vėjus regi iš ketvirto aukšto balkono? Tau jau nebereikia jokių išorinių apčiuopiamybių?

– Kaip nereikia? Tų apčiuopiamybių ir knygoje, ir mano gyvenime apstu. Pastaraisiais metais jų net pagausėjo. Na ir kas, kad gyvenu ketvirtame aukšte, kad už rytinio lango šniokščia Sukilėlių prospektas. Kai reikia, jis man pavirsta Su upe, o išėjęs pasivaikščioti su Šunele gretimoje pievoje sutinku senų ir naujų bičiulių – liepaičių, kaštonų, šermukšnių, beržų... Tarkim, prieš dvejus metus susipažinau su labai gražia drebule, nustebau – lapkritį beveik visų medžių nukritę lapai yra rudi, o jos – sodriai violetiniai.

Tik stebėk ir stebėkis. Liesk, uosk, klausykis. O kai švysteli saulė, tai ir nušvitęs pasijuntu. Tada jau iš tiesų – kaip širdy, taip ir ant žemės.

Knyga „Jis ir vėl čia“ – humoro dozė apie Adolfą Hitlerį

Įsivaizduokite, kad vieną dieną gatvėje sutinkate Adolfą Hitlerį. Iš akies trauktas nacių vadas, kupinas idėjų, kaip grįžti į karo frontą ir norintis kuo greičiau atstatyti Vokietijos galybę. Trikdo? Susipažinkite su Timuro Vermeso romano „Jis ir vėl čia“.

Knygoje apstu istorinių faktų, sąmojo, ironijos ir A. Hitlerio ideologijos vaizdinių. Galime net sakyti, kad savo humoru romanas primena „Šimtametį, kuris išlipo pro langą ir dingo“.

Romane pasakojama apie A. Hitlerio gyvenimą dabartiniais laikais – 2011 metais. Kaip jis ketina paveikti vokiečius į savo pusę? Kaip jis ketina grįžti į valdžią tokiu metu, kuomet egzistuoja internetas, „Youtube“, o spauda nėra cenzūruojama?

Rudeniui – penketas romanų

Kas gali būti malonesnio rudens vakarui nei įdomus romanas? Nebent įdomus storas romanas. Leidykla „Tyto alba“ skaitytojams rudens sezonui siūlo savo išleistų romanų penketuką.

Aldona Ruseckaitė. Žemaitės paslaptis

Romane pateikiami lietuvių literatūros klasikės Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės-Žemaitės (1845-1921) biografiniai fragmentai, paremti dokumentine medžiaga. Rašytojos gyvenimas buvo ilgas ir spalvingas, asmenybė įdomi, iki senatvės gyvybinga. Iš gausių archyvinių faktų autorė pasirinko Žemaitės vėlyvos meilės liniją, pasiremdama jos laiškais, sukūrė dramatišką, skausmingą, bet ir šviesią, labai patrauklią istoriją. Romane skleidžiasi klasikės būdo bruožai, jos pažiūros į žmogų, tautą, istorinius įvykius, atveriamas mažai iki šiol žinomas Žemaitės gyvenimas Amerikoje, iš kurios grįžusi rašytoja tegyveno 137 dienas, tačiau tos dienos buvo pilnos veiksmo ir netikėtumų. Įtaigia menine kalba autorė sukūrė paskutinio dešimtmečio (1911-1921) Žemaitės gyvenimo vaizdą, naujai atrasdama jos asmenybės spalvų ir atspalvių, priartindama prie šiuolaikinio skaitytojo.

Naujas Sauliaus Šaltenio romanas – apie silpnųjų stiprybę

Saulius Šaltenis (g. 1945) – prozininkas, dramaturgas. kino scenaristas. Populiariausi kūriniai – apysakos ir novelės „Riešutų duona“, „Duokiškis“, „Amžinai žaliuojantis klevas“, romanai „Kalės vaikai“, „Demonų amžius“, pjesės „Škac, mirtie, visados škac“, „Jasonas“, „Lituanica“.

„Žydų karalaitės dienoraštis“ – romanas apie žydų mergaitės Esteros Levinsonaitės gyvenimą Lietuvoje karo ir pokario metais jaunų įsimylėjėlių šeimoje. Nuoga ir kruvina ji atšliaužė į Vlado ir Mildos namus jų vestuvių naktį...

Tai mergaitės iš sušaudytųjų duobės fizinio prisikėlimo ir dar sunkesnio dvasinio atgimimo istorija. Jos slaptų meilės jausmų, košmarų, baimių, džiaugsmų istorija.

Pasirodė nauja „Prietrankos dienoraščių“ dalis

„Prietrankos dienoraščių“ serija sulaukė didžiulio pasisekimo tarp paauglių visame pasaulyje. Ji jau išversta į keliasdešimt kalbų ir lyginama su „Nevykėlio dienoraščiu“ ir„Princesės dienoraščiu“.

Makenzės šunybės nesibaigia – ji žūtbūt stengiasi išardyti Nikės draugystę su Brendonu. Nugvelbusi Nikės dienoraštį, pati ima į jį rašyti, tyčiotis iš „apgailėtino“ mokslo draugų gyvenimo, o įsilaužusi į panelės Visažinės skiltį kompiuteryje, tvarkomą Nikės, prikuria klausėjams bjaurių, įžeidžiančių laiškų.

Ar Nikei pavyks atgauti dienoraštį? Ir ką ji supras pamačiusi Makenzės „darbelius“?

Trys lietuvių knygos. Ar poetas – kvailys ir Dievo išmata?

Literatūros kritikė Virginija Cibarauskė LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ pristato tris poezijos knygas: Aido Marčėno „Viename“, Rimvydo Stankevičiaus „Kertinis skiemuo“ ir Vainiaus Bako „Kas vėjo ‒ vėjui“.

A. Marčėnas, R. Stankevičius ir V. Bakas – vieni ryškiausių iš Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos ištekančios šiandieninės poezijos srovės vardų. Šiek tiek juokais, bet ir rimtai galima sakyti, kad šie poetai yra pati tikriausia šeima. Nepaisant stilistinių ir kitų skirtumų, A. Marčėną, R. Stankevičių ir V. Baką sieja egzaltuota poeto samprata – visų trijų kūrybos ašis. Poetas – paskiro eilėraščio ir viso rinkinio kalbantysis, glaudžiai susijęs su autoriumi, o dar glaudžiau – su kultūros atmintyje gilias šaknis turinčiu poeto-pranašo vaizdiniu. Taigi A. Marčėnas pasirodo kaip amžiaus vidurio krizę išgyvenantis poetas-tėvas, R. Stankevičius – teisingas poetas-sūnus, o V. Bakas – meilusis poetas-anūkas.

„Įskaudinta meilė: skyrybos“ – kaip išsilaisvinti ir vėl išmokti džiaugtis

Knygos sudarytoja Elvyra Kučinskaitė – viena iš Išsiskyrusiųjų sielovados (dabar Šeimos krizių ir saviugdos) centro „Bendrakeleiviai“ steigėjų, nuo pat pradžių iki dabar – jo vadovė, 15 m. lydinti išėjimo iš skyrybų krizės grupes; saviugdos, kūrybinių programų bei mokymų autorė ir vedėja. Žurnalistė, eseistė, daugelio straipsnių bei pokalbių spaudoje autorė. Yra išleidusi keletą savo poetinių tekstų knygų.

Knygoje įvairius skyrybų aspektus komentuoja psichologai, dvasininkai, šeimos teisės specialistas. Pateikiami pokalbiai su skyrybas išgyvenusiais žmonėmis, jų patirtys.

Lietuvių kalba perleistas garsusis S.Rushdie romanas „Paskutinis Mauro atodūsis“

Leidykla „Sofoklis“ lietuvių kalba perleido Salmano Rushdie knygą „Paskutinis Mauro atodūsis“.

