Šiemet, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. Keturioliktą kartą vykstanti akcija skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą.
Šiemet knygų penketukai buvo renkami net penkiose kategorijose. Be tradicinių vaikų, paauglių, knygos suaugusiesiems ir poezijos knygų penketukų, atsirado ir nauja publicistikos ir dokumentikos kategorija. Publicistikos ir dokumentikos knygų penketukai renkami pirmą kartą, todėl šiais pirmaisiais metais buvo vertintos knygos, parašytos nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Kitose keturiose kategorijose dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.
Vaikų ir paauglių knygų penketukus šiemet atrinko: komisijos pirmininkė Inga Mitunevičiūtė (Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vadovė), Diana Gancevskaitė (rašytoja, literatūrologė), dr. Aurelija Gritėnienė (Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja), Rita Karpavičienė (Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė), Justinas Vancevičius ( literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovas).
Suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisiją šiemet sudarė: komisijos pirmininkė Giedrė Kazlauskaitė (kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vyriausioji redaktorė), Andrius Jakučiūnas (rašytojas), Antanas A. Jonynas (poetas), Gediminas Kajėnas (literatūros žurnalo „Metai“ publicistikos redaktorius), Donata Mitaitė (literatūros kritikė).
Publicistikos ir dokumentikos knygų penketukas:
Knygų suaugusiesiems penketukas:
Poezijos knygų penketukas:
Knygų vaikams penketukas:
Knygų paaugliams trejetukas:
Už labiausiai patikusią knygą visose kategorijose galima balsuoti iki 2019 m. vasario 17 d. interneto svetainėse http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt ir www.lrt.lt, elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius.
Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje 2019 metų vasario mėnesį.
„Metų knygos rinkimų“ penketų knygas pristato ekspertų komisijos nariai
Publicistikos ir dokumentikos knygos
Rūta Oginskaitė. Gib a kuk: pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuose
Su Grigorijumi Kanovičiumi, nuo 1993 m. gyvenančiu Izraelyje, Rūta Oginskaitė kalbasi jau po to, kai 2013 m. išleidęs romaną „Miestelio romansas“ rašytojas pasakė, kad deda tašką – naujų knygų nebebus. Persipinantys G. Kanovičiaus ir jo žmonos Olgos pasakojimai leidžia žvilgtelėti į plačią gyvenimo panoramą: skaitytojai sužino nuo prieškario besitęsiančią gyvenimo istoriją, kalbama apie literatūrą, teatrą, kiną, apie buitį, apie tai, ką reiškė būti žydu sovietinėje Lietuvoje ir ką reiškia jau senatvei artėjant atsidurti Izraelyje. Savo kūriniuose įamžinęs Lietuvos žydų gyvenimą rašytojas sako, kad jį visada labai domino atsisveikinimas ir atmintis. (Donata Mitaitė)
Sigitas Parulskis. Amžinybė manęs nejaudina
Vienaip galima skaityti Sigitą Parulskį „Lietuvos ryte“, kitaip – knygoje. Spaudos faktas parodo, kad publicistika vis dar gali būti drąsi, kandi, ironiška, neįkyriai skelbti progresyvias politines ar kultūrines idėjas. Publicistika yra idealus būdas darbštaus rašytojo formai palaikyti. Beje, knyga mišri – pradžioje Parulskio gerbėjai ras ir apysaką. Kaip būdinga šio autoriaus stiliui, prozoje prisriegiami graikų mitai. Publicistikai taip pat būdingas mitinis mąstymas – veikiausiai kaip žaidimas skaitytojų mentalitetu. (Giedrė Kazlauskaitė)
Giedra Radvilavičiūtė. Tekstų persekiojimas
Ši knyga parašyta ne bet kaip ir ne bet kam: labiausiai – rudeniniams žmonėms. Šmaikštaus ir vaizdingo stiliaus, nors tai ir nėra distiliuota grožinė literatūra, galėtų mokytis bet kuris rašytojas, turįs pretenzijų į prozą. Nors autorės nerasi socialiniuose tinkluose, atrodo, ji turi slaptą aistrą internetui – bent jau yra kaip reikiant patyrinėjusi antraščių gamybos ir popkultūros mechanizmus. Knyga žanro požiūriu ribinė – nėra aiškios skirties tarp publicistikos ir eseistikos, recenzijos ir prozos. Toji žanrinė difuzija – taip pat pranešimas. (Giedrė Kazlauskaitė)
Aurimas Švedas. Irena Veisaitė: Gyvenimas turėtų būti skaidrus
„Man buvo ir yra labai skaudus lietuvių ir žydų priešiškumas, nes pati esu ‚autentiška‘ litvakė, tai yra Lietuvos žydė, ar, jei norite, žydų kilmės lietuvė. Manyje gyvos abi kultūros“, sako viena ryškiausių šiandienės Lietuvos asmenybių, teatrologė, germanistė, viešoji intelektualė Irena Veisaitė, kalbinama istoriko Aurimo Švedo. Jųdviejų pokalbiai aprėpia platų laiką, pradedant tarpukariu, baigiant dabartine Nepriklausoma Lietuva, nevengiama dramatiškų asmeninių patirčių (paskutinis pasimatymas su mama ligoninėje karo pradžioje, getas ir pabėgimas iš jo), prisimenamos ir aptariamos įvairiopos tolesnio gyvenimo patirtys, darbai, sutikti žymūs ar tiesiog asmeniškai svarbūs žmonės. (Donata Mitaitė)
Tomas Venclova. Nelyginant šiaurė magnetą. Pašnekesiai su Ellen Hinsey
Šioje knygoje Tomas Venclova – viena iškiliausių mūsų kultūros asmenybių – kalbasi su amerikiečių poete, literatūros kritike bei vertėja Ellen Hinsey. Kalbasi taip, tarytum skaitytum intriguojantį romaną, kupiną netikėtų istorijos vingių, įdomiausių personažų ir jų nuotykių, sklidiną apmąstymų bei įžvalgų apie kultūrą, istoriją, visuomenę, kūrybą, dabartį. Nors tai autobiografinė knyga, tačiau joje aprėpiama kur kas daugiau nei vienas gyvenimas. Per asmeninę patirtį T. Venclova kalba apie savo šeimą, sovietmečio atmosferą, disidentinį judėjimą Lietuvoje bei Rusijoje, ryšius su tokiomis asmenybėmis kaip Ana Achmatova bei Josifas Brodskis, emigraciją bei naują gyvenimą Vakaruose. Ši knyga – atviras savo vietos kalboje ir istorijoje apmąstymas. (Gediminas Kajėnas)
