Kvietimas leidykloms prisistatyti Bolonijos vaikų knygų mugėje 2019 m. balandžio 1-4 d.

2019 m. balandžio 1-4 d. Bolonijoje (Italija) vyks 56-oji tarptautinė vaikų knygų mugė. Lietuvos kultūros institutas mugėje organizuoja Lietuvos nacionalinį stendą ir kviečia leidėjus bendradarbiauti.

Mugės organizatoriai suteikia galimybę leidykloms registruotis į mugę oficialaus dalyvio teisėmis kartu su Lietuvos kultūros institutu už papildomą mokestį – 160 Eur plius PVM (mokamas tiesiogiai Bolonijos knygų mugės organizatoriams). Užsiregistravęs leidėjas įtraukiamas į oficialų mugės dalyvių katalogą, taip pat jam priskiriamas stendo numeris (Lietuvos nacionalinio stendo). Dėl ekspozicinio ploto ir darbo nacionaliniame stende reikės derintis su Lietuvos kultūros institutu.

Laukiame leidyklų prašymų iki 2018 m. gruodžio 17 d.

Artėjant mugei leidėjai taip pat galės kreiptis į Lietuvos kultūros institutą dėl darbinių susitikimų organizavimo nacionaliniame stende.

Skelbiamas Vilniaus klubo premijos konkursas apie Vilnių

Vilniaus klubas ir Lietuvos leidėjų asociacija skelbia jau ketvirtąjį Vilniaus klubo premijos konkursą, kuriame bus vertinamos knygos apie Vilnių, išleistos 2017–2018 metais. Vilniaus klubo premijos laureatas bus paskelbtas vasario 11 dieną ir apdovanotas vasario 21–24 d., tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu. Premijos dydis – 1000 Eur. Leidyklai, nurodytu periodu išleidusiai daugiausiai knygų apie Vilnių, bus įteiktas padėkos raštas.  

Iliustruotojai kviečiami dalyvauti tarptautiniame bežodžių knygų konkurse

Iki 2019 sausio 31 d. viso pasaulio iliustruotojai kviečiami dalyvauti šeštajame Tarptautiniame bežodžių, arba tyliųjų, knygų konkurse „Silent book contest 2019“.

Konkurse laukiami niekur nepublikuotų bežodžių knygų projektai, tai reiškia, kad visa istorija turi būti perteikta vien vaizdais. Nėra ribojama nei knygos tema, nei žanras, nei adresato amžius – vertinamas knygų originalumas, istorija ir kt.

Iš visų gautų knygų projektų tarptautinė specialistų komisija atrinks nuo 5 iki 10 finalininkų – jie bus paskelbti artėjant Bolonijos vaikų knygų mugei, kurioje ir bus eksponuojami jų darbai. Konkurso laimėtojas gaus 4500 eurų piniginį prizą, o knygą išleis leidykla „Carthusia Edizioni“.

Nuo 2014 rengiamame konkurse jėgas yra išbandę ir lietuvių iliustruotojai, du iš jų – 2015 m. Lina Mumgaudytė su knyga „The Hunter“ (liet. „Medžiotojas“) ir 2016 m. Aušra Kiudulaitė su knyga „Nothing but an Ordinary Trip“ (liet. „Paprasčiausia kelionė“) – buvo patekę tarp finalininkų.

Konkursą organizuoja Mulaco miestas, Montereggio Paese dei Librai asociacija ir Tarptautinė knygų miestelių organizacija bendradarbiaudami su Bolonijos vaikų knygų muge, IBBY Italijos skyriumi ir kitomis organizacijomis.

Norintiems dalyvauti konkurse, taikomas 50 eurų dalyvio mokestis.

LLA dalyvauja Rygos knygų mugėje

Spalio 19-21 dienomis Rygos kongresų rūmuose vyksta Rygos knygų mugė, o jos išvakarėse Latvijos leidėjus, mokytojus ir bibliotekininkus mūsų kolegos iš Latvijos leidėjų asociacijos bei ALDUS projekto pakvietė dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Kaip knyga susitinka su skaitytoju“, kurioje pranešimą apie Lietuvos literatūros renginius skaitė ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.

Trumpai Europos leidybos rinką pristatė ir apie vykdomus projektus bei leidėjų prisistatymą Europos parlamento nariams papasakojo Europos leidėjų federacijos (FEP) prezidentas Rudi Vanschoonbeek. Taip pat jis papasakojo ir apie Antverpeno knygų mugę, kuri vyksta jau nuo 1931 metų. Knygų mugę organizuoja Belgijos leidėjai ir knygų prekybininkai, ji vyksta 12 dienų ir joje apsilanko 150.000 lankytojų kasmet. Per šias nepilnas dvi savaites uždirbama 3 proc. visos metinės leidėjų apyvartos.

Knygų paroda – 100 svarbiausių lituanistinių mokslo knygų Lietuvos atkūrimo 100-mečiui

Lietuvių leidyba, literatūra ir knygos menas bus pristatyti jubiliejinėje 70-ojoje Frankfurto knygų mugėje

Spalio 10 d. (antradienį) knygų leidėjai ir leidybos specialistai rinksis į jubiliejinę – 70-ąją – tarptautinę Frankfurto knygų mugę. Vienas reikšmingiausių metų renginių, skirtų leidybos sektoriui, šiemet pasitinka šūkiu „Idėjos, kurios išjudina pasaulį“. Garbės viešnia šįkart knygų mugėje skelbiama Gruzija. 

Konferencija „Tools. Conversations on Book Design & Publishing“

Šių metų lapkričio 8 d. Rygoje vyks tarptautinė knferencija lidėjams ir leidybos specialistams „Tools. Conversations on Book Design & Publishing“.

Metų knygos rinkimai: skelbiami ryškiausių kūrinių penketukai

Šiemet, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. Keturioliktą kartą vykstanti akcija skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą.

Šiemet knygų penketukai buvo renkami net penkiose kategorijose. Be tradicinių vaikų, paauglių, knygos suaugusiesiems ir poezijos knygų penketukų, atsirado ir nauja publicistikos ir dokumentikos kategorija. Publicistikos ir dokumentikos knygų penketukai renkami pirmą kartą, todėl šiais pirmaisiais metais buvo vertintos knygos, parašytos nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Kitose keturiose kategorijose dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Vaikų ir paauglių knygų penketukus šiemet atrinko: komisijos pirmininkė Inga Mitunevičiūtė (Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vadovė), Diana Gancevskaitė (rašytoja, literatūrologė), dr. Aurelija Gritėnienė (Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja), Rita Karpavičienė (Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė), Justinas Vancevičius ( literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovas). 

Suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisiją šiemet sudarė: komisijos pirmininkė Giedrė Kazlauskaitė (kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vyriausioji redaktorė), Andrius Jakučiūnas (rašytojas), Antanas A. Jonynas (poetas), Gediminas Kajėnas (literatūros žurnalo „Metai“ publicistikos redaktorius), Donata Mitaitė (literatūros kritikė).

Publicistikos ir dokumentikos knygų penketukas:

• Rūta Oginskaitė. Gib a kuk: pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuose, Tyto Alba, 2017
• Sigitas Parulskis. Amžinybė manęs nejaudina, Alma Littera, 2018
• Giedra Radvilavičiūtė. Tekstų persekiojimas: esė apie rašytojus ir žmones, Apostrofa, 2018
• Aurimas Švedas. Irena Veisaitė: Gyvenimas turėtų būti skaidrus, Aukso žuvys, 2016
• Tomas Venclova. Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey (iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys), Apostrofa, 2017

Knygų suaugusiesiems penketukas:

• Laura Sintija Černiauskaitė. Šulinys, LRS leidykla, 2018
• Gabija Grušaitė. Stasys Šaltoka: vieneri metai, Lapas, 2017
• Leonardas Gutauskas. Pravardės, LRS leidykla, 2018
• Herkus Kunčius. Lietuviškos apybraižos, LRS leidykla, 2018
• Antanas Šileika. Basakojis bingo pranešėjas (iš anglų kalbos vertė Vitalijus Šarkovas), Baltos lankos, 2018

Poezijos knygų penketukas:

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje seminaras „Pradėk nuo savęs“

Š.m. spalio 15 d. 18-19 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks „Pradėk nuo savęs“ seminaras.

Seminare bus diskutuojama apie nelegalaus autorinio turinio naudojimo problematiką – savo patirtimi šioje srityje dalinsis populiariausių Lietuvosmuzikos grupių vadybininkai, muzikantai kartu su intelektinės nuosavybės teisės specialistais (organizacijų AGATA, LATGA, AVAKA, Intelektinės nuosavybės apsaugos centro atstovais).

Seminaras nemokamas, išankstinė registracija nereikalinga.

Berlyne prasidėjo literatūros berlinalė: joje keliami ir klausimai, kuriuos visuomenė mielai užmirštų

Literatūros berlinalė – taip vakar vykusio 18 Berlyno literatūros festivalio atidarymo metu jį pavadino vienas organizatorių ir išdidžiai vardijo skaičius.

Rytai susitinka su vakarais: patirčių iš IBBY kongreso pristatymas

Kas dvejus metus vykstantis Tarptautinės vaikų knygos tarybos (IBBY) kongresas – puiki proga išgirsti, kas vyksta kitų pasaulio šalių vaikų literatūros ir vaikų skaitybos srityje, kuo domisi tyrinėtojai, leidėjai, mokytojai, bibliotekininkai, vaikų literatūros kūrėjai. Jų čia susirenka iš daugiau nei 70-ies valstybių!

IBBY šiuo metu sieja tarptautines institucijas ir pavienius asmenis iš daugiau nei 70-ies valstybių, pagal galimybes jie siekia skatinti skaitymą ir rūpinasi knygų vaikams estetine ir pedagogine verte. Šių metų 36-ojo kongreso, vykusio Atėnuose, tema „Rytai susitinka su Vakarais“. Kelių dienų pasaulinio masto renginyje – daug diskusijų, pranešimų, susitikimų su kūrėjais, taip pat tradiciškai buvo įteiktas vienas reikšmingiausių vaikų literatūros apdovanojimų – H. Ch. Anderseno medalis.

Iš kongreso parsivežtais įspūdžiais, naujienomis ir įdomybėmis dalysis Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir skaidos skyriaus vadovė Inga Mitunevičiūtė, Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Asta Gustaitienė, aktorė, rašytoja ir vertėja Diana Gancevskaitė, Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vyriausioji tyrėja Eglė Baliutavičiūtė ir leidyklos „Tikra knyga“ vadovas Jaunius Lingys. Renginį moderuos dr. Kęstutis Urba.

Renginys vyks rugsėjo 12 d. 18.00-20.00 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje (III-iame aukšte). Įėjimas laisvas.

Bus renkami šių metų Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijų laureatai

Dalia Staponkutė – Tarptautinio literatūros festivalio „Big Book Festival“ Varšuvoje dalyvė

Lietuvių prozininkė, eseistė, filosofė ir vertėja Dalia Staponkutė dalyvauja Tarptautiniame literatūros festivalyje Varšuvoje „Big Book Festival“. Birželio 24 d. įvyksiančioje apskrito stalo diskusijoje „Moterų planeta. Kas pasikeistų, jeigu pasaulį valdytų moterys?“ su skaitytojais susitiks rašytojos iš Čekijos, Izraelio, Lenkijos, Lietuvos, Moldavijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Slovakijos.

Diskusiją, kurią šiais metais festivalis nutarė skirti moterims po to, kai buvo paviešinti nukentėjusių nuo seksualinio priekabiavimo moterų kaltinimai ir atsirado pasaulinis judėjimas #Me too,  moderuos vienas žymiausių Lenkijos žurnalistų Michał Nogaś. Diskusija bus transliuoja gyvai per You Tube kanalą.

Po susitikimo su literatūros festivalio „Big Book Festival“ dalyviais Dalia Staponkutė susitiks su Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovais. Lietuvos Respublikos ambasadoje įvyks diskusija „Gyvename pasaulyje kaip lietuviai". Birželio 27 d. Dalia Staponkutė vyksta į Vroclavą. Knygyne „Tajne komplety“ įvyks D. Staponkutės kūrybos vakaras „Kalbinės trajektorijos: tarp Baltijos ir Viduržemio periferijų“.

D. Staponkutė yra kelių knygų ir daugybės publikacijų autorė, mokslininkė, vertėja, aktyvi akademinių projektų dalyvė. Verčia iš graikų, anglų kalbų, yra išvertusi K. Kavafio, graikų, kipriečių, lietuvių (į graikų kalbą) poetų eilėraščių. Nuo 2005 m. – Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė, nuo 2007 m. – Rodo tarptautinio rašytojų ir vertėjų centro valdybos narė ir dvikalbio literatūrinio žurnalo „Helios“ redaktorė, nuo 2015 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė, nuo 2017 m. – žurnalo „Pasaulio lietuvis“ vyriausioji redaktorė. Kipre gyvenančios rašytojos knyga „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji Odisėja“  (leidykla „Apostrofa“) 2014 m. buvo išrinkta kūrybiškiausia metų knyga, o 2015 m. - Metų knyga Lietuvoje.

Daugiau informacijos rasite čia:

Lietuvos kultūros institutas kviečia į atnaujinto „Lietuvos kultūros gido“ pristatymą

Lietuvos kultūros institutas kviečia į atnaujinto „Lietuvos kultūros gido“ pristatymą, vykstantį birželio 18 d. (pirmadienį) 17 val. Šiuolaikinio meno centro skaitykloje (Vokiečių g. 2, Vilniuje).

„Lietuvos kultūros gidas“ („Lithuanian Culture Guide“) – tai aktualiausi architektūros, dizaino, kino, literatūros, muzika, teatro ir šokio, vizualiųjų menų kūrėjai, kūriniai bei tendencijos žalioje dėžutėje. Joje telpantis penkių knygelių rinkinys dažnai tampa pirma pažintimi su Lietuvos kultūra, yra įteikiamas atvykstantiems užsienio kultūros operatorių atstovams ir kuratoriams, reziduojantiems menininkams.

Pirmą kartą išleistas prieš penkerius metus, šiais metais „Lietuvos kultūros gidas“ buvo aktualizuotas, papildytas naujai įsitvirtinusiais vardais, pripažinimo sulaukusiais kūriniais ir iniciatyvomis. Kokius pokyčius Lietuvos kultūros lauke įžvelgė leidinio sudarytojai? Kurioms kultūros sritims atstovauja jau žinomi vardai ir įsitvirtinę kūriniai, o kuriose per 5-erius metus įvyko ženklių pokyčių, susiformavo nauji reiškiniai? Trumpiau tariant, kas naujo, sudarytojai?

Pokalbyje dalyvauja: Karolina Jakaitė (dizainas), Auksė Kancerevičiūtė (kinas), Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė (literatūra), Jūratė Kučinskaitė (muzika), Kristina Steiblytė (teatras), Eglė Juocevičiūtė (vizualieji menai). Moderuoja – Eglė Deltuvaitė (Lietuvos kultūros institutas, ES programos „Kūrybiška Europa“ vadovė Lietuvoje).

„Knygos, apie kurias kalbama“ – projektas apie literatūrą iš Vokietijos

Tarptautinė konferencija „Biblioteka – sumanios visuomenės ugdymui“

15-toji Salonikų knygų mugė - „Mes klausome, mes skaitome, mes diskutuojame“

Šių metų gegužės 3 d. prasideda 15-toji Salonikų knygų mugė. Keturias dienas Salonikai bus visų knygų sektoriaus interesų grupių (leidėjų, rašytojų, kitų knygų sektoriaus specialistų, skaitytojų) traukos centru.Mugės šūkis  -   „Mes klausome, mes skaitome, mes diskutuojame“. Šiais metais garbės viešnios teisėmis dalyvauja prancūzakalbės šalys. Pagrindinė mugės tema -  Demokratija 21-ajame amžiuje.

Kvietimas prisijungti prie skaitymo skatinimo akcijos „Lietuva skaito“

Lietuva pradeda pristatymą Londono knygų mugėje: „Tai galimybė britų auditorijai sužinoti apie mūsų kultūrą ir istoriją“

Kvietimas dalyvauti renginyje „Managing Value in Published Content”

Balandžio 9 d. projekto ALDUS partneriai kviečia dalyvauti renginyje „Managing Value in Published Content”.

Šio renginio esmė parodyti, kaip pasitelkiant inovatyvias paslaugas, kurios buvo specialiai sukurtos knygų ir elektroninių knygų, vaizdų ir audiovizualinių kūrinių pasauliui, valdyti ir gauti pajamų iš turinio vertės.

Atrandant Bolonijos vaikų knygų mugę'18

Turėdama didesnę nei 50 metų patirtį, Bolonijos vaikų knygų mugė ir toliau kasmet sėkmingai suburbia unikalią ir labai skirtingą auditoriją. Šiais metais mugėje organizuojamos net šešios konferencijos, kurios sutrauks vietinius ir užsienio leidybos pasaulio lyderius padiskutuoti apie leidybos istoriją, apžvelgti šviežiausias naujienas, inovacijas ir šiandienos tendencijas, pasiūlyti naujų idėjų, pasižvalgyti po ateities perspektyvas. 

Knygos „Another History of the Children’s Picture Book: From Soviet Lithuania to India“ pristatymas ir diskusija Romoje

Kita vaikų knygų istorija Centriniame grafikos institute Romoje

Knyga „Another History of the Children’s Picture Book: From Soviet Lithuania to India“, kviečianti iš naujo permąstyti pasaulinę iliustruotų knygų istoriją, tai neįprasto bendradarbiavimo tarp Indijos socialinės istorikės V.Geetha ir Lietuvos kultūros tyrimų institute dirbančios Giedrės Jankevičiūtės rezultatas.

Originalus projektas užsimezgė 2011 m., Lietuvai dalyvaujant Bolonijos vaikų knygų mugėje ypatingosios viešnios teisėmis. Tyrimo rezultatais susidomėjo vokiečių, vėliau indų knygos meno specialistai. 2015 m. buvo surengta sovietinių iliustracijų paroda Indijoje, Čenajuje, Tara Books rezidencijų ir leidybos centre. Ten ir gimė mintis leisti knygą. 2017 m. kovo pradžioje tarptautiniu mastu garsi Indijos leidykla „Tara Books“ išleido lietuvės G. Jankevičiūtės ir indės V. Geetha’os knygą „Another History of the Children’s Picture Books. From Soviet Lithuania to India“ („Kitokia vaikiškos paveikslėlių knygos istorija. Nuo sovietų Lietuvos iki Indijos“).

Tam tikru laikotarpiu Indijos istorijoje, lengvai prieinamos sovietinės iliustracijų knygos, verstos į anglų bei vietines kalbas, pakeitė Indijos vaikų skaitymo įpročius; knyga tyrinėja daugialypį šių knygų poveikį visuomenei. Šiuo laikotarpiu surinktas turtingas ir neįprastas meno archyvas, apimantis kūrinių pavyzdžius nuo socialistinio realizmo meninio stiliaus iki ankstyvojo lietuvių modernizmo.

Knygos pristatyme bei diskusijoje Romoje dalyvaus knygos sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė – meno istorikė, kritikė, kuratorė, tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) narė. Giedrės pagrindinė profesinė sfera – Vidurio-Rytų Europos menas XIX – XX a. Publikacijos grafikos tematika: Illustrarium: Soviet Lithuanian Childrenʼs Book Illustration (2011), Visagalė tradicija. Kristijono Donelaičio poemos Metai iliustracijos ir vizualinio kanono (2013), Okupacijos realijos. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Lietuvos plakatai (2014), Telesforas Kulakauskas (1907-1977) (2016). Kita pristatymo viešnia - Gaia Salvatori – šiuolaikinio meno istorijos docentė, jos tyrimų sritis varijuoja nuo meno kritikos istorijos, iliustracijų, fotografijos ir taikomosios dailės istorijos iki monumentalios skulptūros ir viešojo meno istorijos. Publikacijos: Nelle maglie della storia. Produzione artistico-industriale, illustrazione e fotografia a Napoli nel XX secolo (2004), Le Aule dell’arte. Arte Contemporanea ed Università: esperienze e prospettive (2012), Isole d’utopia. Da De Stijl all’arte per lo spazio pubblico (2013), Stone or Sound. Memory and Monuments in Contemporary Public Art, in «Il Capitale culturale», XII (2015). Ir Pompeo Vagliani, fondo Tancredi di Barolo prezidentas. 2002 m. įkūręs MUSLI – Mokyklos ir Vaikų knygų muziejų Turine, archyvą ir tarptautinę biblioteką, turinčią itin turtingą fondą – apie 20 000 knygų tomų, žaidimų ir didaktinės medžiagos, datuojamos nuo XVIII a. pabaigos iki XX a pirmosios pusės. Mokslininkas ir vaikų literatūros specialistas, ypatingą dėmesį skiria redakciniams ir ikonografiniams aspektams. P. Vagliani, parodų kuratorius bei katalogų sudarytojas; tarp jų: : Tra fate e Folletti. Il Liberty nell’editoria per l’infanzia (1994); Quando Alice incontrò Pinocchio (1998); Il Meraviglioso Andersen (2005); Guido Gozzano e la “fiaba poetica” del primo Novecento (2016).