Moraešas Zogoibis, vadinamas „Mauru“, prieskonių prekybos ir milijoninio verslo vienintelis vyriškos giminės paveldėtojas, pasakoja savo šeimos istoriją. Keturių kartų gyvenimas suaudžia į vieną audinį savižudybę ir žmogžudystę, aistrą ir neapykantą, meilę ir neištikimybę, religiją ir meną. Mauras – tikras Indijos simbolis – gimė per didelis ir sensta per greitai, dvigubai greičiau negu visi žmonės, kenčia nuo astmos ir turi didžiulę sužalotą dešinę ranką. Jo šeima, atsimetusi nuo religijos ir ėmusis verslo, susipriešina ir skyla tarsi šalis. Tyras gėris nejučia virsta blogiu, meilė skleidžiasi, kol yra nužudoma, o negailestinga prievarta pridengiama aukštinant meno grožį.

S. Rushdie pasakoja modernios Indijos kūrimosi istoriją, o jo dėmesio centre – kultūrų priešprieša, religiniai nesutarimai, korupcija ir nusikaltimai. Rašytojo sukurti spalvingi personažai – tarsi tikri žmonės, priimantys gerus ar blogus sprendimus ir nulementys savo bei kitų gyvenimus.

Keturios naujos spalvonės jūsų mažiesiams

Lietuvių kalba – pasaulio skaitytojų įvertintas Alistair MacLeod romanas „Menka bėda, jeigu...“

Kanados rašytojo Alistairo MacLeodo (1936-2014) romanas „Menka bėda, jeigu…“ apdovanotas daugeliu svarbių premijų, pelniusių jam tarptautinį pripažinimą: tai Tarptautinė IMPAC  Dublino literatūros premija, Trillium premija,  Atlanto Kanados visų laikų geriausios knygos įvertinimas, dvi Kanados knygų prekybininkų asociacijos premijos - geriausiam Kanados metų autoriui, už geriausią metų knygą. A. MacLeodas yra išleidęs ir keletą meistriškų apsakymų rinkinių.

Aleksandras Makdonaldas lanko brolį Kelumą, ir vyniojasi poros šimtmečių šeimos saga. Giminės klano nariai gerbia didįjį prosenį Calum Ruadhą, 1779 m. atplaukusį iš Škotijos; jie kalbasi apie protėvius senąja geilų kalba, dainuoja jų dainas. Ištikimybę giminės kraujui, senųjų pasakojimų trauką tebejaučia ir jauniausi palikuonys. Kaip kraujo ryšiai reiškiasi ir gerais, ir ydingais pavidalais, taip ir pasakojimas prisodrintas gyvenimo džiaugsmo ir liūdesio, šiltų santykių su artimiaisiais ir atjautos tiems, kam nepasisekė gyvenime.

Tikri šnipų žaidimai P. Earley knygoje „Draugas Ž“

Šnipų vadovas, perbėgėlis, dvigubas agentas – tai nepamirštama ir neišgalvota istorija žmogaus, kuris vadovavo Rusijos šnipinėjimo programai Jungtinėse Valstijose po Šaltojo karo.

1991 m. Sovietų Sąjunga žlugo, pasibaigė Šaltasis karas ir prasidėjo pasaulio pertvarka. Viskas tartum pasikeitė. Tačiau vienas dalykas liko – šnipai.

Nuo 1995 m. iki 2000 m. aukščiausio rango Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos darbuotojas, žinomas Draugo Ž. slapyvardžiu, asmeniškai vadovavo visoms slaptoms Rusijos žvalgybos operacijoms Niujorke, jam buvo tiesiogiai pavaldus kiekvienas Manhatane reziduojantis žvalgybos karininkas. Paprastai tariant, Jungtinėse Valstijose jis buvo kone svarbiausias šnipas – Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos labiausiai branginamų paslapčių saugotojas. Draugas Ž. žinojo ir užsienio diplomatų, kurie šnipinėja Rusijai Jungtinėse Tautose pavardes, ir JAV gyvenančio emigranto iš Rusijos, kuris rusų žvalgybai perdavė vogtus milijonų dolerių vertės medicininius tyrimus, tapatybę.

O 2000 m. Sergejus Tretjakovas – toks tikrasis Draugo Ž. vardas ir pavardė – perbėgo į JAV pusę. Ir tada paaiškėjo, kad jis turi dar vieną paslaptį. Neįtikėtina, bet pasirodė, kad mažiausiai trejus metus iki perbėgdamas S. Tretjakovas dirbo JAV žvalgybai ir šnipinėjo Rusiją. Nuo to laiko jis nedavė jokių interviu. FTB ir CŽV nesutiko atsakyti į jokius žiniasklaidos klausimus. S. Tretjakovas slapstėsi ir neatskleidė savo paslapčių.

„Augu skaitydamas“ rekomenduoja: Penkios knygos vyresniojo vaikiško amžiaus skaitytojams

Už lango rudenėjantis oras, ant salo – krūva storų knygų. Tobulas derinys, kai atostogos jau grimzta į praeitį ir keliauti galima tekstų puslapiais. Šį kartą – į tikrus tolių tolius. Tiesą sakant, ir pasiekiamus tik fantazijos labirintais.

Penkios knygos vyresniojo vaikiško amžiaus skaitytojams, kuriems neramu realybėje ir traukia į mistiškas, magiškas vietas. Bet pirmiausia apie knygą, kurios galima klausytis vaikų darželyje, o vėliau vis iš naujo perskaitinėti iki žilos senatvės, nes joje yra tokių loginių rebusų ar net istorinių aliuzijų, kurie išgliaudomi tikrai ne iš karto. Lewis Carroll „Alisa Stebuklų šalyje“ yra tokia chrestomatinė, kad ją pristatinėti yra tas pats, kaip aiškinti, kas yra duona ir druska. Bet jei jau leidykla „Nieko rimto“ jos leidimą vėl pakartojo, vadinasi niekas iki soties neatsiskaito mažos smalsios mergaitės nuotykių, į kuriuos ją įklampina greitas baltas triušis. Stebuklų šalyje galima gerokai ūgtelėti atsikandus pyragaičio, sutikti gudriai besišypsantį Češyro katiną, o beprotiškos arbatėlės gerti susirenka patys beprotiškiausi svečiai. Regis nieko ypatingo, nes tokių keistenybių vyksta visose pasakose. Tačiau matematikas ir logikos specialistas L. Carrollis knygoje prislėpė tiek keistų idėjų, kad šį kūrinį iki šiol nesiliaujame interpretuoti vis iš naujo savaip. Taigi, mažiausiems skirtos nuostabios Roberto Ingpeno iliustracijos, o vyresniesiems – vis dar neišaiškinti pasaulio pažinimo klodai, kurie veriasi per stebuklus.