Knygos suaugusiesiems
Laura Sintija Černiauskaitė. Šulinys
Naujasis L. S. Černiauskaitės romanas gali būti perskaitomas vienu ypu, jis tarsi vientisas audinys, sudarytas iš skirtingų, tačiau pasikartojančių rašto motyvų. Daugiabriaunė istorija keliauja per kelias kartas ir paliečia skirtingus, tačiau savitai susijusius žmones. Rašytoja labai jautriai aprašo kūdikio mirties, apleisto vaiko, nemylimos moters, vaikžudystės temas. Ji jų neanalizuoja, o pasakoja kaip betarpiškas stebėtojas, ne gvildena, o tartum švelniai prisiliečia. Kad ir rodytųsi, jog knygos temos siejasi su Lietuvos kriminalinių įvykių realijomis, vien tik tuo apsiriboti būtų maža. Rašytoja nuo istorijos tik atsispiria ir poetiškai, jautriai, su aukščiausia literatūrine pavara neria į jautriausias žmonių tarpusavio santykių piktžaizdes. Nuosekli pasakojimo linija, pasikartojantys motyvai, trūkinėjantis, tačiau paradoksaliai vientisas pasakojimas kviečia skaitytoją pažvelgti į „šulinį“ – paslaptį, sapną, nuojautą, baimę, kitonišką pasaulį. (Gediminas Kajėnas)
Gabija Grušaitė. Stasys Šaltoka
Gabijos Grušaitės knyga „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ lietuvių literatūros kontekste išsiskiria tuo, kad tai tekstas apie dabartį (ir apie gerokai platesnį nei lietuviškas kontekstą): apie šiuolaikiniam žmogui ir šiuolaikiniam pasauliui kylančius iššūkius. Romane iškyla daug madingų socialinių temų: globalizacija, informacinės visuomenės problemos, žiaurus elgesys su gyvūnais, korupcija ir t. t. Šios knygos tvirtybė – gana dinamiškas siužetas ir (kas nedažnai pasitaiko lietuvių literatūroje) nepriekaištingas, įvaizdžiais bei metaforomis neapveltas kompozicinis karkasas, kurį užkloja neišradinga, bet sklandi kalba. (Andrius Jakučiūnas)
Leonardas Gutauskas. Pravardės
Savo apysakų knygos veikėjams Leonardas Gutauskas suteikia biblinius ar šiaip Europos kultūroje žinomų veikėjų vardus: Odisėjas, Marija Magdalena, Herodotas, Van Gogas, Lozorius. Kartais atpažįstame savotiškų sakmių personažais paverstus realiai gyvenusius žmones, nors dažniau jie tiesiog kūrybinės vaizduotės sukurti, rašytojo apgyvendinti ir veikiantys žiaurių įvykių kupinais pokario metais ar vėlyvesnio sovietmečio laikotarpiu, patiriantys gilius nuopuolius, bet sugebantys ir vėl prisikelti. Pasakotojo talentu apdovanoto rašytojo kalba nepaprastai žodinga, derinanti aukštąją ir žemąją stilistiką. (Donata Mitaitė)
Herkus Kunčius. Lietuviškos apybraižos
Tai neįtikėtino smagumo ir šmaikštumo senųjų mitų griovėjo ir naujųjų alegorijų kūrėjo Herkaus Kunčiaus knyga. Pasiremdamas istorinėmis nuotrupomis ir legendomis apie žymių tikrų ir pramanytų asmenybių – Rusijos caro Petro I, Napoleono, Lenino, Hitlerio, Gorbačiovo, Monako princesės, Hanibalo Lekterio – lankymąsi Lietuvoje, rašytojas, žvelgdamas iš dabarties perspektyvos, kuria sąmojingą bufonadą, karnavališką kvazitikrovę, kunkuliuojantį fantazija ir sykiu apčiuopiamai reljefišką, o svarbiausia – kaip reta juokingą pasakojimą, kviesdamas pasinerti į groteskišką istorijos versiją, kurioje pramanas liejasi laisvai. Juk, paties autoriaus žodžiais tariant, „šiandien niekas negali pasakyti, koks pasaulis buvo prieš šimtą ar daugiau metų, nes istorija mėgsta meluoti, o dabartis ją gundo suvokti savaip“. (Antanas A. Jonynas)
Antanas Šileika. Basakojis bingo pranešėjas
Angliškai rašantis, tačiau ir akylesniems Lietuvos skaitytojams jau gerai pažįstamas lietuvių kilmės Kanados rašytojas Antanas Šileika savo atsiminimų knyga „Basakojis bingo pranešėjas“ akivaizdžiai patvirtina, kad globali Lietuva jau seniai yra ne vizija, bet tikrovė. Tai bene pirmoji knyga lietuviškai, kurioje savo patirtimi bei istorija, gyvendamas tarp dviejų kultūrų, dalijasi pokario emigrantų palikuonis. Autoriaus pasakojimas nėra nei istoriškai nuoseklus, nei itin išsamus. Kiekvienas fragmentas – tartum atskiras apsakymas, per kurį atskleidžiama Toronto priemiesčio paauglio tapimo rašytoju, dėstytoju bei žurnalistu istorija. Autorius kalba žaismingai, nors jo pasakojime vienu metu glūdi ir juokas, ir liūdesys. Tapatybė ir emigracija, savos vietos po šia saule paieškos, kūryba ir šeima, namai ir gimtinė – tai bene svarbiausios šios A. Šileikos atsiminimų knygos temos, papasakotos taip, tarytum visa tai būtų išgalvota. (Gediminas Kajėnas)
Poezijos knygos
Greta Ambrazaitė. Trapūs daiktai
Debiutuojančios poetės pirmoji eilėraščių knyga, anot Neringos Butnoriūtės, intriguojanti elegantiška tamsa, sapnišku siurrealizmu ir, sakytum, gotiška estetika. Pasak pačios autorės, „rašymą lemia [...] poreikis fiksuoti įspūdį, rinkti akimirkų nuorašus, neprarasti pastabumo spalvingai tikrovei ir vaizduotės kūriniams, nugirsti poteksčių obertonus, ieškoti vardų savųjų plokščių tektonikai. Kartais laiką norisi tirštinti, jei ir neproporcingai, intuityviai, jei ir negrabiomis rankomis rėminant visa persmelkiantį trapumą.“ O pridurti užtenka tik tiek: kad daiktas būtų trapus, jis turi būti kietas. (Antanas A. Jonynas)
Gintaras Bleizgys. Xeranthemum