Tai tęstinis bendradarbiavimo tarp Centrinio grafikos instituto ir Lietuvos kultūros instituto iniciatyvų renginys, papildantis parodą „M/AG/MA. Kūnas ir žodis Italijos ir Lietuvos moterų mene nuo 1965 m. iki šių dienų“.

LLA renginiai Vilniaus knygų mugėje

Kultūrinė Vilniaus knygų mugės programa

Kultūros forumas diskusijoms telkia kultūros, politikos ir verslo lyderius

Artėja svarbiausias metinis Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos renginys – kultūros forumas – „KULTŪRA, miestas, regionas“. Į Vilniaus rotušėje 2017 m. gruodžio 12 d. vyksiantį forumą kviečiami valstybės ir savivaldos institucijų tarnautojai, kultūros ir kūrybinių industrijų organizacijų vadovai, lyderiai, ekspertai, žiniasklaidos atstovai.

Forumo tikslas yra akcentuoti ekonominę ir socialinę kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus kuriamą vertę miesto ir regiono raidai, skatinti valstybės institucijų ir regioninės politikos atstovų dialogą, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą.

„Lietuvoje dar trūksta suvokimo, kad kultūra ir kūrybinės industrijos turi įtakos šalies gerovei, todėl asociacijos organizuojamas forumas yra proga ne tik pasidalinti įžvalgomis, bet ir sutarti, kaip galime įtvirtinti kultūrą kaip strateginį šalies prioritetą“, – sako Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos direktorė Roma Survilienė. 

Savo įžvalgomis forume pasidalins Prezidentės vyriausioji patarėja Rūta Kačkutė, kino prodiuseris Kęstutis Drazdauskas, „ERGO Insurance“ Lietuvoje generalinis direktorius Saulius Jokubaitis, Belgijos, Prancūzijos bei Lenkijos kultūros bei kūrybinių industrijų organizacijų atstovai. 

Pagrindinėje forumo sesijoje bus aptariamos kultūros politikos aktualijos, o diskusijoje svarstoma, ką turime nuveikti, kad kultūra taptų strateginiu šalies prioritetu. Užsienio svečiai pristatys kultūros ir kūrybinių industrijų plėtros miestuose ir regionuose sėkmės istorijas.

Antrojoje forumo dalyje vyks dvi paralelinės sesijos. Sesija „Festivaliai miestui ir Europai“ skirta festivalių vadovams ir organizatoriams, joje bus pristatytos dvi tarptautinės tinklaveikos iniciatyvos: Europos festivalių asociacijos veikla ir Šiaurės-Baltijos šalių festivalių platforma. Antroji sesija – „Kūrybinis miestas“ – skirta kūrybinio miesto temai. Jos metu Krokuvos ir Kauno miestų atstovai pasidalins patirtimi apie dalyvavimą UNESCO kūrybinių miestų tinkle, vienijančiame 180 miestų iš 72 šalių.

Forumą „KULTŪRA, miestas, regionas“ organizuoja Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, bendradarbiaudama su ES programos „Kūrybiška Europa“ biuru Lietuvoje ir Vilniaus rotuše bei Europos festivalių asociacija ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Forumą globoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, remia Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Prancūzų institutas Lietuvoje.

Dalyvavimas forume „KULTŪRA, miestas, regionas“ nemokamas, tačiau būtina registracija. Registracijos formą prašome užpildyti iki gruodžio 7 d. 

Kviečiame į 6 pt - knygos dizaino konferenciją

6 pt – tai mažiausias šrifto dydis, kurį siūlo šiuolaikinės tipografijos ir grafinio dizaino programos. 

Ši riba atsirado dėl spaudos techninių galimybių – tai buvo mažiausias 19 amžiuje Europoje vyravusio šrifto Didot dydis, turintis savo pavadinimą –„nonpareilis“ (pranc. nonpareille – neprilygstamas, nepakartojamas, nepanašus). Šiuo dydžiu buvo spausdinami smulkesni arba didesnio talpumo reikalaujantys tekstai (išnašos, žinynai ar žodynai).

Pagrindinis organizatorių tikslas – kasmet pakviesti šešis neprilygstamuosius pasidalinti mintimis apie knygos meną ir sukviesti leidėjus, tipografus ir menininkus diskusijoms apie knygą.

Andy Warhol žodžiai pristato šiemetinę „6 pt“ knygos dizaino konferenciją ir jos temą, skirtą foto-knygoms-istorijoms.

Kada: Lapkričio 25 dieną, šeštadienį.

Kur: Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius, Lietuva).

Lennart Mänd knygų meno paroda „Saugantys istorijas"

Kviečiame Jus spalio 3 d., 18 val. į estų menininko Lennart Mänd knygos meno ir įrišimų parodos „Saugantys istorijas“ atidarymą, kuris vyks Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje.

Parodoje, be unikalių meninės knygrišystės pavyzdžių, bus eksponuojami eksperimentai, kuriais ieškoma ryšių tarp amato ir pramonės, tiriama, kaip naujai pritaikyti rankų darbo technikas riboto kiekio knygų gamybai. Savo kūryboje menininkas ieško funkcionalių technologinių sprendimų, kurie komercinei knygai suteiktų prabangesnę išvaizdą. Taip pat ekspozicijoje išryškinamos įvairios knygos detalės, pristatomos naujos dangos ir medžiagos: nuo aukso plėvelės ar pergamentų iki spalvotų klijų, džiovintų augalų ir širšių korio.

Galerijos rūsyje sukurtai instaliacijai Lennart Mänd naudoja gerokai primirštas medžiagas, tokias kaip laukinių žvėrių odos ir pergamentai, ir kviečia žiūrovą pajusti, kiek svarbi yra materija, į kurią knyga įrišta, ir ar ji savaime pasakoja savo istoriją.

Paroda vyks iki spalio 29 d.

PK konkurso laureato Dovydo Grajausko knygos „Apie reiškinius“ pristatymas

Poetinis Druskininkų Ruduo 2017

Tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ šiemet vyks 28 kartą Vilniuje ir Druskininkuose. Festivalis keičiasi, auga, bet kai kurie dalykai lieka nuo pirmojo festivalio 1990 metais. Už tuos stabilius dalykus 2017-2018 metais „Poetinis Druskininkų ruduo“ sulaukė tarptautinio pripažinimo – EFFE Label įvertinimo. EFFE (Europe for Festivals, Festivals for Europe) ženklas suteiktas festivaliui už „stiprų bendruomeniškumą, istoriją, išskirtinę ir jaukią festivalio atmosferą.“ 

Šių metų festivalio tema: „Moterys ir vyrai poezijoje: vaizduotės ribos“.

Kornelijus Platelis: „Kaip prasidėjo Poetinis Druskininkų ruduo? Galima būtų poetiškai teigti, kad jis radosi iš rudens gamtovaizdžio, Čiurlionio dvasios ar iš arbatos upių, kurias išgėrėme su Vytautu Blože, Nijole Miliauskaite, Sigitu Geda ir kitais, kiek rečiau į Druskininkus atklystančiais poetais – Almiu Grybausku, Donaldu Kajoku, Gintaru Patacku, Edmondu Kelmicku, velioniu Vaidotu Dauniu – karštai diskutuodami apie poezijos ir gyvenimo meną, apie mūsų knygas ir publikacijas, pasaulio literatūrą. Tiksliausia būtų teigti, kad jis kilo iš intensyvaus literatūrinio gyvenimo tiek kuriant tekstus, tiek juos apmąstant bei vertinant, tiek stengiantis įvardyti jų kontekstą.“

Mikalojaus Povilo Vilučio albumo pristatymas

Visus maloniai kviečiame į Mikalojaus Povilo Vilučio albumo pristatymą, kuris vyks Vilniaus grafikos meno centre 2017 m. rugsėjo 15 d., 17 val.

Tai leidinys, kuriame pirmą kartą išsamiai pristatoma Mikalojaus Povilo Vilučio kūrybinė biografija. Albumas parengta remiantis 2014 m. Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėse „Titanikas“ įvykusia retrospektyvine dailininko paroda. Knygoje pateikiama nuosekli Vilučio kūrybos apžvalga, išskiriant svarbiausias kryptis – lakštinę grafiką, piešinius, tapybą, objektus ir taikomąją grafiką.

Sudarytojos: Kristina Kleponytė-Šemeškienė, Jurga Minčinauskienė

Dizainerė: Laura Varžgalytė

Leidėjas: Vilniaus grafikos meno centras

Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba

Partneris Lietuvos dailės muziejus

Informacija +370 5 261 19 95

Konferencija „Knygos, ekranai ir skaitančios smegenys“

Skaitymas yra žmogaus ir technologijų sąveika pradedant pačiomis seniausiomis molio lentelėmis, baigiant naujausiais jutikliniais ekranais. Per ilgą laiką technologijų raida sukėlė daugybę pokyčių ir netgi transformacijų ir skaitymo įpročiuose, ir skaitymo kultūroje. Antai rotacinių spausdinimo mašinų ir industrinės popieriaus gamybos atsiradimas XIX amžiuje padarė skaitymo medžiagą pigią ir prieinamą masėms. Dėl to nepaprastai išaugo skaitytojų skaičius, tačiau kur kas svarbiau, kad pasikeitė skaitančios visuomenės demografija. Tuo tarpu XX a. antroje pusėje įvyko priešingas posūkis – po televizijos atsiradimo daugybė neįgudusių skaitytojų apskritai nustojo skaityti knygas. 

Panašiai ir šiandien masinė skaitmeninių ekranų plėtra (ir švietimo, ir laisvalaikio sferoje) ėmė keisti mūsų skaitymo įpročius. Ekranai gali būti skaitymo popieriuje alternatyva, tačiau kartu jie siūlo ir vaizdo įrašų, žaidimų, klausymosi galimybių tame pačiame įrenginyje, jau nekalbant apie nuolatines socialinių medijų pagundas. Visa tai ilgina prie ekrano praleidžiamą laiką, konkuruoja su žmogaus laisvalaikiu, trumpina ilgalaikio (knygų) skaitymo laiką. Kartu kelia neatidėliotiną klausimą dėl didesnių ar mažesnių technologijų pasekmių švietimui. Yra įrodymų, kad ekranai keičia skaitymo patirtį atminties ir (grožinių kūrinių atveju) suvokimo prasme. Regis, skaitmeniniai tekstai suvokiami ne taip giliai kaip popieriuje spausdinti tekstai. Kartu esant milžiniškoms informacijos paieškos galimybėms ištisą parą, šie ir kiti pokyčiai, be abejonės, daro įtaką ir mūsų sampratai apie žinias bei informaciją. Tai skatina įsavinti momentinę informaciją, o ne įsiminti faktus, mąstyti remiantis tik informacijos fragmentais, o ne didesnės informacijos sankaupomis, jau tapusiomis mūsų žiniomis. 

Tarpdisciplininė EU COST E-READ veikla, vykdoma 2014–2018 metais, yra paskatinusi nemažai empirinių tyrimų apie visuotinio ekranų naudojimo pasekmes. Konferencija „Knygos, ekranai ir skaitančios smegenys“ skiriama preliminariems rezultatams pristatyti. Kas iš tiesų kinta ir kodėl? Šiuos rezultatus reikėtų matyti tam tikrame kontekste siejant juos su istorija ir dabarties skaitymo praktika, taip pat socialine raštingumo istorija. Tai kelia ir kitų klausimų.

Konferencijoje siūlomos nagrinėti tokios temos (bet nebūtina apsiriboti tik jomis):

• Skaitymo praktikų empiriniai tyrimai, pavyzdžiui, knygų industrijos statistika, bibliotekų statistika, medijų naudojimo ir laiko praleidimo jose apklausos;
• Kaip interpretuoti empirinių tyrimų rezultatus, ir kokios peršasi išvadas dėl skaitymo ateities ir skaitymo reikšmės švietimui?
• Skirtingų formatų ir skaitymo santykis (pavyzdžiui, knyga kietais ir minkštais viršeliais; spausdintinė knyga ir ekrane skaitoma knyga);
• Knygų ir skaitmeninių edukacijos priemonių naudojimo istorija bei šiandiena, jų santykinis efektyvumas;
• Kintantis skaitymo įvairiais tikslais (pavyzdžiui, laisvalaikio ir mokymosi) statusas ir socialinė pozicija;
• Kintanti raštingumo apibrėžtis;
• Kintanti skaitymo istoriografija ir tyrimo instrumentų plėtra.

Konferenciją organizuoja:

• Europos šalių mokslininkų bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityse (European Cooperation in Science and Technology, COST) tinklas, vykdantis veiklą „Skaitymo evoliucija skaitmeninimo amžiuje“ (Evolution of Reading in the Age of Digitisation, E-READ)
• Pasaulinė Autorystės, skaitymo ir leidybos istorijos draugija (SHARP)
• Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas

Konferencijos vieta: Vilniaus universitetas (Lietuva)

Konferencijos data: 2017 m. rugsėjo 27–29 d.

Konferencijos kalba: anglų

Šiaurės vasara. Susitikimas su poete Anna Halberstadt

Šiemet forumas „Šiaurės vasara. Rašytojas svetur, tekstai su mumis“ pakvies jau ketvirtadienį, rugpjūčio 17 dieną Vilniuje. 

Forumą pradėsime susitikimu su poete Anna Halberstadt, kurios knygą „Vilniaus dienoraštis“ ką tik išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Susitikime su poete taip pat dalyvaus knygos vertėjas Marius Burokas, poetės Vilniaus prisiminimų gatvėmis ves literatūros tyrinėtoja dr. Eglė Kačkutė. 

Anna Halberstadt gimė ir užaugo Vilniuje, holokaustą išgyvenusių žydų šeimoje. Studijavo psichologiją Maskvos universitete, sulaukusi 30-ies apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, dirbo gydytoja, taip pat – administracinį darbą psichikos sveikatos klinikose. Yra paskelbusi nemažai psichologijos straipsnių. Anna Halberstadt – dviejų poezijos knygų, „Vilnius Diary“ (2014) ir „transit“ (2016), autorė. 

Dalia Staponkutė sako: „Annos Halberstadt eilėraščiai yra tai, ko mes, lietuviškai kalbantieji, o tai reiškia – lietuviškų žodžių junginiais mąstantys žmonės – nedrįstame vienas kitam pasakyti. Tai poetiškas pasakojimas apie Vilnių, miestą, kuris niekada nebuvo toks lietuviškas kaip šiandien.“

Pokalbis su poete vyks anglų kalba.

Šiaurės vasara. Rašytojas svetur, tekstai – su mumis

Giedra Radvilavičiūtė: 

Pasaulyje vykstantys (geo)politiniai pokyčiai, gyvenamosios vietos keitimas, net jei jis ir labai laikinas, koreguoja žmogaus ir šalies, kurioje yra jo šaknys, tapatybės supratimą. Dar visai neseniai aktualu buvo svarstyti, kiek Lietuvoje yra pasaulio ir Europos. O ar mes patys jaučiamės visaverčiai kitų demokratinių šalių literatūroje. Kuo mes panašūs į kitus europiečius? Kiek mūsų siužetai, pasakotojai, veikėjai ir metaforos geba sujaudinti ir priversti mąstyti kitus, kai Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, JAV, Ispanijoje, Švedijoje, Norvegijoje pasirodome knygų pavidalu. Ar mes kitose šalyse esame suvokiami adekvačiai, ar kad būtume suprasti, privalome rašyti tam tikromis Europos šalims artimomis, aktualiomis, net ir politkorektiškomis temomis? 

Kaip, apie ką dabar kai kurie mūsų rašytojai rašytų, jei negyventų, nebūtų gyvenę ilgesnį laiką svetur. Gyvenimas Kipre, savo šaknų permąstymas, grįžimas į Lietuvą ir vėl išvažiavimas į šalį, kur gyvena jau ne rašytojos gimtąja kalba kalbančios jos dukterys tapo pagrindinėmis Dalios Staponkutės (Nikosija) eseistikos temomis. Rašytoja yra sakiusi, kad jei jos gyvenime nebūtų kelionių, tai net visiems rašytojams svarbi mirties tema jos knygose būtų išreikšta kitaip. Žmonių bendravimo kultūrą, rašytojos manymu, veikia net klimatas, kuriame jie gyvena. Pietiečiai, kaip ji teigia, daug mažiau naudojasi socialiniais tinklais, nes visas bendravimas vyksta gatvėje, o planšetė gali ramiai ilsėtis šalia kalbančių: „Socialiniai tinklai kuria ir palaiko iliuziją, kad esame ten, kur mūsų nėra.“ Prisiminkime ir kitas knygas... Ar būtų gebėjusi žaisti savo tekstuose žargonu Paulina Pukytė, jei ji nesusidurtų Londono teismuose su tėvynainiais, dažniausiai patiriančiais ten liūdnokų nuotykių? Indrė Jonušytė (Graikijos, Belgijos miestai), Rūta Mataitytė (Oslas), Agnė Žagrakalytė (Briuselis), Laimonas Briedis (Vankuveris), Vaiva Rykštaitė (Havajai) tikriausiai negalėtų ir nenorėtų atsisakyti savo patirties šalyse, kuriose gyvena, nes tada iš jų knygų iškristų dalis svarbių puslapių. Ar kitokie būtų Jaroslavo Melniko kūriniai, jei jis kasmet negyventų Paryžiuje?.. Valdo Papievio, 2016 metų Nacionalinės premijos laureato, gyvenančio tame mieste visą laiką? 

Apmąstymas žmogiškosios ir kūrybinės patirties svetur gali tapti ir literatūrologijos darbų tema (Eglė Kačkutė). 

„Šiaurės vasaros“ forume aptarsime ir pasaulio rašytojus, kurie išvažiavę iš gimtosios šalies, kūrė ne gimtosiose šalyse. 

Kokį kelią nueina vertėjas, kad ant mūsų stalo atsidurtų ispano Salvadoro Dali prancūziškai parašyta autobiografija, rusų kilmės Prancūzijoje kuriančio Andrei Makine romanas, Marinos Stepnovos, rusų rašytojos, „Italų pamokos“? 

Lietuvos literatūriniame gyvenime yra išskirtinių atvejų. Rašytojas gyvena čia, o rašo ne lietuvių kalba (Lena Eltang). Arba šiuolaikybėje, kai tarmėmis kalba vis mažiau žmonių, atsiranda avantiūristas, turintis drąsos sukurti romaną tarmiškai, taigi, iš pirmo žvilgsnio, atrodo, suprantamą net ne visiems lietuviams. Tačiau Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“ ne tik tapo viena skaitomiausių ir linksmiausių knygų per pastaruosius metus, tačiau niekas negali apkaltinti knygos provincialumu. Ji jaudina visus, kurie nors kartą būdami jauni jautėsi „rugiuose prie bedugnės“. 

„Šiaurės vasaros“ forume, kaip ir kasmet, į tekstus „iš svetur“ pažvelgsime ne tik literatūros lauke. Kuo tampa tekstas, perkeltas į kino kalbą? Yra tekstų ar su tekstais susijusių daiktų, kurie, jei ne atsitiktinumas ar tam tikros aplinkybės, nebūtų išvydę dienos šviesos, pavyzdžiui, sovietinėje kariuomenėje tarnaujančio kareivio laiškai artimiesiems... Siuvėjos laiškai, kurie elektroninėje-skaitmeninėje eroje atrodo nutolę nuo mūsų keliais amžiais, nors yra rašyti prieš keletą dešimtmečių. Kasdienybės liudijimai popieriuje charakterizuoja epochą, kai dar rašėme pasakojimais, ne žinutėmis. Yra autorių, kurie „svetur“ liko iki dabar, t. y. žvalgų rašyti tekstai. Tekstų autoriai dešimtmečius buvo, kartais ir liko nežinomi, o jų tekstai keitė valstybių likimus. 

Fotografas Algimantas Aleksandravičius Biržų krašto muziejuje surengs rašytojų, kurie gyvena svetur, portretų parodą, kad jie, nors ir nebylūs, tris dienas stebėtų „Šiaurės vasaros“ ir apie juos kalbančius dalyvius.

Vaikiškų knygų iliustracijų paroda „Baltijos pasaka“

Kviečiame į Baltijos šalių vaikiškų knygų iliustracijų parodos „Baltijos pasaka“ atidarymą, kuris vyks jau šį sekmadienį!