O dabar lengvai įrodysime, kad „Alisa Stebuklų šalyje“ tikrai yra viena įtakingiausių knygų literatūros istorijoje. Imame į rankas Vaivos Vasiliauskaitės romaną „Pabusk“ ir iš karto suprantame, kad L. Carrollio kūrinį ji tikriausiai skaitė ne vieną ir ne du kartus. Ir visai neseniai, nes knygos autorė dar tebesimoko mokykloje! Jos debiutinės knygos veikėjai taip pat šešiolika metų, o tai reiškia, kad ji pačiame jaunatviškų ieškojimų ir paklydimų įkarštyje. Po vaikystėje patirtos traumos mergaitė daug ko neprisimena, sunkiai susišneka su tėvais ir bendraamžiais, o vieną vakarą atsiduria keistame pasaulyje, kuriame plyti vaiduokliški sodai, bastosi keisti žvėrys, kuriame jos draugai atrodo lyg visai nebe tie... Maginės fantastikos žanro knygose visada daug šiurpinančios tamsos ir garsų, paslaptingų veikėjų ir bauginančių jų galių, emocinės įtampos ir nerimo – viso to, ką dievina paaugliai. Ir autorė tuo mėgaujasi – gal net kiek persistengia. Tačiau šį kartą gotiškas vaizdas siejamas su paaugliškos sielos tamsa, emocijomis ir pasaulio suvokimu. Galime įtarti, jog perskaitę knygą, visai nemažai sužinosime, kas dedasi ne tik jaunosios rašytojos, bet ir jos bendraamžių galvose. Vaizdas nelabai džiuginantis... Tačiau per sapną ieškodama tikrovės, o santykiuose pasitikėjimo ir meilės, mergina pagaliau suranda save. Nors, dar ne dabar. Mūsų laukia antra romano dalis, kurią ji tikriausiai šiuo metu ir rašo.

Ir kuo čia dėtas L. Carrollis? Ogi, V. Vasiliauskaitės herojė taip pat – Alisa, netikėtai atsidūrusi Stebuklų šalyje. Senasis tekstas susigėręs į jos romaną kaip išlieta arbata į staltiesę.

Sunku patikėti, bet 88-ame Kristinos Gudonytės knygos „Jie grįžta per pilnatį“ puslapyje – vėl Alisa, ir vėl iš „Alisos Stebuklų šalyje“. Nes kažkam ir čia lemta prasmegti skradžiai žemę ir atsidurti kitame pasaulyje. Bet apie viską nuo pradžių...

Naujasis ir ilgai rašytas romanas išduoda patirtį, nes autorė jau išleidusi tris knygas („Gėlių dvaras“, „Blogos mergaitės dienoraštis“, „Ida iš šešėlių sodo“) paaugliams. „Jie grįžta per pilnatį“ idėja tarsi išplaukia iš ankstesnės knygos „Ida iš šešėlių sodo“, kurioje dvi paauglės pateko į legendinius Vilniaus požemius ir išvydo senąjį miestą. Naujosios knygos Bertai, kuri įsidarbinti italų, lenkų ir lietuvių kinematografininkų grupėje, kuriančioje filmą apie karalienę Boną, jos draugams Žygiui ir Augiui viskas klostosi labai panašiai. Netikėtai sutiktas nemirtingas Tvardovskis burtažodžiais pasidarbuoja taip, kad prieš skaitytojų akis visa didybe atsiveria renesansiškasis Vilnius, gyvenantis vieną gražiausių savo periodų. Taip, vaikinai su visa kino kamera ir Y kartos įpročiais šlumšteli į 1535 m. miestą, ir autorė turi puikią progą į nuotykinio romano smagumus įpinti kruopščiai surinktą ir edukacijai paruoštą istorinę medžiagą. Žinoma, ne tokią tikslią kaip rimtose monografijose, bet vaizdžią lyg spalvotame kine: dvarų intrigos, architektūra, miestiečių kasdienybė, kankinimai... Į dūzgiantį XXI a. Vilnių taip pat per klaidą atkeliauja tokio pat paaugliško amžiaus kunigaikštis Žygimantas Augustas. Ir ši silpniausia charakterinė romano grandis verčia pripažinti, kaip taikliai ir įtikinamai sukurti kiti K. Gudonytės veikėjų charakteriai. Koks intriguojamas atrodo 500 metų besitęsiantis Tvardovskio gyvenimas, kaip švelnėja Bonos Sforzos bruožai, ir dar guvūs, smalsūs, šmaikštūs paaugliai, kuriuos K. Gudonytė pažįsta artėdama su pagarba ir meile.

Catherynne M. Valente „Mergaitė, kuri laivą pasidarė ir Pasakų šalį apiplaukė“ mus ir vėl kviečia sekti mergaitę Rudsėję, pačią nuobodžiausią jos gyvenimo dieną Žaliojo vėjo nuneštą į Pasakų šalį. Taip, paraleliniai pasauliai tiesiog užvaldę vaikų literatūrą... Regis, niekas nebenori gyventi paprastai, ir autoriai lenktyniauja, kam pavyks sukurti dar keistesnę vietą, kurioje dedasi protu nesuvokiami dalykai. Ir Catherynne M. Valente tekstai gali būti pavyzdys, rodantis, kaip nuo „Ozo šalies burtininko“, „Narnijos kronikų“, „Piterio Peno“ laikų keitėsi paralelinių pasaulių fantastikos knygos: keistėjo, greitėjo, ryškėjo, tirštėjo, kaip ir visas šiuolaikinis pasaulis aplink mus. Jau pradžioje beskaitant veikėjų sąrašą, galima liežuvį nusilaužti, o vėliau kiekviena detalė perkeičiama taip, kad nė krisleliu neprimintų realybės. Nors knygos struktūra beveik nepakito, nes pagrindiniam veikėjui vis tiek reikia įveikti save, atlikti žygdarbių ir ką nors svarbaus suprasti. O čia naudingų patarimų dalija ir iš klasikos knygų pasiskolintas pasakotojo balsas, kuris išduoda, kad už vaikiškos istorijos slypi daugybė aliuzijų į suaugusiųjų problemas. Pavyzdžiui, Pasakų šalyje mergaitė nori sugrąžinti Markizės pavogtą daiktą ir yra priversta susimąstyti, kad lygiai taip realiame gyvenime gubernatorius pasiėmė jos tėtį, kuris iš mokytojo virto kariu.

Catherynne M. Valente savo knygas apienelengvo ir karšto būdo mergaitę rašė po skyrių skelbdama savo internetiniame bloge. Taip įgijo daug gerbėjų ir palaikymo, kurie paskatino parašyti net trilogiją. Dvi kitas istorijos dalis leidykla išleis visai netrukus.

Ir pagaliau knyga, kurioje nebeteks bastytis į kitus pasaulius. Ne, ragana dantistė pati atkeliauja į nedidelį miestelį traukyti nekaltų vaikų dantukų. Na, taip, gal jie ir ne visai be nuodėmės, nes iškirmiję dantys rodo labai negerus dalykus. Tačiau net apie tokius juokaudamas pasakoti moka Davidas Walliamsas, kurio knygos tinka kolekcionavimui – jų daug ir niekada neatsibosta. Na, kaip gali atsibosti įvairiausi keistuoliai, šaržuoti charakteriai, detektyviniai prieskoniai, truputis siaubo ir šlykštynių, o tada dar gaudynės trileriui tinkamu greičiu. Viso to pilna ir naujai išėjusi „Demonė dantistė“. Tačiau svarbiausia joje visai ne tai, o nuoširdus pasakojimas apie tikrus ir pačius brangiausius pasaulyje dalykus – meilę, artumą, draugystę ir net pasiaukojimą. Tai kaip tuomet vertinti knygą, kurios viršelyje aiškiausiai parašyta – „baisiai juokinga“, o beskaitydamas bent kelis kartus apsiašaroji? Žinoma, kad aukščiausiu balu, nes joje yra VISKO. Taip, kaip ir turi būti.

Hetė Bi – stebuklingų būtybių gydytoja

Kartą mergaitė, vardu Harietė, paklausė savo mamos, kas gydo drakonus ir vienaragius, kai jie suserga. Jos mama Lindsė Teilor su drauge Siuzana Smit ilgai galvojo, kol suprato – ogi stebuklingų būtybių gydytojai! Sutikusios rašytoją Klerę Beiker ir pasivadinusios Klere Teilor-Smit (Claire Taylor-Smith) jos visos kartu ir sukūrė Pasakėnijos karalystę.
Ženk į ją.