„Xeranthemum“ – dvyliktoji poeto ir prozininko Gintaro Bleizgio knyga, devintoji eilėraščių, pavadinta gyvybingumą, nemirtingumą ir amžinybę simbolizuojančio daugiamečio augalo vardu. Tai stiprus patirčių rinkinys, kuriame tekstai pinasi gamtos, augalų, prisiminimų ir pojūčių gijomis. Jomis poetas grįžta prie savo didžiausių ribinių išgyvenimų, ir per juos, anapus jų susitinka su lietuvių literatūros tradicija bei savo pašaukimu. (Andrius Jakučiūnas)
Marius Burokas. Švaraus buvimo
Ketvirtasis poeto eilėraščių rinkinys. Marius Burokas – vienas subtiliausių šiandienos poetų, už kurio paprasto, taupaus žodžio matyti solidi poetinė mokykla ir sodrus kultūrinis fonas. Fotografiškai vaizdi metafora autentiškai atveria prisiminimų, nevalingos atminties klodus. Poetinę brandą liudija moderniai interpretuojama tradicija, ironiškas ir saviironiškas santykis su dabartimi. Ir kas itin svarbu – neprimygtinis, bet nuolat skambantis atsakingo buvimo leitmotyvas. Šiuo požiūriu knygoje išskirtinė meilės artimiausiems žmonėms, šeimos, tėvystės tema, reta ir nauja šiandienos poezijoje. Nekasdienė jautrios ir skaidrios lyrikos knyga. (Antanas A. Jonynas)
Tomas Petrulis. Triukšmo gyvatė
Seniai žinomo, bet tik 2017 m. debiutinę knygą „Triukšmo gyvatė“ išleidusio jauno poeto Tomo Petrulio kūryboje fiziologija, kūniškumas, nešvankybė persilieja su religiniais, krikščioniškais motyvais, absurdu ir filosofiniais turiniais, o netikėti nuokrypiai, sandūros ir dermės, niekais paverčiančios skaitytojo išankstinius lūkesčius, kuria savitą eilėraščių tekstūrą. Fiziologinis dvasingumas – štai kaip derėtų apibūdinti šią knygą gaubiančią aurą. (Andrius Jakučiūnas)
Kornelijus Platelis. Įtrūkusios mėnesienos
Visi žinome, kad būna įskilusios amforos, o įtrūkusios mėnesienos?.. Antikos gyventojus rekonstruojančiuose eilėraščiuose autorius kalba iš moters pozicijų. Tai nėra lengva mįslė, paaiškinama ištikimybe klasikinei tradicijai ir mitopoetikai. Nors knygoje esama ir kitokio kalbėjimo – asmeniško, introspektyvaus, grakštaus lyg „nebylioji nuotaka mirties“. „Karstinių reiškinių“ geologija dar nebaigta. (Giedrė Kazlauskaitė)
Knygos vaikams
Daiva Čepauskaitė. Baisiai gražūs eilėraščiai
Debiutinė Daivos Čepauskaitės poezijos knyga vaikams – tarsi gaivaus oro gurkšnis, kurio taip seniai laukėme. Tradicinės formos, bet šiuolaikinio, vaikams aktualaus turinio, paprasta, bet ne banali. Tobulas kalbos pojūtis, idealus rimas, netikėti palyginimai ir minties posūkiai, puikios personifikacijos, autorės sugebėjimas paversti poezija ir blynų kepimą, ir vorą po lova – visa tai jau dabar leidžia įrašyti šią knygą į lietuvių vaikų poezijos aukso fondą. (Inga Mitunevičiūtė)
Marius Marcinkevičius, Aušra Kiudulaitė. Draugystė ant straublio galo
Pagal geriausias paveikslėlių knygų tradicijas sukurta „Draugystė ant straublio galo“ žavi teksto ir vaizdo derme bei puikiomis iliustracijomis, papildančiomis tekstą ir suteikiančiomis jam dar daugiau prasmių. Amžina didelio ir mažo opozicija ir draugystės tema siūlo vaikams patrauklų pasakojimą, išeinantį už teksto ribų ir virstantį šauniu žaidimu, praskaidrinančiu ilgas laukimo valandas eismo spūstyse ar poliklinikų koridoriuose. Tai puiki knyga skaityti šeimoje, padėsianti kurti skaitymo kartu ritualą. (Inga Mitunevičiūtė)
Violeta Palčinskaitė. Eilėraščiai iš namų
Violetos Palčinskaitės vardas asocijuojasi su lietuvių vaikų poezijos klasika ir tuo, ką šis žodis suponuoja – aukščiausia kokybe, išliekančia verte ir nepavaldumu laikui. Nauja autorės knyga gimė iš vaikų stebėjimo, todėl yra be galo artima vaikų pasauliui. Tobulai surimuota kasdienybė – žaidimai, vaikiški barniai ir susitaikymai, mamos laukimas, sudužęs puodelis, blogas sapnas ir net išmanūs telefonai – viskas virsta poezija. (Inga Mitunevičiūtė)
Neringa Vaitkutė. Klampynių kronikos
Neringos Vaitkutės išgalvotas „Klampynių kronikų“ pasaulis nuo pat pirmo puslapio įtraukia skaitytoją į nuotykius ir kiek chaotišką mažo miestelio, kuris nepažymėtas žemėlapiuose ir kurio neranda guglas, gyvenimą. Tarsi universalioje erdvėje ir laike vykstantis veiksmas kartu sukuria įspūdį, kad visa tai šalia ir gali nutikti kiekvienam, o riba tarp dviejų pasaulių – išgalvoto ir tikro – labai trapi. Knygos vaizduojamame pasaulyje po vienu stogu gyvena žmonės ir baubai, palėpėse suka lizdus aitvarai, o nuėjęs į mišką gali netyčia parsivesti namo laumės vaiką. Mitologiniai elementai darniai įpinti į kartais kvapą gniaužiantį pasakojimą, artimą vaikų taip mėgstamoms šiurpėms ir siaubo istorijoms. Autorei pavyko sukurti dinamišką istoriją, ryškius ir įsimintinus personažus, atspindėti vaikų psichologijos niuansus ir parašyti kūrinį ypač vaizdinga kalba, kuri praturtins ne vieno skaitytojo žodyną. (Inga Mitunevičiūtė)
Jurga Vilė, Lina Itagaki. Sibiro haiku
Tai knyga-įvykis, knyga-staigmena, savo atsiradimu nustebinusi ne vieną skaitytoją ir privertusi ištarti: „Pagaliau! Seniai tokios laukėme!“ Autorės pasirinkta skaudi tema – Sibiro tremtis, reikalauja ne tik ypatingo kalbėjimo, kai apie ją pasakojama vaikui, bet ir nepaprastos formos, pateikimo būdo. Tad ši knyga derina savyje grožinį pasakojimą, komiksų elementus, laiškų intarpus, poeziją, tačiau kartu yra vientisa, pasakojanti istoriją tekstu ir iliustracijomis, kviečianti nagrinėti kiekvieną puslapį, atspindinti skaudžią patirtį, bet nestokojanti humoro ir šmaikštumo. Moderni, leidžianti skaitytojui pasirinkti savo skaitymo būdą, kai ką nutylinti ir padedanti atrasti patiems bei neabejotinai priverčianti prie jos sugrįžti ne vieną kartą. (Inga Mitunevičiūtė)