Seniai labai seniai… Ar tik ne taip prasideda beveik visos gražiausios pasakos? Ir šios vos taip nepradėjome. O iš tiesų... čia ir dabar norime pristatyti tris nepriklausomas dailininkes iš skirtingų Baltijos šalių. Susipažinkite – tai Ulla Saar iš Estijos, Elīna Brasliņa iš Latvijos ir Lina Itagaki iš Lietuvos. Dailininkės nusprendė, kad kol laukiame „Rail Baltica“ geležinkelio, reikia papasakoti žmonėms istorijas piešiniais ir pakviesti juos pakeliauti po Estiją, Latviją ir Lietuvą. Visos trys dailininkės yra vaikiškų knygų iliustruotojos, tad biblioteka – pati tinkamiausia vieta susipažinti su jų darbais. Nors istorijos pasakojamos naudojant skirtingas priemones, visos jos sukurtos vaikams. Taip iliustruotojos norėjo paskatinti jaunąją kartą skaityti daugiau knygų.

Pirmiausia paroda buvo atidaryta Taline, dabar atkeliavo į Lietuvą, o galiausiai pasieks ir Latviją. 

Tad kviečiame jungtis į mūsų kelionę ir pasidairyti naujų kelių ir naujų knygų, kurios galbūt irgi taps mėgstamiausiomis. 

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paroda veiks iki birželio 7 d. Kviečiame užsukti!

Prasideda didžiausias Lietuvoje literatūros renginys „Poezijos pavasaris“

Sekmadienį Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir Klaipėdos Mūzų skverelyje prasideda didžiausias Lietuvoje literatūros renginys – 53-iasis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“.

Per 15 festivalio dienų įvyks 157 renginiai visoje Lietuvoje ir septyniose užsienio šalyse. Be kitų renginių, Vilniuje ir Klaipėdoje vyks išėjusių poetų kūrybos skaitymai, „Poezija po žvaigždėmis“ Pažaislyje, sostinėje bus organizuojama pažintinė kelionė Vilniaus bohemos keliais, Zarasų, Panevėžio, Alytaus, Birštono, Rokiškio skaitytojai galės dalyvauti poetų Vlado Braziūno, Antano A. Jonyno, Kornelijaus Platelio, Rolando Rastausko, Rimvydo Stankevičiaus autoriniuose poezijos ir muzikos vakaruose.

Į festivalį atvyksta poetai iš Airijos, Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Latvijos, Kipro, Norvegijos, Lenkijos. 

53-iuoju „Poezijos pavasario“ laureatu tapo poetas, vertėjas Tomas Venclova , jam bus įteikta Maironio premija. Kitiems geriausias knygas 2016 m. išleidusiems poetams bus įteiktos Dionizo Poškos, Salomėjos Nėries, Jono Aisčio, Zigmo Gėlės premijos, taip pat bus įteikta Vilniaus miesto mero premija ir premija už geriausią knygą vaikams. 

Šiais metais „Poezijos pavasario“ laureato vainikavimo iškilmės iš tradicinės vietos Kaune – Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelio – persikelia į Vytauto Didžiojo universiteto Didžiąją salę. 

Kaip praneša organizatoriai, festivaliui tradiciškai išleistas poezijos almanachas su kompaktine plokštele. Antradienį almanachas bus pristatytas Valstybiniame jaunimo teatre, čia vyks ir diskusija apie šiuolaikinę Lietuvos poeziją. 

Festivalį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas, visi renginiai nemokami.

Kviečiame registruotis į konkursą „Kūrybinio verslo taurė“

Registraciją į konkursą baigiasi balandžio 20 d. Jei turi inovatyvų verslą ar esi sukūręs unikalų produktą – suskubk ir dalyvauk Nacionaliniame kūrybinio verslo taurės konkurse!

Visi dalyviai, patekę į atrankos finalą, birželio 3-4 dienomis kartu su verslo konsultantais, marketingo specialistais ir profesionaliais aktoriais gilinsis į verslo kūrimo subtilybes ir tobulins savo prisistatymus pasiruošimo stovykloje, ISM Inovacijų bazėje.

Stovyklos metu komisija išrinks patį inovatyviausią ir kūrybiškiausią projektą, kuris ir atstovaus Lietuvą tarptautinio konkurso finale Kopenhagoje!

Esė konkursas jaunimui / XXI tarptautinis Thomo Manno festivalis

Tradicinis festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią šiandieniame pasaulyje aktualius istorijos, kultūros, visuomenės gyvenimo klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas skelbia esė konkursą festivalio tema.

LAPAS Vilniaus knygų mugėje

Dalinamės su Jumis architektūrinėmis leidyklos LAPAS naujienomis Vilniaus knygų mugėje.

NAUJOS KNYGOS

Šiemet Vilniaus knygų mugėje LAPAS pristato net tris knygas apie architektūrą anglų kalba. Pasirodys ilgai lauktas Kauno architektūros gido vertimas į anglų kalbą, Vilniaus architektūros gidas anglų kalba ir Marijos Drėmaitės monografija apie sovietmečio Lietuvos architektūrą (išleido DOM publishers).

PROGRAMA

pokalbis /// vasario 22 d., 20 val., Rūdninkų knygyne

BERLYNAS - VARŠUVA - VILNIUS.

LEIDĖJAI APIE MIESTO ĮVAIZDĮ IR ARCHITEKTŪROS KRITIKĄ

Knygų mugė mums yra ne vien naujos knygos. Mūsų tikslas - supažindinti Jus su geriausiais užsienio architektūros leidėjais ir jų leidiniais. Todėl šiemet kviečiame į pokalbį su mūsų svečiais - vokiečių leidyklos DOM publishers vadovu PHILIPP MEUSER ir lenkų Centrum Architektury vadovu GRZEGORZ PIĄTEK. 

Pokalbį organizuojame kartu su partneriais Goethe's institutu ir Lenkijos institutu Lietuvoje.

LLA renginiai specialistams Vilniaus knygų mugėje

Lietuvos leidėjų asociacija pirmą kartą organizuoja renginius specialistams, į kuriuos atvyks net 23 užsienio leidėjai.

Naujausių Regimanto Dimos knygų pristatymas

Regimantas Dima – užkietėjęs vilnietis, dviejų istorinių romanų „Vilniaus plovas“ ir „Bronislovas ir imperatorius“ (Tyto alba, 2015, 2016) autorius. Buvęs regbio žaidėjas, „laukinio kapitalizmo“ laikotarpio verslininkas, dviejų dukterų tėvas. O lietuviško interneto skaitytojai jį pažįsta kaip Gyvenimo Stebėtoją, kurio tinklaraštį apie vieno vilniečio gyvenimą skaitė daugybė žmonių, visiškai nenutuokdami, kas yra jo autorius. Skaitė, stebėjosi ir juokėsi. Nes Regimantas Dima iš tiesų yra pats tikriausias gyvenimo stebėtojas: jo aštri akis, puiki atmintis ir kandus humoras panardina skaitytoją į kasdienybę, kuri daugeliui pasirodys pažįstama ir artima – bet neįprastai juokinga. Į prisiminimus apie sovietinį Vilnių, kurio jaunoji karta nebepažįsta. Į kunkuliuojantį asmeninį gyvenimą! su temperamentingaja Balkanų Moterimi.

Autorius sako: „Tai trumpos istorijos apie XX amžių, apie Aziją, verslą, regbį, šeimos vargus ir sovietinio Vilniaus keistenybes. Žmonės, paskaitę šią knygą, reaguoja trejopai – arba juokiasi, arba kvatoja, arba rodo kumščiu autoriui.“

* * *

“Bronislovas ir imperatorius” – tai savotiškas pirmosios knygos tęsinys. Tiksliau – antrasis pasakojimas apie idėjas, valdžiusias ano šimtmečio protus. Apie dar vieną stulbinančios biografijos žmogų. Apie siekimą kovoti ir nepasiduoti bet kokiomis sąlygomis, apie avantiūristišką ir drąsų siekimą sukurti slaptą Planą.

Į XIX amžiaus pabaigos paskutinių geografinių atradimų ir pašėlusių imperijų lenktynių – kas pirmas užgrobs paskutines laisvas žemes Azijoje – energingai įsivelia jaunas bajoras Bronislovas Grombčevskis iš Telšių pavieto. Įsivelia taip sėkmingai, kad britai bijo jo šešėlio virš Britų Indijos, rusai nesupranta, kinai bando sunaikinti, o Rusijos imperatoriaus rūmuose Bronislovą tai glosto, tai varo šalin. Ir ničniekas nežino, kokia velniava sukasi šito karininko galvoje, kuriai žvalgybai jis dirba; o gal jis ištikimas tik savo dėdės Aleksandraičio būrio kariams vaikystėje duotai priesaikai?

Neįtikėtinos biografijos žemaitį Bronislovą Grombčevskį galima vadinti kaip tik nori: tikru vyru, išdaviku, dvigubu agentu, patriotu. Jo gyvenimą – laimingu, avantiūristišku, nenusisekusiu. Bet tuo ir žavus pagrindinis šio romano herojus, elegantiškai besisukantis painaus ir intrigų kupino siužeto centre.

Data: vasario 24 d., penktadienis

Laikas: 20 val.

Vieta: Konferencijų salė 5.2, LITEXPO

Dalyvauja: Regimantas Dima, Audrius Bružas, Ernestas Parulskis

Alma littera Vilniaus knygų mugėje

Šių metų Vilniaus knygų mugei leidykla "Alma littera" paruošė lankytojams daug susitikimų, pristatymų bei renginių. Išsirinkti įdomiausią galės tiek dideli, tiek maži, tiek besidomintys istorija, tiek populiariosios literatūros gerbėjai. Susipažinkite su visa Alma littera Vilniaus knygų mugės renginių gausa:

Vasario 23 diena 

1. 18 val. Konferencijų salė 5.1
   Rūtos Vanagaitės knygos „Jis“ pristatymas
   Dalyvauja R. Vanagaitė

Vasario 24 diena

1. 11 val. Rašytojų kampas
   Tomo Kavaliausko knygos „Originalas“ pristatymas
   Dalyvauja S. Trilupaitytė, H. Kunčius
   
   
2. 12 val. Konferencijų salė 5.1
   Susitikimas su bestselerio "Kodėl prancūzės nestorėja" autore Mireille Guiliano
   Dalyvauja Violeta Baublienė.
   
   
3. 12 val. Konferencijų salė 5.3
   Diskusija „Ką iš tiesų žinome apie Palestiną?“. Giedrė Steikūnaitė pristato knygą „Palestina“
   Dalyvauja K. Vyšniauskas, J. Ohman, G. Tervidytė
   
   
4. 13 val. Konferencijų salė 5.2
   Akvilinos Cicėnaitės knygos „Tylos istorija“ pristatymas
   Dalyvauja D.Tamošiūnaitė, S. Daugirdaitė
   
   
5. 13 val. Rašytojų kampas
   Saros Poisson esė knygos „Grožio mašina“ pristatymas
   Dalyvauja J. Čerškutė, M. Burokas, G. Petronienė
   
   
6. 14 val. Rašytojų kampas
   Jaroslavo Melniko knygos „Dangaus valdovai“ pristatymas
   Dalyvauja D.Tamošiūnaitė, R. Šerelytė, A.Šlepikas
   
   
7. 16 val. Konferencijų salė 5.5
   Kazio Sajos knygų "Su boružėle ant kaktos" ir "Noras, kuris dar išsipildys" pristatymas
   Dalyvauja K. Urba, R. Elijošaitytė
   
   
8. 17 val. Rašytojų kampas
   Socialinių tinklų šekspyrai - kokia jų sėkmės paslaptis? T.Taškauskas,T. Norkaitis (knyga „Begalybės fragmentai) ir Justinas Kisieliauskas (knyga „Meilė etc“.) – dalinasi išpažintimis apie savo kūrybą.
   Dalyvauja T.Taškauskas, T. Norkaitis, J.Kisieliauskas
   
   
9. 19 val. Forumas-LRT studija
   Algimanto Čekuolio knygos „Salos ir jų žmonės“ pristatymas
   Dalyvauja U. Galadauskaitė, A. Matonis

Vasario 25 diena

1. 11 val. Konferencijų salė 5.1.
   Vokiškų miestų likimas baltų pasaulyje. Arvydas Juozaitis pristato trilogiją apie tris didžiuosius Baltijos pakrantės miestus.
   Dalyvauja D. Kuolys
   
   
2. 12 val. Konferencijų salė 5.3
   Dovydo Pancerovo knygos „Kiborgų žemė“ pristatymas
   Dalyvauja P. Gritėnas, G.Liaudanskas-Svaras
   
   
3. 13 val. Forumas-LRT studija
   Knygos „Būtovės slėpiniai. Užmiršta Lietuva“ pristatymas
   Dalyvauja A. Bumblauskas, A.Švedas, E. Saviščevas
   
   
4. 13 val. Vaikų scena
   Renginys „Kakė Makė keliauja po pasaulį“
   
   
5. 14 val. Konferencijų salė 5.3
   „Imperatoriaus meilužė geismo spąstuose“ - Lietuva ir pasaulis asmeninėse istorijose: Sofijos Tyzenhauzaitės meilės keliai Peterburge, Vilniuje, Paryžiuje ir lietuviškos Amsterdamo interpretacijos. Gina Viliūnė ir Jolita Herlyn pristato naujus romanus.
   Dalyvauja G. Drukteinis, R. Kaušiūtė

Vasario 26 diena

1. 12 val. Konferencijų salė 5.1
   Nijolės Narmontaitės knygos „Aktoriai, režisieriai ir gerbėjai. Ko nematė žiūrovai“ pristatymas
   Dalyvauja K.Kazlauskaitė, V. Pauliukaitis, E. Skerstonas, B.Dambrauskaitė
   
   
2. 12 val. Vaikų scena
   Teatralizuotas Dr. R. Česūnienės, L. Česūno knygos „Mėgintuvėlis burbulų karalystėje“ pristatymas
   
   
3. 13 val. Rašytojų kampas
   Renatos Šerelytės knygos „Žvaigždžių medžiaga“ pristatymas
   Dalyvauja M. Gailius, R. Elijošaitytė
   
   
4. 16 val. Forumas-LRT studija
   "Rytų Prūsijos genas". I. Simonaitytės premijos laureatas Rokas Flick pristato romanų trilogiją: „Emma, pastoriaus duktė“, „Šiaurės Sachara“, „Paskutinis traukinys“
   Dalyvauja J. Saulėnienė, R. Arbačiauskaitė
   
   

Kviečiame dalyvauti konkurse „Kūrybinio verslo taurė“

Jau ketvirtus metus Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija organizuoja tarptautinio konkurso „Kūrybinio verslo taurė” nacionalinį atrankos etapą! Atrankos nugalėtojas atstovaus Lietuvą tarptautinio konkurso, dar vadinamo kūrybinių industrijų pasaulio čempionatu, finale Kopenhagoje. 

Konkursas orientuotas į antreprenerius ir startuolius, tačiau jame gali varžytis bet kuris kūrybinių industrijų atstovas – dalyvaujančioms bendrovėms nėra jokių konkrečių apribojimų, susijusių su amžiumi, apyvarta ar darbuotojų skaičiumi. Pagrindinė verslo koncepcijos idėja turi būti grindžiama kūrybinėmis kompetencijomis: estetika, dizainu, vizualine komunikacija, medijomis, muzikalumu ir pan. 

Kūrybinės industrijos apima labai įvairias sritis, o dalyvaujančios tarptautiniame konkurse šalys pristato skirtingas verslo idėjas, produktus ir paslaugas. Tokius itin skirtingus projektus vertina kompetentinga komisija, tarp kurios narių pasaulinių kompanijų, tokių kaip „Microsoft“, „Lego“,„IKEA“ ar „Google“ atstovai. Vienas iš svarbiausių konkurso aspektų – investicijų pritraukimas, tad kiekvienais metais konkurso dalyvius stebi ne tik komisija, bet ir gausus investuotojų būrys.

Šiais metais laimė nusišypsos ne tik vienam nugalėtojui, tačiau ir visiems dalyviams, patekusiems į finalinį nacionalinio konkurso atrankos etapą.  Visi jie gegužės pabaigoje dalyvaus dviejų dienų pasiruošimo stovykloje, kuri vyks „ISM inovacijų bazėje“  Vilniuje. Stovyklos metu vyks scenos kalbos ir komunikacijos  mokymai, dalyviai šlifuos ir tobulins savo pristatymus, o paskutinę renginio dieną, kai komisija išklausys visus dalyvių prisistatymus, bus paskelbtas tas vienintelis, kuriam ir atiteks šansas pristatyti savo verslą visam pasauliui rudenį vyksiančiame konkurso finale. 

Tarptautinio konkurso finaluose Lietuvą jau atstovavo „Showaround“ komanda, keičianti keliavimo kultūrą visame pasaulyje, dizaineris Ignas Survila su paspirtuku „Pigeon“ bei dizaino studija „March“, sukūrusi stilingus ir novatoriškus atšvaitus. Šiais metais vėl rinksime geriausius iš geriausių, tad Lietuvos kūrybinių industrijų atstovus kviečiame registruotis iki balandžio 20 d. ir dalyvauti nacionalinėje atrankoje!

Projekto partneriai: „Versli Lietuva“,„ISM inovacijų bazė“ ir „Startup Lithuania“. Nacionalinį „Kūrybinio verslo taurės“ atrankos etapą Lietuvoje dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija. 

„Kūrybiškos Europos“ seminaras: Kaip pritraukti rėmėjus kultūrai?

ES programos „Kūrybiška Europa“ biuras Lietuvoje kultūros ir kūrybinių organizacijų atstovus kviečia į nemokamą seminarą „Kaip pritraukti rėmėjus kultūrai?“. 

Lėšų iš privačių rėmėjų pritraukimas kultūros organizacijoms, festivaliams, renginiams yra viena aktualiausių šio sektoriaus problemų, o naujų verslo ir vadybos modelių paieška bei kompetencijų didinimas yra vienas iš „Kūrybiškos Europos“ prioritetų. Literatūros apie darbą su rėmėjais kultūros sektoriuje stinga, o sporto teorija ir praktika kultūrai yra ne visada tinkama. 

Seminaro pranešėjas Mindaugas Morkūnas daugiau kaip 10 metų dirba su rėmimo partnerysčių inicijavimu kultūros projektuose. Jo dėka privatiems rėmėjams patrauklesniais tapo tokie festivaliai ir renginiai kaip „Kino pavasaris“, „Mados infekcija“, „Be2gether“, „Kultūros naktis“. Jis yra rėmimų konferencijos „Smart-Sponsorhip“ organizatorius. Pranešimus apie darbą su rėmėjais skaitė Italijoje, Kroatijoje, Lietuvoje. Savo rėmimų kompetencijas gilino rėmimo ir kūrybinių industrijų konferencijose Londone, Amsterdame, Stokholme, Reikjavike. Dalyvavo daugiau kaip 30 rėmimo rinkodaros mokymų; stažuotėje Londono mados savaitėje; konsultacijose su Berlyno, Toronto, „Sundance“ kino festivaliais. 

Į seminarą Mindaugas atvyks po neseniai aplankytų Toronto ir „Sundance” (JAV) kino festivalių, kur vyko gilinti savo žinias apie darbą su rėmėjais. 

Seminaro pirmoje dalyje pranešėjas pasidalins pamatinėmis žiniomis apie darbą su rėmėjais, kurios universaliai gali būti pritaikomos įvairiuose projektuose. Antroje dalyje papasakos apie praktinius atvejus iš Toronto ir „Sundance“ festivalių, bei savo patirties Lietuvoje. Klausimų atsakymų sesijoje atsakys į dalyvių klausimus. 

Organizatorius: ES programos „Kūrybiška Europa“ biuras Lietuvoje (Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos kino centras) 

Partneriai: Lietuvos kultūros taryba, „Smart Sponsorship“, Vytauto Didžiojo Universitetas, Swedbank, Klaipėdos „Kultūros fabrikas“. 

R. Paknio fotografija. Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1, Vilnius), nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. sausio 9 d. veikia Raimondo Paknio fotografijų paroda „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“.

Fotografo Raimondo Pak­nio vardas paprastai siejamas su leidyba: jo leidyklos istorija prasidėjo 1993-iaisiais nuo didžiulio pasisekimo sulaukusio albumo „Lietuvos bažnyčių menas“, parengto kartu su kolega Arūnu Baltėnu. Netrukus pasirodė vėl abiejų fotografų leidinys „Senoji lietuvių skulptūra“. Taip R. Paknio leidykla užsiėmė teritoriją ir jau beveik ketvirtį amžiaus jos neapleidžia.