Atrodė, kad Hetės dešimtasis gimtadienis bus pats blogiausias. Visi jį pamiršo!

Tačiau netikėtai mergaitė gauna paslaptingą dovaną, kuri nuveda ją į magišką Pasakėnijos karalystę. Pasirodo, čia Hetė turi užduotį: ji – naujoji magiškų būtybių Saugotoja. Ji privalo rūpintis undinėmis, vienaragiais, fėjomis ir drakonais, gydyti juos ir ginti nuo piktojo kipšų karaliaus Karigeidžio. O čia pasirodo ir pirmoji nelaimėlė – rožinė drakoniukė Ugniabalsė, kuriai labai reikia pagalbos, nes piktasis karalius atėmė jai balsą. Jai padėti gali tik Hetė.

Rudens knygų kolekcija neabejotinai praskaidrins ilgėjančius rudens vakarus

Praktiškos moters knyga

Pirmadienį pasirodė  leidyklos Terra Publica tikroji rudeninė, jau trečioji serijos knyga po pavasario ir vasaros leidinių.

Ši knyga skirta visoms, kurios nori ir rudenį:

-būti sveika ir graži;

-tinkamai pasirūpinti sodu ar gėlynu;

-ruošti skanų ir šviežią maistą.

Jos ieškokite "'Norfa" - parduotuvių tinkle.

Nauji Džeko Frosto tyrimai

Detektyvų mėgėjams Džekas Frostas pažįstamas iš kriminalinio serialo „Frosto prisilietimas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Davidas Jasonas. Serialas ir aktorius Jungtinėje Karalystėje pelnė gausybę apdovanojimų.

Detektyvas Džekas Frostas keistuolis: jis nesilaiko darbo drausmės, yra netvarkingas, ironiškai bendrauja su aplinkiniais ir problemas traukia lyg magnetas. Vis dėlto už šios kaukės slypi jautri siela ir stiprus teisingumo jausmas...

Įvykių Dentone kaip visada nestinga. Viena po kitos žudomos prostitutės; griaudamas pašiūrę sode, šios savininkas randa žmogaus griaučius; ginkluoti plėšikai apvagia degalinės parduotuvę ir juvelyrinę.

Pažinimo lobiai, arba naujos šio rudens knygos vaikams

Rugsėjį dažnai pasitinkame su šiokiu tokiu nerimu ir neišvengiamu chaoso įsiveržimu į kasdienybę. Vis dar besikeičiantys vaikų tvarkaraščiai, pradedami lankyti nauji būreliai, kažkas į mokyklą žengia pirmąkart, bet daugeliui vis dar sunku rytais keltis... O neretai tenka susidurti ir su problema, ką veikti vaikui dieną – ypač pradinukui, kurio tėveliai paprastai dar nenori apkrauti būreliais, o ir pamokos jiems baigiasi apiepiet. Puikiausia išeitis – pradėti kuo anksčiau vaikus pažindinti su knyga. Juo labiau, kad šį mėnesį leidėjai siūlo nepaprastai daug enciklopedijų ir pažintinių knygų, prie kurių, tiesą sakant, ir pati praleidau ne po vieną valandą – juk yra, ką sužinti, pamatyti, atrasti.

Knygos. Švyturio sargo sūnus ir tyla iš britų feministės rankų

„Tyloje buvo atsidūrę – savo ar ne savo noru – daugybė žmonių. Didieji keliautojai, tyrinėtojai, atsiskyrėliai, žmonės, palikti negyvenamose salose ar išsiruošę tyrinėti Arkties platybių. Buriuotojai kelionėse aplink pasaulį. Mistikai. Visi jie apie tylą rašo ypatingai – ji buvo jų svarbiausia palydovė, gydanti, o kartais – ir žudanti“, – teigia poetas, literatūros kritikas Marius Burokas LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ pristato dvi vertas dėmesio knygas.

Naujų bestselerių mergaitės laužo taisykles ir nesiilgi namų

Amerikiečių rašytoja, poetė ir literatūros kritikė, daugiau kaip 20 knygų autorė, įvertinta gausybe literatūrinių premijų, Catherynne M. Valente gimė 1979 m. Sietle, bet užaugo Šiaurės Kalifornijoje, ji turi tris brolius ir seserį.

Penkiolikos metų baigė mokyklą ir išvyko mokytis į San Diego koledžą, po to Edinburgo universitete studijavo senąją graikų kalbą ir literatūrą. Baigusi klasikinės filologijos bakalauro studijas, įstojo į magistrantūrą, bet netrukus metė mokslus ir persikėlė į Japoniją. Šiuo metu ji gyvena nedidelėje saloje Meino pakrantėje su draugu, dviem šunimis ir užsispyrusia kate.

Portalas booksforkeeps.co.uk pažymi, kad rašytoja Catherynne M. Valente yra „Mythopoeic“, „Locus“, „Nebula“, „Hugo“ ir kt. premijų laureatė.

Neseniai lietuviškai išleista pirma jos knyga paaugliams „Mergaitė, kuri laivą pasidarė ir Pasakų šalį apiplaukė“ (iš anglų k. vertė Vytautas Stankus, išleido „Tyto alba“). Ji įvertinta „Andre Nortono“, „CulturGeeks“ ir „Locus premijomis“.

Šį rudenį „Tyto alba“ išleis dar dvi C. M. Valente‘s knygas – „Mergaitė, kuri nusileido po Pasakų šalimi ir ten kėlė linksmybes“ ir „Mergaitė, kuri pakilo virš Pasakų šalies ir perskėlė mėnulį“.

Pasak rašytojos – pagrindinė „Mergaičių“ žinia labai paprasta – neatsisakykite galimybių, visada sakykite „taip“ nuotykiams ir pasauliui.

Išleista naujausių Aido Marčėno eilėraščių knyga

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, artėjant poeto Aido Marčėno gimtadieniui, pristato naujausią šio autoriaus kūrybos rinkinį „Viename“.

Nauji žinomo poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato eilėraščiai, kuriuose – atpažįstama Aido Marčėno poetika ir nauji motyvai, senos tiesos ir naujas jų iš(si)aiškinimas. Ir dar kartą patirtas atradimo džiaugsmas. Atradimo, kad akimirka ir amžinybė, išminties gelmė ir paviršiaus blizgučiai, banalybė ir išmintis, Dievas ir žmogus ar net Dievas ir poetas – tai anaiptol ne prieštaraujantys dalykai. Tiksliau – prieštaraujantys, bet vis tiek esantys kartu - viename akiratyje, viename laike, vienoje atmintyje, viename tekste. Tiesiog Viename.

Tie, kas Aido Marčėno kūrybą seka seniau, tikriausiai pastebėjo, jog autorius nuo juvelyriškai nušlifuoto ketureilio, estetizuotos lyrikos, nuo ritmo ir rimo dreifuoja link laisvesnio kalbėjimo, poetinio impresionizmo, link žaidimo žodžiais - jų prasmėmis ir beprasmybėmis, jų gebėjimu jungtis ar jų valia nesijungti. Ir, kas įdomiausia, ši neornamentuota poezija – tokia pat laki ir taki, gyva ir laisva, kandi ir sklandi. Norėtųsi eretiškai apibūdinti: tarsi savaime pasirašiusi. Tačiau akivaizdu, kad už tos laisvės slypi griežta literatūrinė disciplina. Vienas įtaigiausių mūsų šiandieninės literatūros paliudijimų, kad taisykles išmokus, jas galima ir pamiršti. Bet – tik išmokus.

Naujas kąsnelis Neringos Vaitkutės gerbėjams

Tai antroji Neringos Vaitkutės trilogijos paaugliams apie tamsos nešėjus dalis.