Knygos paaugliams
Aidas Jurašius. Pypas ir jo nutikimai
Žavingas nonsensiškas pasakojimas apie Pypą, keliaujantį Vingiais, kai kuriems skaitytojams atvers galbūt niekada nepatirto įstabiai malonaus ir uždegančio skaitymo džiaugsmo skrynią. Neįtikėtinoje, unikalią kelionę pasakojančioje knygoje sudėti absurdiškai juokingi, o kartu filosofiški pasakojimai, priversiantys kone apie viską (o ypač – apie mūsų net nesusimąstant ištariamus žodžius) nuo šiol galvoti kiek kitaip. Nors tikriausiai Labai Kitaip. Išmonė, absurdas, kūrybiškos autoriaus šėlionės ne tik nepaleis skaitytojo, bet ir sukels nevaldomą juoką ar bent kikenimą, privers susimąstyti, net paliūdėti. Tokių personažų mūsų literatūroje, matyt, dar nebūta, tad pats metas su Pypu, Moralu ir Šurum Burum keliauti Vingiais į Tiriamąjį Žygį. (Tik nepamirškite prisisegti saugos diržų, nes dar iš už kampo išlįs Maža Kas...) (Diana Gancevskaitė)
Ilona Ežerinytė. Verksnių klubas
Paauglė Lina laikinai gyvena viena – jos tėvai išsiskyrę, su atskirai gyvenančia mama santykiai nesiklosto, o tėvas gydosi priklausomybių centre. Kuris iš šios subyrėjusios šeimos narių iš tiesų yra suaugęs? Kuris jų savarankiškiausias? Kaip kiekvienas jų lipdo savo nenuspėjama vaga pasisukusį gyvenimą? Ar tos vagos besisieja? Nepaisant vienišės būdo, Lina netikėtai atranda „Verksnių klubą“, kuriame įvairų liūdesį išgyvenantys paaugliai susirenka bendrystėje jį išbūti. Iššūkių ir liūdesio paženklintas ne vien pagrindinės veikėjos gyvenimas – tai patiria ir kiti jos bendraamžiai. Ar įmanoma liūdesį išgyventi skaidriai? Ar jis sumažėja, kai juo pasidalini? Ar pačių klubo įkūrėjų sugalvotos bendravimo taisyklės trukdo ar padeda? O kas nutinka, kai tarp narių atsiranda stipresni jausmai?.. (Diana Gancevskaitė)
Justinas Žilinskas. Kaukas Gugis ir kerų karas
Tai – jau antroji knyga, pasakojanti apie kauko Gugio nuotykius (pirmoji – „Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas“, 2006). Štai Gugis jau ūgtelėjęs, jau visas kaukajaunis. O su paauglyste nenuoramą kauką užgula ir aibė iššūkių bei rūpesčių: eiti į karą ginti giminės garbės, nutylint išaiškėjusį melą, ar pasipriešinti gilioms tradicijoms ir ieškoti kelio taikos link? Ar patikėti priešais? Kurio balso klausytis – sąžinės ar senolių? O gal širdies? Drauge su Gugiu per šią įtampos, paslapčių ir netikėtumų tirštą istoriją keliaujantis skaitytojas neišvengs pamatinių bręstančio žmogaus klausimų. „Kaukas Gugis ir kerų karas“ įstabia, gyva, spalvinga kalba ne tik pasakoja konkrečią istoriją, nutikusią Gugiui, bet ir byloja apie mus supantį iššūkių pilną pasaulį ir kasdienius asmeninius sprendimus, kurie keičia ne tik kiekvieno mūsų gyvenimą, bet ir šeimos, bendruomenės, šalies, viso pasaulio istorijos tėkmę. (Diana Gancevskaitė)
Vasaros festivaliams startą šiemet duos literatūrinis festivalis vaikams „Nuotykiai tęsiasi!“. Renginio organizatoriai nori parodyti, kad skaityti ne „reikia“, o yra tiesiog smagu. Tad nors festivalis yra literatūrinis ir jame bus skaitykla, vis dėlto skaityti jame bus galima įvairiai – stebint, kaip gimsta istorijos, jas kuriant patiems ir pasineriant į aktyvių veiklų sūkurį.
Birželio 9 d., šeštadienį, vaikai, paaugliai ir suaugusieji kviečiami atvykti į Anykščių Dainuvos slėnyje vyksiantį nemokamą literatūros, meno, sporto ir vasaros pramogų festivalį. Mokslo metai kai kam jau bus pasibaigę, kai kam jie jau greit baigsis, tad diena slėnyje po atviru dangumi, kuriame lauks daug naujų, netikėtų veiklų, bus puiki pradžia vasaros nuotykiams.
„Mūsų visų gyvenimai tam tikra prasme yra nuotykių knygos, kurios tęsiasi, kai pasineriame į skaitomos knygos pasaulį. O kai ją užverčiame – nuotykiai tęsiasi toliau. Knygos istorija nesibaigia paskutiniame jos puslapyje – ji apsigyvena ir mūsų kasdienybėje. Juk perskaitę daug įdomių istorijų, patys galime kurti istorijas. Taip pat ir savo“, – vieną iš festivalio pavadinimo prasmių aiškino jo organizatoriai.
Festivalio teritorija bus padalinta į įvairių veiklų erdves, kuriuose lankytojų lauks vis kitokie nuotykiai. Didžiosios scenos erdvėje – cirko artistų ir teatro trupių pasirodymai, pokalbiai su rašytojais, jaunimo kultūros atstovais. Dirbtuvių erdvėje - kūrybiniai užsiėmimai su garsiais Lietuvos iliustratoriais. Pasakojimų erdvėje – kvapą gniaužiančios istorijos, kūrybinės dirbtuvės su profesionaliais pasakotojais, istorijų žaidimai. Skaitykloje po dangumi - ne tik daug knygų įvairaus amžiaus ir skonio skaitytojams, bet ir galimybė dalyvauti edukacinėse programose bei kūrybinėse dirbtuvėse. Sporto erdvėje – magiškos kvidičo rungtynės, atkeliavusios tiesiai iš Hario Poterio knygos puslapių. Išdaigų erdvėje – įvairios išdaigos ir pramogos: didelių burbulų pūtimas, paišymas ant veido, žaidimas milžiniškais šachmatais, konkursai, kurių metu galima laimėti įvairių puikių literatūrinių prizų, netikėti susidūrimai su klounais ir net pačiu... dr. Jonu Basanavičiumi. O dar veiks meno instaliacijų dirbtuvės, bus pristatoma jaunųjų vietos rašytojų kūryba, galėsite apsilankyti mokytojų-stebukladarių palapinėje.