Objektyve – paveldas

Tačiau puikiai iliustruotų kultūros leidinių sėkmė autorių simboliškai įkalino spaudos fotografijos lauke. Kurį laiką toks statusas jį tenkino, bet pastaraisiais metais fotografas aktyviai keičia įsitvirtinusį požiūrį į save ir savo veiklą. Prieš metus, 2015-ųjų lapkritį, toje pačioje Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje jis atidarė asmeninę parodą „Išlikęs laikas. Medinių bažnyčių interjerai“. Viešumon įžengė knygos puslapiuose nebetelpantis fotografas – mūsų parodų erdvėse neįprastai didelio formato spalvotų fotografijų meistras. Akivaizdu, kad pasaulio vizija, kuria nori pasidalyti šių fotografijų autorius, reikalauja tokio medžiaginio pavidalo, kokio nebepajėgia suteikti ligšiolinės priemonės.

R. Paknys fotografuoja ir rodo tai, kas jį visą gyvenimą labiausiai domino, – senąją architektūrą. Tai Lietuvos paveldas – bažnyčios, koplyčios, vienuolynai, dvarai. Prieš keletą metų jo susidomėjimo laukas prasiplėtė rytų ir pietryčių kryptimi – į LDK žemes Baltarusijoje (LDK paveldo Baltarusijoje vaizdų eksponuojama ir šioje parodoje) ir Ukrainoje.

Naujausios fotografijos – laiko, patirties, brandos, aiškaus supratimo apie kūrybos tikslus bei prasmę, gilaus fotografuojamo objekto ir fotografavimo sąlygų pažinimo vaisius. Plokšteline (4×5) kamera – fotografas naudoja jas dvi: „LinhofMaster Technika“ ir „Horseman“ – nufotografuotos analoginės nuotraukos didinamos išlaiko ryškumą ir tikrovės vaizdui artimą piešinį.

Sustabdyti nykimą

Toks atvaizdo kūrimas yra visiška priešybė Lietuvoje įsitvirtinusiai architektūros fotografijai – greitu žvilgsniu pamatytiems ir greitai žiūrėti pritaikytiems vaizdams. Šios fotografijos sukurtos neskubant ir skirtos žiūrėti ilgai. Jos gražios kaip paveikslai, nors kartu šiek tiek baugina – kaip visi iš praeities į mūsų dabartį įsiveržę pavidalai.

Tikras malonumas mėgautis įgudusia fotografo akimi pagauto vaizdo estetika, pasinerti į jo meistriškai sukurtą elegišką nuotaiką, tačiau tampa nejauku staiga suvokus, kad prieš mus – žiauriai deformuotos atminties kultūros dokumentas. Rafinuoti vaizdai byloja apie tragediją, atėmusią žmonėms gebėjimą darniai sugyventi su savo praeitimi ir jos ženklais. Sunku patikėti, kad tą daugybę nykstančių mūrų kas nors pajėgs prikelti naujam gyvenimui, ypač kad, pasak fotografo, kalbantis su vietiniais Baltarusijoje, Ukrainoje, pasitaiko net Lietuvoje, pašnekovai prisimena nebe koplyčią, o joje buvusį sandėlį arba garažą, nors jų močiutės ir seneliai dar eidavo ten melstis.

Toks požiūris R. Pakniui – dar viena paskata fotografuoti: jis tiki, kad nufotografavus nebūčiai pasmerktą objektą nykimas tarsi sustabdomas, o dar kuriama ir nauja kultūros vertė.

Meno albumo Algis Skačkauskas pristatymas

Maloniai kviečiame į meno albumo Algis Skačkauskas pristatymą, kuris įvyks š. m. gruodžio 21 d. 17 val., Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos prospektas 22, Vilnius).

Pristatyme dalyvaus albumo sudarytojas dr. Kęstutis Šapoka, menininko žmona Roma Skačkauskienė, renginį moderuos projekto vadovė dr. Danutė Zovienė.

Albumą išleido Dailininkų sąjungos leidykla artseria, sudarytojas dr. Kęstutis Šapoka, dailininkė Ramunė Januševičiūtė, rėmė Lietuvos kultūros taryba, privatūs asmenys. Knygoje išsamiai pristatoma Algio Skačkausko (1955 - 2009) tapyba.

Renginio metu albumą galėsite įsigyti leidyklos kainomis

Daugiau informacijos telefonu: +37052624959

Aurimo Švedo ir Irenos Veisaitės knygos pristatymas

NAUJOS AURIMO ŠVEDO POKALBIŲ KNYGOS „IRENA VEISAITĖ. GYVENIMAS TURĖTŲ BŪTI SKAIDRUS“ PRISTATYMAS 

GRUODŽIO 15 D. 18 VAL. VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOJE (DIDŽIOJI G. 4, VILNIUS)

Renginyje dalyvauja knygos autorius Aurimas Švedas, knygos herojė Irena Veisaitė, teatro prodiuserė Audra Žukaitytė, režisierius Gintaras Varnas ir literatūrologas Kęstutis Nastopka. Renginį moderuos Vytenė Muschick.

Istoriko Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą.

Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai.

Paviljono knygų savaitgalis

Dienoms trumpėjant ir siautėjant Šiaurės vėjams, pasinerti į šiltą, neformalų literatūrinį ir muzikinį siautulį Vilniuje gruodžio 10 – 11 dienomis kviečia „Paviljono knygų savaitgalis“. Bare „Paviljonas“ vyks įvairūs renginiai: koncertuos muzikinės grupės, bus pristatomos naujausios knygos, vyks intelektualios diskusijos ir susitikimai.

Renginys suvienys leidyklas „Kitos knygos“, „Aukso žuvys“, „Lapas“, „Sofoklis“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklą bei knygynus „Eureka!“,„Juodas šuo“, Rūdninkų knygyną.

„Paviljono“ knygų savaitgalis siaus gruodžio 10 –11 dienomis Vilniuje, Pylimo g. 21B įsikūrusiame bare „Paviljonas“.

Visi renginiai – nemokami!

Geriausi linkėjimai!

Lietuvos spaudos pramonės apdovanojimai 2016

Kada: 2016-12-15

Kur: LR Vyriausybė, Didžioji salė, Gedimino pr. 11, Vilnius

Renginio trukmė: 12:15 – 16:30

Gerbiamieji,

Kviečiame dalyvauti vieninteliuose Lietuvoje rengiamuose Lietuvos spaudos pramonės apdovanojimuose 2016. Šios šventės esmė - pagerbti žmones kasdien kuriančius spaudos produktus - knygas, žurnalus, laikraščius, pakuotes, etiketes, 3D gaminius, įvertinti geriausius studentus ir pasidžiaugti visų rezultatais.

PROGRAMA

12:15-13:00Pasitikimo kava

13:00-13:10 Muzikinis sveikinimas. Grupė „Voicelless“

13:10-13:15 Įžanginis žodis. Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentas Artūras Karosas

13:15-13:40 Sveikinimo žodis. Kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis, LR Kultūros ministerijos atstovas, LR Švietimo ministerijos atstovas, LR Ūkio ministerijos atstovas

13:40-14:20 Spaudos pramonės apdovanojimai 2016. 2016 m. Lietuvos spaudos pramonės ir mokslo pasiekimai

14:20-14:45 Ko Lietuviai gali pasimokyti iš Japonijos spaustuvių? Lietuvos spaustuvininkų verslo misijos patirtis, aktualios įžvalgos. LISPA Tarybos atstovai

14:45-15:00 "Pasaulis knygose". Žurnalistas, keliautojas Vytaras Radzevičius

15:00-15:10 Muzikinis sveikinimas. Grupė “Voicelless”

15:10-16:30 Šventinis susitikimas Studio 9

SVARBU: Į LR Vyriausybę atvykti kviečiame 12:15 – 12:45 val.

Su savimi būtina turėti asmens dokumentą.

Otelas iš Sibiu: vakaras su Rolandu Rastausku ir kūrybos skaitymai

Lietuvoje pirmą kartą rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ skirtas viešiems literatūros skaitymams ir rašytojų susitikimams su skaitytojais. Festivalio pagrindine ašimi taps literatūros autoriai ir jų kūryba. 

Neprognozuojamasis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Rastauskas (RoRa) rengia publikai staigmeną. Šįkart – atvirai, vaizdingai ir su muzika! 

Aštraus žodžio autorių RoRa atviram pokalbiui šįkart provokuos ne ką mažiau aštri kritikė Virginija Cibarauskė. Kaip jai pavyks pokalbis su “džiazuojančiu” rašytoju, paaiškės tik gruodžio 9 d. Nacionalinio dramos teatro scenoje, nes džiazas juk nesurepetuojamas! RoRa, pasitelkęs kitus menininkus, pažadėjo pats pristatyti savo kūrybą. Prie pokalbio džiazo ritmu prisijungs videomenininkės A. Maknytės vaizdo dialogai. Na, o finalizuoti pradėtų pokalbių temas ateis garsieji džiazo grandai Dmitrijus Golovanovas (fortepijonas) ir Arkadijus Gotesmanas (perkusija). 

Rolando Rastausko  - poeto, eseisto, dramaturgo, vertėjo, daugelio tarptautinių kultūros projektų dalyvio ir festivalių konsultanto – literatūros visuomenei pristatyti nereikia.   

Vien iš santrumpos RoRa pažįstamas Lietuvos literatūros autorius su kiekvienu savo nauju kūriniu atsiduria kultūros bendruomenės dėmesio centre: nevengiantis provokuoti, nebijantis nepatikti ir kartu mėgstantis žavėti savo vieša laikysena. Atrodo, kad RoRa visada žino, koks jis yra įdomus. 

2001 m. R. Rastauskui paskirta LR Kultūros ministerijos premija už  aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis. 2003 m. buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento Atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga. 2006-aisiais – Ievos Simonaitytės premija bei Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto premija už geriausią 2005-ųjų metų knygą „Kitas pasaulis“. 2010 m. jam buvo paskirta Lietuvos Respublikos Nacionalinė kultūros ir meno premija. 2015 m. R. Rastauskui buvo suteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, kūryba įvertinta Jotvingių premija. 

Iškart po susitikimo su Rolandu Rastausku publika kviečiama į Nacionalinio dramos teatro fojė – 20,30 val. visų lauks poezijos ir džiazo fiesta. Renginys yra atviras ir nemokamas. 

Poezijos ir džiazo temą čia pratęs Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas poetas A. A. Jonynas, poetės G. Kazlauskaitė, D. Čepauskaitė, poetai M. Burokas, M. Nastaravičius. Festivalis „Kaunas Jazz“ šį vakarą pristatys kylančias džiazo žvaigždes Kotryną Juodzevičiūtę & Silent Blast (vadovas V. Labutis).  Kelintą valandą ir kuo baigsis šios literatūrinės muzikinės improvizacijos, šiandien nepasakys niekas. Tai bus tikras poetinis jam session!

“Otelas iš Sibiu”: 2016 m. gruodžio 9 d., šeštadienis, 18.30  val. Nacionaliniaje dramos teatre.

Kviečiame į susitikimą su rašytoja Danute Kalinauskaite ir kūrybos skaitymus

Lietuvoje pirmą kartą rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ skirtas viešiems literatūros skaitymams ir rašytojų susitikimams su skaitytojais. Festivalio pagrindine ašimi taps literatūros autoriai ir jų kūryba. 

Viena įdomiausių šiandienos prozininkių Danutė Kalinauskaitė į susitikimą su skaitytojais ateina ne viena. Novelių ir apsakymų autorę į sceną atlydės aktorius Juozas Budraitis, o abu svečius kalbins literatūrologė Jūratė Čerškutė.  

Susitikime rašytoja skaitys savo kūrinius, o aktorius Juozas Budraitis pasidalins mintimis apie autorės kūrybą bei pristatys filmą – D.Kalinauskaitės kūrinio „Niekada nežinai“ ekranizaciją Giedriaus Tamoševičiaus trumpametražiame filme „Niekada nežinai“ Juozas Budraitis vadina garbaus amžiaus rašytoją. Filmo peržiūra vyks čia pat, Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje. 

Danutės Kalinauskaitės apsakymai primena mažus romanus jie labai kinematografiški, vizualūs, ilgam įstringantys į atmintį. Pasakojimas dažnai išauginamas iš detalės, pavyzdžiui, atsitiktinai įkritusio svetimo parduotuvės raštelio, iš kurio paaiškėja visos šeimos gyvenimas. Kasdienybės smulkmenos rašytojos kūryboje prabyla metafiziniais simboliais. 

Danutės Kalinauskaitės išleistos trys knygos „Išėjusi šviesa“, „Niekada nežinai“ ir „Skersvėjų namai“. Trumposios prozos knyga „Niekada nežinai“ puikiai įvertinta ir kritikų ir skaitytojų bei apdovanota ne viena literatūrine premija.  

Niekada nežinai: susitikimas su rašytoja Danute Kalinauskaite ir kūrybos skaitymai.

2016 m. gruodžio 11 d., sekmadienis, 18.30 val. Nacionaliniame dramos teatre.

1000° Islandija: vakaras su islandų rašytoju Hallgrímur Helgason ir kūrybos skaitymai

Lietuvoje pirmą kartą rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ skirtas viešiems literatūros skaitymams ir rašytojų susitikimams su skaitytojais. Festivalio pagrindine ašimi taps literatūros autoriai ir jų kūryba. 

Vienas įdomiausių šiuolaikinių Islandijos rašytojų Hallgrímur Helgason greičiau gali būti apibūdinamas kaip visuomeninis reiškinys nei tik rašytojas. Aštraus žodžio, taiklios minties, drąsaus veiksmo, ekscentriškas H. Helgason Lietuvoje žinomas pirmiausiai kaip juoduoju humoru persmelkto romano „1000° moteris” autorius (leidykla „Alma littera“, 2015).  

Gruodžio 10 d., šeštadienį, Vilniuje rašytoją kalbins literatūrologė Rasa Drazdauskienė, lietuviškai H.Helgason kūrinio ištraukas skaitys aktorė Aldona Vilutytė, o susitikimo pabaigoje pats autorius anglų kalba perskaitys savo garsiąją poemą apie Islandijos finansinį krachą. Reikia pamatyti, kaip jis tai daro! 

Po susitikimo teatro salėje rašytojas pristatys ir pakvies pažiūrėti jo romano ekranizaciją „101 Reikjavikas“. 

Savo šalyje jis garsėja kaip aktyvus visuomenės veikėjas bei kritikas, parašęs šimtus straipsnių visuomenės gyvenimo temomis. 2008 metų finansinės krizės laikotarpiu rašytojas buvo nuolatinis socialinių protestų dalyvis, o pirmosioms krizės metinėms paminėti parašė didžiulio populiarumo sulaukusį eilėraštį „Kostiumas ir kaklaraištis” (Suit & Tie).   

H.Helgason - Islandijos „stand-up“ komedijos pradininkas, su savo pasirodymu apkeliavęs visą šalį. Jis dirbo radijuje ir televizijoje, dabar kuria filmų scenarijus ir rašo teatrui. Dailininko išsilavinimą turintis kūrėjas savo dailės darbus eksponavo Niujorke ir Paryžiuje.   

Į Lietuvą atvykstantis 57-erių H.Helgason yra išleidęs 9 romanus, du poezijos rinkinius ir vieną knygą vaikams. Poezijos knyga „Lucky pasivaikščiojimai” (2016) parašyta kartu su šuniu Lucky. Dvi autoriaus knygos jau virto filmais, pagal keturias yra pastatyti spektakliai.   Tarptautinį pripažinimą jam pelnė trečiasis autoriaus romanas „101 Reikjavikas” (1996). Festivalyje „Vilniaus lapai“ bus parodytas pagal šį romaną sukurtas filmas. 

1000° Islandija: vakaras su islandų rašytoju Hallgrímur Helgason ir kūrybos skaitymai:   2016 m. gruodžio 10 d., šeštadienis, 18.30 val. Nacionaliniame dramos teatre.     

Prezidentė paskelbė akcijos „Knygų Kalėdos“ startą

Penktadienį, lapkričio 25 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė akcijos „Knygų Kalėdos“ pradžią ir kartu su dienos centrų vaikais Prezidentūros Baltojoje salėje įžiebė pirmąją Kalėdų eglę.

Šeštą kartą vykstanti akcija „Knygų Kalėdos“ šiemet prisijungia prie Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“, skirtos smurtui, priklausomybėms, savižudybėms mažinti, vaikų globai ir įvaikinimui skatinti. Siekiant mažinti socialinę atskirtį šiais metais pasirinkta „Knygų Kalėdų“ tema – knygos, kurios keičia gyvenimą, todėl akcija kviečia dovanoti naujų knygų šalies mokyklų bibliotekoms.

Dar nė neprasidėjus akcijai jau padovanota beveik 6 tūkstančiai knygų. Rašytojas Grigorijus Kanovičius Lietuvos mokykloms perdavė 2,5 tūkst., prekybos tinklas „Maxima“ – 3 tūkst. gyvenimą keičiančių knygų.

Pasak Prezidentės, jau šeštus metus „Knygų Kalėdos“ yra šventinio stebuklo dalis, o visos geros knygos tampa stebukladarėmis. Valstybės vadovės teigimu, knyga gali pakeisti gyvenimą – įkvėpti, padėti atsakyti į klausimus, spręsti problemas, jaustis stipresniam, kovoti už savo teises ir ateitį.  

Prezidentė pakvietė Lietuvos žmones dovanoti knygų, dalintis jomis ir kuo daugiau skaityti.

Šventėje kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai architektas ir grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, muzikantas Donatas Montvydas, žurnalistai ir laidų vedėjai Mindaugas Stasiulis ir Jurgita Jurkutė su dienos centrų vaikais dalijosi įspūdžiais apie jų gyvenimą pakeitusias knygas. Renginį vainikavo kalėdinės eglutės įžiebimas ir gyvai atlikta legendinė, dar 1990 m. sukurta Tomo Augulio daina „Kalėdų naktį tylią“. Kūrinį atliko dainos autorius, grupės „Lemon Joy“ lyderis Igoris Kofas, dainininkai Steponas Januška, Edgaras Lubys, Violeta ir Vilius Tarasovai ir Liepa Mondeikaitė.

Akcija „Knygų Kalėdos“ tapo visuotiniu, knygų mylėtojus visoje šalyje sutelkiančiu judėjimu. Knygas tradiciškai dovanoja šalies gyventojai, bendruomenės, verslo ir visuomeninės organizacijos, leidėjai ir rašytojai, užsienio šalių ambasados. Per penkerius akcijos „Knygų Kalėdos“ metus šalies bibliotekoms padovanota per 172 tūkst. knygų.

Akcijos knygų su 20 proc. nuolaida iki sausio 6 dienos ieškokite knygynuose, prekybos tinkluose ir Lietuvos pašto skyriuose.

Nacionalinė akcija „Knygų Kalėdos“ įgyvendinama kartu su bičiuliais: Bibliotekininkų draugija, Lietuvos leidėjų asociacija, Spaustuvininkų asociacija, Mažų ir vidutinių leidėjų asociacija, Rašytojų sąjungos leidykla, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Ugdymo plėtotės centru, VšĮ „Laikas skaityti“, Lietuvos paštu, knygynų tinklais „Vaga“, „Pegasas“, „Knygų namai“ ir „Humanitas“, mažmeninės prekybos tinklais „IKI“ ir „Rimi Lietuva“, leidyklomis „Alma Littera“, „Nieko rimto“, „Vaga“, „Sofoklis“, „Debesų ganyklos“, „Tikra knyga“, „Gelmės“, interneto prekybos portalais, nacionaliniu transliuotoju LRT, „Knygos per Penki TV“, naujienų portalu „15 min.lt“.

Knygų leidyba: iššūkiai ir sprendimai

Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) pradeda teikti Nacionalinio knygų prekyboje katalogo (NKPK) paslaugas ir kviečia visus su leidybos sektoriumi susijusius specialistus į lapkričio 17 d. vyksiančią konferenciją „Knygų leidyba: iššūkiai intelektinės nuosavybės industrijos sektoriui”.

Šiaurės šalių vaikiškų knygų iliustracijų parodos „Su vėju!“ atidarymas

Maloniai kviečiame dalyvauti Šiaurės šalių vaikiškų knygų iliustracijų parodos „Su vėju!“ atidaryme, kuris vyks š. m. lapkričio 17 dieną (ketvirtadienį), 17.30 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Bendradarbiaudamas su Berlyno vaikų kultūros draugija, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje pristato Šiaurės šalių vaikiškų knygų iliustracijų parodą „Su vėju!“. Parodoje eksponuojami septyniolikos iliustratorių iš Alandų salų, Danijos, Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos darbai.

Paroda veiks Nacionalinėje bibliotekoje iki š. m. gruodžio 18 dienos.

Lapkričio 17 d. knygos „Šiuolaikinės medijos ir informacija. Požeminiai garažai Google karalystėje“ pristatymas

Vilniuje gruodžio pradžioje vyks naujas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“

Lietuvoje gruodžio 9-11 dienomis pirmą kartą bus rengiamas tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Tris dienas truksiantis, skirtingose Vilniaus vietose vyksiantis festivalis Lietuvos publikai pristatys dvylika renginių, skirtų literatūros skaitymams.