Pirmas kelias savaites negalėjau suprasti, kaip galima gyventi tame siaubingame Ovarione. Kaip įmanoma ištverti neregint dangaus. Kaip galima gultis, keltis, ką nors veikti, kai nėra erdvės, nėra vėjo, tik amžina grėsmė patekti Komitetui į nagus. Ir dingti be žinios. Nesupratau, kas verčia žmones palikti namus anapus ir veržtis į patį bjauriausią miestą visatoje.

Paskui supratau. Baimė.

Ovarionas – miestas, pilnas paslapčių. Jį saugo skraidantys metaliniai sargai, o praeivius seka žybčiojančios švieselės. Čia namai atsimena savo šeimininkus ir neįsileidžia nekviestų prašaliečių. Čia žmonės keliauja mėgindami apsisaugoti nuo vis plintančios Neregimybės. Čia daugelis dingsta be žinios...

Šiame mieste prieglobsčio ieško ir Jorė Amarilė. Ji nėra paprasta paauglė. Jai paklūsta tamsa. Jorės balso apžavėti žmonės nejučia ją pamilsta, o jai tylint eina iš proto.

Besigviešiančių panaudoti tokias galias piktam netrūksta.

Kuo pasitikėti nesvetingame Ovarione, mieste be padangės?

Pirmoji serijos knyga vadinosi „Tamsa, kuri prabudo“.

Naujas Kristinos Gudonytės romanas „Jie grįžta per pilnatį“

Neabejotinai todėl, kad viena knygos herojė gyvena Trakų gatvėje, priešais biblioteką esančiame name, Kristinos Gudonytės knygos „Jie grįžta per pilnatį“ pristatymas  vyko Vilniaus viešosios Adomo Mickevičiaus bibliotekos kiemelyje. Niekas nepaneigs ir to, kad autorė yra Vaikų bibliotekos bičiulė, skaitytoja, artima bibliotekininkių draugė. Pristatyme dalyvavo knygos autorė ir leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė, o pokalbį moderavo literatūrologas Kęstutis Urba.

Idėjos parašyti knygą apie Vilnių K. Gudonytė sako sulaukusi iš leidyklos vadovės. L. Varanavičienė neslepia, kad labai reikėjo tokios knygos, kur veiksmas vyktų Vilniuje, siužetas būtų intriguojantis, su ryškiais veikėjų paveikslais, o „Kristina būtent tas žmogus ir toks kūrėjas, kuris dėl savo temperamento,  prigimties kunkuliuoja energija ir tiesiog būtų buvusi nuodėme, jei leidykla jos nebūtų „įdarbinusi“. Vilnius to nebūtų atleidęs.“ 

Vilnius šiame romane – tai to dingusio ir dabartinio miesto lydinys, jo žemėlapis nusidriekia ne tik erdvėje bet ir laike (Renesanso epocha ir šių dienų Vilnius bei jo gyventojai). Leidyklos direktorė tiesiog įsimylėjusi šią knygą. Skaitė rankraštį bei jau išleistą knygą, tad  negailėjo ir gražių vertinimų.  „Jie grįžta per pilnatį“ – tai veiksmo knyga, kurioje veiksmo užtektų dar 15 knygų, nes kiekvieną epizodą galima skaidyti ir iš to kurti naujas atskiras istorijas. Tai labai kinematografiška, patraukli, verčianti juoktis knyga. Nusikvatoti ne iš kokių banalybių, o iš puikaus žodžių žaismo pavartojimo ar meistriškai sukurtų situacijų. Ir  nepasakyti, kad romanas „Jie grįžta per pilnatį“ apie meilę, būtų tiesiog nusikaltimas.

K. Gudonytė prisiminė, kaip skaitant begalę istorinės literatūros,  palengva radosi siužetas ir personažai. „Labai norėjosi, kad sufantazuoti įvykiai remtųsi tikrais faktais.  Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto valdymo epocha ne veltui vadinama „aukso amžiumi“. Tai laikotarpis, kai mūsų Vilnius plėtėsi, gražėjo, buvo kuriamas, o ne niokojamas ir griaunamas. O 1535-ieji atsirado todėl, kad mano penkiolikmečiams knygos herojams reikėjo bendraamžio karaliaus. Šią knygą rašiau ilgiausiai – trejus metus, net dvejus rinkau medžiagą.  Nepaisant to, kad  darbas pareikalavo iš manęs daug laiko ir jėgų – reikėjo gilintis ne tik į istorinį kontekstą, ryšius su kitomis šalimis, tuo metu gyvenusias įdomias asmenybes, teisę, papročius, bet ir nemažai skaityti apie tuometinio Vilniaus architektūrą, patalpų interjerą, madas, ginklus,  kalbos ypatumus, tačiau neatsimenu, ar ką įdomesnio būčiau dariusi. Labai stengiausi, kad knyga turėtų šviečiamąją vertę, kad žmogus ne tik skaitytų siužetą, bet ir susidomėtų Vilniaus praeitimi“.

Vilnius – gražus miestas. „Ši knyga tai savotiška polifonija ir savotiškas žygis per laikus, per charakterius, per tuos ženklus, kuriais minta šiuolaikinis jaunimas ir jie pateikti labai skaniai. Nepriklausomai nuo to, ar tai Žygis tą padaro 1535-aisiais, sušukęs iš nuostabos „Čia kas, rotušė?“, ar Žygimantas Augustas, būdamas dar visiškai jaunas ir per klaidą iškviestas iš anų laikų. O kviečiami tai buvo XVI amžiuje pradanginti du vaikinai Žygimantas ir Augustas, bet nepadėtas jungtukas „ir“ viską supainiojo. Dabartiniai Vilniaus gyventojai su mobiliaisiais telefonais, filmavimo kameromis, kuriomis, beje, susižavi karalienė Bona, keliauja po renesanso epochą, o Žygimantas Augustas iškviečiamas į dabartį, sėdi bute Vilniuje ir skaito istorinius veikalus apie savo valdymą ir jam tai nelabai patinka“, – siužeto vingius pristatė L. Varanavičienė.

Pora knygelių mažiesiems skaitytojams nuo „Nieko rimto“

SUMANUS MAŽYLIS

Kartoninė paveikslėlių knygelė patiems mažiausiems. Atrask spindintį pasaulį, kurį galėtum pasidalyti su kitais! 

Šioje mažiausiems skaitytojams skirtoje kartoninėje knygelėje ryškios iliustracijos žėri kiekviename puslapyje - ir žėri pačia tikriausia auksine spalva, mat bene kiekviena ilsiutracija yra spindinčios auksinės spalvos.

Galima ne tik žiūrėti, bet ir liesti, kalbėtis apie skonius, garsus ir ieškoti sąsajų tarp vaizduojamų daiktų ir dalykų.

J. DONALDSON, A. SCHEFFLER. RUDENS TAKAIS SU GRUFU 

2013 metais Lietuvos vaikai jau turėjo galimybės susipažinti su Grufu – buvo išleista samgi knygelė apie jį ir peliuką. Kas tas Grufas? Jis – maloniausias baisūnas miške. Pati knyga ir baisusis jos herojus pasaulyje nepaprastai populiarūs. „Grufas“ apdovanotas prestižine Smarties Gold Award premija ir išleista daugiau kaip 30 pasaulio šalių. „Jo iltys baisios, baisūs nagai. Nasrai ir dantys – menki juokai“, - taip apibūdina paslaptingąjį padarą knygos autoriai.

O dabar mažiesiems skaitytojams siūloma jau antroji užduotėlių knygelė. Ar kada nors darėte iš lapo peteliškę? O gal drakoną?

Su Grufu išmoksite ne tik tai, bet ir kaip atskirti grybus, kaip piešti purvo paveikslus, spalvinti medžius ir ne tik.Knygelėje rasite daug smagių užduotėlių ir dar daugiau lipdukų. O po sunkaus ir ilgo tyrinėtojo darbo sulauksite ir apdovanojimo.