Tarp festivalio programos „vinių“ – „Airdance Vilnius“ – oro akrobatų trupės pasirodymas, teatro vaikams „Pradžia“ pristatoma spektaklio „Vėjai švilpia apie draugystę“ premjera (rež. Eglė Kižaitė), susitikimas su vienu garsiausių Lietuvos youtuberių Dariumi Kniūkšta aka „Darius žaidžia“, Sabinos Daukantaitės knygos „Vandeninės moterys“ pristatymas, kūrybinės dirbtuvės su tarptautinį pripažinimą pelniusia komiksų kūrėja Akvile Magicdust. Renginio metu pirmą kartą Lietuvoje vyks tiesiai iš knygų apie Harį Poterį atkeliavusio žaidimo – kvidičo – turnyras.
Daug dėmėsio festivalyje skiriama Anykščių bendruomenei. Mieste gyvenantys menininkai Lina Timukaitė ir Dalia Gilienė ves kūrybines dirbtuves, Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka kvies apsilankyti skaitykloje po atviru dangumi ir surengs protmūšį „Moterys, kūrusios Lietuvos valstybę“, Anykščių sporto centras organizuoja kvidičo turnyrą, kuriame dalyvaus miesto mokyklų mokiniai, o Jono Biliūno gimnazijos bibliotekos vedėja Renata Miškinienė kuruos miesto mokinių kūrybos pristatymo erdvę.
Visą renginio programą galima atsisiųsti paspaudus šią nuorodą https://bit.ly/2GWTHXt
Renginys vyks po atviru dangumi, tad visi kviečiami atsinešti savo mėgstamų lauko žaidimų, maisto - „Nuotykiai tęsiasi!“ tai ir literatūrinė šventė, ir piknikas, kuriame rasite savo bendraminčių, atrasite džiaugsmą skaityti.
Jeigu birželio 9 d. Anykščiuose bus lietinga, renginys persikels į erdvias Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos patalpas ir aikštę šalia jos.
Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, festivalio partneris – Anykščių rajono savivaldybė.
Daugiau apie festivalį „Nuotykiai tęsasi!“ – www.facebook.com/nuotykiaitesiasi
Kultūrinė Vilniaus knygų mugės PROGRAMA. Visi keturių dienų renginiai – kaip ant delno. Atraskime mugę bei skaitykime Lietuvą ir pasaulį kartu: goo.gl/taaYxV
Kviečiame į Baltijos šalių vaikiškų knygų iliustracijų parodos „Baltijos pasaka“ atidarymą, kuris vyks jau šį sekmadienį!
Seniai labai seniai… Ar tik ne taip prasideda beveik visos gražiausios pasakos? Ir šios vos taip nepradėjome. O iš tiesų... čia ir dabar norime pristatyti tris nepriklausomas dailininkes iš skirtingų Baltijos šalių. Susipažinkite – tai Ulla Saar iš Estijos, Elīna Brasliņa iš Latvijos ir Lina Itagaki iš Lietuvos. Dailininkės nusprendė, kad kol laukiame „Rail Baltica“ geležinkelio, reikia papasakoti žmonėms istorijas piešiniais ir pakviesti juos pakeliauti po Estiją, Latviją ir Lietuvą. Visos trys dailininkės yra vaikiškų knygų iliustruotojos, tad biblioteka – pati tinkamiausia vieta susipažinti su jų darbais. Nors istorijos pasakojamos naudojant skirtingas priemones, visos jos sukurtos vaikams. Taip iliustruotojos norėjo paskatinti jaunąją kartą skaityti daugiau knygų.
Pirmiausia paroda buvo atidaryta Taline, dabar atkeliavo į Lietuvą, o galiausiai pasieks ir Latviją.
Tad kviečiame jungtis į mūsų kelionę ir pasidairyti naujų kelių ir naujų knygų, kurios galbūt irgi taps mėgstamiausiomis.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paroda veiks iki birželio 7 d. Kviečiame užsukti!
Daugiau apie renginį skaitykite paspaudę šią nuorodą.
Šių metų Vilniaus knygų mugei leidykla "Alma littera" paruošė lankytojams daug susitikimų, pristatymų bei renginių. Išsirinkti įdomiausią galės tiek dideli, tiek maži, tiek besidomintys istorija, tiek populiariosios literatūros gerbėjai. Susipažinkite su visa Alma littera Vilniaus knygų mugės renginių gausa:
Vasario 23 diena
Vasario 24 diena
Vasario 25 diena
Vasario 26 diena
Daugiau informacijos apie renginių programą: https://www.facebook.com/events/150457048795789/
Antradienį, lapkričio 22 d., 18 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta meno kritikės Monikos Krikštopaitytės knyga, skirta 7-12 metų vaikams – „Kultūringa pelė Stasė“. Modernaus meno centro leidinys vaikams, į pasakojimą įtraukiantis meną, tęsia MMC edukacinių meno knygų tradiciją.
Pristatyme dalyvaus knygos autorė M. Krikštopaitytė, iliustracijų dailininkė Dalia Karpavičiūtė bei knygos dailininkė Marija Mikulskienė. Su nauju leidiniu susipažinti padės menotyrininkė, kuratorė, šiuo metu knygų leidybos srityje dirbanti Jurgita Ludavičienė ir menotyrininkas, kuratorius, menininkas, jau ilgai reklamos srityje dirbantis Jonas Valatkevičius. Renginį moderuos – Modernaus meno centro direktorė Milda Ivanauskienė.
Kūrybinė komanda įspėja – knygoje atskleidžiama didelė Paslaptis! Ją žinant vaikštinėti po galerijas ir muziejus nuo šiol bus kur kas smagiau. O meno mėgėjai lengvai pažins ne vieno veikėjo prototipą ir kultūrinio gyvenimo aktualijas.
Kviečiame Jus antradienį, lapkričio 22 d., 18:00 val., atvykti į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką (Gedimino pr. 51, Vilnius) ir drauge su „Kultūringa pele Stase“ leistis į meno pasaulio nuotykius!
Daugiau apie pristatymą: https://www.facebook.com/pg/mmcentras/events/?ref=page_internal
Lapei patiko Laimės dirbtuvės! Ji nekantrauja vėl pasimatyti su vaikais ir kviečia į naują susitikimą. Kūrybinių dirbtuvių metu kursime knygos "Laimė yra lapė" personažus, piešime ir kalbėsime apie tai, kas vaikams yra laimė.