Festivalio „Vilniaus lapai“ sumanytojai siekia rašytojų ir poetų viešiesiems skaitymams suteikti deramą dėmesį, tad festivalio pagrindine tema taps literatūros autoriai – poetai ir prozininkai, skaitysiantys savo kūrinius ir bendrausiantys su publika.

Festivalis „Vilniaus lapai“ turės dvi programos dalis – dienos programą ir vakaro programą.

Pagrindiniai trys vakarai skirti pristatyti vieną užsienio ir du lietuvių rašytojus. Susitikimai su jais ir literatūros skaitymai vyks Nacionalinio dramos teatro salėje. 

Dieną Nacionalinio dramos teatro fojė vyks atviri ir nemokami renginiai – literatūros skaitymai, džiazo improvizacijos, pokalbiai su autoriais, filmų peržiūros, parodos ir t.t. Festivalis pristato įvairių kartų lietuvių literatūros autorius – nuo Nacionalinės premijos laureatų iki jaunųjų poetų. 

Teatre veiks dvi specialiai festivaliui sukurtos fotoparodos. Savaitgalį poezijos skaitymai persikels ir į Valstybės pažinimo centrą (Prezidento rūmai) . Poeziją ir prozą tris dienas lydės džiazas, kinofilmai, improvizacijos ir kūrybinės dirbtuvės.

Kviečiame į LLA konferenciją „Knygų leidyba: iššūkiai intelektinės nuosavybės industrijos sektoriui”

Lapkričio 17 d. Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) kviečia į konferenciją „Knygų leidyba: iššūkiai intelektinės nuosavybės industrijos sektoriui”. 

Renginio laikas: lapkričio 17 d. 9:00 – 14:00.

Dalyvių registracija nuo 8:30.

Pranešėjai: Aistė Augustauskaitė, Graham Bell, Aida V. Dobkevičiūtė, Azzar Husain, Romanas Matulis, Marius Pareščius, Saulius Žilinskas

Renginio vieta:  LR Kultūros ministerija, J. Basanavičiaus g. 5 (II a., Baltoji salė),Vilnius  

Tomo Dirgėlos knygos „Domas ir Tomas“ pristatymas

Lapkričio 8 dieną (11.00 val.) Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje rašytojas Tomas Dirgėla ir aktorius Giedrius Arbačiauskas ieškos... šluotos! Ne ne, iš tikrųjų jie pristatys vaikams ir smagiems suaugusiesiems knygą „Domas ir Tomas“. UŽSUKITE! 

Tomas Dirgėla – jaunas vaikų rašytojas, užaugęs Palangoje ir pradėjęs kurti jau pradinėse klasėse. Kai sykį susitiko dvi jo pusės – Meilė kūrybai ir Meilė vaikams – nebeliko nieko kito, kaip tik imti ir rašyti mažiesiems! Tomo nuomone, pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir juokas. Tad jauniesiems skaitytojams jis dovanoja antrą savo knygą ir pažada: „Kam ši istorija pasirodys nejuokinga, tą prajuokinsiu asmeniškai!“

Miestamiesčio miesto Miestiečių mokykloje sujudimas – dingo valytojo Valiaus šluota. Direktorius Liudas Mėmė nusprendžia – anokia čia bėda. Kol šluota atsiras, grindis galima iškloti laikraščiais. Deja, netikėtai užsukusiam mokyklų inspektoriui Kukulaičiui ši mintis neatrodo tokia puiki. Direktorius vaikšto susiėmęs už galvos – jei po savaitės grįžęs inspektorius ras netvarką, mokyklai bus... šakės!

Staiga pasidaro labai svarbu, kas, kada ir kodėl pavogė šluotą. Tirti bylą imasi 4B klasės mokiniai Domas ir Tomas. Detektyvus užgriūva klausimų lavina, negana to, kažkas siuntinėja grasinančias žinutes. Viskas dar labiau susipainioja paaiškėjus, kad į visa tai įsivėlusi ir Tomo meilė Upė. Ar ji išvien su blogiukais? Ir kodėl saldainių pardavėjos rankose granatsvaidis? O kur dar poezijos konkursas... Čiupk į rankas knygą, nes tokio detektyvo tau tikrai dar neteko skaityti!

3-oji šiuolaikinio taikomojo meno mugė „CRAFT VILNIUS ʼ16“

Šių metų lapkričio 24–27 d. Vilniaus rotušėje lankytojams duris atvers 3-oji tarptautinė taikomojo meno mugė „Craft Vilnius ʼ16“. Keturias dienas čia savo darbus pristatys 102 menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos,  Švedijos, Turkijos, Izraelio, Rusijos.  Keramikai, tekstilininkai, odos ir stiklo dailininkai bei kostiumo ir baldų dizaineriai savo stenduose demonstruos išskirtinės kokybės papuošalų, aprangos aksesuarų bei interjero meninių akcentų kolekcijas. Bendruomeniškumo, susitikimo su menininkais ir profesinių įgūdžių tobulinimo siekiu grindžiama šiemetinės mugės „Craft Vilnius ʼ16“ idėja. 

Lapkričio 24 d. Svečių diena. Mugės „Craft Vilnius ʼ16“ atidarymas ir laureatų paskelbimas. Menininkų parodų atidarymas. Lapkričio 24–27 d. veiks VII tarptautinė knygrišystės paroda „Knyga / Book“, kurioje įvairių šalių odos meistrai eksponuos autorinius Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ įrišimus. Švedų menininkas Per -Anders Hübner pristatys savo įrištas bibliofilines knygas. Juvelyro Beno Staškausko parodoje išvysime naują papuošalų kolekciją jaunai, individualumą vertinančiai asmenybei. Tekstilininkė Jovita Sakalauskaitė-Kurnaz ir turkė menininkė Elvan Özkavruk Adanir bendroje kilnojamojoje marškinių-talismanų parodoje atkreips dėmesį į smurtą patiriančių moterų problemas. Individualią keramikos plastikos parodą  surengs Lenkijoje gyvenantis keramikas Rytis Konstantinavičius, autoriniu būdu atliktus siuvinėtus fotokoliažus eksponuos menininkė iš Vokietijos Gisoo Kim. 

Lapkričio 25 d. Darbą pradės kūrybinės menininkų dirbtuvės – išskirtinis „Craft Vilnius“ mugių bruožas. Vienas garsiausių pasaulyje knygrišių Per -Anders Hübner kvies į trijų dienų knygos įrišimo kūrybines dirbtuves profesionalams. Tekstilininkės Džina Jasiūnienė ir Lina Zavadzkė visus pageidaujančius mokys austi rankinėmis staklėmis, juvelyrė Kotryna Vaitekūnaitė – emalio ant metalo technologijos. Domina keramikų virtuvė, smalsu, kaip formuojamas keramikos dirbinys? Tuomet galėsite apsilankyti Ryto Naruševičiaus keramikos kūrinio lipdymo ar Algimanto Patamsio molio dirbinio formavimo gipsinėse formose kūrybinėse dirbtuvėse.  Knygrišiai Sigitas Tamulis ir Rimas Supranavičius mokys vieno lanko knygos įrišimo technologijos ir viršelio dekoro aklaisiais įspaudais renesansiniais įrankiais, grafikė Jūratė Kemeklytė-Bagdonienė – pasigaminti asmeninį antspaudą-ekslibrisą. 

Lapkričio 26, 27 d.  Toliau veiks dailininkų parodos, bus tęsiamos dailininkų kūrybinės dirbtuvės. Tekstilininkė Ieva Šlekytė-Gasiūnienė siūlys vaikams ir suaugusiems išbandyti išmoningų audinio marginimo būdų.

Taikomojo meno mugėje „Craft Vilnius ʼ16“ laukiami visi, vertinantys meno kūrinio unikalumą, siekiantys susipažinti su naujausiomis taikomosios dailės ir dizaino tendencijomis, norintys atnaujinti savo įvaizdį ar užpildyti gyvenamąją erdvę unikaliais, profesionalių menininkų sukurtais darbais. Patirkite puikių įspūdžių kolegų apsuptyje, bendraudami su iškiliais menininkais, nepraleiskite progos įsigyti vertingą meno kūrinį, atnaujinti garderobą menišku aksesuaru, pasisemkite žinių iš unikalios patirties kūrėjų. 

Renginio vieta: Vilniaus rotušė (Didžioji g. 31, Vilnius)

Renginio data: Lapkričio 24–27 d.

Frankfurto knygų mugėje - pasaulio leidybos ir literatūros naujienos

Spalio 19-23 dienomis vyko tarptautinė Frankfurto knygų mugė, -  svarbiausia leidėjų, autorių bei autorių teisių skautų susitikimų, diskusijų ir prekybos vieta pasaulyje. Lietuvos leidėjai čia ne tik ieškojo mūsų skaitytojams įdomaus ir naujo turinio, bet ir pristatė lietuvių literatūros naujienas Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) jungtiniame stende.

Spalio 18 d. vykusioje iškilmingoje Frankfurto knygų mugės atidarymo ceremonijoje su šūkiu „Štai kuo mes dalinamės“ buvo pristatytos šalys garbės viešnios Flandrija ir Nyderlandai. Renginį stebėjo  Olandijos karalius Willem-Alexander, Belgijos karalius Philippe, karalienė Mathilde, o į svečius kreipės Frankfurto knygų mugės direktorius Juergen Boss, Vokietijos leidėjų ir knygų platintojų asociacijos prezidentas Heinrich Riethmueller, Frankfurto miesto meras Peter Feldmann, Heseno mokslo ir meno ministras Boris Rhein, Europos Parlamento prezidentas Martin Schultz, Flandrijos užsienio reikalų bei kultūrinio paveldo ministras Geert Bourgeois bei Nyderlandų švietimo, kultūros ir mokslo ministrė dr. Jet Bussemaker. Lietuvą iškilmingoje ceremonijoje atstovavo Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, Lietuvos kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius ir LLA atstovai.

Ceremonijoje dalyvavę pranešėjai išryškino aktualiausias dabartines globalias kultūros, literatūros ir leidybos problemas bei iššūkius. Pranešėjų kalbas vienijo įžvalgos apie vėl Europai aktualų saviraiškos ir žodžio laisvės ribojimą, taip pat augančio grėsmingo populizmo įtaką kultūrai ir taikai. Garsių plojimų sulaukė Heinrich Riethmueller pranešimas, kuriame jis kvietė remti peticiją, pasirašytą jau 80 000 žmonių, prieš Turkijos valdžios institucijų taikomą smurtą ir žodžio laisvės ribojimą. Po paskutinių politinių įvykių Turkijoje, šalies leidyklos uždaromos, šimtai žurnalistų, leidėjų ir rašytojų suimti. H. Riethmueller citavo jau kelerius mėnesius moterų kalėjime kalinčios rašytojos Aslı Erdoğan laišką. Susirinkusius ji prašė prisiminti Turkijos dalyvavimą Frankfurto knygų mugėje garbės viešnia 2013 m., pristatytus rašytojus ir jų kūrinius, ir šiandien kovoti už jų gyvybę bei kūrybos ir spaudos laisvę jos tėvynėje. Europos Parlamento prezidentas Martin Schultz pažymėjo Europos kultūrų ir kalbų įvairovės svarbą Europoje, paragino nepasiduoti milžiniškai šių dienų populizmo bangai ir remtis tikromis vertybėmis.

Kaip ir kasmet, LLA organizavo lietuvių knygų leidybos, literatūros ir knygos meno pristatymą jungtiniame Lietuvos stende Nr. A31, 5.0 salėje. Čia buvo pateikiama ir dalinama informacinė medžiaga apie Lietuvą, Lietuvos autorius, literatūros naujienas, leidybos rinką ir leidyklas. Stende vyko renginiai ir susitikimai. Frankfurto knygų mugėje dalyvaujančius leidėjus ir institucijų atstovus LLA spalio 19 d. pakvietė į Lietuvos stendo atidarymą, kuriame  Lietuvos kultūros institutas pristatė 2017 m. projekto „Lietuva – garbės viešnia Leipcigo knygų mugėje“ kultūrinę programą. 

Renginyje susirinkusius žurnalistus, užsienio leidėjus ir tarptautinių projektų partnerius pasveikino Leipcigo knygų mugės direktorius Oliveris Zille, Lietuvos kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius, rašytojas Alvydas Šlepikas, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė,    LLA vykdomoji direktorė Aida V. Dobkevičiūtė. L. Ubavičius padėkojo Lietuvos literatūros vertėjams į vokiečių kalbą Claudia Sinnig, Cornelius Hellis, Markusas Roduneris, Saskia Drude, Silke Brohm, Magda Doering ir kitiems už darbą, be kurio Lietuvos ir Vokietijos literatūrų dialogas būtų neįmanomas. L. Ubavičius pažymėjo, kad didžiausias dėmesys pristatant Lietuvos literatūrą Leipcigo knygų mugėje bus skiriamas dabarties Lietuvai ir jos refleksijai literatūroje, taip pat šiandieninei mūsų tapatybei Europoje, kylantiems geopolitiniams, socialiniams, ekonominiams, kultūriniams iššūkiams, pilietinės visuomenės raidos klausimams, toms temoms, kurios šiandien yra aktualios mūsų abiejų šalių visuomenėms.

Anot Leipcigo knygų mugės direktoriaus O. Zille, garbės viešnios koncepcija yra puikus būdas pristatyti Europos kultūrinę įvairovę ir sukelti naujų impulsų Lietuvos – Vokietijos mainams. O. Zille džiaugėsi parengta Lietuvos programa, kurioje jau dabar žadama daug literatūrinių atradimų, neįprastų muzikinių ir meninių patirčių bei įdomių politinių diskusijų.

Svarbi LLA misija tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje – Lietuvos leidėjų atstovavimas Europos skėtinių organizacijų tarptautinėse darbo grupėse ir projektuose, įvairiuose seminaruose ir konferencijose. A. V. Dobkevičiūtė skaitė pranešimą Frankfurto knygų mugės organizatorių verslo klube (Business club) EDItEUR organizuotame seminare 38th International Supply Chain Seminar. (liet. 38-asis tarptautinių įmonių bendradarbiavimo seminaras). Savo pranešime kalbėjo apie pasaulinius standartus mažakalbėse šalyse ir su kokiomis problemomis susiduria “mažų kalbų” šalių leidybos sektorius, pristatė Nacionalinį knygų prekyboje katalogą kaip alternatyvą ir pagalbinę priemonę tokių šalių rinkodaros augimui ir knygų pardavimų skatinimui. Renginyje taip pat pranešimus skaitė leidybos sektoriuje puikiai žinomi  specialistai kaip Ronald Schild (MVB), Graham Bell (EDItEUR), David Walter ir Howard Willows (Nielsen Book), Ruth Jones (Ingram Content Group) ir kt. Seminare buvo aptariami metaduomenų standartai ir jų svarba, ISNI knygų numeris, EPUB evoliucija, literatūros prieinamumas ir rinkodara. Seminare dalyvavo apie 60 dalyvių iš įvairiausių pasaulio šalių.

Kasmetiniame Europos leidėjų federacijos (FEP) ir ES politikų susitikime leidėjų asociacijų atstovai diskutavo apie knygų leidybos rinkų daugiakalbėje Europoje  ateitį. Europos komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato Autorių teisų padalinio vadovė Maria Martin-Prat akcentavo svarbius uždavinius įgyvendinant autorių teisių ir gretutinių teisių teisinio reglamentavimo reformą. Gera žinia leidėjams buvo ta, kad dar šiais metais planuojama svarstyti PVM Direktyvos pakeitimus ir mokesčio lengvatos taikymą el. knygoms. Taip pat buvo akcentuota, kad intensyvi diskusija su leidėjais dėl iššūkių, su kuriais leidyba susiduria skaitmeniniame amžiuje, dar tęsis: įgyvendinant Marakešo sutartį, vertinant Google bylą, kūrinių masinio skaitmeninimo, sklaidos ir prieinamumo problemas, išimčių įtvirtinimą, reprografijos ir kolektyvinio administravimo optimizavimą.  Šie faktoriai tiesiogiai įtakoja leidybos rinką.

Taip pat LLA dalyvavo kaip ALDUS projekto partnerė: EACEA (Education, Audiovisual and Culture Executive Agency) organizuojamoje literatūros vertimų programos sesijoje, kurioje buvo teikiami pasiūlymai dėl 2017 m. Europos šalių vertimų, publikacijų ir jų sklaidos dotacijų ir konkurso vertinimo kriterijų; Europos literatūros premijos (EUPL) renginiuose ir susitikimuose su premijų laureatais; ART+ dirbtuvėse ir kt. 

Startuoja tarptautinė Frankfurto knygų mugė

Spalio 19 d. startuoja tarptautinė Frankfurto knygų mugė, į kurią kasmet skuba svarbiausi leidybos sektoriaus dalyviai iš viso pasaulio. Šiais metais knygų mugės garbės viešniomis bus Flandrija ir Nyderlandai, o šalių prisistatymą vainikuos šūkis „Štai kuo mes dalinamės“. 

Tarptautinė Frankfurto knygų mugė yra ne tik svarbiausia leidėjų, autorių bei autorių teisių agentūrų specialistų susitikimų vieta, bet ir didžiausia knygų, medijų, autorių teisių ir licencijų prekybos vieta visame pasaulyje, kurioje savo leidybą pristato ir Lietuva. Lietuvos leidėjai ir leidybos sektoriaus dalyviai čia ne tik ieško naujo ir patrauklaus turinio, bet ir pristato lietuvių literatūros naujienas. 

Kaip ir kasmet, Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) organizuoja lietuvių knygų leidybos, literatūros ir knygos meno pristatymą jungtiniame Lietuvos stende Nr. A31, 5.0 salėje.

Jungtiniame leidėjų stende visomis dienomis bus ne tik pateikiama viską apimanti informacija apie Lietuvos leidybos rinką ir jos galimybes, bet ir vyks Lietuvos leidybos ir kultūros sklaidą skatinantys renginiai. Frankfurto knygų mugėje dalyvaujančius leidėjus ir institucijų atstovus LLA spalio 19 d., ketvirtadienį, 14 val. kvies į Lietuvos leidėjų jungtinio stendo atidarymą, kuriame  Lietuvos kultūros institutas pristatys 2017 m. projekto „Lietuva – garbės viešnia Leipcigo knygų mugėje“ kultūrinę programą. Renginyje dalyvaus Kultūros ministerijos atstovai, Leipcigo knygų mugės vadovai, savo naują knygą pristatys rašytojas Alvydas Šlepikas. Taip pat stende bus pristatoma tarptautinė Vilniaus knygų mugė, o Lietuvos leidėjai organizuos susitikimus su užsienio partneriais ir literatūros agentais. 

Kita svarbi LLA misija tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje – Lietuvos leidėjų atstovavimas Europos skėtinių organizacijų tarptautinėse darbo grupėse ir projektuose, įvairiuose seminaruose ir konferencijose. 

Kaip Europos leidėjų federacijos narė (FEP – nekomercinė skėtinio tipo asociacija, vienijanti 28 nacionalines Europos knygų leidėjų ir knygų platintojų asociacijas), LLA dalyvaus kasmetiniame FEP ir ES politikų susitikime. Šiais metais leidėjų atstovai diskutuos apie knygų leidybos rinkų daugiakalbėje Europoje  ateitį su Europos komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato Autorių teisų padalinio vadove Maria Martin-Prat ir Europos komisijos prekybos generalinio direktorato intelektinės nuosavybės teisių aspektų padalinio specialistu Pierre-Yves Andrau. 

Taip pat LLA dalyvaus EACEA (Education, Audiovisual and Culture Executive Agency) organizuojamoje „Kūrybiškos Europos“ literatūros vertimų programos sesijoje, kurioje bus teikiami pasiūlymai 2017 metų Europos šalių vertimų, publikacijų ir jų sklaidos dotacijoms. Renginyje bus pristatytos sąlygos norintiems gauti dotacijas, vyks diskusija. Pranešimus skaitys Arnaud Pasquali ir Piero Fratini (Europos Komisija, EACEA, kultūros skyrius). Tokį susitikimą ir seminarą Lietuvos leidėjams LLA planuoja surengti 2017 m. Vilniaus knygų mugėje.

LLA yra ALDUS (Europos šalių knygų mugių bendradarbiavimo tinklas) projekto, siekiančio įtvirtinti tarptautinį knygų mugių bendradarbiavimą, partnerė. LLA atstovai dalyvaus Frankfurto knygų mugės ir ALDUS organizuojamuose Europos literatūros premijos (EUPL) renginiuose, kuriuose ypač didelis dėmesys skiriamas Europos šalių literatūros vertimų skatinimui. Taip pat LLA atstovai dalyvaus ART+ dirbtuvėse, kuriose kartu su Europos komisijos nariais diskutuos apie Europos kultūros politikos inovacijas. LLA vykdomoji direktorė Aida V. Dobkevičiūtė skaitys pranešimą Frankfurto knygų mugės organizatorių verslo klube (Business club) rengiamame seminare The Supply Chain. 