Vokietijoje pagaliau pasirodė Günterio Grasso testamentas

Praėjus keturiems mėnesiams po vokiečių rašytojo Günterio Grasso mirties, Vokietijoje dienos šviesą išvydo jo paskutinė knyga „Vonne Endlichkait“, kurioje Nobelio literatūros premijos laureatas su jam būdingu humoro jausmu apibendrina savo gyvenimą. 

Prie savo literatūrinio testamento 87 metų G.Grassas dirbo iki paskutinės dienos ir tikėjosi pats pristatyti savo knygą. Tačiau šių metų balandžio 13-ąją rašytojas mirė, spėjęs likus trims dienoms iki mirties padaryti paskutines kūrinio galutinės versijos pataisas. Praėjusią savaitę Getingene, neseniai atidarytame G.Graso archyve, dalyvaujant rašytojo našlei Utei Grass, pristatyta knyga, kuri rugpjūčio 28-ąją pasirodė knygynuose.

„Lėti ir tylūs dalykėliai“

Šią savaitę knygynus pasiekė Solveigos Masteikaitės ir Skirmantos Jakaitės knyga vaikams „Lėti ir tylūs dalykėliai“. Trumpos S.Masteikaitės istorijos vaikams, iliustruotos giliais ir turtingais S.Jakaitės piešiniais, tikrai išsiskirs ryškiaspalvėje vaikiškų knygų jūroje. Auksinę gervę už geriausią animaciją 2014 m. gavusios autorės sukūrė ne tik neįprasto formato, bet ir kitokio turinio kūrinį vaikams.

„Lėti ir tylūs dalykėliai“ – tai trumpos istorijos vaikams. Apie Žvejį, apie Karves, apie Sapnus, apie Neteisybę, apie Ponią, Kuri Nemylėjo Vaikų, apie Mirtį, apie Mamą. Autorėms rūpi užmegzti nuoširdų, tikrą, jautrų pokalbį, pasidalyti kasdienio gyvenimo, kaip stebuklo, ir pasaulio, kaip geros, saugios ir paslaptingos vietos, išgyvenimu. Tiek tekstai, tiek iliustracijos taiko į jausmus, į širdį, siekia nesaldaus grožio ir gėrio estetikos.

Birutės Jonuškaitės romane „Maranta“ – stiprių moterų charakteriai

Lietuvos prozininkė, publicistė ir poetė Birutė Jonuškaitė, romanų „Didžioji sala“(I-II t.), „Ievos neišvarė iš rojaus“, „Baltų užtrauktukų tango“, daugelio apysakų, apsakymų ir esė rinkinių autorė, šiemet skaitytojams dovanoja naujausią savo romaną „Maranta“.

Iš tikrų charakterių, istorijų konstruojamas „Marantos“ pasaulis išryškina trijų kartų moterų – aistros dukterų – likimus, kurių mįsles narplioja jaunėlė dailininkė Rasa. Kūrinyje tvyro paslaptinga atmosfera, vyrų ir moterų santykiai kaitinami jausmų ir aistrų. B. Jonuškaitė - neprilygstama moterų charakterių meistrė, sugebanti matyti, girdėti ir persikūnyti, jaučianti kūrinį kaip meninę visumą. Romano veiksmas rutuliojasi Lietuvos-Lenkijos pasienyje, lydimas koloritingo Dominykos dzūkavimo, bei Varšuvoje, Paryžiuje, Jeruzalėje, Amerikoje.

Dalai Lamos XIV „Išmintis kiekvienai dienai“

Lietuvių kalba pasirodė nauja Jo Šventenybės Dalai Lamos knyga „Išmintis kiekvienai dienai“. Tai žymiausio pasaulyje budistų vienuolio, Tibeto dvasinio lyderio mintys kiekvienai dienai.

Šioje knygoje, remdamasis kasdiene patirtimi, Dalai Lama XIV dalijasi mintimis, kaip jaustis laimingam ir kaip atskirti, kas gyvenime svarbiausia. Į knygą surinkti Tibeto išminčiaus patarimai visiems aktualiomis temomis: apie meilę, šeimą, bedruomeniškumą, nemeilę sau, religingumą, senėjimą, vieniškius, ligas, troškimus, karą ir kt.

Dalai Lama ragina mus ugdyti gerumą ir meilę ir yra įsitikinęs, kad šias savybes turime visi. Remdamasis mūsų kasdiene patirtimi jis rodo, kaip tapti „geru žmogumi“ ir kuo geriau išnaudoti gyvenimą. Jis nuolat pabrėžia „visuotinę atsakomybę“, suvokimą, kad kiekvienas, kaip žmonių šeimos narys, galime tapti taikos kūrėju ir žmonių gynėju. „Išorinis nusiginklavimas priklauso nuo vidinio nusiginklavimo“, – dažnai kartoja jis.

Būti maloniam, sąžiningam, mąstyti pozityviai; atleisti tiems, kurie mums kenkia, ir kiekvieną laikyti draugu; padėti kenčiantiems ir nelaikyti savęs pranašesniu už kitus – pabandykite patikrinti, ar taip tapsite laimingesni. – Dalai Lama XIV

Perleistas pirmasis Aldous Huxley romanas „Geltonasis Kroumas“

„Geltonasis Kroumas“ – tai idėjų romanas su ironiška ir netikėta pabaiga. Jaunas naivus poetas Denis Stounas atvyksta pasisvečiuoti Geltonojo Kroumo dvare. Jo šeimininkas Henris Vimbušas ir egzotiška jo žmona Priscila suburia įvairių profesijų, polinkių ir charakterių svečius. Spalvingi jų pokalbiai ir intrigos Denio viešnagę padarys nepamirštamą.

A. Huxley domina takoskyra tarp dvasinio gyvenimo ir idėjų pasaulio, kūniško ir intelektualaus pradų susidūrimas. Jaunatviškas liūdesys ir ironija, tiksliai pastebinti kiekvieno žmogaus keistenybes ir ribotumus, kuria romano atmosferą ir jo nepakartojamą intonaciją.

Aldous Huxley – vienas ryškiausių anglų literatūros rašytojų, Europos modernizmo kūrėjas. Be galo produktyvaus ir unikalaus prozos meistro literatūrinis palikimas palieka didžiulį įspūdį ir dabartiniams skaitytojams. 1921 m. išleistas „Geltonasis Kroumas“ – pirmasis autoriaus romanas.

Rudenį ir žiemą pasirodysiančios knygos: gimusios iš skyrybų bei prisiminimų ir skirtos ne eruditams

Leidykla „Tyto alba“ kiekvieną pirmąjį rugsėjo pirmadienį sukviečia knygų mylėtojus į reikšmingiausių rudens ir žiemos knygų pristatymą. Pirmadienį buvo pristatytos reikšmingiausios 2015-2016m. rudens ir žiemos knygos.

Leidyklos „Tyto alba“ surengtame renginyje savo knygas pristatė žinomi Lietuvos rašytojai: Regimantas Dima, Viktoras Gerulaitis, Kristina Gudonytė, Antanas Guoga, Danutė Kalinauskaitė, Elvyra Kučinskaitė, Vidas Poškus, Saulius Šaltenis bei Mikalojus Povilas Vilutis.

Rašytojai pasidalijo savo mintimis ir emocijomis, užklupusiomis rašant knygas.