Dirbtuvės prasidės lapkričio 11 d., penktadienį, 18 val. "Tikra knyga" knygynėlyje Arklių g. 22. Jas ves knygos "Laimė yra lapė" dailininkė Aušra Kiudulaitė, jai padės rašytoja Evelina Daciūtė.
Dalyvių skaičius ribotas, todėl į renginį prašytume registruotis el. paštu info@tikraknyga.lt .
Registruodamiesi nurodykite, kurią dieną dalyvausite - penktadienį ar šeštadienį.
Lapė į namus - laimė į namus!
https://www.facebook.com/events/678570022317717/
VVGŽM Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) šį sekmadienį, rugsėjo mėn. 4 d., įsilies į Europos žydų kultūros dienų renginius. Maloniai kviečiame dalyvauti:
13 val. vyks ekskursija naujausioje VVGŽM parodoje ,,Žakas Lipšicas. Gyvenimas skulptūroje“. Parodos kuratorė – Aušra Rožankevičiūtė
14 val. 15 min. Pokalbis-diskusija ,,Balsių giesmė“. Šventosios kalbos raidės Žako Lipšico skulptūroje“. Lektorė – Natalja Cheifec
Dėmesio! Laukiame mažųjų lankytojų!
13 - 15.15 val. Kol tėveliai dalyvaus renginiuose mažuosius lankytojus užims muziejaus edukatorė. (Apžiūrėsime ekspozicijas, ieškosime karaliaus Saliamono sosto, piešim skulptūras ir ,,žaisime Šabą“.)
Renginiai nemokami. Būtina registracija (nepamirškite nurodyti vaikų amžiaus): muziejus@jmuseum.lt arba tolerancijos.centras@gmail.com
Žakas Lipšicas (1891–1973) gimė Druskininkuose, gyveno ir kūrė Paryžiuje, Niujorke, Italijoje, tačiau niekada nepamiršo savo šaknų. “Esu skulptorius iš Lietuvos” - tokiais žodžiais prisistatydavo, atidarydamas parodas pasaulio muziejuose ir meno galerijose. Pirmą kartą Lietuvos visuomenė turi galimybę susipažinti su pasaulinio garso skulptoriaus kūryba, atvežta iš Paryžiaus muziejų: George Pompidou centro ir Judaizmo meno ir istorijos muziejaus, taip pat iš privačių Lietuvos kolekcijų. Paroda, skirta 125-osioms Ž. Lipšico gimimo metinėms paminėti, Vilniuje veiks iki rugsėjo 25 d.
Džiaugiamės, kad paroda yra gausiai lankoma. Jūsų atsiliepimų vedami, rengsime susitikimus su parodos su kuratore, muziejininke Aušra Rožankevičiūte ir rugsėjo mėn. Maloniai kviečiame prisijungti prie skelbiamų susitikimų datų arba, subūrus draugų, kolegų grupę, užsisakyti ekskursiją Jums patogiu metu individualiai.
Laukiame Jūsų:
Rugsėjo 4 d., sekmadienį, 13.00 val. (Europos žydų kultūros dienos: lankymas nemokamas)
Rugsėjo 7 d., trečiadienį, 17.30 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)
Rugsėjo 11 d., sekmadienį, 13.00 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)
Rugsėjo 14 d., trečiadienį 17.30 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)
Rugsėjo 18 d., sekmadienį, 13.00 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)
Rugsėjo 21 d., trečiadienį, 17.30 val. (Dalyvavimas ekskursijoje nemokamas, įsigijus muziejaus lankymo bilietą)
Rugsėjo 25 d., sekmadienį, 13.00 val. (Paskutinė parodos eksponavimo Vilniuje diena: lankymas nemokamas)
Būtina registracija el. p. adresu: tolerancijos.centras@gmail.com arba mob. tel.: 86 16 57 890
Ketvirtadienis, Bičiulių diena (vasario 25 d.)
10 val.
11 val.
12 val.
13 val.
14 val.
17 val.
Penktadienis, Ilgasis penktadienis (vasario 26 d.)
10 val.
11 val.
12 val.
14 val.
15 val.
16 val.
17 val.
18 val.
19 val.
Šeštadienis, Nekasdieniai pasimatymai (vasario 27 d.)
11 val.
12 val.
14 val.
15 val.
16 val.
17 val.
19 val.
Sekmadienis, Personažų diena (vasario 28 d.)
10 val.
11 val.
12 val.
13 val.
14 val.
15 val.
RENGINIUS, VYKSIANČIUS VAIKŲ SCENOJE, RASITE ČIA:
http://www.vilniausknygumuge.lt/repository/2016/Vaik&%23371;%20scenos%20renginiai.pdf
VISI KNYGŲ MUGĖS RENGINIAI ČIA:
http://www.vilniausknygumuge.lt/lt/main/renginiai/renginiai
Jūsų dėmesiui – pilna šių metų Vilniaus knygų mugės renginių programa. Keturios dienos – keturios puikios progos susitikti, atrasti ir nustebti. Beliko nusipirkti išankstinius bilietus ir laukti tikros knygų šventės… #knygumuge2016
Programą rasite čia: http://bit.ly/1mfFpqc, o bilietus čia: http://www.bilietai.lt/lt/event/29310.
Pačius mažiausius A. Mickevičiaus Vaikų bibliotekos lankytojus kviečiame į garsinius skaitymus. Susitikimai vyks kiekvieną ketvirtadienį 11.00 val. iki lapkričio 19 d.
Klausysimės ištraukų iš Gendručio Morkūno kūrybos.
Skaitymas balsu, būnant kartu su kitais, vienijantis užsiėmimas. Priverčia įsiklausyti ir išgirsti. Knyga tampa artimesnė ir mielesnė. Labai svarbu, kad skaitymas kartu praplečia vaikų žodyną, skatina smalsumą ir kūrybiškumą. Kuo daugiau vaikai skaito, tuo daugiau sužino. Skaityti balsu sveika ir naudinga! Registruokitės jau dabar tel. (8 5) 261 67 63 arba rašykite el. laiškelį vaikai@amb.lt
Garsiniai skaitymai vyks šiomis dienomis:
2015 m. spalio 22 d., 11.00 val.
2015 m. spalio 29 d., 11.00 val.
2015 m. lapkričio 5 d., 11.00 val.
2015 m. lapkričio 12 d., 11.00 val.
2015 m. lapkričio 19 d., 11.00 val.
Šie garsiniai skaitymai yra „Švenčiame kosmose ir tvarte… su Gendručiu Morkūnu“ projekto dalis. Kartu švęsime G. Morkūno 55-ąjį jubiliejų, prisiminsime jo kūrybą ir prisidėsime autoriaus svajonės – pasidžiaugsime gyvenimo stebuklais, knyga ir skaitymu.