Frankfurto knygų  mugė – tai  viena  didžiausių  tarptautinio  lygio  knygų mugių  pasaulyje.  Pernai  į  Frankfurtą prie Maino Vokietijoje susirinko per 8,000 dalyvių iš daugiau nei 100 šalių ir aplankė beveik 280.000 lankytojų.

MRU kviečia sudalyvauti konferencijoje „Akademinė etika kintančioje visuomenėje“

Kviečiame Jus dalyvauti Mykolo Romerio universiteto organizuojamoje mokslinėje – praktinėje konferencijoje „Akademinė etika kintančioje visuomenėje“. Konferencijos tikslas – skatinti įvairiapuses diskusijas akademinės etikos tema ir kelti klausimus, kaip (ne)etika grįsti sprendimai ir (ne)etiška akademinė bendruomenė prisideda prie studijų procesų ir mokslinės veiklos kokybės bei atstovaujamos institucijos reputacijos formavimo. Dalyvių registracija vykdoma iki 2016 m. spalio 3 d.  http://etika.mruni.eu/registracija/

Ruošiamės akcijai „Lietuva skaito!“

Balandžio 23-oji - Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena

Kasmet balandžio 23-ąją švenčiama Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena, inicijuota UNESCO.

Šiais metais, ši šventė ypatinga dar ir tuo, kad sukanka 400-osios Viliamo Šekspyro ir Migelio Servanteso mirties metinės. Šių dviejų garsių autorių palikimas, peržengia literatūros ribas ir skatina kiekvieną kartą iš naujo apsvarstyti dideles visuomenės socialines problemas.

Seime vyks 16-ajai Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei skirta konferencija

Balandžio 22 d., penktadienį, Lietuvos bibliotekininkų draugija kartu su Seimo nare, Bibliotekų metų iniciatore Dalia Teišerskyte organizuoja šventinę konferenciją, skirtą 16-ajai Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei ir Pasaulinei knygos ir autorinių teisių dienai. Be to, 2016-uosius Seimas yra paskelbęs Bibliotekų metais. Renginys vyks Konferencijų salėje (Seimo III r.), pradžia – 11 val.

Konferencijos dalyvius pasveikins Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo narė, Bibliotekų metų iniciatorė D. Teišerskytė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys.

Renginyje Seimo rūmuose bus įteikti 2015 Metų bibliotekininkų, Geriausio Lietuvos bibliotekininkų draugijos skyriaus, „Išminties marių“ ir ,,Jonvabalio“ apdovanojimai, pagerbti aktyviausiai visuomenės ugdymo, skaitymo skatinimo, kūrybinio lavinimo veiklose dalyvaujantys bibliotekininkai. Konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos spaustuvininkų, leidėjų, autorių teisių gynimo asociacijų, Lietuvos rašytojų sąjungos, bibliotekų rėmėjų ir partnerių atstovai. Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė apibendrins 2015 m. draugijos nuveiktus darbus, vykdomą veiklą.

Konferencija organizuojama per 16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, kuri vyks 2016 m. balandžio 23–29 dienomis ir kuri kartoja Bibliotekų metų šūkį: „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“. Organizatorių teigimu, stipri visuomenė – tai skaitantys, besimokantys ir mąstantys žmonės, stiprios bibliotekos – tai telkianti ir įkvepianti erdvė, tai jose dirbantys profesionalai, padedantys asmenybei užaugti, kartu besikeičiantys ir kuriantys.

16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę šalies bibliotekose planuojami renginiai, atliepiantys strateginius Lietuvos visuomenės plėtros uždavinius – bibliotekos tampa bendruomenes telkiančiu ir visuomenės kūrybinį potencialą stiprinančiu veiksniu. Bibliotekos yra vieta, kur ugdomos kūrybingos asmenybės, skatinamas žinių troškimas, užtikrinama prieiga prie nacionalinės ir pasaulinės kultūros bei informacijos. Tam bibliotekos turi didžiulį infrastruktūros, technologijų ir ekspertinių žinių potencialą. Be jų neįmanoma stiprios, sąmoningos ir tolerantiškos visuomenės raida.

Balandžio 23–29 dienomis Lietuvos bibliotekose numatomi renginiai, kuriais bus siekiama įtraukti bendruomenes į skaitymo skatinimo, kūrybingumo lavinimo, mokymosi visą gyvenimą ir informacinio raštingumo projektus. Balandžio 23 d. pasaulis minės 400-ąsias Viljamo Šekspyro mirties metines, tad Lietuvos bibliotekos kvies bendruomenes į susitikimus ir netradicinius skaitymus šiam kūrėjui pagerbti.

PROGRAMA

10.00–11.00  Dalyvių registracija.

11.00–12.30  Moderuoja: Alina Jaskūnienė, Petras Zurlys

Sveikinimai ir apdovanojimai:

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius;

Seimo narė, Bibliotekų metų iniciatorė Dalia Teišerskytė;

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė;

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas;

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys;

Geriausių 2015 metų bibliotekininkų apdovanojimai, įteikia kultūros viceministras dr. Romas Jarockis;

Geriausių 2015 metų LBD skyrių apdovanojimai, įteikia LBD pirmininkė Alina Jaskūnienė ir UAB „Asseco Lietuva“ generalinis direktorius Albertas Šermokas;

Akcijos ,,Aš skaitau, nes“ aktyviausių dalyvių ir kiti apdovanojimai, įteikia LBD pirmininkė Alina Jaskūnienė;

„Išminties marių“ ir ,,Jonvabalio“ apdovanojimai Pamario krašto bibliotekininkams, įteikia Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis.

Moderuoja: Simona Žilienė, Alma Masevičienė

13.30–13.40  „Kas pakelia žodį, nuo žodžio ir žūva“, Liutauras Degėsys, Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys, rašytojas.

13.40–13.50  „Leidėjų vaidmuo skatinant skaitymą“, Aida V. Dobkevičiūtė, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė.

14.00–14.10  „Autorių teisės ir knygų pasaulis“, Valentinas Sventickas, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos Tarybos narys.

14.10–14.20  „Ar verta žadinti dinozaurus?“, Artūras Karosas, Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentas.

14.20–14.30  „Skaitmeninė knygų dalinimosi platforma“, Andrius Kontrimavičius, UAB „Digitouch“ direktorius.

14.30–14.40  „www.patogupirkti.lt – patikimas bibliotekų partneris“, Giedrius Milašiūnas, www.patogupirkti.lt pardavimų ir rinkodaros vadovas.

14.40–14.50  „Dassault Systèmes SOLIDWORKS Corp.“ trimačio modeliavimo, dizaino ir inžinerinio projektavimo sprendimai Lietuvos bibliotekoms“, Vladimir Popov, Endriu Gregory (Andrew Gregory), „SOLIDWORKS Corp.“, UAB „IN RE“.

14.50–15.00  Klausimai ir diskusijos.

Moderuoja: Jolita Steponaitienė

15.20–15.45  „Lietuvos bibliotekininkų draugija – aktyviai veikianti, įtraukianti, lyderiaujanti“, Alina Jaskūnienė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė, LBD revizijos komisija.

15.45–16.00  Diskusijos. Konferencijos apibendrinimas.

Kviečiame į seminarą: „Lietuvių kalbos redagavimo mokymai“ Vilniuje

Maloniai kviečiame dalyvauti mokymuose: "Lietuvių kalbos redagavimo mokymai".

Mokymai vyks: 2016 m. gegužės 18 d. Viešbutyje „Panorama“, Sodų g. 14, Vilniuje.

Mokymai skirti: kalbos tvarkytojams, žiniasklaidos, leidyklų darbuotojams, redaktoriams, vertėjams ir kitiems lietuvių kalbos vartotojams.

Paskelbtas antrasis „Paauglių ir jaunimo literatūros konkursas“

Leidykla „Alma littera“ paskelbė antrąjį „Paauglių ir jaunimo literatūros konkursą“. Leidykla laukia originalių, iki tol nepublikuotų prozos tekstų, kuriuose būtų nagrinėjamos paaugliams ir jaunimui aktualios temos, patraukliai atveriama Lietuvos praeitis ir šiandienos tikrovė.

Popierinis arba elektroninis rankraščio variantas turėtų būti pateiktas iki 2016 m. birželio 1 d. adresu: „Alma littera“, Ulonų g. 2, Vilnius.

Kūrinio apimtis: nuo 4 iki 12 autorinių lankų. Rankraščius vertins nepriklausomų ekspertų ir leidyklos atstovų komisija.

Trys atrinkti tekstai bus išleisti atskiromis knygomis, viena iš jų laimės 2900 eurų premiją.

Konkurso rezultatai bus paskelbti 2016 m. spalio 1 d.
 

Konkurso nuostatai:
1. Konkursui kviečiama teikti aukštos meninės vertės prozos kūrinius, skirtus 10–17 m. skaitytojams.
2. Rankraščių tekstų apimtis – nuo 4 iki 12 autorinių lankų (1 aut. l. – 40 000 spaudos ženklų).
3. Priimami tik nauji, iki tol nepublikuoti prozos kūriniai.
4. Teikiamų rankraščių kiekis – neribojamas.
5. Popierinis rankraščio variantas ir kopija elektroninėje laikmenoje (CD, DVD) su nurodytu autoriaus slapyvardžiu turi būti pateiktas iki 2016 m. birželio 1 d. į leidyklą „Alma littera“, adresu: Ulonų g. 2, LT-08245 Vilnius.
6. Kartu su kūriniu ant atskiro lapo pateikiami šie duomenys: vardas, pavardė, slapyvardis, kūrinio pavadinimas; adresas, elektroninis paštas, telefono numeris. Ant kompaktinės plokštelės su įrašytu kūriniu didžiosiomis raidėmis užrašomas vardas, pavardė ir kūrinio pavadinimas.
7. Konkursui pateikti rankraščiai negrąžinami.
8. Gautų rankraščių vertinimo komisija nerecenzuoja ir nekomentuoja.

Vertinimas ir apdovanojimai:
1. Konkursui pateiktus rankraščius vertina nepriklausomų ekspertų ir leidyklos atstovų komisija.
2. Trys geriausiais pripažinti kūriniai išleidžiami atskiromis knygomis, su autoriais pasirašant knygų išleidimo sutartis.
3. Pagrindinis prizas – 2900 Eur. Jį laimi vienas iš trijų kūrinių autorių.
4. Pagrindinio prizo laimėtojas paskelbiamas spalio 1 d.

Konkurso atsakingas asmuo:
Leidinių vadovė Nijolė Kuolienė
E. p. nijole.k@almalittera.lt

Į praėjusiais metais vykusio pirmojo „Paauglių ir jaunimo literatūros konkurso“ finalą iš 26 originalių rankraščių buvo atrinkti trys geriausiais pripažinti kūriniai. Tai Akvilinos Cicėnaitės „Niujorko respublika“, Rebekos Unos „Atjunk“ ir Dainos Opolskaitės „Eksperimentas gyventi“. Šio konkurso nugalėtoja tapo A. Cicėnaitė. Komisiją, vertinusią kūrinius, sudarė vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba, literatūros kritikė Danguolė Šakavičiūtė, rašytojos Gintarė Adomaitytė ir Renata Šerelytė, mokytoja metodininkė Violeta Juodelienė. Tačiau knygą-nugalėtoją lygiomis teisėmis rinko ne vien komisija, bet ir jaunieji ekspertai – svarbiausi šio konkurso knygų skaitytojai.

Šio konkurso tikslas – papildyti paauglių literatūros lobyną originaliais lietuvių autorių kūriniais. Konkursą inicijavusi leidykla „Alma littera“ tris geriausius konkurso kūrinius išleido atskiromis knygomis.

Naujų elektroninių paslaugų bibliotekos vartotojams pristatymas

Londono knygų mugėje – bendras Baltijos šalių prisistatymas

Balandžio 12-14 dienomis vyksiančioje Londono knygų mugėje Lietuva, Latvija ir Estija išbandys trišalio prisistatymo modelį, kuriuo remsis 2018 m. Londone atstovaudamos savo literatūrai kaip šalys-viešnios.

Lietuvos prisistatymą Londono knygų mugėje koordinuoja Lietuvos kultūros institutas drauge su Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Rita Valiukonyte.

Pasak Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, vertimų rinka Jungtinės Karalystės leidyboje užima vos 4 procentus. „Dedama daug pastangų, kad mūsų literatūros vertimai patektų į šį kontekstą. Lietuvos kultūros instituto Ekspertų vizitų programa su Lietuvos autorių kūryba, leidyklomis ir vertėjais supažindino jau ne vieną britų leidėjų delegaciją. Tikimės, kad bendros trijų Baltijos šalių pastangos bus dar efektyvesnės“, – teigė A. Žilinskienė.

Londono knygų mugės renginiuose dalyvaus Lietuvos kultūros viceministras Arnas Neverauskas, Estijos ambasadorius JK Lauris Bambusas ir Latvijos kultūros ministrė Dace Melbārde.

Lietuva bendrame Baltijos šalių stende į mugę susirenkantiems leidybos profesionalams pristatys naujausias lietuvių autorių knygas (grožinės literatūros, poezijos leidinius, knygas vaikams, humanistiką, laisvalaikio literatūrą, knygos meno kolekciją ir t.t.).

Balandžio 12 d. Baltijos šalių rašytojai dalyvaus seminare „Kryžkelės yra visur“ („Crossroads are Everywhere“). Migracijos, mažos šalies išlikimo XXI amžiuje temos, kaip išlaikyti meilę savo kultūrai ir kalbai, neperžengiant į agresyvų nacionalizmą – apie šias aktualijas kalbėsis rašytojas, Talino ir Helsinkio universitetų profesorius Reinas Raudas, latvių politologas ir publicistas Ivaras Ijabas bei lietuvių rašytoja Paulina Pukytė.  Renginį moderuos britų rašytojas, redaktorius ir vertėjas Danielis Hahnas (šiuo metu nominuotas tarptautinei „Bookerio“ premijai už Angolos autoriaus Jose Eduardo Agualusa knygos vertimą).

Kvietimas į konferenciją „Policy Are Culture“

ES Baltijos jūros regiono strategijos prioritetinė priemonė „Kultūra” regioninio bendradarbiavimo stiprinimui

Laikas: 2016 m. balandžio 15 d., penktadienis, 11:00 val.
Vieta: Kultūros ministerija, J. Basanavičiaus g. 5, Vilnius

Dalyviai: Lietuvos kultūros organizacijų atstovai, nepriklausomi kultūros veikėjai ir vadybininkai.

Organizatoriai: Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemės Teisingumo ministerijos kultūros ir Europos reikalų skyrius, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lenkijos institutas Lietuvoje, Ars Baltica.

Kviečiame ruoštis akcijai „Lietuva skaito!“

Lietuvos leidėjų asociacija ragina pradėti ruoštis nacionalinei skaitymo skatinimo akcijai „Lietuva skaito!”, kuri vyks gegužės 7 d. minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos šventę.

Tikimės, kad gegužės 7 d. skaityti kartu knygą lietuvių kalba taps mums gražia, lietuvių tautą vienijančia tradicija.

Koordinuojant renginius ir juos viešinant svarbu suderinti renginių dalyvius ir renginių vietas. Todėl tikimės tapti tarpininkais koordinuojant ir viešinant jūsų iniciatyvas (autorius – leidėjas – knygynas – biblioteka – viešosios erdvės – žiniasklaida – socialiniai tinklai).

Baltijos šalių renginiai tarptautinėje Londono knygų mugėje

Šių metų programa:

Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai

Balandžio 8 d., penktadienį, Konferencijų salėje (Seimo III r.) Seimo narys Kęstutis Daukšys ir Lietuvių kalbos institutas organizuoja lietuvių kalbos ateities klausimams skirtą konferenciją „Ar kalbės robotai lietuviškai? Lietuvių kalbos tyrimai valstybėje“. Pradžia – 10 val.

Organizatorių teigimu, lietuvių kalbos išsaugojimas ir stiprinimas – strateginis Lietuvos valstybės uždavinys, tačiau nepamirštama, kad sava kalba yra ir intymus asmeniškas reiškinys. Konferencijoje bus ieškoma naujų formų diskutuoti apie lietuvių kalbą. Pranešėjai diskutuos apie kalbą kaip sudėtinę asmenybės dalį. Kodėl vieni nuo savos kalbos tolsta, o kiti vis atranda naujų kalbos galimybių? Ką kalba mums reiškia emociškai? Kokie kalbos tyrimai gali padėti suvokti kalbą geriau? Tai tik keli atviri klausimai, į kuriuos ieškosime atsakymų.

Renginio dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, Seimo narys Kęstutis Daukšys, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

Konferencijoje dalyvaus aktorius Vytautas Rumšas, slemo atlikėjas Žygimantas Kudirka-Mesijus, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė, „Robotikos akademijos“ įkūrėjas Artūras Gaulia, žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas, filologas ir teologas švedas Jonas Ohmanas, Geolingvistikos centro vadovė Danguolė Mikulėnienė, sanskritologas, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro indologijos studijų lektorius Vytis Vidūnas, lietuviškai tekstus kurianti grupė „Gytis Ambrazevičius ir grupė“, Seimo nariai ir kiti svečiai. Konferenciją ves žurnalistas Marijus Gailius.

9.30 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II r.) vyks renginio organizatorių spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Seimo narys K. Daukšys, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. J. Zabarskaitė, slemo kūrėjas ir atlikėjas Ž. Kudirka.

PROGRAMA

10.00–10.05 Pradžia. Vedėjo įžanga.

10.05–10.30 Sveikinimo kalbos: Seimo narys Kęstutis Daukšys, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

10.30–10.40 INTERMEDIJA. Vaizdo įrašas „Kaip jaučiuosi, kai kalbu lietuviškai“. Kalba fotografė, projekto „Moterys kalba“ narė Neringa Rekašiūtė, vertėjas, komikas, laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius, laidų vedėja, nuomonės lyderė Beata Tiškevič, komiksų kūrėja Miglė Anušauskaitė, menininkė Jolita Vaitkutė, aktorė Elžbieta Latėnaitė, prozininkai Mykolas Sauka, Karolis Klimas ir kt.

I dalis. RAŠTINGUMAS XXI AMŽIUJE

10.40–10.55 Pranešimas „Inovatyvus kalbų mokymasis ir robotų pagalba“. Skaito „Robotikos akademijos“ įkūrėjas Artūras Gaulia.

10.55–11.05 INTERMEDIJA. Pasirodo „Gytis Ambrazevičius ir grupė“.

11.05–11.20 Pranešimas „Ar rašto kultūra šiandien yra vertybė?“ Skaito Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė.

11.20–11.40 Išminčių diskusija. Diskutuoja etnomuzikologė, LRT laidų vedėja dr. Loreta Sungailienė, asociacijos „Lituanistų sambūris“ valdybos pirmininkė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Vilija Dailidienė, Seimo nariai Kęstutis Daukšys ir Valentinas Stundys.

II dalis. KALBOS KŪRYBIŠKUMAS

11.40–11.55 Pranešimas „XXI A. KUDIRKA: interaktyvūs eilėraščiai, literatūriniai remiksai, interneto poezija“. Skaito kūrybininkas, slemo kūrėjas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka.

11.55–12.05 INTERMEDIJA. Atliekamosios poezijos numerį pristato Žygimantas Kudirka.

12.05–12.20 Pranešimas „Ką bendra turi 2020 m. ir tvarumas?“ Skaito Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

12.20–12.40 Išminčių diskusija. Diskutuoja Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Jurgita Girčienė, aktorius Vytautas Rumšas, Seimo nariai Linas Balsys ir Kęstutis Daukšys.

III dalis. KALBINIS KRAŠTOVAIZDIS

13.50–13.55 Vedėjo įžanginis žodis.

13.55–14.05 INTERMEDIJA. Performanso „Tarmės“ vaizdo įrašas. Kūrinį gyvai pristato menininkė Jurgita Juodytė.

14.05–14.20 Pranešimas „Vilniaus centro kalbinio kraštovaizdžio tyrimai“. Pristato mokiniai ir mokytojai (Vilniaus licėjus, Vilniaus inžinerinis licėjus, Karoliniškių gimnazija ir Lituanistų sambūris).

14.20–14.35 Pranešimas „Kad vietinis būtų savas: aplinkos tarmiškumas“. Skaito Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė.