Regimantas Dima, pristatęs savo knygą „Bronislovas ir imperatorius“ pasakojo, kad netikėčiausias komentaras, kurį yra girdėjęs apie savo ankstesnes knygas, yra tai, kad jo personažai labai žiaurūs žmonės. Tačiau suskubo pridurti: „Iš dalies moteris, rėžusi šį komentarą buvo teisi. Knygų veikėjai padaro nemažai žiaurių dalykų.“

Muzikos publicistas, knygų autorius Viktoras Gerulaitis pristatė knygą apie vieną žymiausių Lietuvos operos solistų Virgilijų Noreiką. Knygos apimtis – daugiau nei 400 puslapių, tačiau tiek knygos autorius, tiek V.Noreika vienbalsiu sutiko, kad į knygą tikrai netilpo viskas, ką norėjo sudėti. „Knyga daugiausia susijusi su kūryba, o asmeniniai įvykiai buvo šiek tiek nustumti į šalį“, – teigė V.Noreika.

Rašytoja Kristina Gudonytė žinoma dėl savo romanų, skirtų paaugliams. Ir dabar ji pristatė paaugliams skirtą romaną „Jie grįžta per pilnatį.“ Paklausta, kaip jai pavyksta rasti ryšį su jaunimu, ji atvirai atsakė nežinanti: „Tikrai nežinau. Mano tokia natūra, matyt. Man tai labai patinka, tikrai dėl to nesiskundžiu. Paauglystė – labai įdomus laiko tarpas. Paaugliai tokie teisingi, kategoriški, užsispyrę.“

Europos parlamento nariui Antanui Guogai, pristačiusiam savo knygą „20 sekundžių drąsos“, buvo užduotas klausima, kaip jis mato Lietuvą po dešimties metų. „Lietuvą matau sumažėjusią, senesnę, su iššūkiu dėl pabėgėlių. Tačiau lietuviai tikrai protingi žmonės, sugeba užkariauti pasaulį. Tik reikia pasitikėjimo ir drąsos,“ – kalbėjo A.Guoga.

Darbelių knyga vaikams nuo 2 metų

Šioje knygelėje vaikučiai ir tėveliai ras dvidešimt devynis pirmųjų nesudėtingų rankdarbių pavyzdžius. Kiekvienas jų žingsnis po žingsnio vaizdžiai iliustruotas ir suprantamai paaiškintas.

Naudojamos paprastos, lengvai ųsigyjamos ar turimos medžiagos: popierius, kartonas, siūlai, veltinė medžiaga, plastilinas bei paprasčiausios buitinės atliekos, kurias kūrybinė vaizduotė ir išmonė gali paversti įdomiausiais ir linksmiausiais dalykėliais

Gillian Flynn „Dingusi“ jau ir audio formatu

Vadinti „Dingusią“ psichologiniu trileriu būtų per menka. Gillian Flynn aštriu lyg skustuvas žodžiu su nepaprasta psichologine įžvalga kuria skubrų, velniškai tamsų išmoningo siužeto trilerį, gluminantį sulig kiekvienu veiksmo posūkiu. Tai užburiantis šedevras apie tragiškai nenusisekusią santuoką, slapčiausias ir tamsiausias žmogaus sielos kerteles. Žaibiškai išpopuliarėjęs romanas tapo pasauliniu bestseleriu. Knyga buvo nominuota ne vienam prizui ir apdovanojimui ir daug jų pelnė. „Dingusi“ pripažinta geriausia 2012 metų knyga.

Šiltas vasaros rytas šiaurės Misūryje. Penktosios Niko ir Eimės vestuvių metinės. Pakuojamos dovanos, laukia romantiška šventė, bet netikėtai iš namų dingsta Niko žmona. Vyras atrodo veikiau sutrikęs nei prislėgtas netekties, nors ir žino, kad yra pagrindinis įtariamasis, o iš Eimės dienoraščio paaiškėja, kad ši lyderė perfekcionistė galėtų išvesti iš pusiausvyros bet ką. Didėjant policijos ir žiniasklaidos spaudimui Nikas keistai išsisukinėja, kol akivaizdžiai įtūžta – net dvynė jo sesuo akimirką suabejoja brolio nekaltumu.

Stiprėjant įtampai ir nerimui atsiskleidžia tikrieji sutuoktinių jausmai. Ima veržtis nusivylimas ir kartėlis, slėpėję už laimingos santuokos fasado. Slopinama neapykanta, nepaaiškinami poelgiai ir pyktis galiausiai virsta vien neįveikiama kalte, kai norisi dingti pačiam arba pradanginti kitą.

Ar santuoka gali nužudyti?

„Dingusios“ autorė Gillian Flynn (Gilijana Flin) šiandien yra viena iš labiausiai kritikų vertinamų šiuolaikinių rašytojų. Pelniusi deramą vietą tarp elitinių trilerių ir mistinių romanų autorių, ji sulaukė tarptautinio pripažinimo, itin palankaus kritikų vertinimo ir apdovanojimų. Rašytojos romanai išleisti dvidešimt aštuoniose šalyse, dėl trijų iš jų pasirašytos sutartys ekranizuoti.

G. Štaraitės kelionių knyga – priminimas, dėl ko iš tikrųjų keliaujame į egzotiškus kraštus

Dar studijų laikais savarankiškai keliones planavusi Gabrielė Štaraitė pristato kelionių knygą, kuri skirta ne norintiems susidaryti būsimų atostogų ar kelionių maršrutą, o iš tikrųjų pažinti egzotiškas šalis, nebūtinai į jas nukeliaujant. Kelionių organizatoriaus „Travel Planet“ vadovės ir bendrasavininkės knygoje „Į Aziją su meile“, kurią išleido leidykla „Alma littera“, dėmesys krypsta į keturias stebuklų bei paradoksų kupinas Azijos šalis – Birmą, Indiją, Indoneziją ir Vietnamą. Kaip teigia pati autorė, šios knygos tikslas – sulaužyti populiarius stereotipus apie garsias Azijos šalis, o skaitytojus priartinti prie šių šalių kultūros, žmonių ir tradicijų.

Savo debiutinę knygą G. Štaraitė suskirstė į keturias dalis, skirtas kiekvienai iš jos pačios aplankytų Azijos šalių – Birmai (Mianmarai), Indijai, Indonezijai bei Vietnamui. Kiekvienoje dalyje po lygiai dėmesio skiriama valstybių istorijai, vietinėms tradicijoms ir šventėms, tos šalies gyventojų pasakojimams bei pačios autorės asmeninėms patirtims. Pasak autorės, kelionėse labiausiai įsimena netikėti susitikimai – Birmoje galima pačiam nuvykti pas į nirvaną išėjusį vienuolį ir apžiūrėti jo kūną iš arti, Indijoje – aplankyti apkabinančiąją Amą, kuri gydo vien savo prisilietimu, Indonezijoje – galbūt pamatyti dajakų genties protėvių vėles, o Vietname – sutikti tikrą būrėją.

G. Štaraitė pastebi, kad jos knyga nėra kelionių istorijos, o greičiau trumpas pažintinis gidas, skirtas ne vietoms, kurias keliautojai aplankys ar kuriose nakvos ir valgys, bet vietinio gyvenimo įdomybėms.

„Didelė dalis knygų apie keliones yra paremtos asmeniniais kelionių įspūdžiais, o aš norėjau surinkti informaciją, kuri tiktų tiems, kurie ruošiasi keliauti, bet nori ne tik susiplanuoti lankytinas vietas, bet pasigilinti ir į šalies kultūrą, iš anksto susipažinti su jos žmonėmis bei tradicijomis. Mes visi dažnai mąstome stereotipais – Indijoje nešvaru, vietnamiečiai pikti, birmiečiai gyvena itin skurdžiai, o Indonezija – tai Balio sala. Tačiau viskas nėra taip paprasta. Indijoje žmonės itin prisižiūri asmeninės higienos, vietnamiečiai sugebėjo palikti karo žaizdas praeityje, birmiečiai aukoja neįtikėtinas sumas vargstantiems ir šventyklų statybai, o Balis – tik viena iš 7500 Indonezijos salų, ir vienintelė tokia išskirtinė. Man labai svarbu laužyti tokius stereotipus“, - apie savo knygą sako Gabrielė Štaraitė.