Kokio dalyko mokytojas (dėstytojas) buvo Lewis Carroll, sukūręs Alisos personažą? Kokia lietuvių autorė sukūrė šiuo metu populiariausią Lietuvoje personažą mažiesiems skaitytojams? Kiek plėšikų tykojo Ali Baba pasakoje apie jo žygius?
Jeigu žinote atsakymus į šiuos ir kitus knyginius klausimus, jums metas burti savo komandą artėjantiems Knyg(i)ų mūšiams!
„Augu skaitydamas“ ir LRT jau antrą kartą organizuoja žaidimą „Knyg(i)ų mūšiai“. Praėjusiais metais žaidimui buvo užsiregistravę keturiasdešimt komandų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių - Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Klaipėdos, Alytaus. Dešimt komandų pateko į finalą ir kovėsi dėl pagrindinio prizo - kelionės į Amsterdamą. Laimėtojai - trečiokų komanda iš Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos - po žaidimo sakė, jog skaityti ne tik įdomu, bet ir naudinga!
Šiemet vėl kviečiame visus 7-12 metų vaikus, kurie turi paskyras svetainėje „Augu skaitydamas“, registruoti savo komandas šiam smagiam žaidimui. Komandoje gali būti 3-8 vaikai - klasės, kiemo draugai ar bibliotekos skaitytojai. Komandas galima burti dviejose amžiaus kategorijose: 7-9 metų ir 10-12 metų.
„Knyg(i)ų mūšių“ atkrentamasis turas vyks lapkričio 3 dieną, o finalas - lapkričio 17 dieną. Šiemet žaidimu galės mėgautis ne tik patys žaidėjai, bet ir Lietuvos televizijos žiūrovai - lapkričio 17 dieną vyksiantis finalas bus filmuojamas!
Taigi kviečiame visus savo smalsius, smagius skaitytojus burti ir registruoti savo komandas iki spalio 30 dienos. Jūsų laiškų laukiame adresu ruta@laikasskaityti.lt
Šaltinis: http://www.auguskaitydamas.lt/administravimas/tevams
Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, kurio steigėjai yra Andrius Mamontovas ir Ramūnas Karbauskis, bendradarbiaudamas su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi, kurios pirmininkas yra Kęstutis Urba ir kartu su Lietuvos Rašytojų sąjunga, kurios pirmininkas yra Antanas Jonynas, skelbia trečiąjį Nacionalinį vaikų literatūros konkursą 2015, kuris vyksta iki 2015 m. spalio 1 d..
Pirmasis ir antrasis konkursai sulaukė didelio susidomėjimo, juose dalyvavo per 200 autorių, kurie pateikė 203 kūrinius. Trečiojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso apdovanojimų fondą sudaro 6960 eurų. Pirmojo ir antrojo konkurso laureatai Naisiuose buvo apdovanoti gandrų statulėlėmis, kurios jau tapo tradiciniais šio konkurso apdovanojimais. Laureatų knygos buvo išleistos 13 tūkstančių egzempliorių tiražu projekte „Vaikų bibliotekėlė“, kurios sumanytojas yra labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“. Vaikų bibliotekėlė bus dovanojama visoms Lietuvos mokykloms, darželiams, bibliotekoms, bendruomenėms, ligoninėms, vaikų globos namams ir t.t. Šiai dienai, išleista dvylika naujų knygų, kurios skirtos vaikams iki 10-ies metų.
Nacionalinio vaikų literatūros konkurso tikslai – duoti postūmį lietuvių vaikų literatūros raidai, paskatinti rašytojų ir dailininkų bendradarbiavimą, paskatinti debiutuoti naujus talentus; atnaujinti visų tipų vaikų bibliotekų fondus; remti bibliotekėlių atsiradimą darželiuose, vaikų ligoninėse, bendruomenėse ir t.t.; aktyvinti ir skatinti mažamečių vaikų domėjimąsi literatūra, norą skaityti.
Daugiau informacijos apie kokursą rasite: http://www.svieskimevaikus.lt/news/26/57/Skelbiamas-treciasis-Nacionalinis-vaiku-literaturos-konkursas-2015/d,renginiai/
Atsakingas asmuo už Nacionalinį vaikų literatūros konkursą 2015:
Labdaros ir paramos "Švieskime vaikus", direktorė
Jolanta Zigmantienė
Mob.: +37061557853
El.p.: direktore@svieskimevaikus.lt
Ar skaitote savo vaikui? Tai vienas geriausių būdų jo pasaulį padaryti gražesniu
Rugpjūčio pabaiga daugeliui tėvų - įtemptas metas: jie skuba rūpintis praktiniais dalykais, reikalingais mokyklai – sąsiuviniais, pieštukais, kuprinėmis savo vaikams. Tačiau yra daugybė būdų ir kitaip išreikšti rūpestį vaikais bei padėti jiems pasiruošti lengvesniam keliui mokykloje. Vienas iš jų – skaitymas balsu. Buvusi pirmoji JAV ponia Žaklina Kenedi yra pasakiusi: ,,Yra daug būdų savo vaiko pasaulį padaryti didesniu. Meilė knygoms – pats geriausias.“
Ką sako tyrimai?
Lietuvoje nėra atlikta tokių tyrimų, kurie įrodytų, koks svarbus yra skaitymas vaikams, o ypač – skaitymas balsu iki trijų metų. Apmaudu, kad norėdami tai įrodyti, turime remtis tik užsienio šalių atliktais tyrimais, kurių išvada vienareikšmiška: skaitymo įgūdžiai prasideda namuose, kai vaikui skaitoma nuo pirmųjų jo gyvenimo dienų. Ankstyvas skaitymas padeda vaikui suprasti, kad žodis, kurį mes tariame, gali būti išreikštas ženklais, jis ima suprasti pasakojimo struktūrą – kad istorija turi pradžią, pasakojimą ir pabaigą. Vaikas, klausydamasis jam skaitomo teksto, išmoksta naujų žodžių, galiausiai skaitymas balsu gali sukurti vaiko dienos rutiną – pamatęs, kad mama ar tėtis ima knygą į rankas, jis kaskart supras, kad atėjo laikas miegui.
Lietuvoje tėvai, nežinodami, neturėdami informacijos apie skaitymo vaikams ankstyvame amžiuje naudą, vis mažiau skaito su savo mažamečiais. VšĮ ,,Laikas skaityti“ užsakymu šių metų pavasarį Spinter atliktame tyrime ,,Lietuvių skaitymo įpročiai“ į klausimą, ,,kiek laiko per savaitę skiriate skaitymui?“, net 73 procentai tėvų, auginančių 0-2 metų vaikus, atsakė, jog knygoms laiko neskiria (palyginimui praėjusiais metais tokių tėvų buvo 67 procentai).