14.35–14.55 Išminčių diskusija. Diskutuoja Seimo narė Dalia Teišerskytė, Seimo narys Kęstutis Daukšys, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto prodekanė doc. dr. Daiva Aliūkaitė, Skuodo rajono vicemerė Daiva Budrienė.

14.55–15.05 INTERMEDIJA. „Stalo žaidimas: žemaičių tarmė ir paveldas“. Naujai kuriamą žaidimą pristato jo kūrėjas grafikos dizaineris Julius Danilevičius.

IV dalis. LIETUVIŲ KALBA PASAULYJE

15.05–15.20 Pranešimas „Lietuvių kalba kaip strateginė saugumo priemonė“. Skaito žurnalistas, vertėjas, dokumentinių filmų kūrėjas, filologas ir teologas Jonas Ohmanas.

15.20–15.35 Pranešimas „Sanskritas lietuvių tautinėje savimonėje: istorinės sąsajos, mitai ir mokslinių tyrinėjimų perspektyvos“. Skaito Orientalistikos centro lektorius, Lietuvos ir Indijos forumo prezidentas Vytis Vidūnas.

15.35–15.55 Ekspertų diskusija. Diskutuoja Gintautas Babravičius, Lietuvos edukologijos universiteto prorektorė prof. dr. Vilija Salienė, Seimo narė prof. habil. dr. Marija Aušrinė Pavilionienė, Seimo narys Kęstutis Daukšys.

15.55–16.00 Vedėjo baigiamasis žodis. Pabaiga.

Kvietimas dalyvauti konferencijoje „Kūrybinės industrijos bendroje Europos Sąjungos skaitmeninėje rinkoje”

Maloniai kviečiame Jus į konferenciją „Kūrybinės industrijos bendroje Europos Sąjungos skaitmeninėje rinkoje“, kuri vyks š.m. balandžio 8 d. Vilniuje 21-ojo Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris” metu. Ją organizuoja UAB "Europos Kinas" kartu su Europos Parlamento Informacijos biuru Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija ir Vilniaus tarptautiniu kino festivaliu “Kino pavasaris”.

Konferencijos tikslas – supažindinti Lietuvos kūrybinių industrijų profesionalus ir plačiąją visuomenę su pasikeitimais, laukiančiais sukūrus Europoje bendrą skaitmeninę rinką, ir padėti pasiruošti naujovėms. Konferencijos metu bus pristatomi Europos skaitmeninės rinkos tikslai ir uždaviniai, supažindama su numatomais intelektinės nuosavybės teisiniais pasikeitimais autorių teisių srityje ir kviečiama diskutuoti apie bendros skaitmeninės rinkos poveikį kūrybinėms industrijoms.

Konferencijos pranešimus pristatys bendros ES skaitmeninės rinkos srities Europos Parlamento, Europos Komisijos, Kultūros ministerijos ekspertai bei intelektinės nuosavybės srities teisininkai.

Paskelbtas grožinės literatūros vertimų projektų konkursas

Paramos grožinės literatūros vertimų projektams tikslas – remti ES ir kitų paprogramėje „Kultūra“ dalyvaujančių šalių kultūrinę ir kalbinę įvairovę, skatinti tarptautinę kokybiškų literatūros kūrinių sklaidą, užtikrinti geresnes galimybes su šiais literatūros kūriniais susipažinti ES ir už jos ribų, pasiekti naujus skaitytojus. Šia kryptimi remiami grožinės literatūros kūrinių vertimai iš vienos Europos kalbos į kitą Europos kalbą (vertimas ir leidyba) bei išverstų kūrinių sklaida (specialūs renginiai, iniciatyvos išleistų kūrinių sklaidai Europoje ir už jos ribų naudojant skaitmenines technologijas).

Kvietimas leidykloms dalyvauti Lietuvos stende Bolonijos vaikų knygų mugėje

Iškilmingas Lietuvos aklųjų bibliotekos 50-mečio minėjimas

Simboliniais 2016-aisiais, kurie paskelbti Bibliotekų metais, Lietuvos aklųjų biblioteka mini savo veiklos 50-metį. Nuo kelių mažų bibliotekų iki visą Lietuvą apimančio tinklo, nuo kelių rankraštinių knygų iki skaitmeninių leidinių ir paslaugų – tokį kelią per pusę amžiaus įveikė Lietuvos aklųjų biblioteka. Šiandien LAB yra valstybinės reikšmės biblioteka, aprūpinanti informacija akluosius bei silpnaregius ir vienintelė šalyje užsiimanti garsinių knygų leidyba.

Kovo 4 d., penktadienį, 13.00 val. Grafų Umiastovskių rūmuose vyks Lietuvos aklųjų bibliotekos ir advokatės Redos Žabolienės kontoros „Metida“ organizuojamas iškilmingas Lietuvos aklųjų bibliotekos 50-mečio minėjimas. Renginio metu bus supažindinama su bibliotekos gyvavimo istorija, pristatytos LAB ir jos bendruomenės narių sėkmės istorijos, knygų akliesiems leidybos raida Lietuvoje.

Renginyje dalyvaus LAB ir jos skaitytojų bendruomenės nariai iš įvairių Lietuvos miestų. Dalyvius sveikins Prezidentūros ir Kultūros ministerijos atstovai. Renginį ves diktorė, filmų ir knygų garsintoja Regina Jokubauskaitė ir LAB direktorė Rasa Januševičienė. Dainuos operos solistė Ilona Pliavgo.

Registracija į renginį el. paštu zivile.mikalauskaite@novamedia.lt arba tel. +370 656 70594.

Kvietimas leidykloms dalyvauti Lietuvos stende Londono knygų mugėje

Lietuvos kultūros institutas organizuoja Lietuvos nacionalinį stendą tarptautinėje Londono knygų mugėje š. m. balandžio 12-14 d. ir kviečia leidėjus bendradarbiauti. Leidėjams suteikiama galimybė stendo ekspozicijai pasiūlyti naujausių lietuvių autorių knygų (grožinės literatūros, poezijos, humanistikos, laisvalaikio, meno, etc.), kuriuos būtų galima pristatyti užsienio leidėjams versti ir išleisti Jungtinėje Karalystėje.

Taip pat į mugę vykstantys leidėjai Lietuvos stende gali naudotis darbo vieta susitikimams, iš anksto tai suderinę su LKI atstovais.

Vilniaus knygų mugė vėl kvies gyvam susitikimui ir naujiems atradimams

17 – oji Vilniaus knygų mugė šiemet kvies tęsti gyvų susitikimų tradiciją bei įsižiūrėti, susitikti ir iš naujo atrasti gerai žinomus, kiek pamirštus ar visai naujus literatūros personažus.

„Šių metų mugės tema „Personažas ieško autoriaus“. Ir tai ne vien siūlymas atidžiau peržvelgti literatūros puslapius, apsvarstyti santykį tarp kūrėjo ir jo kūrinių, sugalvotų personažų. Tai ir raginimas suteikti knygoms gyvybės, siūlymas apsidairyti aplink ir į kasdienybę įpūsti tikro, gyvo susitikimo ir netikėto atradimo džiaugsmo“, – sakė LITEXPO parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.

Pasiilgtų ir naujai atrastų užsienio autorių personažai 

Mugės lankytojai šiemet turės galimybę susitikti net su 35 užsienio svečiais.

Vienas jų – po ilgesnio laiko į Lietuvą atvykstantis ir savo naujausią knygą „Giedanti gaidžio galva“ pristatantis Stasys Eidrigevičius. Lankytojai turės galimybę autorių išvysti ir išgirsti ne tik gyvai, bet ir kino ekranuose, mat Knygos kino salėje vyks dokumentinių filmų apie S.Eidrigevičių peržiūra.

Visų kūrybiškai nusiteikusių lankytojų pamėgta Vaikų literatūros salė ir kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“ taip pat sulauks gausaus būrio svečių. Viena jų - gyva legenda vadinama Hanso Kristiano Anderseno premijos laureatė Květa Pacovska iš Čekijos. 87 metų knygų dailininkės kūryba abejingais nepalieka ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų, o jos kurtose erdvinėse knygose ištirpsta riba tarp vaikiškos knygos ir autorinio dailininko darbo.

Dar vienas ypatingas svečias šiemetėje knygų mugėje – daugiausia į užsienio kalbas verčiamas Ukrainos rašytojas Andrejus Kurkovas, Lietuvoje pristatysiantis naujausią savo knygą „Maidano dienoraščiai“. Rašytoją bus galima sutikti ne tik knygos pristatyme ar leidyklos stende, bet ir Knygos kino salės trumpametražių filmų programoje bei literatūriniuose skaitymuose „Tavo balsas mano sakiny“, taip pat forume – LRT studijoje vyksiančioje diskusijoje apie Lietuvos ir Ukrainos santykius.

Lankytojai taip pat turės galimybę susitikti ir su rusų rašytoja Marina Stepnova, pristatysiančia naujausią romaną „Italų pamokos“, iš Jungtinės Karalystės atvykstančia Lucinda Riley bei gausybe kitų Lietuvos ir užsienio autorių.

Provokuojančios, gyvos ir aktualios diskusijos

Norinčių gyvai padiskutuoti aktualiausiomis ne tik literatūros ar kultūros, bet ir visuomenės, politikos temomis, šiemet knygų mugėje lauks išskirtiniai Diskusijų klubo renginiai, taip pat susitikimai forumo – LRT studijos erdvėje.

Diskusijų klube šiemet dėmesio sulauks aktualiausios dabarties temos: ekspertai diskutuos apie globalios migracijos keliamus iššūkius, kultūros ir literatūros atstovai kvies kalbėtis apie sovietmečio lietuvių rašytojų palikimą, jų ryšį su autorių sociopolitine laikysena ir praeities atgarsius dabartyje. Žinoma, pro akis nepraslys ir pagrindinė mugės tema, bus ieškoma atsakymo į keblų klausimą – „Rašytojas ir personažas: kas ko ieško?“

Visi besidomintieji kino, teatro, medijų ir literatūros sąsajomis diskusijose galės ne tik sužinoti, kodėl stokojame lietuviškų kūrinių ekranizacijų, bet ir gilintis į naujųjų medijų ir vaizduotės santykį,  muzikos ir teatro sąsajas.

Kaip visuomet kinas ir literatūra susijungs ir Knygos kino salės renginiuose, skaitymą, kaip gyvą susitikimą, įkūnys Bibliotekų erdvėje įsikūrusi ir jau pamėgta „Gyvoji biblioteka“, o konsultacijas „užsikrėtusiems knygų virusu“ Literatūrinėje vaistinėje teiks bibliotekininkai-vaistininkai. Mugėje kasmet atgimstanti „Literatų svetainė“ kvies susitikti ir vakaroti su eilėmis bei muzika.

Muzikos salė – galimybė ne tik klausyti, bet ir bendrauti

Antrus metus Vilniaus knygų mugės programą papildys ir dvigubai išaugusios Muzikos salės renginiai. Anot organizatorių, tai galimybė atrasti ne tik naujausią lietuvišką muziką, bet ir susitikti su atlikėjais be sceninio barjero.

„Knygų mugė mums atnešė be galo vertingą tradiciją ne tik susipažinti su naujausiais kūrėjų darbais, bet ir su jais susitikti, pabendrauti, išgirsti jų mintis įvairiomis temomis. Praėjusiais metais daugelis atlikėjų įvertino šiuos susitikimus ir puikią Muzikos salės atmosferą, tad šiais metais turime dar gausesnį būrį atlikėjų, kurie keturioms dienoms įsikurs Muzikos salėje“, - sako Muzikos salę inicijuojančios ir organizuojančios asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė.

Šiais metais Muzikos salės erdvėje savo stendus įrengs per pusę šimto muzikos leidėjų ir koncertų organizatorių. Per keturias dienas „Muzikos salėje“ planuojama daugiau nei 40 gyvos muzikos koncertų.

Čia įrengtoje profesionalioje scenoje naujausius savo albumus pristatys Andrius Mamontovas, Ieva Narkutė, Dainius Pulauskas su grupe, Jurga, Monika Liu, Vidas Bareikis, Monika Linkytė, Gerai Gerai, Donatas Montvydas, grupės „Keymono“, „Garbanotas Bosistas“ ir kiti jau gerai pažįstami bei debiutuojantys atlikėjai.

Vasario 25-28 d. parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksianti knygų mugė pakvies į daugiau nei 400 kultūrinių renginių, pristatys 330 leidyklų iš Lietuvos ir užsienio šalių, džiugins dvigubai išaugusia Muzikos sale ir pirmą kartą rengiamu atviru antikvarinių knygų aukcionu.

Vilniaus knygų mugės spaudos konferencija

2018 m. Tarptautinis leidėjų kongresas vyks Indijoje

Tarptautinė leidėjų asociacija (IPA) paskelbė, kad 2018 m. Tarptautinį leidėjų kogresą Delyje, Indijoje, organizuos IPA narė Indijos leidėjų federacija (FIP). Renginį planuojama surengti 2018 m. vasario mėn. antroje pusėje. Planuojama, kad kongrese dalyvaus daugiau nei 900 delegatų.

Bibliotekų metai iškilmingai atidaromi Vilniaus universitete

Siekis atskleisti ir išryškinti bibliotekų privalumus bei skaitymo naudą paskatino LR Seimą 2016-uosius paskelbti Bibliotekų metais. Jau vasario 12 d. 13 val. Lietuvos bibliotekininkai, kultūros atstovai ir bibliotekų draugai rinksis Vilniaus universiteto Teatro salėje į iškilmingą renginį, kurį atidarys Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Renginio atidarymas – viena iš Vyriausybės Bibliotekų metų plane numatytų viešinimo veiklų, kurią įgyvendinti patikėta VU bibliotekai. Irenos Krivienės, VU bibliotekos generalinės direktorės, teigimu, tai ne tik didelė garbė organizuoti atidarymo renginį būtent šioje seniausioje šalies institucijos bibliotekoje, tačiau ir didžiulė atsakomybė, nes Bibliotekų metų atidarymas yra starto į visus metus Lietuvoje vyksiančių informacinių, kultūrinių, mokslinių renginių ir projektų bibliotekose ir įvairiose kitose erdvėse pradžia. „Šie metai ne tik praturtins viešųjų bibliotekų knygų lentynas, jie dar kartą atkreips dėmesį į tai, kokia svarbi, stipri, kūrybiška yra ir gali būti kiekviena biblioteka. Bibliotekų metai vyks, vadovaujantis moto stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“ – sako Irena Krivienė.

Vyriausybės patvirtintame Bibliotekų metų plane nurodyta, kad šiais metais bus siekiama padidinti bibliotekų įvaizdžio patrauklumą visuomenei, išryškinti bibliotekų tinklo privalumus, atskleisti daugialypį jų teikiamų paslaugų plėtros ir naudos visuomenei potencialą. Minėti metus ir vykdyti plane numatytas veiklas planuoja daugelis Lietuvos bibliotekų ir bibliotekininkų asociacijų, bendradarbiaudamos su leidėjais, kitais švietimo bei kultūros sričių partneriais, vietos bendruomenėmis.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė taip pat džiaugiasi šiais metais bibliotekoms skirtu dėmesiu. „Bibliotekų metai – tai ne tik sąvoka, bet ir laiko trukmė, kada Lietuvos bibliotekos, gali atkreipti didesnį visuomenės dėmesį į save, savo išskirtinumus bei stiprybes ir pakviesti gyventojus aktyviau naudotis jų paslaugomis“. Anot draugijos pirmininkės, ir pačios bibliotekos sustiprins tarpusavio bendradarbiavimo ryšius, nes bus nemažai kartu atliekamų projektų, renginių.

Taigi jau šį penktadienį Lietuvos bibliotekininkai turės galimybę susiburti ir iškilmingai atidaryti Bibliotekų metus. Atidarymo organizatoriai kartu su renginio režisiere Felicija Feifere svečius planuoja nustebinti netikėtais vizualiniais sprendimais, pasitelkdami įvairias meno raiškos formas, per kurias bus siekiama nestandartiškai atskleisti bibliotekų veidą, perteikti reikšmingą jų vaidmenį visuomenės gyvenime. Tikimasi, kad bibliotekų vertybinių išraiškų, besiskleidžiančių atidarymo renginyje, atgarsiai bus juntami visus metus visoje Lietuvoje.

Renginio informacinis rėmėjas LRT dovanoja galimybę Bibliotekų metų atidarymo ceremoniją stebėti ir per LRT Kultūros kanalą vasario 13 d. 18 val.

Bibliotekų metus globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Renginį organizuoja – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos bibliotekininkų draugija ir Vilniaus universiteto biblioteka.

Paskelbta Vilniaus knygų mugės programa

Dalyvaukite seminare „Socialiniai tinklai: ar tikrai visi viską žino?“

Skelbiamas konkursas Vilniaus klubo premijai

„Metų vertėjų krėslo“ konkurso terminas pratęsiamas!

Lietuvių PEN centras ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija rengiasi skirti premiją „Metų vertėjo krėslas“ už geriausią grožinės literatūros ir meninės eseistikos vertimą į lietuvių kalbą. 

Pristatyti premijai siūlomas 2015 m. išleistas verstines knygas ir jų originalus į Lietuvos rašytojų sąjungos sekretoriatą (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) iki 2016 m. sausio 22 d. Taip pat reikia pateikti: pretendentą siūlančio pareiškėjo rekomendaciją; trumpą pretendento gyvenimo ir profesinės veiklos aprašymą; svarbiausių darbų sąrašą.

Premiją teikti numatoma 2016 m. vasarį.

Kviečiame įvairių kultūros sričių menininkus ir institucijas teikti pasiūlymus ir idėjas Lietuvos prisistatymui tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje viešnios teisėmis 2017 m.

Kviečiame dalyvauti Papyrus Knygos meno konkurse „Knyga, prakalbinusi popierių“

Įmonė „Papyrus Lietuva“ kviečia Knygos meno mylėtojus, ugdytojus ir puoselėtojus dalyvauti 2015 m. Papyrus Knygos meno konkurse, kuris rengiamas jau trečius metus, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Knyga kaip žmogus: ji turi savo kūrėjus, gimimo vietą, kultūrą, savo istoriją ir likimą. Susitikime!

Skelbiamas knygos meno konkursas!

Leidėjų pusryčiai: susitikite su JK leidybos rinkos eksperte Alexandra Buchler

Kvietimas pristatyti lietuvių literatūrą Didžiosios Britanijos leidėjams

Seminaras "AUDITORIJŲ PLĖTRA"

Seminaras „INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ IR JOS REIKŠMĖ KURIANT KONKURENCINGĄ ŽINIOMIS GRĮSTĄ EKONOMIKĄ“

Tarptautinė konferencija „Institucijų vaidmuo kultūros procesuose“

Meno kūrėjų juridinis ir socialinis statusas skirtingose Europos šalyse nevienodas: vienur menininkų indėlis į kultūros formavimą itin vertinamas ir atitinkamai apibrėžtas tiek įstatymais, tiek finansinio apmokėjimo už jį praktika, kitur  - dar toli iki solidžios meno kūrėjų kaip vienų svarbiausių šalies reprezentatorių pozicijos. Lietuvos dailininkų sąjunga jau kurį laiką kvestionuoja menininko padėtį socialiniame fone, įvairiuose forumuose diskutuoja ir kelia klausimą dėl reikiamybės dailininkams apmokėti už jų kūrybos viešinimą – parodų rengimą, dalyvavimą projektuose. Pati organizacija bei LDS galerijos teikdami paraiškas ir sudarinėdami veiklos planus, stengiasi įtraukti honorarų dailininkams išlaidas, nors įstatymiškai tai nėra privalu. Siekdama aktualizuoti šį menininko statuso aspektą, LDS inicijuoja ir rengia tarptautinę konferenciją “Institucijų vaidmuo kultūros procesuose” ir pristato visos dienos pranešimų, kuriuos skaitys pranėšėjai iš Lietuvos ir skirtingų Europos šalių, ciklą. Šia konferencija siekiama palyginti įvairių šalių kontekstą, pasidalinti patirtimi ir pasisemti žinių iš tų šalių, kurios jau nuėjo ilgą kelią ir siekia arba pasiekė, jog dailininkų kūrybos viešinimas būtų apmokamas. Pranešimą konferencijoje skaitys Tarptautinės meno asociacijos ir Slovakijos dailininkų sąjungos prezidentas Pavol Kráľ, kuris kalbės, kaip pasikeitė socialinis bei juridinis menininko statusas Slovakijoje per ilgus metus. Konferencijoje taip pat dalyvauja Norvegijos vizualiųjų menų asociacijos pirmininkė Hilde Tørdal. Jos pranešimas skirtas Norvegijos kampanijai, kuri skatina sąmoningumą dėl sudėtingų dailininkų sąlygų. Patirtimi dalinsis Anglijos karalystės vizualiųjų menų asociacijos pirmininkė Caroline Jane Wright ir Estijos dailininkų sąjungos pirmininkas Vano Allsalu, pranešimą nuotoliniu būdu skaitys Vokietijos menų asociacijos pirmininkas Werner Schaub. Dailėtyrininkė, humanitar. m. dr. prof. Giedrė Jankevičiūtė kalbės apie Lietuvos dailininkų sąjungos kaip organizacijos patirtį, o ją papildys LDS narys Algimantas Kliauga, primindamas, kaip funkcionavo LDS 1967-1987 m. Škotijos dailininkų sąjungos valdybos narys Chris Victor Biddlecombe kartu su Islandijos menininkų federacijos atstove Guðrún Gísladóttir parengė bendrą pranešimą, agituojantį permąstyti dailininko kūrybos sampratą. Konferencijoje išgirsime dailėtyrininkės, LDS dailėtyros sekcijos pirmininkės Nijolės Nevčesauskienės prezentaciją apie LDS dailės kolekciją bei VDA prorektoriaus menui, LDS nario Arvydo Šaltenio pranešimą apie LDS situaciją Sąjūdžio ir Nepriklausomybės sankirtoje. Viena svarbiausių konferencijos dalių - buvusio Švedijos dailės, industrinio dizaino ir amatų asociacijos pirmininko Johan Wingestad pranešimas apie Švedijoje inicijuotą ir pasiektą įstatymų pataisą dėl juridinių ir finansinių galimybių apmokėti menininkams už parodas. Šis pranešimas taps svarbiu pamatu siekiant menininkų stasuso gerinimo ir Lietuvoje. Konferencijos metu sveikinimo žodį tars LDS pirmininkė Edita Utarienė, LD Seimo narys, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Kauno muzikinio teatro solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius bei Vilniaus kolegijos docentas, Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Juozapaitis, Respublikos Prezidentės vyr. patarėja Rūta Kačkutė ir kt. garbūs svečiai.