Pasak autorės, lyginti Azijos šalis su kitomis valstybėmis yra labai sunku, tačiau lengva pasakyti, už ką jas įsimyli. G. Štaraitė sako mylinti Birmą savo smegenimis, kurioms teko padirbėti, kol suprato šios šalies žmonių pasišventimą vienas kitam bei savo tikėjimui. Indiją autorė pamilo savo akimis už neįtikėtinai ryškias spalvas ir ryškias patirtis. Meilė Indonezijai užgimė jos klausant – ypatinga muzika, džiunglių garsai bei galimybė kiekvienoje saloje išgirsti vis naują natą. O meilę Vietnamui pirmiausiai pajunta skrandis, dėka puikiausio maisto nuo pirmo iki paskutinio šaukšto tenai. Patyrusi kelionių organizatorė neslepia, kad panašiai įsivaizduoja ir savo skaitytoją.

„Ši knyga skirta žingeidiems keliautojams, kuriems įdomu pažinti šalį. Neužtenka tik nuskristi tenai ir prakeliauti daugiau ar mažiau suplanuotu maršrutu. Didžiulė vertybė yra geriau pažinti tos šalies žmones, tačiau kartais dėl kalbos barjero, kartais dėl kitų aplinkybių, to bendravimo būna gana nedaug. Knyga – vienas iš būdų koncentruotai gauti žinių, kuo vertėtų pasidomėti lankomoje šalyje, į kokias šventes bandyti patekti, kaip suprasti vietos žmonių charakterį. Pavyzdžiui, Azijoje yra labai svarbu „neprarasti veido“, t.y. nepulti bartis ar rėkti. Kartais tikrai norisi tokiu būdu išspręsti iškilusias problemas, bet šį niuansą žinantis keliautojas bus labiau pasiruošęs tinkamai bendrauti. Na, o tie skaitytojai, kurie kol kas negali sau leisti tolimų kelionių, skaitydami galės jau dabar išsirinkti ar atpažinti savo svajonių šalį. O svajonės juk pildosi“, - teigia Gabrielė Štaraitė.

Knygos „Į Aziją su meile“ autorė Gabrielė Štaraitė – keliautoja, verslininkė, dviejų dukrų mama. Anksčiau dirbusi rinkodaros ir reklamos srityje, savo pomėgį keliauti ji pavertė darbu ir dabar yra kelionių organizatoriaus „Travel Planet“ vadovė ir bendrasavininkė.

Gabrielės Štaraitės knygą „Į Aziją su meile“ išleidusi leidykla „Alma littera“ jau daugiau kaip 20 metų vykdo savo misiją – skatina pažinimo ir skaitymo poreikį, teikia pažinimo džiaugsmą ir skaitymo malonumą. Viena didžiausių leidyklų Lietuvoje „Alma littera“ leidžia knygas suaugusiesiems, vaikams ir paaugliams, šviečiamąją ir mokomąją literatūrą.

Lietuvės knyga – sparčiai tarp moterų plintančios mados priežastis

Kaip pasiekti tai, apie ką dažniausiai svajoja dauguma moterų, rytą pradedančių nuo savo atspindžio veidrodyje? Į šį klausimą geriausiai atsako knygos „Slaptas sulieknėjusios merginos Dienoraštis“ autorė Modesta Žukauskaitė, kurios to paties pavadinimo slaptoje soc. tinklo „Facebook“ grupėje yra daugiau nei 11tūkst. moterų. Anot autorės, ilgai lauktas jos knygos tęsinys – „Slaptomanė. Darbo knyga“ – kurį išleido leidykla „Alma littera“, leis moterims susikurti savo asmeninį slaptą sulieknėjusios merginos dienoraštį. Vos pasirodžiusi, „Slaptomanė“ užėmė pirmąją perkamiausių knygynų tinklo „Pegasas“ dešimtuko vietą.  

„Slaptomanė“ – tai lieknėjančios moters darbo knyga ir lieknos merginos įpročių rinkinys, kuris padės sulieknėti arba atsikratyti kelių nereikalingų kilogramų, išmokti suvaldyti apetitą, lengvai išlaikyti esamą ar pasiektą svorį, mėgautis mėgstamu maistu bei gyvenimo teikiamais malonumais ir džiaugtis energijos pertekliumi!

„Slaptomanės“ darbo knygojeyra visa reikalinga informacija tam, kad moterys galėtų kiekvieną dieną laikytis sveikos mitybos ir mesti svorį, nekenkdamos savo sveikatai. Bet, pasak autorės, vien knygos turėjimas norimų rezultatų negarantuos.

„Lieknėjimas yra labai individualus dalykas, priklausantis nuo žmogaus noro, sudėjimo, sveikatos būklės bei užsispyrimo. Jeigu ši knyga bus vien pildoma ir skaitoma – nieko nebus. Knyga yra tam, kad padėtų vystyti įpročius, kurie ir lemia lieknėjimo pasiekimus. Blogus įpročius su knygos pagalba keičiant gerais – rezultatai bus teigiami. O jeigu ne, tuomet tai, kas parašyta, nepadės. Tai yra viena tų knygų, kuri skirta tam, kad padėtų, o ne tam, jog gulėtų lentynoje“, – „Slaptomanės“ darbo knygą apibūdina Modesta Žukauskaitė.

Anot autorės, slaptos grupės soc. tinkle „Facebook“ paskirtis panaši. Grupė skirta moterų motyvacijos kūrimui ir jos palaikymui. Tai ir lemia tokį didelį „Slapto sulieknėjusios merginos Dienoraščio“ grupės narių skaičių. Grupėje M. Žukauskaitei užduodami klausimai būna labai įvairūs, tačiau šiandien senosios narės padeda jai į juos atsakyti. Dažnai merginos viena kitoms rekomenduoja bei padeda susirasti reikalingą informaciją knygoje, pasako, kas kuriame puslapyje yra. Autorė prisimena, kad pati šį kelią atrado taip pat ne iš karto.

„Mityba ir svorio kontrole pradėjau domėtis prieš 4 metus, kai gyvenime patyriau daug streso. Tuo metu valgiau viską iš eilės ir apie nieką negalvojau, kol nesusidūriau su vakarėlio nuotraukomis, kuriose pamačiau save iš šalies ir man tai labai nepatiko. Tada supratau, kad tai galima ištaisyti tik vystant teigiamus įpročius, tokius, kaip vandens gėrimas, ilgi pasivaikščiojimai ir tam nereikia imtis badavimų ar dietų. Viską įmanoma susitvarkyti paprasčiausiai laikantis tam tikrų tau tinkamų mitybos ir gyvenimo būdo taisyklių“, –teigia Modesta Žukauskaitė.

Knygos „Slaptomanė. Darbo knyga“ autorė Modesta Žukauskaitė – mitybos ir svorio kontrolės konsultantė, 2015 m. Lietuvoje sėkmingai debiutavusi su pirmuoju savo romanu „Slaptas sulieknėjusios merginos Dienoraštis“.

Modestos Žukauskaitės knygą „Slaptomanė. Darbo knyga“ išleidusi leidykla „Alma littera“ jau daugiau kaip 20 metų vykdo savo misiją – skatina pažinimo ir skaitymo poreikį, teikia pažinimo džiaugsmą ir skaitymo malonumą. Viena didžiausių leidyklų Lietuvoje „Alma littera“ leidžia knygas suaugusiesiems, vaikams ir paaugliams, šviečiamąją ir mokomąją literatūrą.