Tas pats tyrimas teigia: kuo vyresnis vaikas, tuo jo skaitymo įgūdžiai darosi geresni. Taigi, atsakomybę pratinti vaiką prie knygos tėvai dažnai perkelia darželiui arba mokyklai. Dauguma 3-6 metų vaikų (76 proc.) ir absoliuti dauguma – 7-10 metų vaikų (96 proc.) per pastaruosius šešis mėnesius perskaitė nors vieną knygą. Taigi mokykla yra ta institucija, kuri labiausiai tampa atsakinga už vaikų skaitymo įgūdžių ugdymą. Ko turėtų tikėtis tėvai iš mokyklos? Ar vaikui būtų lengviau mokykloje, jeigu jis ateitų turėdamas knygos skaitymo/vartymo, galiausiai - klausymo įgūdžius?
Komentuoja „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo pedagogė Valdonė Navickaitė:
Vienas gražiausių vaikystės prisiminimų dažno žmogaus gyvenime - prieš miegą mamos dainuojama lopšinė, sekama pasaka ar skaitoma knyga. Džiugu, kad viena pamatinių dažnos šeimos vertybių šiais technologijų laikais yra išlikęs knygų skaitymas. Nuostabu, kai su knyga vaikas susiduria nuo kūdikystės. Jis stebi nuolat skaitančius tėvelius, čiupinėja varto žaislines knygeles, išpūtęs akeles klausosi mamos skaitomos knygos istorijos. Vėliau kartu su artimaisiais lankosi knygynuose, apžiūrinėja ir renkasi spalvingas vaikiškas knygas, kurių paslaptis jiems skaitydami atveria tėveliai, o vėliau bando įminti patys savarankiškai skaitydami.
Skaitymo nauda – neišmatuojama. Akivaizdu, kad vaiko, kurio vaikystę lydi knyga, emocinė-socialinė, komunikacinė, pažintinė, intelektinė raida skiriasi nuo vaiko, atriboto nuo knygų pasaulio.
Be to, kad knygų skaitymas vaikus supažindina su supančiu pasauliu, moko jį suprasti, kritiškai vertinti, lavina mąstymą, atmintį, turtina vaizduotę, žadina kūrybiškumą, ugdo dėmesio koncentraciją, vertėtų paminėti ir keletą tokių aspektų, kurie tiesiogiai susiję su veikla mokykloje, dalykiniais vaikų pasiekimais. Pirmiausia tokie vaikai lengviau išmoksta skaityti (dažniausiai į mokyklą jie jau ateina skaitydami ar bent pažindami visas raides). Jie yra sukaupę turtingą žodyną, mielai pasakoja, drąsiai fantazuoja, kalba rišliais sakiniais, nedaro žodžių derinimo klaidų. Tokie vaikai greičiau mokosi rašto, lengvai išmoksta ir taiko gramatines taisykles, mažiau daro rašybos klaidų. Išmokę skaityti – jie lengviau supranta grožinius tekstus, jiems nekelia problemų matematikos žodinių uždavinių suvokimas, prasmingas dalykinių – pažintinių tekstų skaitymas (kas ypač bus svarbu vyresnėse klasėse mokantis istorijos, geografijos, biologijos ir pan.).
Nuo mažumės draugaujančių su knygomis vaikų ir emocijų pasaulis turtingesnis. Jie turi išsiugdę geresnius empatijos įgūdžius, geba geriau suprasti kitus. Todėl mokykloje lengviau bendrauja, moka taikiai išspręsti nesutarimus (juk knygose taip pat randa atsakymus, kaip išspręsti įvairias problemas, nugalėti baimes), suteikia pagalbą draugams, patys labiau pasitiki savo jėgomis.
Nepamirškime ir to, kad nieko nėra vertingesnio už artimą šeimos narių tarpusavio ryšį, kurį knygų skaitymas dar labiau sutvirtina.
Tad visi kartu, tėveliai ir mokytojai, turime siekti, kad vaikai suprastų - knyga gali tai, ko negali jokie šiuolaikiniai technikos stebuklai. Atverkime vartus į nepaprastą, kupiną nuotykių ir spalvų knygų šalį, nes „Knyga, knyga, dar kartą knyga. Niekas taip neišjudina ir neugdo vaiko fantazijos kaip knyga“ ( Astrida Lindgren).
Iki kokio amžiaus vaikui reikėtų skaityti balsu?
Kai vaikas išmoksta skaityti pats, tėvai dažnai nustoja jam skaityti balsu. Vis dėlto vertėtų nepamiršti, kad tėvų dėmesio reikia vaikams įvairiame amžiuje, o skaitymas drauge – vienas iš tų užsiėmimų, kurie kuria saugią ir jaukią namų aplinką, leidžia sužinoti vaiko nuomonę apie jam patinkančius dalykus. Skaitydami kartu visada galite klausti vaiko, kaip jis pasielgtų panašioje situacijoje, ar istorija yra pamokanti, ar jis supranta, kas norėta pasakyti parašytu tekstu. Skaitydami kartu su vyresniais vaikais jūs matysite, kokie yra vaiko interesai, kokios temos jam atrodo įdomiausios ir aktualiausios. Leiskite vaikams knygas rinktis knygas patiems ir gerbkite jų pasirinkimus. Nėra nieko blogiau už draudimus. Viena uždrausta knyga gali atimti vaiko norą skaityti visam laikui. Verčiau išsiaiškinkite, kodėl jam ta knyga svarbi ir kuo.
Pasaka vaikui prieš miegą nėra vien malonumas. Tomis penkiolika ar dvidešimčia minučių jūs plečiate vaiko žodyną, ugdote jo gebėjimus klausytis, galiausiai – kuriate saugią vaikui aplinką. Įpratęs ramiai ir saugiai užmigti su knyga, vaikas pamils knygą, o ateityje skaitymas jam bus savaime suprantamas veiksmas, padedantis jam gyvenime – ne tik mokytis, bet ir bendrauti su aplinkiniais, sklandžiai reikšti mintis.
Šaltinis: www.auguskaitydamas.lt
Vaikų literatūros informacijos svetainė rubinaitis.lt skelbia skaitomiausių 2014 m. vaikų ir paauglių knygų penketukus.
VAIKŲ KNYGOS
- Astrid Lindgren Emilis iš Lionebergos
- Astrid Lindgren Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo
- Astrid Lindgren Pepė Ilgakojinė
- Otfried Preussler Plėšikas Hocenplocas
- Mark Twain Tomo Sojerio nuotykiai
PAAUGLIŲ KNYGOS
- Kazys Boruta Baltaragio malūnas
- Melvin Burgess Heroinas
- Suzanne Collins Bado žaidynės
- Ana Frank dienoraštis
- John Green Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos
Plačiau skaitykite: http://rubinaitis.lnb.lt/index.php?1402086187