Konferencijos pagrindu bus parengtas informacinis leidinys.

Konferencija “Institucijų vaidmuo kultūros procesuose” vyks lapkričio 6 d., penktadienį, nuo 9.30 val., Lietuvos mokslų akademijoje, Gedimino pr. 3, Vilniuje.

Paskelbti 31-ojo Tarptautinio leidėjų kongreso pagrindiniai pranešėjai

Paaiškėjo 31-ojo Tarptautinio leidėjų kongreso, vyksiančio 2016 m. balandžio 9-12 d. Londono knygų mugėje, pagrindiniai pranešėjai - tai leidyklos Hachette Global vadovas Arnaud Nourry ir įžymus novelistas Alaa Al Aswany.

Tarptautinis leidėjų kongresas Londone vyks jau antrą kartą. Jį organizuoja Tarptautinė leidėjų asociacija, Jungtinės karalystės leidėjų asociacija ir Londono knygų mugės rengėjai. Konferencijoje planuojama analizuoti ir diskutuoti svarbiausiais ir aktualiausiais politiniais ir praktiniais aspektais, kurti terpę bendradarbiavimui.

Konferencijos programa strategiškai derinama su Londono knygų mugės programa, kas leis užtkrinti, jog dalyviai galės praturtini savo patirtį ne tik Kongrese, bet ir kituose knygų mugės renginiuose.

Konferencija „Biblioteka – leidėjui, leidėjas – bibliotekai“

Knygos anatomija: I–XVI a. knygų įrišų (re)konstrukcijų paroda

2015 m. spalio 14 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje atidaroma knygų restauratoriaus Sigito Tamulio istorinių knygos įrišų (re)konstrukcijų paroda. Jos sudaro nepaprastai vertingą, laiku pasirodžiusį rinkinį ir nuosekliai chronologine seka parodo knygrišystės amato ir įrišo struktūros raidą. Šalia re(konstrukcijų) eksponuojamos senosios knygos iš Vrublevskių bibliotekos fondų. Renginį ves dr. Sigitas Narbutas, kalbės menotyrininkė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė ir parodos autorius Sigitas Tamulis. Paroda veiks iki lapkričio 6 d.

Lietuvos valstybė ir jos rašto kultūra susikūrė tūkstantmečiu vėliau nei pasaulyje atsirado kodeksinė knyga – mums įprasta, sulankstytų ir susiūtų lapų, atverčiama knyga. Seniausių tokios knygos įrišų pavyzdžių mūsų bibliotekose nėra, todėl ši paroda – puiki proga pamatyti, kokios seniau buvo knygos: kaip kito jų forma, lankų siuvimo ir viršelių tvirtinimo būdai, kokios buvo naudojamos medžiagos, metalo apkalai ir segtuvai, kaip ir kodėl buvo naudojamos knygas saugančios grandinės. Tai iškalbinga medžiaga, puiki pažinimo ir mokymosi priemonė restauratoriams, knygrišiams, bibliotekininkams, knygotyrininkams, archeologams, menotyrininkams, muziejininkams, menininkams, bibliofilams ir visiems, besidomintiems knygos istorija. Parodoje galima pamatyti ne tik (re)konstrukcijas, bet ir keletą knygų originalų, saugomų LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose, tarp jų ir XVIII amžiaus nuostabiomis graviūromis puoštą knygrišystės amato vadovėlį, taip pat fotografijas, iliustruojančias darbo eigą, bei įrankius, kurie buvo naudojami viršeliams puošti. Atidi pažintis su senųjų įrišų struktūromis, jos atskirų elementų formų kaita padės geriau identifikuoti ir pačius istorinius įrišus, ir jų įtaką šiuolaikiniams meniniams įrišimams.

Parodoje eksponuojama po du kiekvieno įrišo tipo egzempliorius: vienas demonstruoja atvirą, neuždengtą vidaus struktūrą, jos elementus ir tvirtinimus, o kitas – baigtą rišti knygą, kurios viršelis aptrauktas oda ir dekoruotas. Rišdamas šias knygas Sigitas Tamulis rėmėsi garsiąja J. A. Szirmai monografija „The archaeology of medieval bookbinding“, taip pat kitais ikonografiniais šaltiniais. Be to, de visu peržiūrėjo VU inkunabulų fondą (apie 300 knygų), Žygimanto Augusto knygų rinkinį, dalį paleotipų fondo. Siekdamas autentiškumo naudojo istoriniu senoviniu būdu rankomis išdirbtas odas iš užsienio – Lenkijos, Prancūzijos, Baltarusijos, JAV.

Istorinė knygrišystė jungia keletą amatų, todėl šio projekto konsultantai ir bendradarbiai buvo odos išdirbėjas Virginijus Jakubauskas, odininkas Martynas Švedas, peiliadirbys Vykintas Motuza ir apkalų bei segtuvų meistras Marius Žuramskas. Darbus ir jų eigą fotografavo Raimundas Malaiška. Vertingų konsultacijų suteikė VU ir LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrių darbuotojai.

Seime bus aptarti vaikų ir paauglių skaitymo skatinimo iššūkiai

Spalio 8 d., ketvirtadienį, 10 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Švedijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Švedijos institutas organizuoja tarptautinę konferenciją „Vaikų ir jaunimo skaitymas kaip iššūkis XXI amžiuje: bibliotekos socialiniams pokyčiams 2015“.

Renginio dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Švedijos Karalienė Silvija, kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. Renaldas Gudauskas.

Konferencijoje Lietuvos ir Švedijos įvairių sričių specialistai (leidėjai, bibliotekininkai, skaitymo skatinimo programų ekspertai ir kiti), dalyvaujantys literatūros, skaitymo procese, tarptautiniu lygmeniu aptars XXI a. vaikų ir paauglių skaitymo skatinimo iššūkius, šiuolaikinės vaikų literatūros procesus ir komunikacijos modelius. Astridos Lindgren premijos komiteto direktorė Helen Sigeland išsamiau pristatys premiją.

Konferencijos organizatorių teigimu, Šiaurės šalių literatūra Lietuvoje yra populiari. Remiantis „Lietuvos spaudos statistika“, 2004–2014 metais išleisti 446 danų, islandų, norvegų, suomių ir švedų literatūros vertimai. Organizatorių manymu, tai lemia ne tik šių šalių teikiama parama vertimams, bet ir artimas mentalitetas, vertybės, lietuviams lengvai atpažįstamas kūriniuose perteikiamas pasaulis. Didžiausią šių leidinių dalį (daugiau kaip 40 proc.) sudaro vertimai iš švedų kalbos. Kasmet švedų literatūros knygų išleidžiama po 16–25 pavadinimus, o beveik pusę jų sudaro knygos vaikams ir paaugliams.

Renginio metu Seimo III rūmų galerijoje bus eksponuojamos dvi parodos – „Kur auga vaikai“ (Švedijos institutas) ir „Populiariausios švedų autorių knygos vaikams“ (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). Knygų parodoje „Kur auga vaikai“ supažindinama su naujais švedų vaikų ir jaunimo knygų autoriais, naujausiomis jų knygomis. Parodoje „Populiariausios švedų autorių knygos vaikams“ pristatomos populiariausios, skaitomiausios švedų autorių knygos vaikams ir jaunimui, atspindinčios Lietuvos skaitytojų pasirinkimo tendencijas.

9 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II r.) įvyks renginio organizatorių spaudos konferencija. Dalyvaus kultūros ministras Šarūnas Birutis, Švedijos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Henrikas Selinas (Henrik Selin), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. Renaldas Gudauskas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro vyr. bibliotekininkas, Vilniaus universiteto docentas dr. Kęstutis Urba.

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija kviečia registruotis Lietuvos kultūros lauko ekspertus

Kvietimas dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Vaikų ir jaunimo skaitymas kaip iššūkis XXI amžiuje: bibliotekos – socialiniams pokyčiams 2015"

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Vaikų ir jaunimo skaitymas kaip iššūkis XXI amžiuje: bibliotekos – socialiniams pokyčiams 2015", skirtoje Švedijos Karaliaus Karlo XVI Gustavo ir Karalienės Silvijos valstybinio vizito į Lietuvą proga.

Švedija garsėja ypatingu dėmesiu vaikų literatūrai – jos puoselėjimu, recepcija, sklaida, kultūriniais mainais. Lietuvoje dėmesys vaikų literatūrai taip pat stiprėja, o į Švediją neretai žvelgiama kaip į pavyzdį – daugėja švedų autorių knygų vertimų į lietuvių kalbą, domimasi svečioje šalyje vykdomomis skaitymo skatinimo programomis bei literatūrinėmis premijomis, bendradarbiaujama su Švedijos vaikų literatūros tyrinėtojais, leidėjais. Ši konferencija skirta ir pažymėti valstybinį vizitą, ir užmegzti glaudesnius ryšius, taip pat pasidalinti patirtimis, pasiekimais, idėjomis su Lietuvos bei Švedijos vaikų literatūros specialistais, bibliotekininkais, dėstytojais, mokytojais, leidėjais, vertėjais bei rašytojais.

6 pt Tarptautinė knygos meno konferencija

6 pt – tai mažiausias šrifto dydis, kurį siūlo šiuolaikinės tipografijos ir grafinio dizaino programos.

Ši riba atsirado dėl spaudos techninių galimybių – tai buvo mažiausias 19 amžiuje Europoje vyravusio šrifto Didot dydis, turintis savo pavadinimą –„nonpareilis“ (pranc. nonpareille – neprilygstamas, nepakartojamas, nepanašus). Šiuo dydžiu buvo spausdinami smulkesni arba didesnio talpumo reikalaujantys tekstai (išnašos, žinynai ar žodynai).

Pagrindinis organizatorių tikslas – kasmet pakviesti šešis neprilygstamuosius pasidalinti mintimis apie knygos meną ir sukviesti leidėjus, tipografus ir menininkus diskusijoms apie knygą.

Vyksta registracija į konferenciją „Nacionalinis knygų prekyboje katalogas (NKPK): informacijos tiltas tarp verslo ir kultūros“

Vyksta registracija į konferenciją „Nacionalinis knygų prekyboje katalogas (NKPK): informacijos tiltas tarp verslo ir kultūros“ . Kas yra NKPK, kokios jo funkcijos, kam jis aktualus?

Daugiau skaitykite:

Kviečiame dalyvauti konferencijoje „Nacionalinis knygų prekyboje katalogas (NKPK): informacijos tiltas tarp verslo ir kultūros“

Projektas „Keliaujančios raidės“ plečiasi ir laukia darbų

Raidės, raštas, tūkstantmečius buvęs tyliuoju nepaveldimos informacijos – kultūros liudininku, XX a. pabaigoje tampa vienu iš dabartinės noosferos, kaip globalios informacinės civilizacijos, pavidalo susiformavimo veiksnių. Kartu su kitais fundamentaliaisiais žmonijos išradimais – spauda ir kompiuteriu, šrifto dizainas prisideda prie žmonijos kultūros raidos. Raštas – reikšminga dvasinio ir materialaus žmonijos gyvenimo dalis, kultūros bei mokslo pasiekimų fiksavimo priemonė, istorijos bėgyje patyrė visą seką formos transformacijų, bet niekada nekito jo funkcija – rašto ženklai buvo ir liko universaliais informacijos nešėjais. Garsus šveicarų tipografikos mokyklos atstovas, vienas iš jos kūrėjų, grafikos dizaineris ir tipografas Emilis Ruderis (1914–1970) teigė:

Šriftas yra kiekvieno tipografikos darbo pagrindas. Tačiau jis nėra mūsų laikų išradimas: tai amžių bėgyje susiklostęs ir mums atitekęs kultūros palikimas, kuris turi būti paliktas ateinančioms kartoms. Šrifto raidžių formos, kaip per žmonijos gyvavimo istoriją susiformavę meno kūriniai, kupinos prieštaravimų bei reikalauja vystymosi dėsningumų supratimo tam, kad ir toliau būtų galima dalyvauti jų evoliucijoje.

Šioje citatoje atsiskleidžia 2015-jų metų KELIAUJANČIŲ RAIDŽIŲ parodos koncepcijos RYT–VAKAR kontraversiškumas. RYT–VAKAR tai trumpinys, sudarytas iš dviejų lietuviškų žodžių Rytai–Vakarai, kuris gali būti suvokiamas dviem aspektais: pirmuoju – keliamas klausimas kiek Rytams svarbi Vakarų kultūra (geografinis-kultūrinis aspektas) ir atvirkščiai,  bei antruoju klausiama kas rytuose ir kas vakaruose laikoma nauja – rytdiena, o kas sena – vakardiena.

Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros kuruojamas tarptautinis projektas „Keliaujančios raidės 2015“ siekia naujos – komunikacinės  meno ir grafinio dizaino sampratos, naujo požiūrio į rašto meną šiuolaikinėje visuomenėje. Projekto „Keliaujančios raidės“ parodos yra gerai žinomas tarptautiniame kontekste – nuo 2008 metų pabuvojo Rusijoje (2008), Ukrainoje (2009), Suomijoje (2010, 2013), Lietuvoje (2009, 2011).  2013 m. projektas buvo pristatytas Suomijoje – Lietuvos ambasados Suomijoje Pirmininkavimo Europos sąjungos tarybai uždarymo renginyje, 2014 – Lenkijoje.

Kiekvienais metais „Keliaujančioms raidėms“ yra sukuriama koncepcija, paroda sudaroma iš įvairių šalių autorių – grafikos dizainerių, dailininkų ir kaligrafų darbų. 2015 -jų parodos koncepcija – RYT-VAKAR (trumpinys iš Rytai-Vakarai). Parodos dalyviai kviečiami savo darbuose pasigilinti kurlink eina ir ko siekia vakariečiai studijuodami klasikinę kinų kaligrafiją, o rytiečiai – kurdami vakarietiškam mąstymui artimą post-postkonceptualųjį meną? Komparatyvistinius kultūros tyrimus Lietuvoje plėtojantis mokslininkas A. Andrijauskas teigia, kad civilizacijos problemas tyrinėjusi klasikinė Vakarų kultūros filosofija rėmėsi tiesinės evoliucinės civilizacijos istorijos vizija. Tobuliausiu civilizacijos raidos modeliu ir siekiamybe kitiems civilizaciniams pasauliams ilgai buvo laikoma Vakarų Europos civilizacija ir jos raidos kelias. Tačiau pokario Japonijos ir pastarųjų dešimtmečių kinų civilizacijos raida susilpnino vieno civilizacijos raidos kelio teoriją. Įvairių šalių mokslininkai, besigilinantys į didžiųjų neeuropinių civilizacijų istoriją, joje ieško dabartinės šių civilizacijų dinamikos ištakų ir, ko gero, perspektyvų.

Projekte „Keliaujančios raidės 2015“ pristatant tarptautinius grafinio/komunikacinio dizaino bei rašto meno darbus bus siekiama plataus požiūrio. Pagrindinė paroda „Keliaujančios raidės“ bus eksponuojama Vilniaus dailės akademijos parodinės erdvės „Titanikas“ 2-ajame aukšte. Kartu bus eksponuojama satelitinė paroda „TDC-2014“ iš NY.

Parodos atidarymas 2015 lapkričio 5 d.
Atidarymo dieną vyks  grafinio dizaino mokslinių/meninių tyrimų konferencija. Išsamesnė programa bus pristatyta vėliau.
Projekto partneris – LGDA Lietuvos grafinio dizaino asociacija.

Projekto draugai:

VU Konfucijaus institutas,

CAFA universitetas Beijinge,

Suomijos Grafinio dizaino asociacija GRAFIA,

Lietuvos spaustuvininkų asociacija,

Lenkijos-Japonijos informacinių technologijų institutas Varšuvoje.

Projekto kuratorė prof. Aušra Lisauskienė

Kvietimas į konferenciją „Mažumų knyga: istorinės patirtys ir šiandienos raiškos globaliame pasaulyje“

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas maloniai kviečia Jus dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Mažumų knyga: istorinės patirtys ir šiandienos raiškos globaliame pasaulyje“, kuri įvyks 2015 m. rugsėjo 24–25 d. Vilniaus universitete

Šiaurės ministrų tarybos biuras inicijuoja Šiaurės šalių literatūros populiarinimą Lietuvoje

Krokuvoje startuos projektas „Lietuva Krokuvoje: kultūros sezonas"

Lietuvos kultūros institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje, Krokuvos miesto savivaldybe, Lietuvos garbės konsulu Krokuvoje, kt. partneriais Lietuvoje ir Lenkijoje, 2015 metų spalio-gruodžio mėn. organizuoja kompleksinį projektą Lenkijos mieste Krokuvoje „Lietuva Krokuvoje: kultūros sezonas". Kultūros sezono programa Krokuvos gyventojus ir miesto svečius kvies į parodas, koncertus, literatūros skaitymus ir diskusijas.

Vienas iš programos akcentų – Lietuvos rašytojų dalyvavimas literatūriniame Konrado festivalyje ir 19-ojoje Krokuvos knygų mugėje, kuri vyks 2015 m. spalio 22-25 d. Krokuvos knygų mugė pakvietė mus būti šių metų mugės garbės viešnia ir suteikia 36 kv. m stendą, kuriame ketiname eksponuoti lietuvių literatūrą lenkų kalba ir su Lietuva susijusias knygas, išleistas lenkų kalba; meno knygas, albumus ir knygos meno konkursuose įvertintas knygas; vaikų literatūrą ir iliustruotas knygas.

Dar viena stendo dalis būtų skirta Lietuvos leidėjų pristatymui, todėl prašome Lietuvos leidėjus padėti mums parengti 40 tematiškai tinkančių ir Lenkijos rinkai patrauklių knygų kolekciją Krokuvos knygų mugei.

Rugpjūčio 20 d. diskutuosime apie leidybą ir jos sklaidą perkrautų medijų amžiuje

Jau rugpjūčio 20 d. startuoja LLA (Lietuvos leidėjų asociacija) organizuojamas seminarų ciklas, kurių metu bus diskutuojama aktualiausiais leidybos klausimais Lietuvoje.

Pirmasis seminaras „Leidyba ir sklaida perkrautų medijų amžiuje: iššūkiai ir įžvalgos“ įvyks rugpjūčio 20 d. 10:00 – 14:00

Renginio dalyvių registracija pradedama nuo 9:30.

Pranešėjai: Dainius Blynas (Lietuva), Nick Canty (UK), Nathan Hull (UK, Danija), Valentin Negoita (Rumunija), Frank Salliau (Belgija).

Pristatyti Lietuvos leidėjų mokymosi poreikių tyrimo preliminarūs rezultatai

Arūno Gudinavičiaus (Vilniaus universitetas) kartu su LLA atlikto Lietuvos leidėjų mokymosi poreikių tyrimo „The publisher's need for training in a time of digital transformation: the case of Lithuania“ preliminarūs rezultatai pristatyti Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „By the Book 2015. Books and reading in an age of media overload“ (Florencija, Italija. 2015 m. birželio 18-19 d.)